2018-07-18 Nr. AB-13794-3-62-3-01430-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-4138-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01430-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8.; 59.1.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. L. prašymą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno AVPK) 2017 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 20-TE-504 „Dėl vyriausiosios patrulės N. L. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 20-TE-504), grąžinti ją į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės pareigas ir priteisti iš atsakovo jos naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2. Pareiškėja nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas pagal gautą Kauno AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2016 m. gruodžio 2 d. tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjos galimai vairuojamos transporto priemonės, apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų ir narkotinių psichotropinių medžiagų. Tikrindami šią informaciją 2016 m. gruodžio 2 d. 11 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai sustabdė jos vairuojamą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliko neblaivumo tikrinimą alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“.

Nustačius 0,43 promilės neblaivumą, pareiškėjai buvo surašytas ir įteiktas pranešimas dėl jos nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Atlikus medicininę apžiūrą neblaivumui nustatyti, tyrimo alkoholio matuokliu rezultatai 12 val. 45 min. buvo 0,00 promilės, pakartotinio tyrimo rezultatai 13 val. 00 min. – 0,00 promilės. Pirminė apžiūros išvada – blaivi, vairuoti gali.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto 2016 m. gruodžio 5 d. išvadoje nustatyta, kad jos šlapime rasta 0,55 promilės etilo alkoholio. 2016 m. gruodžio 6 d. pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame buvo nurodytas galimai jos padarytas tarnybinis nusižengimas bei pasiūlyta iki 2016 m. gruodžio 12 d. pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo ir informuoti, ar ji yra profesinės sąjungos narė. Pareiškėja 2016 m. gruodžio 12 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jokio pažeidimo ir tarnybinio nusižengimo nepadarė.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl N. L. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą ir priėmė naują nutarimą, pripažindamas pareiškėją padarius administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, bei paskirdamas jai 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. 2017 m. gegužės 24 d. tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas, 2017 m. birželio 6 d. parengta Tarnybinio patikrinimo išvada, o 2017 m. birželio 7 d.

– priimtas skundžiamas Įsakymas, kuris yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jokio tarnybinio nusižengimo pareiškėja nepadarė, transporto priemonę vairavo neapsvaigusi nuo alkoholio, pareigūno vardo nepažemino. Nurodė, kad tikrindami jos neblaivumą pareigūnai nesilaikė alkoholio matuoklio naudojimosi instrukcijos, todėl jo rodmenys buvo neteisingi. Pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje konstatavo byloje nesant pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog transporto priemonę 2016 m. gruodžio 2 d. ji vairavo būdama neblaivi.

3. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su prašymu nesutiko ir prašė pareiškėjos prašymą atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad skundžiamu Įsakymu atsižvelgiant į Kauno AVPK 2017 m. birželio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-84 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės N. L. veiksmų“, nuo 2017 m. birželio 7 d. pareiškėja buvo atleista iš tarnybos. Nurodė, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos (toliau – ir KPV KPK) 1-ojo būrio vyriausioji patrulė N. L. 2016 m. gruodžio 2 d. apie 11.30 val., ne tarnybos metu, neuniformuota, neblaivi vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais padarė šiurkštų teisės pažeidimą, t. y. tyčia, sąmoningai atliko veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jos profesinė pareiga, todėl savo veiksmais parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams. N. L. sulaužė pareigūno priesaiką, pažemino pareigūno vardą, nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 punkto bei 14.3 punkto reikalavimų. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-332-238/2017 pareiškėją pripažinus padarius administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskyrus administracinę nuobaudą – 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyriaus viršininko M. K. 2017 m. gegužės 24 d. teikimu Nr. 20-IL-27183 tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu paneigus pareiškėjos pasiteisinimo argumentus ir nustačius, kad pareiškėja vairavo automobilį neblaivi, buvo priimtas pareiškėjos skundžiamas Įsakymas. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas ir paliktas galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimas be pakeitimų, buvo priimta jau po skundžiamo Įsakymo priėmimo, todėl pareiškėja iš tarnybos buvo atleista teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo procesiniu sprendimu.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai (toliau – ir Teismas) 2018 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 20-TE-504 „Dėl vyriausiosios patrulės N. L. atleidimo iš vidaus tarnybos“, grąžino N. L. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės pareigas ir priteisė jai iš atsakovo 9 034 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. birželio 7 d.) iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos (neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokesčių (įmokų)), taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį po 45,17 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną nuo 2018 m. kovo 22 d. iki šio procesinio sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog N. L. 2016 m. gruodžio 2 d. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir aplinkybes, padarė išvadą, jog pareiškėjos veikoje nėra visų teisiškai reikšmingų aplinkybių (pareigūno vardo pažeminimo požymių visumos), kurių pagrindu ji galėtų būti pripažinta pažeminusia pareigūno vardą, todėl jos atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą negalima.

7. Teismas sprendė, kad pripažinus pareiškėjos atleidimą iš vidaus tarnybos neteisėtu, turi būti pašalinami neigiami padariniai, atsiradę pareigūnui dėl tokio atleidimo. Grąžinus pareiškėją į ankstesnes pareigas, tam, jog jos pažeistos teisės būtų visiškai apgintos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai turi būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos (2017 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Teismas pareiškėjai priteisė iš viso 9 034 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2018 m. kovo 21 d. (neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokesčių (įmokų)). Taip pat teismas pareiškėjai iš atsakovo priteisė vidutinį darbo dienos darbo užmokestį po 45,17 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną nuo 2018 m. kovo 22 d. iki šio procesinio sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

III. 8. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjos skundą atmesti.

9. Atsakovo teigimu, pareiškėjos atleidimas iš tarnybos buvo teisėtas ir pagrįstas, nes tuo metu atsakovas vadovavosi įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-332-238/2017, kuriuo pareiškėja buvo pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą ir nubausta. Šis Kauno apygardos teismo sprendimas buvo pagrindas atsakovui atleisti pareiškėją iš tarnybos, nes tuo metu dar nebuvo pareiškėjos paduotas prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (prašymas buvo paduotas 2017 m. birželio 9 d.). Šiuo atveju atsakovo kaltės dėl pareiškėjos atleidimo iš tarnybos nebuvo, tačiau pirmosios instancijos teismas apie tai savo sprendime visiškai nepasisakė ir nenagrinėjo. Atsakovo nuomone, po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą be pakeitimų, turėtų būti sprendžiama dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl atsakovo priimto Įsakymo, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš tarnybos, panaikinimo.

10. Atsakovas pažymi, kad teismas neatsižvelgė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje pasisakė, kad iš byloje esančio šlapimo tyrimo atsakymo galima spręsti tik apie tai, kad N. L. vairavo vartojusi alkoholio, tačiau ar ji buvo neblaivi ATPK 126 str. 1 d. taikymo prasme, bylos įrodymais nėra nustatyta. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo faktą, kad N. L. vairavo automobilį vartojusi alkoholio.

11. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos eitos pareigos yra susijusios su Kelių eismo taisyklių pažeidimų išaiškinimais ir vairuotojų neblaivumo nustatymu, taigi jai buvo puikiai žinoma, kaip galima išvengti atsakomybės šioje situacijoje, todėl tuo ir pasinaudojo, t. y. atliko (neatliko) šiuos veiksmus: 1) po neblaivumo patikrinimo atsisakė pasirašyti po blaivumo testo rezultatais, o administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis nesutinka, nes buvo pažeista prietaiso naudojimo instrukcija ir jos teisės; 2) versija, jog pareiškėja įsipurškė į burną gaiviklio neįsigilinusi į jo sudėtį (jame yra alkoholio) atsirado tik 2016 m. gruodžio 22 d., kai ji Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininkui pateikė prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo, nors aplinkybę, kad įsipurškė į burną gaiviklio sustabdžiusiems pareigūnams turėjo nurodyti iš karto; 3) nurodė, kad į gydymo įstaigą buvo pristatyta 2016 m. gruodžio 2 d. 11.58 val., tačiau dėl jos kaltės, t. y. vengimo lipti iš transporto priemonės ir siekimo pratęsti laiką, kad organizme esantis alkoholis natūraliai eliminuotųsi iš organizmo, jos apžiūra buvo pradėta tik 12.50 val., praėjus 1.18 val. nuo transporto priemonės vairavimo nušalinimo; 4) atsisakė duoti kraujo mėginį, kad būtų nustatyta kraujyje esančio etilo alkoholio koncentracija. Visos šios aplinkybės įrodo, jog pareiškėja, būdama policijos pareigūne, dirbdama Kauno AVPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiąja patrule, žinojo, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam užtraukia administracinę atsakomybę, tačiau 2016 m. gruodžio 2 d. vartojusi alkoholio, ji sėdo į automobilį ir jį vairavo, todėl šiais veiksmais parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sulaužė pareigūno priesaiką ir pažemino pareigūno vardą.

12. Atsakovo teigimu, jeigu teismas priimtų sprendimą grąžinti pareiškėją į tarnybą, tai vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą turėtų būti priteistas tik nuo 2017 m. gruodžio 19 d., kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-68-648/2017, nes iki šios datos atsakovo veiksmai pareiškėjos atžvilgiu buvo teisėti ir pagrįsti, nes atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš tarnybos, vadovavosi įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo sprendimu. Mano, kad laikotarpis kaip priverstinė pravaikšta, už kurią nebuvo mokamas vidutinis darbo užmokestis iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties priėmimo, tokiu atveju turėtų būti traktuojamas kaip pareiškėjai galimai padaryta žala.

13. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėja N. L. prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Pareiškėjos vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o byla išnagrinėta visapusiškai, sąžiningai ir objektyviai, todėl pareiškėja su teismo sprendimu visiškai sutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. naujos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo redakciją, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d.

16. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl apelianto apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Įsakymo Nr. 20-TE-504, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kaip savo poelgiu pažeminusi pareigūno vardą), teisėtumo bei pagrįstumo, pareiškėjos grąžinimo į eitas pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

18. Statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Statuto straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam – vienas sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o toks pareigūno elgesys, kai jis vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, akivaizdžiai žemina bausmių vykdymo institucijų sistemos autoritetą, ją kompromituoja, daro neigiamą įtaką neigiamam visuomenės požiūriui į bausmės vykdymo sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2488/2012).

21. Šioje byloje Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl N. L. galimai padaryto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo, t. y. transporto priemonių vairavimo, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) buvo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Ginčijamas Įsakymas Nr. 20-TE-504 iš esmės buvo priimtas Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo pagrindu, kuriuo N. L. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Nustatytų aplinkybių pagrindu Teismas sprendė, kad pareiškėja skundžiamu Įsakymu iš vidaus tarnybos atleista pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą neteisėtai, todėl pareiškėjos skundą tenkino. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos veikoje nėra visų teisiškai reikšmingų aplinkybių (pareigūno vardo pažeminimo požymių visumos), kurių pagrindu ji gali būti pripažinta pažeminusia pareigūno vardą, todėl jos atsakomybė pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą negalima.

22. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi šių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, atsižvelgdama į aukščiau aptartą Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą bei teisminę šios nuostatos taikymo praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjos veikoje nėra visų teisiškai reikšmingų aplinkybių (pareigūno vardo pažeminimo požymių visumos), kurių pagrindu jai galėtų būti taikoma atsakomybė pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

23. Taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje nustatytos aplinkybės, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog N. L. 2016 m. gruodžio 2 d. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi yra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje, nes būtent šios aplinkybės pagrindu pareiškėja buvo pripažinta pažeminusia pareigūno vardą ir atleista iš vidaus tarnybos. Minėtas įrodinėjimo faktas yra reikšmingas ir administracinio teisės pažeidimo byloje ir nagrinėjamoje administracinėje byloje dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika), todėl iš naujo neįrodinėtinas, o atsakovo argumentai, kad skundžiamo Įsakymo priėmimo metu galiojo Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-332-238/2017 su priešinga išvada, pripažintini teisiškai nereikšmingais pareiškėjai kilusių pasekmių atžvilgiu ir atmestini.

24. Dėl atsakovo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai nepasisakė ir nenagrinėjo aplinkybės, jog nebuvo atsakovo kaltės dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes nėra vertinamas atsakovo kaltės klausimas.

25. Dėl atsakovo argumentų, jog pareiškėja galimai savo turimų profesinių žinių pagalba siekė išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą būdama neblaivi, vilkindama medicininių tyrimų atlikimą, nelipdama iš automobilio, atsisakydama pasirašyti po alkoholio matuoklio užfiksuotais rezultatais, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pastaraisiais atsakovas nesirėmė nei tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nei priimdamas ginčijamą Įsakymą Nr. 20-TE-504. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant ginčą teisme, kaltinimo ribos negali būti išplėstos ir pareiškėjui teisme negali būti pateikti nauji kaltinimai dėl teisės aktus pažeidžiančių veikų, kurie nebuvo pateikti individualiame administraciniame akte (įskaitant jo motyvuojamąją dalį – tarnybinio patikrinimo išvadą), todėl aukščiau nurodyti atsakovo argumentai nevertintini ir apeliacinėje instancijoje.

26. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos kompensacijos už priverstinę pravaikštą skaičiavimo pradžios terminu, t. y. nuo 2017 m. birželio 7 d. (atleidimo iš tarnybos diena). Teigia, jog vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką galėtų būti priteistas tik nuo 2017 m. gruodžio 19 d., t. y. nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-68-648/2017, nes iki nurodytos datos atsakovas vadovavosi įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo sprendimu. Kaip jau minėta, atsakovo kaltė šios kategorijos bylose nėra vertinama, o pripažinus pareiškėjos atleidimą iš vidaus tarnybos neteisėtu, turi būti pašalinami neigiami padariniai, atsiradę pareigūnui dėl tokio atleidimo.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog kompensacijos už priverstinę pravaikštą paskirtis yra saugoti darbuotojus nuo darbo pajamų netekimo ir kartu veikti prevenciškai darbdavius. Pareiškusio ieškinį dėl grąžinimo į darbą darbuotojo per visą teisminio proceso laikotarpį padėtis lieka neapibrėžta, nes jis, siekdamas teismo tvarka grįžti į pradinį darbą ir laukdamas teismo sprendimo dėl ginčo baigties byloje įsiteisėjimo, paprastai nepradeda dirbti kito darbo. Būtent dėl šios priežasties turi būti priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką būtent nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (Darbo kodekso 300 str. 3 d. 2012 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XI-2127 redakcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA-3964-520/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-701/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

28. Dėl nurodytų motyvų atsakovo argumentai, susiję su teismo neteisingai nustatytu priverstinės pravaikštos pradžios skaičiavimo terminu, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad pareiškėja po jos atleidimo iš vidaus tarnybos būtų įsidarbinusi kitoje darbovietėje, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas tai pat šia aplinkybe nesirėmė.

29. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

30. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė