8ea4e977-0c06-4a0b-a405-afe3ce953b52 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-552/2014Teismo proceso Nr. 2-56-3-00485-2011-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 92.; 121.21.                                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 18 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,              teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo antstolio R. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-173-450/2013, pagal ieÅ¡kovo antstolio R. V. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos antstolių rÅ«mams, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

             Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė                           Byloje kilo ginčas dėl antstoliui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.                           IeÅ¡kovas antstolis R. V. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Antstolių garbės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimÄ Nr. 68/10 už antstolio vardo diskreditavimÄ paskirtÄ drausminę nuobaudÄ - pastabÄ .

                          IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-17006-54/2009, ir Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-564-260/2010, N. G. iÅ¡ jo buvo priteista 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovas vykdė teismo nutartis, N. G. 2010 m. kovo 16 d. Teisingumo ministerijai pateikė skundÄ , kad ieÅ¡kovas jam nesumoka priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nors ieÅ¡kovas informavo Teisingumo ministerijÄ , kad dėl finansinių galimybių yra sumokėjęs 400 Lt, o likusiÄ sumÄ sumokės dalimis ir kitÄ mokėjimo pavedimÄ atliks iki 2010 m. gegužės mėn. pabaigos, Teisingumo ministras, vadovaudamasis Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1R-125 „Dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo antstoliui R. V.“ (toliau ir Ä®sakymas) ieÅ¡kovui iÅ¡kėlė drausmės bylÄ už tariamÄ atsisakymÄ gera valia vykdyti teismo nutartį.

Antstolių garbės teismas 2012 m. liepos 13 d. sprendimu ieÅ¡kovui skyrė drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . IeÅ¡kovo įsitikinimu, skolos turėjimas ir jos mokėjimas dalimis nepatenka į antstolio profesinės srities reguliavimÄ . Antstolių garbės teismas nevertino surinktų įrodymų, netinkamai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , neleido ieÅ¡kovui pasiaiÅ¡kinti, nesilaikė kitų bÅ«tinų procedÅ«rų, nevertino ieÅ¡kovo kaltės laipsnio, pažeidimo pobÅ«džio ir jo padarymo aplinkybių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė                           Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė pripažinęs, kad skundžiamas Antstolių garbės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.                           Teismas nurodė, kad ieškovas nuo 2010 m. vasario 26 d. nevykdė teismo nutarties ir nemokėjo priteistų bylinėjimosi išlaidų.

IeÅ¡kovas, pats savo iniciatyva atidėjo tokio teismo sprendimo įvykdymo terminus, nors CPK 284 straipsnis tokiÄ teisę suteikia tik teismui. IeÅ¡kovas nebuvo pateikęs teismui motyvuoto praÅ¡ymo atidėti teismo sprendimo vykdymÄ , kurį patenkinus bÅ«tų atsiradusi teisė tokį teismo sprendimÄ vykdyti dalimis. Teismas pripažino, kad Antstolių garbės teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovas, kuris yra valstybės įgaliotas asmuo vykdantis vykdymo funkcijÄ iÅ¡ kurio, kaip fizinio asmens priteisus bylinėjimosi iÅ¡laidas, kaip vykdymo iÅ¡ieÅ¡kojimo profesionalas, privalėjo neatidėliotinai vykdyti įsiteisėjusiÄ teismo nutartį, rodyti pavyzdį kitiems skolininkams.

Drausminė nuobauda skirta bÅ«tent už teismo nutarties nevykdymÄ . Atsisakymas gera valia vykdyti teismo sprendimÄ rodo nepagarbÄ teismui, bei asmeniui, kurio naudai bylinėjimosi iÅ¡laidos yra priteistos. Teismas laikė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista suma yra nedidelė bet kuriam dirbančiam ir vidutines pajamas gaunančiam asmeniui, todėl kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovo argumentus, jog pastarasis visos sumos negalėjo sumokėti dėl sunkios turtinės padėties. Å iuos argumentus teismas grindė nustatęs, kad antstolis nuo 2010 m. balandžio 7 d. iki 2010 m. birželio 19 d. valstybei sumokėjo 51 049,52 Lt mokesčių.

Remdamasis tuo teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai vengė vykdyti teismo sprendimÄ . Teismas pažymėjo, kad Antstolio profesinės etikos kodekso (toliau ir Kodeksas) 4 straipsnis numato pareigÄ antstoliui vykdyti jam pavestas funkcijas, saugoti savo garbę ir prestiÅ¾Ä , imtis visų priemonių iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus apginant, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių. Tuo tarpu ieÅ¡kovas savo veiksmais pažeidė etikÄ , bei pareigÄ saugoti antstolio profesinę garbę ir prestiÅ¾Ä .                                 Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad Antstolių garbės teismas iÅ¡nagrinėjo jo bylÄ ir priėmė sprendimÄ pažeisdamas numatytas procedÅ«ras, kadangi dėl antstoliui iÅ¡keltos drausmės bylos pagrįstumo jau yra pasisakę administraciniai teismai.

Nagrinėjant bylÄ administraciniame teisme, antstolis teikė paaiÅ¡kinimus ir pasinaudojo suteikta teise teikti įrodymus. Å ioje byloje teismas taip pat įvertino visas faktines bylos aplinkybes, todėl atmetė ieÅ¡kovo argumentas, kad Antstolių garbės teismas priimdamas sprendimÄ nevertino apelianto kaltės laipsnio, pažeidimo pobÅ«džio ir jo padarymo aplinkybių, kaip tai numato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R- 295 patvirtintų Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iÅ¡kėlimo ir nagrinėjimo taisyklių (toliau tekste ir Taisyklės) 29 punktas.

IeÅ¡kovui paskirta pati Å¡velniausia drausminė nuobauda – pastaba. Vertinant ieÅ¡kovo kaltės laipsnį, anot teismo, teisingai buvo įvertinta, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovas yra iÅ¡ dalies įvykdęs teismo nutartį, kai nutartyje ar kitame procesiniame sprendime nebuvo numatytas jos vykdymas dalimis, nereiÅ¡kia, kad jis įvykdė teismo sprendimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai                           Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R.

V. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia Å¡iais argumentais:                          1. Teismas nepasisakė dėl procedÅ«rinių pažeidimų, dėl kurių ieÅ¡kovas prašė panaikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ . Taisyklių 6 punktas numato pareigÄ prieÅ¡ iÅ¡keliant drausmės bylÄ pasiÅ«lyti antstoliui per 5 darbo dienas pateikti paaiÅ¡kinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali bÅ«ti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus.

Šiuo atveju teisingumo ministras nepranešė ir nepasiūlė ieškovui pasiaiškinti. Tokiu būdu buvo pažeistos ieškovo teisės gintis nuo jam iškeltos drausminės bylos. Teismas savo sprendime dėl šių aplinkybių nepasisakė, todėl teismo sprendimas yra nemotyvuotas dėl to naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrundu. Pažymi, kad administracinėje byloje Nr. A63-2602/2011 ši aplinkybė nebuvo nagrinėjama, teismai dėl tokio pažeidimo nepasisakė, todėl abu procesiniai sprendimai administracinėse bylose neturi prejudicinės galios šiai bylai.

                          2. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad ieÅ¡kovas drausminės bylos nagrinėjimo metu galėjo ir teikė įrodymus, paaiÅ¡kinimus. Nagrinėjant drausmės bylÄ nebuvo laikytasi Taisyklių 23. punkte nustatytos tvarkos, dėl ko buvo pažeistos procesinės bylų nagrinėjimo taisyklės. PrieÅ¡ingai nei teigia, teismas, Antstolių garbės teismo posėdžio protokolas įrodo, kad apeliantui nebuvo suteikta teisė duoti paaiÅ¡kinimus, o iÅ¡ karto pirmininkaujantis ir kiti dalyviai uždavinėjo klausimus, neleisdami pagal Taisyklių 23 punktÄ pasiaiÅ¡kinti.

                          3. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis nuo 2010 m. vasario 26 d. nevykdė Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties. Teismas visiÅ¡kai neįvertino aplinkybės, jog drausminė nuobauda buvo paskirta ne dėl to, kad apeliantas nuo 2010 m. vasario 26 d. nevykdė teismo sprendimo, tačiau dėl to, kad jis neva iÅ¡ viso nevykdė nutarties, ir kad teigė, jog neturi finansinių galimybių sumokėti visÄ priteistÄ sumÄ iÅ¡ karto.

Taigi teismas nagrinėjo aplinkybes, dėl kurių nuobauda nebuvo skirta, o pasisakė dėl galimo pažeidimo, dėl kurio Antstolių garbės teismo sprendimu nuobauda nebuvo skirta.                          4. Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad skola buvo priteista ir niekaip nebuvo susijusi su antstolio funkcijų vykdymu. Skolos turėjimas ir jos mokėjimas dalimis nepatenka į antstolio profesinės srities reguliavimÄ . Kodeksas nenumato ir neapibrėžia, kad skolos turėjimas ar jos mokėjimas dalimis yra antstolių profesinės etikos pažeidimas.

Todėl tiek Antstolių garbės teismas, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiÅ¡kino Kodekso 4 punktÄ , skolos turėjimÄ ir jos mokėjimÄ dalimis, priskirdamas įstatymuose numatytų funkcijų vykdymui.                           5. Drausmės pažeidimo sÄ voka Antstolių įstatyme nėra įtvirtinta, todėl remiantis analogija su darbo teisės normomis, konstatuotina, kad drausmės pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės pagrindas yra pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Antstolių garbės teismas neįrodė apelianto kaltės, o teismas kaltės įrodinėjimo naÅ¡tÄ nepagrįstai perkėlė apeliantui.

