8eaa0d22-4bfc-42de-92c4-79c71ff10f5e · Kauno apylinkės teismas

                                                                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1-927-311/2014Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00726-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.3.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.; 1.1.8.7.; 1.2.25.4.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.6.; 2.4.1.

          KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 15 d.Kaunas                          Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas, sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, dalyvaujant: prokurorei Vilijai Å alčiuvienei,gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,nukentėjusiesiems V. B., R. V., E. J.,kaltinamajam A. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, studijuojantis A.Stulginskio universitete, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 1 d. irn u s t a t ė :kaltinamasis A.

P. 2013-10-14 apie 18.40 val. Kaune, KleboniÅ¡kio g. vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Jonavos g. link VieÅ¡ios g., ties sankryža su užvažiavimu į Islandijos pl., pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 134 punktų reikalavimÄ , tuo kad nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsiradus kelyje kliūčiai, kuriÄ galėjo ir turėjo pastebėti, nesulėtino važiavimo greičio, nestabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliÅ«ties nesukeldamas grėsmės eismo saugumui, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi, važiuojamoje kelio dalyje, po eismo įvykio stovinčio automobilio Mercedes Benz valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungtomis avarinės Å¡viesos signalizacijomis, prieÅ¡ kuriÄ buvo pastatytas avarinio sustojimo ženklas, galinę dalį ir sužalojo prie automobilio Mercedes Benz priekinės dalies stovėjusius ir eismo įvykio deklaracijÄ pildžiusius V. B., R. V., padarydamas jiems nesunkius kÅ«no sužalojimus, taip pat nežymiai sužalojo automobilio Audi 80 keleivės E. J. sveikatÄ , tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 1 d.Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2013-10-14 važiavo link KleboniÅ¡kio.

Oro sÄ lygos buvo geros. Buvo pradėję temti, tačiau nebuvo tamsu. Bevažiuojant Å¡alutiniame kelyje pastebėjo automobilį su įjungtomis avarinėmis Å¡viesomis. PrieÅ¡ jį buvo padėtas avarinis ženklas. Jis galvojo, kad avarinis ženklas stovėjo Å¡alutiniame kelyje stovinčiam automobiliui. Už to automobilio stovėjo dar keli automobiliai. Jis neįvertino situacijos ir bevažiuodamas atsitrenk į automobilį. Jo, kaip vairuotojo, patirtis menka. Mano, kad blogai sureagavo į susikločiusiÄ situacijÄ ir nepristabdė automobilio.

Iki įvykio vairuotojo pažymėjimÄ turėjo apie metus laiko. Po to kai atsitrenkė į minėtÄ automobilį, jis bandė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, tačiau durys buvo užsikirtę. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio nunešė savo keleivę ant vejos. Tada pamatė dar du sužeistus žmones. Jie buvo sÄ moningi. Paprašė žmonių, kad iÅ¡kviestų tris greitÄ sias pagalbas ir policijÄ . Nors R. B. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra per didelis, tačiau mano, kad neturtinė žala turi bÅ«ti atlyginta.

Atsiprašė nukentėjusiųjų. Gailisi dėl to, kas atsitiko. Å iuo metu pajamų neturi, jį iÅ¡laiko mama. Be kaltinamojo A. P. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, byloje surinkta ir iÅ¡tirta medžiaga:Nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2013-10-14 po darbo, apie 17.30 val. jis važiavo į KleboniÅ¡kį. Ä®vyko eismo įvykis. Tuo metu eismas buvo intensyvus, greičiai nedideli. R. V. vairuojamas automobilis darė posÅ«kį į kairę. Jis, stengdamasis iÅ¡vengti susidÅ«rimo, kliudė kitÄ automobilį.

Po įvykio jo automobilis tapo nejudrus. Jis įjungė avarinį ženklÄ , skambino į draudimo bendrovę. V. tvarkė deklaracijÄ . Kol buvo pildoma deklaracija, jie buvo nuėję prie vieno automobilio, prie kito. IÅ¡kvietė policijÄ . Kai reikėjo pasiraÅ¡yti deklaracijÄ , staiga buvo didelis smÅ«gis. Jie tuo tarpu buvo pasilenkę ant jo automobilio kapoto. Kaltinamojo automobilis trenkėsi į „Mercedes“ automobilio galÄ . Jis pajautė tik smÅ«gį, artėjančio automobilio nematė. V. buvo nusviesta 12 metrų, jis – kelis metrus.

