8ea360d7-a552-41e1-9815-4fd7d3cba3c5 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1842-260/2014,Proceso Nr. 2-13-3-04224-2012-6,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 32.1; 99.5; 121.11; 121.14;121.21; KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagalatsakovės D.

P. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-389-652/2014 pagal ieÅ¡kovės M. K. ieÅ¡kinį atsakovei D. P., tretiesiems asmenims V. J., A. B., V. G., D. M., B. J., T. J., A. J., P. B., J. C., R. C., Ž. U., M. C., institucijoms, teikiančioms iÅ¡vadas byloje – Nacionalinei žemės tarnybai ir Alytaus rajono savivaldybės administracijai dėl kelio servituto nustatymo ir atsakovės D. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei M. K. ir atsakovui A.

B., tretiesiems asmenims V. J., V. G., D. M., B. J., T. J., A. J., P. B., J. C., R. C., Ž. U., M. C., institucijoms, teikiančioms iÅ¡vadas byloje – Nacionalinei žemės tarnybai ir Alytaus rajono savivaldybės administracijai dėl kelio servituto nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l. 2–6, t. I, b.l. 57–64, t. II) praÅ¡ydama nustatyti D. P. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,1904 ha ploto neatlygintinį kelio servitutÄ (teisę neatlygintinai bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius), kuris UAB „Pasoda“ 2012 m. rugpjūčio 3 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taÅ¡ku 214, vieÅ¡pataujančiam daiktui M.

K. sodybai – pastatams, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tinkamai naudoti ir patekti į žemės valdas, esančias (duomenys neskelbtini), valdomas nuosavybės teise Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1996 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir nekilnojamieji pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovei įsigijus statinius, kelias į namų valdÄ per atsakovei priklausantį žemės sklypÄ , kuris anksčiau priklausė P. M., jau buvo. Per atsakovei priklausantį žemės sklypÄ nuo seno faktiÅ¡kai buvo 6 m pločio 0,1904 ha dydžio bendro naudojimo kelias, kuris yra pažymėtas ir planuose. Kelias Å¡iuo metu nėra bendro naudojimo kelias, jam nėra nustatytas servitutas, o užimamas plotas yra įskaičiuotas į atsakovei atkurtos nuosavybės teise žemės plotÄ . Atsakovė neleidžia tinkamai ir normaliai naudotis keliu, neleidžia jo remontuoti, tokiais savo veiksmais atima galimybę ieÅ¡kovei tinkamai patekti į valdomas žemes, sodybÄ , todėl bÅ«tina nustatyti minėtam keliui servitutÄ .

Kito kelio, kuriuo bÅ«tų galima patekti į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , nėra. Nustatytinas neatlygintinis servitutas, kadangi kelias patekimui į ieÅ¡kovės žemes, namų valdÄ turėjo bÅ«ti įteisintas kaip bendrojo naudojimo kelias arba kelio servitutas turėjo bÅ«ti nustatytas administraciniu aktu anksčiau, žemės nuosavybės teisių atkÅ«rimo atsakovei metu.PrieÅ¡ieÅ¡kiniu ir patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu, kurį atsakovė kartu laikė ir atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį, (b.l. 2–6, t.

II) atsakovė prašė:

1) nustatyti D. P. 11,1872 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 0,1278 ha ploto atlygintinį kelio servitutÄ , suteikiant teisę bet kuriuo paros ir metų laiku M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius keliu, pažymėtu UAB „Pasoda“ 2013 m. birželio 20 d. kelio servituto nustatymo plane. Už naudojimÄ si servitutiniu keliu nustatyti 500 Lt piniginę kompensacijÄ už kiekvienus kalendorinius metus nuo 2012 m. gruodžio 12 d., kuriÄ M. K. privalo sumokėti kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kiekvienų einamųjų kalendorinių metų gruodžio 31 dienos. Piniginę kompensacijÄ pervesti į D. P. sÄ skaitÄ , esančiÄ â€žSwedbank“, AB;

2) nustatyti D. P. 11,1872 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 0,1278 ha ploto atlygintinį kelio servitutÄ , suteikiant teisę bet kuriuo paros ir metų laiku A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius keliu, pažymėtu UAB „Pasoda“ 2013 m. birželio 20 d. kelio servituto nustatymo plane. Už naudojimÄ si servitutiniu keliu nustatyti 500 Lt piniginę kompensacijÄ už kiekvienus kalendorinius metus nuo 2012 m. gruodžio 12 d., kuriÄ A. B. privalo sumokėti kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kiekvienų einamųjų kalendorinių metų gruodžio 31 dienos. Piniginę kompensacijÄ pervesti į D. P. sÄ skaitÄ , esančiÄ â€žSwedbank“, AB;

3) įpareigoti M. K. ir A. B. savo lėšomis įsirengti, valyti, tvarkyti ir remontuoti keliÄ , pažymėtÄ UAB „Pasoda“ 2013 m. birželio 20 d. kelio servituto nustatymo plane. Nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Nurodė sutinkanti su reikalavimu nustatyti kelio servitutÄ siekiant eksploatuoti statinius ir žemės sklypus, tačiau nesutinka dėl praÅ¡omo nustatyti servituto apimties, t. y. kelio pločio bei kad bÅ«tų nustatytas neatlygintinis servitutas. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji nuosavybės teise valdo 2,86 ha žemės sklypÄ , kadangi jos nuosavybės teisės nėra įregistruotos Registrų centre.

Taip pat nurodė, kad keliu, kuris eina per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , naudojasi ir kiti asmenys, tačiau reikalavimÄ dėl atlygintinio servituto nustatymo reiÅ¡kia tik dviem asmenims, t. y. M. K. ir A. B., nes kiti asmenys pravažiuoja retai ir jokių nepatogumų atsakovei nesukelia. IeÅ¡kovė yra atsakovės teta, ginčo dėl ieÅ¡kovės galimybių naudotis keliu nėra, todėl jos atžvilgiu servitutas gali bÅ«ti nustatytas ne teismo sprendimu, o sutartimi. Nustatytinas atlygintinis servitutas, kadangi ieÅ¡kovės Å«kinei veiklai vystyti reikalinga technika, kuri sistemingai važiuoja per atsakovės žemės sklypÄ .

Su A. B. dėl jo neteisėto naudojimosi atsakovės žeme vyksta nuolatiniai konfliktai, kadangi trečiasis asmuo ir jam dirbantys asmenys su žemėsÅ«kio technika per atsakovei priklausantį žemės sklypÄ važiuoja ne keliuku, bet per ganyklÄ ir namų valdÄ , per ganiavas. A. B. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra žemėsÅ«kio ir miÅ¡ko paskirties, todėl jų naudojimui ir priežiÅ«rai reikalinga sunkiasvorė žemės Å«kio technika, kuri daro žalÄ pavirÅ¡iniam žemės sluoksniui, augmenijai, mažina žemės vertę.

Atsakovės teisių suvaržymai ne tik pasireiÅ¡kia apribojimu naudotis žemės sklypo dalimi, kuriÄ užima kelias ir Å¡alia jo esanti žemės danga, bet ir triukÅ¡mu, kurį kelia dažnai važiuojančios transporto priemonės, kurios važiuoja Å¡alia namo esančio sodelio, apie 10 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas atlygintinis servitutas. Be to, minėti asmenys kooperavęsi turėtų įsirengti ir tvarkyti keliÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu (b.l. 45–52, t.

III) ieÅ¡kinįir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nustatė atsakovės D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,1904 ha ploto atlygintinį kelio servitutÄ (teisę atlygintinai bet kuriuo paros metu ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius), kuris UAB ,,Pasoda“ 2012 m. rugpjūčio 3 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taÅ¡ku 214, vieÅ¡pataujančiam daiktui ieÅ¡kovės M.

K. sodybai – pastatams (unikalÅ«s numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), tinkamai naudoti ir patekti į žemės valdas, esančias (duomenys neskelbtini), valdomas nuosavybės teise Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1996 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nustatė atsakovės D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,1904 ha ploto, atlygintinį kelio servitutÄ (teisę atlygintinai bet kuriuo paros metu ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius), kuris UAB ,,Pasoda“ 2012 m. rugpjūčio 3 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taÅ¡ku 214, vieÅ¡pataujančiam daiktui atsakovo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį A.

B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams (kadastriniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), patekti ir tinkamai naudoti. Teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 100 Lt iÅ¡ kiekvieno kasmetinę piniginę kompensacijÄ atsakovei D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 12 d., piniginę kompensacijÄ pervedant į D.

P. sÄ skaitÄ â€žSwedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kiekvienų einamųjų kalendorinių metų gruodžio 31 dienos, įpareigojo M. K., A. B. ir D. P. prižiÅ«rėti ir remontuoti UAB ,,Pasoda“ 2012 m. rugpjūčio 3 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtÄ taÅ¡ku 214 0,1904 ha keliÄ . Kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė M. K. nuosavybės teise valdo gyvenamÄ jį namÄ su Å«kio pastatais, esantį (duomenys neskelbtini).

Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1996 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei atkurtos nuosavybės teisės ekvivalentine natÅ«ra į 2,86 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir suteiktas sklypas asmeniniam Å«kiui. Teismas taip pat nustatė, kad P. M. (atsakovės tėvui) buvo suteiktas 10,97 ha žemės sklypas valstiečio Å«kiui steigti, kuriame nurodyta, jog keliai užima 0,16 ha. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pakeisti sklypo kadastro duomenys ir kelių plotas nurodytas 0,1904 ha.

Atsakovė nuosavybės teises į žemės sklypÄ Ä¯gijo 2007 m. vasario 1 d. rentos sutarties pagrindu. Teismas nustatė, kad 2009 m. spalio 29 d. atsakovė D. P. praÅ¡ymÄ dėl kadastro duomenų keitimo, kuriame nurodyta, jog ji sutinka, kad jos žemės sklype bÅ«tų nustatytas servitutas. Teismas nustatė, kad ginčo kelias yra vienintelis kelias, kuriuo ieÅ¡kovė ir tretieji asmenys gali patekti į savo sodybasbei turimus žemės sklypus, o kelio projektavimo klausimas valstybinio fondo žemėje negali bÅ«ti sprendžiamas.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo kelio preliminarÅ«s iÅ¡matavimai yra tokie: kelio ilgis pro atsakovės sodybÄ link Varėnos rajono pro ieÅ¡kovės sodybÄ yra apie 1,21 km, kelio plotis atitinkamose vietose yra 5,99 m, 7,50 m, 5,45 m, 7,37 m, 5,45 m. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e kelio plotas po kadastrinių matavimų atsakovės žemės sklype nurodytas 0,1904 ha. Trečiojo asmens A. B. pateiktame UAB ,,DzÅ«kijos valdos“ žemės sklypo planenurodyta, kad tarp trečiojo asmens A.

B. sklypų ir atsakovės D. P. sklypo eina 6 metrų pločio kelias. Teismas nustatė, kad tiek Å¡alys, tiek tretieji asmenys nuosavybės teise valdo žemės sklypus, kuriuos apdirbdami naudoja ir didesnių gabaritų žemės Å«kio technikÄ , todėl sprendė, kad ieÅ¡kovės pateiktas kelio servituto planas yra ekonomiÅ¡kesnis, nes atitinka daugumos dirbančių (nuomojančių) žemę interesus bei kelio faktinę padėtį, todėl kelio servitutÄ nustatė pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ , t. y. 0,1904 ha ploto ir 6 m pločio.

Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad servitutas turi būti atlygintinis atsižvelgęs į tai, kad kelio žemės plotas atsakovei priklauso nuosavybės teise, kelias eina netoli atsakovės sodybos šalia sodo, kelio danga yra gadinama pravažiuojančių transporto priemonių, padidėja triukšmas ir sumažėja saugumas, galimai krenta sklypo vertė.Nors atsakovė nepateikė galimų nuostolių paskaičiavimo, tačiau teismas, remdamasis vien naudojimosi žeme faktu, sprendė, kad servitutas turi būti atlygintinis.

Teismas, nustatęs, kad tik kelio atkarpa, esanti atsakovei priklausančiame žemės sklype, yra įskaityta į jos tėvui P. M. iÅ¡pirktos žemės plotÄ , tuo tarpu kelio tęsinys yra bendrojo naudojimo kelias, pripažino, kad institucijos, atsakingos už žemės reformÄ , neatliko arba nerÅ«pestingai atliko visus veiksmus, formuodami žemės sklypus taip, kad nebÅ«tų pažeisti piliečių interesai, konkrečiai dėl atsakovės sklypo, kadangi bendro naudojimo kelias turėjo bÅ«ti paliktas kaip valstybinės žemės plotas, t. y. negalėjo bÅ«ti įskaičiuotas į P. M. nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę, o įskaičiavus, administraciniu aktu turėjo bÅ«ti nustatytas kelio servitutas.

Teismas sprendė, kad ginčo kelias, bÅ«damas bendro naudojimo kelio į (duomenys neskelbtini) dalimi, yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso patenkinimu, nes Å¡iuo keliu dėl įvairių reikalų važiuoja savivaldybės ir valstybės institucijų automobiliai bei visi kiti, norintys patekti į (duomenys neskelbtini) bei aplinkinius žemės, miÅ¡ko sklypų plotus, nes kito kelio nėra. Teismas pažymėjo, kad atsakovė atsisakė įrodinėti konkrečius nuostolius, patiriamus dėl servituto nustatymo tarnaujančiajam daiktui, o prašė priteisti kasmetinę piniginę kompensacijÄ už servituto nustatymÄ .

Nustatydamas priteistinos kompensacijos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad kelio servitutas užima 0,1904 ha iÅ¡ viso atsakovei priklausančio 11,1872 ha žemės sklypo, į Å¡io žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, į tai, kad ir atsakovė naudojasi Å¡iuo keliu pagal jo paskirtį, ir sprendė, kad 100 Lt kasmetinė piniginė kompensacija, priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės ir 100 Lt kasmetinė piniginė kompensacija, priteistina iÅ¡ A. B., kurios mokėtinos tarnaujančiojo daikto savininkei atsakovei, atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus.

Teismas, vadovaudamasis CK 4.114 straipsniu, numatančiu, kad servituto turėtojas turi rÅ«pintis tarnaujančiu daiktu, jį prižiÅ«rėti, iÅ¡ dalies pagrįstu laikė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kad ieÅ¡kovė ir A. B. turi valyti, tvarkyti ir remontuoti keliÄ , tačiau teismas netenkino atsakovės reikalavimo dėl įpareigojimo savo lėšomis keliÄ Ä¯rengti, kadangi servitutas nustatomas jau esančiam vietinės reikÅ¡mės vidaus keliui. Teismas, remdamasis CK 4.114 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį daiktÄ tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, kad žemės bylose teismo vaidmuo turi bÅ«ti aktyvus, kad keliu naudojasi ir pati atsakovė, iÅ¡eidamas už reikalavimų ribų, sprendė, kad pareiga ginčo keliÄ prižiÅ«rėti tenka ir atsakovei.

Teismas, nustatęs, kad buvo patenkinta 2/3 ieÅ¡kovės reikalavimų ir 1/3 atsakovės reikalavimų, bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu (b.l. 66–75, t. III) atsakovė praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai vadovavosi Alytaus rajono savivaldybės pateikta informacija apie kelio iÅ¡matavimus, kuri yra nekonkreti, prielaidinio pobÅ«džio, neįrodo apeliantės žemės sklype esančio keliuko ilgio.

Teismas nepagrįstai apeliantės sklype esantį keliÄ siejo su valstybinėje žemėje esančio kelio parametrais, kadangi jie neatitinka faktinės kelio bÅ«klės. Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad per jos žemės sklypÄ eina ne 1,21 km kelias, o 316,78 m ilgio kelias, kurio plotis siekia nuo 2,32 m iki 3,10 m. Trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti tokio ilgio ir pločio kelio iki Å¡iol pakako.Nustatydamas 6 metrų pločio servitutinį keliÄ teismas be pagrindo rėmėsi 2009 m. gegužės 14 d.

K. D. įmonės „Dobilas“ atliktais kadastriniais matavimais, kurie atlikus žemės sklypo geodezinius matavimus 2010 metais buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Nurodyti iÅ¡matavimai neatspindi realios kelio bÅ«klės ir jo parametrų, teismas neįvertino aplinkybės, kad kelio kontÅ«rai nuo 2010 metų pakito, kad kelio plotis kadastrinių matavimų metu nebuvo toks, koks yra nurodytas ir įregistruotas. Atliekant kadastrinius matavimus matininkas tik formaliai pažymėjo kelio atkarpÄ , neteisingai nurodė 6 metrų kelio plotį, tačiau apeliantė nurodytų duomenų neginčijo, nes iki sprendžiant servituto nustatymo klausimÄ tokie iÅ¡matavimai jos turtinių teisių nepažeidė. 6 m pločio kelio įregistravimas nekilnojamųjų daiktų registre negali bÅ«ti absoliučiu pagrindu nustatyti tokios apimties servitutÄ tretiesiems asmenims, nes servitutinis kelias bus naujai registruojamas nekilnojamųjų daiktų registre.UAB „DzÅ«kijos valdos“ pateiktas 2014 m. balandžio 15 d. raÅ¡tas pažymi ne apeliantės žemės sklype esančio kelio plotį, bet valstybinio kelio, einančio tarp A.

B. žemės sklypų, plotį. Teismas, remdamasis Å¡iuo įrodymu, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad servitutinis kelias turi atitikti valstybei priklausančio kelio plotÄ .UAB „DzÅ«kijos valdos“ pateiktas raÅ¡tas neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ , juo negalėjo vadovautis. UAB „DzÅ«kijos valdos“ prie savo raÅ¡to duomenų apie atliktus matavimuskelio pločiui nustatyti nepateikė, kelio nematavo, kas leidžia abejoti pažymoje nurodytų duomenų teisingumu.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad prie minėtos įmonės pateikto raÅ¡to yra pridėtas matininko S. J. (K. D. firmos „Dobilas“) dviejų žemės sklypų, priklausančių A. B., planus su žemės sklypų kadastriniais matavimais, kuriuose nėra pažymėta, kad tarp Å¡ių žemės sklypų praeina 6 metrų pločio bendro naudojimo kelias. Teismas, nustatydamas 6 metrų pločio servitutinio kelio reikalingumÄ , rėmėsi neturinčiais ryÅ¡io su byla įrodymais, kurie neturi įrodomosios reikÅ¡mės, nes neatitinka jiems keliamų reikalavimų, pateikti neatlikus konkrečių matavimų.Teismas, pasisakydamas, kad ieÅ¡kovės kelio servituto planas yra ekonomiÅ¡kesnis, nes atitinka daugumos dirbančiųjų (nuomojančiųjų) žemę interesus, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, nes siekė spręsti daugumos dirbančiųjų interesus ignoruodamas apeliantės teisę valdyti nuosavybę savo nuožiÅ«ra.

Be to, teismas išėjo už ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio ribų, nes pasisakė ir nusprendė dėl asmenų, kurie nereiÅ¡kė reikalavimo nustatyti kelio servitutÄ . Teismas neturėjo pagrindo spręsti kitų asmenų poreikių, nes ginčas neturi vieÅ¡o intereso.Teismo nustatytas 6 metrų pločio kelio servitutas pažeidžia apeliantės turtinius interesus, kadangi kelio pločiui faktiÅ¡kai esant 3,10 metro iki Å¡iol tokio kelio užtekdavo visų rÅ«Å¡ių transporto priemonėms pravažiuoti.

Kadangi keliu važinėja žemės Å«kio technika, plačių gabaritų maÅ¡inos, tai apeliantė iÅ¡ abiejų kelio pusių po 3 m negali sodinti krÅ«mų ir medžių. Nustačius 6 m pločio kelio servitutÄ , iÅ¡ viso apribotos apeliantės nuosavybės teisės į 12 m pločio keliÄ . Todėl apeliantės pateiktas servitutinio kelio planas mažiau pažeidžia apeliantės interesus, nes 4 metrų kelio pločio užtenka pravažiuoti žemės Å«kio technikai, kurios ratai užima mažiau nei 4 metrus, o iÅ¡sikiÅ¡usios technikos dalys galės užimti papildomÄ 6 m plotį.

Teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino realių ieÅ¡kovės poreikių, todėl didesne apimtimi nei privalėjo suvaržė apeliantės teises į nuosavybę. Teismas greičiausiai tenkino ne ieÅ¡kovės, bet trečiojo asmens V. J. interesus, kuri, nustačius servitutÄ , sieks neatlygintinai naudotis keliu. Nors teismo sprendimu servitutas yra skirtas tik konkretiems nekilnojamiesiems daiktams naudotis, tačiau iÅ¡ sprendimo argumentų matyti, kad teismas orientavosi į vieÅ¡Ä servitutÄ , kas dar labiau suvaržo apeliantės nuosavybės teises į nuosavybę.

Teismo nustatytas servitutas negalės bÅ«ti įgyvendintas, nes faktiÅ¡kai tokio pločio keliui neegzistuojant ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo galimai ir toliau pažeidinės apeliantės teises važiuodami per pievas, ganyklas, sodÄ , nes teismas neiÅ¡sprendė kelio įrengimo sÄ lygų. Teismas nepasisakė, kieno lėšomis bus įrengtas 6 m pločio kelias.Teismo nustatyta 100 Lt metinė iÅ¡moka neatitinka teisingo nuostolių už suvaržytÄ nuosavybės teisę savininko atlyginimo ir protingos Å¡alių pusiausvyros.

Apeliantė sutiko su servituto nustatymu, todėl elgėsi sÄ Å¾iningai, o teismas be pagrindo perkėlė apeliantei atsakomybę už valstybinių institucijų padarytas klaidas formuojant žemės sklypÄ . Valstybinės institucijos nesutiko suformuoti apeliantei didesnio žemės sklypo, iÅ¡ kurio bÅ«tų paÅ¡alintas kelias, be to, apeliantės žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, kurioje gali bÅ«ti suformuotas vieÅ¡as kelias tretiesiems asmenims ir ieÅ¡kovei privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.

Teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, neįvertino, jog servitutas nustatytas neterminuotai, apeliantės turto vertės sumažėjimo, privatumo aspekto, kad sumažėjus dirbamos žemės kiekiui apeliantė gaus mažesnes iÅ¡mokas. Kelias, kuriam nustatytas servitutas, eina per namų valdos sodo dalį, netoli gyvenamojo namo, kelio servitutas apima didelę žemės sklypo dalį. Teismas neįvertino, kokiÄ naudÄ dėl servituto nustatymo gauna vieÅ¡pataujančio daikto savininkas, kokios reikÅ¡mės turi tarnaujančiojo daikto savininkų teisės į privatų gyvenimÄ ribojimas.

Teismas be pagrindo siejo apeliantės netekimus dėl servituto nustatymo iÅ¡imtinai tik su žemės sklypo verte, kuri neatitinka realios žemės sklypo vertės. Teismas taip pat neįvertino, kad A. B. eksploatuoja ir kitus jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, dėl ko kompensacijos dydis turėtų bÅ«ti didesnis. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ir apeliantė naudojasi keliu, nors byloje tokių duomenų nėra. Apeliantei patekti į savo žemės sklypÄ su technika minėtas kelias nereikalingas, nes technika įvažiuoja į žemės sklypÄ pieva.Teismas įpareigojo apeliantę prižiÅ«rėti ir remontuoti servitutinį keliÄ , nors tokio reikalavimo nėra pareikÅ¡ta nei ieÅ¡kinyje, nei prieÅ¡ieÅ¡kinyje, t. y. teismas nusprendė dėl nepareikÅ¡to reikalavimo, nors tokios teisės neturėjo.

Servitutas yra nustatytas M. K. ir A. B. nekilnojamiesiems daiktams naudoti, todėl teismo įpareigojimas prižiÅ«rėti ir remontuoti keliÄ apeliantei yra neteisėtas.Teismas nepagrįstai sprendė, kad patenkinti 2/3 ieÅ¡kovės ir 1/3 apeliantės reikalavimų. Teismas tenkino ieÅ¡kovėsir apeliantės reikalavimÄ dėl servituto nustatymo, ieÅ¡kovėsreikalavimÄ dėl kelio pločio ir apeliantės reikalavimÄ dėl servituto atlygintinumo atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neatlygintino servituto nustatymo.

Teismas tenkino apeliantės reikalavimÄ dėl įpareigojimo remontuoti ir tvarkyti keliÄ , todėl apeliantės reikalavimų buvo patenkinta didesnė dalis nei ieÅ¡kovės. Kadangi A. B. reikalavimų nereiÅ¡kė, tai jo atžvilgiu teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – patenkino apeliantės reikalavimus. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 90–95, t. III) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas neturėjo pagrindo nustatyti 6 metrų pločio kelio servituto.

PrieÅ¡ingai, tokiu teismo sprendimu buvo įtvirtinta faktinė padėtis, buvusi iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas sprendimÄ dėl 6 m pločio servitutinio kelio priėmė remdamasis byloje esančiais įrodymais apie ginčo kelio iÅ¡matavimus, kadastriniais duomenimis, kad apeliantei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra 0,1904 ha dydžio kelias, taip pat pažyma apie tarp trečiajam asmeniui priklausančių žemės sklypų esančio kelio plotį. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nustatyta 100 Lt kasmetinė iÅ¡moka yra nepagrįsta, kadangi, trečiojo asmens manymu, servitutas turėjo bÅ«ti nustatytas neatlygintinis, nes Å¡iuo keliu naudojasi visi kaimo gyventojai, o pagal teismo sprendimÄ kompensacijÄ mokės tik du iÅ¡ jų.

Pagal teismų praktikÄ kompensacijos dydis nustatomas 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo naudojamo sklypo vertės, t. y iÅ¡ viso kompensacija bÅ«tų 27 Lt, todėl teismo priteista kompensacijos suma yra tinkama. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 96–101, t. III) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. IeÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti argumentai yra analogiÅ¡ki trečiojo asmens A. B. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentams. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuoiÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl kelio servituto nustatymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jįargumentus, bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yrateisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų iÅ¡taisymas (revisio prioris instantiae). Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl bÅ«tent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus. Jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 str.).Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui 2014 m. gegužės 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ su priedais: 6 vnt. fotonuotraukų ir 2014 m. gegužės 27 d. atliktų matavimų planu.

