8ea33648-779a-4ce9-af8a-d207274d7abb · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D. Å iugždinytė                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-142-238/2014;Teisėjas R. Grigas                                                       Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01257-2012-8;                                       Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.    (S)                                                                                                                                      KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2014 m. vasario 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Å iugždinytės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jurgio KiÅ¡kio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistosios gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios J.

S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 8 (aÅ¡tuonių) MGL dydžio, t. y. 1040 (vieno tÅ«kstančio keturiasdeÅ¡imties) Lt, bauda.Civilinis ieÅ¡kinys patenkintas, iÅ¡ J. S. priteista 1000 (vienas tÅ«kstantis) Lt neturtinei ir 485 (keturi Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penki) Lt turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai S. E..Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

J. S. nuteista pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012-11-07, apie 18.30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), kavinės darbuotojams skirtoje rÅ«binėje iÅ¡ S. E. priklausančios rankinės pagrobė nukentėjusiajai S. E. priklausančiÄ 120 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 300 litų, taip pagrobė 420 Lt vertės svetimÄ turtÄ , priklausantį S. E..             Apeliaciniame skunde nuteistoji J.

S. praÅ¡o iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ naujo.              Nurodo, kad ji neprisipažino padariusi nusikaltimÄ , bet į jos parodymus nebuvo atsižvelgta. Pažymi, kad jos dukra I. P. (B) davė melagingus parodymus, nes jos buvo susipykusios ir nebendravo.              Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.             Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Nuteistosios J.

S. apeliacinis skundas atmestinas.             IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , patikrinusi skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.             Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl J.

S. kaltės, padarius jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 178 straipsnio 1 dalyje, dėl svetimo turto pagrobimo.             Apylinkės teismas nustatė, kad J. S. kavinės darbuotojams skirtoje rÅ«binėje pagrobė nukentėjusiajai S. E. priklausančiÄ piniginę, 120 Lt vertės, kurioje buvo 300 litų.             PrieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantė, jos kaltė neginčytinai įrodyta byloje surinktais duomenimis: jos pačios, nukentėjusiosios S. E., liudytojų I.

B., R. K. parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, kita medžiaga, kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistosios kaltę bei nuteistosios apeliaciniame skunde dėstomus argumentus leidžia atmesti kaip pasirinktÄ gynybos versijÄ .              Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, svetimo turto pagrobimas - tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iÅ¡ asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į turtÄ ir jį užvaldo neatlygindamas jo vertės. BÅ«tent tokiais veiksmais ir pasireiÅ¡kė kaltinamosios J.

S. veika, nes ji neteisėtai, neturėdama nukentėjusiosios sutikimo, pagrobė jos turtÄ , kuriuo galėjo disponuoti savo nuožiÅ«ra.              Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai J. S. parodymus, kad ji piniginės nevogė, vertino kritiÅ¡kai, kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip jos gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes apklausta įtariamÄ ja 2012-11-20 bei 2013-01-08 J.

S. savo kaltę pripažino, iÅ¡samiai nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (t. 1, b. l. 49, 53). Be to, J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji pavogtÄ piniginę vėliau numetė į krÅ«mus, patvirtino ir liudytoja I. B., kuri patvirtino, kad vakare einant su mama J. S., Å¡i nuėjo į krÅ«mus, o vėliau liudytoja prie krÅ«mų rado piniginę, kuriÄ atidavė nukentėjusiajai S. E.. Taip pat nukentėjusioji S. E. patvirtino apeliantės J. S. parodymus, kad Å¡i jai rašė SMS žinutę ir derino klausimÄ dėl pinigų, t. y. dėl žalos atlyginimo.

Taigi, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nebÅ«dama kalta ir nebÅ«dama pasisavinusi nukentėjusiosios turto, apeliantė nebÅ«tų bendravusi su nukentėjusiÄ ja ir derinusi klausimų dėl žalos atlyginimo. Ta aplinkybė, kad J. S. buvimo vietoje (krÅ«muose) I. B. rado nukentėjusiosios piniginę, leidžia pagrįstai manyti, jog ten piniginę numetė J. S.. Be to, aplinkybę, kad piniginę numetė krÅ«muose, J. S. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Taigi pagrobtas ir numestas turtas (piniginė) buvo rastas J.

S. nurodytoje vietoje. O tai patvirtina aplinkybę, kad ji piniginę turėjo ir jÄ buvo pagrobusi, o vėliau jos atsikratė iÅ¡mesdama. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. S. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį.             Apeliantės teiginiai, kad liudytoja I. B. davė melagingus parodymus, atmestini. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pakankamÄ dėmesį skyrė parodymų vertinimui, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga, ir visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi liudytojos I.

B. parodymais, nes jie yra nuoseklÅ«s, atitinka kitus įrodymus, surinktus baudžiamojoje byloje ir iÅ¡tirtus teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, kad ir pati apeliantė jokių prieÅ¡taravimų I. B. parodymuose nekonkretizavo, o tik abstrakčiai teigė, jog jie melagingi. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad liudytoja I. B. galėjo bÅ«ti suinteresuota bylos baigtimi. Taigi, apeliantės teiginiai yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti jokiomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.             Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bausmė apeliantei paskirta teisinga.

Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sÄ voka ir jos paskirtis. Ä®statyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Vienas iÅ¡ bausmės paskirties tikslų yra nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį. Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Ä®statyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatÄ , kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajai bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamosios asmenybę, kitas aplinkybes. Skirdamas bausmę apeliantei, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes bei BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.

Teismas, skirdamas bausmę J. S., atsižvelgė į tai, kad ji padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti. Be to, atsižvelgė į tai, kad J. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Viena iÅ¡ BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių rÅ«Å¡ių – bauda. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino aukščiau paminėtų aplinkybių visumÄ , jų tarpusavio santykį, kiekvienos iÅ¡ jų lyginamÄ jį svorį.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, nuteistajai paskirta bausmė – bauda skirta pagrįstai.              BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad už nesunkų nusikaltimÄ gali bÅ«ti skiriama iki 500 MGL dydžio bauda. Taigi, paskirtas 8 MGL baudos dydis yra žymiai mažesnis už maksimalų baudos dydį, kuris už nesunkių nusikaltimų padarymÄ yra numatytas baudžiamajame įstatyme, todėl nėra per griežtas. Kolegijos vertinimu, paskirtos bausmės dydis yra adekvatus padarytam nusikaltimui ir nėra jokio pagrindo baudos dydį mažinti.                          Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Bausmės rÅ«Å¡is ir dydis paskirtas tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes.             Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikÅ¡ti kaltam asmeniui ar materialiai atsakingam už kalto asmens padarytas veikas civilinį ieÅ¡kinį. CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

             Nukentėjusioji nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos, turėtos netekus pinginės: jai negrÄ Å¾inti 300 Lt, piniginė, kuriÄ ji įvertino 120 Lt, nebetinkama naudoti, naujos asmens tapatybės kortelės padarymas jai kainavo 30 Lt, naujos AB „Swedbank“ banko kortelės padarymas jai kainavo 15 Lt, naujos AB DnB banko kortelės padarymas jai kainavo 20 Lt.             Kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios nurodytos jai padarytos turtinės žalos dydis yra pagrįstas ir adekvatus, todėl apylinkės teismas pagrįstai jai iÅ¡ nuteistosios priteisė 485 Lt turtinės žalos atlyginimÄ .             Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ie kriterijai kaip principai, kuriais turi vadovautis teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus, įtvirtinti ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje. Be to, CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.             Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , teismas tinkamai taikė Å¡iuos klausimus reglamentuojančias teisės normas.

             Teismas įvertino tai, kad nukentėjusioji S. E. dėl J. S. įvykdytos vagystės labai pergyveno, pasigedus piniginės patyrė Å¡okÄ , nes piniginėje buvo visi jos dokumentai, banko kortelės, ji serga nervine liga, dėl kurios patyrus didelį stresÄ , ant odos atsiranda dėmės, tada tenka gydytis ir savijauta labai pablogėja. Be to, netekusi vairuotojo pažymėjimo, ji negalėjo vairuoti automobilio, gyvena Kauno rajone, todėl grįžti iÅ¡ darbo buvo labai problematiÅ¡ka.                          Siekdamas kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiosios ir jai žalÄ padariusio asmens – nuteistosios – interesų, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patirta neturtinė žala yra 1000 Lt.

Kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su tokiu žalos dydžiu, jokių nesutikimo motyvų nenurodė ir apeliantė.             Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Todėl nuteistosios J. S. apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :

Nuteistosios J. S. apeliacinį skundÄ atmesti.              Kolegijos pirmininkė teisėja                                                                                 Danguolė Å iugždinytė Kolegijos teisėjai                                                                                       Giedrius Endriukaitis                                                                                                                                                                                                                                    Jurgis KiÅ¡kis