8ea89024-0efb-4d6e-8be7-cf7946cda380 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-2014-811/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00034-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui K. Č. (K. Č.), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. Č. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas K. Č. skundu praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4). PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, kad nuo 2010-08-09 iki 2014-02-09 jis buvo gydomas LAVL nepriimtinomis ir žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Tokį teiginį pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad: jis buvo laikomas perpildytose LAVL palatose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų, o palatose esančio inventoriaus užimamas plotas dar labiau sumažindavo vienam asmeniui tenkantį plotÄ ; prie palatose esančių stalų trÅ«kdavo vietos atsisėsti valgyti visiems vienoje patalpoje laikomiems asmenims; palatose buvo Å¡alta, drėgna, iÅ¡lūžę langai, sanitarinis mazgas buvo įrengtas palatoje, todėl palatoje tvyrojo nemalonus kvapas.

Dėl netinkamo apÅ¡vietimo palatose suprastėjo jo regėjimas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl tokių sÄ lygų suprastėjo jo psichinė ir fizinė bÅ«klė, tapo irzlus, patyrė skaudžius emocinius iÅ¡gyvenimus. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 97–100). PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo keliami reikalavimai nepagrįsti. Nurodo laikotarpius, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo gydomas LAVL. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiÅ¡kėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti negali.

LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes šioje įstaigoje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, be to, LAVL privalo laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamosiomis ligomis. Įstaigos administracija visada stengiasi pagal galimybes, paskirstyti pacientus į palatas atsižvelgiant į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui.

Tik atsiradus galimybei suimtiesiems / nuteistiesiems iÅ¡ karto užtikrinamas teisės aktuose numatytas plotas. PaaiÅ¡kina, kad LAVL apgyvendinimo tvarkÄ reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas, Bausmių vykdymo kodeksas ir kt. teisės aktai. LAVL yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, Å¡ių paslaugų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris bÅ«tinas teikiant tokio pobÅ«džio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamÄ nepertraukiamÄ gydymÄ . LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes Å¡ioje įstaigoje turi bÅ«ti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, be to LAVL privalo laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamosiomis ligomis.

Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nereglamentuoja vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų laisvo ploto iÅ¡skaičiuojant baldus ir kietÄ jį inventorių. LAVL patalpose esančių lovų antri aukÅ¡tai buvo naudojami ne pagal paskirtį, kadangi jose ligoninės pacientai laikė savo asmeninius daiktus. Informuoja, kad pareiÅ¡kėjas atitinkamais laikotarpiais buvo gydomas LAVL nerėžiminės zonos korpuso Chirurgijos skyriuje ne kamerų tipo palatose, todėl ploto trÅ«kumas buvo kompensuojamas jo judėjimo laisve.

LAVL vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, kurios nenustato pataisos įstaigoms, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas. LAVL patalpos, atsižvelgiant į kilusį poreikį ir skiriamus asignavimus, nuolat remontuojamos.

Sanitarinis mazgas palatose įrengtas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos skiria 1,5 m sienelė. Teisės aktuose nenustatyta, kad unitazas ar klozetas bÅ«tų uždengiamas. LAVL apÅ¡vietimas įrengtas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Å viesiu paros metu, buvus pakankamam natÅ«raliam apÅ¡vietimui, dieninis apÅ¡vietimas rėžiminio korpuso kamerų tipo palatose buvo iÅ¡jungiamas, tačiau pacientų praÅ¡ymu, dieninė Å¡viesa buvo paliekama.

Palatų oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitinka teisės aktų reikalavimus. LAVL patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas yra iÅ¡imamas, o žiemos metu – įdedamas. Pacientų praÅ¡ymu yra iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir papildomos antklodės. Nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus LAVL palatinio sanitarinio ar gydomojo skyriaus tvarkinio pareigose, pagal savo pareigybės apraÅ¡ymus palaikė skyriaus patalpų Å¡varÄ .

LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 iÅ¡duotÄ LeidimÄ -Higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad jos patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas buvimo LAVL laikotarpiais nesikreipė į LAVL administracijÄ dėl tariamai netinkamų laikymo sÄ lygų. Valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. kyla, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė / neveikė, bet bÅ«tina ir nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos kilimÄ .

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas su skundu į teismÄ kreipėsi praėjus 5 metams nuo tariamai atsiradusios ir / ar patirtos žalos. Kadangi yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas atitinkamiems laikotarpiams, praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį. PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas jokiais įrodymais, nepagrįsta ir praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė skundÄ tenkinti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad VÄ® Registrų centras nenumato, jog LAVL yra gyvenamosios patalpos. Prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovės atstovė atsiliepime nepateikė kamerų, kuriose buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas, nuotraukų. PaaiÅ¡kino, kad skunde nurodė klaidingÄ minimalų vienam asmeniui tenkančio ploto dydį, kuris turėtų bÅ«ti ne 3,6 kv. m, o 5,1 kv. m. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ atsakovei praneÅ¡ta tinkamai.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja LAVL, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo. IÅ¡ teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2010-08-09 iki 2014-02-09 jis buvo gydomas LAVL sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, nes vienam asmeniui palatose tenkantis minimalus plotas neatitiko teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų, palatose buvo prastas apÅ¡vietimas, buvo Å¡alta, drėgna ir kt.

Atsakovės atstovės LAVL į bylÄ pateiktoje medžiagoje (atsiliepime į skundÄ ir prieduose) (b. l. 97–100, 66–82), kuria teismas neturi pagrindo abejoti, esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LAVL buvo laikomas laikotarpiais nuo 2011-07-05 iki 2011-07-19, nuo 2011-09-27 iki 2011-10-04, nuo 2012-09-25 iki 2012-10-09, nuo 2012-10-23 iki 2012-11-06, nuo 2012-11-27 iki 2012-12-04, nuo 2012-12-11 iki 2012-12-28, nuo 2013-03-05 iki 2013-03-19, nuo 2014-01-07 iki 2014-01-08, nuo 2014-01-08 iki 2014-01-21. Atsakovės atstovo atsiliepimas į skundÄ , kuriame nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas LAVL buvo gydomas minėtais laikotarpiais, bei jo priedai pareiÅ¡kėjui buvo įteikti 2017-01-31 (b. l. 102).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iÅ¡ byloje esančios pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos kopijos matyti, jog pareiÅ¡kėjas LAVL taip pat buvo hospitalizuotas laikotarpiais nuo 2015-12-02 iki 2015-11-30 ir nuo 2016-03-21 iki 2016-03-25 (b. l. 61, 62). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde suformulavo praÅ¡ymÄ teismui iÅ¡reikalauti iÅ¡ LAVL skundo nagrinėjimui reikalingÄ medžiagÄ , į tai, kad pareiÅ¡kėjas, gavęs atsakovės atstovės atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , nepatikslino laikotarpio, už kurį praÅ¡o priteisti jam padarytÄ neturtinę žalÄ , taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėjo nurodytas periodas (laikotarpis nuo 2010-08-09 iki 2014-02-09) nėra artimas pareiÅ¡kėjo LAVL hospitalizuotiems laikotarpiams (laikotarpiams nuo 2015-12-02 iki 2015-11-30 ir nuo 2016-03-21 iki 2016-03-25), daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, skunde teismui nurodydamas periodÄ , už kurį praÅ¡o priteisti jam padarytÄ neturtinę žalÄ (laikotarpis nuo 2010-08-09 iki 2014-02-09), padarė raÅ¡ytinį apsirikimÄ netiksliai nurodydamas laikymo LAVL periodÄ , todėl laikytina, kad Å¡ioje byloje laikotarpis, už kurį nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, prasidėjo 2011-07-05, o baigėsi – 2014-01-21.

Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti bÅ«tini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).

Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, Å¡iuo atveju bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas, privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ dėl žalos atlyginimo. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti CK 1.125 str. 8 d. yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime praÅ¡o taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 97–100).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neturtinę žalÄ , kilusiÄ laikotarpiu nuo 2011-07-05 iki 2014-01-21, o skundÄ teismui pateikė tik 2017-01-03 (pagal spaudÄ ant voko) (b. l. 5), t. y. praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl laikotarpio nuo 2011-07-05 iki 2014-01-02. Byloje yra aktualus ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus CK reglamentavimas, kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alys reikalauja.

IeÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 str. 1 d.). CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Vertinant Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjo keliamo ginčo pobÅ«dį pažymėtina, kad tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra iÅ¡aiÅ¡kinę, jog įgyvendinant teisinės valstybės principÄ turi bÅ«ti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebÅ«tų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotÄ laikÄ negalėtų bÅ«ti tikri, ar dėl tarp jų praeityje susiklosčiusių teisinių santykių nebus inicijuojamas teisminis ginčas (LVAT 2008-11-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1790/2008;

LVAT 2008-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335-08; LAT 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/201). Taip pat akcentuota, kad asmuo privalo tinkamai rÅ«pintis savo teisių gynyba, sÄ Å¾iningai naudotis įstatymo nustatytomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir skundo teismui padavimo teise, tuo tarpu esant neapdairiam, nerÅ«pestingam ir pasyviam paties suinteresuoto asmens elgesiui, jo galimai pažeistos teisės negali bÅ«ti ginamos ir jis turi prisiimti visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ . Pabrėžiama, jog tais atvejais, kai teisės pažeidimas egzistavo ir asmuo tai suvokė, tačiau nesiėmė priemonių pažeistai teisei ginti, galima konstatuoti, kad civilinių teisinių santykių stabilumas, kaip didesnė vertybė, turi bÅ«ti iÅ¡saugota (LAT 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2011).

Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o.

Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (LVAT 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). PareiÅ¡kėjas nenurodė teismui jokių objektyvių priežasčių, nulėmusių CK 1.125 str. 8 d. nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino skundo reikalavimui dėl laikotarpiu nuo 2011-07-05 iki 2014-01-02 patirtos neturtinės žalos atlyginimo, praleidimÄ , taip pat nepateikė praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008 iÅ¡aiÅ¡kinta, jog bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad ji pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo.

Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trÅ«kumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusių priežasčių (LVAT 2011-11-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (CK 1.115 str., 1.134 str. 1 p.), o iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ taikoma ieÅ¡kinio senatis (CK 1.125 str. 8 d., 1.134 str. 1 p.) (LAT 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas sirgo ar kokios nors kitos objektyvios aplinkybės atėmė jam galimybę anksčiau kreiptis į teismÄ , tame tarpe – skundÄ teismui iÅ¡siųsti paÅ¡tu. Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje keliamo teisės pažeidimo pobÅ«dį darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ vienam asmeniui ir kt., todėl skundÄ dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo dėl laikotarpio, kuris prasideda nuo 2011-07-05, jis turėjo teisę pateikti teismui vėliausiai iki 2014-07-05, tačiau pareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu kreipėsi tik 2017-01-03, t. y. praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl laikotarpiu nuo 2011-07-05 iki 2014-01-02 patirtos neturtinės žalos atlyginimo, pateikti.

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti pareiÅ¡kėjui praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl laikotarpiu nuo 2011-07-05 iki 2014-01-02 patirtos neturtinės žalos atlyginimo, pateikti, todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimams dėl aukščiau nurodyto laikotarpio taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas ir skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, toliau Å¡ioje byloje nagrinėtinas pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų priteisti neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2014-01-03 iki 2014-01-21 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Sprendžiant ginÄÄ bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytu atveju. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, savo procesiniuose sprendimuose ne kartÄ nurodė, jog aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiÅ¡kai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1774/2010;

LVAT 2011-01-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-116/2011; LVAT 2010-10-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-122/2010). Vertinant pareiÅ¡kėjo keliamo ginčo pobÅ«dį pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d. nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, jog areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, 6 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str., kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ ). Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų, susijusių su patalpų plotu PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis buvo laikomas perpildytose LAVL palatose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų, o palatose esančio inventoriaus užimamas plotas dar labiau sumažindavo vienam asmeniui tenkantį plotÄ Bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ reglamentuoja Taisyklės, kurių 111.4 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Atsakovės atstovė nepateikė teismui duomenų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo teiginį, kad gydymosi LAVL metu jam buvo neužtikrintas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas (b. l. 97–100). Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu laikotarpiu LAVL buvo gydomas nuo 2014-01-07 iki 2014-01-21 (b. l. 97). Taigi, pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu laikotarpiu iÅ¡ viso LAVL buvo gydomas 15 dienų. Pagal LAVL teismui pateiktÄ planÄ ir pažymÄ apie palatų plotÄ matyti, kad Chirurgijos skyriaus palata Nr. 2, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo gydomas nuo 2014-01-08 iki 2014-01-21, yra 24,92 kv. m (b. l. 84), o Baudos izoliatoriaus KTN palata, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo gydomas nuo 2014-01-08 iki 2014-01-08, yra 6,23 kv. m.

Pažymėtina, kad LAVL teismui nenurodė, kiek asmenų vienu metu buvo minėtose palatose. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai apie netinkamas laikymo sÄ lygas, pasireiÅ¡kusias nesuteikiant pareiÅ¡kėjui teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, nepaneigti jokiais byloje esančiais įrodymais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui gydantis LAVL laikotarpiu nuo 2014-01-07 iki 2014-01-21 buvo pažeista jo teisė į minimalų 5,1 kv. m gyvenamÄ jį plotÄ .

Teismo vertinimu, toks pareiÅ¡kėjui suteikto gyvenamojo ploto neatitikimas nustatytiems normatyvams, atsižvelgus į pažeidimo trukmę, negali bÅ«ti vertinamas, kaip vienkartinis ar nežymus, t. y. tokio pobÅ«džio, iÅ¡ kurio negali bÅ«ti kildinama neturtinė žala. Be to, aplinkybė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., ne kartÄ konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje V.

Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ). Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumas nagrinėjamoje skundo dalyje konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014-01-07 iki 2014-01-21 buvo kalinamas LAVL Taisyklių 111.4 p. reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų, pasireiÅ¡kusių pažeidžiant teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkančias gyvenamojo ploto normas, iÅ¡ esmės yra pagrįsti.

Dėl kitų pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių PareiÅ¡kėjas teigia, kad LAVL palatose buvo Å¡alta, drėgna, iÅ¡lūžę langai, nebuvo tinkamo vėdinimo, jose buvo blogas apÅ¡vietimas, prie palatose esančių stalų trÅ«kdavo vietos atsisėsti valgyti visiems vienoje patalpoje laikomiems asmenims. Teismas pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 2 d. 6, 7 p. nuostatomis, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde iÅ¡dėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylÄ galėtų iÅ¡tirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas iÅ¡vadas.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (LVAT 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (LVAT 2013-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; LVAT 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Teismo vertinimu, aukščiau nurodyti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, susiję su netinkama palatų bÅ«kle ir įrengimu, yra abstraktaus pobÅ«džio, nes iÅ¡ skundo teiginių turinio negalima spręsti, kuo konkrečiai pareiÅ¡kėjas grindžia tokius skundo teiginius (kokiais faktiniais duomenimis remdamasis pareiÅ¡kėjas teigia, kad palatose buvo Å¡alta, kokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas nustatė, kad palatoje buvo per didelė drėgmė, per mažas apÅ¡vietimas ir kt.).

Pažymėtina, kad higienos normos HN 76:2010 46 p. įtvirtintas reikalavimas LAVL turėti leidimÄ â€“higienos pasÄ . AnalogiÅ¡ka nuostata nustatyta Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 21 str. 4 d. 2 p. Vadovaujantis minėto įstatymo 21 str. 5 d., reikalavimus, keliamus patalpoms ir jų įrengimui, asmenims vykdantiems Å«kinę komercinę veiklÄ , naudojamoms priemonėms ir įrangai, vykdant tÄ veiklÄ , kuriai bÅ«tinas leidimas–higienos pasas, nustato visuomenės sveikatos saugos reglamentai (higienos normos) ir kiti visuomenės sveikatos saugos teisės aktai.

Tai reiÅ¡kia, kad LAVL, kurios veiklai bÅ«tina turėti leidimÄ â€“higienos pasÄ , gali bÅ«ti keliami ir bendro pobÅ«džio teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Byloje pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 leidimas–higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690 (b. l.

95) patvirtina aplinkybę, kad LAVL asmenys gydomi sÄ lygomis, atitinkančiomis sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad LAVL patalpos pagal poreikį yra periodiÅ¡kai remontuojamos (b. l. 88, 89). HN 76:2010 24 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«ra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis turi atitikti Å¡iuos reikalavimus:

šiltuoju metų periodu – patalpos oro temperatūra 18–28 0C, santykinė oro drėgmė – 35–65 %, oro judėjimo greitis - 0,15–0,25 m/s; šaltuoju metų periodu atitinkamai – 18–22 0C, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 p.); laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (62 p.); gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %.

Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 p.); gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 p.). Atsakovės atstovė patvirtino, kad LAVL palatose, kuriose gyveno pareiškėjas, yra vėdinimui pritaikyti langai, palatos aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, yra užtikrinamas natūralus apšvietimas, patalpų remontas atliekamas pagal poreikį, pacientų prašymu yra išduodami elektriniai šildytuvai ir antklodės (b. l. 97–100).

Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t. y. kad LAVL palatų, kuriose ginčijamu laikotarpiu buvo gydomas pareiÅ¡kėjas, bÅ«klė neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjo tik deklaratyviai pareikÅ¡tų argumentų dėl jam neigiamas pasekmes sukėlusių gyvenimo sÄ lygų negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinti vien tik pareiÅ¡kėjo naudai. IÅ¡ byloje esančios medžiagos (Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-11-21 patikrinimo akto, b. l. 90–93) turinio matyti, kad patikrinimai dėl laikymo sÄ lygų tam tikrose palatose atliekami pagal gautus skundus.

Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų laikymo sÄ lygų neteikė skundų LAVL administracijai, t. y. neprašė pagerinti jo laikymo sÄ lygas. Pažymėtina, kad Å¡iuo metu palatų, kuriose buvo gydomas pareiÅ¡kėjas, bÅ«klės, buvusios pareiÅ¡kėjo gydymo LAVL metu, nėra galimybės nustatyti. Taigi, pareiÅ¡kėjui nepateikus savo argumentus pagrindžiančių įrodymų ir nepaneigus atsakovės atstovės pateiktų argumentų, pagrįstų raÅ¡ytiniais įrodymais, teismas neturi pagrindo teigti, kad LAVL palatų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, bÅ«klė neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta aukščiau, pripažintina, kad nagrinėtoje skundo reikalavimo dalyje LAVL administracija pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, iÅ¡ kurių galėtų bÅ«tų kildinama pareiÅ¡kėjo nurodyta neturtinė žala. IÅ¡nagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu 2014-01-07 iki 2014-01-21 buvo laikomas LAVL Taisyklių 111.4 p. reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų, pasireiÅ¡kusių pažeidžiant teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkančias gyvenamojo ploto normas, iÅ¡ esmės yra pagrįsti.

Teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas 15 dienų buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (palatose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui nustatytų ploto reikalavimų), sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Ä®vertinęs K. Č. patirtų pažeidimų mastÄ bei trukmę, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, taip pat į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjo laikymas LAVL turėjo neigiamos įtakos jo fizinei ir emocinei sveikatos bÅ«klei (b. l. 9–62, 80, 82),vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 120 Eur (8 Eur x 15 d.).

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ jį pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma priteisti 5 000 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1, 5 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo K. Č. (K. Č.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 120 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų) kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ skundo reikalavimo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Violeta Petkevičienė