8ea36446-42e2-4f4c-94f4-aa3268fe65b2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-499-516/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02288-2009-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.3.; 2.5.10.2.4.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D.

T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3256-603/2015 pagal ieÅ¡kovės J. Z. ieÅ¡kinį atsakovams ERGO Insurance SE Lietuvos filialui (buvusiai – akcinei draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“), AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje (buvusiai – uždarajai akcinei bendrovei ,,BTA draudimas“) ir D. T. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kinio senaties instituto aiÅ¡kinimo ir taikymo, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiam darbuotojui, kai darbdavys, kuriam buvo pareikÅ¡tas pirminis ieÅ¡kinys, buvo iÅ¡registruotas, o taip pat dėl neturtinės žalos dydžio bei procesinių palÅ«kanų skaičiavimo pradžios momento nustatymo pagrįstumo bei teisėtumo.IeÅ¡kovė J.

Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams ERGO Insurance SE Lietuvos filialui (buvusiai – akcinei draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“), AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje (buvusiai – uždarajai akcinei bendrovei ,,BTA draudimas“) ir D. T., praÅ¡ydama priteisti ieÅ¡kovei:

1) iÅ¡ atsakovės UAB ,,BTA draudimas“ 793 Lt turtinės žalos atlyginimÄ , 2) iÅ¡ atsakovės UABD ,,Ergo Lietuva“ 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , 3) iÅ¡ atsakovo D. T. 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , taip pat priteisti iÅ¡ atsakovų 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, atsižvelgiant į iÅ¡ jų priteistas sumas, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad ji 2005 m. spalio 8 d. važiavo UAB „Olegas ir sÅ«nus“ priklausančiu marÅ¡rutiniu autobusu Mercedes Benz 416 Sprinter, v/n (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Å iaulių į RygÄ .

Apie 15.45 val. JoniÅ¡kio rajone, kelyje Ryga – Kaliningradas 20 km 115 m dėl marÅ¡rutinį autobusÄ vairavusio atsakovo D. T. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu ieÅ¡kovei J. Z. buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, muÅ¡tinės žaizdos deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, nubrozdinimai deÅ¡iniame momenyje, nugaroje, kairėje alkÅ«nėje, kairiame rieÅ¡e, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kraujosruvos deÅ¡iniame petyje, deÅ¡iniame žaste ir juosmens deÅ¡iniame Å¡one, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamuoju buvo vairuotojas D. T., ji jau ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja ir civiline ieÅ¡kove bei buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dėl 20 000 Lt neturtinės ir 3 350 Lt turtinės žalos atlyginimo. Civiliniais atsakovais baudžiamojoje byloje buvo patraukti UAB „Olegas ir sÅ«nus“, UABD „Ergo Lietuva“ ir UAB „BTA draudimas“. IeÅ¡kovė nurodė, kad JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu D.

T. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau nukentėjusiųjų asmenų, taip pat ir J. Z., civilinius ieÅ¡kinius paliko nenagrinėtus bei civilinius ieÅ¡kinius ir su jais susijusius dokumentus nusprendė perduoti UAB „Olegas ir sÅ«nus“ bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui. Å iaulių apygardos teismas, panaikindamas dalį JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, be kita ko nusprendė priteisti J. Z. iÅ¡ D. T. 3 000 Lt iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti, bei pripažino nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams (taip pat ir ieÅ¡kovei J.

Z.) teisę į civilinių ieÅ¡kinių patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinių dydžių perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui, t. y. Vilniaus apygardos teismui. Taigi, ieÅ¡kovės teigimu, klausimas dėl teisės į žalos atlyginimÄ Å¡ioje byloje nebenagrinėtinas.IeÅ¡kovės įsitikinimu, kadangi nuteistasis D. T. yra UAB ,,Olegas ir sÅ«nus“ darbuotojas ir avarija buvo padaryta darbo metu, tačiau jis žalÄ ieÅ¡kovei padarė atlikdamas nusikalstamÄ veikÄ , o UAB ,,Olegas ir sÅ«nus“ bankrutavo ir buvo iÅ¡registruota, tai pagrindiniu atsakovu Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti laikomas bÅ«tent D.

T. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.68 straipsnio pagrindu, nes UAB ,,Olegas ir sÅ«nus“ bankroto bylos nagrinėjimo metu pati savo teisės į žalos atlyginimÄ iÅ¡ D. T. neįgyvendino ir nebeįgyvendins, nes, kaip minėta, yra iÅ¡registruota. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad po avarijos jai teko ilgai gydytis sutrenktÄ deÅ¡inės rankos petį ir stuburÄ , todėl ilgÄ laikÄ buvo nedarbinga. Iki Å¡iol ieÅ¡kovė jaučia skausmÄ peties srityje, tirpsta ketvirtas ir penktas pirÅ¡tai dėl nervo užspaudimo.

DeÅ¡inės rankos jėga stipriai sumažėjusi (tai yra nustatyta tyrimais). IeÅ¡kovės darbas yra tiesiogiai susijęs su deÅ¡ine ranka, nes ji dirba odontologe. Dėl patirtos traumos ieÅ¡kovė turėjo atsisakyti savo mėgstamo darbo chirurginiame kabinete, kur buvo iÅ¡dirbusi penkerius metus. Gydančių gydytojų prognozės nėra optimistinės, o bÅ«tent deÅ¡inė ranka ieÅ¡kovės darbe yra svarbiausia. IeÅ¡kovės teigimu, ji iki Å¡iol jaučia baimę vairuojant automobilį, j patyrė didelį Å¡okÄ dėl paties eismo įvykio ir jo metu matytų kraupių vaizdų.

Ä®vykių pasekmės negrįžtamai pažeidė ieÅ¡kovės dvasinę pusiausvyrÄ , patirti iÅ¡gyvenimai bei patirtas dvasinis ir fizinis skausmas neigiamai paveikė sveikatÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo D. T. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 2007 m. gegužės 6 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atstovavimu; kitus reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį atsakovui D.

T. pareiÅ¡kė jau vykstant ikiteisminiam tyrimui ir civiline ieÅ¡kove pagal prokuroro nutarimÄ ieÅ¡kovė buvo pripažinta 2007 m. gegužės 4 d., todėl esant nustatytam 2005 m. spalio 8 d. įvykiui, kuomet atsakovas D. T. vairavo UAB „Olegas ir sÅ«nus“ priklausantį marÅ¡rutinį autobusÄ ir pažeidė KET, nėra pagrindo teigti, jog praleista 3 metų ieÅ¡kinio senatis pagal CK 1.125 straipsnio 8 punkto nuostatas ir todėl atmestinas atsakovo D. T. reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senatį.Teismas pažymėjo, kad tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nekilo ginčo dėl atsakovo D.

T. neteisėtų veiksmų bei dėl jų atsiradusių pasekmių ieÅ¡kovei, sužalojus jos sveikatÄ , konstatuotų baudžiamojoje byloje priimtais teismų nuosprendžiais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino, kad eismo įvykio metu ieÅ¡kovei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė galvos smegenų sukrėtimÄ , muÅ¡tines žaizdas deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, nubrozdinimus deÅ¡iniame momenyje, nugaroje, kairėje alkÅ«nėje, kairiame rieÅ¡e, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kraujosruvas deÅ¡iniame petyje, deÅ¡iniame žaste ir juosmens deÅ¡iniame Å¡one, todėl akivaizdu, jog jai teko ilgÄ laikÄ kęsti skausmÄ ir baimę dėl savo sveikatos bÅ«klės ir ateities perspektyvų.

Teismo vertinimu, ypatingai svarbi aplinkybė, padidinanti ieškovės išgyvenimus, buvo tai, kad autoįvykio metu J. Z. buvo sužaloti dešinės rankos petys ir stuburas, ir iki šiol ieškovei tirpsta ketvirtas ir penktas pirštai dėl nervo užspaudimo, be to, ieškovės dešinės rankos jėga yra sumažėjusi. Tačiau teismas atsižvelgė ir į tai, kad išskirtinai sunkių liekamųjų reiškinių ieškovei nekonstatuota, jos darbingumas iš esmės nenukentėjo. Taip pat teismas įvertino aplinkybes, kad nenustatyta atsakovo D.

T. prasta turtinė padėtis, eliminuojanti galimybę iÅ¡ jo priteisti atitinkamÄ neturtinės žalos dydį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas D. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad baudžiamojoje ir civilinėje byloje ieÅ¡kovė reiÅ¡kė ieÅ¡kinius darbdaviui ir draudimo bendrovėms (tai patvirtinta JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo ir Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiuose).

Å ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovė taip pat reiÅ¡kė ieÅ¡kinį UAB „Olegas ir sÅ«nus” bei draudimo bendrovėms, o D. T. buvo įtrauktas į bylÄ , kaip trečiasis asmuo atsakovo pusėje. D. T. ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė tik 2015 m. sausio 20 d. (pareikÅ¡imas dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo), o ne vykstant ikiteisminiam tyrimui, kaip nurodė skundžiamame sprendime teismas, todėl teismas nepagrįstai atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos iÅ¡ apelianto atlyginimo.

Be to, apelianto nuomone, teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovei buvo nustatytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat į atsakovo turtinę padėtį. Apelianto padėtis yra sunki, Å¡eimoje 3 nepilnametės dukros, sutuoktinė nedirba, paties atsakovo pajamos minimalios, o nekilnojamojo turto Å¡eima neturi. Apelianto įsitikinimu, teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo 5 procentų procesines palÅ«kanas nuo 2007 m. gegužės 6 d., neatsižvelgė, kad atsakovui reikalavimai buvo pareikÅ¡ti tik 2015 m. sausio 20 d.

IeÅ¡kovė J. Z. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai netiesioginės atsakomybės subjektas likviduojamas dėl bankroto, taisyklė, jog žalÄ patyręs asmuo gali kreiptis tik į darbdavį, o ne tiesiogiai į žalÄ padariusį asmenį – darbuotojÄ , neatitinka principinio įstatymo leidėjo tikslo dėl nukentėjusiųjų apsaugos.

Tokiais atvejais darbdavio atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ taisyklė turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ne kaip naikinanti savo veiksmais žalÄ sukėlusio darbuotojo atsakomybę, o kaip įtvirtinanti papildomas garantijas nukentėjusiajam. Taigi darbuotojas, padaręs žalÄ nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo iÅ¡nykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalÄ , gali bÅ«ti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas pagal deliktinę prievolę.

Konkrečiu atveju yra visos sÄ lygos bÅ«tinos neturtinei žalai iÅ¡ atsakovo D. T. priteisti. Å iaulių apygardos teismas yra pripažinęs nukentėjusiosios teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , jai žala padaryta apelianto nusikalstama veika, o atsakovo darbdavys iÅ¡registruotas dar 2013 m. gegužės 23 d.IeÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Olegas ir sÅ«nus“ pareiÅ¡kė, nepraleisdama 3 metų termino. IeÅ¡kovė atsakomybėn patraukė tinkamÄ atsakovÄ , o apie tai, kad UAB „Olegas ir sÅ«nus“ bankrutavo ir buvo iÅ¡registruota, ieÅ¡kovei tapo žinoma tik teismo posėdžio metu 2014 m. spalio 17 d., nes bankroto byloje ji nebuvo pripažinta kreditore.

D. T. atsakovu ieÅ¡kovė įtraukė į bylÄ dar 2014 m. gruodžio 15 d. (pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo). Toks elgesys buvo nulemtas darbdavio bankroto ir iÅ¡registravimo. Taigi ieÅ¡kovė pakeitė atsakovÄ nepraėjus trejiems metams nuo ieÅ¡kovės sužinojimo apie UAB „Olegas ir sÅ«nus” iÅ¡registravimÄ bei nepraėjus trejiems metams nuo pačios iÅ¡registravimo datos. Be to, Å¡iuo konkrečiu atveju teismas pagal teismų praktikÄ privalo patikrinti ir be ieÅ¡kovės praÅ¡ymo, ar nėra priežasčių senaties teminÄ atnaujinti, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad senaties terminas praleistas.IeÅ¡kovė prašė priteisti 2 027,34 Eur neturtinę žalÄ , tačiau teismas atlyginimo sumÄ sumažino, todėl vien todėl apelianto skundo argumentas dėl atlyginimo sumos sumažinimo turėtų bÅ«ti atmestas.

Nors ieÅ¡kovei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis buvo padarytas nusikalstama veika, nors ir ne tyčine. Pagal teismų praktikÄ , Å¡ioje byloje priteista neturtinės žalos 1500 Eur atlyginimo suma iÅ¡ esmės mažiausia suma, kuriÄ priteisia teismai tokiais atvejais. Apeliantas pirmosios instancijos teisme neteikė jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis bloga, nors ir turėjo atstovÄ . Apeliantas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo taip pat neprašė sumažinti priteistino neturtinės žalos dydžio.

Atsakovas nepateikė jokių argumentų, kodėl prie apeliacinio skundo pridedami įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl jo pridėti dokumentai negali bÅ«ti prijungti prie bylos.Apeliantui ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas ne 2015 m. sausio 20 d., kaip kad jis teigia, o 2014 m. gruodžio 15 d. Be to, teismas pagrįstai priteisė procesines palÅ«kanas nuo 2007 m. gegužės 6 d., nes bÅ«tent tada buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atsakovo darbdaviui. Apeliantas bet kuriuo atveju bÅ«tų turėjęs sumokėti darbdaviui tokiÄ pat sumÄ regreso tvarka, todėl dėl aplinkybės, kad darbdavys bankrutavo ir buvo iÅ¡registruotas, neturėtų bÅ«ti teikiamas prioritetas nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui nukentėjusios ieÅ¡kovės sÄ skaita.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pagal apelianto D. T. apeliaciniame skunde nustatytas ribas.Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieÅ¡kovės reikalavimui ieÅ¡kinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieÅ¡kinį. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo D. T. neturtinės žalos atlyginimÄ , neįvertino, kad ieÅ¡kovei buvo padarytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei neatsižvelgė į atsakovo sunkiÄ turtinę padėtį.

Galiausiai, D. T. teigimu, teismas taip pat nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo procesines palÅ«kanas nuo 2007 m. gegužės 6 d., o ne nuo 2015 m. sausio 20 d., kai reikalavimai buvo pareikÅ¡ti jau tiesiogiai apeliantui. Dėl ieÅ¡kinio senaties IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).Apelianto įsitikinimu, ieÅ¡kovė praleido nustatytÄ ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo pateikimo senaties terminÄ , kadangi ieÅ¡kinį atsakovui D.

T. pareiÅ¡kė tik 2015 m. sausio 20 d., o ne ikiteisminio tyrimo metu, kai civilinis ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas tik atsakovo darbdaviui ir draudimo bendrovėms.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundo argumentus, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , neturi teisinio ar faktinio pagrindo sutikti su atsakovo D. T. pozicija.CK 6.264 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, jog jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ir tokiu bÅ«du nepadarytų kitiems žalos.

Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytÄ Å¾alÄ , jei už tÄ Å¾alÄ ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015)Kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinant CK 6.264 straipsnį nuosekliai pažymima, kad bÅ«tent darbuotojus samdantis asmuo yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas (ir atsakovas – sprendžiant ginčus teisme) tais atvejais, kai žala atsiranda dėl jo darbuotojų kaltės, Å¡iems atliekant darbines jų funkcijas <..> tačiau tais atvejais, kai įmonė, pagal CK 6.264 straipsnį atsakinga už žalos atlyginimÄ , tačiau jos neatlyginusi, likviduojama dėl bankroto, darbdavio atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ taisyklė turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ne kaip naikinanti savo veiksmais (neveikimu) žalÄ sukėlusio asmens atsakomybę, bet kaip įtvirtinanti papildomas garantijas nukentėjusiajam.

PrieÅ¡ingas CK 6.264 straipsnio aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų bendrajai atsakomybės už sukeltÄ Å¾alÄ taisyklei ir visiÅ¡ko žalos atlyginimo (restitutio in integrum) principui <..> darbuotojas, padaręs žalÄ nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti BPK nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo iÅ¡nykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalÄ , gali bÅ«ti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).Taigi, kaip matyti iÅ¡ pirmiau nurodytų kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ tuo atveju, kai darbuotojas, vykdydamas darbo funkcijas, savo kaltais veiksmais (nusikalstama veika, konstatuota BPK nustatyta tvarka) padaro žalÄ trečiajam asmeniui, bÅ«tent darbdavys, o ne pats darbuotojas, yra subjektas, privalantis Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti nukentėjusiam asmeniui.

Savo ruožtu teisę reikÅ¡ti reikalavimus atlyginti žalÄ tiesiogiai tÄ Å¾alÄ padariusiam asmeniui (darbuotojui), nukentėjusysis įgyja tuo atveju, kai darbdavys, nespėjęs atlyginti žalÄ , neiÅ¡lieka (likviduojamas ir iÅ¡registruojamas). Kitaip tariant, kol egzistuoja darbdavys, bÅ«tent jis yra tinkamas atsakovas byloje dėl žalos nukentėjusiajam atlyginimo, kadangi, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, CK 6.264 straipsnyje nustatyta atsakomybės už kitÄ asmenį taisykle siekiama užtikrinti ne tik nukentėjusiojo interesus, bet ir ginti žalÄ padariusį darbuotojÄ , iÅ¡ dalies apsaugant jį nuo finansinės naÅ¡tos (darbuotojui nereikia skubiai atlyginti žalos, darbdavys gali nesinaudoti regreso teise ar naudotis ja ribotai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

Tačiau minėtoje nutartyje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija taip pat akcentavo, kad kai Å¡ių interesų (nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio darbuotojo) suderinti neįmanoma ir jie konkuruoja tarpusavyje, prioritetas teiktinas nukentėjusio asmens interesų gynybai.Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtu nukentėjusio asmens interesų gynybos prioriteto principu turi bÅ«ti vadovaujamasi ir sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino klausimÄ Å¡ioje byloje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė (ir apeliantas to neginčija), kad ieÅ¡kovė laiku (nepraleisdama CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino) pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje.

Prokuroro 2007 m. gegužės 4 d. nutarimu J. Z. buvo pripažinta civiline ieÅ¡kove. Å iaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu buvo pripažinta ieÅ¡kovės J. Z. teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka darbdavio (UAB „Olegas ir sÅ«nus“) bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui (t. y. Vilniaus apygardos teismui). Ä® civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo D. T., atsižvelgus į esantį reglamentavimÄ , buvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo, nors, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ieÅ¡kovė baudžiamajame procese pareikÅ¡tame pirminiame ieÅ¡kinyje atsakovu buvo nurodžiusi ir patį D.

T. (tuo metu įtariamÄ jį).Vykstant civilinės bylos pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjimui, UAB „Olegas ir sÅ«nus“ buvo likviduota ir 2013 m. gegužės 23 d. iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2014 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieÅ¡kovės J. Z. pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo, kuriame ieÅ¡kovė, be kita ko nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog D. T. darbdavys bankrutavo ir iÅ¡registruotas, atsakovu byloje turėtų bÅ«ti patrauktas pats žalÄ padaręs darbuotojas – D.

T.. Pažymėtina, kad pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentÄ , pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ , todėl, įvertinus tai, jog ieÅ¡kovė iÅ¡taisė pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus minėto pareiÅ¡kimo trÅ«kumas ir teismas jį priėmė, laikytina, kad ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimas, kuriame apeliantui iÅ¡dėstyti reikalavimai dėl žalos atlyginimo, pateiktas ir priimtas 2014 m. gruodžio 19 d.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ieÅ¡kovė reikalavimus apeliantui pareiÅ¡kė nepraėjus trejiems metams nuo apelianto darbdavio (UAB „Olegas ir sÅ«nus“) iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro ir tuo labiau nuo sužinojimo apie jo likvidavimÄ momento, todėl Å¡iuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo ieÅ¡kovės pareikÅ¡tiems reikalavimams taikyti ieÅ¡kinio senatį ir dėl to atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Ta aplinkybė, kad tiesiogiai D.

T. reikalavimas buvo pareikÅ¡tas tik 2014 m. gruodžio 19 d. (o ne nuo pat civilinės bylos pradžios), atsižvelgus į esantį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį, kaip minėta, nukentėjusysis privalo savo reikalavimÄ pareikÅ¡ti bÅ«tent egzistuojančiam darbdaviui, o ne darbuotojui, taip pat įvertinus tÄ faktÄ , jog ieÅ¡kovė civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė nepraleisdama nustatyto trejų metų termino, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovę praleidus ieÅ¡kinio senatį, nes toks ieÅ¡kinio senaties instituto aiÅ¡kinimas ir termino pradžios momento taikymas Å¡ioje byloje prieÅ¡tarautų kasacinio teismo praktikoje nurodytam nukentėjusio asmens interesų gynybos prioriteto principui, bendrajai atsakomybės už sukeltÄ Å¾alÄ taisyklei, galiausiai, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis), nukentėjusįjį asmenį „nubaudžiant“ (paliekant be žalos atlyginimo) už tai, kad pastarasis laikėsi įstatymo reikalavimų, t. y. laiku kreipėsi dėl žalos atlyginimo į darbdavį (o ne žalÄ padariusį darbuotojÄ ), kaip kad to reikalauja minėtas CK 6.264 straipsnis.Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties termino J.

Z. reikalavimams atsakovui D. T. ir Å¡iuo pagrindu neatmetė ieÅ¡kinio. Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovei buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , nustatė, kad, prieÅ¡ingai nei nurodo D. T., teismas, parinkdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, įvertino ieÅ¡kovei padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnį bei pobÅ«dį.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 7 000 Lt (2 027,24 Eur) neturtinę žalÄ . Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieÅ¡kovei buvo padarytas bÅ«tent nesunkus sveikatos sutrikdymas, be kita ko ir tÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovei nekonstatuoti iÅ¡skirtinai sunkÅ«s liekamieji padariniai (reiÅ¡kiniai), jos darbingumas iÅ¡ esmės nenukentėjo, sumažino priteistino atlyginimo dydį iki 1 500 Eur, t. y. daugiau nei ketvirtadaliu. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovei priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo mastÄ bei įvykio aplinkybes, atitinka ir teismų praktikoje taikomus dydžius (žr., pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1538-273/2014;

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-982-163/2015, ir kt.), todėl Å¡iuo atveju apelianto akcentuojama aplinkybė, kad ieÅ¡kovei buvo padarytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisingumo ir nesudaro pagrindo mažinti nustatyto atlyginimo dydžio, tuo labiau, kad, kaip teisingai pastebėjo ieÅ¡kovė savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ , pirmosios instancijos teisme apeliantas nebuvo nurodęs absoliučiai jokių argumentų dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omo priteisti žalos atlyginimo dydžio (ne)pagrįstumo.Priteisto atlyginimo dydžio nėra pagrindo mažinti ir dėl kito apelianto nurodomo argumento – jo turtinės padėties.CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Atsakovas, ginčydamas iÅ¡ jo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos pagrįstumÄ , be kita ko nurodė ir tai, kad jo turtinė padėtis yra sunki bei pateikė Å¡iÄ padėtį pagrindžiančius įrodymus. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ieÅ¡kovė, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas D. T., nors ir turėjo atstovę (advokatę), nebuvo nurodęs jokių argumentų apie savo sunkiÄ padėtį ir (ar) teikęs dokumentus, patvirtinančius negalėjimÄ sumokėti ieÅ¡kovei visÄ jos praÅ¡omÄ neturtinės žalos atlyginimo sumÄ .

Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde atsakovas neiÅ¡dėstė jokių argumentų, galinčių patvirtinti, jog apeliantas naujų pateiktų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, ar paaiÅ¡kinančių, kodėl Å¡ie dokumentai nebuvo pateikti anksčiau, ir kodėl apskritai toks argumentas (dėl apelianto sunkios finansinės padėties) buvo iÅ¡keltas tik apeliaciniame skunde, nors pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija priėjo iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio ar faktinio pagrindo priimti atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus ir mažinti pirmosios instancijos teismo priteistÄ neturtinės žalos sumÄ , tuo labiau, kad, kaip jau minėta, ieÅ¡kovės praÅ¡yta priteisti suma jau ir taip buvo sumažinta, ji atitinka teismų praktikoje taikomus dydžius, o ieÅ¡kovei padarytos žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas jau gana ilgÄ laikÄ (eismo įvykis įvyko 2005 m. spalio mėnesį).

Dėl procesinių palÅ«kanų skaičiavimo pradžios momento Å ioje nutartyje nustatyta, kad ieÅ¡kovė reikalavimus atsakovui D. T. pareiÅ¡kė 2014 m. gruodžio 19 d. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ apelianto 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines procesinės palÅ«kanas, nustatydamas jas skaičiuoti nuo 2007 m. gegužės 6 d., kai J. Z. buvo pripažinta civiline ieÅ¡kove baudžiamajame procese.CK 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamų procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ .

IeÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , siekia, kad jo reikalavimas bÅ«tų kuo greičiau patenkintas, o nurodytoje teisės normoje nustatytu teisiniu reguliavimu skolininkui taikoma atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014).Kaip jau buvo iÅ¡aiÅ¡kinta pirmiau, subjektu, turėjusiu prievolę atlyginti ieÅ¡kovei jai padarytÄ Å¾alÄ , iki likvidavimo ir iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro buvo UAB „Olegas ir sÅ«nus“ – D.

T. darbdavys. D. T. atsakovu byloje pagal ieÅ¡kovės reikalavimus dėl žalos atlyginimo galėjo tapti tik iÅ¡nykus netiesioginės atsakomybės subjektui (darbdaviui), todėl procesinės palÅ«kanos, skatinančios atsakovÄ kiek įmanoma greičiau įvykdyti prievolę ir baudžiančios už tai, kad ieÅ¡kovui teko kreiptis į teismÄ , iki buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys tiesiogiai D. T., buvo nukreiptos bÅ«tent į UAB „Olegas ir sÅ«nus“, o ne į apeliantÄ . Savo ruožtu apeliantas, kuris iki egzistavo darbdavys, net negalėjo bÅ«ti tinkamu atsakovu byloje ir, kaip nurodė kasacinis teismas, nėra laikomas likviduoto juridinio asmens teisių (taigi ir pareigų) perėmėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015), negali bÅ«ti baudžiamas už tai, kad darbdavys iÅ¡kart neįvykdė prievolės geruoju ir ieÅ¡kovė buvo priversta ilgÄ laikÄ bylinėtis su darbdaviu civilinėje byloje.

Darbuotojui tenka atsakomybė tik už tÄ bylinėjimosi periodÄ , kai jam tiesiogiai buvo pareikÅ¡ti reikalavimai ir jis iÅ¡kart neįvykdė prievolės geruoju, taip neužbaigdamas vykstančio teisminio proceso. Todėl, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į procesinių palÅ«kanų esmę ir paskirtį bei konkrečioje byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ , priėjo iÅ¡vadÄ , kad procesinių palÅ«kanų, priteisiamų iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovei skaičiavimas nuo 2007 m. gegužės 6 d. neatitinka nustatyto teisinio reguliavimo tikslo, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (tuo labiau, kad pradiniame, 2007 metais pareikÅ¡tame baudžiamajame procese ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė neprašė priteisti procesinių palÅ«kanų) ir pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje tikslintinas, nustatant, kad 5 procentų procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo.

Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta pirmiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iÅ¡ esmės pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas, patikslinant, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ apelianto priteistos procesinės palÅ«kanos skaičiuotinos ne nuo 2007 m. gegužės 6 d., o nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Palikus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės nepakeistÄ ir atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisiamos.IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei pateikė pinigų priėmimo kvitÄ , patvirtinantį 363 Eur sumokėjimÄ advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgdama į tai, kad tas pats advokatas atstovavo ieÅ¡kovę ir pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėjami itin sudėtingi teisiniai ar faktiniai klausimai, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju teisinga, sÄ Å¾ininga ir protinga priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo D. T. 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimo dalį dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: priteisti ieÅ¡kovei J. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo nuo priteistos 1 500 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų) sumos“Priteisti ieÅ¡kovei J.

Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ . Teisėjai                                                                                                                                               Rasa GudžiÅ«nienė Antanas Rudzinskas Egidijus Žironas