Apeliantė nurodė, kad Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė atsirado tik susipažinus su teismo sprendimu, kuriame neteisingai įvertintos faktinės bylos aplinkybės. Kaip galima spręsti iÅ¡ pateiktų įrodymų, apeliantė, norėdama paneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl kelio, kuriam nustatytas servitutas, pločio ir dydžio, jais siekia įrodyti faktiÅ¡kai esantį kelio plotį ir ilgį. Apeliantė ginčija kelio, kuriam nustatytas servitutas, plotį ir dydį teigdama, kad iki Å¡iol juo besinaudojusiems asmenims pakako ir mažesnio, faktiÅ¡kai egzistuojančio kelio, todėl teismas, nustatydamas didesnį kelio servitutÄ nei kad reikia, nepagrįstai didesne apimtimi apribojo apeliantės turtines teises.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, jog naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, tik bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme, kadangi, kaip galima spręsti iÅ¡ bylos duomenų, aplinkybės dėl kelio, kuriam nustatytas servitutas, dydžio ir pločio buvo nustatinėjamos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teismas ėmėsi iniciatyvos dėl konkrečių duomenų apie bendro naudojimo keliÄ , einantį nuo atsakovės D. P. sodybos (duomenys neskelbtini) link Varėnos rajono pro M.

K. sodybÄ : jo numerį plotį, ilgį, plotÄ gavimo (b.l. 190–191, t. I), tačiau apeliantė jokių įrodymų, kurie paneigtų byloje esančius duomenis apie jos žemės sklype esančio kelio plotį, ilgį ir plotÄ , nepateikė. Tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmosios instancijos teisme, apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kurie, jos teigimu, paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl per jos žemės sklypÄ einančio kelio iÅ¡matavimų. Tačiau apeliantė, manydama, kad byloje esantys duomenys apie kelio iÅ¡matavimus yra neteisingi, neatitinka faktinės situacijos, siekdama įrodyti savo pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ , bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo pareigÄ imtis priemonių ir pateikti įrodymus, kurie paneigtų byloje esančius duomenis, tačiau Å¡ios savo pareigos tinkamai neįvykdė, jokių įrodymų apie kelio iÅ¡matavimus teismui nepateikė, t. y. tinkamai savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo, procesinių pareigų nevykdė, todėl turi prisiimti galimus tokio savo nepateisinamo neveikimo padarinius.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus nesutikdamas su apeliantės argumentu, kad bÅ«tinybė pateikti naujus įrodymus atsirado tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovei M. K. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 14–16, t.

I). Ieškovei nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypas, esantis nurodytu adresu (b.l. 20–21, t. I, 92, t. II). Atsakovei D. P. nuosavybės teise priklauso 11,1872 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio 0,1904 ha užima kelių plotas (b.l. 63, t. I). Minėtame žemės sklype yra atsakovei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai, t. y. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, viralinė, kiemo statiniai (b.l. 64–67, t.

I). Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad A. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 90–91, 93–94, 96–99, t. I). Tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį A. B., siekdami patekti į jiems priklausančiÄ nuosavybę, t. y. žemės sklypus ir pastatus, naudojasi atsakovės žemės sklype esančiu keliu. Atsakovei trukdant naudotis per jos žemės sklypÄ einančiu keliu, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti 0,1904 ha ploto kelio servitutÄ (teisę bet kuriuo paros metu ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius), kuris UAB ,,Pasoda“ 2012 m. rugpjūčio 3 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taÅ¡ku 214.

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti 0,1278 ha ploto atlygintinį kelio servitutÄ , suteikiant teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius keliu, pažymėtu UAB „Pasoda“ 2013 m. birželio 20 d. kelio servituto nustatymo plane. Pirmosios instancijos teismui tenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir nustačius 0,1904 ha ploto kelio servitutÄ , atsakovė ginčija tokį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ teigdama, kad teismas, nustatydamas kelio servitutÄ didesnio pločio, nei kad faktiÅ¡kai yra jos žemės sklype esantis kelias, nepagrįstai didesne apimtimi nei kad bÅ«tina apribojo atsakovės nuosavybės teises.

Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai remdamasis duomenimis apie bendro naudojimo keliÄ , nustatė, kad per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ einantis kelias yra 6 m pločio.Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, reglamentuojamas teisės aktuose. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ .

Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.).CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sÄ lygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu:

1) savininkų nesutarimas ir 2) bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar Å¡ios teisės yra susijusios su naudojimusi vieÅ¡pataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.).Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl bÅ«tinybės nustatyti kelio servitutÄ nekilo.

ReikalavimÄ dėl servituto nustatymo ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė ne tik ieÅ¡kovė, bet ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu tarnaujančiojo daikto savininkė, apeliantė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį A. B. į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus patenka keliu, esančiu apeliantei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kad kito kelio, kuriuo bÅ«tų galima patekti į žemės sklypus nėra, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Alytaus skyrius teismui pateikti duomenys patvirtina, kad kelio projektavimo valstybinio fondo žemėje klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas (b.l. 104–105, t.

I). Taigi egzistuoja objektyvi bÅ«tinybė nustatyti kelio servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančius daiktus, nuosavybės teise priklausančius ieÅ¡kovei ir A. B., bÅ«tų galima naudoti pagal tikslinę paskirtį. Nors byloje dalyvaujantys asmenys dėl kelio servituto nustatymo sutinka, tačiau nesant bendro sutarimo dėl kelio servituto dydžio, servituto atlygintinumo ir nuostolių dydžio, klausimas dėl servituto nustatymo pagrįstai buvo sprendžiamas teisminiu keliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, neturinčiu reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai laiko apeliacinio skundo argumentÄ , kad apeliantės žemės sklypui ribojantis su valstybine žeme gali bÅ«ti suformuotas vieÅ¡as kelias tretiesiems asmenims ir ieÅ¡kovei privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.

Kaip jau buvo nurodyta, kelio projektavimo valstybinio fondo žemėje klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas, todėl apeliantei sutikus su kelio servituto nustatymu, klausimas dėl bendro naudojimo kelio suformavimo nekeliamas.Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti 0,1904 ha ploto kelio servitutÄ teigiant, kad teismas, nustatydamas didesnį kelio servitutÄ , nei kad faktiÅ¡kai egzistuojantis kelias, neproporcingai ir didesne apimtimi nei bÅ«tina apribojo apeliantės nuosavybės teises.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl nustatomo servitutinio kelio pločio ir dydžio yra pagrįsta ir teisėta, atitinkanti byloje esančius duomenis apie kelio iÅ¡matavimus, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nurodyto dydžio kelio servitutÄ . Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas byloje esančius įrodymus apie kelio iÅ¡matavimus įvertino netinkamai, kad nepagrįstai remdamasis duomenimis apie bendro kelio iÅ¡matavimus padarė iÅ¡vadÄ ir apie apeliantei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio kelio iÅ¡matavimus.Teisėjų kolegijos manymu, sprendžiant klausimÄ dėl to, ar teismas pagrįstai tenkinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus nustatė 0,1904 ha ploto kelio servitutÄ , visų pirma bÅ«tina įvertinti tÄ aplinkybę, kad apeliantės žemės sklype esantis kelias yra bendrojo naudojimo vietinės reikÅ¡mės vidaus kelio, kuris savivaldybės nėra inventorizuotas, dalis.

Å iam keliui nesant inventorizuotam, tikslių jo iÅ¡matavimų iÅ¡vadÄ byloje teikusi Alytaus rajono savivaldybės administracija negalėjo pateikti (b.l. 18, t. III), tačiau tikslių kelio, einančio per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , iÅ¡matavimų nepateikė ir apeliantė. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl servituto apimties, rėmėsi byloje esančiais duomenimis apie bendro naudojimo kelio preliminarius iÅ¡matavimus, kuriuos pateikė Alytaus rajono savivaldybės administracija, taip pat UAB „DzÅ«kijos valdos“ raÅ¡tu dėl tarp atsakovo A.

B. žemės sklypų einančio bendro naudojimo kelio iÅ¡matavimų, taip pat vieÅ¡ais duomenimis apie tai, kokiÄ dalį apeliantei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo užima keliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant jokių įrodymų, kad faktiniai kelioiÅ¡matavimai yra kitokie nei kad nurodyti vieÅ¡ame registre, kitokie nei kad likusios bendro naudojimo kelio, kurio dalis yra apeliantei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, dalies iÅ¡matavimai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kelio, kuriam praÅ¡oma nustatyti servitutÄ plotis atitinka vieÅ¡o registro duomenis, kurie įregistruoti atliktų kadastrinių matavimų pagrindu, o taip pat jį pagrįstai siejo su likusio bendro kelio iÅ¡matavimais, kurie patvirtina, kad ir likusios kelio dalies plotis yra 6 m.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad bylÄ nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl kelio pločio, negalėjo remtis duomenimis apie bendro naudojimo kelio iÅ¡matavimus, kadangi apeliantės žemės sklype esančiam keliui esant sudėtine bendro naudojimo kelio dalimi, jo tęsiniu, pagrįstai manytina, kad bendro naudojimo kelio iÅ¡matavimai negali bÅ«ti kardinaliai skirtingi, kadangi tai yra vienas ir tas pats kelias. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės žemės sklype esančio kelio iÅ¡matavimai yra susiję su bendro naudojimo kelio parametrais.

Apeliantė duomenų apie faktinius kelio iÅ¡matavimus teismui nepateikė, vieÅ¡ame registre esančių duomenų apie kelio plotÄ , t. y. kad kelias užima 0,1904 ha plotÄ apeliantei priklausančiame žemės sklype, neginčijo, todėl bylÄ nagrinėjęs teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iki tol buvo naudojamas bÅ«tent 6 m pločio kelias, sprendė, kad tokio kelio servituto nustatymas yra bÅ«tinas siekiant užtikrinti tinkamÄ naudojimÄ si vieÅ¡pataujančiais daiktais.Apeliantei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio kelio iÅ¡matavimai atlikus geodezinius matavimus yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl, kol jie nėra nuginčyti, laikomi teisingais.

Apeliaciniame skunde atsakovės nurodytos aplinkybės, jog kadastriniai duomenys neatitinka realios kelio bÅ«klės ir jo parametrų, kadangi kelio kontÅ«rai nuo 2010 metų pakito, kad kelio plotis kadastrinių matavimų metu nebuvo toks, koks yra nurodytas ir įregistruotas, nėra pagrįstos jokiais įrodymais. PrieÅ¡ingai, kaip jau buvo nurodyta, vieÅ¡ame registre įraÅ¡yti duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Apeliantė neginčijo vieÅ¡ame registre esančių duomenų apie kelio plotį, nepateikė įrodymų, kad kelio iÅ¡matavimai nuo 2010 metų pasikeitė, todėl negalima laikyti pagrįstais apeliantės nurodytų aplinkybių, kuriomis ji grindžia teismo sprendimo dėl kelio iÅ¡matavimų nepagrįstumÄ .

Apeliantės nurodyti argumentai, jog atliekant kadastrinius matavimus matininkas tik formaliai pažymėjo kelio atkarpÄ , neteisingai nurodė 6 metrų kelio plotį, negali bÅ«ti laikomi pagrįstais, kadangijuospatvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta, o be to, kiekvienas atidus, protingas ir rÅ«pestingasasmuo, matydamas, kad atliekami matavimai yra neteisingi, neatitinkantys objektyvių aplinkybių, nesutiktų su tokiais matavimais ir nesiimtų priemonių juos įregistruoti vieÅ¡uose registruose.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir UAB „DzÅ«kijos valdos“ pateiktu 2014 m. balandžio 15 d. raÅ¡tu apie bendro naudojimo kelio, einančio tarp A. B. žemės sklypų, plotį, kadangi, kaip jau nurodė teisėjų kolegija, Å¡ie duomenys leidžia pagrįstai spręsti apie kelio, kurio tęsinys yra atsakovės žemės sklype, iÅ¡matavimus.Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apie kelio, kuriam nustatytas servitutas, plotį, t. y. kad jis yra 6 metrų pločio, byloje nesant įrodymų, kurie paneigtų Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ , nepagrįstais leidžia laikyti apeliacinio skundo argumentus, kad teismas, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs tikrųjų ieÅ¡kovės poreikių, nepagrįstai didesne apimtimi nei yra bÅ«tina apribojo atsakovės teises.

Keliu, kurio iÅ¡matavimai nurodyti vieÅ¡ame registre irkurio plotis yra 6 metrai, iki Å¡iol naudojantis tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovui A. B., teismas pagrįstai sprendė, kad ir toliau jų poreikiams tenkinti reikalingas bÅ«tent tokio pločio kelias. Apeliacinio skundo argumentai, kad net ir nustačius mažesnio pločio kelio servitutÄ bus galima realiai pravažiuoti su didelių gabaritų transporto priemonėmis, kurios naudojamos žemės Å«kyje, kadangi apeliantė neturės teisės iÅ¡ abiejų kelio pusių sodinti krÅ«mų irmedžių 3 metrų atstumu, laikytini nepagrįstais, kadangi jokių įrodymų apie tai, kad tinkamam vieÅ¡pataujančių daiktų naudojimui užtektų ir mažesnio pločio kelio, apeliantė nepateikė.

Taigi pirmosios instancijos teismui nustačius, kad Å¡iuo metu naudojamo kelio plotis yra 6 m, kad jis atitinka ieÅ¡kovės ir A. B., o kartu ir kitų asmenų, kurie naudojasi Å¡iuo keliu, poreikius, nesant duomenų apie tai, kad minėtų asmenų poreikiams patenkinti gali užtekti ir mažesnio pločio kelio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nustatytinas kelio servitutas pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ , t. y. kelio servitutas, kurio plotis yra 6 m. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie kelio plotį, t. y. kad jis yra 6 m, nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas sprendimu neiÅ¡sprendė 6 m kelio įrengimo klausimo.

Kadangi tokio pločio kelias egzistuoja, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės reikalavimas įpareigoti įrengti keliÄ yra nepagrįstas.Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, neiÅ¡siaiÅ¡kino tikrųjų ieÅ¡kovės poreikių, kadangi, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, teismas nustatė, kad tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovui A. B. reikalingas kelias, kuriuo bÅ«tų galima važiuoti didelių gabaritų žemės Å«kio technikai, reikalinga minėtiems asmenims nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams dirbti.Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, tenkinęs ieÅ¡kinį, realiai tenkino ne ieÅ¡kovės, bet trečiojo asmens V.

J. interesus, kuri, nustačius servitutÄ sieks neatlygintinai naudotis keliu, laikytini neturinčiais reikÅ¡mės sprendžiant dėl priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kadbylos nagrinėjimo teismemetu pati apeliantė nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia reikalavimÄ tik dėl servituto nustatymo ieÅ¡kovės ir atsakovo A. B. atžvilgiu, nors keliu naudojasi ir kiti asmenys, t. y. (duomenys neskelbtini) gyventojai bei kiti Å¡iuo keliu važiuojantys asmenys, kad nereiÅ¡kė reikalavimo nustatyti kelio servituto trečiajam asmeniui V.

J. ir sutiko, kad kiti asmenys keliu naudotųsi neatlygintinai, todėl bet kokie argumentai dėl to, kad tenkinęs ieÅ¡kinį teismas realiai sudarė sÄ lygas keliu naudotis trečiajam asmeniui V. J., laikytini nepagrįstais, nes pati apeliantė, nereikÅ¡dama reikalavimų minėtam asmeniui ir nurodžiusi, kad kiti asmenyskeliu gali naudotis nesant nustatyto servituto, neatlygintinai, iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ , kad keliu V. J. naudotųsi nesant nustatyto servituto. Be to, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad apeliantė pati sutinka, kad josžemės sklype esančiu keliu neatlygintinai nesant nustatyto servituto kiti asmenys naudotųsi neatlygintinai, nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, orientuodamasis į vieÅ¡Ä servitutÄ , dar labiau suvaržė apeliantės nuosavybės teises į jos nuosavybę.

Pažymėtina, kad servitutas skundžiamu teismo sprendimu yra nustatytas tik konkrečių vieÅ¡pataujančių daiktų atžvilgiu, todėl negalima sutikti, kad teismas, sprendime nors ir įvertinęs aplinkybę, kad keliu naudojasi ir daugiau asmenų, ne tik ieÅ¡kovė ir atsakovas A. B., dar labiau suvaržė apeliantės nuosavybės teisę į jai priklausančiÄ nuosavybę.Tuo pačiu teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentÄ , jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl asmenų, kurie nereiÅ¡kė reikalavimo nustatyti kelio servitutÄ .

Kaip jau buvo nurodyta, skundžiamu sprendimu teismas pasisakė tik dėl servituto nustatymo konkretiems viešpataujantiems daiktams ir dėl kitų asmenų teisių ar pareigų nepasisakė. Vien tai, kad teismas sprendime įvertino aplinkybę, jog keliu naudojasi ir daugiau asmenų, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas skundžiamu sprendimu pasisakė dėl byloje nedalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų. Teismas byloje nesprendė dėl kitų asmenų poreikių naudotis ginčo keliu, kadangi, kaip buvo nurodžiusi pati apeliantė, jokių ginčų dėl kelio naudojimosi kitiems asmenims nekyla.

Kaip matyti iš skundžiamo spendimo, teismas tik pripažino, kad ginčo kelias, būdamas bendro naudojimo kelio į (duomenys neskelbtini) dalimi, yra susijęs su viešojo intereso patenkinimu, nes šiuo keliu dėl įvairių reikalų važiuoja savivaldybės ir valstybės institucijų automobiliai bei visi kiti, norintys patekti į (duomenys neskelbtini) bei aplinkinius žemės, miško sklypų plotus, nes kito kelio nėra. Tačiau nurodyta teismo išvada nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas skundžiamu sprendimu pasisakė ir dėl kitų asmenų teisių ir pareigų.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nepagrįstu laiko ir apeliacinio skundo argumentÄ , jog teismas, remdamasis tuo, kad ieÅ¡kovės kelio servituto planas atitinka daugumos dirbančiųjų (nuomojančiųjų) žemę interesus, ir jį pripažinęs ekonomiÅ¡kesniu, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, nes siekė spręsti daugumos dirbančiųjų interesus ignoruodamas apeliantės teisę valdyti nuosavybę savo nuožiÅ«ra. Teisėjų kolegija dar kartÄ atkreipia dėmesį į tai, kad teismas skundžiamu sprendimu dėl kitų asmenų teisių ir pareigų nepasisakė, o pripažinęs, kad Å¡iuo keliu važinėja ne tik ieÅ¡kovė ir atsakovas, bet ir kiti asmenys, kad Å¡ie asmenys dažniausiai važinėja su žemės Å«kio technika, kadangi dirba jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės pateiktas kelio servituto planas yra ekonomiÅ¡kesnis, nes jis tenkina ir visų kitų Å¡iuo keliu važinėjančių asmenų poreikius.

Pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantės nuosavybės teise apribota tik sprendime nurodytų vieÅ¡pataujančių daiktų atžvilgiu ir neapribota visų kitų daiktų atžvilgiu, todėl negalima sutikti, kad teismas sprendimu iÅ¡sprendė daugumos dirbančiųjų interesus. Pažymėtina, kad pati apeliantė pripažino, kad kiti asmenys taip pat naudojasi ginčo keliu, tačiau ji jokių pretenzijų kietiems asmenims neturi ir jų nereiÅ¡kia.Apeliaciniu skundu yra ginčijama ir teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas atlyginimo už naudojimÄ si servituto keliu dydis.

Teismas, tenkinęs apeliantės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nustatė atlygintinį servitutÄ ir nusprendė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas A. B. kiekvienais kalendoriniais metais turi mokėti apeliantei po 100 Lt iÅ¡mokÄ nuostoliams atlyginti. Apeliantės teigimu, teismo nustatyta 100 Lt metinė iÅ¡moka neatitinka teisingo nuostolių už suvaržytÄ nuosavybės teisę savininko atlyginimo ir protingos Å¡alių pusiausvyros. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumÄ , sprendžia, kad teismo nustatytas iÅ¡mokos apeliantės patiriamiems nuostoliams atlyginti dydis yra teisingas, proporcingas apeliantės nuosavybės teisių suvaržymams, nustatytas atsižvelgiant į visas reikÅ¡mingas aplinkybes, ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad Å¡iems teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad įgydama naudos viena Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitai Å¡aliai, nebent Å¡alių susitarimu bÅ«tų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

Turi bÅ«ti nustatoma nuosavybės teisės apribojimui adekvati kompensacija, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis bÅ«tų neproporcingai iÅ¡kreipta, palyginti su vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko teisėmis. Spręsdamas servituto atlygintinumo klausimÄ pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti į kasacinio teismo praktikÄ , kurioje pažymėta, kad kompensacija nustatoma pagal tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

Pažymėtina, kad nustatydamas kompensacijos dydį teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar vieÅ¡pataujančio daikto savininko pasiÅ«lymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiÅ«ros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių, kurios reikÅ¡mingos sprendžiant dėl servituto nustatymo atlygintinų nuostolių dydžio. Visų pirma, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, pažymi, kad apeliantė nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo konkrečių jos dėl servituto nustatymo patiriamų nuostolių dydžio, tik nurodė, kad keliu važiuojanti žemės Å«kio technika daro žalÄ pavirÅ¡iniam žemės sluoksniui, augmenijai, mažina žemės vertę, kad ji negalės naudotis žemės sklypo dalimi, kuriÄ užima kelias ir Å¡alia jo esanti žemės danga, kad dėl važiuojančių transporto priemonių keliamo triukÅ¡mo ji negali ramiai miegoti, pažeidžiamas jos privatumas, nes kelias eina netoli namo.

Jokių duomenų ar juos patvirtinančių įrodymų, kokio dydžio nuostolius apeliantė gali patirti dėl nustatyto kelio servituto, apeliantė nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas, savo nuožiÅ«ra, įvertinęs kelio servituto užimamÄ plotį visame apeliantei priklausančiame žemės sklype, žemės sklypo rinkos vertę, taip pat aplinkybę, kad ir pati apeliantė naudojasi Å¡iuo keliu pagal paskirtį, pagrįstai sprendė, kad 100 Lt suma yra pakankama kompensuoti apeliantės dėl kelio servituto nustatymo patiriamus nuostolius.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurių, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuostolių dydį, neįvertino, apeliantės priešieškinyje net nebuvo nurodytos ir jomis apeliantė savo patiriamų nuostolių dydžio negrindė. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie apeliantės gaunamas išmokas, kad dėl nustatyto kelio servituto jos sumažėtų, kad dėl nustatyto kelio servituto ir kokiu dydžiu sumažėtų apeliantės turto vertė.

Sutiktina, kad nustačius servitutÄ turo vertė dėl nustatyto apribojimo gali sumažėti, tačiau nesant duomenų apie turto nuvertėjimÄ , negalima pripažinti, kad teismo nustatyta periodinė kompensacija Å¡io nuvertėjimo nekompensuoja. Apeliantės nurodyti argumentai dėl privatumo ribojimo taip pat negali bÅ«ti laikomi pakankamais pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ kompensacijos dydį. Nors, apeliantės teigimu, servitutinis kelias eina Å¡alia namo, tačiau byloje esantys duomenys Å¡ios aplinkybės nepatvirtina.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, kelias eina ne Å¡alia namo, bet Å¡alia apeliantei priklausančio sodo, pakankamu atstumu nuo namo, kad bÅ«tų užtikrintas pakankamas apeliantės privatumas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė reikalavimÄ dėl atlygintino servituto nustatymo pareiÅ¡kė tik dviem iÅ¡ visų asmenų, kurie naudojasi ginčo keliu nurodydama, kad kitiems keliu besinaudojantiems asmenims jokių pretenzijų dėl to neturi ir jokių pretenzijų nereiÅ¡kia, kas sudaro pagrindÄ manyti, kad naudojimasis apeliantės žemės sklype esančiu keliu apeliantei nesukelia tokių neigiamų pasekmių, kaip kad apeliantė nurodo apeliaciniame skunde.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad apeliantė pati naudojasi ginčo keliu. Nors, apeliantės teigimu, jokių nurodytÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra, tačiau, sutikus su apeliantės argumentu, liktų neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du ji patenka į jai nuosavybės teise priklausančiÄ sodybÄ . Be to, sprendžiant dėl kompensacijos dydžio bÅ«tina įvertinti tai, kad apeliantė buvo iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimÄ dėl servituto ginčo keliui nustatymo administraciniu aktu, tačiau dėl valstybės institucijų klaidos Å¡is servitutas nebuvo nustatytas.

Tokiu atveju apeliantės nuostoliai dėl servituto nustatymo nebÅ«tų atlyginami. Teisėjų kolegijos manymu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta kompensacijos nuostoliams atlyginti suma yra neproporcinga. PrieÅ¡ingai, teismo nustatyta kompensacijos suma atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas apeliantę įpareigojo prižiÅ«rėti ir remontuoti servitutinį keliÄ nesant byloje pareikÅ¡to tokio reikalavimo ir tokiu bÅ«du išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismas įpareigojimÄ apeliantei prižiÅ«rėti ir remontuoti servitutinį keliÄ nustatė remdamasis įstatyme įtvirtinta apeliantės, kaip tarnaujančiojo daikto savininkės, kuri taip pat naudojasi servitutiniu keliu, pareiga tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį daiktÄ (CK 4.114 str. 2 d.). Taigi sprendime teismas tik įtvirtino apeliantės pareigÄ , kuri numatyta įstatyme, dėl ko negalima pripažinti, kad tokiu bÅ«du buvo pažeistos apeliantės teisės. Tokio įpareigojimo, kuris numatytas teisės aktuose, numatymas teismo sprendime, negali bÅ«ti neteisėtu.Apeliaciniu skundu ginčijama ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra patenkinti 2/3 ieÅ¡kinio ir 1/3 prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, kadangi prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų buvo patenkinta daugiau. Tačiau pažymėtina, kad apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , apeliaciniame skunde nenurodė, kokia dalis prieÅ¡ieÅ¡kinio ir ieÅ¡kinio reikalavimų, jos vertinimu, yra patenkinta ir kokia proporcija turi bÅ«ti paskirstytos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kinio reikalavimus dėl servituto nustatymo, nustatė ieÅ¡kovės praÅ¡omo dydžio kelio servitutÄ , tik netenkino reikalavimo dėl neatlygintinio servituto nustatymo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog buvo patenkinti 2/3 ieÅ¡kinio reikalavimų. Tuo pačiu įvertinus, kad buvo atmestas apeliantės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl jos praÅ¡omo dydžio servituto nustatymo, kad reikalavimas dėl atlygintinio servituto nustatymo mokant konkretaus dydžio kompensacijÄ , o taip pat reikalavimas dėl kelio įsirengimo, valymo, tvarkymo ir kelio remonto tenkinti tik iÅ¡ dalies, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimo yra iÅ¡ esmės teisinga.

Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai nustatė patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalis, pripažintina, kad teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau iÅ¡dėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ teismo sprendimÄ , tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymÄ ir nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimÄ , tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti.

Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jai nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimÄ palikti galioti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                        Žibutė Budžienė Raimondas Buzelis Leonas Jachimavičius