8e9f29db-71fc-4a4e-82fb-9ba36f3c29b9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-897/2013Proceso Nr. 2-55-3-00668-2010-3                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 129.19.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. I. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R. L. G. I. ir V. I. ieÅ¡kinį atsakovams (duomenys neskelbtini), antstoliui M. D. dėl turto perdavimo aktų iÅ¡ieÅ¡kotojui pripažinimo negaliojančiais, tretysis asmuo „BTA Incurance Company“ SE.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų suraÅ¡ymo momento 2009 m. gegužės 12 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktus Nr.0028/07/01698-1 ir Nr.0028/07/01698-2, panaikinti atsakovės (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į ½ dalį gyvenamojo namo ir į ½ dalį Å«kinio pastato, esančių SB „Dobilas“ 117 skl., SakiÅ¡kių k., Vilniaus rajone, ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra.IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nutartimi buvo nustatytos jos ir jos sutuoktinio R.

L. G. I. dalys bendroje jungtinėje nuosavybėje – po ½ dalį gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato, esančių SB „Dobilas“ 117 skl., SakiÅ¡kių k., Vilniaus rajone. Atsakovui antstoliui M. D. vykdant Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ R. L. G. I. atsakovės naudai, ½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis Å«kinio pastato buvo perduotos nuosavybės teise atsakovei pagal 2009 m. gegužės 12 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktus. IeÅ¡kovė nesutinka su turto perdavimu atsakovei, tvirtindama, kad:

1. antstolis M. D. perdavė turtÄ nesant teisinio pagrindo atlikti vykdymo veiksmus. Turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktuose turto perdavimo data nurodyta 2008 m. gegužės 15 d., t. y. turtas buvo perduotas tuo metu, kai dar nebuvo priimta Vilniaus 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nutartis dėl skolininko R. L. G. I. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su ieÅ¡kove nustatymo. Dėl to antstolis pažeidė CPK 667 straipsnį ir turtÄ atsakovei perdavė neteisėtai;

2. antstolis perdavė turtÄ neatidalijus skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje. Turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktuose kaip teisinį pagrindÄ atlikti turto perdavimÄ atsakovei antstolis nurodė CPK 702 straipsnį, kuris numato turto perdavimo natÅ«ra iÅ¡ieÅ¡kotojui tvarkÄ . Antstolis negalėjo perduoti turto natÅ«ra, kadangi ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausantis turtas nebuvo atidalintas pagal CK 4.90 straipsnį;

3. atlikęs turto perdavimÄ atsakovei antstolis savo veiksmais neteisėtai pakeitė turto teisinį režimÄ . Vilniaus 1 apylinkės teismas 2008 m. liepos 2 d. nutartimi nepakeitė ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui priklausančio turto teisinio režimo, tik nustatė kiekvieno iÅ¡ jų dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktais buvo panaikinta bendroji jungtinė ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio nuosavybė, tačiau tik teismas turi teisę užbaigti sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę. Antstolis nepagrįstai sumažino ieÅ¡kovei priklausančiÄ turto dalį nuo ½ iki ¼;

4. pažeistos turto įkainojimo taisyklės, nes nustatyta mažesnė nei reali turto vertė. Ekspertizės iÅ¡vadoje Nr.NT-08-047 nurodyta, kad ½ dalies gyvenamojo namo vertė yra 347 500 Lt, o ½ dalies Å«kinio pastato vertė yra 54 000 Lt, Å¡ia iÅ¡vada buvo vadovaujamasi nustatant pradines kainas pirmosiose ir antrosiose varžytynėse. IeÅ¡kovės pateiktoje turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad ½ dalies gyvenamojo namo vertė yra 385 000 Lt, o ½ dalies Å«kinio pastato vertė yra 105 000 Lt. Ekspertizės akte nurodyta turto vertė yra žymiai mažesnė tiek už turto vertinimo ataskaitoje, tiek už VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡e nurodytÄ turto vertę. IeÅ¡kovei nebuvo sudaryta galimybė reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl vykdomojoje byloje atlikto turto vertinimo;

5. ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis nebuvo tinkamai informuoti nei apie atliktÄ turto perdavimÄ atsakovei, nei apie turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktų suraÅ¡ymÄ , nei apie kitus vykdymo veiksmus, kuriuos ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis turėjo teisę skųsti, reikÅ¡ti dėl jų prieÅ¡taravimus;

6. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktai suraÅ¡yti nesilaikant nustatytų procesinių reikalavimų, galbÅ«t yra suklastoti, juos pasirašęs asmuo nebuvo atsakovės atstovas, neturėjo tam įgaliojimų ir neveikė atsakovės vardu, perduoto turto priėmimui atsakovė neiÅ¡reiÅ¡kė valios, pasiÅ«lymas priimti turtÄ ir sutikimas priimti turtÄ neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų, atsakovės įgaliojimas D. R. – B. aktų suraÅ¡ymo metu neturėjo teisinės galios Lietuvoje. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu V. I. ieÅ¡kinį atmetė, priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės 85,35 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 7 punktu, civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. L. G. I. ieÅ¡kinį nutraukė, motyvuodamas duomenų apie ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusio ir 2010 m. balandžio 20 d. mirusio ieÅ¡kovo R. L. G. I., kurio testamentinėmis įpėdinėmis yra sutuoktinė (byloje ieÅ¡kovė) V.

I. ir dukra G. P. Z., palikimo priėmimÄ ar kitus mirusiojo įpėdinius nebuvimu. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės teiginį, jog antstolis turtÄ atsakovei perdavė 2008 m. gegužės 14 d., paneigia vykdomosios bylos medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, kad turtas atsakovei negalėjo bÅ«ti perduotas 2008 m. gegužės 14 d., nes tik 2009 m. vasario 26 d., pripažinus antrÄ sias varžytynes neįvykusiomis, atsakovei buvo pasiÅ«lyta paimti varžytynėse neparduotÄ turtÄ , o atsakovės sutikimas tai padaryti buvo gautas 2009 m. kovo 30 d.

Ä®vertinęs antstolio paaiÅ¡kinimus ir vykdomosios bylos medžiagÄ , teismas pripažino, kad turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktuose nurodyta turto perdavimo data (2008-05-14) yra techninė spausdinimo klaida, todėl ieÅ¡kovės teiginį, kad antstolis, nenustatęs realiosios skolininkui R. L. G. I. priklausančio turto dalies, neturėjo teisės perduoti turto atsakovui, laikė nepagrįstu. Nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ iÅ¡ieÅ¡kojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja bÅ«tinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendrojoje nuosavybėje dalies.

IeÅ¡kovės teiginį, kad antstolis, atlikęs turto perdavimÄ atsakovei, savo veiksmais pakeitė turto teisinį režimÄ , nes turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktais buvo panaikinta bendroji jungtinė ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio nuosavybė, teismas vertino kaip nepagrįstÄ , motyvuodamas tuo, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotÄ pareiÅ¡kimÄ vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iÅ¡ kurios turi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas; kad pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialiosios teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansÄ , sumokant (priteisiant) iÅ¡ Å¡io turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumÄ (CK 3.118 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-423/2006).

Vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko R. L. G. I. antstolis nukreipė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su ieÅ¡kove, nustatytÄ Vilniaus 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nutartimi, kaip numatyta CPK 667 straipsnio 3 dalyje. Teismas pripažino nepagrįstu ieÅ¡kovės teiginį, kad pagal 2009 m. spalio 13 d. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä ieÅ¡kovei priklauso tik ¼ dalis gyvenamojo namo ir ¼ dalis Å«kinio pastato. Å iame iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad ieÅ¡kovei ir R.

L. G. I. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis ūkinio pastato. Vilniaus 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nutartimi nustačius, kad ieškovei ir R. L. G. I. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, ir išieškojimo procese R. L. G. I. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turto perdavimo išieškotojui aktais perdavus atsakovei, likusi dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. ½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis ūkinio pastato, priklauso ieškovei.

Teismas nustatė, kad raginimas skolininkui įvykdyti sprendimÄ buvo siunčiamas vykdomajame raÅ¡te nurodytu adresu, vėliau paskelbtas vykdymo veiksmų atlikimo laikraÅ¡tyje. Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys ir vykę teisminiai procesai patvirtina faktÄ , jog tiek ieÅ¡kovė, tiek skolininkas R. L. G. I. žinojo apie vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , todėl turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ nedelsiant praneÅ¡ti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 2 p., 4 p.).

Teismas sprendė, kad antstolis tinkamai nustatė atsakovei perduotino turto vertę, skirdamas ekspertizę. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog 2008 metais smarkiai krito nekilnojamojo turto kainos, nėra pagrindo remtis ieškovės pateiktoje turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta gyvenamojo namo ir ūkinio pastato verte, o vykdomoje byloje paskirtoje ekspertizės išvadoje nurodyta, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas buvo įvertinti 2008 m. lapkričio 9 d., t. y. maždaug prieš mėnesį iki varžytynių.

IÅ¡ bylos duomenų teismas sprendė, kad skolininkui buvo žinoma apie vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir apie tai, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas bus nukreiptas į dalį jam priklausančio turto, tačiau nenurodė antstoliui procesinių dokumentų įteikimo adreso, nepareiÅ¡kė prieÅ¡taravimo ekspertizės iÅ¡vadoms. Teismas nustatė, kad atsakovė vykdymo procese buvo atstovaujama advokato D. S. 2007 m. birželio 14 d. teisinių paslaugų sutarties pagrindu. Å ia sutartimi atsakovė, be kitų pavedimų, pavedė advokatui atstovauti jÄ visose antstolių kontorose vykdant Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Horsham apygardos teismo nutartis byloje prieÅ¡ R.

G. I.. Sutartis su atsakove buvo pasiraÅ¡yta perduodant sutartį faksimilinio ryÅ¡io įrenginiu. Toks sutarties pasiraÅ¡ymas prilyginamas raÅ¡ytinės formos dokumentui. Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad sutarties originalus egzempliorius yra Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2T-122/2007 dėl sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Ä® bylÄ pateikta 2007 m. birželio 14 d. teisinių paslaugų sutarties kopija tinkamai patvirtina atsakovės atstovo. Byloje nėra įrodymų, kad 2007 m. birželio 14 d. sutartis neatitinka tikrosios atsakovės valios, ar kad sutartį pasirašė ne atsakovė.

Teismas pripažino nepagrįstu ieškovės teiginį, kad turto perdavimo išieškotojui aktus atsakovės vardu pasirašė neįgaliota atstovė D. R. – B., nes šių aktų pasirašymo metu įgaliojimas neturėjo tvirtinimo pažymos Apostille. Teismas konstatavo, kad turto perdavimo išieškotojui aktai buvo surašyti 2009 m. gegužės 12 d., tačiau antstolio ir atsakovės atstovės D. R. – Bartusevičiūtės pasirašyti tik 2009 m. gegužės mėn. pabaigoje, kai antstoliui buvo pateiktas Ispanijoje notariškai patvirtintas atsakovės įgaliojimas advokatui D.

S. ir D. R. – B. atsakovės vardu atlikti visus veiksmus, susijusius su nekilnojamuoju turtu ir teisinėmis procedÅ«romis Lietuvoje. Tvirtinimo ženklas Apostille buvo iÅ¡duotas tik 2009 m. rugpjūčio 12 d., įgaliojimas antstoliui buvo pateiktas be tvirtinimo ženklo, tačiau tvirtinimo ženklas Apostille yra skirtas patvirtinti dokumentÄ pasiraÅ¡iusio asmens pareigas ir paraÅ¡o tikrumÄ kai dokumentas pateikiamas kitos valstybės teritorijoje, tačiau neturi įtakos paties dokumento galiojimui ar negaliojimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Antstolis atliko vykdymo veiksmus neprasidėjus vykdymo procesui – perdavė iÅ¡ieÅ¡kotojui turtÄ , dėl kurio teismas dar nebuvo pasisakęs ir priėmęs galutinio sprendimo (nutarties). IÅ¡ 2009 m. gegužės 12 d. Turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktų matyti, kad ½ dalies turto perdavimo atsakovei, kaip iÅ¡ieÅ¡kotojai, laikas yra 2008 m. gegužės 14 d.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis (c.b. Nr. 2-544-110/2008), kuria buvo nustatytos ieÅ¡kovų turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, buvo priimta 2008 m. liepos 2 d., todėl antstolis atliko turto perdavimÄ iÅ¡ieÅ¡kotojai (atsakovei) dar nesibaigus bylos, kurioje pačios atsakovės iniciatyva buvo sprendžiamas R. L. G. I. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su ieÅ¡kove nustatymo klausimas. Turto perdavimo aktas iÅ¡ieÅ¡kotojui yra neteisėtas, atliktas nesant tam teisinio pagrindo bei pažeidžiantis imperatyvias įstatymo normas, reglamentuojančias vykdymo procesÄ (CPK 586-588 str., 667 str.).

2. Antstolis „perdavė“ turtÄ , neatidalijęs skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nutartimi buvo nustatytos ieÅ¡kovų turto idealiosios dalys jungtinėje nuosavybėje (CK 4.89 str.). Antstolis dėl R. L. G. I. dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės bei iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡ios jo dalies į teismÄ nesikreipė. Antstolis galėjo pradėti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ar perduoti atsakovei turtÄ natÅ«ra, remiantis CPK 702 straipsniu, tik tuo atveju, jei bÅ«tų nustatytos realios ieÅ¡kovų dalys bendrame turte ir turtas bÅ«tų atidalintas.

Antstolis, pažeisdamas CPK 702 straipsnį bei CK 4.90 straipsnį, neteisėtai perdavė neatidalintÄ turtÄ . Teismo iÅ¡vada, kad turto perdavimui pakankamas antstolio nuožiÅ«ra atliktas turto atidalinimas, nustatant idealiÄ sias bendrasavininkų dalis, nepagrįsta. Ä®statymas nustato bÅ«tinumÄ nustatyti realiÄ jÄ skolininko dalį turte, nes kitas bendraturtis nėra skolininkas ir dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo kito asmens turto suvaržymas negalimas.

3. Antstolio veiksmais buvo panaikinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri pakeista į dalinę bendrÄ jÄ nuosavybę, nors tÄ gali daryti tik teismas. Pagal 2009 m. spalio 13 d. VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis gyvenamojo namo ir 1/4 dalis Å«kinio pastato. Kita ¼ dalis minėto turto vis dar yra R. L. G. I. ir į jÄ vėl galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Antstolis nepagrįstai sumažino pagal Vilniaus apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nutartį ieÅ¡kovei priklausančiÄ turto dalį nuo ½ iki ¼.

Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei priklausančio turto teisinis režimas nepasikeitė, nes atsakovei buvo perduota tik ½ dalis turto, nepagrįsta. Teismas privalėjo vertinti ne atsakovės, o ieÅ¡kovės turto dalies teisinį režimÄ . IeÅ¡kovės praÅ¡ymas įregistruoti likusiÄ Â½ dalį nuosavybės turtui tik jos vardu, nepatenkintas bÅ«tent dėl to, kad tam nėra teisinio pagrindo bei ½ dalies nuosavybė į ginčo turtÄ Ä¯registruota ieÅ¡kovės ir skolininko vardu.4. Teismas neatsakė į visus ieÅ¡kinio argumentus, kuriais nurodyta, kad buvo pažeistos turto įkainojimo taisyklės, nustatyta mažesnė nei reali turto rinkos vertė, apsiribojo vien vertinimu dėl informavimo apie kainos nustatymÄ tinkamumo.

Ekspertizės akte nurodoma turto vertė yra mažesnė, tiek už VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡e nurodomÄ vertę, tiek už ieÅ¡kovės pateiktÄ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytÄ vertę. Abejoti turto įkainojimo teisingumu yra pagrindas ir dėl to, kad nesutampa turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui laikas, kuris turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktuose nurodytas 2008 m. gegužės 14 d. ir turto vertinimo, kuriuo remiantis buvo nustatyta turto, perduoto iÅ¡ieÅ¡kotojui vertė, atlikimo laikas 2008 m. lapkričio 9 d.

Be to neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu antstolis nustatė įsiskolinimo dydį litais, todėl abejotinas skolos dydis litais.5. IeÅ¡kovė ir skolininkas turėjo teisę patys ar per savo atstovus dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus, bÅ«ti informuotais apie vykdymo veiksmus, tačiau antstolis tinkamai neinformavo nei apie turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktų suraÅ¡ymÄ , nei apie kitus su vykdymu susijusius veiksmus, kuriuos ieÅ¡kovai turėjo teisę skųsti, reikÅ¡ti dėl jų prieÅ¡taravimus. Antstolis pažeidė ieÅ¡kovų teises visiÅ¡kai eliminuodamas juos iÅ¡ vykdymo proceso.

Tokiu būdu ieškovai neteko galimybės pasinaudoti jiems suteikta teise reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, reikalauti turto perkainojimo dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių (CPK 681 str. 1-2 d.). Teismas neįvertino nurodomų pažeidimų, kaip pagrindo vykdymo veiksmus laikyti netinkamais, nors nuostatos dėl skolininko ir kitų asmenų teisių apsaugos, kieno atžvilgiu gali būti daroma įtaka teisėms ir pareigoms CPK įpareigoja antstolį griežtai laikytis. Ieškovė nėra skolininkė, bet yra turto, į kurį nukreipiamas išieškojimas, bendrasavininkė.

IeÅ¡kovei nebuvo siunčiami jokie praneÅ¡imai. Teismo vertinimas, kad tariamai ji apie vykdymo procesÄ Å¾inojo ar turėjo žinoti, neeliminuoja jos teisės, o antstolio pareigos užtikrinti visų asmenų suinteresuotų vykdymo veiksmais teisinius interesus, t. y. dėl jų tinkamo informavimo apie vykdymo procesÄ .6. Turto perdavimo aktai turi klastojimo požymių. Dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas (baudžiamoji byla Nr.17-1-02235-11). Aktai nebuvo suraÅ¡yti juose nurodomÄ dienÄ . Nurodomas aktuose įgaliotas atstovas aktų nepasirašė nurodomÄ dienÄ .

Pateiktas įgaliojimas negaliojo, nebuvo suraÅ¡ytas ir apostilizuotas ginčo aktų suraÅ¡ymo dienÄ , todėl įgaliojimas nebuvo ir negalėjo bÅ«ti pateiktas antstoliui tinkama (su apostile) forma. Dėl to ginčijami aktai laikytini suklastotais. Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo Å¡iuos argumentus:1. Antstolio suraÅ¡ytuose 2009 m. gegužės 12 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktuose yra padaryta aiÅ¡ki spausdinimo klaida – neteisingai nurodyta turto perdavimo data, t. y. suklysta nurodant turto perdavimo metus, todėl ieÅ¡kovės teiginiai, kad ginčijamas turtas buvo perduotas atsakovei iki ieÅ¡kovų turto dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo yra nepagrįstas.

IeÅ¡kovų turto dalys jungtinėje nuosavybėje buvo nustatytos pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nutartį.2. Atsakovė niekada negyveno Lietuvoje, todėl atstovavimo sutartį ji sudarė su Lietuvoje praktikuojančiu advokatu. Nuo 2007 m. iki 2010 m. ieÅ¡kovė niekada neabejojo advokato tinkamu atstovavimu vykdymo procese. IeÅ¡kovės argumentai atsakovės tinkamo atstovavimo aspektu rodo skolininko įpėdinės pagal testamentÄ siekį visais įmanomais bÅ«dais piktnaudžiauti teise į teismÄ , maksimaliai vilkinti iÅ¡ieÅ¡kotojos galimybes atgauti savo kreditorinių reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ skolininko bendro su ieÅ¡kove turto.3.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad 2009 m. rugsėjo 12 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto pasiraÅ¡ymas iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotojos pusės buvo uždelstas dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių: iÅ¡ieÅ¡kotojos atstovas neturėjo tinkamo įgaliojimo, notarinis įgaliojimas antstoliui buvo pateiktas 2009 m. gegužės 29 d., 2009 m. gegužės 12 d. parengtas turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktas pasiraÅ¡ytas 2009 m. gegužės 29 d. įgaliotinės D. R.-B.. Tvirtinimo ženklas Apostille yra skirtas patvirtinti dokumentÄ pasiraÅ¡iusio asmens pareigas ir paraÅ¡o tikrumÄ , tačiau Å¡io ženklo nebuvimas neturi įtakos dokumento galiojimui ar negaliojimui, todėl teiginys, kad Ispanijos notaro patvirtintas įgaliojimas be Apostille tvirtinamojo ženklo Lietuvos teritorijoje neturėjo teisinės galios, yra nepagrįstas.4.

CPK nenustato termino, per kurį po neįvykusių varžytynių antstolis turi pasiÅ«lyti iÅ¡ieÅ¡kotojui perimti turtÄ . 2009 m. vasario 26 d. patvarkymu antstolis nurodė iÅ¡ieÅ¡kotojai per 10 dienų praneÅ¡ti apie sutikimÄ ar atsisakymÄ perimti antrosiose varžytynėse neparduotÄ turtÄ . Å is patvarkymas iÅ¡ieÅ¡kotojos atstovui advokatui D. S. buvo įteiktas 2009 m. kovo 13 d., o atstovas atsakymÄ Ä¯ jį pateikė 2009 m. kovo 26 d., t.y. praleidus terminÄ 3 dienas, tačiau antstolio nustatytas 10 dienų terminas nėra naikinamasis.

CPK nenumato, kad suėjus paties antstolio nustatytam terminui, jau nebegalima spręsti dėl turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui.5. Teismas teisingai pažymėjo, kad CPK normos neįpareigoja nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto dalies bendrojoje nuosavybėje. Tokiu atveju vykdant turto perleidimÄ , vertinama, kad perduodama ½ dalis nuosavybės teisės į konkretų turtÄ . Niekas nepakeitė ieÅ¡kovės turto teisinio režimo. Jis kaip buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė — taip ir liko, antstolis tokių juridinių faktų nenustatinėja ir nedaro įrašų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje.6.

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , turto vertinimui esant atliktam prieÅ¡ tris mėnesius, turtas laikomas įkainotu rinkos kainomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2006). Turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta 2008 m. lapkričio 9 d., t. y. prieÅ¡ mažiau nei du mėnesius iki pirmųjų varžytynių datos, todėl laikytina atitinkančia rinkos kainÄ . Skolininkas nepasinaudojo savo teise ginčyti turto įvertinimÄ .7.

Apeliantė teigia, kad ji nebuvo antstolio tinkamai informuota apie turto perdavimÄ atsakovei. CPK numato skolininko teisę bÅ«ti informuotam apie vykdymo veiksmus, tačiau jo nuostatomis negali remtis skolininko sutuoktinis ar kitas suinteresuotas asmuo. Ginčijamo turto perdavimo metu (2009 m. gegužės 14 d.) jau buvo įsiteisėjusi Vilniaus miesto 1 miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nutartis dėl ieÅ¡kovų dalių bendrame turte nustatymo, todėl ieÅ¡kovės tvirtinimas, kad ji turėjo bÅ«ti informuota apie vykdymo veiksmus kaip neatidalinto turto, į kurį nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, bendrasavininkė, yra nepagrįstas.

Atsakovo antstolio M. D. atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakyta priimti ir jis grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui (3 t., 58 b. l.). Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, todėl keisti Å¡io teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo.

Apeliantės argumentai pagrįsti tik pačios apeliantės įrodymų vertinimu ir teisės normų aiÅ¡kinimu, kurie nepaneigia teismo sprendime iÅ¡dėstytų motyvų. CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areÅ¡tuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Å ioje byloje antstolis buvo paskyręs ekspertizę ir ja vadovavosi. Jokių prieÅ¡taravimų antstolis negavo, todėl teigti, kad antstolis perdavė turtÄ iÅ¡ieÅ¡kotojams už mažesnę nei reali rinkos vertė nėra jokio teisinio pagrindo.

Parduodamo iÅ¡ varžytynių turto vertė buvo nustatyta remiantis procesinėmis teisės normomis reglamentuojančiomis turto įkainavimÄ . Atsižvelgiant į tai įvertinant turtÄ antstolio veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Visi kiti apeliaciniame skunde nurodyti motyvai yra nepagrįsti ir neturi esminės reikÅ¡mės Å¡iai bylai, todėl turi bÅ«ti atmesti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartimi buvo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje Anglijos Horsham grafystės teismo sprendimai dėl bendros 140 589,02 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų sumos priteisimo iÅ¡ R.

L. G. I. atsakovės nagrinėjamoje byloje (duomenys neskelbtini) naudai (1 t., 18-19 b.l.). IÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko R. L. G. I. pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 9 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ vykdė atsakovas antstolis M. D. (vykdomoji byla Nr.28-1698/2007). Skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise su ieÅ¡kove priklausė gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, esantys SB „Dobilas“ 117 skl., SakiÅ¡kių k., Vilniaus r. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. liepos 2 d. nutartimi nustatė, kad R.

L. G. I. ir ieÅ¡kovei bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato (1 t., 20-22 b. l.). Vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkui R. L. G. I. priklausančios turto dalies, 2009 m. gegužės 12 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktais antstolis M. D. perdavė atsakovei ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ Å«kinio pastato (1 t., 12, 13 b. l.).Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad apeliacijos esmė yra priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , o ne tarp Å¡alių kilusio ginčo nagrinėjimas iÅ¡ naujo.

IeÅ¡kinyje nurodytus faktines aplinkybes bei teisinius argumentus pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė ir įvertino, dėl jų padarė atitinkamas iÅ¡vadas, kurios iÅ¡dėstytos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, jomis remdamasis nusprendė, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl jį atmetė. Tuos pačius kaip ir ieÅ¡kinyje nurodytus teisinius ir faktinius argumentus ieÅ¡kovė pakartotinai dėsto apeliaciniame skunde, tačiau nepateikia argumentų, kokios bylos aplinkybės patvirtina teismo sprendimo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ ir kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybės. Apeliantės teiginys, kad su teismo iÅ¡vadomis ji nesutinka, nes teismas nepakankamai įvertino ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus, nesudaro pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, jas pagrindžiančius įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino laikydamasis įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias vykdymo proceso teisės bei materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos jų taikymo teismų praktikos ir atmesdamas ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263, 265 str.).

Apeliantės manymu, antstolis turtÄ atsakovei perdavė nesant pagrindo atlikti vykdymo veiksmus. Teisėjų kolegija Å¡iems apeliacinio skundo argumentams nepritaria, jie paneigti pirmosios instancijos teismo teisiÅ¡kai pagrįstomis iÅ¡vadomis. Pagal CPK 586 straipsnio 1 dalį vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra vykdomasis dokumentas. Pavyzdinis vykdomųjų dokumentų sÄ raÅ¡as iÅ¡vardintas CPK 587 straipsnyje. Vienas iÅ¡ jų – vykdomasis raÅ¡tas (CPK 587 str. 1 p.). Vykdymo veiksmus antstolis pradėjo 2007 m. spalio 25 d. priėmęs Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 9 d. vykdomÄ jį dokumentÄ dėl 140 589,02 GBP (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų) iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ R.

L. G. I. kreditorės (duomenys neskelbtini) naudai. Vykdomasis dokumentas iÅ¡duotas Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 8 d. nutarties, kuria pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Anglijos Horsham grafystės teismo 2001 m. gruodžio 17 d., 2002 m. vasario 22 d., 2002 m. liepos 11 d. ir 2003 m. vasario 28 d. sprendimai, kuriais I. C. (duomenys neskelbtini) priteista iÅ¡ R. L. G. I. 140 589,02 GBP, pagrindu. Antstolis 2007 m. liepos 25 d. turto apraÅ¡u areÅ¡tavo skolininkui R. L. G. I. ir jo sutuoktinei (ieÅ¡kovei) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ (vykdomosios bylos Nr. 28-1698/07 1 t., 42 b. l.).

Kadangi skolininko turtas buvo bendras kartu su kitais asmeninis, ir jo dalis bendrame turte nenustatyta, vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, antstolis pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojai ar skolininkui kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. 2-544-110/2008 iÅ¡nagrinėjęs kreditorės (duomenys neskelbtini) ir pareiÅ¡kėjos V. I. praÅ¡ymus, 2008 m. liepos 2 d. nutartimi nustatė, kad skolininkui R.

L. G. I. ir jo sutuoktinei priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo bei Å«kinio pastato, esančių SB „Dobilas“, 117 skl., SakiÅ¡kių k., Vilniaus r. Iki byloje ginčijamų turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktų suraÅ¡ymo antstolis vykdomojoje byloje atliko eilę įstatyme nustatytų vykdymo veiksmų (areÅ¡tuoto turto vertei nustatyti skyrė ekspertizę, paskelbė pirmÄ sias varžytynes, kurioms neįvykus, skelbė antrÄ sias), kurie paneigia apeliantės argumentus, kad turtas iÅ¡ieÅ¡kotojai buvo perduotas dar iki skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.

IÅ¡dėstytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad antstolis pažeidė CPK 586-588 ir 667 straipsnių nuostatas.Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliantės argumentus, kad turtÄ atsakovei antstolis perdavė esant neatidalintai skolininko turto daliai bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje. Pagal CPK 691 straipsnio 1 dalį turto realizavimas – tai areÅ¡tuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iÅ¡ varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas iÅ¡ieÅ¡kotojui ar realizavimas kita Å¡iame Kodekse nustatyta tvarka.

AreÅ¡tuoto turto realizavimÄ antstolis pradėjo vykdyti tik po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nutarties priėmimo, kuria teismas nustatė, kad R. L. G. I. ir jo sutuoktinei priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo bei Å«kinio pastato, esančių SB „Dobilas“, 117 skl., SakiÅ¡kių k., Vilniaus r. Apeliantės nuomone, nenustačius realiosios skolininko turto dalies bendrame turte, antstolis turto negalėjo perduoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006, pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiÄ sias ir (ar) realiÄ sias dalis.

