Legislator Case Law & Legislation
2023-01-25 Nr. AB-2153-3-61-3-00094-2021-1 AI generated

2023-01-25 Nr. AB-2153-3-61-3-00094-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2023-01-25 Nr. AB-2153-3-61-3-00094-2021-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Sprendimas

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ ir atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2023-01-25 Nr. AB-2153-3-61-3-00094-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Raguvilė“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (12.6)-AD5-22933 „Dėl prašymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą“ (toliau – ir Sprendimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-9-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00094-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ ir atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Raguvilė“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (12.6)-AD5-22933 „Dėl prašymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas jo 2020 m. gruodžio 15 d. prašymą pratęsti Departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. lapkričio 25 d. privalomojo nurodymo Nr. PN23-43 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą (toliau – ir Prašymas) išnagrinėjo formaliai, atmetė remdamasis deklaratyviais argumentais, todėl Sprendimas neatitinka iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies (tokia norma nurodyta skunde) ir iš teismų praktikos kylančių reikalavimų. Pareiškėjas teigė, kad egzistuoja objektyvus pagrindas pratęsti minėtą terminą.

3. Pareiškėjas nurodė, jog priimant Sprendimą, neatsižvelgta į pareiškėjo argumentus, su kuriais sutiko ir atsakovas 2020 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. (3.0)-AD5-20580 (toliau – ir Raštas), panaikindamas ankstesnįjį privalomąjį nurodymą, t. y. Inspekcijos 2020 m. spalio 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN23-33 (toliau – ir Pirmasis privalomasis nurodymas), kad įpareigojimas išgabenti 1 455,44 t mineralinių medžiagų iš pareiškėjo veiklos teritorijos yra neproporcingas, nes nesudarytos galimybės pašalinti šį nustatytą trūkumą. Pareiškėjas, atsakydamas į Inspekcijos 2020 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. 20677, paaiškino, jog šiam nustatytam trūkumui pašalinti prireiks apie 10 mėnesių, tačiau jis maksimaliai stengsis, siekdamas atlikti šiuos darbus per 6 mėnesius (tai patvirtina su UAB „Kartografiniai projektai“ sudaryta 2020 m. lapkričio 3 d. sutartis dėl projektavimo darbų, projektuotojui pervestos lėšos, pradėti pasirengimo darbai, pvz., atlikti tinklų žymėjimai, paduotas prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo). Pareiškėjas po Prašymo padavimo pateikė atsakovui papildomus paaiškinimus ir įrodymus apie savo veiksmų realumą, pavyzdžiui, tai, kad medžiagos buvo uždengtos nepralaidžia danga, tokiu būdu eliminuojant bet kokią žalos gamtai kilimo galimybę. Pareiškėjo vertinimu, jis nurodė atsakovui aiškius ir konkrečius Privalomojo nurodymo įgyvendinimo veiksmus, konkrečius terminus, pagrindė juos rašytiniais įrodymais, tačiau atsakovas į pareiškėjo argumentus atsakė tik lakoniškais teiginiais ir nepaaiškino Privalomajame nurodyme nustatyto jo įvykdymo termino. Atsakovas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas Prašymu siekė atitolinti jam kilsiančias teisines pasekmes, kadangi pareiškėjas tik naudojasi įstatyme įtvirtinta savo teise. Atsakovo teiginys, kad Klaipėdos rajono gyventojai nuolat jaučia pareiškėjo veiklavietėje neteisėtai laikomų pelenų ir šlako neigiamą poveikį, todėl būtina nedelsiant spręsti šį klausimą, yra pagrįstas taip pat tik deklaratyvia atsakovo nuomone, nes tokia aplinkybė nėra niekur konstatuota ir Inspekcija jos nenagrinėjo (pabrėžta, kad, atlikus medžiagos cheminių elementų tyrimą, leistinų dydžių viršijimas nenustatytas; niekur nenustatyta ir tai, kad minėtos medžiagos gali patekti į gruntinius vandenis bei teršti aplinką).

4. Pareiškėjas tvirtino, kad medžiagų išgabenimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), todėl, ją taikant, turėjo būti tinkamai įvertintos tokio nurodymo įvykdymo sąlygos ir terminai. Tiek Inspekcija, tiek Departamentas privalėjo atsižvelgti į dėl Covid-19 pandemijos nustatytus ribojimus, dėl kurių vežimo paslaugas teikiančios įmonės, į kurias kreipėsi pareiškėjas, atsisakė vykdyti vežimus iki paskelbto karantino pabaigos, taip pat į tai, kad dėl didelio medžiagų kiekio vežimai vyktų ne mažiau nei 3 savaites (tai patvirtina pridėti įrodymai). Atsakovas neįvardijo alternatyvių veiksmų, kurių tokioje situacijoje galėjo imtis pareiškėjas. Pareiškėjas nesutiko ir su teiginiais Sprendime, kad jis klaidingai interpretavo Rašte išdėstytus argumentus ir kad Departamento pareigūnams nebuvo nurodyta užtikrinti, jog ūkio subjektai, turintys teisę priimti pelenus ir šlaką, tokias medžiagas iš Bendrovės priimtų nemokamai. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis neturi pakankamų finansinių resursų sumokėti už tokias paslaugas, o Inspekcija neįvykdė Rašte jai suformuluoto įpareigojimo – užtikrinti, kad medžiagos būtų priimtos (neatlygintinai) UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centre arba kitoje įmonėje. Atsakovas, Sprendime neigdamas Rašte nurodytas aplinkybes, galbūt piktnaudžiauja turimais įgaliojimais, prieštarauja nenuginčytame savo paties administraciniame sprendime išsakytų argumentų teisingumui ir pagrįstumui bei sukuria teisiškai ydingą situaciją, kai analogiškos aplinkybės vertinamos skirtingai. Atsakovo aplaidumą pagrindžia ir padaryti procedūriniai pažeidimai, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino prašymui dėl termino pratęsimo išnagrinėti praleidimas (Prašymas turėjo būti išnagrinėtas iki 2020 m. gruodžio 22 d., bet Sprendimas buvo gautas tik 2020 m. gruodžio 28 d.).

5. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo teiginys, jog argumentai dėl Privalomojo nurodymo apskundimo savaime nesudaro pagrindo pratęsti šio nurodymo įvykdymo terminą, nėra pakankamas tokiems argumentams atmesti. Pareiškėjas manė, jog dėl to, kad Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas dar nėra galutinai išspręstas, šio nurodymo įvykdymo terminas turėtų būti pratęstas 6 mėnesiams. Per šį laikotarpį galbūt būtų galutinai išspręstas klausimas dėl Privalomojo nurodymo atitikties teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jei teismas nuspręstų tenkinti šį skundą, pareiškėjas patirtų ne mažiau nei 67 927,96 Eur nuostolius, susijusius su medžiagų išgabenimu (tuo atveju, jeigu nebūtų sudarytos objektyvios galimybės pašalinti nustatytus trūkumus), ir įgytų teisę reikalauti šių nuostolių atlyginimo iš kaltojo asmens – Departamento / Inspekcijos.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

7. Atsakovas paaiškino, kad Prašyme nebuvo nurodyta, kokių konkrečiai veiksmų, susijusių su Privalomojo nurodymo vykdymu, pareiškėjas neturi galimybės atlikti karantino laikotarpiu, akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog dėl karantino šalyje visiškai sustojo ūkinė veikla; priešingai, iš turimų duomenų nustatyta, kad per karantiną ūkinę veiklą vykdė tiek pareiškėjas (rinko ir vežė atliekas, tvarkė Klaipėdos r. savivaldybės kelius), tiek UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras ir kitos įmonės; pareiškėjui nekilo kliūčių sudaryti 2020 m. lapkričio 3 d. sutartį su UAB „Kartografiniai projektai“. Iš pateikto Prašymo bei komercinių pasiūlymų akivaizdu, kad pareiškėjui būtų užtekę nuo 10 darbo dienų iki 3 savaičių pelenams ir šlakui išvežti, tačiau pareiškėjas, nuo 2020 m. spalio 22 d. žinodamas apie teisės aktų pažeidimus bei gavęs Privalomąjį nurodymą, neįvykdė šio nurodymo. Bendrovės interneto svetainėje nurodyta, jog ir ji pati teikia tokias krovinių gabenimo paslaugas.

8. Atsakovas tvirtino, kad Privalomasis nurodymas yra alternatyvus, t. y. Bendrovė įpareigota arba išvežti pelenus ir šlaką iš veiklavietės, arba šias medžiagas šioje teritorijoje laikyti taip, kad nebūtų pažeidžiami aplinkosauginiai reikalavimai, t. y. kad medžiagos nekeltų neigiamo poveikio aplinkai. Šie reikalavimai apima ir nuotekų surinkimo sistemą, ir medžiagų sklaidą už teritorijos ribų. Pareiškėjas turi visas galimybes išvežti šlaką ir pelenus iš teritorijos, o jo nurodytos Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo priežastys nelaikytinos objektyviomis.

9. Atsakovas pabrėžė, kad dėl Privalomojo nurodymo vykdymo pareiškėjui galinčios kilti neigiamos finansinės pasekmės savaime negali būti pagrindu terminui pratęsti, nes pareiškėjo individualūs verslo interesai nėra svarbesni už Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jo Prašymas buvo išnagrinėtas ne per įstatyme nustatytą terminą, nėra pagrindas panaikint Sprendimą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „Raguvilė“ skundą, t. y. panaikino Sprendimą ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

11. Teismas nurodė, kad Departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. spalio 22 d., atlikusi neplaninį išplėstinį patikrinimą aplinkos oro apsaugos, medžiagų (atliekų) tvarkymo ir saugojimo, paviršinių nuotekų srityse pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pavedimą, atsižvelgdama į Šimkų kaimo bendruomenės pateiktą peticiją dėl pareiškėjo galimos taršios veiklos, priėmė patikrinimo aktą Nr. PA23-JO-69-20 / PA1-5 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nustatė, kad Bendrovė priėmė ir sandėliuoja veiklavietėje pelenus ir šlaką (mineralines medžiagas), kaip cheminę medžiagą, neregistruotą REACH reglamente ar neturėdama parengtos darniosios ar nedarniosios srities statybos produkto, tiekiamo Lietuvos rinkai, eksploatacinių savybių deklaracijos; sandėliuojamos taršios medžiagos – mineralinės medžiagos (įvardytos kaip šlakas ir pelenai) laikomos nedengtos, tiesiogiai ir netiesiogiai veikiamos kritulių; Bendrovė veiklavietėje neįrengė paviršinių nuotekų surinkimo į atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą (nuotakyną), nevalė ir nekontroliavo į aplinką su nuotekomis išleidžiamų teršalų (medžiagų), kurių DLK kontrolę nustato teisės aktai. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad UAB „Fortum Heat Lietuva“ 2020 m. sausio 23 d. pateikė prašymą UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui leisti paimti UAB „Redus LT“ apdorotus pelenus (šlaką); UAB „Redus LT“ ir Bendrovė 2020 m. liepos 7 d. sudarė paslaugų sutartį dėl bendradarbiavimo eksperimentiniame tyrime su tikslu naudoti apdorotus pelenus (šlaką) automobilių kelių (gatvių) konstrukcinių sluoksnių įrengimui, pagal kurią susitarė, jog pareiškėjo teritorijoje yra laikinai leidžiama sandėliuoti iki 1 500 t mineralinių medžiagų (sutarties 3.1.1 p.); 2020 m. liepos 24 d. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 20-0719 UAB „Redus LT“ perdavė pareiškėjui 1 457,44 t mineralinių medžiagų.

12. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2020 m. spalio 22 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. PN23-33, kuriuo nurodė Bendrovei iki 2020 m. lapkričio 20 d. išvežti 1 455,44 t pelenų ir šlako (mineralinių medžiagų) iš jos veiklavietės, esančios (duomenys neskelbtini), į UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro sąvartyną, esantį (duomenys neskelbtini). Departamentas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-23063 (Raštu) iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, t. y. panaikino Pirmąjį privalomąjį nurodymą bei perdavė Inspekcijai jį priimti iš naujo. Departamentas nurodė, jog laikytini pagrįstais ir tenkintini tarpusavyje susiję skundo reikalavimai – 2020 m. spalio 22 d. privalomąjį nurodymą panaikinti ir perduoti jį priėmusiam pareigūnui nagrinėti iš naujo, taip pat 2020 m. spalio 22 d. privalomąjį nurodymą pakeisti iš dalies, pakeičiant poveikio priemonę į švelnesnę – suteikiant objektyvų terminą pašalinti nustatytus trūkumus, be to, nurodyta užtikrinti, kad UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pelenus ir šlaką priimtų neatlygintinai. Inspekcija 2020 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 20677 įpareigojo pareiškėją pateikti informaciją apie tai, iki kada jis turėtų galimybę pašalinti Pirmajame privalomajame nustatytus trūkumus.

13. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 23 d. pateikė atsakymą Inspekcijai, kuriame nurodė, kad mineralinių medžiagų išvežimas iš teritorijos yra kraštutinė priemonė ir turėtų būti galiojanti (taikytina), jeigu Bendrovė negali ir / ar atsisako vykdyti galimų trūkumų šalinimo veiksmus. Bendrovė vykdo bei siekia pašalinti nustatytus trūkumus, ji dar 2020 m. spalio 28 d. ėmėsi veiksmų dėl nuotekų ir buities – gamybinių nuotekų surinkimo tinkle bei nuotekų valymo įrenginių sistemos įrengimo darbų atlikimo, 2020 m. lapkričio 3 d. sudarė sutartį su UAB „Kartografiniai projektai“ dėl projektavimo darbų atlikimo, nurodė terminus, nustatytus sutartyje dėl darbų atlikimo (pirmas etapas – per 3 mėnesius, antras etapas – per 6 mėnesius, pridėjo tai pagrindžiančius įrodymus: paslaugų sutartį, mokėjimo nurodymą). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad medžiagų išgabenimas galėtų būti įvykdytas tik Lietuvoje atšaukus karantiną (jo ribojimus), jų išvežimas užtruktų ne mažiau nei 3 savaites (šiai aplinkybei pagrįsti pridėjo vežėjų pasiūlymus). Pareiškėjas tvirtino, kad jis neturi finansinių resursų medžiagų išvežimui įvykdyti ir kad Inspekcija turėtų imtis veiksmų bei užtikrinti, jog medžiagos būtų priimtos neatlygintinai. Apibendrindamas, pareiškėjas teigė, jog jis maksimaliai stengiasi dėl nuotekų ir buities valymo įrengimų įrengimo (yra pradėjęs įrengimo darbus), todėl turi būti sudarytos galimybės tai įgyvendinti (nustatytas 6 mėn. terminas), o medžiagų išvežimas galėtų būti vykdomas, jeigu pareiškėjas atsisakys įrengti valymo įrenginius ir tik po karantino atšaukimo per 3 savaites su sąlyga, kad Inspekcija užtikrins medžiagų priėmimą neatlygintinai.

14. Teismas nurodė, kad Inspekcija 2020 m. lapkričio 25 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. PN23-43, kuriame nurodė, kad Bendrovės veiklavietėje sandėliuojamos taršios medžiagos: apdoroti pelenai ir šlakas laikomi atviroje aikštelėje, nedengti, tiesiogiai ir netiesiogiai veikiami kritulių. Atvirame įrenginyje pelenai ir šlakas nėra natūraliai ar dirbtinai drėkinami, siekiant sumažinti galimą dulkėjimą, nors tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-805 patvirtintų Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) 13 punkte. Bendrovės veiklavietėje – pelenų ir šlako laikymo įrenginyje gamybinės nuotekos nesurenkamos ir nevalomos, nors tai numatyta Reikalavimų 14 punkte, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamente. Bendrovės veiklavietėje nėra įrengtas buities – gamybinių nuotekų surinkimo ir paviršinių nuotekų surinkimo tinklas bei nuotekų valymo įrenginiai. Bendrovė buvo įpareigota iki 2020 m. gruodžio 23 d. pašalinti 1 455,44 t pelenų ir šlako iš savo veiklavietės į įmones, turinčias teisę naudoti ar šalinti šias medžiagas, arba įdiegti priemones, kurios užtikrintų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų vykdymą, sandėliuojant pelenus, šlaką veiklavietės teritorijoje. Departamentas 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-23063 netenkino pareiškėjo skundo ir Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 15 d. pateikė atsakovui Prašymą, kuriame teigė, kad Inspekcija nesudarė jam objektyvių galimybių pašalinti nustatytus trūkumus, neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes, nors buvo pateikti įrodymai dėl objektyvaus trūkumų šalinimo termino nustatymo, realių veiksmų atlikimo (pradėto proceso dėl valymo įrenginių įrengimo). Inspekcija neatsižvelgė ir į tai, kad Departamentas jau buvo nurodęs taikyti nagrinėjamu atveju švelnesnę poveikio priemonę, kad medžiagų išvežimas galėtų būti taikomas ir įvykdomas tik pasibaigus karantinui, jei Bendrovė atsisakytų įrengti įrenginius ir su sąlyga, kad Inspekcija užtikrintų neatlygintiną medžiagų išvežimą. Pareiškėjas tvirtino, jog jis uždengė medžiagas, kurios, be kita ko, nėra sukėlusios žalos aplinkai, akcentavo, jog Privalomasis nurodymas buvo apskųstas. Pareiškėjas prašė Departamento pratęsti terminą 6 mėnesiams, sudarant realias galimybes pašalinti nustatytus trūkumus, arba pratęsti terminą medžiagoms išvežti – pasibaigus karantinui ne mažiau kaip per 3 savaites, įpareigojant Inspekciją užtikrinti neatlygintiną medžiagų priėmimą. 2020 m. gruodžio 18 d. pranešimu pareiškėjas papildomai informavo atsakovą apie medžiagų uždengimą. Departamentas Sprendimu Prašymo netenkino, nes Privalomasis nurodymas buvo išduotas panaikinus pašalinus Pirmojo privalomojo nurodymo trūkumus, jis yra alternatyvus: arba išvežti medžiagas, arba laikyti jas nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų. Reikalavimai apima tiek nuotekų surinkimo sistemą, tiek medžiagų sklaidą už teritorijos ribų. Karantinas nėra savaime Privalomojo nurodymo nevykdymą pateisinanti aplinkybė, o pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečių veiksmų neturi galimybės atlikti dėl karantino. Pabrėžta, kad būtina klausimą spręsti nedelsiant, kadangi jaučiamas neigiamas poveikis gyventojams. Pareiškėjas savaip interpretuoja Rašto turinį, nes minėtame administraciniame sprendime nebuvo nurodyta, kad Inspekcija privalo užtikrinti medžiagų iš pareiškėjo paėmimo neatlygintinumą.

16. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, be kita ko, Kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) nuostatas. Teismas pažymėjo, kad Privalomasis nurodymas buvo priimtas Kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos. Privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo duotas dėl to, kad jis pažeidė Reikalavimus ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-193. Privalomasis nurodymas buvo duotas pašalinus Pirmojo privalomojo nurodymo trūkumas, jis yra alternatyvus, jame nustatytas vieno mėnesio įvykdymo terminas, t. y. iki 2020 m. gruodžio 23 d. Privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas buvo išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. eI3-3758-583/2021, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu šį nurodymą pripažinus teisėtu.

17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas tiek Inspekcijai, tiek Departamentui nurodė siekiantis pašalinti Pirmajame privalomajame nurodyme, kuris buvo panaikintas, nustatytus trūkumus per ne ilgiau nei 6 mėnesius, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus, kad 2020 m. spalio 28 d. ėmėsi veiksmų dėl nuotekų ir buities – gamybinių nuotekų surinkimo tinklų bei nuotekų valymo įrenginių sistemos įrengimo darbų atlikimo, – 2020 m. lapkričio 3 d. statinio projektavimo paslaugų sutartį Nr. KPT, sudarytą su UAB „Kartografiniai projektai“, kurioje numatyti projektavimo darbai: pirmas etapas – aikštelės projektavimas (3 mėnesiai); antras etapas – statinių projektavimas (terminas 6 mėnesiai). Nustatyta, kad projektuotojui buvo pervestos lėšos. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad pasirengimo darbai jau pradėti ir kad paruošiamieji įrengimo darbai yra vykdomi (atlikti statinių, elektros tinklo, buitinių nuotekų tinklo, vandentiekio tinklo bei lietaus nuotekų tinklo žymėjimai). Tai patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai: 2021 m. sausio 23 d. PVM sąskaita faktūra, 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymas Nr. 20K-47. Pateiktas išrašas patvirtina, kad pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą projektui – inžinerinių tinklų ir atviros aikštelės (duomenys neskelbtini) statybos projektui – užregistruotas 2021 m. sausio 6 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas pritarė pareiškėjo pozicijai, kad Prašymas buvo pagrįstas realiais ir objektyviais rašytiniais įrodymais, nurodytas galimas įvykdymo terminas (apie 10 mėnesių, tačiau stengtųsi įvykdyti per 6 mėnesius).

18. Teismo vertinimu, pareiškėjas aiškiai pabrėžė, kad siekia, visų pirma, nurodyto alternatyvaus Privalomojo nurodymo reikalavimo įvykdymo, pateikė įrodymus dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo tuo atveju, jei nebus pašalinti nurodymo įvykdymo trūkumai, t. y. dėl mineralinių medžiagų iš teritorijos išvežimo (komercinius pasiūlymus). Pareiškėjas Prašyme tvirtino, jog medžiagas išvežtų tuomet, jei negalėtų įvykdyti Privalomojo nurodymo alternatyviu būdu. Pareiškėjas pateikė Departamentui rašytinius įrodymus, patvirtinančius ir tai, kad ėmėsi veiksmų dėl medžiagų uždengimo ir tinkamo laikino saugojimo, t. y. kad medžiagos saugomos be neigiamo poveikio aplinkai (2020 m. gruodžio 18 d. pranešimas). Departamentas neginčijo šių aplinkybių.

19. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, priėjo prie išvados, jog Departamentas iš esmės sutinka ir pripažįsta, kad Pirmajame privalomajame nurodyme nurodytas reikalavimas turėtų būti pakeistas į švelnesnę poveikio priemonę – suteikiant objektyvų terminą pašalinti nustatytus trūkumus; užtikrinant, kad UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pelenus ir šlaką priimtų neatlygintinai, t. y. pareiškėjas pagrįstai teigė, kad atsakovas Sprendime nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių veiksmų, kurių imsis Privalomajame nurodyme nustatytiems trūkumams pašalinti. Departamentas, netenkindamas Prašymo, Sprendime iš esmės nenurodė jokių svarių ir objektyvių termino nepratęsimo priežasčių, pavyzdžiui, neaišku, kodėl Departamentas nusprendė, kad pareiškėjas Prašyme nenurodė, kokių konkrečiai veiksmų, susijusių su Privalomojo nurodymo vykdymu, jis neturi galimybės atlikti karantino laikotarpiu, bei kad pareiškėjas siekia tokiu veiksmu atitolinti jam iš Privalomojo nurodymo kilsiančias teisines pasekmes. Teismo vertinimu, pareiškėjas su Prašymu pateikė faktinius duomenis ir įrodymus, patvirtinančius objektyvias negalėjimo nustatytu terminu įvykdyti Privalomąjį nurodymą priežastis.

20. Teismo vertinimu, pareiškėjas įvykdė Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą sąlygą, suponuojančią elgesio taisyklės taikymą, t. y. Privalomojo nurodymo įvykdymo negalimumą nustatytu terminu pagrindė objektyviomis priežastimis (įrodymais). Departamentas formaliai nurodė tokio prašymo netenkinimo argumentus, akcentuodamas tik tai, kad karantino sąlygos savaime nelaikytinos pateisinančia priežastimi neįvykdyti Privalomojo nurodymo per nustatytą terminą, bet nepateikdamas jokių pagrįstų atmetimo argumentų pagal Prašyme konkrečiai išdėstytas aplinkybes, be to, atsakovo pozicija ginčo klausimu nėra nuosekli: nors atsakovas sutinka, kad Privalomojo nurodymo reikalavimai yra alternatyvūs, tačiau, atsikirsdamas į pareiškėjo skundą, jis pateikė argumentus iš esmės tik dėl neįvykdyto reikalavimo išvežti medžiagas.

21. Teismas apžvelgė iš gero viešojo administravimo principo ir VAĮ įtvirtintų principų, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies kylančius reikalavimus. Teismas pritarė pareiškėjo teiginiams, kad iš Sprendimo turinio nėra aišku ir suprantama, kodėl Departamentas nesprendė dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, sudarant sąlygas pašalinti Pirmajame privalomajame nurodyme išvardytus trūkumus. Sprendimas nėra tiek pagrįstas ir motyvuotas, jog būtų aišku, kodėl netenkintas Prašymas, atsižvelgiant į tai, kad Privalomojo nurodymo reikalavimas yra alternatyvus. Pareiškėjas iš esmės pateikė tiek duomenis, tiek įrodymus, pagrindžiančius realų jo siekį pašalinti nustatytus trūkumus. Teismas sprendė, kad Sprendimas laikytinas neteisėtu VAĮ prasme, todėl yra naikintinas.

22. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, apžvelgė aktualų teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei pareiškėjo pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir pažymėjo, kad šioje byloje advokatas parengė aktualius procesinius ir neprocesinius dokumentus, teikė teisines konsultacijas ginčo klausimu, susipažino su bylos medžiaga.

23. Teismo vertinimu, nors pareiškėjo prašoma priteisti suma – 10 890 Eur – galbūt neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) numatytų maksimalių priteistinų dydžių, tačiau nėra pagrindo teigti, kad, atstovaudamas pareiškėjo interesams šioje byloje, advokatas galėjo patirti itin dideles darbo ir laiko sąnaudas, kurioms atlyginti prašoma suma būtų proporcinga, protinga ir teisinga.

24. Teismo vertinimu, pareiškėjui atstovavo kvalifikuotas, turintis nemažą teisinę patirtį advokatas, todėl nėra pagrindo manyti, jog jam (advokatui) buvo labai sudėtinga tiek teisine, tiek fizine prasme atstovauti pareiškėjui ginant jo interesus šioje administracinėje byloje, atsižvelgiant į ginčo dalyko sudėtingumą, reikalavimų kiekį ir ginčo aplinkybių turinį bei kiekį. Teismas akcentavo, kad, pagal Rekomendacijas, valandinis atlygis taikomas ne procesinių dokumentų parengimui (tam nustatyti konkretūs dydžiai), o konsultacijos teikimui, susipažinimui su bylos medžiaga, dalyvavimui teismo posėdyje (pastarasis truko 23 min.). Procesinių dokumentų ginčui spręsti parengimas šiuo atveju, atsižvelgiant į jų turinį bei kiekį, taip pat nelaikytinas sudėtingu teisine prasme. Nėra pagrįsta, kad paduoto skundo ir kitų procesinių dokumentų rengimas pareikalavo didelių teisinio darbo resursų, teisinių paslaugų kompleksiškumo ar specialiųjų žinių.

25. Teismas priėjo prie išvados, kad, įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, pareiškėjui priteistina 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms (už advokato teisinę pagalbą) atlyginti.

III. 26. Pareiškėjas UAB „Raguvilė“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti pareiškėjui visą jo prašomą sumą, taip pat priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už šio apeliacinio skundo parengimą.

27. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino jam priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą buvo itin detaliai pagrįstas, todėl teismas turėjo pareigą kiekvienų išlaidų dydį įvertinti individualiai, tačiau teismas vadovavosi tik formaliais kriterijais ir be aiškių motyvų drastiškai (7 kartus) sumažino prašomą priteisti sumą. Teismas nepaaiškino, kurias nurodytas išlaidas laikė pagrįstomis ir kurios iš nurodytų sumų turėjo būti sumažintos / nepriteistos, ir nenurodė tokio vertinimo priežasčių. Pareiškėjo skaičiavimu, pagal teismo priteistą sumą, pareiškėjo atstovas galėjo sugaišti tik ne daugiau nei 8 valandas, nors veiksmų visuma įrodo, jog objektyviai neįmanoma atlikti visus veiksmus per šį terminą, nepriklausomai nuo bylos sudėtingumo, turimos kompetencijos ir pan. Iki Sprendimo priėmimo, pareiškėjas (jo atstovas) parengė ir pateikė atsakovui papildomus paaiškinimus. Gavus Sprendimą, reikėjo su juo susipažinti ir informuoti pareiškėją apie galimus tolesnius veiksmus, tuomet parengti skundą ir kitus dokumentus teismui. Dokumentų apimtis itin aiškiai indikuoja, jog Sprendimas buvo ginčijamas įvairiais aspektais. Pareiškėjas turėjo atlikti papildomus būtinus veiksmus ir dėl teismo nepagrįstai priimtų sprendimų, t. y. teikti atskiruosius skundus ir su jais susijusius procesinius dokumentus, taip pat vykdyti teismo įpareigojimus, pavyzdžiui, pateikti poziciją dėl administracinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymo. Vadovaujantis teismų praktika, pareiškėjui turi būti atlygintos ne tik išlaidos dėl atstovavimo teismo posėdyje, bet ir išlaidos dėl pasirengimo teismo posėdžiui.

28. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

29. Atsakovas nurodo, kad teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovo teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, jog Departamentas neįpareigojo pareiškėjo įsirengti paviršinius nuotekų ir buities – gamybinių nuotekų surinkimo tinklus bei nuotekų valymo įrenginius, bet įpareigojo įdiegti priemones, kurios užtikrintų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų vykdymą, sandėliuojant pelenus, šlaką savo veiklavietės teritorijoje. Pareiškėjas galėjo pasirinkti jam priimtiną Privalomojo nurodymo įvykdymo būdą, pavyzdžiui, dalį minėtų medžiagų atiduoti į įmones, turinčias teisę jas naudoti ir šalinti, taip sumažindamas laikomų medžiagų užimamos teritorijų plotą, arba priduoti visą aptariamų medžiagų kiekį, arba galėjo visą medžiagų kiekį perkelti į sandarius konteinerius ir jas juose laikyti ir tuomet per pareiškėjui priimtinus terminus įsirengti nuotekų surinkimo ir valymo įrenginius. Pareiškėjas galėjo pasirinkti jam priimtiną alternatyvų Privalomojo nurodymo įvykdymo būdą, tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių suteikė pirmumą būdui – įdiegti priemones, kurios užtikrintų aplinkosauginius reikalavimus.

30. Atsakovo vertinimu, pelenų ir šlako uždengimas plėvele neapsaugo aplinkos nuo neigiamo poveikio, nes lyjant ant pelenų ir šlako kaupo užterštas vanduo nutekėtų į nukasto grunto duobę bei užterštų gruntą ir paviršinius vandenis. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik pareiškėjo pateiktais vežėjų pasiūlymais, neva patvirtinančiais, kad medžiagų išvežimas galėtų įvykti tik Lietuvoje atšaukus karantiną (jo ribojimus) ir užtruktų ne mažiau nei 3 savaites, bei nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, jog pareiškėjas galėjo kreiptis į UAB „Redus LT“, kuri ir atvežė pelenus bei šlaką į pareiškėjo veiklos teritoriją. Atsakovas teigia, jog ir pats pareiškėjas per karantiną vykdė ūkinę veiklą, o iš duomenų pareiškėjo interneto svetainėje matyti, kad pareiškėjas teikia krovinių gabenimo paslaugas. Pagal pareiškėjo paaiškinimus ir pateiktus komercinius pasiūlymus akivaizdu, kad medžiagoms išvežti būtų užtekę nuo 10 darbo dienų iki 3 savaičių, todėl nustatytas 4 savaičių terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti buvo pakankamas. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad administracinėje byloje Nr. eI3-3758-583/2021 pareiškėjo skundas dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo buvo atmestas. Pagal Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, todėl Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas tik iki 2021 m. birželio 23 d., tačiau vien teismo sprendimo apskundimo terminas suėjo 2021 m. liepos 2 d.

31. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, nurodo visiškai sutinkantis su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimo.

32. Pareiškėjas UAB „Raguvilė“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už šio atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

33. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde nurodytus argumentus, nurodo, kad sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pareiškėjas pabrėžia, kad Prašymas buvo susijęs su vienu iš Privalomojo nurodymo įvykdymo būdų, o atsakovas, tvirtindamas, kad pareiškėjas nebuvo įpareigotas įsirengti paviršinių nuotekų ir buities – gamybinių nuotekų surinkimo tinklus bei nuotekų valymo įrenginius, kai būtent toks pažeidimas buvo nustatytas Privalomajame nurodyme, galbūt siekia suklaidinti teismą. Atsakovo argumentai yra prieštaringi ir, kaip teisingai pastebėjo teismas, iš esmės susiję tik su vienu iš Privalomojo nurodymo įvykdymo būdų – mineralinių medžiagų išvežimu. Atsakovui neginčijant pareiškėjo argumentų dėl valymo įrenginių įrengimo, akivaizdu, kad Sprendimas šiuo aspektu yra neteisėtas.

34. Pareiškėjo teigimu, jo Prašymas atitiko objektyvumo ir pagrįstumo kriterijus, jis buvo pagrįstas objektyviais rašytiniais įrodymais, tačiau atsakovas jo netenkino, remdamasis tik lakoniškais teiginiais. Pareiškėjo vertinimu, apeliacinis skundas grindžiamas tik deklaratyviomis prielaidomis apie tai, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo atstovės paaiškinimus, pareiškėjo galimybes pačiam arba pasitelkiant UAB „Redus LT“ išvežti mineralines medžiagas, tačiau atsakovas konkrečiai neįvardija, kokių įrodymų neištyrė teismas, ir nepateikia savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas taip pat nepagrindė pakartotinai nurodytų savo teiginių apie pelenų ir šlako keliamą grėsmę aplinkai, žmonių sveikatai.

35. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo akcentuota aplinkybė, jog pareiškėjo skundas teismui dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo buvo atmestas, savaime neįrodo, jog nebuvo pagrindo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, be to, minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Pareiškėjo įsitikinimu, aplinkybė, jog teismo sprendimas šioje byloje dar nebuvo įsiteisėjęs, neapribojo atsakovo pareigos išnagrinėti Prašymą, o vėlesnis sprendimo dėl Prašymo priėmimas nebūtų nesuderinamas su Kontrolės įstatymo 22 straipsnio nuostatomis. Teisės aktuose nėra numatyta, kad administracinė byla dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo turi būti išnagrinėta ne vėliau nei per 6 mėnesius.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Bylos dalykas – atsakovo Departamento 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (12.6)-AD5-22933, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Raguvilė“ prašymas pratęsti Departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. lapkričio 25 d. privalomojo nurodymo Nr. PN23-43 įvykdymo terminą, pagrįstumas ir teisėtumas.

37. Byloje nustatyta, kad Privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2020 m. gruodžio 23 d. pašalinti 1455,44 t pelenų ir šlako iš jo (pareiškėjo) veiklavietės į įmones, turinčias teisę pelenus ir šlaką naudoti ar šalinti, arba įdiegti priemones, kurios užtikrintų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų vykdymą, sandėliuojant pelenus, šlaką pareiškėjo veiklavietės teritorijoje. Privalomajame nurodyme nurodyta, kad pareiškėjas, laikydamas pelenus ir šlaką veiklavietėje atviroje aikštelėje, neužtikrina, kad, esant įvairioms gamtinėms sąlygoms, pelenų ir šlako nenešiotų vėjas, nevalo ir nekontroliuoja nuo pareiškėjo veiklavietės teritorijos į aplinką su nuotekomis išleidžiamų teršalų (medžiagų), kurių didžiausių leidžiamų koncentracijų (DLK) kontrolę nustato teisės aktai; neįrengęs paviršinių nuotekų surinkimo į atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemos (nuotakyno) bei neįrengęs paviršinių nuotekų valymo įrenginių, pareiškėjas pažeidė Reikalavimų 8, 13 ir 14 punktų reikalavimus, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 14 ir 15 punktų reikalavimus, Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalies reikalavimus. Departamentas 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-23063 netenkino pareiškėjo skundo dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo.

38. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 15 d. atsakovui pateikė prašymą dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo, kurį grindė tuo, kad Inspekcija nesudarė jokių objektyvių galimybių pašalinti Privalomajame nurodyme nustatytus trūkumus, neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes dėl Privalomajame nurodyme nustatytų trūkumų šalinimo, nors buvo pateikti pagrindžiantys įrodymai dėl objektyvaus trūkumų šalinimo termino nustatymo, dėl realių veiksmų atlikimo (pradėto proceso dėl valymo įrenginių įrengimo), neatsižvelgė į tai, kad Departamentas jau buvo nurodęs taikyti nagrinėjamu atveju švelnesnę poveikio priemonę, kad medžiagų išvežimas galėtų būti taikomas ir įvykdomas tik pasibaigus karantinui, be to, jei pareiškėjas atsisakytų įrengti įrenginius ir su sąlyga, jei Inspekcija užtikrintų neatlygintiną medžiagų išvežimą.

39. Pareiškėjas prašė Privalomojo nurodymo terminą pratęsti 6 mėnesiams, sudarant, visų pirma, realias galimybes pašalinti Privalomajame nurodyme nustatytus trūkumus, kitu atveju pratęsti terminą medžiagoms išvežti pasibaigus karantinui ne mažiau kaip per 3 savaites, įpareigojant Inspekciją užtikrinti neatlygintiną medžiagų priėmimą.

40. Atsakovas Sprendimu netenkino Prašymo, nurodydamas, kad Privalomasis nurodymas buvo išduotas panaikinus Pirmojo privalomojo nurodymo trūkumus, yra alternatyvus: arba išvežti medžiagas, arba laikyti jas nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų; reikalavimai apima tiek nuotekų surinkimo sistemą, tiek ir medžiagų sklaidą už teritorijos ribų; karantinas nėra savaime pateisinanti aplinkybė nevykdyti Privalomojo nurodymo, o pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečių veiksmų jis neturi galimybės atlikti dėl karantino; klausimą būtina spręsti nedelsiant, nes jaučiamas neigiamas poveikis gyventojams. Atsakovas taip pat nurodė, kad jo ankstesniajame sprendime nebuvo nurodyta, jog Inspekcija privalo užtikrinti medžiagų iš pareiškėjo paėmimo neatlygintinumą.

41. Pirmosios instancijos teismas Sprendimą panaikino ir atsakovą įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, padaręs išvadą, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareiškėjas atsakovui su Prašymu pateikė faktinius duomenis ir įrodymus, įrodančius objektyvias negalėjimo nustatytu terminu įvykdyti Privalomąjį nurodymą priežastis (Kontrolės įstatymo 22 str. 1 d.), o atsakovas formaliai nurodė Prašymo netenkinimo argumentus, akcentuodamas tik tai, kad karantino sąlygos savaime nelaikytinos pateisinančia priežastimi dėl Privalomojo nurodymo nustatytu terminu neįvykdymo, tačiau nenurodė jokių pagrįstų atmetimo argumentų dėl Prašyme konkrečiai išdėstytų aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovo pozicija ginčo klausimu nėra nuosekli, nes atsakovas sutinka, jog Privalomojo nurodymo reikalavimas yra alternatyvus, tačiau, atsikirsdamas į pareiškėjo skundą, iš esmės argumentus pateikia tik dėl neįvykdyto reikalavimo dėl medžiagų išvežimo.

42. Atsakovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, nurodo, kad šis teismas iš esmės vertino tik aplinkybę, ar pareiškėjas turėjo galimybę per Privalomajame nurodyme nustatytą terminą įrengti nuotekų surinkimo ir valymo įrenginius, tačiau Privalomuoju nurodymu pareiškėjas nebuvo įpareigotas įsirengti paviršinių nuotekų ir buities – gamybinių nuotekų surinkimo tinklų bei nuotekų valymo įrenginių, bet buvo įpareigotas įdiegti priemones, kurios užtikrintų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų vykdymą, sandėliuojant šlaką ir pelenus veiklavietės teritorijoje. Atsakovo teigimu, pareiškėjas pats turėjo visas galimybes išvežti šlaką ir pelenus iš teritorijos, o iš Prašymo ir komercinių pasiūlymų akivaizdu, kad pareiškėjui būtų užtekę nuo 10 darbo dienų iki 3 savaičių šlakui ir pelenams išvežti, tačiau pareiškėjas, nuo 2020 m. spalio 22 d. žinodamas apie aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimus bei gavęs Privalomąjį nurodymą, jo neįvykdė. Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjas galėjo pelenus ir šlaką perkelti į sandarius konteinerius ar pasirinkti kitokius būdus. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl Sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.

43. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo, pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama minėtos pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo klausimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-329-789/2022 pakeistas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimas, kuriuo išnagrinėtas tarp pareiškėjo ir Departamento kilęs ginčas dėl Privalomojo nurodymo ir Departamento 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-23063 pagrįstumo ir teisėtumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Privalomojo nurodymo dalį, kuria nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalies ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkto reikalavimus, o kitą Privalomojo nurodymo dalį paliko nepakeistą; panaikino Departamento 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-23063 dalį, kuria pripažinta, jog Privalomojo nurodymo dalis, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalies ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkto reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta, kitą šio sprendimo dalį paliko nepakeistą; taip pat palikta nepakeista ir kita Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo dalis.

44. Apeliacine tvarka nagrinėjamai bylai yra teisiškai reikšminga, kad remiantis 2020 m. spalio 22 d. patikrinimo aktu Nr. PA23-JO-69-20/PA1-5 ir Privalomuoju nurodymu, pareiškėjo atsakovui pateiktomis nuotraukomis apie pelenų ir šlako uždengimą, nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Reikalavimų 8, 13 ir 14 punktus. Akcentuotina ir tai, kad nustatyta, jog minėtos nuotraukos patvirtina, kad atviros aikštelės, kurioje yra sandėliuojamos medžiagos, paviršius yra asfaltuotas kieta danga, tačiau jis yra akivaizdžiai paveiktas laiko ir natūralių atmosferos reiškinių, nes asfalto danga yra suskeldėjusi, aptrupėjusi, iš joje esančių plyšių matyti išaugusi žolė, todėl akivaizdu, kad atviros aikštelės paviršiaus danga nėra vientisa.

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat įvertino ir ginčo aplinkybes, susijusias su Privalomojo nurodymo įvykdymo terminu, ir pripažino pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad teisingai Privalomajame nurodyme nustatytas vieno mėnesio terminas, nes pateikti alternatyvūs Privalomojo nurodymo įvykdymo būdai – pašalinti pelenus ir šlaką, išvežant į įmonę, turinčią teisę juos naudoti ar šalinti, arba įdiegti priemones, kurios užtikrintų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų vykdymą, sandėliuojant pelenus ir šlaką pareiškėjo veiklavietės teritorijoje, o pareiškėjas turėjo visas galimybes įvykdyti vieną iš Privalomajame nurodyme pateiktų alternatyvų per nustatytą vieno mėnesio terminą.

46. Įsiteisėjusiame Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendime, vadovaujantis Kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis, įtvirtinančiomis privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, įvertinus pateiktus krovinio važtaraščius, nustatyta, kad pelenai ir šlakas į pareiškėjo veiklos teritoriją buvo suvežti nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. liepos 29 d., t. y. per 9 kalendorines dienas, o tai patvirtina, jog pareiškėjas per vieno mėnesio terminą turėjo visas galimybes įvykdyti vieną iš Privalomajame nurodyme pateiktų alternatyvų įvykdyti Privalomąjį nurodymą – pašalinti pelenus ir šlaką išvežant į įmonę, turinčią teisę juos naudoti ar šalinti, todėl pagrįstai ir teisėtai nustatytas vieno mėnesio terminas, kuris yra proporcingas ir atitinka protingumo kriterijų. Pažymėtina, kad įvertinus pareiškėjo argumentus, kurie yra išsakyti ir šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, nebuvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti nustatytas 6 mėnesių Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas.

47. Taigi įvertinus, kad pareiškėjas Privalomuoju nurodymu nebuvo įpareigotas įrengti nuotekų surinkimo ir nuotekų valymo tinklų, Privalomąjį nurodymą galėjo vykdyti alternatyviais būdais, apie padarytą pažeidimą buvo informuotas, 2020 m. spalio 22 d. surašius Patikrinimo aktą, pareiškėjas, kuris yra juridinis asmuo ir vykdo ūkinę veiklą, privalėjo vykdyti imperatyvias Reikalavimų nuostatas, įtvirtinančias pelenų ir šlako tvarkymą tokiu būdu, kad jis nepatektų į požeminius ir (ar) paviršinius vandenis ar kitaip nepatektų į aplinką, o tai reiškia, kad jis nedelsdamas privalėjo imtis priemonių, jog būtų išvežti pelenai ir šlakas, kurie gali daryti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, arba jie būtų laikomi tokiu būdu, kad nedarytų tokio poveikio, nepateikė įrodymų, jog būtent dėl Covid-19 taikomų ribojimų jis negalėjo įvykdyti Privalomojo nurodymo per vieną mėnesį, darytina išvada, jog nebuvo jokio pagrindo atsakovui pratęsti pareiškėjui Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pažymėtina, kad Patikrinimo akte nurodyta, jog paėmus pelenų ir šlako mėginius ir juos ištyrus 2020 m. spalio 8 d. Tyrimų ataskaitoje Nr. 712/1/20 nurodyta, jog pelenuose ir šlake rasta geležies, nikelio, kobalto, chromo, vario, kt., todėl atsakovas pagrįstai nurodo, kad pareiškėjo veiklavietėje sandėliuojami pelenai ir šlakas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad Patikrinimo aktas surašytas, atlikus neplaninį patikrinimą pagal Šimkų kaimo bendruomenės pateiktą peticiją.

48. Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti privalomojo nurodymo, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad ši numatyta galimybė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą yra iš esmės susieta su objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis duotą viešojo administravimo subjekto nurodymą įvykdyti, o nepagrindus prašymo objektyviomis priežastimis (įrodymais), toks prašymas netenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1688-556/2020; kt.).

49. Taigi šiuo atveju pareiškėjas atsakovui privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad iš tiesų dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti Privalomojo nurodymo per vieną mėnesį ir jam turi būti suteiktas 6 mėnesių terminas įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Pareiškėjo pateikti įrodymai nepagrindžia objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo įvykdyti Privalomojo nurodymo per mėnesį. Pareiškėjo pasirinktos savo nuožiūra organizacinės priemonės vykdyti Privalomąjį nurodymą nepagrindžia objektyvių priežasčių.

50. Teisėjų kolegija, sutikdama su atsakovo apeliacinio skundo argumentais ir jų nekartodama, remdamasi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis dėl pakankamo vieno mėnesio termino įvykdyti Privalomąjį nurodymą, kurios yra prejudicinės (ABTĮ 57 str. 2 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Sprendimą ir atsakovą įpareigojo iš naujo išnagrinėti Prašymą, kuris buvo tinkamai išnagrinėtas ir dėl kurio priimtas motyvuotas sprendimas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Dėl to panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas Sprendimas ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti Prašymą, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą atmetamas.

51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jo (pareiškėjo) prašymas atlyginti 10 890 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir priteista tik 1 500 Eur, priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

52. Pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, nes sprendimas priimtas ne jo (pareiškėjo) naudai (ABTĮ 40 str. 1 d.), taip pat panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 1 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

53. Dėl pirmiau aptartų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė