Legislator Case Law & Legislation
8ea608ee-ed1e-4acb-8b83-1644265a4843 AI generated

8ea608ee-ed1e-4acb-8b83-1644265a4843 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 8ea608ee-ed1e-4acb-8b83-1644265a4843
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

Legislator headnote

AI generated

8ea608ee-ed1e-4acb-8b83-1644265a4843 · Kauno apygardos administracinis teismas: Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                           Administracinė byla Nr.1-1387-422/2017                                                                  Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00410-2017-9    Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.,37.6.;                  55.1.1.;55.1.3.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 15 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Deivydui Aidukui,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. J., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 5600 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b.l.

4) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 12 d. buvo kalinamas drausmės grupės kamerose Nr. 103 ir 104, pažeidžiant reglamentuotÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ . Dėl kamerų perpildymo bei grotuotų langų jam trÅ«ko gryno oro, ventiliacija neveikė, kamerose visi rÅ«kydavo, todėl nuolat svaigdavo galva, sutriko psichika, pradėjo save žaloti, dažnai depresuodavo, t.y. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 5600 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų pataisos namai atsiliepime į skundÄ (b.l. 32-35) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 6 –ame nuteistųjų bÅ«ryje (drausmės grupėje) kalėjo nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 12 d. Pripažino, kad pareiÅ¡kėjui tam tikrais laikotarpiais nebuvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tekusi gyvenamojo ploto norma, tačiau Å¡is pažeidimas negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias bÅ«tų galima vertinti kaip neturtinę žalÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme. Ploto trÅ«kumas iÅ¡ dalies buvo kompensuotas didesniu gyvenamuoju plotu, kuomet ginčo kamerose gyveno 2-3 nuteistieji.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas tyčia darė režimo pažeidimus, suvokdamas, kad bus perkeltas į drausmės grupę, t.y. savo sÄ moningais veiksmais siekė savo teisinės padėtis pabloginimo. Gyvenamosiose patalpose užtikrinamas vėdinimas per langus, kas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, atstovas, apie posėdį jiems praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.).

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Kybartų PN pareigÅ«nų veiksmais laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 12 d. jį kalinant drausmės grupės kamerose, pažeidžiant gyvenamojo ploto normÄ bei higienos normų reikalavimus.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv.m. viso bendro kameros ploto, todėl, skaičiuojant kameros gyvenamÄ jį plotÄ iÅ¡ jo neiÅ¡skaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).Atsakovo atstovo pateiktos 2017 m. balandžio 5 d. pažymos Nr. 1/8-1198 duomenys apie pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas Kybartų PN ( b.l.

37) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 12 d. pareiÅ¡kėjas kalėjo 6 –ame nuteistųjų bÅ«ryje (drausmės grupėje) kamerose Nr. 103 ir Nr. 104 . Å ių kamerų plotas 16,49 kv.m., jose ginčo laikotarpiu tam tikrais periodais kalėjo 1-5 asmenys.Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , pareiÅ¡kėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie kamerų gyvenamÄ jÄ plotÄ , jose kalėjusių asmenų skaičių neginčijo, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ .Nustatyta, kad ginčo laikotarpiu reglamentuota gyvenamojo ploto norma buvo pažeista laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2015 m. sausio 15 d. ir 2015 m. birželio 23 d. iki 2015 m. rugpjūčio 2 d. pareiÅ¡kėjui kalint kameroje Nr. 103 ir laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 12 d., tai sudaro pagrindÄ atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , spręstina, kad kameroje buvusių baldų užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ .Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad kamerose dėl grotuotų langų, ventiliacijos nebuvimo, nuteistųjų rÅ«kymo trÅ«ko oro.Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ , laisvės atėmimo įstaigų gy­venamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Taisyklės) 13.12. ir 16.10 punktus, drausmės grupės gyvenamieji kambariai ir kameros vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus gyvenamÄ sias patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.Atsakovo atstovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad kameros yra vėdinamos per langus (b.l. 38), šios aplinkybės neneigė ir pareiškėjas, todėl esant sudarytai galimybei vėdinti kameras per langus aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.Pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl nepakankamo vėdinimo, t.y. oro trūkumo, esant perpildytai kamerai.

Kaip ne kartÄ yra pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, toks nepatogumas, kaip oro trÅ«kumas, yra susijęs su gyvenamosios patalpos ploto trÅ«kumu (perpildymu), todėl Å¡i aplinkybė nevertinama kaip atskiras žalos padarymo pagrindas ir vertintinas kaip gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimo pažeidimo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-423-575/2015). Dėl gryno oro trÅ«kumo dėl kameroje buvusių nuteistųjų rÅ«kymo pažymėtina, kad Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Higienos normos HN 76:2010 14 punkte bei Higienos normos HN 134:2015 7 punkte taip pat įtvirtintas draudimas rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Prie bylos prijungtoje pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas yra rÅ«kantis asmuo (b.l. 18), be to, jis nepateikė teismui jokių įrodymų, kad, esant reglamentuotam draudimui rÅ«kyti gyvenamosiose patalpose, dėl nuteistųjų rÅ«kymo kamerose sukeltų nepatogumų, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų skundęsis Kybartų PN pareigÅ«nams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , spręstina, kad oro kokybė kamerose priklausė nuo pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo) valinių veiksmų, todėl Kybartų PN atsakomybė Å¡iame kontekste negalima.Byloje esantys duomenys apie pareiÅ¡kėjo sveikatÄ (b.l. 11-31) patvirtina, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į sveikatos priežiÅ«ros specialistus yra kreipęsis dėl kojos sÄ nario uždegimo, virÅ¡kinimo sutrikimų sukelto galvos skausmo, kojos susižalojimo (į spintelės vinį) ir pan.

Duomenų, kad minėti sveikatos sutrikimai bÅ«tų sÄ lygoti netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje nėra, todėl, teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo psichinei ar fizinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimo), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y.

E. J. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008; administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas Kybartų PN pažeidžiant reglamentuotÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ patalpose buvo laikomas 70 parų, gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana nežymiai (jam teko 3,3 kv.m.), tačiau pareiÅ¡kėjui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ mažino kamerose buvusių baldų užimamas plotas, atsižvelgiant į tai, kad buvimÄ kamerose sÄ lygojo paties pareiÅ¡kėjo valiniai veiksmais - bausmės atlikimo režimo pažeidimai, nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų buvimo Kybartų PN metu bÅ«tų kreipęsis į pareigÅ«nus, administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas, kad jo sveikatos bÅ«klė, jam bÅ«nant Kybartų PN, bÅ«tų pablogėjusi, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 350 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas (ABTÄ® 88 str. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti E. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 350 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                             Janina Vitunskienė