                          6. Apeliantas pažymi, kad jam nebuvo taikyta drausminė atsakomybė už netinkamÄ antstolio kontoros darbuotojų priežiÅ«rÄ , todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad susiraÅ¡inėjimas su Antstolio kontora gali bÅ«ti vertinamas, kaip teismo pozicija Å¡iuo klausimu. Todėl palikus galioti Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ , bÅ«tu įtvirtinta apelianto drausminė atsakomybė be kaltės.                           7.

Teismas pasisakė dėl apelianto turtinės padėties, netyręs Å¡ių aplinkybių teisme, todėl sprendimas pagrįstas aplinkybėmis, kurios nebuvo iÅ¡tirtos bylos nagrinėjimo metu.                           8. Antstolių įstatymo 13 straipsnis numato, kad antstoliui (antstolio padėjėjui) gali bÅ«ti taikoma Å¡iame įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė tik už konkrečių teisės aktų pažeidimus. Sprendime nurodyta, kad ieÅ¡kovas pažeidė Kodekso 4 punkte įtvirtintÄ pareigÄ saugoti antstolio profesijos garbę ir prestiÅ¾Ä , tačiau, anot apelianto, tai nėra susiję su teismo nutarčių vykdymu.                          9.

Teismas nepagristai nurodė, kad apeliantui buvo paskirta Å¡velniausia nuobauda - pastaba. Kadangi dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų buvo sumokėta, apelianto padarytas pažeidimas turėjo bÅ«ti pripažintas mažareikÅ¡miu ir todėl jis turėjo bÅ«ti atleistas nuo drausminės atsakomybės.                          10. Apeliantas pabrėžia, kad teismas, priimdamas sprendimÄ buvo Å¡aliÅ¡kas. Apeliantas teismui reiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ (kuris nebuvo tenkintas) dėl Å¡ių procesinių veiksmų: 2013 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu, atsakovui nepareiÅ¡kus praÅ¡ymo, teismas savo iniciatyva įpareigojo apeliantÄ pateikti duomenis apie jo turtinę padėtį, nors Å¡ios kategorijos bylose teismui nesuteikta teisė bÅ«ti aktyviam.

Taip pat abejonių teisėjos Å¡aliÅ¡kumu kelia ir atskirojo skundo dėl teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarties panaikinimo aplinkybės, kadangi Å¡i nutartis buvo panaikinta tik gavus atsiliepimus į apelianto atskirÄ jį skundÄ , nors teismas skundžiamÄ nutartį turėjo panaikinti iÅ¡ karto gavęs atskirÄ jį skundÄ . Kadangi teismui buvo svarbi atsakovo ir trečiojo asmens nuomonė dėl skundžiamos nutarties, tai kelia abejonių dėl teismo nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo Å¡ioje byloje.                                       Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ atsakovas grindžia Å¡iais argumentais:                          1. Apeliantas pirmosios instancijos teisme nekėlė reikalavimų, susijusių su drausmės bylos iÅ¡kėlimo procedÅ«ra. CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde reikÅ¡ti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.                          2. Aplinkybė, kad bylÄ nagrinėjusi teisėja ėmėsi iniciatyvos rinkti papildomus duomenis ir įrodymus, pagrindžiančius apelianto teiginius, kreipėsi į atsakovÄ dėl atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ pateikim, nesudaro pagrindo abejoti teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu.                          3.

Atsakovas pažymi, kad atsisakymas gera valia vykdyti nutartį rodo antstolio nepagarbÄ teisingumÄ vykdančiai institucijai - teismui, taip pat asmeniui, kuriam teismas priteisė advokato iÅ¡laidas, patirtas bylinėjantis su antstoliu. Tokie veiksmai, kai antstolis nevykdo teismo sprendimo, vienaÅ¡aliÅ¡kai savo nuožiÅ«ra nusistato jo vykdymo terminus rodo antstolio nepagarbÄ jo profesijos garbei ir prestižui. Tuo tarpu, antstolis turi saugoti savo profesijos garbę ir prestiÅ¾Ä nepriklausomai nuo to, ar konkrečiu metu vykdo įstatymu jam pavestas funkcijas.                          4.

Teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog atsisakymas gera valia vykdyti teismo sprendimÄ rodo nepagarbÄ teismui bei asmeniui, kurio naudai bylinėjimosi iÅ¡laidos yra priteistos. Teismas nustatė, kad apeliantas nepateikė teismui motyvuoto praÅ¡ymo atidėti teismo sprendimo vykdymÄ dėl tam tikrų priežasčių, kurį patenkinus bÅ«tų atsiradusi teisė teismo sprendimÄ vykdyti dalimis. Atsakovas pažymi, kad apeliantas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių savo sunkiÄ turtinę padėtį, dėl kurios negalėjo tinkamai įvykdyti teismo sprendimo, nors ginÄÄ nagrinėjusio teismo buvo įpareigotas tai padaryti.                          5.

Anot atsakovo, skola dėl kurios nemokėjimo apeliantui buvo iškelta drausmės byla, yra tiesiogiai susijusi su antstolio funkcijų vykdymu, nes byloje, kurioje iš antstolio buvo priteisto bylinėjimosi išlaidos buvo sprendžiamas antstolio procesinių veiksmų teisėtumo klausimas. Todėl skola yra kilusi ne iš antstolio, kaip privataus fizinio asmens prievolinių santykių, o yra susijusi su antstolio, kaip valstybės įgaliotas funkcijas vykdančio asmens procesiniais veiksmais, atliktais pastarajam vykdant antstolio funkcijas vykdomojoje byloje.

Todėl Antstolių garbės teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas pažeidė Kodekso 4 straipsnio reikalavimus saugoti savo profesijos garbę ir prestiÅ¾Ä .                          6. Apelianto argumentai dėl neįvertintų visų bylos aplinkybių ir įrodymų yra deklaratyvÅ«s.                           7. IÅ¡ Antstolių garbės teismo 2012 m. liepos 13 d. posėdžio protokolo matyti, kad apeliantas buvo iÅ¡klausytas, jam buvo suteikta teisė duoti paaiÅ¡kinimus.

                                       Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ trečiasis asmuo grindžia Å¡iais argumentais:                          1. Byloje nėra ginčijama drausmės bylos iÅ¡kėlimo pagrindas, todėl teismas neturėjo pareigos vertinti Teisingumo ministro veiksmų, priimant Ä®sakymÄ .

                          2. Teismas tyrė ir nustatė, kad apeliantas turėjo teisės aktuose numatytÄ galimybę teikti paaiÅ¡kinimus pagal Taisyklių 19 punktÄ . Apeliantas nenurodo, kokie jo paaiÅ¡kinimai ir įrodymai, kurių jis neturėjo galimybės pateikti, galėtų nulemti Antstolių garbės teismo kitokį sprendimÄ .                           3. Antstolių garbės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendime nėra teiginių, kad apeliantas iÅ¡ viso nevykdė teismo nutarties, todėl buvo nubaustas.

Todėl ta aplinkybė, jog iÅ¡ dalies teismo nutartį ieÅ¡kovas buvo įvykdęs, turėjo reikÅ¡mės nuobaudos parinkimui, o ne klausimui dėl atsakomybės pagrindų buvimo.                          4. Lietuvos vyriausiasis teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartyje jau yra iÅ¡sprendęs klausimÄ dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo ir apelianto, turinčio skolÄ , veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismo iÅ¡vadomis, jog antstolis nevykdė teismo nutarties ir nemokėjo priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

                          5. Antstolių garbės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendime pažymėta, kad apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių savo sunkiÄ turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas įvertino Å¡ias aplinkybes, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog nebuvo atsižvelgta į apelianto kaltę.                           6. Kodekso 4 punktas, numatantis pareigÄ saugoti antstolio profesijos garbę ir prestiÅ¾Ä suponuoja tai, jog įsiskolinimo turėjimas dėl veiksmų, susijusių su profesine veikla diskredituoja antstolį, sukelia abejonių dėl galimybių užsiimti tokio pobÅ«džio veikla ir rodyti kitiems skolininkams pavyzdį.             IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                           Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimÄ civilinėje V. R. v. N. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo).

Apeliacinio proceso ribas – aspektus, kuriais tikrinamas apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nustato apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai (CPK 320 straipsnis). Vykdydamas apeliacijos funkcijÄ , apeliacinės instancijos teismas ne tik pasisako dėl to, kaip turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos teisės normos, bet ir pakartotinai apeliacinio proceso ribose nustatinėja bylai reikÅ¡mingus faktus.                           Byloje keliamas antstoliui paskirtos drausminės nuobaudos už profesinės veiklos etikos principų nesilaikymÄ vykdant jo atžvilgiu įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimÄ pagrįstumo klausimas.

Pirmosios instancijos teismas drausminės nuobaudos paskyrimÄ pripažino teisėtu ir pagrįstu. Apeliantas tokį sprendimÄ kvestionuoja tuo, kad teismas neįvertino, jog Antstolių garbės teismas, skirdamas apeliantui drausminę nuobaudÄ , iÅ¡ esmės pažeidė drausmės bylos nagrinėjimo procedÅ«rÄ , taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad nebuvo jokio teisėto pagrindo apeliantui skirti drausminę nuobaudÄ , be to, bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡ka teisėja. Nurodyti klausimai sudaro Å¡io apeliacinio proceso objektÄ .

                          Dėl antstolio drausmės bylos iÅ¡kėlimo ir nagrinėjimo procedÅ«rų pažeidimo                           Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iÅ¡kėlimo ir nagrinėjimo tvarkÄ reglamentuoja Antstolių įstatymas, Antstolių garbės teismo veiklos nuostatai ir Taisyklės.                           Antstolių įstatymo III skyriaus ir Taisyklių nuostatos suponuoja, kad bÅ«tina skirti antstolių drausmės bylų iÅ¡kėlimo ir nagrinėjimo stadijas.

Antstolių garbės teismas pradeda antstolio drausmės bylos nagrinėjimÄ tik gavęs kompetentingo subjekto priimtÄ sprendimÄ iÅ¡kelti antstoliui drausmės bylÄ (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2, 3 dalys, Taisyklių 10. punktas). Taigi antstolio drausmės bylos nagrinėjimo stadija gali bÅ«ti pradedama tik esant iÅ¡spręstam drausmės bylos iÅ¡kėlimo klausimui, t. y. priimtam Teisingumo ministro įsakymui ar Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumo nutarimui dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 4.-5. punktai).

Nagrinėjamu atveju Antstolių garbės teismas apelianto drausmės bylos nagrinėjimÄ pradėjo gavęs Ä®sakymÄ . Ä®sakymo teisėtumÄ patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje R. V. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. A63-2602/2011. Visus argumentus ir įrodymus, inter alia galinčius patvirtinti drausmės bylos iÅ¡kėlimo procedÅ«ros pažeidimus, apeliantas turėjo pateikti administraciniam teismui kartu su skundu, kuriuo prašė panaikinti minėtÄ Ä®sakymÄ .

Å iame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal Antstolių įstatymÄ ir Taisykles įgalioto subjekto priimtas sprendimas iÅ¡kelti antstoliui drausmės bylÄ de jure pasekmių antstolio teisiniam statusui nesukelia. Nurodyto sprendimo priėmimas yra tik viena iÅ¡ antstolio drausminės atsakomybės nagrinėjimo procedÅ«rų stadijų. Dėl Å¡ios priežasties teismų praktikoje iÅ¡skiriama, kad Teisingumo ministro ar Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumų sprendimai iÅ¡kelti antstoliui drausmės bylÄ nepažeidžia suinteresuotų subjektų įstatymų saugomų ir garantuojamų teisių ar interesų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje A.

Z. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. A858-1467/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. V. v. Lietuvos antstolių rÅ«mai, bylos Nr. 2-47/2013; 2013 m. sausio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. V. v. Lietuvos antstolių rÅ«mai, bylos Nr. 2-132/2013).                           Antstolių įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad antstolių garbės teismo sprendimai gali bÅ«ti skundžiami Vilniaus apygardos teismui.

Taigi į civilinės bylos pagal antstolio skundÄ dėl Antstolių garbės teismo sprendimo nagrinėjimo ribas patenka ne tik klausimai, susiję su drausmės bylos nagrinėjimo, bet ir jos iÅ¡kėlimo stadijoje galimai padarytais procedÅ«riniais pažeidimais. Nors ginčo klausimu teismų praktika ir nėra vienoda, tačiau faktÄ , jog drausmės bylos apeliantui iÅ¡kėlimo stadijoje pažeidimų nebuvo padaryta de jure tvirtinta pirmiau minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis.

Dėl to apeliacinio skundo argumentai esÄ Teisingumo ministras, priimdamas Ä®sakymÄ , pažeidė Taisyklių 6. punkte nustatytÄ reikalavimÄ negali bÅ«ti Å¡ios bylos nagrinėjimo objektu. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad Taisyklių 6. punkte nustatyto reikalavimo tikslas – užtikrinti, kad drausmės byla bÅ«tų iÅ¡kelta tik iÅ¡klausius antstolio, dėl kurio pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo kvalifikavimo yra sprendžiama, pozicijÄ . Å is reikalavimas nėra savitikslis, tačiau skirtas užtikrinti, kad drausmės byla bÅ«tų iÅ¡keliama tik atlikus visapusį preliminarų faktinių aplinkybių, susijusių su antstolio veiksmais ar neveikimu, vertinimÄ .

Nors Taisyklių 6. punkte nustatytas procedūrinis reikalavimas suformuluotas imperatyviai, tačiau jo pažeidimas neturėtų būti vertinamas kaip pagrindas pripažinti drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūras esant neteisėtomis, kadangi faktinės aplinkybės dėl drausminės atsakomybės taikymo antstoliui iš esmės yra išnagrinėjamos Antstolių garbės teismo. Taigi antstoliui galimybė pasisakyti dėl aptartų aplinkybių yra garantuojama drausmės bylos nagrinėjimo stadijoje.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Ä®sakymas buvo priimtas iÅ¡klausius apelianto pozicijÄ dėl N. G. skundo, todėl pripažinti, kad buvo iÅ¡ esmės pažeista drausmės bylos iÅ¡kėlimo procedÅ«ra, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Vien tik formalus Taisyklių 6. punkte nustatytų procedÅ«rų vykdymo pažeidimas – nesilaikant 5 dienų termino antstolio pasiaiÅ¡kinimui pateikti, negali lemti visos drausmės bylos iÅ¡kėlimo procedÅ«ros neteisėtumo, juolab, kad drausmės bylos iÅ¡kėlimas antstolio teisiniam statusui jokių pasekmių nesukelia, o su drausmės bylos iÅ¡kėlimu susijusias aplinkybes iÅ¡ esmės nagrinėja Antstolių garbės teismas.

                          Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, jog apeliantui nebuvo užkirstas kelias teikti paaiÅ¡kinimus ar įrodymus dėl N. G. skundo nei drausmės bylos iÅ¡kėlimo, nei nagrinėjimo stadijose. Apelianto teiginiai, kad 2012 m. liepos 13 d. Antstolių garbės teismo posėdžio metu buvo apribotos nurodytos jo teisės, prieÅ¡tarauja posėdžio protokolo turiniui. Apeliantui buvo sudarytos sÄ lygos teikti tiek su drausmės bylos iÅ¡kėlimo pagrindais susijusius įrodymus, tiek paaiÅ¡kinimus.

Apeliantas turėjo teisę įrodymus ar paaiškinimus, kurių nebūtų priėmęs Antstolių garbės teismas, pateikti kartu su skundu Vilniaus apygardos teismui. Vis dėlto apeliaciniame skunde nenurodoma, kokių būtent įrodymų, kurie būtų reikšmingi šios bylos išnagrinėjimo procesiniam rezultatui, Antstolių garbės teismas ar pirmosios instancijos teismas nepriėmė ir/ar nevertino. Vien tik apelianto subjektyvus nesutikimas su jo atžvilgiu priimtais sprendimais nesudaro pagrindo laikyti, kad priimant apskųstus sprendimus būtų buvę pažeisti procedūriniai ar procesiniai jų priėmimo pagrindai.

                          Apibendrinama iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl apelianto drausmės bylos iÅ¡kėlimo ir nagrinėjimo procedÅ«rų pažeidimo nepasitvirtino.                           Dėl Antstolių garbės teismo paskirstos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo                           Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Antstolio, profesionalaus teisininko, kuriam valstybė patikėjo įstatymų bei kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka įgyvendinti teisingumo vykdymo procesinės veiklos metu priimtus procesinius sprendimus, specifinė padėtis lemia jo drausminės atsakomybės ypatumus (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), kuri gali bÅ«ti taikoma už Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklÄ ir kitus pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų proceso teisės normų pažeidimai.                          Teisėjų kolegija pažymi, kad antstoliams dėl jų veiklos, profesinio statuso, taikomi aukÅ¡ti etikos, moralinio pobÅ«džio reikalavimai: jų reputacija turi bÅ«ti nepriekaiÅ¡tinga (Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), o elgesys (tiek susijęs su profesine veikla, tiek su veikla, kuri nėra susijusi su jo pareigomis) negali kelti abejonių jų objektyvumu ir neÅ¡aliÅ¡kumu, daryti žalos antstolių profesijos autoritetui (Antstolių įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnio 1 dalis).

Griežtas antstolio profesinei etikai keliamų reikalavimų laikymasis yra svarbus visuomenės pasitikėjimui Å¡ios profesijos atstovais, o kartu ir visa teisingumo vykdymo sistema, teisės ginamų vertybių apsaugai, pagarbos antstolio vardui iÅ¡laikymui. Drausminė nuobauda antstoliui gali bÅ«ti skiriama tik esant įrodymais pagrįstam įsitikinimui, jog jis savo veiksmais ar poelgiais iÅ¡ tikrųjų nusižengė etikos ar įstatymų keliamiems reikalavimams. Ä®statymų leidėjas yra nustatęs aiÅ¡kius antstolio veiksmus, už kurių atlikimÄ gali bÅ«ti iÅ¡keliama drausmės byla.

Vienas tokių pagrindų yra antstolio profesinei etikai keliamų standartų nesilaikymas suponuojantis antstolio vardo pažeminimÄ . Antstolio profesinės etikos reikalavimai nustatyti Kodekse. Apelianto veiksmų, už kuriuos jam taikyta drausminė atsakomybė, atlikimo metu galiojusio Kodekso 4. punkte buvo nustatyta, kad kiekvienas antstolis privalo sÄ Å¾iningai vykdyti įstatymuose jam numatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestiÅ¾Ä , imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Kodekso 21. punkte inter alia buvo numatyta, kad vykdydamas įstatymuose numatytas funkcijas, ir laisvu laiku antstolis turi elgtis taip, kad jo Å¡eimyniniai, visuomeniniai ir kitokie interesai nekenktų jo profesinei veiklai ir nekeltų įtarimų antstolio neÅ¡aliÅ¡kumu. 2013 m. vasario 22 d. antstolių susirinkimas priėmė naujÄ Antstolių profesinės etikos kodeksÄ , kurio 8. punkte įtvirtino reikalavimÄ antstoliams nevengti vykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų, priimtų jo atžvilgiu. Nors Å¡is reikalavimas expressis verbis nebuvo nustatytas iki tol galiojusiame Kodekse, tačiau jis betarpiÅ¡kai iÅ¡plaukia iÅ¡ antstolio profesinio statuso ir jo vykdomos veiklos ypatumų – teisingumo vykdymo procesinė veikla.

Akivaizdu, kad antstolis, vengiantis vykdyti jo atžvilgiu įsiteisėjusius teismų sprendimus, diskredituoja antstolių vardÄ bei Å¡io antstolio profesijos garbę. Remdamasi tuo teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolių profesinė etika ir iki 2013 m. vasario 22 d. Kodekso priėmimo reikalavo, jog antstoliai nevengtų jų atžvilgiu įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymo (Kodekso 4. punktas). Tokių veiksmų nustatymas priklausomai nuo konkrečių faktinių aplinkybių yra aiÅ¡kus pagrindas taikyti antstoliui drausminę atsakomybę.                           Šioje byloje skundžiamas Antstolių garbės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimas skirti apeliantui drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , pažeidus Kodekso 4. punkte įtvirtintÄ pareigÄ saugoti antstolio profesijos garbę ir prestiÅ¾Ä .

Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolio etikos pažeidimo konstatavimui užtenka nustatyti faktinę aplinkybę, jog antstolis savo poelgiu pažemino antstolio vardÄ . Tiek Antstolių garbės teismas, tiek pirmosios instancijos teismas sprendė, kad su antstolio profesijos etika nesuderinami apelianto veiksmai vengiant vykdyti jo atžvilgiu įsiteisėjusį teismo sprendimÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl vykdymo iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ N. G..

Apelianto pareiÅ¡kimÄ pripažino nepagrįstu ir atmetė Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1475-109/2009. Kadangi Kauno apygardos teismas nurodyta nutartimi neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimo, Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi iÅ¡ apelianto N. G. priteisė 700 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apelianto atskirÄ jį skundÄ , 2010 m. vasario 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-564-260/2010, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartį paliko nepakeistÄ ir priteisė N. G. iÅ¡ apelianto papildomai 300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Taigi 2010 m. vasario 18 d. įsiteisėjo du teismų procesiniai sprendimai (nutartys), kuriais iÅ¡ apelianto N. G. priteista 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 6 dalis). Å ių iÅ¡laidų atlyginimo prievolė apeliantui atsirado jam nepagrįstai siekiant prisiteisti iÅ¡ N. G. vykdymo iÅ¡laidas turėtas vykdomojoje byloje Nr. 0147/09/01516, t. y. vykdant įstatymuose numatytas funkcijas. N. G. su skundu dėl apelianto veiksmų nevykdant aptartų įsiteisėjusių teismų nutarčių į Teisingumo ministerijÄ kreipėsi 2010 m. kovo 16 d. (t. 1, b. l. 17-18).

Apeliantas 2010 m. kovo 30 d. raÅ¡tu informavo Teisingumo ministerijÄ , kad N. G. yra sumokėjęs 400 Lt, o likusios sumos negali apmokėti dėl finansinių priežasčių (t. 1, b. l. 23). 2010 m. balandžio 1 d. apelianto antstolių kontoros darbuotoja el. paÅ¡tu pranešė Teisingumo ministerijai, kad likusi bylinėjimosi iÅ¡laidų suma N. G. bus sumokėta per mėnesį (t. 1, b. l. 24). N. G. 2010 m. gegužės 3 d. pakartotinai informavo TeisingumÄ ministerijÄ , kad apeliantas ir toliau nevykdo teismų nutarčių (t. 1, b. l. 19).

Atsakydamas į Teisingumo ministerijos paklausimÄ apeliantas 2010 m. gegužės 19 d. pateikė raÅ¡tÄ , turinio požiÅ«riu analogiÅ¡kÄ 2010 m. kovo 30 d. raÅ¡tui (t. 1, b. l. 22). Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismo nutartis apeliantas įvykdė 2010 m. birželio 19 d. (t. 1, b. l. 94-100), t. y. 500 Lt N. G. sumokėjo tik po to, kai Teisingumo ministras priėmė Ä®sakymÄ . IÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės rodo, kad apeliantas neabejotinai vilkino/vengė jo atžvilgiu priimtų ir įsiteisėjusių teismų nutarčių vykdymo.

