8ea8d1ff-b890-4fa6-a924-9fdc6733934e · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3095-394/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02052-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 27 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. G.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. G. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-7 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ryÅ¡ium su laisvės apribojimu buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2014-03-24 iki 2015-07-08, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, duÅ¡u buvo galima naudotis tik kartÄ per savaitę, nebuvo iÅ¡duodamos valymo priemonės, nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos rÅ«kantiems, netinkamai organizuojamas užimtumas.

Kalinamas netinkamomis sÄ lygomis patyrė neturtinę žalÄ , t.y. dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ .PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai, skunde prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (7, 113 b. l.). Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai – teismo Å¡aukimu (111 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (16-25 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo" 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2015-07-22 pažymos „Dėl V. G. laikymo“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas skirtingose kamerose su dar 1-8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,3 iki 8,99 kv. m. Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, Å iaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m. ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojamas į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI metu jo laikymo kamerose Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų nebuvo atlikta. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsako patys nuteistieji.

Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Atsakovas pabrėžia, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 68 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos: Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems" suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m. iki 22,44 kv. m. Nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, jog per trumpa pasivaikščiojimo trukmė neturi jokio teisinio pagrindo.Atsakovas teigia, kad pagal suėmimo vykdymo įstatymÄ socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija, pagrindinės užimtumo formos yra socialinis ir teisinis Å¡vietimas, suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, pagalba sprendžiant suimtųjų problemas, kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai.

Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose, visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose, kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais ir kita informacija. Å iaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos.

Suimtieji (nuteistieji) į renginius įsitraukia pagal pageidavimÄ . PareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu vyko nemažai renginių, galimybės juose dalyvauti buvo sudarytos kiekvienam kalinamajam, duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ dalyvauti renginiuose, nėra.PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas V.

G. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, Teismas pažymi, kad ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

LR ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas laikotarpiu nuo 2014-03-24 iki 2015-07-08.

Neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui, higienos normoms.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančios 2015-07-22 pažymos Nr. 60/09-24291 (115-126 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas V.

G. Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2014-03-26 iki 2015-07-08, viso 472 dienas. PareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 38 buvo laikomas nuo 2014-03-26 iki 2014-04-09 su dar 2-8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,29 iki 6,89 kv. m., kameroje Nr. 12 – nuo 2014-04-09 iki 2014-05-15, nuo 2014-05-20 iki 2014-12-11 ir nuo 2014-12-31 iki 2015-02-03 su dar 2-6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,47 iki 5,76 kv. m., kameroje Nr. 89 – nuo 2014-05-15 iki 2014-05-20 su dar 5-6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,67 iki 3,12 kv. m., kameroje Nr. 41 – nuo 2014-12-11 2014-12-15 su dar 4-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,85 iki 4,62 kv. m., kameroje Nr. 96 – 2014-12-15 ir nuo 2015-02-03 iki 2015-03-05 su dar 2-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,78 iki 6,31 kv. m., kameroje Nr. 7 – nuo 2014-12-16 iki 2014-12-17 su dar 4-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,66 iki 4,39 kv. m., kameroje Nr. 20 – nuo 2014-12-17 iki 2014-12-18 su dar 4 asmenimis ir vienam asmeniui teko 3,73 kv. m. kameroje Nr. 39 – nuo 2014-12-18 iki 2014-12-31 su dar 4-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,82 iki 4,58 kv. m., kameroje Nr. 54 – nuo 2015-03-05 iki 2015-04-17 su dar 2-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,60 iki 5,99 kv. m., kameroje Nr. 26 – nuo 2015-04-17 iki 2015-06-01 su dar 2-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,39 iki 5,65 kv. m., kameroje Nr. 67 – nuo 2015-06-01 iki 2015-06-29 su dar 2-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,83 iki 7,67 kv. m., ir kameroje Nr. 106 – nuo 2015-06-29 iki 2015-07-08 su dar 3-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,91 iki 5,86 kv. m.Taigi iÅ¡ pateiktos pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjas 237 dienas buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas atitiko minimalius reikalavimus, net 200 dienų jam tenkantis kamerų plotas buvo pastoviai mažesnis, nei nustatyta norma, o 35 dienas pareiÅ¡kėjui tenkantis kamerų plotas tik iÅ¡ dalies atitiko reikalavimus, tačiau iÅ¡ pateiktos pažymos tiksliai nustatyti kiek laiko pareiÅ¡kėjas tas dienas buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nėra galimybių, atsakovas pateikė tik duomenis apie kamerose laikomų asmenų skaičių 7.30 val. ryte ir 19.30 val. vakare, todėl 2015-07-22 pažymos turinys vertintinas pareiÅ¡kėjo naudai (LVAT 2014-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1469/2014) ir konstatuotina, jog laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiÅ¡kėjas 235 dienas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus kamerų plotui.

Ä®vertinęs tai, kad kamerų plotas buvo užstatytas suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis (40-43 b. l.), teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas tam tikrais laikotarpiais buvo per mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, o Å iaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.IÅ¡ byloje esančių Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad 2014-09-25 periodinės valstybinės visuomenės sveikatos kontrolės vykdymo metu, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, buvo patikrinta kamera Nr. 26, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2015-04-17 iki 2015-06-01, ir kamera Nr. 54, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2015-03-05 iki 2015-04-17 (2014-10-03 patikrinimo aktas Nr. EP-406 – 65-68 b. l.).

Patikrinimo metu nustatyta, kad kamerose Nr. 26 ir 54 dirbtinis apÅ¡vietimas veikė, grindys valytos drėgnu bÅ«du, kamerų sienų, lubų danga vietomis aptrupėjusi (pažeidžiamas HN 76:2010 X sk. 62 p.), grindys cementinės, nepadengtos lengvai valoma ir dezinfekuojama danga (pažeidžiamas HN 76:2010 VI sk. 28 p.), gyvenamÄ sias patalpas valosi patys suimtieji, valymo inventorius ir kalcionuota soda iÅ¡duodami asmenims papraÅ¡ius; tikrinimo metu iÅ¡duotas inventorius buvo geros kokybės (Å¡epečiai, skudurai, dubenys).

Nors pažeidimai kamerose Nr. 26 ir 54 buvo nustatyti anksčiau, negu pareiÅ¡kėjas buvo jose laikomas, tačiau byloje nėra duomenų, kad rasti pažeidimai buvo paÅ¡alinti dar iki pareiÅ¡kėjo patalpinimo į Å¡ias kameras, todėl laikytina, kad jie buvo ir pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose Nr. 26 ir 54 metu. Byloje nėra duomenų, kad kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, bÅ«tų buvę atlikti visuomenės sveikatos centro patikrinimai, taigi nėra duomenų, kad sÄ lygos kitose kamerose neatitiktų higienos normų reikalavimų.

Ä®vertinęs Å¡iuos įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad valstybės valdžios institucijos (Å iaulių tardymo izoliatoriaus) pareigÅ«nai laikė pareiÅ¡kėjÄ kamerose Nr. 26 ir 54, neatitinkančiose Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir dėl naudojimosi duÅ¡u, valymo inventoriaus nebuvimo, kamerose laikomų asmenų rÅ«kymo, netinkamai organizuojamo užimtumo.Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 68 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. IÅ¡ byloje esančios 2015-07-22 Å iaulių TI Å«kio skyriaus pažymos Nr. 62/08-747 matosi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, kabyklos rÅ«bams, dubenys, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, 2015 m. vasario mėn. duÅ¡o patalpos suremontuotos iÅ¡ pagrindų (40-43 b. l.).

Å iaulių visuomenės sveikatos centras, atlikdamas Å iaulių TI patalpų atitikties Lietuvos Higienos normai HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patikrinimus, 2015-04-20 patikrinimo metu (2015-04-22 patikrinimo aktas Nr. EP-153 – 75-78 b. l.) nustatė, kad dušų patalpoje grindų danga slidi (pažeidžiamas HN 76:2010 39.4 p.). Taigi Å iaulių TI administracija, organizuodama suimtųjų (nuteistųjų) prausimÄ si duÅ¡e ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, tačiau konstatuotas higienos normos pažeidimas dėl grindų dangos duÅ¡o patalpoje, o tai sudaro pagrindÄ konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nėra valymo inventoriaus.

Vadovaujantis LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 59 p., gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymÄ (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.) bÅ«tina atlikti ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį, 58 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys patys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. IÅ¡ Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-747 matosi, kad Å iaulių TI administracijos paskyrimu tvarkyti gyvenamÄ sias patalpas skiriami Å¡iose patalpose laikomi suimtieji ir nuteistieji, kurie turi nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, kuriose patys gyvena; kadangi kiekvienos kameros atskirai neįmanoma aprÅ«pinti valymo inventoriumi dėl jo gadinimo ir lėšų stokos, valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų/ nuteistųjų praÅ¡ymus, o po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ ; kiekviename rėžiminio korpuso aukÅ¡te yra iÅ¡skirta spintelė valymo inventoriui (skudurai, Å¡epečiai, WC Å¡epetys, dubenys, soda bei tarkuotas Å«kinis muilas) laikyti (40-43 b. l.).

Iš byloje esančio 2015-04-22 visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-153 matosi, kad 2015-04-20 tikrinimo metu nustatyta, jog valymo inventorius švarus, tvarkingai laikomas tam skirtoje patalpoje, asmenims į kameras išduodamas nustatyta tvarka. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, 2014-09-25 periodinės valstybinės visuomenės sveikatos kontrolės vykdymo metu patikrinus kameras Nr. 26 ir 54, taip pat nustatyta, kad valymo inventorius ir kalcionuota soda išduodami asmenims paprašius; tikrinimo metu išduotas inventorius buvo geros kokybės (šepečiai, skudurai, dubenys) (65-68 b. l.).

Taigi visuomenės sveikatos centras dėl valymo inventoriaus pažeidimų nenustatė, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos nepagrįstos.PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose rÅ«kantiems asmenims nėra sudarytos tinkamos sÄ lygos, nėra įrengta peleninių. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, 14 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Å iaulių visuomenės sveikatos centras, 2014-09-25 atlikęs periodinį visuomenės sveikatos saugos patikrinimÄ Å iaulių TI, nustatė, kad rÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose pagal užpildytus praÅ¡ymus, kuriuos suimtieji pildo atvežus juos į laisvės atėmimo vietÄ (65-67 b. l.). Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato rÅ«kymo vietų įrengimo kamerose, suimtųjų (nuteistųjų) aprÅ«pinimo peleninėmis nenumato ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. IR-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Taigi pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl sÄ lygų nesudarymo rÅ«kantiems asmenims nepagrįstos.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad jam kalint Å iaulių TI nebuvo tinkamai organizuojamas laisvalaikio užimtumas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pagrindinės užimtumo formos Å iaulių TI yra socialinis ir teisinis Å¡vietimas, suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, pagalba sprendžiant suimtųjų problemas, kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai, informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius iÅ¡kabinama kamerose, visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose, kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais ir kita informacija;

Å iaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos, suimtieji (nuteistieji) į renginius įsitraukia pagal pageidavimÄ . IÅ¡ byloje esančių dokumentų taip pat matosi, kad Å iaulių TI direktoriaus įsakymu yra patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (84-88 b. l.), kurioje nurodyta, jog kiekvienÄ mėnesį organizuojami Socialinės reabilitacijos skyriaus darbo planuose numatyti renginiai suimtųjų užimtumui gerinti, kuriuose gali dalyvauti visi pageidaujantys suimtieji, Å iaulių TI veikia biblioteka, kurioje periodiÅ¡kai atnaujinamos knygos, užsakomi pagrindiniai Lietuvos dienraščiai, savaitraščiai, suimtieji gali naudotis artimųjų perduotais televizoriais, radijo imtuvais, neÅ¡iojamais kompiuteriais ir pan., Å iaulių TI periodiÅ¡kai lankosi dvasininkai, koplyčioje rengiami religinio pobÅ«džio renginiai, organizuojami pieÅ¡inių konkursai, plenerai, darbų parodos, suimtieji gali dalyvauti meninėje veikloje, suimtiesiems įrengta krepÅ¡inio aikÅ¡telė, rengiamos įvairios sporto varžybos, stalo žaidimų turnyrai.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kad jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, nebuvo leista naudotis bibliotekos paslaugomis, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å iaulių TI buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į užimtumÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgus į teismo nustatytÄ kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę (235 dienos), į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

Kalinimo laikotarpiu pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma, pareiÅ¡kėjo laikymas sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų, sukėlė pareiÅ¡kėjui diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ . Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ , kas sudarytų po 46,81 Eur už kiekvienÄ kalinimo netinkamomis sÄ lygomis dienÄ . Å iuo aspektu pabrėžtina, jog buvimo Å iaulių TI laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros ploto norma kito, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti gryname ore, pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų kalinimo metu Å iaulių TI administracijai nesiskundė, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus, kitų duomenų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kuomet Å iaulių TI kalinamiems asmenims už vienÄ kalinimo netinkamomis sÄ lygomis dienÄ yra priteisiamas vidutiniÅ¡kai nuo 6 iki 9 Eur neturtinės žalos atlyginimas (LVAT 2015-02-11 nutartis byloje Nr. A-550-575/2015, LVAT 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1530-858/2015, LVAT 2015-06-12 nutartis byloje Nr. A-2045-520/2015 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 1700 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 1700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p. teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. G. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 1700,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                              Jarūnė Sedalienė