8e9e047f-bdb4-4e03-a766-5cfa2e03d290 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-146-522/2022 Proceso Nr. 2-44-3-00400-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 2.5.4.8.; 2.1.2.4.2.3. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 6 d. Å irvintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų teisėja Irina Serafin sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. M. Ž., jos atstovei advokatei Inai Kurauskienei, atsakovei A. B., jos atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

M. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei A. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys byloje – Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro notarė Rita SlapÅ¡ienė. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), 1993 m. liepos 29 d. testamentÄ , patvirtintÄ (duomenys neskelbtini) L. B., testamento eilės numeris registre 115. Ji ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu parodė, kad yra O.

M., mirusios (duomenys neskelbtini), dukterėčia. IeÅ¡kovės mama J. Å . ir O. M. yra seserys. 1947 m. lapkričio 19-20 d. O. M. LTSR VRM karinio tribunolo buvo nuteista laisvės atėmimu 10 metų, nuo 1947 m. rugpjūčio 12 iki 1955 m. spalio 16 d. praleido tremtyje (duomenys neskelbtini), kur buvo stipriai sumuÅ¡ta prižiÅ«rėtojų, patyrė galvos smegenų traumÄ . Grįžusi iÅ¡ tremties, ji apsigyveno (duomenys neskelbtini) kartu su ieÅ¡kovės mamos J. Å . Å¡eima, o vėliau - gretimame (duomenys neskelbtini).

Seserys palaikė artimÄ ryšį. J. Å . padėdavo O. M. visais gyvenimo klausimais. Tiek J. Å ., tiek pati ieÅ¡kovė, bÅ«dama (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi O. M. sveikatos priežiÅ«ra. Tremtyje labai paÅ¡lijo O. M. fizinė ir psichinė sveikata. Po tremties ji buvo nestabilios psichikos, kliedėdavo, buvo nerimastinga, jÄ kamavo nemiga, galvos skausmai, ne visada suprasdavo savo veiksmų faktines pasekmes, neadekvačiai vertindavo situacijÄ , tapo dementiÅ¡ka, matydavo praeities vaizdus ir kitokias haliucinacijas, girdėdavo balsus.

Ji negebėjo savimi pasirÅ«pinti jokiose gyvenimo srityse, stokojo socialinių įgÅ«džių. J. Å . palydėdavo seserį į parduotuvę, poliklinikÄ , pirkdavo vaistus, atveždavo maisto į namus. O. M. nuolat vartojo gydytojų iÅ¡raÅ¡ytus psichotropinius vaistus bei piktnaudžiavo alkoholiu, dėl ko jos elgesys tapdavo visiÅ¡kai neprognozuojamu. Pagal O. M. ligos istorijos kortelės įraÅ¡us jai buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Jau 1994-12-29 gydytojo įraÅ¡yta, kad pacientė viskÄ užmirÅ¡ta, blogai miega, 1996-06-12 – bloga atmintis, 1996-10-14 - pacientė dementiÅ¡ka. 2006-04-28 O.

M. buvo pirmÄ kartÄ konsultuota psichiatro. Jai nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini), esant psichikos ir elgesio sutrikimams paskirtas antipsichozinis gydymas tiapridaliu. Nors (duomenys neskelbtini) O. M. buvo medicinos dokumentuose užfiksuota tik 2006-04-28, tačiau faktiÅ¡kai jos psichinė sveikata suÅ¡lubavo dar tremtyje. Haliucinacijos jai prasidėjo dar 1980-aisiais metais, o vėliau vis dažnėjo. Daug metų esant tokiai O. M. psichikos sveikatos bÅ«klei, artimieji bandė inicijuoti jos neveiksnumo nustatymo procedÅ«rÄ .

Apie 2008-2009 m. O. M. iÅ¡ savo sodybos dingo, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, kaimynės - atsakovės A. B. slapta nuo artimųjų buvo iÅ¡vežta į kitÄ rajonÄ . Jos buvimo vieta buvo slepiama. Taip pat buvo nuslėpta, kad O. M. buvo gydoma (duomenys neskelbtini). O. M. atsakovų Å¡eimos buvo izoliuota nuo jos giminių dėl akivaizdžių sumanymų pasinaudoti jos psichikos liga, nesupratimu, pasidavimu poveikiui, kad užvaldyti jos turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir santaupas. Mirus O. M. paaiÅ¡kėjo, kad 1993 m. liepos 29 d. ji sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turimÄ turtÄ paliko atsakovei.

O. M. net iki testamento sudarymo sirgo psichikos liga, vartojo psichotropinius vaistus bei alkoholį, todėl negalėjo pati iÅ¡sakyti savo tikros valios sudarant testamentÄ . Ji negalėjo savarankiÅ¡kai suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę, iÅ¡ to kylančias pasekmes, iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ sudaryti testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ paliko atsakovei. Kadangi sudarant šį sandorį nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji, laisva asmens valia, todėl toks sandoris pripažintinas negaliojančiu. Atsakovė A. B. atsiliepime prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ji atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 1990 iki 2000 metų gyveno (duomenys neskelbtini), kaimynystėje su O. M.. O. M. sutuoktinis P. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po P. M. mirties O. M. gyveno ir savo Å«kį vedė viena. Kadangi O. M. vaikų neturėjo, o jokie giminaičiai ja nesirÅ«pino, po vyro mirties pati O. M. prašė atsakovės pagalbos buityje ir Å«kyje bei globos iki mirties ir žadėjo atsakovei testamentu palikti turimÄ turtÄ . Atsakovės Å¡eima teikė O. M. visÄ reikiamÄ pagalbÄ .

IeÅ¡kovė ir jos sesuo globoti ir prižiÅ«rėti senatvėje O. M. atsisakė. Nuo 2006 metų O. M. buvo nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Bendru sutarimu atsakovė 2008 metais rudenį parsivežė O. M. gyventi į savo Å¡eimÄ . Nuo to laiko O. M. gyveno pas atsakovę, o vasaros laikotarpiu retkarčiais ji kartu su atsakove atvykdavo į savo namus (duomenys neskelbtini), kur susitikdavo ir bendraudavo su savo kaimynais ir draugėmis, likdavo nakvoti savo namuose. Apie tai, kad O. M. 2008 metais iÅ¡vyko gyventi į atsakovės Å¡eimÄ buvo žinoma visiems aplinkiniams (duomenys neskelbtini) gyventojams. 2012 metais O.

M. lūžo Å¡launikaulis, dėl ko ji iki mirties negalėjo vaikščioti, gulėjo patale. Nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio O. M. slaugyti padėjo I. G.. Tai buvo žinoma ir O. M. seseriai J. Å .. IÅ¡vykusi nuo 1999 metų gyventi į (duomenys neskelbtini), J. Å . visiÅ¡kai nebendravo su seserimi. Atsakovės žiniomis, seserys buvo susipykusios ir jokių ryÅ¡ių nepalaikė. O. M. nesirÅ«pino nei J. Å . (mirusi (duomenys neskelbtini)), nei ieÅ¡kovė. TestamentÄ O.

M. pasirašė dar 1993 m. liepos 29 d. Tas faktas buvo žinomas J. Å . ir jos sutuoktiniui P. Å .. Testamentas niekada nebuvo ginčytas. Atsakovė neturi jokių duomenų apie tai, kad O. M. sirgo psichine liga. Ji nepiktnaudžiavo alkoholiu nei gyvendama (duomenys neskelbtini), nei atsakovės Å¡eimoje. Atsakovė pažinojo O. M. kaip tvarkingÄ ir labai darbščiÄ moterį, todėl ieÅ¡kovės teiginiai neva O. M. „negebėjo pasirÅ«pinti jokiose gyvenimo srityse, stokojo socialinių įgÅ«džių“ yra melagingi ir Å¡meižiantys mirusį žmogų.

O. M. skundėsi nemiga, galvos skausmais dėl padidėjusio kraujo spaudimo. Ji nuo nemigos naudojo vaistÄ â€žLorofenÄ â€œ. IeÅ¡kovės nurodyti kiti vaistai, neva kuriuos O. M. pastoviai naudojo, yra ieÅ¡kovės prasimanymas. IeÅ¡kovė net nebando tvirtinti ar pateikti kokių nors duomenų, liudijančių, kad nuo 2008 metų iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki O. M. mirties, ji bÅ«tų ieÅ¡kojusi neva paslėptos O. M. ar kreiptųsi į teisėsaugos organus tuo klausimu. IeÅ¡kovė melagingai tvirtina ir tai, kad O.

M. artimieji bandė inicijuoti jos neveiksnumo procedÅ«rÄ , o apie egzistuojantį testamentÄ sužinojo tik po O. M. mirties. VisÄ savo turtÄ O. M. testamentu paliko atsakovei, nes tarp jos ir atsakovės susiklostė draugiÅ¡ki ir Å¡ilti santykiai, nes bÅ«tent atsakovė ir jos Å¡eima rÅ«pinosi O. M.. TestamentÄ ji sudarė laisva valia, be prievartos, suklydimo. Testamento turinys yra aiÅ¡kus ir testatoriaus valia yra tinkamai iÅ¡reikÅ¡ta. O. M. nebuvo įraÅ¡yta į narkologinio ir psichoneurologinio kabineto įskaitÄ , jos veiksnumas apribotas nebuvo ir tam pagrindo nebuvo.

Testatorė po testamento sudarymo turėjo pakankamai laiko ir galimybių savo sudarytÄ testamentÄ bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydama naujÄ testamentÄ , arba jo nesudaryti. Jokių duomenų apie tai, kad O. M. norėjo pasinaudoti ar pasinaudojo tokiomis galimybėmis nėra. Testamentas buvo suraÅ¡ytas vienÄ kartÄ ir jo turinys keistas nebuvo. Å iuo atveju O. M. testamento pripažinti negaliojančiu vadovaujantis CK 5.16 straipsniu nėra jokio pagrindo. Atsakovė reikalauja, kad Å¡iuo atveju bÅ«tų taikoma ieÅ¡kinio senatis (CK 1.124 – 1.126, 1.131 straipsniai) ir bÅ«tų sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumo.

Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikėja O. M. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties vieta (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovė yra palikėjos O. M. sesers J. Å . dukra, t. y. dukterėčia. O. M. 1993 m. liepos 29 d. testamentu, patvirtintu (duomenys neskelbtini) L. B., testamento eilės numeris registre 115 (toliau byloje - testamentas), jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį medinį gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kio pastatus: stoginę, tvartÄ , stoginę ir sandėlį po vienu stogu, viralinę, esančius (duomenys neskelbtini), bei visÄ kitÄ turtÄ , kuris jai priklausys mirties dienÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, paliko A.

B., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovei. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti testamentÄ negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip sudarytÄ nors ir veiksnaus asmens, tačiau sandorio sudarymo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti. Ä®statymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiÅ«ra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios iÅ¡raiÅ¡kos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienaÅ¡alis, raÅ¡ytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Testamentų, kaip vienaÅ¡alių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15–5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. TestamentÄ testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo (CK 5.18 straipsnio 1 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius bÅ«tinus elementus: subjektÄ , valiÄ ir jos iÅ¡raiÅ¡kÄ , turinį bei formÄ .

Testamento kaip asmeninio vienaÅ¡alio įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudaryto sandorio reikÅ¡mingiausias elementas – testatoriaus (-ės) valia, kuriÄ turi atitikti testamento turinys. Testatoriaus (-ės) valia – sudėtingas ir individualus reiÅ¡kinys, kuriam formuotis turi įtakos ar jį gali netgi nulemti įvairiausi testatoriaus (-ės) fizinės ir emocinės bÅ«senos aspektai. Dėl to, nustatant tikrÄ jÄ testatoriaus (-ės) valiÄ , reikÅ¡mingi testamento sudarymo metu buvusiÄ testatoriaus (-ės) bÅ«senÄ patvirtinantys faktai.

Kai, aiÅ¡kinant testamento sÄ lygas, taikoma sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklė, pagal kuriÄ reikalaujama nustatyti, kaip konkrečioje situacijoje elgtųsi protingi asmenys, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad testatoriaus valia ir jos iÅ¡raiÅ¡ka ne visada atitinka protingo asmens elgesio standartÄ . Tokio pobÅ«džio sandoriams kaip testamentas reikÅ¡mingesni subjektyvÅ«s, o ne bendri objektyviai egzistuojantys elgesio kriterijai, kuriems priskirtini, pavyzdžiui, atvejai, kai tėvai vaikams turtÄ palieka vienodai ar palieka tam vaikui, kuriam labiau reikia, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas be kita ko yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valiÄ reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Å i moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarkÄ reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigÄ Ä¯gyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytÄ pareigÄ vadovautis Å¡iais principais ir teismui aiÅ¡kinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010). Taigi kasacinės instancijos teismas yra pabrėžęs ypatingÄ testatoriaus valios reikÅ¡mę, sprendžiant dėl aplinkybių susijusių su turto palikimu. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl testamento nuginčijimo ypač svarbu įvertinti testatoriaus valiÄ testamento sudarymo metu. Testamento sudarymo metu testatorius turi bÅ«ti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad, ginčijant testamentÄ , galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikÅ¡mingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valiÄ .

Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ (jo sveikatÄ , psichikos bÅ«klę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumÄ , pagrįstumÄ , protingumÄ ir kita) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje I.

K. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2005, 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. J. ir kt. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-434/2012). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neiÅ¡klausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų iÅ¡vadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose iÅ¡likusiais įraÅ¡ais apie testatoriaus sveikatos bÅ«klę.

Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valiÄ reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios, galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, teismo iÅ¡vada, jog testamento suraÅ¡ymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų padarinių, gali bÅ«ti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimÄ iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ ir (arba) iÅ¡reikÅ¡tosios valios neatitiktį tikrajai valiai, paÅ¡alinamos visos pagrįstos abejonės dėl iÅ¡reikÅ¡tos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu teigė, kad jos teta O. M. testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų ir jų sukeliamų padarinių, nes jai bÅ«nant tremtyje ji patyrė sunkiÄ galvos traumÄ , dėl kurios O. M. grįžus į LietuvÄ nuolatos skaudėdavo galvÄ , vaidendavosi, girdėdavosi įvairÅ«s garsai, ji sirgo (duomenys neskelbtini). Be to, O. M. piktnaudžiavo alkoholiu ir psichotropiniais vaistais. Tuo tarpu atsakovė teigė, kad O. M. buvo sveiko proto ir visiÅ¡kai veiksni, iki testamento sudarymo ir ilgus metus po to gyveno viena ir visiÅ¡kai savimi pasirÅ«pindavo, bendravo su draugėmis, lankė bažnyčiÄ , apsipirkdavo parduotuvėje.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), t. y. kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®vertinęs ieÅ¡kovės ir atsakovės argumentus, iÅ¡klausęs liudytojų parodymus, iÅ¡analizavęs į bylÄ pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog testamento sudarymo metu O. M. buvo tokios bÅ«klės, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti. PrieÅ¡ingai, O. M. testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia atitiko jos tikrÄ jÄ valiÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. M. 1947 m. lapkričio 19-20 d. LTSR VRM karinio tribunolo buvo nuteista laisvės atėmimu 10 metų ir nuo 1947 m. rugpjūčio 12 d. iki 1955 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini), atliko laisvės atėmimo bausmę. 1990 m. sausio 11 d.

Lietuvos TSR Aukščiausiasis teismas O. M. iÅ¡davė reabilitavimo pažymėjimÄ . 1956 m. grįžusi iÅ¡ tremties iki santuokos sudarymo O. M. gyveno sesers, t. y. ieÅ¡kovės mamos J. Å ., namuose. IÅ¡tekėjusi O. M. gyveno su savo sutuoktiniu P. M. (duomenys neskelbtini). Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad O. M. sutuoktinis P. M. mirė (duomenys neskelbtini). Tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės, tiek iÅ¡ atsakovės parodymų nustatyta, kad po sutuoktinio P. M. mirties O. M. liko gyventi savo namuose ir gyveno juose viena iki 2008 m.

Nors ieÅ¡kovė teigia, kad O. M. 1993 m., kuomet buvo sudarytas testamentas, jau negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, nes sirgo (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo alkoholiu ir psichotropiniais vaistais, tačiau Å¡ių jos teiginių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė O. M. asmens sveikatos istorijÄ . Pirmiausiai pažymėtina tai, kad asmens sveikatos istorija (duomenys neskelbtini) (gydytoja M. Ž.) pradėta vesti nuo 1993 m. lapkričio 18 d., t. y. jau po testamento sudarymo 1993 m. liepos 29 d.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmens sveikatos istorija užvesta O. M. sesers J. Š. prašymu, taip pat jos prašymu išrašyti vaistai O. M.. Pirmame įraše gydytojo yra užfiksuota, kad ligonė negali atvykti, į (duomenys neskelbtini) toli važiuoti, todėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė teigia, kad vaistai buvo perkami O. M., vis tik iš esamų duomenų, nėra aišku, kas ir kokioms reikmėms gydytojų išrašytus vaistus pirko ir kas juos vartojo. Kita vertus, jeigu O.

M. bÅ«tų sirgusi psichikos ligomis bei vartojusi psichotropinius vaistus iki testamento sudarymo, manytina, kad jos asmens sveikatos istorija bÅ«tų buvusi pradėta vesti anksčiau. Juo labiau, kad nuo grįžimo iÅ¡ tremties 1956 m. iki 1993 m. jau buvo praėję 37 metai, kas vėlgi nepatvirtina ieÅ¡kovės parodymų apie tai, kad O. M. nuolat skaudėdavo galvÄ , o nuo 1991 m. ji neva vartojo alkoholį su psichotropiniais vaistais. Tuo tarpu teismo posėdžio metu apklausta atsakovė A. B. parodė, kad 1990 m. ji su Å¡eima atsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini).

Å alia jų gyveno O. M. su vyru, su kuriais jie susidraugavo. (duomenys neskelbtini) mirus O. M. vyrui, atsakovė padėjo O. M. jį palaidoti. Dar P. M. gyvam esant, jie buvo nutarę, kad glausis prie atsakovės Å¡eimos, kad jie pastariesiems padėtų senatvėje. Iki testamento suraÅ¡ymo ir po to O. M. buvo sveika, pilno proto. Ji gyveno viena, viskÄ pati tvarkėsi, važiuodavo dviračiu į bažnyčiÄ , parduotuvę, bendravo su draugėmis, raÅ¡ydavo laiÅ¡kus, atvirukus. O. M. viena gyveno iki 2006 m. Vėliau metus nuo 2006 m. iki 2007 m. ji gyveno kartu su atsakovės Å¡eima (duomenys neskelbtini), po to dar metus savo namuose (duomenys neskelbtini), o nuo 2008 m. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su atsakovės Å¡eima (duomenys neskelbtini).

Å iuos atsakovės parodymus patvirtina kitų liudytojų parodymai. Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. R. parodė, kad apie 10 metų dirbo (duomenys neskelbtini) įvairiose pareigose. Kai ji laikinai ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, buvo pakviesta suraÅ¡yti testamento (duomenys neskelbtini). O. M. buvo pas B., kur jautėsi laisvai kaip savuose namuose. TestamentÄ jos sudarinėjo dviese, kitų asmenų kartu nebuvo. O. M. jai pasakė, kad Å¡ie žmonės jÄ prižiÅ«ri ir ji nori jiems viskÄ palikti.

Tuomet ji surašė testamentÄ , O. M. pasirašė ir ji iÅ¡važiavo. Tuo metu O. M. buvo normali, kaip eilinis senas žmogus. Ji tikrai nebuvo geriantis žmogus, nes visus geriančius, ypač moteris, tuo metu apylinkėje ji žinojo dėl einamų pareigų. Ta aplinkybė, kad atsakovai prižiÅ«ri O. M., jai buvo žinoma. Liudytojas A. B. nurodė, kad jie pradėjo globoti O. M., nes buvo kaimynai per keliÄ . 1993 m. buvo suraÅ¡ytas testamentas. O. M. buvo kaimo Å¡viesulys, turėjo draugių, bendravo su tremtiniais, eidavo į bažnyčiÄ .

Ji dėvėdavo baltÄ skarelę, buvo Å¡vari, pasitempusi. Ji gyveno viena, susitvarkydavo buityje, augino gyvulius, daržoves. Ji nebuvo psichinis ligonis, alkoholiu nepiktnaudžiavo. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus davė ir liudytoja S. B., kuri 1993 m. buvo (duomenys neskelbtini). Ji nurodė, kad O. M. žalingų įpročių neturėjo, buvo Å¡viesaus proto. Patvirtino, kad O. M. buvo kaimo Å¡viesuolė, tvarkinga, pilna gerumo ir darbÅ¡tumo. Dėl haliucinacijų ar kitų problemų, iÅ¡skyrus galvos skausmÄ , jai nesiskundė.

Kita liudytoja I. G. parodė, kad nuo 2012 m. padėjo atsakovei prižiÅ«rėti O. M.. Pati O. M. jai yra pasakojusi, kad surašė testamentÄ atsakovei, nes ji jÄ labai prižiÅ«rėjo, bendravo su jų vaikais. O. M. alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiavo, psichikos sveikatos problemų neturėjo. Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. M., ieÅ¡kovės draugė, nurodė, kad O. M. matė tik vienÄ kartÄ 1991 m. Tuo tarpu liudytojas V. A. Ž., ieÅ¡kovės sutuoktinis, O. M. aplankydavo, kai važiuodavo su ieÅ¡kove į kaimÄ .

Liudytoja A. M. iÅ¡ esmės patvirtino ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes dėl testatorės sveikatos bÅ«klės ir elgesio, t. y. kad ji gėrė, pasakojo matanti kareivius, elgsena buvo neadekvati. Tuo tarpu liudytojas V. A. Ž. parodė, kad po sutuoktinio mirties O. M. buvo pažeista dvasinė pusė, jos buvo prasta atmintis, kad ji pasakojusi, jog vienÄ kartÄ buvo nusileidusi Mergelė Marija, kad negali užmigti, nes vaikÅ¡to prižiÅ«rėtojai. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas nenurodė laikotarpio, kada tai buvo, tik pažymėjo, kad apie 2000 m. pasiÅ«lė žmona kreiptis į psichiatrÄ .

Teismo vertinimu, Å¡ių liudytojų parodymai nėra esminiai, jie iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja byloje surinktų įrodymų visumai, todėl teismas jais nesivadovauja. Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.).

Eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (CPK 218 straipsnis). Turi bÅ«ti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014).

Teismas, siekdamas nustatyti, ar palikėja O. M., suraÅ¡ydama testamentÄ , iÅ¡reiÅ¡kė savo tikrÄ jÄ valiÄ , paskyrė byloje pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. 2022 m. sausio 14 d. – sausio 18 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-1/2022 nurodyta, kad pagal turimus duomenis nėra galimybės duoti kategoriÅ¡kÄ ekspertinę iÅ¡vadÄ , tačiau galima prielaidinė iÅ¡vada apie tai, kad O. M. 1993 m. liepos 29 d. ginčijamo testamento sudarymo metu tikėtinai nebuvo tokios psichikos bÅ«senos, kuri galėjo turėti esminės įtakos jos gebėjimui visapusiÅ¡kai teisingai suvokti sudaromo testamento esmę, suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti. <...> Pateiktoje medžiagoje nėra faktinių duomenų apie tai. kad O.

M. dėl tremtyje (laikotarpiu nuo 1947 m. iki 1955 m.) galimai patirtos galvos traumos bÅ«tų iÅ¡sivystęs koks nors sunkus psichikos sutrikimas ar kad iki 1993 m. lapkričio 18 d. O. M. bÅ«tų vartojusi kokius nors vaistus. Nuo 1993 m. lapkričio 18 d. O. M. skirti medikamentai niekaip negalėjo įtakoti jos psichikos bÅ«klės 1993 m. liepos 29 d. Ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra faktinių duomenų, apie O. M. 1993 m. liepos 29 d. vartotus vaistus ar kitų asmenų jai darytÄ Ä¯takÄ , todėl į šį klausimÄ atsakymas nėra teikiamas.

Pažymėtina, kad ekspertinėje iÅ¡vadoje ekspertė detaliai aprašė medicininius duomenis, liudytojų paaiÅ¡kinimus. IÅ¡vadoje nurodyta, kad objektyvių duomenų apie O. M. sveikatos bÅ«klę iki 1993 m. nėra. Suinteresuotų asmenų pateikti duomenys apie O. M. pažintinės veiklos, bendravimo ir elgesio ypatumus testamento suraÅ¡ymui artimu laikotarpiu apibÅ«dinami prieÅ¡taringai, todėl esminės įtakos ekspertinei iÅ¡vadai neturi. Atsižvelgiant į turimus duomenis, nėra galimybės pateikti kategoriÅ¡kÄ ekspertinę iÅ¡vadÄ , tačiau retrospektyvai vertinant turimÄ medžiagÄ , žinoma, kad O.

M. dėl lėtinio smegenų kraujotakos nepakankamumo sÄ lygotų smegenų struktÅ«rinių pakitimų, iÅ¡ryÅ¡kėjo (duomenys neskelbtini) bÅ«dinga simptomatika - skundai galvos skausmu, svaigimu, ūžimu galvoje, miego sutrikimu, emocijų labilumu, pažintinių funkcijų pasilpimu, kas buvo fiksuota medicininėje dokumentacijoje nuo 1994 m., o 2006 m. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į turimus duomenis, teikiama prielaidinė iÅ¡vada apie tai, kad 1993 m. liepos 29 d. ginčijamo testamento sudarymo metu O.

M. turėti pažintinės veiklos ypatumai tikėtinai nebuvo iÅ¡reikÅ¡to sutrikimo ((duomenys neskelbtini)) lygyje ir neturėjo esminės įtakos jos gebėjimui visapusiÅ¡kai teisingai suvokti sudaromo testamento esmę, suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobÅ«dį eksperto iÅ¡vada gali bÅ«ti kategoriÅ¡ka, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iÅ¡keltus klausimus, jei jam trÅ«ksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymÄ .

Nagrinėjamu atveju ekspertė atsakė į teismo užduotÄ klausimÄ , todėl prieÅ¡ingai nei mano ieÅ¡kovė, tyrimui pakako duomenų duoti tokiÄ iÅ¡vadÄ , tačiau tiriamosios medicininiuose dokumentuose nebuvo įrašų apie jos psichinės sveikatos bÅ«klę testamento sudarymo metu, todėl ekspertė negalėjo duoti kategoriÅ¡ko atsakymo į užduotÄ klausimÄ , kad jos iÅ¡vada bÅ«tų pripažinta tiesioginiu įrodymu byloje. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, eksperto iÅ¡vada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios iÅ¡vados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto iÅ¡vadai pagrįsti ar paneigti gali bÅ«ti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Ä®rodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, nutarties 30 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020, nutarties 44 punktas) Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, nors jame ir pateikta prielaidinė iÅ¡vada, labiau atitinka atsakovės ir liudytojų L.

R., A. B., S. B., I. G. parodymus, nei ieÅ¡kovės ir jos pusės liudytojų parodymus. Remdamasis tuo, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina yra tai, kad O. M. nei iki testamento sudarymo, nei 1993 m. liepos 29 d. ginčijamo testamento sudarymo metu nebuvo tokios psichikos bÅ«senos, kuri galėjo turėti esminės įtakos jos gebėjimui visapusiÅ¡kai teisingai suvokti sudaromo testamento esmę, suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti. O. M. sprendimas visÄ savo turtÄ palikti ne ieÅ¡kovei, o atsakovei, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes – tai, kad bÅ«tent atsakovė ir jos Å¡eima prižiÅ«rėjo testatorę, su ja bendravo, jÄ lankė, rÅ«pinosi tiek jos buitimi, tiek sveikata, į abipusį pasitikėjimÄ , į tai, kad atsakovė įsipareigojo prižiÅ«rėti O.

M. senatvėje - teismo nuomone, yra protingas, racionalus ir logiÅ¡kas. Tuo tarpu iÅ¡ ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio duotų parodymų matyti, kad jie galimybės globoti O. M. senatvėje net nesvarstė. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė objektyvių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, kad atsakovė tyčiniais veiksmais siekė, kad testatorė sudarytų jai palankaus turinio testamentÄ . Kartu sutiktina su atsakovės atstovo iÅ¡dėstyta pozicija, kad nuo testamento sudarymo 1993 metais iki palikėjos mirties (duomenys neskelbtini) praėjo (duomenys neskelbtini) metai, todėl testatorė turėjo pakankamai laiko ir galimybių savo sudarytÄ testamentÄ pakeisti, papildyti ar panaikinti.

Vis tik palikėja O. M. tokiomis galimybėmis nepasinaudojo, o bylos duomenys patvirtina, kad testamentas keistas nebuvo. Taigi palikėjos O. M. valia dėl testamento turinio valia buvo tikra, nuosekli ir sÄ moningai susiformavusi nuo 1993 metų. Ä®vertinus surinktus įrodymus – teismo ekspertizės aktÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei liudytojų parodymus akivaizdu, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog testatorė O. M. testamento sudarymo metu – 1993 m. liepos 29 d. buvo tokios bÅ«senos, kuri neleistų jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valiÄ atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

Ekspertų iÅ¡vados nors ir yra prielaidinės iÅ¡ esmės sutampa tiek su teismo posėdyje apklaustos atsakovės paaiÅ¡kinimais, tiek ir liudytojų parodymais. Visa tai leidžia daryti teismui iÅ¡vadÄ , kad testatorė testamento sudarymo metu gyveno savo amžių atitinkantį normalų gyvenimÄ â€“ gyveno viena, pagal fizines galimybes rÅ«pinosi savimi, bendravo su aplinkiniais – giminaičiais, kaimynais, lankė bažnyčiÄ . Laikytina, kad O. M. adekvačiai vertino situacijÄ , savo valiÄ testamente iÅ¡reiÅ¡kė laisvai ir aiÅ¡kiai, ir Å¡i valia gerbtina.

Tai, kad testatorės tikroji valia dėl įpėdinės skyrimo netenkina ieÅ¡kovės, ieÅ¡kovės žodžiais tariant, kad testamentu turtas paliktas svetimam žmogui, o ne jai, kaip giminaitei, galimai yra nesusiklosčiusių testatorės O. M. ir ieÅ¡kovės tarpusavio santykių pasekmė. Ä®vertinus įrodymų visumÄ , testamento sudarymo aplinkybes, ir atsižvelgiant į tai, jog nėra neabejotinų įrodymų leidžiančių spręsti apie testatorės negebėjimÄ suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, laikantis teismų praktikoje suformuotos taisyklės gerbti testatoriaus valiÄ , nenustačius aplinkybių, jog testatorės elgesys testamento sudarymo metu buvo iÅ¡ esmės neprotingas, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio neįrodė, todėl ieÅ¡kinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

Atsakovė atsiliepime prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.124 – 1.126, 1.131 straipsniai). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Atsakovė teigė, kad O. M. testamentas sudarytas bei pasiraÅ¡ytas 1993 m. liepos 29 d. ir J. Å . Å¡eimai dar 1993 metais tas faktas buvo žinomas. Vis tik bylos nagrinėjimo metu Å¡ie atsakovės teiginiai nebuvo patvirtinti. IeÅ¡kovė nurodė, kad apie sudarytÄ testamentÄ sužinojo po O.

M. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad apie sudarytÄ testamentÄ ieÅ¡kovei buvo žinoma nuo 1993 m. Atitinkamai nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kinio senatį. CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys atmetamas visiÅ¡kai, atsakovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkinamas ir jos naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiamos jos patirtos 500 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Rita SlapÅ¡ienė įpareigota iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neiÅ¡duoti atsakovei A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimo į O. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), testamente nurodytÄ turtÄ . Kadangi teismo sprendimu, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra atmetamas, įsiteisėjus teismo sprendimui laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - įpareigojimÄ Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro notarei Ritai SlapÅ¡ienei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neiÅ¡duoti atsakovei A.

B., gimusiai (duomenys neskelbtini), paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimo į O. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), testamente nurodytÄ turtÄ . Teismo sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėjas Irina Serafin