TÄ patvirtina ne tik aplinkybė, jog apeliantui 1 000 Lt suma nebuvo reikÅ¡minga atsižvelgiant į jo laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 7 d. iki 2010 m. birželio 19 d. sumokėtų mokesčių dydį (t. 1, b. l. 156-165), bet ir apelianto veiksmai faktiÅ¡kai nereaguojant į Teisingumo ministerijos raÅ¡tus, pusę iÅ¡ jo priteistų sumų N. G. sumokant tik po to, kai jam buvo iÅ¡kelta drausmės byla. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad aptarti apelianto veiksmai nesuderinami su antstolio profesinės etikos reikalavimais, kadangi vengimas vykdyti jo atžvilgiu įsiteisėjusius teismų sprendimus neabejotinai sumenkino antstolių profesijos autoritetÄ ir vardÄ .

Å io drausmės pažeidimo negalima laikyti mažareikÅ¡miu, nes byloje nustatytų aplinkybių visetas implikuoja, kad apeliantas jo atžvilgiu įsiteisėjusius teismų sprendimus vengė vykdyti tyčia, suvokdamas savo veiksmų keliamas pasekmes, nesant jokių objektyvių priežasčių vilkinti atsiskaitymo su N. G.. Apelianto teiginiai esÄ ginčo situacijoje nebuvo jo kaltės dėl vilkinimo vykdyti įsiteisėjusias teismų nutartis prieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui pagal jo profesijÄ , turimas žinias turėjo bÅ«ti savaime suprantama, jog įsiteisėję teismų sprendimai (nors įstatyme tai tiesiogiai ir nenumatyta) turi bÅ«ti vykdomi per protingÄ terminÄ , t. y. per įmanomai trumpiausiÄ terminÄ po to, kai asmuo sužino apie jo atžvilgiu įsiteisėjusį teismo sprendimÄ .

To negalinčiam padaryti asmeniui įstatymas numato galimybę iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ , jį atidėti ar pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ (CPK 284 straipsnis).                           Atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia byloje surinktos medžiagos pagrindu priimtų sprendimų teisėtumo, todėl nėra pagrindo spręsti dėl apeliantui taikytos drausminės atsakomybės nepagrįstumo.

                          Dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumo                           Apeliantas nurodo, kad bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡ka teisėja, todėl apskųstas teismo sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).                           Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai).

Kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ Å¡iuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. G. v. AB LESTO, bylos Nr. 3K-3-234/2012; 2013 m. vasario 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. R. v. O. J. M., bylos Nr. 3K-3-12/2013). Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , remiantis Europos žmogaus teisių teismo praktika, nagrinėjama dviem aspektais - subjektyviuoju ir objektyviuoju.

Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas, tuo tarpu objektyvusis - bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl neÅ¡aliÅ¡kumo, nebuvimas.                           Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde apelianto nurodyti bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ turintys patvirtinti argumentai yra analogiÅ¡ki tiems, kuriais apeliantas grindė teisėjai pareikÅ¡tÄ nuÅ¡alinimÄ pirmosios instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo pirmininkas, iÅ¡nagrinėjęs apelianto pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjo nuÅ¡alinimo, 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi jį pripažino nepagrįstu bei iÅ¡samiai pasisakė dėl visų apelianto dėstomų aplinkybių, neva turinčių patvirtinti teisėjos nusistatymÄ jo atžvilgiu. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su Vilniaus apygardos teismo pirmininko motyvais bei papildomai pažymi, kad vien tik apelianto nesutikimas su teisėjos procesiniais sprendimais negali bÅ«ti laikomas patvirtinančiu jos nusistatymÄ apelianto atžvilgiu.

Pasisakant dėl teismo teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis), pažymėtina, kad bylos dėl Antstolių garbės teismo sprendimų yra priskirtinos vieÅ¡osios teisės sričiai, todėl teismas, siekdamas užtikrinti visapusį ir objektyvų aplinkybių dėl antstoliui taikytos drausminės atsakomybės pagrįstumo iÅ¡siaiÅ¡kinimÄ , turi teisę pagal pareigas ex proprio motu rinkti papildomus įrodymus ir pan. (žr. mutatis mutandis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

S. v. Lietuvos antstolių rÅ«mai, bylos Nr. 2-2312/2011; 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L. N. v. Lietuvos antstolių rÅ«mai, bylos Nr. 2-2412/2011).                           Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad preziumuojamas teismo neÅ¡aliÅ¡kumas nepaneigtas ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog Å¡i civilinė byla Vilniaus apygardos teisme buvo iÅ¡nagrinėta neÅ¡aliÅ¡kai.             IÅ¡dėstytų argumentų bei nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 329, 330 straipsniai).

Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės bylos iÅ¡nagrinėjimo procesiniam rezultatui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,  n u t a r i a:                           Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                     Alė Bukavinienė                                                                                                                                                Rasa Gudžiūnienė                                                                                                                                                Gintaras Pečiulis