2016-05-12 Nr. AB-10643-3-61-3-03439-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-836-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03439-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „RA dukra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „RA dukra“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „RA dukra“ 2014 m. liepos 11 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. BRK-(10.3.8)4540 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo nutraukta 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Tradicinių amatų puoselėjimo veikla“ paramos sutartis, taikoma 2011 metų paraiškoms Nr. 3VK-KL-11-1-008071-PR001 (toliau – ir Sutartis).

Pareiškėjas nurodė nesutinkantis su Sutarties nutraukimo motyvais. Paaiškino, kad pasikeitus įmonės vadovui ir savininkui, du kartus (2013 m. spalio 14 ir 23 dienomis) kreipėsi į Agentūrą su prašymu pakeisti Projekto įgyvendinimo vietą, investicijas ir Projekto įgyvendinimo grafiką. Nepaisant pareiškėjo kreipimosi ir nurodytų motyvų, atsakovas kategoriškai atsisakė atlikti siūlomus pakeitimus, o apie tai informuojančius pranešimus pareiškėjas gavo tik 2014 m. sausio mėnesį. Dėl šios priežasties pareiškėjas, negavęs Agentūros patvirtinimo apie jos prašymų netenkinimą, buvo įsitikinęs, jog Agentūra sutinka su Projekto pakeitimais, todėl 2013 m. spalio 29 d. ir 2016 m. lapkričio 14 d. pateikė Agentūros vertinimui pirkimų dokumentus (kvietimus pateikti pasiūlymus, pirkimo komisijos posėdžių protokolus, komercinius pasiūlymus ir sudarytas sutartis) dėl I ir II Projekto etapų.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas iki pat 2014 m. sausio mėnesio nežinojo apie tai, kad Projekto įgyvendinimo vietą, taip pat ir kitas pareiškėjo prašytas sąlygas, atsisakyta pakeisti, pareiškėjas negalėjo žinoti, jog praleido mokėjimo prašymų pateikimo terminą, pagrįstai manė, jog Agentūra atlieka pateiktų dokumentų vertinimą. Pareiškėjas mano, jog nepažeidė Sutarties, nepavėlavo pateikti mokėjimo prašymo, o tinkamai ir pagrįstai laukė, kol Agentūra patvirtins pareiškėjo pateiktų vertinimui I ir II etapo dokumentų tinkamumą, kad pareiškėjas galėtų pateikti mokėjimo prašymus.

Tik gerokai vėliau, t. y. 2014 m. sausio mėnesį gavęs atsakovo 2013 m. spalio 25 d. ir 2013 m. lapkričio 22 d. pranešimus apie atsisakymą atlikti Sutarties pakeitimus, pareiškėjas sužinojo, jog atsakovas nesutiko su pareiškėjo 2013 m. spalio 14 d. ir 2013 m. spalio 23 d. prašymais dėl Sutarties pakeitimo. Dėl nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėjas Sutarties nepažeidė, vykdė ją tinkamai ir tik dėl pavėluoto korespondencijos gavimo tariamai praleido mokėjimo prašymo pateikimo terminą. Pareiškėjas nurodo, jog laiku pradėjo vykdyti Projektą, t.y. specializuotos transporto priemonės ir stendo (I etapas) pirkimo dokumentus pateikė dar gerokai iki mokėjimo prašymo pateikimo termino, t. y. 2013 m. spalio 29 d.

Taip pat iš anksto pateikė, taigi ir įgyvendino, ir II Projekto etapą – kepyklos statybos dokumentus pateikė 2013 m. lapkričio 14 d., nors terminas mokėjimo prašymui pateikti, pareiškėjo įsitikinimu, buvo nustatytas tik 2014 m. sausio 31 d. Mano, kad skundžiamas sprendimas nėra išsamus ir motyvuotas, jame tik formaliai nurodytos tariamai pažeistos Sutarties normos, tačiau plačiau neaptarta ir nedetalizuota, kaip tas pažeidimas iš tiesų pasireiškė. Pareiškėjas pažymėjo, jog Sutarties keitimą sąlygojo ir objektyvios aplinkybės, kaip antai akcininko ir direktoriaus pasikeitimas, poreikis keisti Projekto įgyvendinimo vietą.

Nepakeitus minėtų Sutarties sąlygų, Sutarties tinkamas vykdymas iš esmės nebūtų įmanomas, todėl išankstinis Agentūros nusistatymas dėl Sutarties keitimo (išreikštas 2013-07-19 rašte) yra ne tik neteisėtas, tačiau ir neracionalus, nepagrįstas ir žalingas. Pareiškėjas tinkamai ir pagrįstai atliko vienašalį Sutarties pakeitimą, kuris buvo būtinas dėl pateisinamų priežasčių siekiant pratęsti mokėjimo prašymo pateikimo terminą, pakeisti paramos objektų paskirstymą tarp paramos dalių, pakeisti paramos struktūrą.

Atsakovas Agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-698 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 21.10 ir 21.10.1 papunkčiuose įtvirtintus reikalavimus, inter alia, nekilnojamajam turtui, kuriame numatoma įgyvendinti projektą, t. y. nustatytas ne tik bendras reikalavimas pareiškėjams valdyti tokį turtą teisėtais pagrindais, bet taip pat numatyta, kad toks turtas turi priklausyti pareiškėjams nuosavybės teise arba turi būti nuomojamas arba kitaip užtikrinamas teisėtas naudojimasis jais ne trumpiau kaip septynerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo dienos, taip pat analogiškus reikalavimus įtvirtinančius Paramos sutarties 17.26 ir 17.26.1 papunkčius.

Nurodo, kad pareiškėjo prašymams, keisti Projekto įgyvendinimo vietą, atsižvelgiant į tai, kad artėjo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos įgyvendinimo pabaiga, Agentūra nepritarė, o pareiškėjas tokio Agentūros sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neapskundė. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 54 punkte nustatytą reikalavimą laiku (paramos sutartyje numatytais terminais) pateikti mokėjimo prašymus. Be to, pareiškėjas neįvykdė įsipareigojimo ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų pranešti Agentūrai apie įmonės rekvizitų pakeitimus (Paraiškos XVI skyriaus 17 punktas, Paramos sutarties 17 punktas ir 17.21 papunktis).

Pažymėjo, kad Agentūra pagal AB Lietuvos pašto informaciją nustatė, kad pareiškėjo adresas 2013 m. lapkričio 5 d. jau buvo pasikeitęs. Pareiškėjas apie savo adreso pakeitimą Agentūrai pranešė tik 2014 m. sausio 3 d. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas mano, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl nepakankamai motyvuoto 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo, dalyje dėl nustatytų Paramos sutarties 25.23 ir 25.24 papunkčiuose įtvirtintų nuostatų pažeidimų, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad 2013 m. spalio 25 d. sprendimą ir 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą pareiškėjui išsiuntė registruota pašto siunta Paramos sutartyje nurodytu pareiškėjo adresu.

Pažymėjo, kad atsižvelgiant į nustatytus paramos teikimą reglamentuojančių teisės aktų bei Paramos sutarties pažeidimus ir į tai, kad pagal Paramos sutarties 19 punktą ir 19.1 papunktį, Agentūra turi teisę nutraukti Paramos sutartį, paaiškėjus aplinkybėms, išvardytoms Paramos sutarties 25 punkte, Agentūros 2014 m. gegužės 23 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Atkreipė dėmesį į tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyrius 2014 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 25/9-1-6-11004 „Dėl dokumentų pateikimo“ kreipėsi į Agentūrą, prašydamas pateikti visų dokumentų, susijusių su Projektu, originalus, nes pareiškėjo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-11011-13 dėl įtariamų nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (t. y. dėl neteisėtos juridinio asmens veiklos, dokumentų suklastojimo ir sukčiavimo).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Agentūrai pateikė 2011 m. lapkričio 28 d. paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisykles (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) (toliau – Paraiška) bei tipinį verslo planą (toliau – Verslo planas) (t. 1, b. l. 31-55, 144-180). 2012 m. birželio 6 d. Agentūra ir pareiškėjas sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Tradicinių amatų puoselėjimo veikla“ paramos sutartį, taikomą 2011 metų paraiškoms, registracijos Nr. 3VK-KL-11-1-008071-PR001, kuria pareiškėjas įsipareigojo iki 2014 m. balandžio 23 d.

įgyvendinti projektą „UAB „RA dukra“ verslo plėtra“ (t. 1, b. l. 12-23). 2013 m. liepos 19 d. raštu Nr. BRK-(10.3.8)-5594 „Dėl projekto įgyvendinimo“ Agentūra nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad artėja Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos įgyvendinimo pabaiga ir yra ypač svarbu efektyviai išnaudoti Lietuvai skirtas Europos Sąjungos finansavimo lėšas bei vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 195 punktu, informavo, kad nepritars nukrypimams nuo Projekto įgyvendinimo, keičiantiems Projekto įgyvendinimo terminus, remiamos veiklos pobūdį, Projekto įgyvendinimo vietą ir (ar) reikalavimus ir nuosavybės formas ar kitaip keičiantiems Projekte ar Sutartyje ir (arba) paraiškoje nustatytus įsipareigojimus, jei tiems pasikeitimams neturės įtakos objektyvioms, nuo pareiškėjo nepriklausančioms priežastims, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti teikdamas paraišką ir (arba) pasirašydamas Sutartį (t. 1, b. l. 181-182).

Taip pat nurodyta, jog tokios priežastys kaip akcininkų pasikeitimas, ilgas dokumentų derinimas, tiekėjo įsipareigojimų nevykdymas, ekonominė krizė, paskolos sąlygų derinimas ir pan., Agentūros nuomone, pateisinančiomis priežastimis nelaikytinos. Pareiškėjas 2013 m. spalio 14 d. raštu „Dėl projekto įgyvendinimo vietos, akcininko ir direktoriaus pakeitimo“ kreipėsi į Agentūrą, prašydamas leidimo įgyvendinti tam tikrus dalinius Projekto veiklų pakeitimus (t. 1, b. l. 130-132). Pareiškėjas minėtu raštu taip pat informavo Agentūrą apie vienintelio akcininko bei direktoriaus pasikeitimą, Pareiškėjo dalies rekvizitų (telefono numerio ir elektroninio pašto) pasikeitimą.

Pareiškėjas 2013 m. spalio 23 d „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ vėl kreipėsi į Agentūrą, prašydamas leidimo įgyvendinti dalinius Projekto veiklų ir investicijų pakeitimus (t. 1, b. l. 24-30). Dėl pareiškėjo 2013 m. spalio 14 d. prašymo Agentūra 2013 m. spalio 25 d. priėmė neigiamą sprendimą Nr. BRK-(10.3.8)-8936 „Dėl projekto pakeitimo“ (t. 1, b. l. 29-30). Dėl 2013 m. spalio 23 d. prašymo Agentūra 2013 m. lapkričio 22 d. taip pat priėmė neigiamą sprendimą (tiek dėl projekto įgyvendinimo vietos keitimo, tiek dėl projekto įgyvendinimo grafiko keitimo, tiek dėl investicijų perskirstymo) (t. 1, b. l. 96-98).

Minėtų atsakovo priimtų aktų pareiškėjas neskundė. 2014 m. vasario 17 d. Agentūroje pradėtas įtariamo pažeidimo tyrimas, kuris 2014 m. kovo 4 d. buvo baigtas išvada siūlyti Komisijai pažeidimų administravimo klausimams spręsti (toliau – Komisija) registruoti pažeidimą ir inicijuoti Paramos sutarties nutraukimą (t. 2, b. l. 35-40). Pareiškėjui 2014 m. kovo 17 d. elektroniniu paštu buvo išsiųstas pakartotinis kvietimas į Komisijos posėdį, paprašant informuoti apie dalyvavimą arba nedalyvavimą iki 2014 m. kovo 19 d. 10 val. (t. 2, b. l. 41).

Prieš tai, 2014 m. kovo 7 d. pareiškėjui elektroniniu paštu siųstas kvietimas į 2014 m. kovo 12 d. Komisijos posėdį, turėjusį įvykti 14 val. Tačiau posėdis perkeltas (t. 2, b. l. 42). Pareiškėjo atstovas Komisijos posėdyje nedalyvavo. Komisija posėdžio metu vienbalsiai nutarė, kad pareiškėjas padarė pažeidimų, susijusių su Projekto vykdymu, ir turi būti taikoma sankcija – Paramos sutarties nutraukimas (t. 2, b. l. 45-48). 2014 m. balandžio 4 d. Agentūra raštu Nr. BRK-(14.5)-3075 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją siūlydama pritarti Komisijos sprendimui taikyti pareiškėjui sankciją – Paramos sutarties nutraukimą (t. 2, b. l. 49).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2014 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 2D-2195(3.23) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė Agentūrai, kad 2014 m. gegužės 8 d. Komisijos Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti posėdžio, kurio metu buvo vienbalsiai priimtas sprendimas pritarti Agentūros siūlymui taikyti pareiškėjui sankciją, t. y.

Paramos sutarties nutraukimą, medžiagą (t. 2, b. l. 51-60). Pareiškėjo skundžiamu 2014 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. BRK-(10.3.81)-4540 Agentūra Paramos sutartį nutraukė (t. 1, b. l. 9-11).

Teismas nurodė, kad Įgyvendinimo taisyklių 21.10 ir 21.10.1 papunkčiuose įtvirtinti reikalavimai, inter alia, nekilnojamajam turtui, kuriame numatoma įgyvendinti projektą, t. y. nustatytas ne tik bendras reikalavimas pareiškėjams valdyti tokį turtą teisėtais pagrindais, bet taip pat numatyta, kad toks turtas turi priklausyti pareiškėjams nuosavybės teise arba turi būti nuomojamas arba kitaip užtikrinamas teisėtas naudojimasis juo ne trumpiau kaip septynerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Pastatų, statinių ir (arba) patalpų nuomos ar kito teisėto naudojimosi jais sutartis Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruota iki paramos sutarties pasirašymo.

Paramos sutartyje analogiškas reikalavimas nekilnojamajam turtui numatytas 17.26 ir 17.26.1 papunkčiuose. Paraiškos, kuri yra Paramos sutarties sudėtinė dalis IV skyriuje buvo numatyta, kad Projektas bus įgyvendinamas nuomos pagrindu valdomame sklype, kurio unikalus numeris „(duomenys neskelbtini)“. 2012 m. liepos 27 d. Agentūroje buvo gautas pareiškėjo 2012 m. liepos 23 d. raštas „Parama verslo kūrimui ir plėtrai (ne žemės ūkio veikla, paslaugų žemės ūkiui teikimas, amatai, įskaitant amatų centrų įkūrimą)“, kuriuo pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą prašydamas pritarti Projekto keitimui, susijusiam su Projekto įgyvendinimo vieta, t. y. prašyta leisti įgyvendinti Projektą sklype, kurio unikalus numeris „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 9-11).

Agentūra 2012 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. BRK-(10.87)-8266 „Dėl projekto pakeitimo“ informavo pareiškėją, kad prašomam Projekto pakeitimui neprieštarauja (t. 2, b. l. 13-14). Ir tik pradėjusi pareiškėjo atžvilgiu įtariamo pažeidimo tyrimą, Agentūra nustatė, kad remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2014 m. vasario 21 d. duomenimis, pareiškėjas minėto sklypo teisėtais pagrindais nevaldo (t. 2, b. l. 38). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2014 m. liepos 4 d. išrašas pareiškėjo teisių į minėtą žemės sklypą nepatvirtina (t. 1, b. l. 99-100).

Pagal Paramos sutartį pareiškėjas buvo įsipareigojęs nuo šios datos užtikrinti teisėtą naudojimąsi sklypu ne trumpiau kaip septynerius metus, t. y. iki 2019 m. birželio 6 d. (Sutarties 17.26.1 p.). Teismas pažymėjo, jog šio įsipareigojimo išimčių, inter alia, susijusių su pareiškėjo akcininkų pasikeitimu, teisės aktai nenumato. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas pažeidė reikalavimus, įtvirtintus Įgyvendinimo taisyklių 21.10 ir 21.10.1 papunkčiuose bei Paramos sutarties 17.26 ir 17.26.1 papunkčiuose.