Ä®statyme nėra nurodyta, kad nustatant skolininko turto dalį, esantį bendra su kitais asmenimis nuosavybe, privalo bÅ«ti nustatyta realioji turto dalis. Atsakovei buvo perduota skolininkui priklausančio turto dalis, taigi atsakovė ir ieÅ¡kovė tapo turto bendrasavininkėmis. Joms neatimta galimybė CK 4.80 straipsnio tvarka kreiptis dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės arba dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo (CK 4.81 str.).CK 4.90 straipsnis reglamentuoja atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės, o CPK 702 straipsnyje numatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kotojui, pareiÅ¡kusiam norÄ pasiimti turtÄ natÅ«ra, turtas perduodamas suraÅ¡ant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ .

Å is aktas kartu su vykdomÄ ja byla perduodamas tvirtinti teisėjui (redakcija galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.). Apeliantės teiginys dėl CPK 702 straipsnio pažeidimo negrindžiamas jokiais faktiniais argumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad bendraturčio dalies nustatymas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra tapatus atidalijimui iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės. Teismų praktikÄ formuojantis kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotÄ pareiÅ¡kimÄ vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iÅ¡ kurios turi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Dėl Å¡ių priežasčių negalima sutikti su ieÅ¡kovės teiginiais, kad antstolis pažeidė CPK 702 ir CK 4.90 straipsnių nuostatas. Apeliantė neteisi teigdama, kad antstolis, atlikęs skolininko turto perdavimÄ atsakovei, savo veiksmais neteisėtai pakeitė turto teisinį rėžimÄ ir sumažino jai priklausančiÄ turto dalį. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nutartimi buvo nustatyta, kad R. L. G. I. ir jo sutuoktinei priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo bei Å«kinio pastato, esančių SB „Dobilas“, 117 skl., SakiÅ¡kių k., Vilniaus r.

IÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nukreiptas į skolininkui priklausančiÄ Â½ dalį nurodyto turto ir Å¡i turto dalis skundžiamais aktais perduota atsakovei. Taigi vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko turto, antstolis turto teisinio rėžimo nekeitė, ieÅ¡kovės turto dalies nesumažino. Nekilnojamojo turto registre nurodytų duomenų apie ieÅ¡kovei priklausančiÄ turto dalį teisingumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį areÅ¡tuodamas skolininko turtÄ , antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimÄ bei į areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones.

Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Antstolis 2008 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę skolininko R. L. G. I. turto dalies vertei nustatyti. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad Registrų centro duomenimis ir jos pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje turto vertė buvo didesnė nei nurodyta ekspertizės išvadoje, nėra pagrindas spręsti dėl netinkamo turto vertės nustatymo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad turto vertės sumažėjimas buvo sÄ lygotas 2008 metais buvusio nekilnojamojo turto kainų kritimo, todėl nėra pagrindo abejoti antstolio užsakymu atliktame vertinime nustatytos turto vertės tinkamumu.Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Teisėjų kolegija pritaria faktiniais bylos duomenimis ir teisiniais argumentais pagrįstoms pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad antstolis nepažeidė įstatymo nuostatų dėl skolininko informavimo apie vykdymo veiksmus ir kad atsakovė buvo tinkamai atstovaujama vykdymo proceso metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog apie vykdymo veiksmus tiek skolininkui, tiek jo sutuoktinei buvo žinoma, jie dalyvavo byloje dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su ieškove nuosavybe, nustatymo.

IÅ¡vadas dėl tinkamo atsakovės atstovavimo vykdymo proceso metu teismas pagrindė ir tinkamai motyvavo, jas paneigiančių argumentų apeliantė nenurodė, todėl teisėjų kolegija pakartotinai dėl Å¡ių aplinkybių nepasisako. Teismas įvertino ieÅ¡kovės argumentus dėl ginčo aktuose nurodytų jų suraÅ¡ymo metų ir pagrįstai konstatavo aktuose esantį datos raÅ¡ymo apsirikimÄ . IeÅ¡kinio argumentus pakartojančių apeliacinio skundo teiginių Å¡iuo aspektu teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja ir nevertina, nes jie nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir neturi teisinės reikÅ¡mės teisminio ginčo teisingam iÅ¡sprendimui.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                                           Virginija Čekanauskaitė           Danutė GasiÅ«nienė           Danguolė Martinavičienė