Legislator Case Law & Legislation
8ea9bb36-cf7f-44b7-9d09-84b097b08199 AI generated

8ea9bb36-cf7f-44b7-9d09-84b097b08199 · Kauno apygardos teismas

Case Number 8ea9bb36-cf7f-44b7-9d09-84b097b08199
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau ir VSDFV Kauno skyrius) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo S. Å . 4 744,90 Eur žalos atlyginimÄ , padarytÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.IeÅ¡kinį grindė tuo, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Autooazė“, kurios vadovu (direktoriumi) buvo atsakovas S. Å ., bankroto bylÄ ir 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patvirtino bankroto byloje VSDFV Kauno skyriaus 4744,90 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ .

Legislator headnote

AI generated

8ea9bb36-cf7f-44b7-9d09-84b097b08199 · Kauno apygardos teismas: PraÅ¡oma priteisti žala yra ieÅ¡kovo priskaitytos įmokos už vėlesnius laikotarpius (laikotarpiu 2014-07-15 d. – 1588,71 Lt, 2014-08-18 d. – 13 709,03 Lt, 2014-09-15 – 16,65 Lt. IÅ¡ viso 16 877,67 Lt (4888,11 EUR)). Apelianto įsitikinimu, jo veiksmuose nėra jokios nusikalstamos veikos požymių, todėl negalima ir jo civilinė atsakomybė ieÅ¡kovo nurodytu įstatymo pagrindu (CK 2.87 straipsnio 7 dalį). Teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos analogiÅ¡kose bylose, pagal kuriÄ juridinio asmens dalyvio veiksmai, sÄ lygoję tyčinio bankroto pripažinimÄ , nėra automatiÅ¡kai konstatuojami kaip nesÄ Å¾iningi konkretaus kreditoriaus atžvilgiu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-1632-413/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19345-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1.14. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo S. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-323-214/2017 pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui S. Å . dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau ir VSDFV Kauno skyrius) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo S. Å . 4 744,90 Eur žalos atlyginimÄ , padarytÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.IeÅ¡kinį grindė tuo, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Autooazė“, kurios vadovu (direktoriumi) buvo atsakovas S. Å ., bankroto bylÄ ir 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patvirtino bankroto byloje VSDFV Kauno skyriaus 4744,90 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ .

Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatavus, kad UAB „Autooazė“ bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. sprendimu UAB „Autooazė“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus įmonę dėl bankroto. Likvidavus įmonę, liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai 27154,16 Eur sumai, iÅ¡ kurių ir ieÅ¡kovo VSDFV Kauno skyriaus 4744,90 Eur finansinis reikalavimas.

Kadangi UAB „Autooazė“ bankrotÄ nulėmė vadovo sprendimai bei veiksmai, o įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, ieÅ¡kovas, vadovaudamasis Ä®monių bankroto įstatymo (Ä®BÄ®) 20 straipsniu ir Civilinio kodekso (CK) 2.87 straipsnio 7 dalimi, kreipėsi individualiu ieÅ¡kiniu į teismÄ praÅ¡ydamas teismo patvirtintÄ , bet bankroto metu neiÅ¡ieÅ¡kotÄ 4744,90 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ â€“ kaip žalÄ ieÅ¡kovui – priteisti iÅ¡ buvusio įmonės vadovo (atsakovo).Atsakovas S. Å . su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai remiasi Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi, kuria UAB „Autooazė“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas tyčinio bankroto klausimÄ , analizavo atsakovo veiksmų visumÄ , leidžiančiÄ pagrįsti arba paneigti tyčinio bankroto faktÄ , tačiau nebuvo nustatyta konkrečių tyčinių vadovo veiksmų, kurie galėjo pabloginti įmonės finansinę bÅ«klę. Atsakovui neaiÅ¡ku, iÅ¡ kur atsirado ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti žala, kadangi bÅ«tent Sodrai įmonė pirmiausiai sumokėdavo mokesčius.

Be to, konkretÅ«s atsakovo veiksmai dėl įmonės tyčinio bankroto buvo vertinami ikiteisminio tyrimo medžiagoje, užbaigtoje Kauno apygardos 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu, kuriame konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog atsakovo sudarytais sandoriais, paminėtais teismo nutartyje dėl tyčinio bankroto, buvo nuosekliai, kryptingai ir sÄ moningai siekiama įmonės nemokumo ar leidžiama tokiems padariniams atsirasti. Vien tai, kad vykdant bendrovei veiklÄ nebuvo visiÅ¡kai atsiskaityta su visais kreditoriais, negali bÅ«ti vertinama kaip atsakovo nusikalstama veika, turinti BK 209 straipsnyje numatytus požymius.

Ikiteisminio tyrimo 2016 m. vasario 4 d. specialistės iÅ¡vadoje nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu, kai atsakovas vadovavo įmonei, iÅ¡ viso bendrovės pajamos sudarė 100 088 Lt. Nors su visais kreditoriais nebuvo atsiskaityta, tačiau iÅ¡ Å«kinės veiklos gauti pinigai buvo panaudoti atsiskaitymams už suteiktas paslaugas, gautas prekes ir mokesčiams, taigi ir mokėtiniems mokesčiams ieÅ¡kovui. Pagal byloje pateiktÄ lentelę atsakovo įmonė 2014 m. birželio 1 d. Sodrai nebuvo skolinga, prieÅ¡ingai, buvo 482,68 Lt permoka.

Skola Sodrai atsirado po bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Todėl, atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovui atsiradusios žalos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 4744,90 Eur žalos atlyginimÄ ir 142,35 Eur žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas atleistas įstatymu, valstybei.Tenkindamas ieÅ¡kovo individualų ieÅ¡kinį, teismas vadovavosi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad vykdant teismo sprendimÄ dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės, iÅ¡ieÅ¡kojimas į subsidiaraus skolininko turtÄ gali bÅ«ti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011).

IÅ¡tyręs prijungtÄ prie bylos Kauno apskrities VPK tyrimo medžiagÄ Nr.03-2-00510-15 bei joje priimtus procesinius sprendimus (ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį, kuria konstatuota, kad S. Å ., dirbdamas UAB „Autooazė“ direktoriumi ir bÅ«damas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti Å¡ios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 20 d.);

Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-933-221/2015 dėl UAB „Autooazė“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kurioje konstatuota, kad esminės įtakos bendrovės veiklos rezultatams ir jos nemokumui turėjo Å¡ios bendrovės vadovo priimti sprendimai dėl diagnostinės įrangos nuomos ir savo turimo turto už žemesnę nei rinkos kaina pardavimo, kas turėjo įtakos bendrovės nemokumui bei tinkamam atsiskaitymui su kreditoriais, dėl ko įmonė negalėjo toliau vykdyti savo Å«kinės komercinės veiklos; kitus bylos įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas dėl savo kaltės netinkamai vykdė jam pavestas įmonės vadovo pareigas, t. y. nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek einant vadovo pareigas buvo reikalinga, ir Å¡ie veiksmai nulėmė jam civilinę atsakomybę atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ , kuri liko neatlyginta įmonės bankroto procedÅ«rų metu.

Todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį teismas tenkino visiÅ¡kai (CK 6.245 – 6.249 straipsniai). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 8. Apeliaciniu skundu atsakovas S. Å . praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nenustatinėjo ir neanalizavo priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų ir atsiradusios skolos VSDFV Kauno skyriui.

Apelianto nuomone, teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas, kaip buvęs įmonės direktorius, savo įgalinimų neteko nuo 2014 m. birželio 20 d., t. y. nuo tada, kai Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Autooazė“ buvo iškelta bankroto byla. Tokiu būdu jis, kaip valdymo organas, negalėjo priimti jokių sprendimų, taigi ir mokėti įmokų ieškovui bei įtakoti po minėtos datos atsiradusių ieškovui skolų susidarymo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo valdymo laikotarpiu UAB „Autooazė“ skolos ieškovui nebuvo, priešingai, buvo susidariusi 482,68 Lt dydžio permoka.

PraÅ¡oma priteisti žala yra ieÅ¡kovo priskaitytos įmokos už vėlesnius laikotarpius (laikotarpiu 2014-07-15 d. – 1588,71 Lt, 2014-08-18 d. – 13 709,03 Lt, 2014-09-15 – 16,65 Lt. IÅ¡ viso 16 877,67 Lt (4888,11 EUR)). Apelianto įsitikinimu, jo veiksmuose nėra jokios nusikalstamos veikos požymių, todėl negalima ir jo civilinė atsakomybė ieÅ¡kovo nurodytu įstatymo pagrindu (CK 2.87 straipsnio 7 dalį). Teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos analogiÅ¡kose bylose, pagal kuriÄ juridinio asmens dalyvio veiksmai, sÄ lygoję tyčinio bankroto pripažinimÄ , nėra automatiÅ¡kai konstatuojami kaip nesÄ Å¾iningi konkretaus kreditoriaus atžvilgiu.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju reikia analizuoti konkrečius įmonės vadovo veiksmus ir nustatyti, ar Å¡ie veiksmai konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, kuris reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, gali bÅ«ti pripažįstami nesÄ Å¾iningais to konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, o ne visų kreditorių atžvilgiu apskritai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodė, kad konkrečiai atsakovas padarė jam turtinę žalÄ . t. y. kad atsakovas nebuvo tiek rÅ«pestingas, tiek apdairus, kiek einant vadovo pareigas buvo reikalinga, ir Å¡ie atsakovo veiksmai nulėmė jam civilinę atsakomybę atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).Teismas sprendime nepasisakė ir nevertino ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurioje buvo pasisakyta dėl atsakovo atsakomybės už tyčinį bankrotÄ , kur 2016 m. vasario 4 d. specialistės iÅ¡vadoje Nr.5-2/18 neteisėto S. Å .

įmonės pinigų panaudojimo faktų nebuvo nustatyta.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas VSDFV Kauno skyrius praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: IeÅ¡kovas sutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovas, bÅ«damas UAB „Autooazė“ vadovu, dėl savo kaltės netinkamai vykdė jam pavestas įmonės vadovo pareigas ir Å¡ie veiksmai nulėmė jo civilinę atsakomybę atlyginti VSDFV Kauno skyriui padarytÄ Å¾alÄ .

Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-7-115-915/2017) yra suformuota nauja teisės taikymo taisyklė, pagal kuriÄ esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neiÅ¡ieÅ¡kota bankroto procese), priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡io asmens neteisėtų veiksmų – sukeliant tyčinį bankrotÄ , ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neiÅ¡ieÅ¡kotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas.

Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti Å¡iÄ priežastinio ryÅ¡io prezumpcijÄ , įrodinėdamas, kad įmonė nebÅ«tų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. IeÅ¡kovo nuomone, Å¡iuo atveju atsakovas minėtos prezumpcijos nepaneigė. Tokiu bÅ«du teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „Autooazė“ juridinių asmenų registre įregistruota 1993 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Autooazė“ bankroto bylÄ , 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patvirtino bankroto byloje kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , tame skaičiuje ir antros eilės kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus 4744,90 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ .

Iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovu (direktoriumi) buvo atsakovas S. Å .. Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi įmonės bankrotÄ pripažino tyčiniu, nutartyje konstatuodamas, kad UAB „Autooazė“ bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. sprendimu UAB „Autooazė“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus įmonę dėl bankroto.

Likvidavus įmonę, liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai 27154,16 Eur sumai, iÅ¡ kurių VSDFV Kauno skyriaus 4744,90 Eur finansinis reikalavimas. IeÅ¡kovas 2016 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į teismÄ individualiu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti 4744,90 Eur dydžio žalos (sumos, neiÅ¡ieÅ¡kotos įmonės bankroto byloje) atlyginimÄ .Byloje kilo ginčas, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja viena iÅ¡ privalomų civilinės atsakomybės sÄ lygų – priežastinio ryÅ¡io tarp kreditoriui (ieÅ¡kovui) padarytos žalos ir atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo neteisėtų veiksmų – kuomet, anot atsakovo, žala konkrečiam kreditoriui atsirado jau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kai atsakovas neteko savo įgaliojimų ir negalėjo daryti įtakos tolimesnei įmonės veiklai, taigi ir mokėti privalomus mokesčius ieÅ¡kovui.   Bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles.

Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (iÅ¡skyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas iÅ¡imtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). IÅ¡ aptartų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.

Juridinio asmens vadovui tenkanti pareiga juridinio asmens atžvilgiu veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) taikoma tiek sandorių sudarymo, tiek jų vykdymo metu. Vadovui, organizuojančiam kasdienę bendrovės veiklÄ (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis), tenka pareiga nuolat stebėti įmonės sutarčių naudingumÄ , o nustačius jų nenaudingumÄ â€“ imtis teisėtų ir protingomis pastangomis prieinamų priemonių, kurios padėtų sumažinti patiriamus nuostolius.

Tokios pareigos nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, dėl kurio vadovo vadovaujamai įmonei gali atsirasti žala kuri, esant kitoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, gali bÅ«ti priteisiama iÅ¡ įmonės vadovo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Pagal Ä®monių bankroto įstatymo (toliau ir Ä®BÄ®) 2 straipsnio 12 dalį, tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Å io įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalÄ dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali virÅ¡yti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl Å¡io (Å¡ių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir Å¡is kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teismui dėl žalos atlyginimo.

Nagrinėjant ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo laikoma, kad bankroto metu dėl asmens tyčinės veikos susidarę kreditoriaus reikalavimai buvo tenkinami paskiausiai. Kaip teisingai pažymėjo savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, suformulavo naujÄ teisės taikymo taisyklę, pagal kuriÄ , esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neiÅ¡ieÅ¡kota bankroto procese), priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡io asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotÄ , ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neiÅ¡ieÅ¡kotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas.

Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti Å¡iÄ priežastinio ryÅ¡io prezumpcijÄ , įrodinėdamas, kad įmonė nebÅ«tų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje dėl UAB „Autooazė“ tyčinio bankroto nurodė, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonė nekilnojamojo turto nebuvo įgijusi, 2014 m. gegužės 28 d.

įmonės balanso duomenimis, bendrovė turėjo turto už 25 615 Lt, kurio didžiÄ jÄ dalį sudarė trumpalaikis turtas (24 938 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 77 024 Lt. Ä®monė 2013-2014 metais dirbo nuostolingai (nuostoliai atitinkamai buvo 24 848 Lt ir 12 548 Lt). Ä®monei vykdant Å«kinę komercinę veiklÄ , joje dirbo vienas darbininkas, patys darbininkai dažnai keisdavosi. 2013 m. sausio 2 d. UAB „Autooazė“ iÅ¡ R. B. iÅ¡sinuomojo diagnostinę įrangÄ , kuriÄ Å¡alys įvertino 20 000 Lt, ir susitarė dėl 2 100 Lt turto nuomos mokesčio į mėnesį.

Kadangi UAB „Autooazė“ nuomos mokesčio nemokėjo, nuomotojas nutraukė turto nuomos sutartį ir įranga buvo grÄ Å¾inta nuomotojui, suderinta UAB „Autooazė“ skola – 32 830 Lt. Teismas pažymėjo, kad UAB „Autooazė“ minėta sutartimi iÅ¡sinuomojo ir įrangÄ , kuriÄ turėjo pati (pvz. montavimo stakles). Be to, teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 28 d. UAB „Autooazė“ pardavė UAB „Bugita“ savo turimÄ Ä¯rangÄ už 956,06 Lt. Šį sandorį Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 16 d. sprendimu už akių pripažino negaliojančiu, konstatavęs, kad įranga parduota už ženkliai mažesnę nei rinkos kainÄ .

Vertindamas aptartus sandorius, teismas konstatavo, kad tokie veiksmai turėjo įtakos bendrovės nemokumui bei tinkamam atsiskaitymui su kreditoriais, įmonė nebegalėjo toliau vykdyti savo Å«kinės komercinės veiklos, t. y. jie (sandoriai) buvo įmonei nuostolingi ir ekonomiÅ¡kai nenaudingi.Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ , nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Å ios nutarties 16 punkte aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonei faktiÅ¡kai esant nemokiai ir atsakovui apie tai žinant, jis ėmėsi sÄ moningų ir įmonei akivaizdžiai nenaudingų veiksmų (sandorių sudarymo), kurių pasekoje įmonės turtinė padėtis dar labiau pablogėjo. Aptariamam kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu atsakovo atžvilgiu nebuvo nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje (nusikalstamo bankroto), požymiai.

Visų pirma, minėtas nutarimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamai civilinei bylai (CPK 182 straipsnio 2, 3 punktai); antra, minėta atsakovo veika buvo tiriama baudžiamosios atsakomybės pagal BK normas pagrindu, kas neturi įtakos įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu pagal ĮBĮ teisės normas ir CK normas, reglamentuojančias įmonės valdymo organų civilinę atsakomybę (ĮBĮ 20 straipsnis, CK 2.87 straipsnis). Priešingai nei teigia apeliantas, bylos duomenys patvirtina, kad iki bankroto bylos iškėlimo buvo nepatenkinti darbuotojų reikalavimai (neišmokėtas darbo užmokestis ir su tuo susijusios kitos darbo išmokos) bendrai 34 412,16 Lt (9966,45 Eur) sumai. 2018 m. gegužės 28 d.

įmonės finansiniais duomenimis, įmonė buvo nesumokėjusi ieÅ¡kovei 2 760,16 Lt privalomo socialinio draudimo įmokų. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ Ä¯ bylÄ 2016 m. lapkričio 23 d. pažymÄ dėl informacijos pateikimo ir Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, duomenis, įmonė iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo skolinga Sodrai 1080,60 Lt įmokų. Už nesavalaikį socialinio draudimo įmokų mokėjimÄ atsakovo vadovaujamai įmonei buvo skaičiuojami delspinigiai.

IeÅ¡kovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis paminėtų aplinkybių nepaneigė, ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtinto finansinio reikalavimo dydžio ir jo susidarymo neginčijo, byloje nėra jokių duomenų, kad po bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonė bÅ«tų vykdžiusi kokiÄ nors Å«kinę veiklÄ , dėl ko jai bÅ«tų atsiradusi pareiga mokėti privalomus mokesčius ieÅ¡kovui, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad kreditoriaus (ieÅ¡kovo) finansinis reikalavimas bankroto byloje susidarė nesant atsakovo kaltės (CPK 12, 178, 185 straipsniai).Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepaneigė priežastinio ryčio prezumpcijos tarp jo neteisėtų veiksmų, sukėlusių įmonės tyčinį bankrotÄ , ir tos įmonės kreditoriaus (ieÅ¡kovo) žalos (sumos, neiÅ¡ieÅ¡kotos įmonės bankroto byloje), todėl tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Gintautas Koriaginas Diana Labokaitė Albina Rimdeikaitė