2017-08-23 Nr. AB-15614-3-61-3-02197-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-710-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02197-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. birželio 29 d. buvo gautas pareiškėjo V. M. skundas, kuriame pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo 1 punktą, kuriuo Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – Komisija) nusprendė, jog V. M., būdamas Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu ir tuo pačiu metu rengdamas ir skelbdamas publikacijas „Asmenybių sąrašas sukėlė audrą“ („Jūra“, 2016 m. birželio 20 d.) ir „Į buriavimo mokyklą - per galvas“ („Jūra“, 2016 m. lapkričio 14 d.), kuriose buvo aptariami šioje taryboje svarstomi klausimai, ir neinformuodamas auditorijos apie savo sąsajas su taryba, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį; 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - priimti sprendimą, kad būtų stabdomi JKKT bandymai vykdyti kokius nors veiksmus, remiantis neįsiteisėjusiu Komisijos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu arba teismo nuožiūra pritaikyti kitokią teisinio reguliavimo priemonę, kuri sureguliuotų padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas pasisakė, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau – ir VIĮ) nenumato galimybės pareiškėjui kreiptis į teismą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo. Pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą dėl Komisijos sprendimo yra numatyta tik viešosios informacijos rengėjams ar skleidėjams, t. y. asmenims, neturintiems šio statuso, kaip kad nagrinėjamu atveju – pareiškėjui, teisė skųsti Komisijos sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui neįtvirtinta (Visuomenės informavimo įstatymo 461 straipsnio 4 ir 7 d.). Nurodė, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2016 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-792-438/2016).

Teismas sprendė, kad pareiškėjas nėra viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas Visuomenės informavimo įstatymo prasme, todėl pareiškėjo skundas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį ir jo skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jis nėra laikomas viešosios informacijos rengėju ar skleidėju. Nurodo, kad pareiškėjas yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, rengia straipsnius, kuriuos teikia žurnalistų klubo internetinėms svetainėms, yra sudaręs sutartį su UAB „Klaipėdos laikraščio redakcija“ dėl dienraštyje „Klaipėda“ rengiamo priedo „Jūra“.

Atkreipė dėmesį, jog byla kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, vertindamas kad pareiškėjas nėra prilyginamas informacijos rengėjui ir skleidėjui, šiuo atveju yra netinkama, kadangi cituotoje byloje kreipėsi asmuo ne kurio atžvilgiu Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimas buvo priimtas. Minimu atveju asmuo skundė sprendimą, kuris atleido juridinį asmenį (informacijos skleidėją) nuo atsakomybės už pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis, kurios pagrindu buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nėra viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas Visuomenės informavimo įstatymo prasme, todėl pareiškėjo skundas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo, vilkinimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (suvestinė redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d.) nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.

Viešosios informacijos rengėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją (VIĮ str. 77 p.).

Viešosios informacijos skleidėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, retransliuotojas, asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą (VIĮ str. 78 p.).

Iš skundžiamo visuomenės informavimo komisijos sprendimo (b. l. 15) matyti, kad juo buvo pripažinta, kad pareiškėjas būdamas Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu ir tuo pačiu rengdamas ir skelbdamas publikacijas, kuriose buvo aptariami Taryboje svarstomi klausimai, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį. Šiame sprendime yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas yra žurnalistas, t. y. viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas nėra viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pastebėjimais dėl pirmosios instancijos teismo cituotos bylos (2016 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-792-438/2016), kad šioje byloje ginčą kėlė asmuo ne kurio atžvilgiu Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimas buvo priimtas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, minėta nutartis yra netinkamas pavyzdys sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė