8e990790-e51b-40bb-a5f3-b9b071649baa · Prienų rajono apylinkės teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-21-878/2012Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00519-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos (S) 1.2.14.5.2.;2.1.3.1.;2.1.10.1.;2.1.15.3.3.3.;2.3.6.4.4. PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 17 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant G. J.,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. G.,jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,kaltinamojo gynėjui advokatui A.

R. Gidrai,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialiojo vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis T. L. mėsos perdirbimo įmonėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:- 2007 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 3 dalį 4 MGL dydžio (520 Lt) bauda, - 2011 m. birželio 30 d.

Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme 51 MGL dydžio (2730 Lt) bauda, - 2011 m. birželio 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 4 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : kaltinamasis V. L. atiduotas teismui kaltinant jį apgaule savo naudai įgijus didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent, kad jis 2009 m. kovo 9 d. automobilyje (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovinčiame Prienuose, Laisvės aikÅ¡tėje prie pastato Nr. 4 - AB DnB NORD banko Prienų poskyrio, apgaule iÅ¡ S. G. įgijo 85000 litų, prieÅ¡ tai įtikinęs jÄ , kad iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. vietoje 85000 litų grÄ Å¾ins 100000 litų, kas turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiosios apsisprendimui paskolinti pinigus, ir taip jÄ suklaidino, nors iÅ¡ tikrųjų pinigų grÄ Å¾inti neketino ir toliau klaidino nukentėjusiÄ jÄ - tų pačių metų kovo 21-22 dienÄ jis vieÅ¡butyje „Klaipėda“ (dabar „Amberton“), esančiame Vilniuje, L.

S.-Gucevičiaus g. 1, savo ranka surašė ir pasirašė paskolos raÅ¡telį pavadinimu vekselis, kuriame patvirtino gavęs iÅ¡ S. G. 85000 litų, kuriuos pažadėjo grÄ Å¾inti iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., taip pat nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ - kad nenumatytu atveju S. G. atitenkantis automobilis BMW, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam ir yra pagamintas 2007 metais, nors žinojo, kad minėtas automobilis yra pagamintas 2002 metais ir nuosavybės teise raÅ¡telio suraÅ¡ymo metu priklausė S. D., tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo svetimÄ S. G. didelės vertės turtÄ - 85000 litų ir vengia turtinės prievolės.K.

V. L. kaltės nepripažino. PaaiÅ¡kino, kad su S. G. pažįstamas gal 12 metų, labai artimai draugavo kokius ketverius metus nuo 2004 m. iki 2009 m. Gal kovo mėnesį S. G. paprašė V. L. atvažiuoti prie banko, nes jai važiuoti buvo nesaugu. Dar iÅ¡ vakaro ji sakė, kad važiuos į bankÄ pinigų ir jam juos paskolins. Ji iÅ¡ banko į automobilį maiÅ¡elyje atsinešė pinigus, pasakė jų sumÄ ir paklausė, ar reikia paskolinti. V. L. pasakė, kad nereikia. Ji padėjo maiÅ¡elį ant automobilio sėdynės. Abu savo automobiliais nuvažiavo į Skriaudžius, ten prie jos namų sustojo, jis padėjo pinigus jai į maÅ¡inÄ , pasakė, kad jam nereikia pasiskolinti pinigų, kai reikės, pasakys.

Jis tuo metu savo verslo neturėjo, bet gaudavo gerÄ atlyginimÄ , iÅ¡ banko gavo pusės milijono litų paskolÄ , pradėjo statytis namÄ . Bankui už 600000 Lt paskolÄ jis užstatė 11 ha sklypÄ Marijampolėje ant Å eÅ¡upės kranto. PaskolÄ grÄ Å¾ino visÄ . Kai su Skirmante pradėjo gyventi, sklypÄ jis perrašė motinos vardu. Savo vardu automobilių neraÅ¡ydavo, kad nereikėtų parduodant mokėti mokesčius. G. pinigus Å¡vaistė, leido juos Kaune, Vilniuje klubuose. Po 2 savaičių paprašė paraÅ¡yti raÅ¡telį, kad pinigus paskolino V.

L., nes jos tėvas sužinojo, kad paimti iÅ¡ banko pinigai. Sakė, kad jos tėvai serga vėžiu, ir reikia pinigų. V. L. po 2 - 3 savaičių Kaune parašė raÅ¡telį, kad pasiskolino pinigus. S. G. sakė paraÅ¡yti, kad jis įkeičia automobilį, kad tėvui bÅ«tų užtikrinta. RaÅ¡telyje iÅ¡taisyti automobilio pagaminimo metai iÅ¡ 2002 m. į 2007 metus. IÅ¡ banko pinigai paimti 9 dienÄ , o paraÅ¡yta, kad jam paskolinti 1 dienÄ . RaÅ¡ant raÅ¡telį buvo jo pusbroliai M. B. ir A. B..

Tyrėja atsisakė juos iÅ¡kviesti liudytojais, nes B. kalėjime, o B. A.. Tada Kaune vyko balius, porÄ dienų Å¡ventė Barakausko ir Bernoto grįžimÄ iÅ¡ Vokietijos kalėjimo. Å ie neturėjo pinigų, tik po 1000 eurų, bet jų nenorėjo iÅ¡leisti, tai S. G. finansavo pobÅ«vį, ji už 4000 Lt pirko kokainÄ , kurį vartojo visi keturi. IÅ¡sinuomojo butÄ su pirtimi Savanorių prospekte Kaune už 200 Lt per parÄ . Per sutiktuves iÅ¡leido be kokaino dar apie 4000 Lt. Ten kambaryje ir parašė paskolos raÅ¡telį.

TÄ matė M. B. ir B. B. buvo iÅ¡gėręs ir gal ne viskÄ atsimena, o B., kaip iÅ¡siaiÅ¡kino prieÅ¡ metus, matė. Su S. G. susitikinėdavo, važinėjo į striptizo klubus, barus, S. G. mokėdavo. Pinigus iÅ¡Å¡vaistė - per vakarÄ iÅ¡leisdavo abu 8000-10000 Lt. RaÅ¡ant raÅ¡telį jau buvo iÅ¡leista dalis pinigų. G. paskambindavo jam prie tėvo, kad tėvui girdint jis pasakytų, jog ji jam paskolino pinigus. Praėjus laiko tarpui, paskambino jos tėvas ir atvažiavo pas L. Å is S. G. praÅ¡ymu jam pasakė atiduosiÄ s pinigus, kai turės. S. G. 2-3 kartus taip prašė pakalbėti telefonu.

Pradėjęs bendrauti, žinojo, kur S. G. gyvena, kuo užsiima jos tėvai, bet su jais nebuvo bendravęs. Ji pasakodavo apie savo gyvenimo aplinkybes, kur mokosi. Lankėsi jos namuose, žinojo, kad ji gyvena prabangiai. Žinojo, kad S. G. pardavė butÄ Kaune. Turėjo intymių santykių su S. G., pastebėjo jos biseksualuamÄ , homoseksualumÄ . Jie naudodavosi teikiamomis sekso paslaugomis klube „Edena“, už tai mokėjo S. G.. B. K. klube pora kartų. IÅ¡leisdavo kiekvienas po 1000 Lt – viso 2000 Lt.

Su ja pramogaudami per mėnesį iÅ¡leido apie 50000 Lt. Po vekselio pasiraÅ¡ymo dažnai susitikdavo, važiuodavo pramogauti, į kinÄ , pusę metų dar kartu gyveno po 2009 m. kovo mėnesio. S. G., išėjus V. L. žmonai, atvažiuodavo pas jį iÅ¡simiegoti. Jie susitikdavo kiekvienÄ dienÄ , kasdien važiuodavo į KaunÄ ar kur kitur pavalgyti. Galvojo kartu pradėti bendrÄ gyvenimÄ . Tuo metu jis dirbo marketingo direktoriumi, važinėjo po įmones, siÅ«lė prekes. VasarÄ buvo pasiėmęs atostogas, biuletenį.

Pramogavo labai intensyviai. Darbovietėje atostogas jam įformindavo įsakymais. Kartu nuvažiavo pas jos tėvÄ , tėvas ir S. sakė, kad, jeigu V. L. bus žentas, tai nereikės atiduoti pinigų. Tėvas jam pirÅ¡o S. Automobilį BMW jis rado automobilių turguje, užregistravo „Regitroje“ po savaitės savo vardu. Vėliau jį perrašė savo vaiko močiutei, kai gavo numerius 888, nes turėjo problemų. Realiai Å¡is automobilis buvo jo, jis juo važinėjo. S. kelis kartus vairavo šį automobilį.

Kaune juos buvo sustabdę pareigÅ«nai, S. jiems parodė dokumentus, tai Å¡ie klausė, kas ta D. D. iÅ¡ draudimo už automobilį gautus pinigus jam atidavė. Nežinojo, kiek S. turi pinigų, kad ji turi sÄ skaitas banke. Iki nuimant pinigus jis mokėdavo, nors ji siÅ«lė sumokėti. G. kreipėsi dėl baudžiamos bylos iÅ¡kėlimo kerÅ¡ydama dėl to, kad jis susitaikė su žmona. N. S. G. parodė, kad V. L. jai 2009 m. kovo 6 d. vakare paskambino, sakė, kad grįžo draugai, reikia paminėti jų sugrįžimÄ .

Jis su draugais jÄ apie 18-19 val. pasiėmė iÅ¡ namų ir visi nuvažiavo į Žaliakalnį, ten buvo iÅ¡nuomoti namo tipo kambariai. Jie visi gėrė iki 2- 3 val. N. V. prašė paskolinti pinigų, visaip įtikinėjo, sakė, kad grÄ Å¾ins, yra turto. Intymių santykių tada nebuvo. Å eÅ¡tadienį ryte 10 val. jÄ parvežė namo. Jos tėvai tuo metu po onkologinės ligos buvo sanatorijoje. Pirmadienį anksti ryte V. L. paskambino ir prašė 85000 Lt, sakė grÄ Å¾insiÄ s 100000 Lt. Ji už tokias palÅ«kanas sutiko paskolinti.

Neklausė, kam jam reikia tokios sumos. 2009 m. kovo 9 d. ryte, važiuojant į bankÄ , V. L. paskambino ir prašė paskolinti dar 25000 Lt, nes prieÅ¡ tai tarėsi dėl 60000 Lt. Sakė, reikia kokį kaimynÄ iÅ¡kraustyti. Nuo 60000 Lt minėjo grÄ Å¾inti 85000 Lt. Ji iÅ¡kart nesutiko, bet V. ilgai įtikinėjo, žadėjo atiduoti pinigus iki rugpjūčio 1 d. Ji matydavo, kaip jis apsirengęs, kokie auksai kabo ant kaklo, gera maÅ¡ina, žinojo, kad statosi namÄ , kad turi butÄ Kazlų RÅ«doje, kad jo mama gerai finansiÅ¡kai laikosi.

Jiedu susiskambindavo kartÄ per mėnesį. Intymus gyvenimas buvo paskutinį pusmetį iki birželio 3 d., iki jos gimtadienio, iki tol kartu miegojo 3 kartus. Jis neatvažiavo pasveikinti, iki pinigų paskolinimo su juo nebuvo miegojusi, susitikdavo kartÄ per mėnesį ar pusę metų. Jis buvo retai matomas draugas. Beveik niekur nevažiuodavo, susitikdavo automobilyje prie tvenkinio ar kultÅ«ros namuose Skriaudžiuose. Ji tuo metu turėjo draugÄ . L. pasitikėjo, jo draugus žinojo, todėl kartu su jais važiavo į KaunÄ Å¡vęsti ir tada pirmÄ kartÄ su L. miegojo.

Jo pasakojimai kėlė pasitikėjimÄ , jis sakė, kad nori bÅ«ti kartu, draugauti. Paskui ji sužinojo apie jo Å¡eimyninę padėtį, bet jis visad sakydavo, kad jam ji pirmoje vietoje, o po to Å¡eima. Nežino, iÅ¡ kur jis žinojo, kiek G. turi pinigų. Jis žinojo, kad yra pardavusi butÄ , buvo į butÄ pas jÄ 2-3 kartus atvažiavęs. ButÄ pardavė prieÅ¡ paskolinant pinigus. Norėjo pirkti kitÄ butÄ . L. nebuvo sakiusi sumos už butÄ , tik gal minėjo, kad yra banke pinigai ir kad tėvai jai padovanoję pinigus.

Jos iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis. Kovo 9 d. nuvažiavo ir nuėmė iÅ¡ sÄ skaitos banke 85000 Lt. Jai bÅ«nant banke, L. paskambino ir paklausė, gal jai nejauku. Jam ji pasakė neiti. BÅ«dama banke, paskambino mamai ir tėčiui, pasakė tėvams, kokie procentai ir kada atiduos. Mama nieko nesakė, tik žiÅ«rėti, kad neapgautų, o tėtis sakė paskolinti, nes patikimas žmogus, jis žinojo V. mamÄ L. V. L. laukė prie banko, įsidėjo pinigus į savo maÅ¡inÄ . Ji turėjo omenyje raÅ¡yti sutartį, bet pas notarÄ dideli procentai.

V. skubėjo ir sakė - susitiksime ir pasiraÅ¡ysime raÅ¡telį. Tėvai neklausė, kokiu bÅ«du darys sutartį. Po paskolinimo su L. susitiko 1-2 kartus. Susitikę trečiÄ kartÄ , važiavo į Vilnių, į „Klaipėdos“ vieÅ¡butį. T. L. prisistatė V. M. vardu ir už viskÄ sumokėjo, nes ji neturėjo grynų pinigų. P. L. savo ranka surašė paskolos raÅ¡telį, sakė, kad bus ramiau, tai suraÅ¡o. Ji į automobilio techninį pasÄ nežiÅ«rėjo, buvo įsitikinusi, kad automobilis jo, nes visada juo važinėjo.

Automobilis atrodė 85000 Lt vertės. Ji to automobilio nevairavo. Ji raÅ¡telį parodė tėvams. RaÅ¡telis buvo taisytas, mama pasakė, kad su klaidomis. Su L. ji du kartus buvo Vilniuje, kartÄ Druskininkuose. Per visus kartus iÅ¡leido 600 Lt, mokėdavo L. Nuo kovo 9 d. ar balandžio mėnesio judviejų bendravimas buvo intensyvesnis. Gegužę ji gal 3 kartus pas jį miegojo D. Z. kaime, jis sakydavo, kad ten jo namai. Sugyventinė išėjo iÅ¡ jo namų. K. L. neatvažiavo jos pasveikinti birželio 3 d. per gimtadienį, ji suprato, kad kažkas ne taip.

Priminė jam, kad iki rugpjūčio 1 d. turi grÄ Å¾inti skolÄ . Skambino po rugpjūčio 1 d., bet V. neatsiliepė, paskambinus iÅ¡ kito telefono, kuris rodo, kad numeris nepažįstamas, jis atsiliepė, sakė grÄ Å¾ins pinigus. G. su tėčiu rugpjūčio pabaigoje nuvažiavo jo namus, L. tikino, kad po 2 savaičių atiduos pinigus. Sutarties raÅ¡telis paraÅ¡ytas atbuline data, tai jis sakė, kad raÅ¡yti nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d., bus lygiai trys mėnesiai. Kovo 1 d. nebuvo perduoti pinigai,perduoti tik kovo 9 d., kai juos paėmė iÅ¡ banko.

Kai skambindavo V., tėvo Å¡alia nebÅ«davo. Asmeninio gyvenimo su juo nesiejo, paskolino pinigus iÅ¡ draugiÅ¡kumo. Jokių narkotikų Kaune nematė, tik 2 butelius brendžio „Alita“. Buvo Vilniuje „Edeno“ klube, ten abiems kainavo po 200 Lt, bet ten nesilinksmino. L. niekada neneigė skolos. Tėtis buvo pas jo mamÄ nuvažiavęs, bet Å¡i sakė, kad nieko nežino. Tada sužinojo, kad automobilis ne jo vardu. 2009 m. gegužės 29 d. jai paskambino Vaido mama, pasakė, kad pinigai bus grÄ Å¾inti, pasitikslino dėl sumos.

Po pinigų grÄ Å¾inimo termino civiline tvarka nesikreipė, nuvažiavo į policijÄ . L. neatsiliepdavo telefonu arbapraÅ¡ydavo dar palaukti. Skolindama žinojo, kad tokios palÅ«kanos nėra realios, banke tokių palÅ«kanų negaus. Pagalvojo uždirbsianti. L. sakydavo, kad automobilis jam priklauso, o po kiek laiko pasakė, kad sugyventinei perrašė. Suprato, kad jis ima paskolÄ namui statyti. Gal rugpjūčio, rugsėjo mėnesį iÅ¡girdo, kad jis vartoja narkotikus. Kai ji paprašė suraÅ¡yti raÅ¡telį, jis sutiko be problemų, pasakė, kad abiems bus ramiau, paraÅ¡ius raÅ¡telį, kad bus garantas, kad jos neapgaus.

Jis pats automobilį įrašė. Jis siÅ«lė miÅ¡ku garantuoti, bet užrašė automobilį. Ji pati prašė garanto. Paskolos mokesčių inspekcijoje nedeklaravo. Palaiko ieÅ¡kinį. L. S. D. parodė, kad jos dukra gyveno su V. L. ir turi nuo jo vaikÄ . IÅ¡ tyrėjos sužinojo, kad L. pasiskolino pinigus ir užstatė BMV automobilį, kuris 2009 m. buvo fiktyviai registruotas jos vardu, kad liktų maÅ¡ina dukrai, nes L. turėjo problemų. Ji tuo automobiliu nesinaudojo, naudojosi dukra ir L. P. L. ji nemokėjo.

Leidimo automobilį parduoti, įkeisti, padovanoti nebuvo davusi. J. V. bÅ«tų sugalvojęs jį parduoti, ji bÅ«tų leidusi. Ikiteisminio tyrimo metu parodė kitaip, nes nesusivokė, kÄ kalbėjo. Už sudaužytÄ automobilį gauti pinigai yra pas jÄ , juos iÅ¡leido savo reikmėms ir dukrai. 2005-2009 m. ji turėjo pinigų, pajamos leido įsigyti tokį automobilį. Ji turėjo tada automobilį Audi. Dukra su L. pastatė tuos namus, kuriuose kartu gyveno, jo motina daug padėjo. L. T. L. parodė, kad S. G. tėtis buvo atvažiavęs dėl pinigų.

Ji pasakė, kad nieko nežino. Nežino, ar sÅ«nus planavo kurti Å¡eimÄ su S. G.. Turi 11 ha žemės plotÄ Marijampolėje, sÅ«nus dovanojo. Ä®keista sodyba Swedbank‘ui už sÅ«naus imtÄ paskolÄ . Bankas davė sutikimÄ neatlyginai perleisti sklypÄ . Už paskolÄ sÅ«nus rengėsi sodybÄ (duomenys neskelbtini). Neatidavė paskolos. SÅ«nus dirba jos įmonėje. Atostogų iÅ¡leidžia praÅ¡ymu, įsakymu. Saugomi įmonėje įsakymai, tabelių žymėjimai. Liudytojas K. G. parodė, kad apie savaitę laiko, 8-10 dienų prieÅ¡ pinigų paskolinimÄ dukra jam pasakė, kad V.

L. praÅ¡o paskolinti pinigų pusei metų. Jis žinojo, kad V. L. motina verslininkė, kad jie garbingi žmonės. Sakė dukrai žiÅ«rėti, kÄ daro, nes visko bÅ«na. Pinigų paskolinimo dienÄ jis su žmona buvo sanatorijoje. Dukra buvo pardavusi tėvų jai dovanotÄ butÄ , pinigus laikė banke, buvo iÅ¡ to uždirbusi ne vienÄ procentÄ . Sakė, kad žadėjo lyg 10 procentų. Skolino 85000 Lt, turėjo gauti nuo 5000 Lt iki 15000 Lt procentų. Dukra sakė, kad vyrukas garantuoja 100 procentų, kad grÄ Å¾ins.

Dukrai sakė pasiimti kokį vekselį, kad turėtų kokį įrodymÄ apie pinigų paskolinimÄ . Dukra jam neskambino skolinimo dienÄ , iÅ¡ anksčiau ji sakė, kad paskolins. Gal skambino žmonai, jis nepamena. Po pinigų paskolinimo praėjus 1-3 d. jis sužinojo, kad jau paskolino. Nesiteiravo, iÅ¡ kur dukra pažįsta V. L.. BÅ«na, kad dukra nenakvoja namuose. Ji IÅ¡važiuodavo į vakarėlius, susitikimus. Buvo paraÅ¡ytas vekselis. Dukros prašė jį parodyti. ParaÅ¡ytas vekselyje pusės metų laikas.

Praėjus pusei metų, V. L. neatsiskaitė. Paskambino keletÄ kartų, užsiminė, kad atiduos. Kai jis su dukra nuvažiavo į jo namus, V. L. sakė, kad po dviejų savaičių atiduos, prašė palaukti. Tada vėl su dukra nuvažiavo pas V. L.. Iki termino nieko nesiaiÅ¡kino, nes dokumente nurodytas grÄ Å¾inimo skolos laikas. Nei V. L., nei L. iki sueinant skolos terminui nebuvo atvažiavę pas juos. Kai dukra su V. L. draugavo, T. L. atvažiavo su ultimatumu, kad dukra paliktų jos sÅ«nų ramybėje, labai netaktiÅ¡kai grasino dukrai, dar pasakė, kad jeigu jis kÄ skolingas, ji atiduos.

Nuvažiavo, niekas neįsileido, tada pas L. nuvažiavo į namus. Ji neigė viskÄ , prieÅ¡ingai kalbėjo, kÄ pas juos namuose atvykusi. V. L. prieÅ¡ paskolinant pinigus kartÄ buvo atvažiavęs. Po jo motinos vizito jį iÅ¡sikvietė. Jis atvažiavo. Jam pasakė, kas įvyko, bet kad nesakę jo mamai, kad paskolinęs pinigus. Jis pasakė, kad mama viskÄ Å¾ino. Jis turėjo automobilį BMV, o į Sasnelę, kai liudytojui nuleido padangÄ , su džipu atvažiavo. Niekada nesikiÅ¡o į dukros pokalbius telefonu.

Girdėjo, kad V. L. pripažino skolÄ dukrai ir žadėjo atiduoti. Po antro teismo posėdžio naktį atvažiavo, sakė, kad turi 30000 Lt ir gali atiduoti, prašė dovanoti. Vekselyje užstatas buvo automobilis. L. pasakė, kad jis nieko neturi ir kad automobilis ne jo. Tada suprato, kad kažkas gali bÅ«ti negerai. Krito nuotaika, bet laikėsi pagal vekselį skolos grÄ Å¾inimo datos. Kad pasiimtų raÅ¡telį, dukrai sakė tada, kai Å¡i pasakė, kad skolins pinigus. Nesakė dukra, kokiu tikslu ji skolina jam pinigus.

Liudytoja J. G. parodė, kad ji tuo metu, kai dukra paskolino pinigus kaltinamajam, po operacijos buvo sanatorijoje. Kovo 9 d. apie 9 val. ryto dukra paskambino jai į sanatorijÄ , pasakė, kad paskolins V. L. pinigus, sakė, kad gaus 100000 Lt. Ji pasakė, kad yra garantuota Å¡imtu procentų, kad juos atgaus. Dukra su V. L. buvo pažįstama apie 10 metų. Gegužės mėnesį atvažiavo V. L. motina ir visaip grasino, iÅ¡koneveikė dukrÄ , liepė palikti ramybėje jos sÅ«nų. Sakė žinanti, kiek sÅ«nus skolingas ir kad grÄ Å¾ins pinigus.

Jie po to iÅ¡sikvietė V. L. iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl jo mama taip sakė. Jam sakė, kad jo mamai nepasakė, kad jis skolingas, bet jis sakė, kad mama žino. Nebuvo dar suėję pinigų grÄ Å¾inimo terminai, nebuvo rugpjūčio 1 d., tai neklausė dėl pinigų grÄ Å¾inimo. Dukra po to su juo dar bendravo. Kai V. L. pinigų negrÄ Å¾ino rugpjūčio 1 d., tai suprato, kad ir negrÄ Å¾ins. Dukra gal buvo 2-3 naktis nenakvojusi namuose, sakė, kad buvo pas V. Dukra ir vyras kreipėsi dėl pinigų grÄ Å¾inimo.

Dukra nesakė, dėl ko skolina pinigus, gal ji irgi nežinojo, kam jam reikalingi pinigai. Nekalbėjo su dukra apie paskolos įforminimÄ . Liudytojas D. D. parodė, kad nukentėjusioji yra jo žmonos sesuo. PrieÅ¡ 2 metus, gal 2009 m. vasarÄ iÅ¡ S. G. sužinojo, kad ji V. L. paskolino 85000 Lt. Ji parodė paskolos raÅ¡telį, buvo sutrikusi, atvažiavo pas seserį paguodos, verkė. Jis suprato, kad ji tų pinigų neatgaus, pasidomėjo pas V. L. aplinkos žmones, per bendrus pažįstamus. Girdėjo pasakojimų, kad jis ne pirmÄ kartÄ tai daro, kad prieÅ¡ tai buvo pasiskolinęs pinigus ir kad pinigų negrÄ Å¾ina.

Jų keista draugystė – jis apsilanko pas S. su prabangiu automobiliu, su gėlėm, padraugauja 3 dienas, po to dingsta keliems mėnesiams. Jis nevažiuodavo į namus, o tik ant gatvės. Prasideda draugystė, S. pasigenda jo, bet telefonas bÅ«na iÅ¡jungtas. Toks jų bendravimas truko 3-4 metus. B. S. su V. L. pas D. D. į namus atvažiavusi sidabrinės spalvos automobiliu M. A. vairavo V. L.. Jis sakė, kad sklypÄ tvarkosi, prÅ«dÄ iÅ¡sikas, technikos reikia. Liudytojas dalyvavo, kai buvo rudeniop po pinigų negrÄ Å¾inimo nekviesta atvažiavusi L., ji kalbėjo gražiai ir piktai, sakė, kad ji kaip motina viskÄ sutvarkys, jei turi raÅ¡telius.

S. sakė, kad už skolÄ užstatytas automobilis. V. L. motina pasakė, kad tai ne jo automobilis, kad jis neturi automobilio savo vardu. Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad S. G. 2009 m. spalio 27 d. pateikė vekselį ir kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 64-66).ApžiÅ«ros protokole užfiksuoti apžiÅ«rėto S. G. pateikto paskolos raÅ¡telio („vekselio“) duomenys: vekselis (paskolos raÅ¡telis) yra suraÅ¡ytas A4 formato languotame, baltame lape, vienoje lapo pusėje. 1/2-joje vienos lapo pusės dalyje yra rankraÅ¡tinis tekstas, suraÅ¡ytas alyvinės spalvos raÅ¡ikliu.

Teksto virÅ¡uje yra rankraÅ¡tinis tekstas „Vekselis“, po juo yra rankraÅ¡tinis tekstas: „AÅ¡ V. L. a./k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) skolinau iÅ¡ S. G. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) pinigų 85000 Lt (aÅ¡tuonesdiaÅ¡imt penkis tÅ«kstančius litų) tai buvo 2009.03.01, kuriuos grÄ Å¾insiu iki 2009.08.01. GrÄ Å¾insiu litais ar eurais 25 000 € (dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstančius eurų) kaip norės S..<...> nesuprantamas tekstas <...> Nenumatytu atveju man priklausantis BMW (duomenys neskelbtini) automobilis pagamintas 2007 (skaičius „7“ taisytas, paryÅ¡kintas) m. identifikavimo nr. (duomenys neskelbtini) atiteks S. G..

V. L. (paraÅ¡as)". Kita lapo pusė tuščia (1 t., b.l. 67-68).2009 m. kovo 9 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gavėjas S. G. 2009 m. kovo 9 d. AB DnB NORD banko Prienų poskyryje iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 85000 litų (1 t., b.l. 65). TÄ patvirtina ir 2009 m. kovo 5 d. – kovo 9 d. laikotarpio sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as Nr. 23, kurį daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2009 m. gruodžio 1 d. pateikė S. G. (1 t., b.l. 69-70).VieÅ¡bučio „Amberton“ raÅ¡tas patvirtina, kad Å¡is vieÅ¡butis 2009 m. kovo mėnesį vadinosi „Klaipėda“, asmuo V.

M. buvo apsistojęs jų viešbutyje 2009 m. kovo 21 d., atvykęs apie 3.30 val. ryto, išvyko 2009 m. kovo 22 d. 11.30 val. (1 t., b.l. 74).VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenys patvirtina, kad nuo 2007 m. gegužės 25 d. iki duomenų tikrinimo dienos 2009 m. spalio 26 d. automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkė yra S. D. (1 t., b.l. 72).VĮ „Regitra“ pateikta automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. Ženklai (duomenys neskelbtini), registracijos Lietuvoje istorija, pardavimo sutartis Nr. 0384, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, jog V.

L. 2007 m. gegužės 25 d. iÅ¡ UAB „Krantas“ įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2002 m, ir jį 2007 m. gruodžio 27 d. pardavė S. D. (2 t., b.l. 163-164, 187-200).VÄ® Registrų centro duomenys patvirtina, kad V. L. turėtus žemės sklypus, unikalÅ«s (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 32-66) pirkimo-pardavimo sutartimis 2008 m. spalio 14 d. perleido J. D., sklypÄ Nr. 4400-0623-7492 pirkimo-pardavimo sutartimi 2008 m. vasario 5 d. perleido G.

D. ir S. D. (2 t., b.l. 67-68). V. L. savo nuosavybėje turėjo 7,8400 ha ploto miÅ¡kų paskirties žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 22-24), 46,26 kv.m ploto butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 25-26).IÅ¡ telefoninių pokalbių įrašų, darytų 2009 m. gruodžio 25 d., užfiksuotų suvestinėse, matyti, kad galimai V. L. kalba su galimai S. G. apie jam paskolintų pinigų grÄ Å¾inimÄ (1 t., b.l. 83-85, 86-89, 93-95).Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 255 straipsnyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribos, t.y. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimai V.

L. padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ yra nepagrįsti. Teismo iÅ¡vados, kad asmuo kaltas padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , daromos tik tada, kai nekyla jokios abejonės ir kai teismo iÅ¡vadoms pagrįsti pakanka patikimų įrodymų. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nepaÅ¡alintos abejonės dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.V. L. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį apgaule savo naudai įgijęs didelės vertės svetimÄ turtÄ .

SukčiavimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ Ä¯statyme apibÅ«dina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai kaltininko veikoje yra tuomet, kai įgyjamo svetimo turto vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Sukčiavimo sudėtis yra materiali, t.y. bÅ«tina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtÄ Ä¯gyti. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iÅ¡kraipymo nukentėjusiojo sÄ monėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių ar egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu, tai yra jį perduoti, perleisti turtinę teisę, prisiimti turtinius įsipareigojimus ir pan.

Baudžiamajai apgaulei konstatuoti bÅ«tini trys požymiai: objektyviosios tiesos iÅ¡kreipimas, tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį, taip pat tyčia, kuri yra kaltininko suvokimas, kad jis sÄ moningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ arba nutyli esmines turto savininko apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes. Apgaulė sukčiavime turi bÅ«ti esminė, tai yra suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Tačiau bÅ«tina įrodyti ne tik patį apgaulės faktÄ , bet ir tai, jog kaltininkas subjektyviai suvokia savo veiksmų apgaulę.

Å is nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojant kaip sukčiavimÄ , padaromÄ tiesiogine tyčia, turi bÅ«ti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininkÄ ar valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, praneÅ¡damas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iÅ¡kraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininkÄ ar valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaulės bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ ar teisę į jį.

IÅ¡ nukentėjusiosios S. G., liudytojų K. G. ir J. G. parodymų nustatyta, kad nukentėjusioji V. L. paskolino 85000 Lt. Kaltinamasis neneigia fakto, kad nukentėjusioji 2009 m. kovo 9 d. Prienuose iÅ¡ DnB NORD banko Prienų poskyryje esančios savo sÄ skaitos paėmė minėtÄ sumÄ grynaisiais ir atnešė jam į automobilį, stovėjusį prie banko pastato. Kaltinamasis teigė Å¡iuos pinigus atidavęs nukentėjusiajai prie jos namų, kai jie atskirais automobiliais nuvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau tÄ Ä¯rodančių duomenų nepateikė.

IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų – nukentėjusiosios ir kaltinamojo pokalbių telefonu iÅ¡klotinių matyti, jog V. L. S. G. žadėjo grÄ Å¾inti visus pinigus, kalbėjo apie pakankamai dideles sumas kaip dalį skolos („atvežu tiem tavo tėvam kas mėnesį ten po penkiolika Å¡tukų“, „man nereikia, aÅ¡ tavo tėvam atiduosiu ali centÄ â€œ, „aÅ¡ būčiau turėjęs bent deÅ¡imt Å¡tukų paduot, aÅ¡ būčiau nė nesikavojęs“, 2 t., b.l. 93, 95), jokių kitų skolinių santykių tarp Å¡ių asmenų nenustatyta ir duomenų apie kitas kaltinamajam S. G. suteiktas paskolas nėra, taigi, teismas laiko įrodyta, jog V.

L. 2009 m. kovo 9 d. Prienuose prie DnB NORD banko Prienų poskyrio iÅ¡ S. G. pasiskolino 85000 Lt. Byloje esantis kaltinamojo suraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis „vekselis“ taip pat patvirtina paskolinių santykių tarp V. L. ir S. G. egzistavimÄ . Å io paskolos raÅ¡telio suraÅ¡ymo vietÄ kaltinamasis nurodė buvus Kaune, tačiau bendrai analizuojant jo ir S. G. parodymus, jog paskolos raÅ¡telį surašė praėjus maždaug dviems savaitėms, S. G. parodymus, jog raÅ¡telį V. L. surašė jiems bÅ«nant Vilniuje vieÅ¡butyje „Klaipėda“ (dabar „Amberton“), kur V.

L. užsiregistravo V. M. vardu, taip pat vieÅ¡bučio „Amberton“ pateiktÄ informacijÄ , teismas laiko nustatyta, jog paskolos raÅ¡telį V. L. surašė 2009 m. kovo 23 d. V. L. nepateikė jokių įrodymų jo versijai, kad paskolos raÅ¡telį surašė bÅ«damas Kaune, su S. G. ir savo draugais A. B. ir M. B., be to, jis pats nurodė, kad „vekselis“ suraÅ¡ytas praėjus dviems-trims savaitėms po pinigų iÅ¡ banko paėmimo, t.y. po kovo 9 d. Tuo tarpu S. G. parodymus dėl „vekselio“ suraÅ¡ymo vietos ir datos netiesiogiai patvirtino vieÅ¡bučio „Amberton“ informacija (1 t., b.l. 74).

Byloje nėra duomenų, jog Å¡iÄ sumÄ kaltinamasis grÄ Å¾ino sutartu ir paskolos raÅ¡telyje („vekselyje“) nurodytu laiku – 2009 m. rugpjūčio 1 d. Taigi, kaltinamasis nevykdo savo turtinės prievolės. Pažymėtina tai, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sÄ lygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, reikia nustatyti suklaidinimÄ dėl ketinimų, be to, suklaidinimas dėl ketinimų turi bÅ«ti lydimas apgaulės elementų, kurie pasunkintų asmens identifikavimÄ ar paties sandorio fakto įrodinėjimÄ .

Svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų apsunkintas. Pagal formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ savo ar kitų naudai turtinės prievolės iÅ¡vengimas yra neteisėtas ir neatlygintinas nukentėjusiojo turimos turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, nepatenkinimas ar tik dalinis patenkinimas, kai kaltininkas panaudoja apgaulę siekiant iÅ¡vengti bÅ«tinumo vykdyti minėtÄ prievolę ir dėl to suklaidintas nukentėjusysis dėl objektyvių priežasčių negali savo pažeistų teisių apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis ar toks gynimas yra labai apsunkintas.V.

L. kaltinamas paskolos raÅ¡telyje nurodęs tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie automobilį, kuris nenumatytu atveju atiteks S. G. – paskolos raÅ¡telyje nurodyta, jog automobilis priklauso V. L. ir yra pagamintas 2007 m. Byloje nustatyta, jog automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2002 m., pinigų perdavimo ir paskolos raÅ¡telio suraÅ¡ymo metu nuosavybės teise oficialiai priklausė S. D.. MinėtÄ automobilį V. L. buvo įsigijęs 2007 m. gegužės 25 d. už 64300 Lt, o savo sugyventinės motinai ir vaiko močiutei perleido 2007 m. gruodžio 27 d. už 1000 Lt.

Liudytoja S. D. teisme parodė, jog faktiškai automobilio savininkas buvo V. L., taip pat pats kaltinamasis, nukentėjusioji, liudytojai D. D. ir K. G. patvirtino, jog būtent kaltinamasis naudojosi šiuo automobiliu. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis subjektyviai suvokė turįs teisę disponuoti S. D. perleistu automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį laikydamas esant faktiškai jo nuosavybe. Taip pat, kaip parodė kaltinamasis ir pati nukentėjusioji, paskolos raštelį V.

L. surašė S. G. matant, iÅ¡ jų bei liudytojo K. G. parodymų matyti, jog teksto taisymai buvo akivaizdÅ«s. Nėra jokių duomenų, jog nukentėjusioji, kuri dalyvavo V. L. raÅ¡ant raÅ¡telį ar iÅ¡kart po jo suraÅ¡ymo, matydama datos taisymÄ , objektyviai negalėjo patikrinti paskolos raÅ¡telyje nurodytos minėto automobilio pirmos registracijos datos. S. G. parodė, kad pats kaltinamasis siÅ«lėsi garantuoti paskolÄ miÅ¡ku, o bylos duomenys patvirtina, jog V. L. nuosavybės teise tiek 2009 m. kovo mėnesį, tiek iki Å¡iol priklausė 7,8400 ha ploto miÅ¡kų paskirties žemės sklypas (2 t., b.l. 22-24), be to, kaltinamasis turėjo ir tebeturi kito registruotino turto - 46,26 kv.m ploto butÄ (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 25-26).

Galiausiai pažymėtina, jog ne Å¡io automobilio kaip paskolos garanto nurodymas turėjo esminės įtakos nukentėjusiosios apsisprendimui paskolinti pinigus V. L. – nukentėjusioji parodė, jog pinigus paskolino iÅ¡ draugiÅ¡kumo, be to, tikėdamasi per trumpÄ laikÄ daug uždirbti iÅ¡ bÅ«simų palÅ«kanų. KitÄ aukščiau aptartÄ kaltinamojo turėtÄ registruotinÄ turtÄ V. L. perleido savo sugyventinei J. D. dar 2008 m. spalio mėnesį, o motinai T. L. 2006 m. liepos 1 d. (2 t., b.l. 28-66), t.y. gerokai prieÅ¡ sudarant paskolos sandorį su S. G..

Byloje nenustatyta, kad Å¡ių turto perleidimo sandorių metu V. L. buvo žinoma, kokiÄ pinigų sumÄ turėjo S. G., taip pat nėra duomenų, jog V. L. savo turtÄ perleido kitiems asmenims, siekdamas ateityje iÅ¡vengti bÅ«simos turtinės prievolės pagal 2009 m. kovo mėnesį suraÅ¡ytÄ paskolos raÅ¡telį. Taip pat byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis V. L., pinigų skolinimosi iÅ¡ S. G. metu turėjo tyčiÄ negrÄ Å¾inti skolos, t.y. nevykdyti savo prievolės. Tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusioji parodė, kad paskolos raÅ¡telį V.

L. pasirašė praėjus dviems savaitėms po faktinio pinigų perdavimo, nors akivaizdu, jog, nesant jokių pinigų faktinio perdavimo liudytojų ir siekiant iÅ¡vengti Å¡io turtinės prievolės įvykdymo, V. L. nebuvo neiÅ¡vengiamos bÅ«tinybės savo noru pripažinti paskolos sandorio fakto egzistavimÄ . Be to, iÅ¡ teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad kaltinamasis V. L., negrÄ Å¾inęs 85000 litų skolos, po pinigų pasiskolinimo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusioji S. G. negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų apsunkintas.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog apgaulės siekiant ateityje iÅ¡vengti turtinės prievolės įvykdymo V. L. veiksmuose nenustatyta.V. L. kaltinamas apgaule iÅ¡ nukentėjusiosios įgijęs 85000 Lt, prieÅ¡ tai S. G. įtikinęs, kad iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. vietoje 85000 Lt grÄ Å¾ins 100000 Lt. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyvios tiesos iÅ¡kraipymo nukentėjusiojo sÄ monėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu, t.y. perduoti turtÄ , perleisti turtinę teisę, atsisakyti realizuoti savo turtinę teisę, prisiimti turtinius įsipareigojimus.

Pažymima tai, kad tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamÄ padarytos veikos pobÅ«dį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje. Tačiau kaltinime nenurodytas apgaulės įtikinant nukentėjusiÄ jÄ paskolinti pinigus bÅ«das, nenurodyta, kokiais V. L. veiksmais ar neveikimu Å¡i apgaulė pasireiÅ¡kė. Tiek iÅ¡ nukentėjusiosios S. G., tiek iÅ¡ kaltinamojo V.

L. parodymų matyti, jog kaltinamasis nenaudojo jokios apgaulės skolinantis ir pasiraÅ¡ant skolos raÅ¡telį tarp jo ir nukentėjusiosios dėl 85000 litų paskolos. Tokių duomenų nenurodė ir liudytojai K. G. ir J. G., parodę, jog žinojo apie dukros ketinimÄ paskolinti V. L. pinigus. Kaltinamojo asmenybė nukentėjusiajai buvo žinoma, pastaroji parodė V. L. pažinojusi apie 12 metų, artimai su juo bendravusi, turėjusi intymių santykių. Nors S. G. teisme iÅ¡ pradžių aiÅ¡kino, jog prieÅ¡ pat paskolinant pinigus su V.

L. nemiegojusi, to paties posėdžio metu vėliau parodė, kad tÄ naktį, kai buvo įkalbinėjama paskolinti pinigus, turėjo intymių santykių su kaltinamuoju. V. L. asmenybė taip pat buvo žinoma ir nukentėjusiosios tėvams. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvusius artimus ryÅ¡ius taip pat patvirtino ir liudytojas D. D., parodęs, kad S. G. su V. L. su pertraukomis draugavo 3-4 metus. Taigi, dėl kaltinamojo asmenybės nukentėjusioji nebuvo suklaidinta. Nenustatyta, kad V. L. bÅ«tų sÄ moningai klaidinęs nukentėjusiÄ jÄ dėl savo finansinių galimybių, dėl savo turtinės padėties.

Tiek nukentėjusioji, tiek jos tėvas K. G. parodė, kad jiems buvo žinoma gera kaltinamojo motinos T. L. turtinė padėtis, nukentėjusiajai įspÅ«dį darė kaltinamojo apsirengimas, papuoÅ¡alai, naudojamas automobilis. Konstatuotina, kad nėra duomenų, jog kaltinamasis siekė įgyti S. G. pasitikėjimÄ , sÄ moningai jÄ klaidindamas dėl savo turtinės padėties ir skolos grÄ Å¾inimo bei palÅ«kanų mokėjimo galimybių realumo. Be to, iÅ¡ nukentėjusiosios ir liudytojo K. G. parodymų matyti, jog S. G. apsisprendimui įtakos turėjo ir jos tėvo pritarimas tokiam sandoriui.

Teismas taip pat vertina ir nukentėjusiosios įgytÄ aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , kas neabejotinai turėjo turėti įtakos protingam ir objektyviam visos situacijos suvokimui, taip pat jos bei K. G. parodymus, jog S. G., laikydama pinigus banke, turėjo gyvenimiÅ¡kos patirties dėl už piniginius indėlius gaunamų palÅ«kanų dydžio. Nors nukentėjusioji aiÅ¡kino, kad pinigus iÅ¡ banko paėmė ir perdavė V. L. labai greitai po jo įkalbinėjimo (nurodė, jog V. L. jÄ dėl paskolos įkalbinėjo Å¡eÅ¡tadienio naktį, o pinigus ji paėmė pirmadienį ryte), liudytojas K.

G. teismui parodė apie bÅ«simÄ sandorį iÅ¡ dukros sužinojęs prieÅ¡ 8 ar 10 dienų. Nukentėjusioji teigė, kad esminės įtakos jos apsisprendimui dėl paskolos turėjo V. L. žadamos palÅ«kanos – tai yra esÄ V. L. vietoje jam paskolinamų 85000 Lt žadėjo grÄ Å¾inti 100000 Lt. Atkreiptinas dėmesys, jog V. L. suraÅ¡ytame raÅ¡telyje nurodoma, kad kaltinamasis įsipareigoja S. G. grÄ Å¾inti 25000 eurų, kas atitinka ne 100000 Lt, o tik 86320 Lt ekvivalentÄ (25000x3,4528). Taigi, be pačios S. G. parodymų, nėra kitų duomenų, pagrindžiančių kaltinimo aplinkybę, jog V.

L. vietoje 85000 Lt žadėjo grÄ Å¾inti 100000 Lt ir tai esmingai įtakojo nukentėjusiosios apsisprendimÄ . Taigi, teismui nėra pagrindo manyti, jog nukentėjusioji dėl kokių nors kaltinamojo veiksmų ar neveikimo esmingai klydo dėl jos apsisprendimui paskolinti pinigus turinčių aplinkybių. IÅ¡ to seka, kad nors V. L. nukentėjusiajai laiku negrÄ Å¾ino 85000 litų skolos, tačiau byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo iÅ¡ nukentėjusiosios S. G. 85000 litų ir naudojo apgaulę iÅ¡vengti skolos sugrÄ Å¾inimo.

Tarp V. L. ir nukentėjusiosios S. G. yra civiliniai teisiniai santykiai ir nukentėjusioji savo teisėtus interesus gali apginti pareikÅ¡dama civilinį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , kaltinamasis V. L. iÅ¡teisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės S. G. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kaltinamÄ jį iÅ¡teisinus dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, paliktinas nenagrinėtas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 2 punktas).Kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir laikinas nuosavybės teisių į kaltinamajam priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ apribojimas paliktini iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 304-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

V. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.Nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir laikinÄ nuosavybės teisių į kaltinamajam priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ apribojimÄ palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                              Inga Liubinienė