8ea9aef7-db8f-4fd5-8392-2133992b5f73 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-2370-428/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02912-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 4 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant G. L., dalyvaujant pareiškėjų M.

S. atstovei advokatei Ž. G. ir M. M. atstovui advokatui J. P., atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui E. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų M. S. ir M. M. skundÄ atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjai M. S. ir M. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydami panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ Nr. SD-1851 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto“ bei įpareigoti atsakovę Kauno rajono savivaldybės administracijÄ atlikti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nurodytus veiksmus ir priimti sprendimÄ pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurio tikslas – suformuoti du įsiterpusius valstybinės žemės sklypus ir sujungti juos su pareiÅ¡kėjų sklypais, kadastro (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjai skunde nurodė ir teismo posėdyje jų atstovai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjai 2018 m. spalio 23 d. pateikė praÅ¡ymÄ Kauno rajono savivaldybės administracijai, praÅ¡ydami organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , siekdami suformuoti du įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, sujungiant juos su pareiÅ¡kėjų sklypais, t. y. su pareiÅ¡kėjai M. S. priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir su pareiÅ¡kėjui M. M. priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) Kauno rajono savivaldybės administracija skundžiamu 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. SD-1851 atsisakė pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektÄ , nes pareiÅ¡kėjų sklypai ribojasi su vietinės reikÅ¡mės keliu, priklausančiu savivaldybei, o pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 13 straipsnį, žemė, užimta valstybės ar savivaldybės kelių, yra priskiriama neprivatizuojamai žemei.

Tačiau, pareiÅ¡kėjų teigimu, žemės plote, kuriame praÅ¡oma formuoti įsiterpusius sklypus, nėra vietinės reikÅ¡mės kelio, priklausančio savivaldybei. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-24 patvirtintas Kauno rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių, gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų objektų sÄ raÅ¡as nenumato, kad prie pareiÅ¡kėjų sklypų esantis žemės plotas yra vietinės reikÅ¡mės kelias. Atsakovės teiginiai, kad pareiÅ¡kėjų sklypai ribojasi su vietinės reikÅ¡mės keliu, neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

Zapyškio žemėtvarkos projekte taip pat nėra suprojektuota kelio įsiterpusių sklypų formavimo vietoje. Iš Kauno rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos matyti, kad aptariamas žemės plotas nėra vietinės reikšmės kelias. Joks teisės aktas nedraudžia įsiterpusio sklypo, esančio ne sodininkų bendrijos teritorijoje, formuoti ir jungti prie žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijos teritorijoje.

Skundžiamas administracinis aktas visiÅ¡kai nemotyvuotas ir neteisėtas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatyto dydžio – Å¡ių sklypų savininkams. Minėtos įstatymo nuostatos įgyvendinimo tvarkÄ detalizuojantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 punktas apibrėžia įsiterpusio sklypo sÄ vokÄ požymius.

Ä®siterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miÅ¡kų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar grioviai. Ä®siterpę žemės sklypai negali bÅ«ti didesni kaip 0,04 ha, iÅ¡skyrus atvejus, kai žemės sklypÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar grioviai.

Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar iÅ¡nuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali bÅ«ti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miÅ¡kų sklypų (plotų), plotis nevirÅ¡ija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro siaura juosta.

Nagrinėjamu atveju žemės sklypai, pasiÅ«lymų schemoje pažymėti Nr. 1 ir Nr. 2, yra įsiterpę tarp pareiÅ¡kėjų sklypų ir kitų privačių sklypų kadastro (duomenys neskelbtini). Ä®siterpusius sklypus sudaro siaura juosta, kurios plotis plačiausioje įsiterpusio sklypo Nr. 1 vietoje sudaro 6,71 m, o plačiausioje įsiterpusio sklypo Nr. 2 vietoje sudaro 9,42 m, t. y. nesiekia maksimalaus 10 metrų pločio. Ä®siterpusio sklypo Nr. 1 plotÄ sudaro 134 kv. m ir Nr. 2 – 120 kv. m. Taigi, praÅ¡omi formuoti sklypai nesiekia maksimaliai leidžiamų formuoti įsiterpusių žemės sklypų plotų.

Įsiterpusių sklypų plotuose nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 2.6 punktas nustato, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Taigi, nėra jokių kliūčių rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurio tikslas – suformuoti du įsiterpusius valstybinės žemės sklypus ir sujungti juos su pareiÅ¡kėjų sklypais, kadastro (duomenys neskelbtini). Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog skundžiamu administraciniu aktu atsisakyta pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektÄ suformuojant du įsiterpusios valstybinės žemės sklypus ir prijungiant juos prie pareiÅ¡kėjų žemės sklypų, kadangi pareiÅ¡kėjų nurodytas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas yra vieÅ¡asis kelias, suprojektuotas žemėtvarkos projekte ir priklausantis Kauno rajono savivaldybei.

Å is kelias yra skirtas bendram naudojimui, patekimui į žemės sklypus bei prie (duomenys neskelbtini) upelių ir galimybės jį privatizuoti nėra, be to, privatÅ«s žemės sklypai ir pageidaujami suformuoti ir prijungti žemės sklypai yra skirtingose administracinėse teritorijose, t. y. pareiÅ¡kėjų žemės sklypai, skirtingai nei praÅ¡omi prijungti, yra sodininkų bendrijos teritorijoje. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 ir 10 straipsnius, disponavimas valstybine žeme galimas tik griežtai laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sÄ lygų.

Å io įstatymo 9 straipsnio 4 punkte įtvirtintas vieÅ¡osios teisės principas: sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Sodininkų bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį, mėgėjų sodo teritorija – tai savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, iÅ¡skyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektÄ ar teritorijų planavimo dokumentÄ ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).

Pagal turimÄ sodininkų bendrijos „Vandenis“ žemės sklypo planÄ , žemės sklypai, kurių kadastro (duomenys neskelbtini), patenka į sodininkų bendrijos teritorijÄ . Taisyklių 49 punkte nurodyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių praÅ¡ymai organizuoti Projekto rengimÄ nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamÄ rengti projektÄ informuojami Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, nustatyta tvarka.

Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (iÅ¡skyrus mėgėjų sodo teritorijÄ ) nustatomas ir iniciatorių praÅ¡ymai organizuoti Projekto rengimÄ nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto reikalavimus. IÅ¡ pateikto teisinio reguliavimo galima spręsti, kad nėra teisinio pagrindo mėgėjų sodininkystei skirtÄ teritorijÄ iÅ¡plėsti įgyvendinant Taisyklių 47 punkto nuostatas.

Žemės santykius reglamentuojantys Žemės įstatymas ir Žemės reformos įstatymas sudaro vieningÄ teisės normų sistemÄ , tik Å¡iuos santykius reguliuoja skirtinga apimtimi. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas abiejų įstatymų nuostatas, Žemės reformos įstatymas nustato valstybinės žemės įgijimo privačių asmenų nuosavybėn bÅ«dus bei nustato iÅ¡imtis, kokia žemė negali bÅ«ti privatizuojama. Tuo tarpu Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas nurodo, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatyto dydžio – Å¡ių sklypų savininkams.

Å iuo pagrindu tokie sklypai gali bÅ«ti parduodami, jeigu jie apskritai gali bÅ«ti privatizavimo objektu ir nepatenka į Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nustatytų draudimų sÄ raÅ¡Ä , pagal kurį žemė, užimta valstybės ar savivaldybės kelių, yra nepriskiriama neprivatizuotinai žemei. Tai reiÅ¡kia, kad nurodyti valstybinės žemės sklypai be aukciono gali bÅ«ti parduodami tik tuomet, jeigu jų nedraudžiama privatizuoti. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjų skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstÄ , kadangi pareiÅ¡kėjų nurodyti įsiterpę valstybinės žemės sklypai prie pareiÅ¡kėjų žemės sklypų yra pažymėti kaip vieÅ¡ieji keliai, todėl negali bÅ«ti parduodami kaip įsiterpę žemės sklypai.

Pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai, bendrojo naudojimo geležinkelių, jūrų uostų, aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai. Be to, pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, žemė neprivatizuojama, jeigu užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.).

Skundas netenkintinas. Ginčas kilo dėl atsakovės atsisakymo pradėti rengti (organizuoti) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ . Skundžiamu Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. SD-1851 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto“ buvo atsisakyta pradėti rengti pareiÅ¡kėjų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurio tikslas – prijungti du įsiterpusios valstybinės žemės sklypus.

Atsakovė skundžiamÄ sprendimÄ , kuriuo atsisakė pradėti rengti (organizuoti) pareiÅ¡kėjų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , argumentavo tuo, jog pareiÅ¡kėjų pageidaujamame prisijungti valstybinės žemės plote yra vietinės reikÅ¡mės kelias, priklausantis savivaldybei ir pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnį, žemė, užimta valstybės ar savivaldybės keliu, priskiriama neprivatizuotinai žemei, be to, atsakovė atkreipė dėmesį į tai, jog pareiÅ¡kėjų žemės sklypai yra sodininkų bendrijos teritorijoje, o pageidaujamas prijungti valstybinės žemės plotas yra už sodininkų bendrijos teritorijos.

PareiÅ¡kėjų teigimu, skundžiamo sprendimo argumentai nepagrįsti ir neteisėti, nes vieÅ¡ojo kelio, priklausančio savivaldybei, egzistavimo nepatvirtina jokie faktiniai ir teisiniai pagrindai, taip pat jokie teisės aktai nedraudžia įsiterpusį žemės sklypÄ , esantį ne sodininkų bendrijos teritorijoje, formuoti ir jungti prie žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijos teritorijoje. Bylos duomenys patvirtino, jog pareiÅ¡kėja M. S. yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), savininkė.

Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), savininkas yra pareiÅ¡kėjas M. M.. PareiÅ¡kėjų nuosavybės teise valdomi žemės sklypai pagal naudojimo bÅ«dÄ yra mėgėjų sodo žemės sklypų teritorijos ribose. PareiÅ¡kėjai 2018 m. spalio 23 d. kreipėsi į atsakovę praÅ¡ydami organizuoti pareiÅ¡kėjų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurio tikslas – suformuoti du įsiterpusios valstybinės žemės sklypus ir prijungti juos prie minėtų pareiÅ¡kėjų žemės sklypų, kadastro (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Atsakovė šį praÅ¡ymÄ atsisakė tenkinti nurodžiusi, jog negali organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, nes įsiterpusios valstybinės žemės dalyje yra vietinės reikÅ¡mės kelias. Nagrinėjamam ginčui yra aktualios Žemės reformos, Žemės įstatymo, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba (Žemės įstatymo 40 str. 2 d.). Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimÄ , pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ , taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje (Taisyklių 1 p.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 6 p.).

Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Taisyklių 2.6 punkte. Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatyta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Ä®siterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miÅ¡kų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo bÅ«do žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali bÅ«ti didesni kaip 0,04 ha, iÅ¡skyrus atvejus, kai žemės sklypÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar grioviai.

Pagal minėtas Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto bei Taisyklių 2.6 punkto nuostatas, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurio tikslas – prijungti įsiterpusį žemės plotÄ prie besiribojančio žemės sklypo, pirmiausia įsiterpęs žemės sklypas turi bÅ«ti laisvas ir pageidaujamo prijungti įsiterpusio laisvo valstybinės žemės plote nebÅ«tų galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Taigi, nagrinėjamo ginčo objektas yra valstybinės žemės sklypas, kuris turi atitikti teisės aktų reikalavimus, t. y. turi bÅ«ti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir nevirÅ¡yti Vyriausybės nustatyto dydžio, be to, įsiterpęs žemės sklypas turi bÅ«ti laisvas. Nagrinėjamam ginčui yra aktuali žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pirmoji sÄ lyga: valstybinės žemės sklypas turi bÅ«ti laisvas. Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjų pageidaujamo prisijungti valstybinės žemės sklypo plotas nėra laisvas, jame yra vietinės reikÅ¡mės kelias.

Žemės santykius reglamentuojantys Žemės įstatymas ir Žemės reformos įstatymas ginčo santykius reguliuoja skirtinga apimtimi. Žemės reformos įstatymas nustato valstybinės žemės įgijimo privačių asmenų nuosavybėn būdus bei nustato išimtis, kokia žemė negali būti privatizuojama. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas reglamentuoja, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio.

Žemės reformos įstatymo 13 straipsnis iÅ¡vardija atvejus, kada žemė vykdant žemės reformÄ yra neprivatizuojama. Tokiai žemei, pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktÄ , priskiriama žemė, užimta valstybės ir savivaldybės kelių. Taigi, įsiterpę valstybinės žemės sklypai gali bÅ«ti parduodami, jeigu jie apskritai gali bÅ«ti privatizavimo objektu ir nepatenka į Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nustatytų draudimų sÄ raÅ¡Ä . Todėl valstybinės žemės sklypai be aukciono gali bÅ«ti parduodami tik tuomet, jeigu jų nedraudžiama privatizuoti.

Byloje esantys ginčo teritorijos planavimo dokumentai – kadastro žemėlapiai, Kauno apskrities Kauno rajono Zapyškio kadastro vietovės planas, Kauno apskrities Kauno rajono Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, Sodininkų bendrijos „Vandenis“ planas patvirtina, kad teritorijų planavimo dokumentuose ginčo teritorijoje yra nustatyta kelio buvimo vieta prie pareiškėjų žemės sklypų pietinės dalies ribos, sutampančios su sodininkų bendrijai skirta mėgėjų sodo teritorijos riba ir vietinės reikšmės kelias yra pravažiavimo kelias iš (duomenys neskelbtini) į pareiškėjų ir kitus privačius žemės sklypus (kadastro (duomenys neskelbtini).

Akivaizdu, jog įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kurį pareiškėjai siekia prisijungti prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užimtas vietinės reikšmės pravažiavimo kelių. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo pradėti organizuoti įsiterpusios valstybinės žemės ir pareiškėjų sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, nes įsiterpęs valstybinės žemės plotas nebuvo laisvas. Pažymėtina ir tai, jog įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. procesiniu sprendimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-201-954/2018 pareiškėjas M.

M. buvo nubaustas už savavaliÅ¡kÄ bendro naudojimo kelio užtvėrimÄ , kurį kaip laisvÄ Ä¯siterpusios valstybinės žemės plotÄ pareiÅ¡kėjai nori prisijungti prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje. Taigi, nėra jokių pagrįstų abejonių, jog valstybinės žemės plotas, kurį pareiÅ¡kėjai siekia prisijungti prie savo žemės sklypų, yra užimtas vietinės reikÅ¡mės pravažiavimo keliu. Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog valstybinės žemės plotas, kurį pareiÅ¡kėjai siekia prijungti kaip įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ prie asmeninės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, nėra laisvas, todėl nėra sÄ lygos, jog valstybinės žemės sklypas, įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, bÅ«tų laisvas, bÅ«tinos pradėti rengti (organizuoti) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ .

Nors pareiÅ¡kėjai skundo argumentus grindė tuo, jog tokio vietinės reikÅ¡mės kelio nėra ginčo Kauno rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių sÄ raÅ¡e, tačiau aplinkybė, kad vietinės reikÅ¡mės kelias nėra įregistruotas vietos savivaldybėje, nepaneigia kelio buvimo fakto, kurį akivaizdžiai patvirtina pirmiau minėti ginčo teritorijos planavimo dokumentai. BÅ«tent tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo praktikÄ formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio faktines aplinkybes kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-48/2013, 2009-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-189/2009).

Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, atsakovė, atsisakydama pradėti rengti pareiÅ¡kėjų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , pagrįstai vadovavosi Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punkto nuostata, nurodydama pareiÅ¡kėjams, jog žemė, užimta valstybės ar savivaldybės keliu, yra priskiriama neprivatizuotinai žemei. Skundžiamu sprendimu buvo įvertinti ginčo atvejui reikÅ¡mingi faktai ir aplinkybės, kurios iÅ¡ esmės nulėmė skundžiamo sprendimo priėmimÄ .

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad priimant sprendimÄ buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje suformuluotų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, ir Å¡ie reikalavimai iÅ¡ esmės nebuvo pažeisti. Taigi naikinti skundžiamÄ sprendimÄ nėra jokio teisinio pagrindo. Nors sprendimo argumentas, jog pareiÅ¡kėjų žemės sklypai yra sodininkų bendrijos teritorijoje, o žemės sklypo plotai, kuriuos pareiÅ¡kėjai pageidauja prisijungti, yra ne sodininkų bendrijos teritorijoje, nėra teisiÅ¡kai pagrįstas, tačiau Å¡is argumentas nebuvo pagrindinis, dėl kurio buvo atsisakyta pradėti rengti (organizuoti) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ .

Administracinėje byloje nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamÄ aktÄ pareiÅ¡kėjų skunde nurodytais argumentais, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pakankamÄ pagrindÄ panaikinti Å¡ioje byloje skundžiamÄ administracinį aktÄ , nenustatyta. Pripažinus, kad ginčijamas administracinis aktas yra teisėtas ir pagrįstas, netenkintinas pareiÅ¡kėjų iÅ¡vestinis skundo reikalavimas įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administracijÄ atlikti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nurodytus veiksmus ir priimti sprendimÄ pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurio tikslas – suformuoti du įsiterpusius valstybinės žemės sklypus ir sujungti juos su pareiÅ¡kėjų sklypais, kadastro (duomenys neskelbtini).

Kiti pareiÅ¡kėjų skundo ir teismo proceso dalyvių iÅ¡sakyti argumentai laikytini pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikÅ¡mės skundo patenkinimui, todėl detaliau nevertintini. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus ir teisės aktų reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes nenustatyta jokių teisinių pagrindų, leidžiančių tenkinti pareiÅ¡kėjų skundÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjų M. S. ir M. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjos Daina Kukalienė Jolanta Medvedevienė Natalja Zelionkienė