AS-556-847-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-847/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02643-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Gelgotos transportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Gelgotos transportas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų dalių panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Gelgotos transportas“ (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. spalio 15 d. paštu išsiuntė skundą (teisme gautas 2012 m. spalio 16 d.), kuriame prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. S-151 (7-134/2012) dalį, kuria patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - ir VMI prie FM) 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 69-96 dalis dėl nurodymų sumokėti į biudžetą 45 210 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir su šiuo mokesčiu susijusias sumas; panaikinti VMI prie FM 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 69-96 dalį dėl nurodymų sumokėti į biudžetą 45 210 Lt PVM ir su šiuo mokesčiu susijusias sumas; panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-228 dalį dėl nurodymų sumokėti į biudžetą 45 210 Lt PVM ir su šiuo mokesčiu susijusias sumas.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Paaiškino, kad 2012 m. spalio 3 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą. 2012 m. spalio 12 d. pareiškėjas gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas praleido Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 159 straipsnio 3 dalyje nustatytą 20 dienų trukmės terminą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartyje pažymėjo, jog skundas teismui, atsižvelgiant į rašytinius įrodymus, vėliausiai galėjo būti paduotas 2012 m. spalio 2 d. bei išaiškino, jog priimta nutartis neužkerta kelio pakartotinai paduoti naują skundą, kartu pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Teismui 2012 m. spalio 16 d. pateiktame prašyme dėl skundo padavimo termino atnaujinimo pareiškėjas nurodė, kad terminą praleido dėl to, jog buvo įsitikinęs, kad skundą teismui pateikė laiku. Pažymėjo, kad bendrovės direktorius nėra teisininkas, jog pašto siuntą su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu priėmė bendrovės administratorė, kuri taip pat nėra teisininkė ir neišmano teisės aktų nuostatų, kad bendrovė neturi patirties teisminiuose procesuose, todėl prašo bendrovės veiksmus, paduodant pavėluotai skundą, pripažinti sąžiningu suklydimu. Atkreipė dėmesį į tai, kad terminą skundui paduoti praleido nežymiai, todėl tvirtino, kad visos išvardytos priežastys laikytinos svarbiomis, dėl kurių terminas pareiškėjo skundui dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dalies peržiūrėjimo paduoti turėtų būti atnaujintas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Gelgotos transportas“ prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti atmetė ir atsisakė priimti pareiškėjo 2012 m. spalio 16 d. skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas konstatavo, jog MAĮ 159 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjas neneigia, kad praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, tačiau prašo jo nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, grįsdamas termino kreiptis į teismą su skundu dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo praleidimą, nurodo tai, kad terminą praleido dėl suklydimo.

Teismas sprendė, jog ši pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis negali būti laikoma objektyvia, nuo jo valios nepriklausančia aplinkybe, sutrukdžiusia nustatytu terminu paduoti skundą. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas nurodė, jog bendrovės interesus atstovaujanti advokatė paaiškino, jog teismui skundas turi būti pateiktas nepažeidžiant 20 dienų termino. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjui buvo žinomos visos skundo pateikimo teismui aplinkybės, t. y. pareiškėjas žinojo, jog skundas teismui turi būti paduotas nepraleidžiant minėto termino, pareiškėjas – juridinis asmuo, turintis atstovą, todėl pareiškėjo argumentas, kad skundo padavimo terminus skaičiavo vadovaudamasis MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatomis, o tik vėliau sužinojo, kad jos netaikytinos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymėjo, kad teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Todėl pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, atstovaujamas advokatės, privalėjo tinkamai imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti. Pateikti įrodymai ir nurodytos pareiškėjo aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių, priežasčių.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 10 d. nutartyje (administracinės bylos Nr. I-4493-331), kuria atsisakė priimti pareiškėjo skundą, išsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, todėl teismas šioje administracinėje byloje pakartotinai šio klausimo nenagrinėjo, nes pareiškėjas prie skundo pateikė žyminio mokesčio sumokėjimo kvito kopiją, kurio originalas buvo pateiktas minėtoje administracinėje byloje (2012 m. spalio 1 d. kvitas, Nr. 175335).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartį, patenkinti pareiškėjo prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo ir atnaujinti pareiškėjo skundo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. S-151 dalį padavimo terminą, perduodant Vilniaus apygardos administraciniam teismui iš naujo spręsti pareiškėjo 2012 m. spalio 16 d. skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismo nutartis yra teisiškai nepagrįsta. Teismas, išspręsdamas pareiškėjo prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, nenurodė jokių argumentų, dėl kurių pareiškėjo teismui nurodytos aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas pavėluotas skundo pateikimas teismui, negali būti kvalifikuojamos kaip sąžiningas bendrovės suklydimas, bendrovei tik viena diena vėliau paduodant teismui skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, o tuo pačiu ir kaip svarbi priežastis ABTĮ 34 straipsnio nuostatų prasme, sudaranti pagrindą atnaujinti praleistą terminą.

Pareiškėjo supratimu, teismo pozicija neatitinka ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies normos dispozicijos, kurioje „svarbios priežasties“ sąvoka (jos turinys) nėra apribota tik objektyviomis aplinkybėmis (faktais), kurių atsiradimas nesiejamas su proceso šalies veiksmais. Pareiškėjo nuomone, svarbiomis priežastimis ABTĮ 34 straipsnio prasme sudarančiomis pagrindą atnaujinti proceso šalies praleistą terminą gali būti tiek objektyvaus, tiek ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybės (faktai). Teismas, priimdamas nutartį, nepagrįstai teikė ypatingą reikšmę tam faktui, jog bendrovė Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. liepos 31 d. posėdyje buvo atstovaujama advokatės. Pareiškėjo manymu, vien tas faktas, jog pareiškėjui buvo žinomas įstatyme įtvirtintas 20 dienų trukmės skundo pateikimo terminas, savaime neleidžia spręsti ir konstatuoti, kad tokiu atveju, esant tam tikroms aplinkybėms, pavėluotas skundo pateikimas negali būti nulemtas svarbios priežasties, dėl kurios reikėtų praleistą skundo pateikimo terminą atnaujinti.

Teismas, priimdamas nutartį, turėjo atkreipti dėmesį į tai, jog advokatės R. Sriubaitės įgaliojimai, veiksmai bendrovės vardu turėjo tam tikras ribas. Atstovo įgaliojimų ribas visais atvejais nustato atstovaujamasis (įgaliotojas, užsakovas). Būtent tai sudaro pavedimo teisinių santykių esmę, kuomet įgaliotinis (atstovas) atlieka tik tai, kas jam yra užsakovo (įgaliotojo) pavesta atlikti (Civilinio kodekso 6.756, 6.757 str., 6.759 str. 1 d.). Vadinasi, įgaliotinis įgaliotojo vardu ir interesais tam tikrus veiksmus atlieka tik esant dėl to tam tikram įgaliotojo nurodymui (pavedimui).

Nagrinėjamu atveju po Mokestinių ginčų komisijos sprendimo priėmimo bendrovės vadovas A. G. pavedė advokatei R. Sriubaitei tik parengti ir pateikti bendrovei skundo dėl bendrovei nepalankios Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dalies peržiūrėjimo projektą. Su advokate buvo sutarta, jog bendrovės vadovas pats pasirašys skundą, parengs skundo priedus ir pati bendrovė skundą su jo priedais pateiks teismui, tuo siekiant bendrovei taupyti išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba. Nors bendrovės įgaliotiems asmenims advokatė R.

Sriubaitė, pateikdama skundo projektą, priminė, kad skundas teismui paduotinas, nepažeidžiant 20 dienų termino, tai savaime nereiškia, jog bendrovė, paduodama teismui skundą, negalėjo sąžiningai suklysti dėl termino skaičiavimo ir jo pabaigos. Teismas, priimdamas nutartį, neįvertino pareiškėjo prašyme atnaujinti praleistą terminą nurodytos aplinkybės, jog viena diena pavėluoto skundo pateikimą teismui nulėmė tai, jog bendrovėje dėl nežinomų ir nepaaiškinamų priežasčių nebuvo išlikęs vokas, kuriuo bendrovei buvo atsiųsta ir įteikta pašto siunta su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu ir lydraščiu.

Būtent dėl šios priežasties bendrovė, siekdama apskaičiuoti, kada turėtų baigtis 20 dienų terminas skundui dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo paduoti, nutarė vadovautis Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštu dienos, manydama, jog šios nuostatos gali būti taikomos ne tik mokesčių administratorių mokesčių mokėtojams siunčiamoms korespondencijoms, bet ir Mokestinių ginčų komisijos korespondencijai, susijusiai su tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtoju ginču, skirtai mokesčių mokėtojui.

Šiuo atveju teismo nurodytas faktas, jog pareiškėjas yra juridinis asmuo, turintis atstovą, negalėjo turėti esminės reikšmės, nes advokatė R. Sriubaitė bendrovės veiksmuose, viena diena vėliau paduodant skundą teismui, nedalyvavo, nes to visiškai neapėmė bendrovės pavedimas (nurodymai) advokatei. Tai reiškia, kad tokie bendrovės veiksmai nebuvo nulemti (sąlygoti) bendrovės atstovės advokatės veiksmų ir/ar patarimų. Teismo argumentai, jog bendrovė žinojo visas skundo pateikimo teismui aplinkybes, liudija būtent apie bendrovės suklydimą dėl savo veiksmų, nes tokiomis aplinkybėmis bet kuris rūpestingas, apdairus, protingas pareiškėjas, žinodamas apie tai, būtų pateikęs skundą teismui laiku.

Įstatymo prasme spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo yra teismo diskrecijos sritis, tuo tarpu teismo diskrecijos sričiai priklausantys spręsti klausimai turi būti sprendžiami, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Nagrinėjamu atveju įstatymo nustatytas terminas skundui pateikti buvo praleistas ne dėl bendrovės nenoro ginti savo teises, ne dėl piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, ne dėl pavėluoto skundo parengimo veiksmų atlikimo, ne dėl kitokių nesąžiningų veiksmų, tačiau tik dėl bendrovės administracijos darbuotojų nepiktavališko (sąžiningo) suklydimo.

Be to, iš bylos duomenų matyti, jog pašto siuntą su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu 2012 m. rugsėjo 12 d. priėmė bendrovės administratorė E. K., o šis asmuo nėra teisininkas, kuriam būtų gerai žinomos ir suprantamos tiek Mokesčių administravimo įstatymo, tiek ABTĮ nuostatos. Bendrovės vardu veikiantis bendrovės vadovas A. G. taip pat nėra teisininkas. Taigi šių asmenų profesinis pasirengimas, turimos profesinės žinios, darbinė veikla ir patirtis nagrinėjamu atveju taip pat yra teisiškai reikšminga, vertinant bendrovės pavėluotą skundo pateikimą teismui, kaip atliktą dėl svarbių priežasčių.

Pastebėtina ir tai, jog bendrovėje nėra vidinio teisininko pareigybės. Bendrovės veikla yra susijusių su automobilių prekyba. Bendrovė neturi jokios patirties teisminiuose, tarp jų administracinių teismų, procesuose, todėl bendrovės veiksmai, pavėluotai paduodant skundą, vertintini tik kaip sąžiningas suklydimas dėl savo veiksmų, dėl kurio praleistas skundo padavimo terminas ABTĮ 34 straipsnio nuostatų prasme gali būti atnaujinamas. Pareiškėjo manymu, nutartyje padarytos teismo išvados leidžia teigti, jog būtent teismo nutartis pažeidžia pareiškėjo, kaip suinteresuoto asmens, teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, kurią bet kuriam asmeniui Lietuvoje garantuoja Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis.

Tiek Konstitucinio Teismo konstitucinė jurisprudencija, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apeliacinė praktika, administracinius teismus vienareikšmiai orientuoja į tai, kad administracinės bylos, jose spręstini atskiri procesiniai klausimai, negali būti nagrinėjami formaliai taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Šios bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, ir pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų - reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos (Mokesčių administravimo įstatymo 159 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartimi konstatuota, kad pareiškėjas į teismą dėl Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. S-151 (7-134/2012) dalies panaikinimo kreipėsi praleidęs paminėtą įstatymo nustatytą terminą, nes sprendimas pareiškėjui įteiktas 2012 m. rugsėjo 12 d., o skundą pirmą kartą padavė 2012 m. spalio 3 d., nors paskutinė skundo pateikimo diena buvo 2012 m. spalio 2 d. (administracinė byla Nr. I-4493-331/2012). Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad pareiškėjas praleido skundo dėl Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. S-151 (7-134/2012) dalies padavimo terminą, laikytina nustatyta (ABTĮ 86 str. 2 d., 133, 148 str.).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti.

Pareiškėjas pakartotinai 2012 m. spalio 15 d. paštu išsiuntė skundą (teisme gautas 2012 m. spalio 16 d.) ir prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (pavyzdžiui, administracinė byla Nr. A11-646/2004).

Pabrėžtina, jog MAĮ 165 straipsnio 3 dalis numato, jog tais atvejais, kai skaičiuojamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimo apskundimo teismui terminas, vadovaujamasi ABTĮ nuostatomis, t. y. ir nuostata, numatančia įteikimo pareiškėjui termino pradžią. Remdamasis tuo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo pareiškėjui diena turi būti nustatoma pagal bendrąsias taisykles, t. y. pagal faktinį sprendimo įteikimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-22/2010).

Skundžiamame Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendime Nr. S-151 (7-134/2012) yra nurodyta, kad pagal MAĮ 159 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pažymima, jog skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos. Be to, 2012 m. rugsėjo 10 d. lydraštyje dėl skundžiamo sprendimo siuntimo buvo nurodyta, kad būtent sprendimo lydraštis ir vokas yra dokumentai, kuriais remiantis nustatoma Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui diena, nuo kurios yra skaičiuojamas šio sprendimo apskundimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui terminas (b. l. 10). Remdamasi tuo, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjui buvo pakankamai aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir iš nurodytų nuostatų matyti, kad būtent nuo skundžiamo sprendimo faktinio įteikimo yra pradedamas skaičiuoti terminas skundui paduoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-840/2012).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas skundo praleidimo priežastis, atsižvelgusi į nurodytą teismų praktiką, nurodo, jog negalima daryti išvados, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys objektyviai sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą. Pareiškėjo veiksmai paduodant skundą neteisingai suvokus jo eigą negali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Tai yra subjektyvi, bet ne objektyvi termino praleidimo priežastis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-840/2012).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinė byla Nr. A525-480/2009), vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas neturi reikiamų teisinių žinių, dar nereiškia, kad egzistuoja svarbi ir objektyvi priežastis terminui atnaujinti, kadangi asmuo, net ir neturėdamas pakankamai teisinių žinių, gali pasitelkti trečiuosius asmenis, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo teises. Atitinkamai ir nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai dėl to, kad bendrovės administratorė ir bendrovės vadovas nėra teisininkai, negali būti pagrindu pripažinti, jog prašomą atnaujinti terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis, jog nebuvo išlikęs vokas, kuriuo bendrovei buvo atsiųsta ir įteikta pašto siunta su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu ir lydraščiu, taip pat negali būti laikoma aplinkybe, pateisinančia praleistą skundo padavimo terminą. Duomenų, kad pareiškėjas siųsto laiško negavo, nėra. Pats pareiškėjas pripažino, kad registruotoji pašto korespondencijos siunta jam buvo įteikta. Be to, pareiškėjas galėjo operatyviai kreiptis į pašto paslaugų teikėjus dėl informacijos apie minėto laiško įteikimą pareiškėjui. Nuo Mokestinių ginčų komisijos sprendimo pareiškėjui įteikimo dienos (2012 m. rugsėjo 12 d.) iki 2012 m. spalio 2 d. (paskutinė skundo pateikimo diena) buvo pakankamas laiko tarpas išsiaiškinti sprendimo siuntimo aplinkybes ir parengti skundą. Juolab, pats pareiškėjas nurodė, kad atsižvelgė į Mokestinių ginčų komisijos lydraščio datą – 2012 m. rugsėjo 10 d.

Pažymėtina, kad atsisakymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo neatidumo, nerūpestingumo ar kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių, negali būti vertinamas kaip teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų pažeidimas.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su administracinių aktų apskundimu, ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo, nes terminas praleistas be svarbių priežasčių, ir skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartis yra pagrįsta, jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Gelgotos transportas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius