8ea49687-8aba-4db1-b02e-6597de0f69f1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-3565-860/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01768-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis, sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. Ž., jo atstovui advokatui D. P., atsakovo atstovei A. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. Ž. skundÄ atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo (įsakymo) panaikinimo. Teismas nustatė:

1. PareiÅ¡kėjas D. Ž. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. balandžio 15 d. įsakymÄ Nr. 5-TE-280 „Dėl D. Ž. veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Ä®sakymas) bei priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylos nagrinėjimo iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad iki atleidimo iÅ¡ tarnybos jis ėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2019 m. spalio 30 d.

PareiÅ¡kėjas (kartu su kitu policijos pareigÅ«nu) skundžiamu įsakymu buvo pripažintas savo veiksmais pažeminęs pareigÅ«no vardÄ . PareiÅ¡kėjo vertinimu, jis nepažemino pareigÅ«no vardo ir nepadarė jokio pažeidimo, todėl Ä®sakymas yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas ir buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, jog kasmetinių atostogų metu 2019 m. liepos 21 d. jis kartu su tuo metu atostogavusiu kolega G. S. ir advokatu G. D. nuskrido į Tenerifę.

PareiÅ¡kėjas 2019 m. liepos 22 d. advokato G. D. buvo informuotas, kad advokatui reikia apžiÅ«rėti jo atstovaujamai įmonei nuosavybės teise priklausantį namÄ , kuris galbÅ«t yra užgrobtas kitų asmenų. Visi asmenys kartu nuvyko prie to namo. Kartu su advokatu namo apžiÅ«roje dalyvavo ir namo savininkės Ispanijos įmonės „R.SL“ direktorė K. G.. NamÄ galbÅ«t buvo užgrobę nepažįstami žmonės, su kuriais bendravo advokatas G. D. ir K. G.. Nei pareiÅ¡kėjas, nei jo kolega G.

S. su name buvusiais asmenimis nebendravo, iš jų nieko nereikalavo ir neprašė, o atvykę Ispanijos pareigūnai nereiškė priekaištų ar pastabų nei pareiškėjui, nei kolegai. Pareiškėjas minėtame name buvo ne tarnybos metu, policininko statuso niekam neatskleidė, su kitais name buvusiais asmenimis nebendravo ir jokių reikalavimų niekam nereiškė, durų ir spynų nelaužė, tiesiog buvo patalpose ir stebėjo, kad nebūtų fiziškai užpultas jo pažįstamas advokatas, kuris tuo metu atliko savo profesines pareigas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Imuniteto valdybos 2020 m. balandžio 4 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 5-IS-4 ,,Dėl Kauno apskr. VPK pareigÅ«nų G. S. ir D. Ž. veiksmų“ (toliau – ir IÅ¡vada) nustatyta, jog nebuvo gauta jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo patekimÄ Ä¯ vilÄ jėga ar piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi arba policijos pareigÅ«no statusu. IÅ¡vadoje taip pat nebuvo nustatyti ir jokie kartu buvusių advokato G.

D. bei „R. SL“ direktorės K. G. neteisėti veiksmai, o tai aiÅ¡kiai patvirtina, jog D. Ž. neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepadarė jokių pažeidimų, nepažemino pareigÅ«no vardo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas remiantis žiniasklaidoje pasirodžiusiais užsakomaisiais straipsniais, kuriuose buvo nurodytos tikrovės neatitinkančios ir tendencingos aplinkybės. Nėra aiÅ¡ku, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo gauti K. Č., R. A. (R. A.) ir K. G. paaiÅ¡kinimai, kurie pateikiami IÅ¡vadoje (žodžiu ar raÅ¡tu tarnybinį patikrinimÄ atlikusiam pareigÅ«nui, ar remiamasi žiniasklaidoje pasirodžiusiais perpasakotais asmenų paaiÅ¡kinimais, ar galbÅ«t Ispanijos policijai duotais paaiÅ¡kinimais).

Atsakovas remiasi tik subjektyviais kitų asmenų, galbÅ«t neteisėtai užgrobusių namÄ (net ir užsieniečių, nekalbančių lietuviÅ¡kai), paaiÅ¡kinimais apie tai, kad jie 2019 m. liepos 22 d. iÅ¡sigando pareiÅ¡kėjo ir G. S. buvimo name, kuris teisėtai nuosavybės teise priklauso bendrovei „R. SL“. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog tuo metu name buvo „R. SL“ vadovė, tačiau ji nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl pareiÅ¡kėjo buvimo ar elgesio. IÅ¡vadoje pateikiami minėtų asmenų paaiÅ¡kinimai nėra tinkamai, teisėtai ir leistinai surinkti įrodymai.

IÅ¡vadoje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad D. Ž. kaip nors bÅ«tų naudojęsis savo pareigomis geriems ryÅ¡iams su advokatu gauti, nėra nustatyti jokie netinkami ar neteisėti pareiÅ¡kėjo veiksmų motyvai bei tikslai, taip pat nėra jokių duomenų, kad D. Ž. (ar G. S.), 2019 m. liepos 22 d. bÅ«dami name Tenerifėje, siekė gerų ryÅ¡ių su advokatu ar kokių nors kitų neteisėtų tikslų, tai yra tik tarnybinį patikrinimÄ atlikusio pareigÅ«no pateikta prielaida ar spėjimas.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad IÅ¡vadoje yra nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnis, kuriame įtvirtintas savavaldžiavimo administracinis nusižengimas, tačiau Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo padarytas nusižengimas, kadangi nei pareiÅ¡kėjas, nei G. S. nėra patraukti (ar traukiami) administracinėn atsakomybėn už tokio nusižengimo padarymÄ , nėra ir jokių Lietuvos Respublikoje ar Ispanijoje inicijuotų procesų dėl galimo nusižengimo.

Tokie teiginiai yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Netinkamu pareiÅ¡kėjo elgesiu iÅ¡ esmės buvo pripažintas pats vykimo į IspanijÄ faktas, tačiau pareiÅ¡kėjas (taip pat ir jo kolega) į IspanijÄ vyko atostogauti, o ne tarnybos metu. PareiÅ¡kėjui nebuvo draudžiama keliauti į užsienio Å¡alis. IÅ¡vadoje netgi pripažinta, kad nėra duomenų, jog D. Ž. arba G. S. bÅ«tų brovęsi į namÄ , panaudoję jėgÄ , piktnaudžiavę tarnybine padėtimi ar policijos pareigÅ«no statusu.

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog IÅ¡vadoje nepagrįstai teigiama, kad, jam ir G. S. vykstant į IspanijÄ , buvo siekiama užtikrinti advokato, neturinčio teisės legaliai veikti Ispanijoje, apsaugÄ . Toks teiginys neatitinka tikrovės. Tiek kitų Europos SÄ jungos Å¡alių advokatai turi teisę laikinai teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, tiek ir Lietuvos Respublikos advokatai turi teisę laikinai teikti teisines paslaugas kitose Europos SÄ jungos Å¡alyse, vadovaudamiesi Europos Bendrijos steigimo sutarties 50 straipsniu bei Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 63 straipsniu.

Lietuvoje veiklÄ Ä¯registravę advokatai taip pat gali naudotis laisvo asmenų ir darbo judėjimo Europos SÄ jungos Å¡alyse teisėmis, jiems galioja Europos SÄ jungos advokatų profesinės etikos kodeksas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad IÅ¡vadoje nėra nurodyta, kokia konkreti veika, žeminanti pareigÅ«no vardÄ , buvo padaryta ir koks teisės aktas, jo dalis buvo pažeistas. Nors IÅ¡vadoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 4 punktÄ ir 72 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , tačiau nėra įvardintos jokios konkrečios veikos, žeminančios pareigÅ«no vardÄ , o nurodytos Lietuvos Respublikos policijos įstatymo bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d.

įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) nuostatos yra deklaratyvios. PareiÅ¡kėjas nesuprato, kaip jis galėjo veikti, pažeisdamas pareigÄ saugoti profesinę garbę, kai atostogavo Ispanijoje, o ne vykdė tarnybos pareigas. Informacija, kuri buvo pateikta žiniasklaidos priemonėse, negali bÅ«ti laikoma pagrindu konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griovė pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromitavo.

PareiÅ¡kėjo kaltės formos (nei tyčios, nei neatsargumo) nėra, o, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) formuojamÄ praktikÄ , pareigÅ«no vardo pažeminimo sudėtį sudarantys požymiai turi bÅ«ti akivaizdÅ«s. PareiÅ¡kėjas remiasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as) 27 punkto nuostata, jog dėl atleisto iÅ¡ vidaus tarnybos pareigÅ«no, kuris pažemino pareigÅ«no vardÄ , gali bÅ«ti priimamas tik įsakymas pripažinti pareigÅ«nÄ pažeminus pareigÅ«no vardÄ , ir nurodė, kad Ä®sakyme jokios tarnybinės nuobaudos neturi ir negali bÅ«ti nurodomos ar skiriamos.

Tai reiÅ¡kia, kad IÅ¡vadoje, kuria siÅ«loma pripažinti iÅ¡ tarnybos atleistÄ pareigÅ«nÄ pažeminus pareigÅ«no vardÄ , jokios tarnybinės nuobaudos negali bÅ«ti siÅ«lomos, o toks įsakymas apskritai negali bÅ«ti priimamas. Be to, pareiÅ¡kėjas teigia, kad IÅ¡vada yra nepagrįsta ir neteisėta, Ä®sakymas turėtų bÅ«ti panaikintas, nes jis neatitinka individualiam administraciniam aktui Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 straipsnio 2 punkto bei 8 straipsnio 1 dalies keliamų reikalavimų.

2. Atsakovas Policijos departamentas pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame su pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad, gavus informacijos apie visuomenės informavimo priemonėse paskelbtÄ straipsnį „Į kovÄ dėl milijonieriaus R. K. palikimo įsivėlę ir aukÅ¡ti pareigÅ«nai“ (toliau – ir Publikacija), Policijos departamento Imuniteto valdybai 2020 m. vasario 4 d. buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimÄ , kurį atlikus buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ .

Lietuvos policijos generalinis komisaras Ä®sakymu, vadovaudamasis Tvarkos apraÅ¡o 27 punktu ir atsižvelgęs į IÅ¡vadÄ bei tai, kad pareiÅ¡kėjas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 5-TE-207 2020 m. vasario 26 d. buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažino, kad pareiÅ¡kėjas pažemino pareigÅ«no vardÄ . Ä®sakymo priėmimo dienÄ pareiÅ¡kėjas jau buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, todėl, vadovaujantis Tvarkos apraÅ¡o 27 punkto norma, buvo priimtas įsakymas ne dėl pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , bet įsakymas dėl pareigÅ«no, atleisto iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo pažeminusiu pareigÅ«no vardÄ .

Nagrinėjant kilusį ginÄÄ , iÅ¡lieka aktuali LVAT suformuota praktika ir iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo. LVAT yra konstatavęs, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas su Å¡iomis teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis: pirma, turi bÅ«ti nustatyta pareigÅ«no kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, Å¡i veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituoti.

Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi bÅ«ti akivaizdÅ«s. PareigÅ«no atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Atsakovas teigia, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamai akivaizdu, kad paaiÅ¡kinimai buvo gauti tarnybinio patikrinimo metu, o tai, kad IÅ¡vadoje nėra nurodyta, kada ir kaip jie buvo pateikti, neturi juridinės reikÅ¡mės ginčui. Tarnybinio patikrinimo metu paaiÅ¡kinimai buvo gauti iÅ¡ visų įvykyje dalyvavusių asmenų (iÅ¡skyrus advokatÄ ) ir tai akivaizdžiai atsispindi IÅ¡vadoje – visi jie yra įvardyti ir apraÅ¡yti Å¡iame dokumente.

Nebuvo nustatyta prieÅ¡taravimų dėl esminių faktinių aplinkybių. Vertinant, ar tam tikri veiksmai (neveikimas) lėmė akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimÄ , pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ , nėra reikÅ¡minga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) vieÅ¡ai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamÄ atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikÅ¡minga, ar tai įvyko pareigÅ«nui atliekant savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigÅ«nas turėjo jo statusÄ atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo su uniforma.

Atsakovas nurodo, jog, vadovaujantis aktualia teismų praktika, pareigūno vardo pažeminimo konstatavimas nereikalauja formalaus veikos kvalifikavimo. Pareigūno vardo pažeminimo konstatavimui būdingas vertinamasis kriterijus, t. y. nustatyto pareigūno kalto veikimo ar neveikimo įvertinimas visuomenėje galiojančių moralės nuostatų bei visuomenės teisėtų lūkesčių kontekste. Išvadoje nurodyta, kad pareigūnas, be kita ko, nusižengė Etikos kodekse nustatytiems principams, taigi, yra aiškiai atskleista, kad nustatytas pareigūno kaltas veikimas ir (ar) neveikimas buvo įvertintas moralinių orientyrų, kaip atitinkančių visuomenėje galiojančias moralės nuostatas bei teisėtus visuomenės lūkesčius, laikymosi kontekste.

Pagal visuotinai priimtinas elgesio normas, kiekvienoje konkrečioje situacijoje turėtų bÅ«ti pasirenkamas teisingas ir etiÅ¡kas elgesio modelis. Pasak atsakovo, valstybės tarnyboje galiojantis lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas kelia ypatingus reikalavimus, o sisteminė Policijos įstatymo 5 straipsnio ir 25 straipsnio nuostatų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad policijos pareigÅ«nas turi atlikti savo tarnybÄ , taip pat elgtis ir ne tarnybos metu taip, kad bÅ«tų užtikrinti minėto įstatymo 5 straipsnyje policijos veiklai keliami uždaviniai.

Policijos pareigÅ«nų elgesį tarnybos ir ne tarnybos metu, be kita ko, reguliuoja Etikos kodeksas, kuriame nurodyta, kad policijos pareigÅ«nas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultÅ«ra stengtis bÅ«ti pavyzdžiu kitiems asmenims. Atsakovas teigia, kad IÅ¡vadoje buvo konkrečiai aptarti ir iÅ¡samiai įvertinti visi pareiÅ¡kėjo veiksmai (neveikimas). PareiÅ¡kėjo ir G. S. patekimas į objektÄ , nesant aiÅ¡kių pagrindų, buvimas jame, nors ir pasyvus, ir atsisakymas jas palikti, dėl pagrįstų ir suprantamų priežasčių ten esantiems asmenims (vienas jų buvo nepilnametis) kėlė abejonių dėl nepageidaujamų asmenų ketinimų ir nusiteikimo bei kėlė baimę, nesaugumo jausmÄ .

Toks pareigÅ«nų pasyviai agresyvus elgesys buvo įvertintas kaip neatitinkantis pareigÅ«nams keliamų moralinių orientyrų. Nors preziumuotina, kad teisėta įmonės atstovė įgaliojo advokatÄ atlikti tam tikrus veiksmus (turto apžiÅ«rÄ ar panaÅ¡iai) profesinio atstovavimo pagrindu, toks įgaliojimas buvo suteiktas konkrečiai advokatui, o ne kartu vykusiems pareigÅ«nams. Tokie pareiÅ¡kėjo veiksmai nėra suderinami su pareigÅ«no etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu, ir pareigÅ«nui keliamais aukÅ¡tesnio elgesio standartais bei griežtesniais reikalavimais.

Esminis elementas, suponuojantis nurodyto atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindo taikymÄ , yra visuomenės požiÅ«ris į atitinkamÄ pareigÅ«no veikimÄ ar neveikimÄ tuo aspektu, kiek tai yra tiesiogiai susiję su sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lÅ«kesčiais bei pasitikėjimu sistema. Atsakovas vertino, jog pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai žinojo ir suprato jo vykimo į vilÄ ir buvimo joje tikslÄ (padėti iÅ¡lydėti viloje buvusius asmenis, perimti vilÄ ), antraip bÅ«tų visiÅ¡kai nesuvokiamas jo pakankamai ilgai trukęs pasyvus elgesys, atsisakymas vykdyti tiek viloje apsistojusių (advokatui jokios grėsmės nekėlusių) asmenų praÅ¡ymus, tiek vietinių pareigÅ«nų reikalavimus palikti teritorijÄ .

Paties pareiÅ¡kėjo nurodytas tikslas, jog jis kartu su advokatu vyko į vilÄ stebėti ir užtikrinti, kad advokatas nebÅ«tų užpultas, aiÅ¡kiai nesiderina su jo, kaip policijos pareigÅ«no, statusu. PareiÅ¡kėjas suvokė, kad jo elgesys nėra absoliučiai skaidrus ir teisėtas, kadangi tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareigÅ«nas stengėsi slėpti savo veidÄ , vengė pateikti dokumentus. PareiÅ¡kėjas privalėjo suprasti, kad jis neturi formalių įgaliojimų vykdyti advokato apsaugos, todėl jo elgesys laikytinas sÄ moningu valiniu pasirinkimu, atitinkamai jo kaltė konkrečioje situacijoje turi bÅ«ti kvalifikuojama kaip tyčia.

Å iuo atveju egzistuoja visi Statuto 2 straipsnio 4 dalies, 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir Tvarkos apraÅ¡o 27 punkto elementai. Savo veiksmais pareiÅ¡kėjas suteikė pagrindÄ visuomenei manyti, kad statutiniai valstybės pareigÅ«nai gali elgtis neatsakingai, o visa tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimÄ vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigÅ«nais, menkina Å¡ios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sÄ Å¾iningai tarnybÄ atliekančių pareigÅ«nų ir kitų darbuotojų prestiÅ¾Ä visuomenėje, akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos autoritetÄ , jÄ kompromituoja, pareiÅ¡kėjo veiksmai laikytini pareigÅ«no vardo pažeminimu.

Atsakovas nurodė, jog nustatyti pareiÅ¡kėjo veiksmai pagrįstai buvo įvertinti kaip akivaizdžiai žeminantys pareigÅ«no vardÄ . Pripažinimas, kad pareiÅ¡kėjas pažemino pareigÅ«no vardÄ , yra imperatyvi teisės aktuose nustatyta teisinė pasekmė; kadangi pareigÅ«no vardo pažeminimas yra savarankiÅ¡kas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, nei ankstesnė pareigÅ«no tarnyba, nei jos trukmė, nei kitiems pareigÅ«nams taikytos skirtingos tarnybinės nuobaudos neturi įtakos Å¡iai pasekmei taikyti.

Atsakovui nustačius, kad pareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ , jo pripažinimas pažeminusiu pareigÅ«no vardÄ buvo vienintelė teisės aktuose numatyta teisinė priemonė, kuriÄ Policijos departamentas privalėjo taikyti nagrinėjamu atveju.

3. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas skundÄ pilnai palaikė, prašė jį tenkinti. Atsakovo atstovė su skundu nesutiko prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro Ä®sakymo, kuriuo buvo pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas D. Ž. savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad Visuomenės informavimo priemonėse 2020 m. vasario 1 d. buvo paskelbtas straipsnis „Į kovÄ dėl milijonieriaus R. K. palikimo įsivėlę ir aukÅ¡ti pareigÅ«nai“, kuriame raÅ¡oma, jog mÅ«Å¡is dėl verslininko R. K. Å¡imtamilijoninio palikimo užvirė jam dar gyvam esant. Å iame straipsnyje taip pat nurodyta, kad tam buvo pasitelkti ir du aukÅ¡ti policijos pareigÅ«nai, kurie vyko į Tenerifę ir bandė perimti prabangiÄ vilÄ . <...> kartu su vilniečiu advokatu į Tenerifę nuvyko tuometis Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) G. S. ir Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) D. Ž., kuris buvo išėjęs tėvystės atostogų.

6. Policijos departamento Imuniteto valdybai 2020 m. vasario 4 d. buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimÄ dėl 2020 m. vasario 1 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ interneto svetainėje, Publikacijoje paskelbtos informacijos apie galbÅ«t neteisėtus policijos pareigÅ«nų G. S. ir D. Ž. veiksmus.

7. PareiÅ¡kėjui buvo įteiktas 2020 m. kovo 4 d. praneÅ¡imas apie galimÄ pareigÅ«no vardo pažeminimÄ (toliau - PraneÅ¡imas). Jame nurodyta, kad 2019 m. liepos 21 d. kartu su advokatu G. D., atstovaujančiu kliento interesus, ir G. S. pareiÅ¡kėjas nuvyko į Tenerifę, kur 2019 m. liepos 22 d. galimai jėga (iÅ¡laužę spynÄ ) įsibrovė į kitiems asmenims priklausantį bÅ«stÄ (vilÄ ), padėjo advokatui G. D. vykdyti jo darbines funkcijas. PraneÅ¡ime nurodyta, kad tokie veiksmai nesiderina su Lietuvos policijos pareigÅ«no statusu, policijai keliamais uždaviniais bei nustatytomis vykdyti funkcijomis ir akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Policijos įstatyme įtvirtintiems bendriesiems policijos veiklos principams, Etikos kodekse, policijos pareigÅ«nų elgesiui keliamiems reikalavimams ir žemina pareigÅ«no vardÄ .

Taip pat nurodyta, kad dėl neteisėtų veiksmų ir nesuderinamo su etikos reikalavimais elgesio pavieÅ¡inimas visuomenės informavimo priemonėse sumenkino policijoje sÄ Å¾iningai tarnybÄ atliekančių pareigÅ«nų ir kitų valstybės tarnautojų prestiÅ¾Ä visuomenėje ir pakenkė policijos autoritetui. Jo buvo papraÅ¡yta pateikti paaiÅ¡kinimÄ per 5 darbo dienas nuo PraneÅ¡imo gavimo dienos.

8. PareiÅ¡kėjas nustatyta tvarka ir terminu pateikė 2020 m. kovo 12 d. paaiÅ¡kinimÄ , kuriame, be kita ko, nurodė, kad pareigÅ«no vardo nepažemino. Bet pripažino, kad: „<...> tuo metu namas galimai buvo užgrobtas asmenų (dėl to vyko tiek baudžiamoji, tiek civilinė bylÄ ), kurie nėra susiję su R. SL, baimindamasis dėl savo saugumo advokatas G. D. paprašė pabÅ«ti su juo patekus į namÄ . Kadangi tuo metu buvau atostogose – sutikau. <...> tiesiog buvau tose patalpose ir stebėjau, kad nebÅ«tų užpultas advokatas, atliekantis savo profesines pareigas“.

9. Atlikus tarnybinį patikrinimÄ , buvo suraÅ¡yta IÅ¡vada. IÅ¡vadoje, be kita ko, nurodyta, kad tikrinimo metu negauta neginčijamų duomenų, patvirtinančių dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnyje nurodytas aplinkybes apie vilos Å¡turmÄ bei D. Ž., G. S. ir jų lydimų asmenų patekimÄ Ä¯ vilÄ jėga (iÅ¡laužus spynÄ ), kaip tai nurodė R. A. ir K. Č.. Taip pat nenustatyta, kad G. S. ir D. Ž. ten bÅ«dami piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ar policijos pareigÅ«no statusu.

Tačiau pats pareigÅ«nų vykimas į kitÄ Å¡alį ne atostogų, o turint aiÅ¡kų tikslÄ užtikrinti privačia praktika besiverčiančio advokato, neturinčio teisės legaliai veikti Ispanijoje, apsaugÄ , buvimas, nors ir pasyvus (stebėjo situacijÄ , tačiau į jÄ nesikiÅ¡o), viloje G. D. ir K. G. reikalaujant, kad poilsiautojai iÅ¡sikraustytų, vienareikÅ¡miÅ¡kai vertintina kaip veikimas kitų asmenų, Å¡iuo atveju advokato ir jį įgaliojusios atstovauti bendrovės „R. SL“ interesais.

Taip pat jų patekimas į kitiems asmenims priklausantį bÅ«stÄ (vilÄ ), buvimas ten, kėlęs poilsiautojams (vienas jų, kaip minėta, nepilnametis) baimę ir nesaugumo jausmÄ , taip pat į vilÄ iÅ¡kviestų vietos policijos pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų palikti vilos teritorijÄ ignoravimas, trukęs apie 2-3 val., leidžia konstatuoti, kad vertinamu atveju D. Ž. (iÅ¡ paaiÅ¡kinimo matyti, dar iki kelionės aiÅ¡kiai žinojęs vykimo į Tenerifę ir, neabejotina, savo „prevenciÅ¡ko“ buvimo kartu su advokatu viloje tikslÄ bei numatęs veiksmus, pvz. pasiprieÅ¡inus viloje gyvenantiems asmenims ar pan. ir, neatmetama galimybė, bÅ«tent dėl to pasikvietęs kartu vykti kolegÄ ) ir G.

S. veikė priešingai Policijos įstatyme ir Etikos kodekse įtvirtintiems pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, padorumo ir pavyzdingumo principams bei Etikos kodekse nustatytai pareigai saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno statuso ir policijos autoriteto. Toks pareigūnų veikimas bei tikslai (ne atostogų) aiškiai lėmė jų abiejų tyčinius su tarnybos interesais nesuderinamus veiksmus.

Neabejotina, kad tiek D. Ž., tiek G. S., bÅ«dami policijos pareigÅ«nais - atitinkamo lygmens policijos įstaigų (duomenys neskelbtini) (konkrečiai D. Ž. buvo Kauno AVPK (duomenys neskelbtini)), buvo susipažinę su aukščiau cituotomis nuostatomis ir suvokė, kad tiek jų, tiek kitų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų laikymasis, o esant kitoje Å¡alyje ir tos Å¡alies įstatymų laikymasis yra kiekvieno asmens pareiga. Nors Å¡iuo atveju teisėta įmonės atstovė įgaliojo advokatÄ atlikti tam tikrus veiksmus (apžiÅ«rÄ ar pan.), toks įgaliojimas buvo suteiktas konkrečiai advokatui, o ne D.

Ž. ir G. S., ir tuo labiau, jis nesuteikė teisės atlikti galbÅ«t neteisėtus veiksmus. PareigÅ«nai, vertinant jų ilgametę patirtį policijoje ir užimamas pareigas, privalėjo suvokti, kad jie aptariamoje situacijoje apskritai neturi jokių įgaliojimų veikti kažkieno interesais ir kad atstovaudami (padėdami) advokato G. D. interesams, nusižengia teisės aktų reikalavimams, ypač tuo atveju, jei pastarasis galbÅ«t atliko neteisėtus įsibrovimo į bÅ«stÄ ar Ispanijos policijos darbuotojų teisėtų reikalavimų nevykdymo veiksmus.

IÅ¡vadoje taip pat konstatuota, kad D. Ž. ir G. S., bÅ«dami policijos pareigÅ«nais, kurie prieÅ¡ pradėdami eiti pareigas prisiekė Å¡ventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos žmonėms ir valstybei, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui, savo veiksmais (apraÅ¡ytais IÅ¡vadoje), padarytais tyčia (dėl savo vadovo statuso, teisinio reglamentavimo iÅ¡manymo ir tarnybinės patirties suprato savo veikos žalingumÄ ir numatė galimus padarinius), ne tik nusižengė Policijos įstatyme bei Etikos kodekse nustatytiems principams, bet ir akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , sugriovė pasitikėjimÄ statutine įstaiga ir jÄ sukompromitavo, t. y. pažemino pareigÅ«no vardÄ .

Jų veiksmais iÅ¡reikÅ¡tas požiÅ«ris į tarnybos policijoje specifikÄ bei jiems, kaip policijos pareigÅ«nams, keliamus aukÅ¡tesnius elgesio ir skaidrumo reikalavimus, akivaizdžiai nesiderina su jų eitomis pareigomis ir kertasi su visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių ji tikisi iÅ¡ policijos pareigÅ«nų. Jų, tuo metu ėjusių aukÅ¡tas pareigas policijoje, neteisėtų veiksmų, dėl kurių į vilÄ buvo iÅ¡kviesti Ispanijos policijos pareigÅ«nai, pavieÅ¡inimas visuomenės informavimo priemonėse – dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ ir TV3 televizijos laidoje „PrieÅ¡ srovę“ – menkina policijoje sÄ Å¾iningai tarnybÄ atliekančių pareigÅ«nų prestiÅ¾Ä , formuoja neigiamÄ visuomenės požiÅ«rį į policijos veiklÄ , policijos pareigÅ«no statusÄ , jo įgaliojimų ribas, o policijos pareigÅ«nus kaip neprincipingus, nepaisančius įstatymų reikalavimų, galinčiÄ tenkinti kiekvieno asmens, nors nepagrįstus ir neteisėtus, pageidavimus.

IÅ¡vadoje buvo siÅ«loma tarnybinį patikrinimÄ baigti; pripažinti, kad D. Ž. ir G. S. savo veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ , už kÄ turėtų bÅ«ti atleisti iÅ¡ tarnybos vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu; IÅ¡vadÄ pateikti Policijos departamento Personalo administravimo valdybai pridėti prie minėtų asmenų tarnybos bylų.

10. Lietuvos policijos generalinis komisaras, vadovaudamasis Statuto 2 straipsnio 4 dalimi, Tvarkos apraÅ¡o 27 punktu ir atsižvelgdamas į Policijos departamento Imuniteto valdybos IÅ¡vadÄ , Ä®sakymu pripažino, kad D. Ž., ėjęs Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 5-TE-207 atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ .

11. Pareiškėjas su Įsakymu nesutinka ir jį skundžia teismui.

12. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas – pareigÅ«no veika, padaryta dėl pareigÅ«no kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunanti pasitikėjimÄ statutine įstaiga arba jÄ kompromituojanti. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigÅ«no vardÄ . Pagal policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos vieÅ¡umo ir kitais principais.

Pagal Etikos kodekso 5 punktÄ policijos darbuotojų veikla ir profesinė etika grindžiama pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, padorumo, pavyzdingumo ir kitais principais. Etikos kodekso 6.1 papunktyje nustatyta, kad policijos darbuotojas, vadovaudamasis minėtais veiklos ir elgesio principais, privalo ginti ir gerbti kiekvieno žmogaus garbę ir orumÄ bei pagrindines teises ir laisves, netoleruoti žeminančio elgesio; 6.8 papunktyje nustatyta pareiga nepiktnaudžiauti policijos pareigÅ«no ar kito policijos darbuotojo statusu ir pan.

Taip pat Etikos kodekso 7 punkte nustatyta, kad policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų bÅ«ti pasirenkamos kaip teisingo ir etiÅ¡ko elgesio modelis, turi vadovautis Å¡iais moraliniais orientyrais: saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigÅ«no, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto (7.1 papunktis); visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visÄ policijos sistemÄ , jos pareigÅ«nus ir kitus darbuotojus (7.2 papunktis).

Laikytis Etikos kodekso reikalavimų yra kiekvieno policijos darbuotojo pareiga ir garbės reikalas (8 punktas). Ginčo kontekste svarbu ir tai, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas imperatyvus reikalavimas valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.

13. LVAT praktikoje, aiÅ¡kinant Statuto nuostatas dėl pareigÅ«nų atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigÅ«no vardÄ , yra konstatuota, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas su Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimu: pirma, turi bÅ«ti nustatyta pareigÅ«no kaltė dėl tam tikros veikos, prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, Å¡i veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituoti.

Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi bÅ«ti akivaizdÅ«s. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimÄ , pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ yra vertinamojo pobÅ«džio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu. Todėl, Å¡ios pasekmės gali bÅ«ti nustatytos, atsižvelgiant į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigÅ«no padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016; 2020 m. sausio 15 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. eA-2395-860/2020; 2021 m. vasario 3 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-2446-520/2021; ir kt.).

14. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡i byla jau kartÄ buvo iÅ¡nagrinėta, t. y. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Tačiau LVAT 2022 m. kovo 2 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo D. Ž. apeliacinį skundÄ patenkino iÅ¡ dalies ir VAAT 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ panaikino bei perdavė bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. LVAT minėtoje nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad pirmos instancijos teismas neiÅ¡analizavo visų byloje surinktų įrodymų, neatsakė į esminius klausimus, kuriuos skunde kėlė pareiÅ¡kėjas (pvz., dėl tarnybinio patikrinimo neteisėtumo, pažeidimų nekonkretumo, neakivaizdumo, teisės principų (objektyvumo, proporcingumo, gero vieÅ¡ojo administravimo, nepiktnaudžiavimo valdžia) pažeidimo), iÅ¡ esmės rėmėsi tik proceso Å¡alių ir kitų asmenų paaiÅ¡kinimais, nevertino kitų byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, dėl jų nepasisakė, nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis jis konstatavo buvusias tam tikras faktines aplinkybes (pvz., kad į namÄ 3 kartus buvo atvykusi policija, konfliktinė situacija tęsėsi ilgai, name buvę žmonės atpažino pareiÅ¡kėjÄ ).

LVAT taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis byloje esančių dokumentų (atsiliepimo priedai) yra suraÅ¡yti ne lietuvių kalba, nepateikti kai kurių dokumentų vertimai į lietuvių kalbÄ . Nurodė, kad nagrinėjant iÅ¡ naujo pirmos instancijos teisme turi bÅ«ti sprendžiami praÅ¡ymai dėl liudytojų apklausos ir pan.

15. Taigi, nagrinėjat bylÄ iÅ¡ naujo, be kita ko, bus atsižvelgiama ir į LVAT Å¡ioje byloje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir nurodymus.

16. Kaip matyti iÅ¡ bylos (Ä®sakymo ir IÅ¡vados), pareiÅ¡kėjas D. Ž., ėjęs Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas, pripažintas savo poelgiu pažeminęs pareigÅ«no vardÄ dėl to, kad jis vyko į kitÄ Å¡alį (Ispanijos Karalystę) ne atostogų, o turint aiÅ¡kų tikslÄ užtikrinti privačia praktika besiverčiančio advokato apsaugÄ , 2019 m. liepos 22 d. buvimas, nors ir pasyvus (stebėjo situacijÄ , tačiau į jÄ nesikiÅ¡o), viloje G. D. ir K. G. reikalaujant, kad poilsiautojai iÅ¡sikraustytų, t. y. veikė kitų asmenų, Å¡iuo atveju advokato ir jį įgaliojusios atstovauti bendrovės „R. SL“ interesais. Taip pat pareiÅ¡kėjo patekimas į kitiems asmenims priklausantį bÅ«stÄ (vilÄ ), buvimas ten, kėlęs poilsiautojams (vienas jų, kaip minėta, nepilnametis) baimę ir nesaugumo jausmÄ , taip pat į vilÄ iÅ¡kviestų vietos policijos pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų palikti vilos teritorijÄ ignoravimas, trukęs apie 2-3 val. ir pan.

17. Teismas pažymi, kad visi įrodymai, kuriais remiantis atsakovas padarė atitinkamas iÅ¡vadas dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų, pažeminusių pareigÅ«no vardÄ , nurodyti bei pakankamai iÅ¡samiai apraÅ¡yti IÅ¡vadoje; tai paties pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimas, K. Č. paaiÅ¡kinimai, A. A. paaiÅ¡kinimas, K. G. paaiÅ¡kinimas, dokumentai, adresuoti Ispanijos teisėsaugos institucijoms, taip pat Å¡ių institucijų atitinkami dokumentai (policijos veiksmų protokolas ir kt.), be to, nuotraukos, vaizdo įraÅ¡ai ir kiti duomenys bei dokumentai.

18. Pastebėtina, kad byloje yra ir K. Č. pareiÅ¡kimo aktas, raÅ¡ytas įvykio dienÄ (2019-07-22) Ispanijos policijos įstaigoje. IÅ¡ Å¡io dokumento matyti, kad K. Č. policijai nurodė, jog 2019 m. liepos 22 d. į namus su jėga įsiveržė keturi žmonės, t. y. K. G., advokatas iÅ¡ Lietuvos ir dar du labai stambÅ«s asmenys (pagal visas aplinkybes tai pareiÅ¡kėjas D. Ž. ir G. S. – VAAT pastaba), kurie anot K. G. ir advokato atstovauja R.; paklausta apie namuose buvusio draugo tapatybę, - atsakė, kad tai R.

A. B. su jo 17 m. sÅ«numi; nurodyta, kad atvykus policijai nurodytus asmenis pavyko priversti palikti namus. Taip pat byloje yra minėto asmens (K. Č.) sekančiÄ dienÄ , t. y. 2019 m. liepos 23 d., policijos įstaigoje raÅ¡ytas pareiÅ¡kimo akto papildymas. Byloje, minėta, yra ir 2019 m. liepos 22 d. policijos veiksmų protokolas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pareigÅ«nai gavę iÅ¡kvietimÄ iÅ¡ Adechės Civilinės Gvardijos posto dėl suveikusios signalizacijos nuvyko į (duomenys neskelbtini), Adechė; buvo nustatyta ten buvusių asmenų tapatybės, tarp kurių yra ir pareiÅ¡kėjas D.

Ž.. Byloje yra ir kiti policijai rašyti bei jos išduoti dokumentai (atvykimo procedūra, pradinė procedūra ir įvykių išdėstymas ir kt.). Ispanijos teismų dokumentai patvirtina, kad vyksta teisminis ginčas dėl iškeldinimo iš ginčo namo (vilos).

19. Taip pat atsakovas teismui pateikė Tenerifės Santa Kruso provincijos teismo antrojo skyriaus 2020 m. kovo 26 d. nutartį, iÅ¡ kurios matyti, kad buvo nagrinėjama K. Č. apeliacija dėl atitinkamos ikiteisminio tyrimo teismo nutarties nutraukti bylÄ . Minėto teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad apeliacijos teikėja (K. Č.) 2019 m. liepos 22 d. Civilinės Gvardijos pareigÅ«nams papasakojo, kad tÄ pačiÄ dienÄ (2019 m. liepos 22 d.), kai ji buvo bÅ«ste, esančiame (duomenys neskelbtini), Adechė, ten atvyko keli asmenys, kuriems ji atsisakė atidaryti duris, tačiau buvo pakeista spyna ir minėti asmenys įėjo ten per prievartÄ .

IeÅ¡kovė įvardijo, kad į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯Ä—jo K. G., lydima lietuvio advokato ir dviejų labai stambaus sudėjimo asmenų (pagal visas aplinkybes tai pareiÅ¡kėjas D. Ž. ir G. S. – VAAT pastaba); lietuvis advokatas pareiÅ¡kė, kad ji ir jos draugas turi palikti bÅ«stÄ ; atvykus policijos pareigÅ«nams pavyko pasiekti, kad Å¡ie asmenys paliktų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Minėtoje Ispanijos teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad: „Atsižvelgiant į parodymus, kuriuos ieÅ¡kovė davė Civilinės Gvardijos pareigÅ«nams ir pateiktus dokumentus, yra netiesioginių įrodymų dėl veikų, kurios turi baudžiamojo nusikaltimo požymių, bent jau prievartos nusikaltimo požymių (BK 172 str.) ar savavaliÅ¡ko teisių įgyvendinimo (BK 455 str.), kadangi nors ir įmonės R.

S.L.U. teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris yra ginčo objektas, yra įrodyta, įsilaužimas per prievartÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį turtÄ ar grasinimai ieÅ¡kovei, siekiant, kad ji paliktų šį turtÄ , be teismo sprendimo, kuriuo bÅ«tų užbaigiamos Å¡iuo metu nagrinėjamos bylos, yra priskirtini prie minėtų nusikalstamų veiksmų“. Atsižvelgiant į tai, K. Č. pateiktas apeliacinis skundas patenkintas, skundžiama nutartis panaikinta bei ikiteisminio tyrimo teismas įpareigotas atlikti ieÅ¡kovės praÅ¡omus ir kitus bÅ«tinus veiksmus, siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes.

20. Teisme buvo apklausti liudytojai G. S. (buvęs pareigūnas) ir G. D. (advokatas), kurie kartu su pareiškėju vyko į kelionę ir dalyvavo aptariamuose įvykiuose.

21. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, jų visumÄ , iÅ¡ esmės sutinka su atsakovo nustatytais netinkamais pareiÅ¡kėjo D. Ž. veiksmais, taip pat atliktu jų vertinimu, juos pripažįstant kaip žeminančiais pareigÅ«no vardÄ .

22. Teismas, visų pirma, pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjas, kartu su G. S. ir advokatu G. D., 2019 m. liepos 21 d. vyko į Tenerifę, IspanijÄ bei kitÄ dienÄ (2019 m. liepos 22 d.) visi kartu, taip pat su jais buvusi K. G. pateko į namÄ (vilÄ ), esantį (duomenys neskelbtini), Adechė, Ispanijoje, ir dalyvavo ten vykusiuose įvykiuose. Tačiau pareiÅ¡kėjas teigia, kad jo kelionės į Tenerifę tikslas buvo atostogų, o minėtame name nurodytÄ dienÄ atsirado tik laukdamas advokato G.

D., kuris minėtame name vykdė savo profesines pareigas ir su kuriuo kartu buvo atvažiavęs į minėtÄ miestelį turistiniais tikslais; name buvo tik pasyvus stebėtojas, jokio konflikto tarp ten buvusių asmenų nevyko, atmosfera buvo draugiÅ¡ka, jam siÅ«lė iÅ¡gerti arbatos, konkrečiai kokiu klausimu advokatas vykdė savo profesines pareigas nežinojo ir nesidomėjo (pareiÅ¡kėjas tokius paaiÅ¡kinimus davė teismo posėdžio metu bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo). Tačiau tokie pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja byloje esantiems duomenims, taip pat jo paties anksčiau duotiems paaiÅ¡kinimams.

23. PareiÅ¡kėjas savo pirminiame 2020 m. kovo 12 d. paaiÅ¡kinime atsakovui gan plačiai aptarė ginčo dėl namo situacijÄ ir nurodė, kad namas galimai buvo užgrobtas kitų asmenų (dėl to vyko tiek baudžiamoji, tiek civilinė byla), tad advokatas G. D., baimindamasis dėl savo saugumo, paprašė pabÅ«ti su juo patekus į namÄ ; kadangi jis tuo metu buvo atostogose, tad sutiko. Taip pat pareiÅ¡kėjas minėtame paaiÅ¡kinime nurodė, kad tiesiog buvo tose patalpose ir stebėjo, kad nebÅ«tų užpultas advokatas, atliekantis savo profesines pareigas.

Taigi, Å¡is pirminis pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimas yra labai reikÅ¡mingas. Byloje taip pat yra duomenys, kad Publikacijos autorius, po minėtų įvykių, pakalbino pareiÅ¡kėjÄ D. Ž., kuris paaiÅ¡kino, jog: „AÅ¡ advokatÄ G. D. pažįstu nuo jo darbo prokuratÅ«roje laikų. Jis kreipėsi į mane, kad vykdydamas savo profesinį pavedimÄ gali susidurti su grasinimais ir smurtu iÅ¡ asmenų, susijusių su kriminaliniu pasauliu. Todėl jis jautėsi nesaugus ir paprašė esant galimybei pasaugoti jį tuo metu, kai vykdys profesinį pavedimÄ .

Sutikau, nes atostogavau“. PareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis dėl Å¡ių Publikacijoje nurodytų jo teiginių paneigimo. Tad netikėti, kad bÅ«tent taip pareiÅ¡kėjas pakomentavo Publikacijos autoriui situacijÄ nėra pagrindo. Pagaliau K. G. (pasitelkusios G. D.) paaiÅ¡kinime taip pat nurodyta, kad G. D. pareiÅ¡kėjo ir jo kolegos paprašė pabÅ«ti baimindamasis dėl saugumo.

24. Pati įvykių eiga taip pat rodo apie tikslÄ veikti G. D. pavedimu. Ä® kelionę pareiÅ¡kėjÄ pakvietė G. D., kuris realiai vyko ne atostogauti, o vykdyti teisinį pavedimÄ . PareiÅ¡kėjas su kitais asmenims, t. y. advokatu G. D. ir G. S., į Tenerifę atvyko tuo pačiu reisu tik dviem dienoms, iÅ¡ kurių 1 dienÄ turėjo skirti G. D. pavedimo vykdymui. Teismas pastebi, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, jog jis vyko tik kelioms dienoms atostogauti yra gyvenimiÅ¡kai mažai tikėtini, nes įprastai tokiam terminui atostogauti ir pailsėti niekas neskrenda į kitÄ Å¡alį.

Be to, G. S. Regionų apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI3-4937-554/2020 paaiškino, kad už lėktuvo bilietus mokėjo G. D.. Pats G. D. teismo posėdžio metu aiškiai negalėjo nurodyti, kas mokėjo už lėktuvo bilietus, abejodamas teigė, kad už jį patį sumokėjo klientas, o kas mokėjo už pareiškėjo ir kito pareigūno bilietus nežino. Atkreiptinas dėmesys, kad visi jie ne tik nuskrido ir parskrido kartu, taip pat ten ir gyveno šalia; tad akivaizdu, kad visi jų veiksmai buvo derinami.

Į Adeje (Adeche), pasak pareiškėjo, nuvažiavo 20-30 km nuo apsistojimo vietos, vyko vienu automobiliu, kurį vairavo G. D.. Turint omeny, kad G. D. vairavo automobilį, dienotvarkė dėliojosi pagal jo planus ir užduotis. Nėra jokių racionalių paaiškinimų apie savarankiškus tikslus (pareiškėjui ir G. S.) buvo būti Adeje miestelyje (pvz., apžiūrėti kokius nors svarbius objektus). Taigi, šios aplinkybės taip pat patvirtinta, kad pagrindinis kelionės tikslas buvo G. D. teisinių reikalų tvarkymas.

Kadangi advokatas siekė įteikti atitinkamus dokumentus buvusiems name asmenims dėl jų iÅ¡sikraustymo, tad akivaizdu, kad advokatas žinojo apie bÅ«simÄ galimÄ konfliktinę situacijÄ ir jai lengviau suvaldyti pasikvietė jam iÅ¡ anksčiau pažįstamÄ pareiÅ¡kėjÄ , kuris tuo metu ėjo Kauno AVPK (duomenys neskelbtini)o pareigas, kuris dar pasikvietė ir savo kolegÄ G. S.. Tiek pareiÅ¡kėjas, tiek ir G. S. yra aukÅ¡ti ir stambÅ«s vyrai, tad jie turėjo užtikrinti advokato apsaugÄ , jam vykdant profesines pareigas, bei atitinkamai daryti įspÅ«dį ten bÅ«siantiems asmenims, t. y. tam tikra prasme daryti psichologinį spaudimÄ .

KÄ iÅ¡ esmės ir patvirtina byloje esantys tiek K. Č., tiek ir R. A. paaiÅ¡kinimai, kurie teigė, kad minėti vyrai nors ir nekalbėjo, bet atrodė grėsmingai ir kėlė baimę. Visa situacija ir byloje esantys įrodymai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad ir pats pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai žinojo ir suprato kur vyksta ir kokiu tikslu bei sutiko tai daryti.

25. Apie tai, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ anksto žinojo, jog reikės patekti į gyvenamÄ sias patalpas su kitais asmenimis, be kita ko, aiÅ¡kiai tvirtina ir jo paties pirminiai raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai; kaip pats nurodė, patalpas galimai buvo „užgrobę“ kiti asmenys. Patikrinimo metu nustatyta ir dėl to ginčo nekilo, kad tuo metu, kai pareiÅ¡kėjas su kitais asmenimis užėjo į patalpas, ten buvo apsistoję kiti žmonės, t. y. pareiÅ¡kėjas su palyda įėjo į kitų žmonių gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Kad gyvenančius žmones buvo siekiama iÅ¡kraustyti, įrodo tiek K. Č., tiek ir K. G. (kitos „pusės“) paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodyta, kad buvo duoti nurodymai gyvenantiems asmenims iÅ¡sikraustyti, taip pat advokato pateiktas asmenims praneÅ¡imas, kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2020 m. kovo 12 d. paaiÅ¡kinimo matosi, kad jis pakankamai gerai susipažinęs su ginčo dėl turto aplinkybėmis. Tad pareiÅ¡kėjui dar prieÅ¡ patenkant į namÄ turėjo bÅ«ti žinoma, kad yra ginčo situacija ir bus susidurta su asmenimis, kurių interesai yra prieÅ¡ingi.

Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjo teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai dėl patekimo į namÄ bei ten buvimo iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja tiek jo paties pirminiams raÅ¡ytiniam paaiÅ¡kinimams, tiek kitiems byloje esantiems objektyviems duomenims, tiek ir paprasčiausiai logikai. PareiÅ¡kėjo teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai, kaip antai, kad jis nesidomėjo ten esančia situacija, jokio konflikto tarp ten buvusių asmenų nevyko, atmosfera buvo draugiÅ¡ka, jam siÅ«lė iÅ¡gerti arbatos, konkrečiai kokiu klausimu advokatas vykdė savo profesines pareigas nežinojo ir nesidomėjo, yra paneigti tiek konflikte dalyvavusių asmenų paaiÅ¡kinimais, dokumentais, raÅ¡ytais Ispanijos policijai, atitinkamų institucijų iÅ¡duotais dokumentais, foto, video ir audio įraÅ¡ais, pagaliau pačios policijos kvietimu į vilÄ net tris kartus, be to, policija nustatinėjo ten dalyvavusių asmenų tapatybes, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo.

Tad niekaip neįtikinama, kad pareiškėjas, būdamas aukštas pareigas užimančiu pareigūnu, nebūtų supratęs, kad vyksta konfliktas, dėl ko tas konfliktas vyksta ir pan.

26. Svarbu ir tai, kad, minėta, pareiÅ¡kėjas galėjo suprasti, kad dalyvaus ginčo ar konflikto sprendime ir kad patalpose jau gyvena kiti žmonės (kaip matyti iÅ¡ paaiÅ¡kinimo, kad galimai yra „užgrobę“, t. y. jau gyvena, o ar teisėtai, ar ne - pareiÅ¡kėjas neturėjo teisės spręsti), taip pat, kad Å¡iame konflikte dalyvaus kitos Å¡alies akivaizdoje kaip vienos iÅ¡ Å¡alių palyda. Tuo pačiu galėjo ir turėjo suprasti, kad kartu su kolega gali bÅ«ti atpažinti kaip aukÅ¡to rango policijos pareigÅ«nai ir dėl to žmonėms (pirmiausia tiems, kurie tiesiogiai dalyvauja įvykyje) pagrįstai susidarys įspÅ«dis, kad visa policijos sistema neoficialiai palaiko vienÄ iÅ¡ Å¡alių.

Akivaizdu, kad vien tik aukÅ¡tų policijos pareigÅ«nų pasirodymas kitos Å¡alies akivaizdoje kaip atstovo palyda, net ir neatliekant jokių veiksmų ir nekalbant, sudarytų psichologinį spaudimÄ kitai Å¡aliai. Nėra abejonės dėl vienos iÅ¡ Å¡alių atstovo tikslo ir motyvo siekti, kad taip ir įvyktų. Be to, net jeigu ir laikant, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ anksto minėtų aplinkybių nežinojo, tai po to, kai pateko į namÄ , galėjo suprasti, jog jame gyvena kiti žmonės, kad vyksta ginčas, jog jie yra praÅ¡omi ten buvusių asmenų palikti namÄ , net tris kartus atvyko policija (dėl Å¡ios aplinkybės ginčo nėra); tad pareiÅ¡kėjas pagal pareigas galėjo ir turėjo suprasti, kad konfliktas realiai įvyko dėl jų buvimo name.

Susidariusi konfliktinė situacija tęsėsi ilgai, t. y. apie 2-3 valandas (byloje dėl Å¡ios aplinkybės taip pat nėra ginčo. Tad pareiÅ¡kėjas tikrai galėjo susigaudyti, kad jo, tuo pačiu ir kitų su pareiÅ¡kėju atvykusių asmenų, buvimas name yra nepageidaujamas, jie praÅ¡omi palikti namÄ (vilÄ ). Be to, jis galėjo pasidomėti savo pažįstamo G. D. (kuris, tikėtina, geriau žinojo apie situacijÄ ) ar kitų asmenų (o ypač apsigyvenusių name), ar jų buvimas netrukdo, tačiau to nedarė.

Jeigu pareiÅ¡kėjas sÄ Å¾iningai suklydo dėl pateikimo į patalpas, bÅ«tent tokie veiksmai, kaip atitinkantys visuomenėje nusistovėjusias geros moralės, etikos, padorumo taisykles, galėjo iÅ¡ dalies pateisinti pareiÅ¡kėjo veiksmus, tačiau jis jų neatliko. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu pareiÅ¡kėjas sÄ Å¾iningai bÅ«tų norėjęs iÅ¡vengti savo siejimo su viena iÅ¡ ginčo Å¡alių, galėjo to ir iÅ¡vengti, tačiau to nedarė. Tai, kad pareiÅ¡kėjas, kaip teigia, tik pasyviai stebėjo situacijÄ , nekeičia esmės. Vien patekimas į kitų žmonių bÅ«stÄ (privačiÄ erdvę, nesvarbu, kokiais pagrindais ir ar teisėtai jie ten gyvena), jau yra aktyvus veiksmas, tuo labiau, kad buvimas joje, esant konfliktinei situacijai, užtruko pakankamai ilgÄ laikÄ (2-3 valandas).

Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų (name buvusių asmenų paaiškinimų, taip pat K. Č. paaiškinimo policijai ir kt.), pareiškėjo ir jo kolegos pareigūno buvimas viloje, - kėlė grėsmę ir baimę ten buvusiems asmenims.

27. Neabejotina, kad pareiškėjo veika pasireiškė tyčios forma; ji tinkamai aprašyta Išvadoje.

28. Aptartais veiksmais pareiÅ¡kėjas leido susidaryti įspÅ«džiui, kad policijos sistema (aukÅ¡ti pareigÅ«nai) neoficialiai palaiko vienÄ iÅ¡ ginčo Å¡alių. Akivaizdu, kad tai bet kuriam žmogui, susidÅ«rusiam su tokia situacija, pagrįstai gali daryti psichologinį įspÅ«dį ir priversti manyti, jog policijos pareigÅ«nai vykdo vienos iÅ¡ Å¡alių pavedimus, yra Å¡aliÅ¡ki, kad jo ar jo aplinkos atžvilgiu policija, turėdama plačiÄ diskrecijÄ , gali imtis įvairių prievartos priemonių ar atvirkščiai – tinkamai nereaguos, jeigu kreipsis pagalbos į policijÄ .

Jeigu tokia informacija paskelbiama vieÅ¡ai (o tai Å¡iuo atveju atsitiko žiniasklaidos priemonės paskelbus informacijÄ ), yra realus pagrindas visuomenei susikurti regimybę, kad policijos sistema yra korumpuota, kad jai suteiktos plačios prievartos priemonių taikymo galios gali bÅ«ti panaudotos neteisėtais tikslais vykdant privačiais interesais grindžiamus pavedimus, tai akivaizdžiai diskredituoja policijÄ , kaip vienÄ svarbiausių institucijų, menkina pasitikėjimÄ apskritai visomis valdžios institucijomis.

Juo labiau, kad minėtus neleistinus veiksmus atliko pareiÅ¡kėjas, kuris tuo metu buvo visos Kauno AVPK (duomenys neskelbtini). Tokias pareigas užimančiam asmeniui keliami patys aukščiausi tiek moralės, tiek ir etikos reikalavimai. Pagal vadovo veiksmus vertinama ir visos institucijos veiksmai, tolerancija daromiems pažeidimams ir pan. Be to, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, taip pat iÅ¡ liudytojų G. S. ir G. D. paaiÅ¡kinimų matyti, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjas tarėsi su G. S. dėl jo vykimo į IspanijÄ .

Dėl to laikytina, kad pareiÅ¡kėjas įtraukė G. S. į aptartÄ situacijÄ . Atsižvelgiant į tai, kad G. S. buvo vienos iÅ¡ Kauno AVPK valdybų vadovų, t. y. pavaldus pareiÅ¡kėjui, jam galėjo bÅ«ti sunku atsisakyti veikti kartu su pareiÅ¡kėju (tiek vykstant į kelionę, tiek apsisprendžiant patekti į bÅ«stÄ ), o pareiÅ¡kėjas galėjo ir turėjo tai suprasti. Å is aspektas papildomai rodo pareiÅ¡kėjo veikos sunkumÄ .

29. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas dėl savo kaltų veiksmų ne tarnybos metu atliko veikÄ , kuri yra akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunanti pasitikėjimÄ statutine įstaiga arba jÄ kompromituojanti, t. y. pažemino pareigÅ«no vardÄ , kaip tai apibrėžta VTS 2 straipsnio 4 dalyje. Nustačius tokį faktÄ , taip pat tai, kad pareiÅ¡kėjas jau buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, atsakovas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino, jog pareiÅ¡kėjas, ėjęs Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas, savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ .

30. Teismas dar plačiau pasisako dėl kai kurių esminių pareiÅ¡kėjo argumentų. 30.1. PareiÅ¡kėjas teigia, kad dalis atsakovo įrodymų nėra tinkami, nes nėra tinkamai autorizuoti (K. Č. paaiÅ¡kinimai, R. A. paaiÅ¡kinimai). Tačiau teismas pažymi, kad Å¡ie įrodymai buvo vertinti visų įrodymų kontekste. Esminės juose nurodytos aplinkybės – kad pareiÅ¡kėjas su kitais asmenimis pateko į bÅ«stÄ , jog jame buvo apsigyvenę kiti žmonės, kad buvo siekiama juos iÅ¡kraustyti, iÅ¡kviesta policija ir pan. sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais.

Be to, K. Č. tarnybinį tyrimÄ atlikusiam pareigÅ«nui duoti paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės labai tiksliai koreliuoja su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. tos pačios K. Č. 2019 m. liepos 22 d. pareiÅ¡kimu Ispanijos policijai (taigi, pareiÅ¡kimas buvo raÅ¡omas konflikto dienÄ ), taip pat jos apeliaciniu skundu atitinkamam Ispanijos teismui, Å¡io teismo priimtu sprendimu panaikinti ikiteisminio tyrimo teismo nutartį ir K. Č. nurodytus faktus perduoti tirti iÅ¡ naujo ir pan. K. Č. raÅ¡ytame pareiÅ¡kime policijai atsispindi ir R.

A.. Tad teigti, kad tokio asmens iÅ¡ viso nėra, nėra jokio pagrindo. Taigi, vien formalÅ«s trÅ«kumai nepaneigia Å¡ių įrodymų turinio dėl esminių bylos aplinkybių. Bet kokiu atveju, pareiÅ¡kėjo netinkami veiksmai nustatyti ne kurio nors vieno įrodymo pagrindu, o jų visumos kontekste. 30.2. PareiÅ¡kėjas apskritai kvestionuoja tarnybinio patikrinimo teisėtumÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, kad IÅ¡vados rezoliucinėje dalyje policijos generaliniam komisarui pasiÅ«lyta ne tik pripažinti pareiÅ¡kėjÄ pažeminus pareigÅ«no vardÄ , bet ir jį atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos, kas neatitinka teisės aktų reikalavimams bei patvirtina pačio patikrinimo „angažuotumÄ â€œ ir neteisėtumÄ .

Tačiau teismas su tokiais pareiÅ¡kėjo argumentais nesutinka. Visų pirma, kaip teisingai nurodė atsakovas, IÅ¡vados rezoliucinėje dalyje, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, tiesiogiai nėra siÅ«loma pareiÅ¡kėjÄ atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos. Kita vertus, tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada įstaigos vadovui yra tik rekomendacinio pobÅ«džio dokumentas, kuris pats savaime pareiÅ¡kėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių; IÅ¡vada yra tik sudedamoji vadovo įsakymo dalis. Teismas pažymi, kad Ä®sakymas, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, atitinka Tvarkos apraÅ¡o 27 punkto reikalavimus.

Kadangi Ä®sakymo priėmimo metu pareiÅ¡kėjas jau buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, tai atsakovas, minėta, visiÅ¡kai pagrįstai nusprendė tik pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas, ėjęs Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas, savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos, tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2020 m. vasario 4 d. gavus informacijÄ apie visuomenės informavimo priemonėje 2020 m. vasario 1 d. paskelbtÄ PublikacijÄ , kurioje matėsi galimas pareiÅ¡kėjo padarytas tarnybinis nusižengimas arba pareigÅ«no vardo pažeminimas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas turėjo tam tikros informacijos (kriminalinės žvalgybos) apie galimus neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus, tačiau tai nebuvo pakankamo pagrindo pradėti tarnybinį tyrimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Bet kokiu atveju, tai nelaikytinas esminiu procedÅ«riniu pažeidimu dėl ko galėtų bÅ«ti panaikintas Ä®sakymas; tai, kad tyrimas buvo pradėtas gavus neigiamÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vieÅ¡os erdvės, niekaip nebuvo apribotos pareiÅ¡kėjo teisės į gynybÄ ir pan.

PareiÅ¡kėjas dar teigia, kad IÅ¡vadoje nurodyti tik apibendrinti ir deklaratyvÅ«s teiginiai apie pažeistus tarnybos ir etikos principus, taip ir nenurodyta, kokia konkrečiai veika, žeminanti pareigÅ«no vardÄ , buvo padaryta ir kokio teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis pažeisti. Teismas pažymi, kad, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, vadovaujantis LVAT praktika (žr., pvz., 2010 m. vasario 22 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-146-272/2010), pareigÅ«no vardo pažeminimo konstatavimas nereikalauja formalaus veikos kvalifikavimo; pareigÅ«no vardo pažeminimo konstatavimui bÅ«dingas vertinamasis kriterijus, t. y. nustatyto pareigÅ«no kalto veikimo ar neveikimo įvertinimas visuomenėje galiojančių moralės nuostatų bei visuomenės teisėtų lÅ«kesčių kontekste.

Teismas pažymi, kad IÅ¡vadoje atsakovas tinkamai įvertino pareiÅ¡kėjo veikÄ nurodytais aspektais. Kita vertus, nurodytos ir atitinkamos Etikos kodekso nuostatos, kurioms nusižengė pareiÅ¡kėjas. 30.3. PareiÅ¡kėjas taip pat akcentuoja jo nustatytų pažeidimų nekonkretumÄ ir neakivaizdumÄ . Tačiau teismas ir su Å¡iais pareiÅ¡kėjo argumentais nesutinka. IÅ¡vadoje pakankamai iÅ¡samiai atskleisti netinkami pareiÅ¡kėjo veiksmai bei jų akivaizdumas žeminant pareigÅ«no vardÄ . Taip pat iÅ¡samiai dėl to pasisakyta ir Å¡iame teismo sprendime.

Papildomai pažymėtina, kad iÅ¡ esmės nėra reikÅ¡minga, ar tai įvyko pareigÅ«nui atliekant (ar ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigÅ«nas turėjo (arba ne) jo statusÄ atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo uniformuotas ir pan. (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 5 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-756-236/2010; 2016 m. birželio 14 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-3376-146/2016; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis neatskleidė savo policijos pareigÅ«no statuso, jog įvykiai įvyko jo atostogų metu, t. y. ne tarnybos metu, ir pan., neturi esminės teisinės reikÅ¡mės vertinant pareiÅ¡kėjo veiksmus.

PareiÅ¡kėjas dar teigia, kad nenustačius jo neteisėtus veiksmus (veiksmų prieÅ¡ingumÄ teisei), piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi ar policijos pareigÅ«no statusu, iÅ¡vada dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo negalima. Tačiau teismas ir su tokiais pareiÅ¡kėjo argumentais nesutinka. LVAT yra konstatavęs, kad pareigÅ«no vardo pažeminimo konstatavimas nėra sietinas su nusikalstamų veikų ar kitų formalių teisės pažeidimų kvalifikavimu (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-520-3072/2012; kt.). 30.4.

Teismas įvertinęs pareiÅ¡kėjo teiginius dėl gero vieÅ¡ojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo ir kt. principų pažeidimu, - atmesta juos kaip visiÅ¡kai nepagrįstus ir deklaratyvius. Atsakovas tinkamai įvertino pareiÅ¡kėjo veiklÄ , nustatė reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, nurodė teisės aktus, kurie taikomi, t. y. Ä®sakymas (kartu su IÅ¡vada, kuri yra sudedamoji Ä®sakymo dalis) yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis, priimtas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, motyvų iÅ¡dėstymas yra adekvatus ir aiÅ¡kus, tad Ä®sakymas atitinka ir VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies (anksčiau galiojusios įstatymo redakcijos 8 straipsnio) reikalavimus.

Taip pat atliekant tarnybinį tyrimÄ , prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, pareiÅ¡kėjo nurodyti principai nebuvo pažeisti. Ä®rodymai, bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti, buvo renkami ir gauti iÅ¡ įvairių Å¡altinių, jie įvertinti objektyviai, juos vertinant neatsietai, o visumoje.

31. Teismas byloje nenustatė, kad atsakovas atlikdamas tarnybinį patikrinimÄ ir priimdamas Ä®sakymÄ bÅ«tų padaręs esminių procedÅ«rinių pažeidimų, kurie galėtų lemti skundžiamo Ä®sakymo panaikinimÄ .

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo. Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

33. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas yra atmestas, tad jis neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; o atsakovas duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, tad jų priteisimo klausimas nesvarstytinas (ABTÄ® 40, 41 straipsniai). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. Ž. skundÄ dėl sprendimo (įsakymo) panaikinimo atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Saulius Jakaitis