Negalėjo atsistoti, keturiom pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos. Girdėjo, kai kaltinamasis bendrakeleivei sakė „nemirk“. Å alimais sustojusių automobilių vairuotojai kreipėsi į greitÄ jÄ . Kaltinamasis nesidomėjo jo sveikata. Jis tik iÅ¡ tyrėjo sužinojo, kad kaltinamasis buvo gavęs jo numerį. Palaiko pareikÅ¡tÄ 15000 Lt civilinį ieÅ¡kinį. Turtinę žalÄ dėl automobilio atlygino draudimas. 4 mėnesius buvo nedarbingas. Jis yra chirurgas. Å iai dienai jo operacijos metu yra daromos pertraukas, nes po įvykio atsirado liekamieji reiÅ¡kiniai.

Buvo trÅ«kęs kaulas, nuplyšę raiščiai. Gydymo taktika – mobilizacija gipsu ir reabilitacija. Fizinio krÅ«vio, kurį pajėgdavo atlaikyti ankščiau, dabar negali. Kaltinamasi atsiprašė. 10000 Lt neturtinė žala jam atlyginta.Nukentėjusioji R. V. parodė, kad dirbo KleboniÅ¡kyje. Prie 18 val. dar sulaukė klientų ir iÅ¡važiavo. Buvo pradėję temti. Matė, kad važiavo automobilis su įjungtais Å¡vyturėliais. Jis nelenkė jos. DeÅ¡inėje kelio pusėje stovėjo automobiliai, kairėje matė automobilių srautÄ .

Nematė B. automobilio. Ji pradėjo lenkti ir jÄ užkabino. Ji iÅ¡sigando. Važiavo firmos automobiliu. Pradėjo pildyti deklaracijas. VienÄ deklaracijÄ ji sugadino. Ten prabuvo 40 min. Jos automobilis stovėjo pavojingoje vietoje – salelėje tarp kylančių ir besileidžiančių automobilių. Ji Ä®jungė avarinį signalÄ ir pildė deklaracijÄ . Bebaigiant jÄ pildyti, pajuto, kad skrenda. Prie jos kaltinamasis buvo priėjęs ir klausė, kaip ji. Moteris, buvusi įvykio vietoje, sakė, kad ji buvo nesÄ moninga.

Prisimena, kaip kvietė greitÄ sias. Pilnai atsibudo greitojoje. Skambino vyrui. Greitojoje važiavo su A.. Jis jos atsiprašė. Vėliau jos sveikata nesidomėjo. Jokių turtinių pretenzijų jam nereiÅ¡kia. Su kaltinamuoju susitaikė.             Nukentėjusioji E. J. parodė, kad su kaltinamuoju A. P. važiavo į KleboniÅ¡kį. Jai pasirodė, kad jie važiuoja greitai. Paklausė A. P., kur jis skuba. Jis pasakė, kad važiuoja 50 km/h greičiu. Vėliau pamatė pravažiuojantį mėlynos spalvos automobilį ir buvo smÅ«gis.

Ji manė, kad mirs. A. P. iÅ¡nešė jÄ iÅ¡ automobilio ir paguldė ant žemės. Jokių pretenzijų A. P. neturi.IÅ¡ Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, plano, fotonuotraukų, kuriose užfiksuotas eismo įvykis matyti, kad eismo įvykis įvyko 2013-10-14 Kaune, KleboniÅ¡kio g. ties sankryža su užvažiavimu į Islandijos pl. (b.l. 4-12).IÅ¡ Transporto priemonės ir techninės bÅ«klės patikrinimo protokolų matyti, kad buvo užfiksuota automobilių „Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)“, „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė bÅ«klė po eismo įvykio. (b.l. 15-20). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai V. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . (b.l. 30-31).IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai R.

V. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . (b.l. 32-33).IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai E. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . (b.l. 34-35).IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad A. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (b.l. 24).

Pagal BK 281 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Å iame straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 281 str. 1 d. bÅ«tina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimÄ . Taigi, Å¡io straipsnio sudėtis yra materiali. BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡is yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008).

Toks priežastinio ryÅ¡io sampratos traktavimas atspindi vienÄ iÅ¡ priežastinio ryÅ¡io teorijų – adekvataus priežastingumo teorijÄ . Tačiau nepriklausomai nuo to, kokia teorija teismas vadovaujasi, jis turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikÅ¡mės padarinių atsiradimui, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 str. numatytus padarinius, priežastis.

Å ios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. BÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis bÅ«tų įvykęs, jeigu nebÅ«tų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t.y. eliminuojant iÅ¡ eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl bÅ«tinas Å¡io nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 str. numatytų padarinių kilimas.

Šioje byloje nustatyti padariniai - kitų žmonių nesunkus sveikatos sutrikdymas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad LSMUL VšĮ Kauno klinikose V. B. konstatuoti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinio išorinio kulkšnio lūžio, šokikaulio išnirimo, žaizdų kūne ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, sveikata sutrikdyta ilgiau 10 parų (b.l. 30-31). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad LSMUL VšĮ Kauno klinikose R.

V. konstatuota muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje, hematoma virÅ¡ugalvyje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2013-10-14 autoįvykio metu. Galvos smegenų sukrėtimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡io sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (b.l. 32-33). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) LSMUL VÅ¡Ä® Kauno klinikose E. J. konstatuotas krÅ«tinės sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių sutinimu krÅ«tinkaulio projekcijoje, padarytas kietu buku daiktu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b.l. 34).

Teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi žmogaus sveikatos sutrikdymÄ , buvo kaltinamojo A. P. padaryti Kelių eismo taisyklių 133, 134 punktų pažeidimai. Pagal Kelių eismo taisyklių 133 punktÄ , vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pagal Kelių eismo taisyklių 134 punktÄ , jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Å ių Kelių eismo taisyklių reikalavimų kaltinamasis A. P. nesilaikė. Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus iÅ¡vengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio.

Kaip matyti Å¡iuo atveju, KET 133, 134 punktų pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Kaltinamasis A. P. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Akivaizdu, kad eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs, jeigu A. P. vairuojamas automobilis nebÅ«tų virÅ¡ijęs leistino greičio ir sulėtinęs jis bÅ«tų apvažiavęs kliÅ«tį.Teismas, atsižvelgęs į automobilių padėtis po įvykio, nukentėjusiųjų parodymus, vertindamas įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, mano, kad kaltinamojo A.

P. veika atitinka BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, todėl veika kvalifikuota tinkamai. Kaltinamasis A. P. kaltas ir baustinas.Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės kaltinamajam A. P. skyrimo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54 str.-61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. P. nenumatė, kad dėl jo veikos (BK 281 str. 1 d.) gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tai yra neatsargios kaltės rÅ«Å¡is - nusikalstamas nerÅ«pestingumas (BK 16 str. 3 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t.y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. P. Å¡iurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, t.y. vairuodamas transporto priemonę nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, todėl atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio galinę dalį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta V. B., R. V. sveikatos ir nežymiai sutrikdyta E. J. sveikata.Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A.

P. padarė vienÄ Â neatsargų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d., 15 str., 16 str.), anksčiau neteistas (b.l. 48), administracine tvarka baustas 2 kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 49). Teismas mano, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamÄ jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (LR BK 41 str. 2 d.), jam skirtina BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė - bauda. Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (LR BPK 139 str. 3 d., 307 str. 1 d. 6 p.) (b.l. 56-58).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. LR BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . BK 68 str. paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar LR BK 281 str. numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ gali bÅ«ti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis A. P. nusikalstamÄ veikÄ padarė, naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors paties A. P. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veikÄ jis padarė bÅ«damas blaivus, tačiau pats teisės pažeidimas yra sÄ moningas veiksmas. Taigi, kaltinamasis A. P. nesilaikė KET 9 punkte nustatytos bendrojo pobÅ«džio nuostatos, įpareigojančios eismo dalyvius laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat pažeidė KET 133, 134 punktų reikalavimus, ir Å¡ie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu bÅ«tinu priežastiniu ryÅ¡iu su nukentėjusiesiems padarytais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad kaltinamasis eismo įvykį sukėlė bÅ«damas blaivus, dėl nepakankamo atidumo, jis neteistas, administracine tvarka už nežymius kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 2 kartus, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas jį vertinti kaip drausmingÄ ir atsakingÄ vairuotojÄ , todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones Å¡iuo atveju nebÅ«tų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis, civilinis ieškovas byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 92-93).LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu sužalotas nukentėjusysis V. B. patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, t.y. jai padaryta neturtinė žala. Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A.

P., vairuodamas automobilį, tai yra valdydamas padidinto pavojaus Å¡altinį ir suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės. Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ moralinę skriaudÄ , antra vertus — nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iÅ¡ jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t.y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.Nukentėjusysis V.

B. parodė, kad dėl A. P. padarytos nusikalstamos veikos jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Jis patyrė fizinį skausmÄ , kuris tęsiasi ilgÄ laikÄ . Jam buvo atlikta deÅ¡inės kulkÅ¡nies operacija, po kurios 6 savaites nebuvo galima priminti deÅ¡inės kojos, vaikščioti buvo galima tik ramentų pagalba, kas sukėlė didelių nepatogumų bei fizinių kančių. Taip apt jam buvo sužalota galva, prakista kakta, ko pasėkoje konstatuotas smegenų sukrėtimas, dėl kurio jis neprisimena visų eismo įvykio detalių bei Å¡iai dienai dažniau skundžiasi pasikartojančiais galvos skausmais.

Taip pat eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo sužalotas apatinis žandikaulis bei pažeisti dantys. Dėl Å¡ios priežasties nukentėjusysis ilgÄ laikÄ kentė žandikaulio ir burnos srities skausmus, nuolat pasikartodavo kraujavimas iÅ¡ burnos, negalėjo tinkamai maitintis, turėjo nuolat lankytis pas odontologus, dėl ko kilo daug nepatogumų. Taip pat jis patyrė įvairius kÅ«no sužalojimus, dėl kurių patyrė nepatogumus, ilgÄ laikÄ buvo nedarbingas. Mano, kad Å¡ie sveikatos pažeidimai gali turėti įtakos jo bendrai sveikatos bÅ«klei ateityje.

Nukentėjusysis V. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydėsi ambulatorinėje reabilitacijoje, dėl ko patyrė daug nepatogumų, neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, gydymas sutrikdė praleisti Å v. Kalėdas su Å¡eima. Taip pat dėl visų Å¡ių priežasčių nukentėjusysis negalėjo užsiimti įprasta veikla, buvo apribotos jo judėjimo galimybės, ilgÄ laikÄ turėjo praleisti namuose.Pagal teismų praktikÄ , asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant Å¡iai kaltės formai neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-644/2012, 2K-551/2013 ir kt.).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , kad nukentėjusiajam eismo įvykio metu, kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinės žalos, bei į kilusias pasekmes-kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė skausmÄ , emocinį sukrėtimÄ , dėl patirto sužalojimo jam kilo ilgalaikių pasekmių – ilgÄ laikÄ buvo nedarbingas, patyrė nepatogumus bei iÅ¡gyvenimus, gydymas dar nebaigtas, ateityje gali reikėti papildomų procedÅ«rų, į Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 str. kriterijus, apžvelgęs Lietuvos teismų praktikÄ eismo įvykių bylose, kuriose nesunkiai sužalotas žmogus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, mano, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi bÅ«ti tenkintinas dalinai, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ nurodė, kad nukentėjusiajam V.

B. buvo atlyginta 10 000 Lt neturtinės žalos (b.l.1 23).Kadangi maksimali neturtinės žalos atlyginimo riba nukentėjusiesiems pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str., yra 5000 eurų dėl vieno įvykio, nepriklausomai, kiek yra nukentėjusiųjų asmenų, todėl iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteistina 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 7 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d., LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., 68 str., n u s p r e n d ž i a :A.

P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteisti jį 20 (dvideÅ¡imties) MGL dydžio, t.y. 2600 (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų litų) Lt (753,01 Eur) dydžio bauda.Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ UAB DK „PZU Lietuva“ likusiÄ dalį, t.y. 2000 Lt (du tÅ«kstančius litų) (579,24 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Paskirtoji bauda turi bÅ«ti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6800.

Laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Sumokėjęs baudÄ asmuo privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raÅ¡tinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitÄ (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.). Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                        Rimantas Grigas