8ea2f92d-bbc9-4ed8-8993-a78ad5692eac · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI3-1588-764/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04142-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.10.5; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Â

2020 m. spalio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

sekretoriaujant Irenai Mialdunienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovėms advokatei Aistei Medelienei ir Irenai Maksimaitienei,

atsakovės atstovei Jurgitai Narkevičiūtei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialo skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialas kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ Nr. S-144 (7p-43/2019); 2) įpareigoti KomisijÄ atnaujinti procesÄ mokestiniame ginče, pasibaigusiame įsiteisėjusiu Komisijos 2018 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. S-107(7-65/2018) ir nagrinėti mokestinį ginÄÄ iÅ¡ naujo, įtraukiant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ ginčo nagrinėjimÄ ; 3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PaaiÅ¡kino, kad Komisija iÅ¡nagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens L. S. 2018 m. balandžio 19 d. skundÄ dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) sprendimo ir 2018 m. birželio 29 d. priėmė Komisijos sprendimÄ , kuriuo minėtÄ sprendimÄ panaikino. Mokestinis ginčas Å¡ioje byloje vyko dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu trečiajam suinteresuotam asmeniui L. S. papildomai apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir su juo susijusių sumų, susijusių su trečiojo suinteresuoto asmens iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2012 - 2015 m. gautomis pajamomis pagal gyvybės draudimo sutartį.

Inspekcija, iÅ¡tyrusi trečiojo suinteresuoto asmens draudimo sandorius, konstatavo, jog L. S. siekė mokestinės naudos, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiÅ¡kėjo sudarytos sutarties (ir jų pakeitimų) tikslas nebuvo gyvybės draudimas, susijęs su asmens gyvybe ir (ar) kapitalo kaupimu, bet investavimas, perduodant pinigus pareiÅ¡kėjui, siekiant iÅ¡saugoti ir padidinti jų vertę arba užtikrinti teigiamas pajamas. Komisija, iÅ¡nagrinėjusi mokestinį ginÄÄ , konstatavo, kad L. S. iÅ¡ pareiÅ¡kėjos gautos lėšos GPMÄ® prasme yra ne pagal gyvybės draudimo sutartį gautos iÅ¡mokos, o investavimo pajamos, kurias GPMÄ® prasme Komisija priskyrė kitoms su darbo santykiais nesusijusioms pajamoms, kurios pagal apmokestinimo tvarkÄ priskiriamos apmokestinamoms A klasės pajamoms.

PareiÅ¡kėjas 2019 m. rugsėjo 9 d. pateikė praÅ¡ymÄ Komisijai atnaujinti procesÄ mokestinio ginčo byloje, pasibaigusioje įsiteisėjusiu Komisijos Sprendimu, tačiau Komisija pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti mokestinio ginčo procesÄ netenkino. PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su Komisijos ginčijamu sprendimu, mano, kad jo praÅ¡ymas iÅ¡nagrinėtas formaliai, o priimtas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų bÅ«ti naikintinas.

Nurodo, kad ginčijamame sprendime Komisija nepagrįstai nurodo, kad pareiÅ¡kėjo teisėms ir pareigoms Komisijos Sprendimas, priimtas trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu, neturi jokios įtakos. Tokia Komisijos pozicija paremta formaliu ir siauru MAÄ® ir Komisijos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų aiÅ¡kinimu, neatlikus teisės aktų sisteminės analizės. Skundžiamame sprendime Komisijos pateiktas aiÅ¡kinimas lemia, kad tretieji suinteresuoti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms turi įtakos jos sprendimai (dažniausiai - mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo ir gyventojas, kurie dalinasi tÄ pačiÄ mokestinę prievolę, dėl kurios ginčas kyla), lieka neapginami ir jiems neiÅ¡vengiamai kyla mokestinės pasekmės, kurių užginčijimas yra jeigu ne praktiÅ¡kai neįmanomas, tai ženkliai apsunkintas.

PareiÅ¡kėjas cituodamas ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 dalies ir 33 straipsnio 5 dalies nuostatas, teigia, jog ABTÄ® aiÅ¡kiai įtvirtina trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių apsaugÄ ir užtikrina asmenų teisę į teisminę gynybÄ . PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, jeigu teismas identifikuoja trečiuosius asmenis, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo sprendimas, jis, užtikrindamas jų teises, privalo įtraukti tokius asmenis į bylos nagrinėjimÄ . Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiÅ¡kėjas pabrėžia, jog mokestinėse bylose trečiuoju suinteresuotu asmeniu neretai įtraukiamas mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo ar mokesčių mokėtojas, jeigu ginčas vyksta dėl mokestį iÅ¡skaičiuojančio asmens mokestinių prievolių, susijusių su iÅ¡mokėtų pajamų apmokestinimu. PareiÅ¡kėjo vertinimu, vien galimybė apskaičiuoti mokesčius iÅ¡ mokestinių prievolių, kurios yra ginčo objektu, kaip ir nagrinėjamu atveju, yra pagrindas įtraukti tokį asmenį į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

PareiÅ¡kėjui nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu Komisija atsisakė atnaujinti procesÄ : ar dėl to, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas trečiojo suinteresuoto asmens institutas ikiteisminiame mokestinių ginčų nagrinėjime, ar dėl to, kad Komisijos sprendimas (jos pačios vertinimu) negali turėti įtakos pareiÅ¡kėjo teisėms ir pareigoms, ar dėl to, kad jis dar neturėjo tokios įtakos iki praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ padavimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, įsiteisėję Komisijos sprendimai turi analogiÅ¡kÄ teismo sprendimams teisinę galiÄ ir sukelia iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas teisines pasekmes, todėl nagrinėjamu atveju Komisija, priimdama sprendimÄ turėjo vadovautis ne tik specialiuoju įstatymu, bet ir panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančiu teisės aktu – ABTÄ® (Å¡ios pozicijos yra laikomasi ir LVAT). Kadangi specialusis teisės aktas nereguliuoja trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į procesÄ , Komisija nagrinėjamu atveju, pasak pareiÅ¡kėjo, turėjo vadovautis ABTÄ®.

Apibendrindamas skundo argumentus pareiÅ¡kėjas nurodo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas jo praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ mokestinio ginčo byloje, kuri pasibaigė įsiteisėjusiu Komisijos sprendimu. PrieÅ¡ingu atveju susidarytų situacija, jog pareiÅ¡kėjas netektų jam garantuojamos teisės kreiptis į teismÄ dėl jam pareigas nustačiusio ikiteismine tvarka priimto Komisijos sprendimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, Komisija skundžiamame sprendime netaikė sisteminio teisės normų (ne tik MAÄ®, bet ir ABTÄ®) aiÅ¡kinimo, neatsakė į pagrindinį pareiÅ¡kėjo argumentÄ dėl subsidiaraus ABTÄ® taikymo, dėl ko toks sprendimas turi bÅ«ti panaikintinas, o Komisija įpareigotina atnaujinti procesÄ pagal pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovės palaikė skundo argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovė pažymi, jog Ä®statymo leidėjas nėra numatęs galimybių, trečiajam suinteresuotam asmeniui, t.y. pareiÅ¡kėjui praÅ¡yti atnaujinti procesÄ mokestiniame ginče. Teigia, jog tarp mokesčių administratoriaus ir pareiÅ¡kėjo nagrinėjamu atveju nevyko mokestinis ginčas, nes pareiÅ¡kėjas nebuvo mokestinio ginčo Å¡alimi.

Atkreipia dėmesį į tai, jog mokestinis ginčas ikiteisminėje ir teisminėje stadijoje yra nagrinėjamas vadovaujantis skirtingais teisės aktais: mokestinio ginčo nagrinėjimÄ ikiteisminėje stadijoje reglamentuoja MAÄ® nuostatos, o mokestinio ginčo nagrinėjimÄ teisminėje stadijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) nuostatos. Å ios abi mokestinio ginčo nagrinėjimo procedÅ«ros, atsakovės teigimu, nėra tapačios.

Atsakovė įvertinusi MAÄ® nuostatas, susijusias su proceso atnaujinimu, įvertino tai, jog tokios teisės neturi trečiasis suinteresuotas asmuo, t.y. pareiÅ¡kėjas. PraÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , atsakovės teigimu, turi teisę tik mokesčių mokėtojas. PareiÅ¡kėjas, net ir bÅ«damas pripažintas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, neturi galimybės atnaujinti proceso.

Apibendrindama atsiliepimo argumentus, atsakovė nurodo, kad Komisijos sprendime, kuris nebuvo apskųstas teismui, konstatuotos aplinkybės dėl pareiÅ¡kėjo apmokestinimo nelaikytinos turinčiomis prejudicinę galiÄ ir iÅ¡ naujo neįrodinėjamomis nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme atnaujinti procesÄ iÅ¡dėstytų motyvų, atsakovė pažymi, kad praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ pareiÅ¡kėjas galėtų pateikti tik tuo atveju, jeigu sprendime teismas nuspręstų dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ar pareigų.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. S. su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Komisija pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, nes pareiÅ¡kėjas turėjo visas galimybes pasidomėti ginčo baigtimi ir sužinoti apie priimtÄ sprendimÄ bei su juo susipažinti, tačiau to nepadarė.

L. S. vertinimu, nepagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl to, kad Komisija savo sprendime nenurodė, netaikė ABTÄ® nuostatų. Pažymi, jog vien tai, kad pareiÅ¡kėjas remiasi Å¡iomis normomis, nepatvirtina ginčijamo sprendimo neteisėtumo. Be to, skunde labiau pasisakoma dėl pagrindų atnaujinti procesÄ , o ne ginčijamo sprendimo neteisėtumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, jog procesas turi bÅ«ti atnaujintas vien dėl to, kad ginčijamas sprendimas priimtas dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ir pareigų. Atkreipia dėmesį, jog vertinant, ar Komisijos sprendime pasisakyta dėl trečiojo asmens teisių ir pareigų, pažymėtina, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylÄ neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį. Pasak L. S., pareiÅ¡kėjas tiek praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, tiek skundÄ grindžia tuo, kad Komisija sprendime nusprendė dėl jo teisių ir pareigų, nes konstatavo, jog nuo pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėtų pajamų GPM turėjo iÅ¡skaičiuoti ir į biudžetÄ sumokėti draudikas. Tvirtina, jog tokio teiginio Komisijos sprendimo rezoliucinėje dalyje iÅ¡ viso nėra. Taip pat pažymi, jog pareiÅ¡kėjui Komisijos sprendimu jokie privalomo pobÅ«džio nurodymai ar įpareigojimai nebuvo nustatyti. Atitinkamai Komisija sprendime tiesiogiai nepriėmė privalomų nurodymų, kurie, kilusio ginčo kontekste tarp L. S. ir VMI, turėtų įtakÄ pareiÅ¡kėjo teisėms ir pareigoms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka.

Administracinės bylos objektyviam ir nuodugniam iÅ¡nagrinėjimui, prie Å¡ios administracinės bylos pridedamos Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) byla Nr. 6.11-(7p-43/2019) „Dėl Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialo praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ mokestinio ginčo byloje pagal L. S. skundÄ dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 68-35“ ir Komisijos byla Nr. 6.11-(7-65/2018) „Dėl L. S. skundo dėl Inspekcijos 2018 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 68-35“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti procesÄ mokestinio ginčo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad Komisija 2018 m. birželio 29 d. priėmė sprendimÄ Nr. S-107(7-65/2018), kuriuo iÅ¡nagrinėjusi L. S. 2018 m. balandžio 19 d. skundÄ , panaikino Inspekcijos 2018 m. kovo 27 d. sprendimÄ Nr. 68-35, kuriuo L. S. buvo apskaičiuota 30 751,39 Eur GPM, 9 949,91 Eur GPM delspinigių ir skirta 9 225Eur GPM bauda. Komisijos 2018 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. S-107(7-65/2018) dėl L. S. skundo įsiteisėjo.

PareiÅ¡kėjas 2019 m. rugsėjo 6 d. Komisijai pateikė praÅ¡ymÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ mokestiniame ginče, pasibaigusiame įsiteisėjusiu Komisijos 2018 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. S-107(7-65/2018). Komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , įvertinusi procesinę padėtį mokestiniame ginče, 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. S-144 (7p-43/2019) praÅ¡ymo netenkino.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti minėtÄ sprendimÄ ir atnaujinti mokestinio ginčo procesÄ , įtraukiant jį į bylos nagrinėjimÄ .

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, jog mokestiniai ginčai – tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl mokesčių administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panaÅ¡aus pobÅ«džio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grÄ Å¾inti (įskaityti) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ).

Pagal MAÄ® 147 straipsnį, Komisija yra ikiteisminė mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija. Mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarkÄ Komisijoje reguliuoja MAÄ® IX skyriuje įtvirtintos procesinės teisės normos, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 „Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Komisijos nuostatai.

MAĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad: 1) Komisija nagrinėja mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus; 2) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų; 3) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus, kai centrinis mokesčių administratorius per šio Įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo dėl mokestinio ginčo.

Administracinių teismų praktikoje, aiÅ¡kinant mokestinio ginčo sÄ vokÄ , pripažįstama, jog įstatymų leidėjas mokestiniais ginčais pripažįsta tik tokius ginčus, kai jie kyla tarp dviejų teisinių vienetų mokestinėje srityje t. y. mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo (ar kito panaÅ¡aus pobÅ«džio sprendimo) pagrindu. Tačiau, tai tik viena iÅ¡ sÄ lygų, kylantį ginÄÄ tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus pripažinti mokestiniu ginču. Kitas imperatyvas yra tas, kad sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kitame panaÅ¡aus pobÅ«džio sprendime mokesčių mokėtojui turi bÅ«ti naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis. Vadinasi, mokestiniam ginčui atsirasti reikalingos dvi tarpusavyje susijusios esminės sÄ lygos: sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panaÅ¡aus pobÅ«džio sprendimas ir tokiame sprendime (bendrine prasme) apskaičiuotas bei nurodomas sumokėti mokestis. Nesant vienos iÅ¡ aptartų sÄ lygų, kilęs ginčas tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus paprastai neturėtų bÅ«ti pripažįstamas mokestiniu ginču bei nepatektų į mokestinio ginčo sÄ vokÄ .

Mokestinio ginčo atnaujinimo pagrindai, subjektai, turintys teisę paduoti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pateikimo terminai, reikalavimai tokio praÅ¡ymo turiniui yra reglamentuojami MAÄ® 160 straipsnyje. MAÄ® 160 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė paduoti praÅ¡ymÄ atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesÄ , tačiau pabrėžtina, jog proceso atnaujinimas yra iÅ¡imtinė procedÅ«ra, kuri taikoma tik iÅ¡imtiniais atvejais, griežtai laikantis įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų ir taisyklių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog proceso atnaujinimas nėra vien tik pakartotinė bylos peržiÅ«ra, tai iÅ¡imtinė procedÅ«ra, kurios vienas iÅ¡ tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo nagrinėjant bylas pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindÄ manyti, jog byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai, nustatymÄ . LVAT yra pažymėjęs, jog teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas tampa susijęs su daugkartinio teisės aktų nustatyta tvarka įsigaliojusio sprendimo peržiÅ«rėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, nes kitaip susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiÅ¡kai taptų dar viena įprasta mokestinio ginčo nagrinėjimo stadija, o tai akivaizdžiai prieÅ¡tarautų MAÄ® įtvirtinto proceso atnaujinimo mokestinių ginčų bylose instituto tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1917-13).

IÅ¡analizavus ir įvertinus paminėtas nuostatas, matyti, kad be mokesčių mokėtojo, kuriam sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kitu panaÅ¡aus pobÅ«džio sprendimu bÅ«tų apskaičiuotas ar nurodomas sumokėti mokestis, ir kuris inicijuoja mokestinį ginÄÄ , Komisijoje nagrinėjant mokestinius ginčus nenumatyta, kad į jų nagrinėjimÄ bÅ«tų įtraukiami ir tretieji suinteresuoti asmenys. Vadinasi, mokestiniais ginčais pripažįstami tik tokie ginčai, kai jie kyla mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo pagrindu.

IÅ¡ byloje pateiktų proceso dalyvių nuomonių matyti, jog su mokestinio ginčo atnaujinimo procesu nesutinka tiek atsakovė, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir teisėjų kolegija, pabrėždama, kad pagal MAÄ® 160 straipsnio 3 dalį, praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ turi teisę paduoti tik mokesčių mokėtojas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nėra pasibaigusio mokestinio ginčo Å¡alis, pateikti praÅ¡ymo jis teisės neturi. Be to, teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bÅ«tų priimtas sprendimas, kuriuo jam bÅ«tų apskaičiuotas ar nurodomas sumokėti mokestis ir su juo susijusios sumos. Taigi, atsakovė pagrįstai atsisakė patenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ mokestinio ginčo byloje ABTÄ® 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu pažymi, jog Å¡iuo pagrindu bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ir pareigų.

Pagal ABTÄ® 157 straipsnio 1 dalį, praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ turi teisę paduoti proceso Å¡alys ir jų atstovai, neįtraukti į bylos nagrinėjimÄ asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras ir vieÅ¡ojo administravimo subjektai, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Neįtraukti į bylos nagrinėjimÄ asmenys gali paduoti praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ tik Å¡io įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTÄ® 156 straipsnio 2 dalies 7 punktu LVAT praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog Å¡is pagrindas skirtas užtikrinti vienÄ pagrindinių sÄ Å¾iningo teismo proceso principų – teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, todėl Å¡iuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimÄ gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimÄ asmenys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-224/2011). Procesas Å¡iuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sÄ lygos: 1) asmenys, pateikiantys praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , nagrinėjimÄ , 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesÄ , teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo.

Byloje nustatyta, kad pasibaigusio mokestinio ginčo tarp L. S. ir Inspekcijos byloje Klaipėdos AVMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo mokestis buvo apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti L. S.. Komisija, pasisakydama dėl Inspekcijos sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta L. S. nustatyta mokestinė prievolė ir su ja susijusios sumos, ir jį panaikindama visa apimtimi, naujos mokestinės prievolės pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nenustatė. IÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios leistų mokestinės prievolės, kylančios iÅ¡ A klasės pajamų, įvykdymo tiesiogiai reikalauti iÅ¡ L. S. nenustatyta. Nesant iÅ¡skirtinių aplinkybių, Inspekcija nepagrįstai nesivadovavo GPMÄ® 23 straipsnio nuostatomis ir mokestinę prievolę nuo pareiÅ¡kėjos įmonės iÅ¡mokėtų A klasės pajamų perkėlė L. S., negali bÅ«ti suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesÄ , teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar jų pasibaigimo.

Dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme atnaujinti procesÄ iÅ¡dėstytų kitų motyvų, t.y. galimai padarytų materialinės teisės normų pažeidimų jas taikant, dėl ko galėjo bÅ«ti priimtas neteisėtas sprendimas, teisėjų kolegija pažymi, jog viena vertus pareiÅ¡kėjas nėra mokesčių mokėtojas, kita vertus, remiantis ABTÄ® 157 straipsnio 1 dalimi, neįtraukti į bylos nagrinėjimÄ asmenys gali paduoti praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ tik Å¡io įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu. Tačiau kaip jau minėta, Komisija mokestinio ginčo byloje nenusprendė dėl pareiÅ¡kėjo teisių ar pareigų, t.y. neapskaičiavo pareiÅ¡kėjui jokių mokesčių ar su jais susijusių sumų. Kaip teisingai atsiliepime akcentavo atsakovė, pareiÅ¡kėjui inicijuotas kitas mokestinis patikrinimas, kuris niekaip nėra susijęs su byloje nagrinėjamu atveju. Dėl iÅ¡vardytų priežasčių, teisėjų kolegija nepasisakys detaliau dėl pareiÅ¡kėjo argumento, kad buvo padaryti materialinės teisės normų pažeidimai, nes mano, kad tai neturi lemiamos įtakos bylos objektyviam ir teisingam iÅ¡sprendimui.

Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija pagrįstai atsisakė patenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ pasibaigusioje mokestinio ginčo byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei faktinio, nei teisinio pagrindo patenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ nėra, todėl Komisijos sprendimas paliktinas nepakeistu, o pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Skundo reikalavimas, kuriuo praÅ¡oma įpareigoti KomisijÄ atnaujinti procesÄ mokestiniame ginče, pasibaigusiame įsiteisėjusiu Komisijos 2018 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. S-107(7-65/2018) ir nagrinėti mokestinį ginÄÄ iÅ¡ naujo, įtraukiant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ ginčo nagrinėjimÄ , yra iÅ¡vestinis reikalavimo panaikinti sprendimÄ atžvilgiu. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir iÅ¡vestinis pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas. PareiÅ¡kėjo skundo netenkinus, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialo skundÄ atmesti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Jolanta Malijauskienė

Egidija Puzinskaitė

Eglė Žulytė-Janulionienė