8e9a9f5e-4ffb-4e61-a69d-925b1baced97 · Vilniaus apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. ATP-632-195/2011Procesinio sprendimo kategorija: 41.4., 62. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. lapkričio 5 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo teisėjas ArtÅ«ras Å umskas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal R. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 45 str. 1 d., ir jam paskirta 1000 Lt bauda, n u s t a t ė :

R. J. nubaustas už tai, kad nuo 2011-03-01, 10.05 val., savavaliÅ¡kai užėmė ir naudojosi valstybine žeme, t.y. apsitverdamas savo sklypÄ , aptvėrė ir užėmė dalį valstybinės žemės - apie 2,6 aro, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 45 str. 1 d. Apeliaciniu skundu R. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimÄ ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nurodo, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotÄ pažeidimÄ neįrodyta, grindžiama vien samprotavimais, prielaidomis. Apelianto teigimu, gyvenamasis namas su tvora buvo pastatyti 2002 metais. Valstybinės komisijos aktu gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti, t.y. konstatuota, kad tiek namas, tiek jį juosianti tvora atitinka projekto ir teisės aktų reikalavimus. Be to, tiek namas, tiek tvora buvo pastatyti valstybinėje žemėje remiantis geodezininkų atliktais matavimais. Statant tvorÄ buvo atsižvelgta į elektros ir dujų paskirstymo dėžių padėtį, nes jos turėjo stovėti ant sklypo ribos.

Taip pat statant tvorÄ buvo atsižvelgta į kaimyniniame sklype stovinčiÄ tvorÄ ((duomenys neskelbtini) g. 3), kuri tuo metu taip pat jau buvo pastatyta. PrieÅ¡ keletÄ metų, skaitmenizavus ir susisteminus Vilniaus miesto sklypų kadastro duomenis, paaiÅ¡kėjo, kad jo (ir visų kaimynų) tvoros yra už sklypų ribos. PaaiÅ¡kėjus Å¡iai aplinkybei, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip turėtų elgtis. Jam buvo atsakyta, kad Vilniaus mieste tokių atvejų yra labai daug, tad turėtų bÅ«ti priimti teisės aktai, įgalinantys iÅ¡spręsti Å¡iÄ problemÄ .

Valstybei priėmus atitinkamus teisės aktus, 2010-05-25 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu leisti rengti žemės sklypo planÄ , įgalinantį iÅ¡spręsti kilusiÄ problemÄ . Prie praÅ¡ymo buvo pridėtas planas, iÅ¡ kurio matėsi, kur yra tvora. Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡ymÄ tenkino ir pradėjo jo žemės sklypo padidinimo procedÅ«rÄ . Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2010 m. gegužės 25 d. jau buvo žinoma apie tai, kad jo tvora stovi valstybinėje žemėje už jo sklypo ribos, paliudijo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento vyr. specialistė D.

T. pirmos instancijos teismo posėdžio metu. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija apie tai, kad tvora pastatyta sklypui nepriskirtoje valstybinėje žemėje, žinojo jau 2007 metais. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-09-14 įsakymu „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) g. 1 plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ Nr. 30-1317 jo sklypui buvo priskirtas žymiai didesnis žemės sklypas, nei teigiama, kad jis savavališkai užėmė, ir jam suteikiama teisė jį įsigyti.

Å is įsakymas dar kartÄ patvirtina, kad jo veiksmuose nėra prieÅ¡ingos teisei veikos.Taigi, atsižvelgiant į tai, kad tvora buvo pastatyta už sklypo ribos netyčia, suklydimo įtakoje, jis pats pradėjo susidariusios problemos sprendimo paieÅ¡kas ir Å¡iuo metu Vilniaus miesto savivaldybė jau yra patvirtinusi planÄ , kuriuo jo sklypas padidintas taip, kad tvora patenka į sklypo ribas, jo veiksmuose nėra ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.Mano, jog nuobauda skirta praleidus ATPK 35 straipsnyje numatytÄ 6 mėnesių terminÄ , kadangi tariamas pažeidimas dar 2010-05-25, kai jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu leisti rengti žemės sklypo planÄ , įgalinantį iÅ¡spręsti kilusiÄ problemÄ .

Apelianto įsitikinimu, atmetus jo praÅ¡ymÄ , nutraukti administracinę bylÄ , yra visos sÄ lygos taikyti jo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) str. nuostatÄ ir sumažinti jam paskirtos baudos dydį, nes bendradarbiavimas aiÅ¡kinantis pažeidimo padarymo aplinkybes, ankstesnių nuobaudų neturėjimas, Å¡velnina jo atsakomybę ir yra iÅ¡skirtinės aplinkybės (duomenys neskelbtini) str. prasme. Apeliacinis skundas netenkinamas. IÅ¡analizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog R.

J. kaltė, padarius ATPK 45 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ , visiÅ¡kai įrodyta, pirmosios instancijos teismas veikÄ kvalifikavo ir nuobaudÄ , atsižvelgęs į jos parinkimui reikÅ¡mingas aplinkybes, individualizavo tinkamai. R. J. jam inkriminuotÄ pažeidimÄ neigia iÅ¡ esmės teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų (duomenys neskelbtini) str., pažeidimo nenustatyta.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, apklausė liudytojais administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusį S. P., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir vieÅ¡osios tvarkos departamento VieÅ¡osios tvarkos skyriaus vyriausiÄ jį specialistÄ , ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojus A. R. ir D. T. , taip pat patį R. J. . Apeliantas, teigdamas, jog statant tvorÄ atsižvelgė į elektros ir dujų paskirstymo dėžių padėtį, nes jos turėjo stovėti ant sklypo ribos, taip pat į kaimyniniame sklype stovinčiÄ tvorÄ , kuri tuo metu jau buvo pastatyta, kaltu pripažįsta, kad apsitverdamas savo sklypÄ , aptvėrė ir užėmė dalį valstybinės žemės. Nors nurodo, kad dėl valstybinės žemės įsigijimo kreipėsi į valstybės institucijas, tokie apelianto teiginiai atmestini negali paÅ¡alinti atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad dalis tvora aptvertos žemės, kuria naudojasi R.

J. , nepatenka į jo teisėtai valdomÄ teritorijÄ . Tai, jog asmuo kreipėsi dėl užimtos žemės įsigijimo, neÅ¡alina jo veikos neteisėtumo, kadangi iki 2011-03-01 patikrinimo užimta žemė nebuvo atlaisvinta ar įsigyta. Apelianto teiginiai dėl praleisto nuobaudos skyrimo termino atmestini kaip nepagrįsti. Žemės užėmimas – trunkamasis pažeidimas. ATPK 35 str. 1 d. numatyta, kad administracinė nuobauda esant trunkamam teisės pažeidimui gali bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo jo paaiÅ¡kėjimo dienos.

Šiuo atveju, įvertinus tai, kad atsakomybė už ATPK 45 str.

1. pažeidimÄ kyla tuomet, kai nustatomas savavaliÅ¡kas valstybinės žemės užėmimas, darytina iÅ¡vada, nuobaudos skyrimo už šį pažeidimÄ pradžia sietina su 2011-03-01, t.y. momentu, kai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius atliko žemės sklypo, priklausančio R. J. , patikrinimÄ (b.l. 15, 16). Todėl darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismo nutarimu nuobauda paskirta nepraleidus Å¡eÅ¡ių mėnesių termino.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojais teisme apklausti S. P. , A.

R. ir D. T. vienodai nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas remiantis patikrinimo aktu, kuriame nurodoma, kiek buvo savavališkai užimta valstybinės žemės, t.y. konstatuotas pats užėmimo faktas. Todėl apelianto teiginiai, jog Vilniaus miesto savivaldybei toks užėmimo faktas buvo žinomas jau 2010 m., kai jis kreipėsi dėl šios žemės įsigijimo, ar net 2007 m., įtakos jo atsakomybei neturi. Be to, šie liudytojai teisme paaiškino, kad Savivaldybės administracija nesiima priemonių nustatinėti galimus pažeidėjus, nes tokia pareiga numatyta Nacionalinės žemės tarnybos Žemėtvarkos skyriui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 3 punkte nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (b.l. 13). Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 45 str. 1 d., paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padarytÄ pažeidimÄ , pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turtų bÅ«ti panaikintas ar pakeistas, nenustatyta.Apelianto argumentas, kad jam buvo užkirsta galimybė įvykdyti administracinį nurodymÄ , atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirminis administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas 2011-03-29, siÅ«lymas susimokėti 500 Lt baudÄ nurodytas iki 2011-04-13 (b.l. 7-8). R. J. Å¡io nurodymo neįvykdė. Tai, kad 2011-05-04 buvo priimtas patikslintas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 2-3), neduoda pagrindo iÅ¡vadai daryti, jog 2011-03-29 administracinis nurodymas galėjo bÅ«ti nevykdomas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:              R.

J. apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .             Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                         ArtÅ«ras Å umskas