8ea1b82f-bd00-4ee7-8940-e7ef99f2e6a9 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-278-493/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38125-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.7; 2.4.6.4.4.; 2.4.8 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei – Puidienei, dalyvaujant prokurorei Inai Zabielienei, nuteistajam A.

A. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Budnikui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2 000 eurų) dydžio bauda, Å¡iÄ baudÄ Ä¯pareigojant sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 2 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalimis, valstybės naudai iÅ¡ A. A. iÅ¡ieÅ¡kota įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 6500 eurų. Automobilis BMW 320i, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktas V. M. G. disponuoti savo nuožiÅ«ra.

V. M. G. nuosavybės teisės automobiliui BMW 320i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), apribojimas panaikintas. A. A. paskirtos kardomosios priemonės - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti juo paskirtÄ bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, panaikintinos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. A. (toliau – A. A.) Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. rugsėjo 22 d., apie 18.00 val., kelio A1 „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“, 77,80 kilometre, KaiÅ¡iadorių rajone, vairavo jam priklausančiÄ motorinę transporto priemonę - lengvÄ jį automobilį BMW 320I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0329 nustatytas 2,40 promilės neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 4 d. nuosprendyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas A. A. pripažinti kaltu padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskirti bausmę. Teismas sprendė, kad kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtina BK 2811 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimÄ Å¡ios bausmės dydžio minimumui.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ su 3000 Eur dydžio užstatu, perduodant jį laiduotojos L. A. (toliau – L. A.) atsakomybei; iÅ¡ieÅ¡koti valstybės naudai iÅ¡ A. A. jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 4 700 Eur; iÅ¡dėstyti baudos ir baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo terminÄ iki 18 mėnesių. 3.1.

Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, dėl ko buvo priimtas neteisingas nuosprendis ir paskirta neteisinga bausmė ir jos dydis. Anot skundo autoriaus, apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad praÅ¡ymÄ dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ pateikusi kaltinamojo motina negali bÅ«ti laikoma tinkama laiduotoja, nes iÅ¡tirti įrodymai byloje nesudaro pakankamo pagrindo manymui, kad ji yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo bei, kad ji gali daryti pakankamÄ Ä¯takÄ savo sÅ«nui.

Skunde nurodoma, kad A. A. savo kaltę pripažino ir gailėjosi, iÅ¡samiai nurodė aplinkybes, dėl kurių ateityje nedarys naujų teisės pažeidimų. Nors L. A. yra bausta administracine tvarka, tačiau jos padaryti nusižengimai yra gerokai menkesnio pavojingumo nei apelianto padaryti nusižengimai. Juolab, kad didžioji dalis nusižengimų – nustatytos rinkliavos už automobilio statymÄ nesumokėjimas, nėra padaryti iÅ¡imtinai pačios L. A.. Pastaroji nurodė, kad prisiėmė kaltę dėl dalies administracinių nusižengimų, žinodama, kad juos padarė kažkurie iÅ¡ jos dviejų sÅ«nų, tačiau nei vieno iÅ¡ L.

A. vardu padarytų nusižengimų nėra padaręs jos sÅ«nus A. A., kadangi jis pats turėjo savo transporto priemonę. Be to, L. A. nėra bausta už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, o jos piniginės baudos apmokėtos, dėl padarytų nusižengimų ji gailisi. Be to, L. A. anksčiau neteista, turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , padeda apeliantui darbuose ir Å¡eimoje, nuolat bendrauja telefonu, savaitgalius praleidžia kartu, stengsis daryti A. A. teigiamÄ Ä¯takÄ . Tuo labiau, kad jei asmuo nepateisins jam parodyto pasitikėjimo ir nusikals, gali bÅ«ti sprendžiama dėl realios tokio asmens atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . 3.2.

Skunde taip pat teigiama, kad pats A. A. administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie iš esmės susiję su automobilio parkavimo pažeidimais bei leistino greičio viršijimu nuo 10 iki 20 km/h, visas paskirtas nuobaudas yra sumokėjęs, jo atžvilgiu galiojančių nuobaudų nėra. Vien tai, kad jis baustas administracine tvarka neleidžia teigti apie jo polinkį pažeisti teisės aktus. Tuo labiau, kad A. A. anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl padaryta veika nėra sisteminio pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju nustatyta A. A. atsakomybę lengvinantis aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pats apeliantas suprato savo veiksmų pavojingumÄ , jų žalÄ visuomenei, todėl ateityje jo elgesys bus atitinkantis įstatymus. Be to, nuteistasis supranta alkoholio žalÄ , papildomai savo noru apsilankė Respublikiniame priklausomybės ligų centre. Nematant pagrindo atleisti A. A. pagal laidavimÄ , praÅ¡oma jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ su užstatu. 3.3. Skunde taip pat nesutinkama su nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta priteisti iÅ¡ A.

A. transporto priemonės vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 6500 eurų. Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso V. M. G.. MinėtÄ transporto priemonę A. A. 2020 m. rugsėjo 21 d. pardavė už 6 500 eurų. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neteisingai tapatina automobilio pardavimo kainÄ su jo verte. Å iuo atveju nuteistasis automobilį perdavė pirkėjai su papildomomis dalimis bei aksesuarais, taip pat, perdavė papildomas automobilio dalis, kurios neįeina į automobilio komplektacijÄ .

Sudarant automobilio pirkimo pardavimo sutartį, apeliantas ir pirkėja papildomai sudarė raÅ¡ytinį susitarimÄ , kurio pagrindu kartu su automobiliu pirkėjai buvo perduoti keturi automobilio žieminiai ratlankiai su naujomis žieminėmis padangomis bei nuimamu sulankstomu stogu. Å ių perleistų papildomų daiktų ir aksesuarų bendra vertė – 1800 eurų. Todėl tikroji automobilio BMW 320i vertė – 4700 eurų. Juolab, kad automobilis buvo patekęs į didelį eismo įvykį, kas atitinkamai mažina jo rinkos vertę. 3.4.

Skunde taip pat akcentuojama, kad A. A. mėnesinės pajamos nėra didelės, finansinė padėtis sunki ir paskirtos didelės pinigų sumokės jis negalės sumokėti per 4 mėnesius. Be to, Å¡alyje yra paskelbtas karantinas, rekomenduojama dirbti iÅ¡ namų, todėl Å¡ios aplinkybės apsunkina galimybes tinkamai ir laiku įvykdyti piniginę prievolę. Apeliantas 2021 m. vasario 5 d. įsidarbino, jo pajamos bandomuoju laikotarpiu siekia apie 820 Eur, todėl realiai baudÄ ir priteistÄ automobilio vertę atitinkančiÄ sumÄ A.

A. galėtų apmokėti per 12-18 mėnesių.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar bausmė, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo iÅ¡vadomis Å¡ioje dalyje. Dėl to, Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Nuteistojo teigimu, priimdamas sprendimÄ neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo ir galimos laiduotojos asmenybę apibÅ«dinančius duomenis. Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma sumažinti iÅ¡ A. A. iÅ¡ieÅ¡kotinos vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ bei iÅ¡dėstyti baudos ir baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo terminÄ iki 18 mėnesių.

6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi bÅ«ti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

7. Ginčo dėl to, kad A. A. nusikalto pirmÄ kartÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, savo veiksmais jokios žymios žalos, dėl kurios byloje bÅ«tų pareikÅ¡tas turtinis reikalavimas, nesukėlė, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tačiau, vien tik Å¡ių duomenų visuma nėra pakankama BK 40 straipsnio taikymui ir asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės. Be Å¡ių aplinkybių bÅ«tina nustatyti ir pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ bylos medžiagÄ , sprendė, kad tokių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nepakanka, su kuo, įvertinusi A. A. apeliacinio skundo motyvus, iÅ¡ esmės sutinka ir teisėjų kolegija.

8. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sÄ lyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobÅ«džio. Teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje. IÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be kita ko, gali pagrįsti byloje nustatyti administracinių nusižengimų padarymo atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

9. Aptartos teismų praktikos kontekste, netenkinant nuteistojo apeliacinio skundo praÅ¡ymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ su užstatu ar be jo, visų pirma pažymėtina, kad vertinamu atveju A. A. padarė itin Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , kėlusį realiÄ grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, nes automobilį jis vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,40 promilės neblaivumo laipsnis, Å¡eÅ¡is kartus virÅ¡ijantis leidžiamÄ normÄ .

Be to, remiantis liudytojos L. K. parodymais, policijos pareigÅ«nai vijosi A. A. vairuojamÄ automobilį, įjungę Å¡vyturėlius apie 180 km/h greičiu. Sustabdžius transporto priemonę, automobilio vairuotojas nurodė alkoholio nevartojęs, atlikus pÅ«timus daugybę kartų, girtumo nustatyti nepavyko, galimai A. A. imitavo pÅ«timÄ , vėliau jis girtumÄ atsisakė pasitikrinti. Asmuo sutiko pasitikrinti neblaivumÄ tik 19 val. 04 min., kuomet jam buvo nustatytas 2,40 promilės neblaivumas. Toks nuteistojo elgesys neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir aplinkybes, reikÅ¡mingas BK 40 straipsnio nuostatų taikymui, Å¡iuo konkrečiu atveju reikalauja vertinti itin atidžiai.

10. Nors A. A. praeityje teistas nebuvo, tačiau praeityje už įvairaus pobÅ«džio Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kitus administracinius nusižengimus A. A. buvo ne kartÄ baustas administracine tvarka. IÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus už 5 metus matyti, kad A. A. per šį laikotarpį administracine tvarka baustas net 26 kartus. Nors apeliantas skunde teigia, kad ankstesni pažeidimai nebuvo ypatingai Å¡iukÅ¡tÅ«s ar susiję su vairavimu apsvaigus, tačiau minėtų duomenų visuma, padarytų administracinių nusižengimų kiekis, jų sistemingumas vis tik leidžia teigti, jog A.

A. yra linkęs nepaisyti teisės aktų reikalavimų, tinkamų iÅ¡vadų dėl anksčiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei neteisėto savo elgesio nepadarė, o jam skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Kartu tai leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobÅ«džio ir dėl to pirmosios instancijos padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad A. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tokios praktikos laikomasis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019), todėl sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, jog jam skirtos administracinės nuobaudos neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , nėra pagrindo. Tuo labiau, kad A. A. ir po nusikalstamos veikos padarymo toliau darė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kÄ jam buvo paskirta nuobauda – A.

A. 2020 m. lapkričio 29 d. pastatė automobilį stovėjimo vietoje, kurioje taikoma nustatyta rinkliava, ir už automobilio stovėjimÄ nesumokėjo nustatytos rinkliavos, už kÄ jam 2021 m. sausio 6 d. suraÅ¡ytas protokolas su administraciniu nurodymu. Pažymėtina, kad šį nusižengimÄ nuteistasis padarė 2020 m. lapkričio 29 d., kuomet 2020 m. rugsėjo 23 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 68). Tokiu bÅ«du, pažeisdamas jam paskirtos kardomosios priemonės sÄ lygas, A.

A. vairavo transporto priemonę, kuomet teisė vairuoti transporto priemones jam buvo sustabdyta, be to, pakartotinai nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

11. Sutiktina su apelianto teiginiais, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis nurodė, kad dėl savo elgesio gailisi, tačiau Å¡ios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu A. A. skiriant Å¡velniausiÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ bausmės rūšį, jos dydį, be kita ko, parenkant artimÄ minimaliam piniginių baudų, skiriamų už nesunkių nusikalstamų veikų padarymÄ , dydžiui. Svarbu ir tai, kad, atsižvelgęs į nuoÅ¡irdų nuteistojo prisipažinimÄ ir gailestį padarius neteisėtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas jam skirtÄ piniginę baudÄ sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas galutinę 40 MGL, t. y. 2000 eurų, dydžio piniginę baudÄ , kai pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , asmeniui, padariusiam nesunkų nusikaltimÄ , skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio piniginė bauda.

Dar labiau Å¡velninti nuteistojo teisinę padėtį tų pačių aplinkybių pagrindu ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų visumÄ , nėra pagrindo.

12. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, visuomenėje formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ .

Analizuojamu atveju A. A. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ neskatintų jo keisti savo netinkamo elgesio modelio ir pasirinkti socialiai priimtinus, teisėtus veikimo variantus. Tokiu bÅ«du pagrįstai spręstina, kad nesant užtektinai A. A. teigiamai charakterizuojančių duomenų, negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl baudžiamojo proceso tikslai Å¡iuo atveju negali bÅ«ti pasiekti jo atžvilgiu taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ .

13. Nenustačius BK 40 straipsnyje nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų, apeliacinio skundo teiginiai dėl A. A. galimos laiduotojos tinkamumo jokios reikÅ¡mės neturi. Ir vis tik, siekiant atsakyti į visus apeliacinio skundo argumentus, Å¡ioje vietoje pažymėtina, kad asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Taigi laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi.

14. Formuojamoje teismų praktikoje pažymima, jog taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar iÅ¡ties kaltininkas yra tokia nesavarankiÅ¡ka, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiÅ¡kų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. BÅ«tent tokiam nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingÄ jo tolesnio elgesio korekcijÄ , autoritetÄ turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiÅ«rÄ , teigiamos įtakos darymÄ , kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018).

15. Nagrinėjamu atveju A. A. yra brandi asmenybė, turinti didelę gyvenimiÅ¡kÄ patirtį ir susiformavusių asmeninių vertybių piramidę, kuriantis savo Å¡eimÄ , todėl A. A. mamos įtaka nuteistojo elgesiui galėtų bÅ«ti labai minimali. Juo labiau, kad A. A. kartu su mama negyvena, be to, galimos laiduotojos darbo specifika susijusi su ilgalaikėmis kelionėmis. Galiausiai, iÅ¡ pažymos apie galimos laiduotojos L. A. baustumÄ matyti, kad ji taip pat ne kartÄ baustÄ už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, aplinkybės, kad L. A. „prisiėmė“ kaltę už kitų asmenų padarytus administracinius nusižengimus, labiau neigiamai nei teigiamai apibÅ«dinÄ siÅ«lomÄ laiduotojÄ . Manyti, jog toks asmuo galėtų daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistajam ir užkardyti jo galimus neteisėtus veiksmus ateityje, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. A. taip pat praÅ¡o sumažinti iÅ¡ieÅ¡kotinos vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ iki 4 700 eurų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. nuteistasis A. A. iki tol jam priklausiusiÄ transporto priemonę BMW 320i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė už 6 500 eurų (1 t., b. l. 67), todėl iÅ¡ A. A. buvo nuspręsta konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , kuri nurodyta minėtoje pirkimo – pardavimo sutartyje.

Kartu su apeliaciniu skundu A. A. pateikė susitarimÄ , kuriame nurodoma, kad kartu su automobiliu pirkėjai V. M. G. nuosavybės teise pereina automobilio keturi 19 colių žieminiai ratlankiai su keturiomis naujomis Pirelli Winter Sottozero žieminėmis padangomis bei nuimamas sulankstomas metalinis automobilio stogas, kurių bendra vertė 1 800 eurų (2 t., b. l. 49). Tokiu bÅ«du, apeliaciniame skunde teigiama, kad tikroji automobilio vertė yra 4 700 eurų, todėl paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turėtų bÅ«ti mažintina.

Su šiais apeliacinio skundo teiginiais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019 nurodyta, kad tokio pobÅ«džio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymÄ apie tokios rÅ«Å¡ies transporto priemonės vidutinę vertę. IÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymos apie vidutinės transporto priemonės kainÄ Lietuvoje matyti, kad vidutinė automobilio BMW 320i kaina yra 6 190 eurų (1 t., b. l. 40).

Tokiu būdu, byloje nesant jokių kitų objektyvių duomenų apie automobilio BMW 320I, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę nusikaltimo padarymo metu, teisėjų kolegija vadovaujasi minėtoje pažymoje nurodytais duomenimis, laiko juos objektyviais ir teisingais, ir sprendžia, jog iš A. A. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti mažinama iki 6190 eurų.

18. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė iÅ¡ieÅ¡kotinÄ konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį, todėl A. A. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalis dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo, atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, keistina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

19. Tuo tarpu nuteistojo A. A. apeliacinio skundo praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti baudos ir baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo terminÄ iki 18 mėnesių atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) nenumato galimybės iÅ¡dėstyti iÅ¡ asmens iÅ¡ieÅ¡kotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminÄ , per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ .

Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomÄ jį dokumentÄ vykdantis antstolis Å¡io kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių praÅ¡ymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomÄ jÄ bylÄ sustabdyti ar vykdomÄ jį dokumentÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu bÅ«du, A. A., neturėdamas galimybės iÅ¡ karto sumokėti visos iÅ¡ jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo iÅ¡dėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.

Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

20. Atitinkamai dėl nuteistojo praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti jam paskirtos baudos sumokėjimo terminÄ teisėjų kolegija tai pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam buvo paskirtas ilgesnis, nei įstatymo numatyta, baudos sumokėjimo terminas – 4 mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismų praktikoje pripažįsta, kad teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs aplinkybės, dėl kurių nuteistajam bÅ«tų sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtÄ baudÄ , gali svarstyti klausimÄ dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių sunkiÄ savo finansinę padėtį, negalėjimÄ paskirtos baudos sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, praÅ¡ymas nustatyti ilgesnį terminÄ baudos sumokėjimui atmestinas, tačiau Å¡is sprendimas neužkerta kelio nuosprendžio vykdymo procese nuteistajam kreiptis į teismÄ dėl bausmės sumokėjimo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. A. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalį: iÅ¡ A. A. iÅ¡ieÅ¡kotinÄ konfiskuotino turto – nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio BMW 320i, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ sumažinti iki 6 190 (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių vieno Å¡imto devyniasdeÅ¡imties) eurų.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Danutė Giačaitė Jurgis KiÅ¡kis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis