8ea97f2b-2d4f-4cfe-9a46-93fa6d1c0c88 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

               Administracinė byla Nr. I-5093-189/2017       Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02984-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2., 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. V. padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4).PaaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. liepos 13 d. buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kurių plotas neatitiko teisės aktuose keliamiems reikalavimams, t. y. vienam kalinamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto, dėl to buvo sunku judėti, jautėsi kankinamas, žeminamas jo orumas.

Pareiškėjas skunde taip pat reiškia pretenzijas dėl drėgmės kamerose, neįrengtų pakabų rūbams, sanitarinio mazgo įrengimo šalia durų, tokiu būdu neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu, kamerose netiekiamo karšto vandens, netinkamai įrengto šildymo, kamerose esančio pelėsio, netinkamos ventiliacijos, neįrengtos džiovyklos rūbams, netinkamo dieninio apšvietimo, ant lango vidinės pusės uždėtų grotų, nesandarių vandens čiaupų, senų durų, kurios neizoliuoja garso, spintelių trūkumo, neįrengto kameroje pareigūnų iškvietimo mygtuko.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡ie visi pažeidimai prieÅ¡tarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimams (b. l. 1–4). PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, papildomų paaiÅ¡kinimų iÅ¡ esmės nepateikė, prašė skundÄ tenkinti (2017 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as).Atsakovės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 9–21).

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. liepos 13 d. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2. Pabrėžė, kad pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K pilnai atitiko vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, nes į Lukiškių TI-K asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.

Tačiau skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Pabrėžė, kad remontas Kalėjime atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Kamerose nuolatos yra palaikoma Å¡vara ir tvarka, to reikalaujama ir iÅ¡ kalinčiųjų, karantino kameras valo Å«kio brigados paskirtas nuteistasis.

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, atsakovė yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolatos atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nurodė, kad kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) III skirsnyje nustatyta tvarka.

Dėl vidinių grotų ant langų nurodė, kad toks vidinių grotų įrengimas neprieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kameroje laikomų asmenų teisių.Dėl pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų nurodė, kad vadovaujantis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.11 punktu, LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡sikviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ , tačiau neretai Å¡ie mygtukai yra sugadinami pačių kameroje esančių asmenų.Dėl privatumo užtikrinimo sanitariniu mazgu nurodė, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, kai kuriose patalpose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis ir pateikė kamerų, kuriose Å¡iuo metu jos yra įrengtos.

Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“) 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kalėjimo langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dėl pasivaikščiojimų organizavimo nurodė, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų nepažeidė.Dėl kitų pareiškėjo reiškiamų pretenzijų nurodė, kad Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų nepažeidė.Nurodė, kad CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Kalėjimo pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais.Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 20 000 Eur neturinės žalos atlyginimÄ , kuri jam padaryta dėl netinkamų LukiÅ¡kių TI-K kalinimo sÄ lygų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. liepos 13 d. (b. l. 9–11, 23–26).Ginčo laikotarpiu taikytini laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015). Pagal HN 76:2010 6 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas tenkantis vienam asmeniui normoje nėra nurodytas. Pagal Ä®sakymo nustatytus reikalavimus iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Byloje nėra ginčo dėl LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime teismui pateiktų duomenų dėl pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpio (b. l. 9–11, 23–26).

Pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. liepos 13 d. pareiÅ¡kėjas 95 dienų buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 kv. m. (atėmus sanitarinį mazgÄ â€“ 0,56 kv. m.), t. y. neatitiko Ä®sakymo 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiÅ¡kėjo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ nustatytus reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Nagrinėjamu atveju apibendrinus teisinį reglamentavimÄ bei byloje esančius duomenis apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. liepos 13 d. (iÅ¡skyrus dienas, kuriomis Ä®sakymo nuostatos nebuvo pažeistos) kalint LukiÅ¡kių TI-K, buvo pažeista jo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo laikas neužtikrinant minimalaus ploto pagal nacionalinę teisę yra 95 dienos, t. y. LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalaus 3,6 kv. m. kameros ploto.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat reiÅ¡kia pretenzijas dėl drėgmės kamerose, neįrengtų pakabų rÅ«bams, sanitarinio mazgo įrengimo Å¡alia durų, tokiu bÅ«du neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu, kamerose netiekiamo karÅ¡to vandens, netinkamai įrengto Å¡ildymo, kamerose esančio pelėsio, netinkamos ventiliacijos, neįrengtos džiovyklos rÅ«bams, netinkamo dieninio apÅ¡vietimo, ant lango vidinės pusės uždėtų grotų, nesandarių vandens čiaupų, senų durų, kurios neizoliuoja garso, spintelių trÅ«kumo, neįrengto kameroje pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtuko.Dėl Å¡ildymo, pelėsio, drėgmės, ventiliacijos ir apÅ¡vietosHN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi, kamerų vėdinimas per langus atitinka HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkto reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C.

HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx.Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. rugsėjo 13 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ â€žDėl A. V. skundo“, kuriame nurodė, kad visose Kalėjimo kamerose yra skaidraus stiklo langai. Minimalus lango plotas yra 0,824 kv. m (0,8 mx1,03 m). Gyvenamosiose kamerose dirbtinė apÅ¡vieta yra ne mažesnė kaip 200 lx. (b. l. 31–32). Be to, teismui pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento patikrinimo aktai, kuriuose apÅ¡vietos, Å¡ilumos (per žemos temperatÅ«ros), drėgmės, pelėsio ir vėdinimo pažeidimų nenustatyta (b. l. 33–68).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl apšvietos, šilumos, drėgmės, pelėsio ir vėdinimo pažeidimų kamerose atmestini kaip nepagrįsti.Dėl sanitarinio mazgoGinčo laikotarpiu galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele. Pažymėjo ir tai, kad Å¡iuo metu kamerose yra įrenginėjamos užuolaidos asmenų privatumo užtikrinimui. Vadovaujantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Vadinasi, pareiÅ¡kėjo keliamas privatumo aspekto pažeidimas, LukiÅ¡kių TI‑K nepateikus duomenų, leidžiančių paneigti konstatuotinÄ pažeidimÄ , pripažintinas pagrįstu. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiÅ¡kėjo kalėjimo laikotarpiu pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę privatumo aspektu, t. y. Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti ir į Å¡iÄ aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ .Dėl kamerų įrengimo ir jose trÅ«kstamo inventoriaus (neįrengtų pakabų rÅ«bams, džiovyklos rÅ«bams, spintelių trÅ«kumo)Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Taisyklėse nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti (14.6 punkte); viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7 punktas); spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 punktas).

PareiÅ¡kėjo argumentus dėl neįrengtų pakabų rÅ«bams, džiovyklos rÅ«bams, spintelių trÅ«kumo vertina kaip nepagrįstus, nes teismui nepateikti įrodymai, kad gyvenamųjų kamerų įrengimas neatitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių. Atsakovės atstovas teismui pateikė LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. rugsėjo 13 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ â€žDėl A. V. skundo“, kuriame nurodė, kad visose gyvenamosiose kamerose yra lentyna (1 vnt.), spintelė (1 spintelė dviem asmenims) ir virÅ¡utinių drabužių pakabos, atkreipiant dėmesį, kad dėl pakankamai mažo kamerų ploto, ne visada įmanoma įrengti papildomų spintelių, lentynų, taburečių ar kitų baldų (b. l. 31–32).

Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus, nes byloje nėra duomenų, kad kamerų įrengimas LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų neatitikęs teisės aktais nustatytų reikalavimų, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl papildomo inventoriaus įrengimo kamerose atmestini kaip nepagrįsti. Dėl galimybės pasinaudoti duÅ¡u ir karÅ¡tu vandeniu, drabužio skalbimo galimybiųPareiÅ¡kėjas teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K sudaryta galimybė pasinaudoti duÅ¡u 1 kartÄ per savaitę ir skiriamo laiko nepakanka iÅ¡simaudyti ir iÅ¡skalbti rÅ«bus.

HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus.

Taigi, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas negali bÅ«ti nustatytas.Be to, pareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose turi bÅ«ti tiekiamas karÅ¡tas vanduo. Su Å¡iais teiginiais teismas nesutinka, nes pagal HN 134:2015 18 punkto reikalavimus, karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kamerose netiekiamo karÅ¡to vandens atmestinos kaip nepagrįstos.Pažymėtina, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p., suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartÄ per savaitę turi gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.

LukiÅ¡kių TI-K teigimu, suimtiesiems ir nuteistiesiems iÅ¡duodama patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ sausi.Pažymėtina, kad suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utiniai drabužiai į skalbyklÄ priimami vadovaujantis LukiÅ¡kių TI- K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Suimtieji ir nuteistieji asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktÄ skalbimo paslaugÄ . Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, gali iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių (kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, bliuzonÄ ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartÄ per mėnesį, o Å¡varkus striukes ar paltus - vienÄ kartÄ per sezonÄ , vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 3 d.

įsakymu Nr.1-151 „Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pretenzijos dėl naudojimosi dušu, karšto vandens tiekimo į kameras ir skalbimo galimybių atmestini kaip nepagrįsti.Dėl grotų, esančių ant lango vidinės pusėsVadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklų 14.1 punktu, lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Vidinės metalinės grotos įrengiamos tam, kad metalinis tinklas bÅ«tų nepasiekiamas ir jo nebÅ«tų galima sugadinti. Jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad vidinės grotos dedamos dėl saugumo ir siekiant užkirti keliÄ nuteistiesiems daryti pažeidimus, o ne siekiant iÅ¡ jų tyčiotis bei žeminti nuteistųjų orumÄ .

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl grotų, esančių ant lango vidinės pusės kamerose atmestini kaip nepagrįsti. Dėl signalizacijos mygtuko iÅ¡kvietimo.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo įrengtas pagalbos iÅ¡kvietimo mygtukas. LukiÅ¡kių TI-K teigė prieÅ¡ingai – kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ . Tačiau pažymėjo, jog suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai gadina Å¡iÄ signalizacijÄ (b. l. 54).

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini nepagrįstais.Dėl nesandarių vandens čiaupų, senų durų kamerosePareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose yra nesandarÅ«s vandens čiaupai, senos durys, kurios neizoliuoja garso. LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymėtina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 remonto darbų dažnumo Å¡i higienos norma nereglamentuoja.

Todėl įstaiga remontÄ atlieka pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Byloje nenustatyta, kad dėl nesandarių vandens čiaupų, senų durų kamerose kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , tai patvirtina byloje esantis LukiÅ¡kių TI-K Administracijos reikalų skyriaus tarnybinis praneÅ¡imas (b. l. 27). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl nesandarių vandens čiaupų ir senų durų, atmestini kaip nepagrįsti.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas gali bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ dalies, nes nustatyta, jog LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto ir nesuteikė privatumo naudojantis sanitariniu mazgu.Teismas nustatė, kad 95 dienas pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, o tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė diskomfortÄ , tačiau neįrodė, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, žymiai pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, psichologinių problemų ar kitų intensyvaus pobÅ«džio neigiamų iÅ¡gyvenimų.

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (95 dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 950 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl 100 Eur sumÄ vertina kaip adekvačiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms.Teismo iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pareiÅ¡kėjo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui 950 Eur iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimo (CK 6.271 straipsnis, 6.250 straipsnis). LukiÅ¡kių TI-K prašė priteisti 3,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes patyrė dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas.LukiÅ¡kių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagÄ , vykdydamas teismo nutartį, kuriÄ sudaro viso – 54 A4 formato lapai.

Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 54 x 0,06, t. y. 10,14 Eur.Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje. Å iuo klausimu taip pat yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (žr., pvz., 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas.Vadovaudamasis ABTÄ® 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 5 punktais, 132–134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti pareiÅ¡kėjui A. V. 950 Eur (devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, už laikotarpius nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. liepos 13 d. KitÄ pareiÅ¡kėjo A. V. skundo dalį atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                      Bronius Januška