Teismas taip pat nurodė, kad Įgyvendinimo taisyklių 54 punkte nustatytas reikalavimas pareiškėjams laiku (paramos sutartyje numatytais terminais) pateikti mokėjimo prašymus. Remiantis Paramos sutarties 6.1 ir 6.2 papunkčiais pareiškėjas pirmąjį mokėjimo prašymą turėjo pateikti iki 2013 m. spalio 31 d., o antrąjį – iki 2014 m. balandžio 23 d. Pareiškėjas minėtų mokėjimo prašymų nei Paramos sutartyje numatytais terminais, nei pavėluotai (kaip tai numatyta Įgyvendinimo taisyklių 55 punkte) Agentūrai nepateikė. Taigi, Agentūra, vadovaudamasi Paramos sutarties 25.2 papunkčiu, teisėtai ir pagrįstai konstatavo Paramos sutarties pažeidimą.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįgyvendino Projekto taip kaip aprašyta Paraiškoje ir Verslo plane, nesilaikė numatytos Projekto įgyvendinimo vietos bei Projekto įgyvendinimo grafiko pagal Paramos sutartį, todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai konstatavo Paramos sutarties 17.1, 25.8, 25.23, 25.24 papunkčiuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimus. Iš Paraiškos nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas ją, įsipareigojo ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų pranešti Agentūrai apie įmonės rekvizitų pakeitimus (Paraiškos XVI skyriaus 17 punktas). Paramos sutartyje šis reikalavimas nustatytas dar griežčiau, t. y., kad pareiškėjas apie savo rekvizitų pakeitimus privalo Agentūrai pranešti kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų (Paramos sutarties 17 punktas ir 17.21 papunktis). Be to, Paramos sutarties 45 punkte taip pat įtvirtinta tiek Agentūros, tiek ir pareiškėjo pareiga informuoti vienas kitą, inter alia, apie savo adreso pakeitimą. Pagal Paramos sutarties 41 punktą ir 41.2 papunktį pranešimai pareiškėjui turėjo būti siunčiami adresu „(duomenys neskelbtini)“. Agentūra 2013 m. spalio 25 d. sprendimą ir 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą pareiškėjui išsiuntė registruota pašto siunta Paramos sutartyje nurodytu ir pareiškėjo patikslintais adresais. Pagal Paramos sutarties 42 punktą pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 (septynioms) darbo dienoms po jo išsiuntimo registruotu paštu. Pagal Paramos sutarties 45 punktą šalys privalo viena kitą informuoti apie savo adreso ar telefakso numerio pasikeitimą. Šalis, neįvykdžiusi šio reikalavimo, negali pareikšti pretenzijų ar atsikirtimų, kad kitos Šalies veiksmai, atlikti pagal paskutinius jai žinomus duomenis, neatitinka Sutarties sąlygų arba ji negavo pranešimų, siųstų pagal šiuos duomenis. Pareiškėjo argumentai, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas iki pat 2014 m. sausio mėnesio nežinojo apie tai, kad Projekto įgyvendinimo vietą, taip pat ir kitas pareiškėjo prašytas sąlygas, atsisakyta pakeisti, pareiškėjas negalėjo žinoti, jog praleido mokėjimo prašymų pateikimo terminą, pagrįstai manė, jog Agentūra atlieka pateiktų dokumentų vertinimą, arba kad pareiškėjas laiku nebuvo informuotas apie tai, jog Agentūra nesutinka su jos pasiūlytais Sutarties pakeitimais, atmesti kaip nepagrįsti.

Teismas pažymėjo, kad Administravimo taisyklės gana išsamiai nurodo paramos sutarčių keitimo tvarką, pirmiausiai 190 punkte numatant bendrą taisyklę, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Administravimo taisyklių 192 punkte numatyta, kad iškilus poreikiui keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, paramos gavėjas privalo raštu pateikti Agentūrai motyvuotą prašymą pakeisti projektą ir (arba) paramos sutartį.

Agentūra, gavusi motyvuotą paramos gavėjo prašymą pakeisti projektą ir (arba) paramos sutartį, įvertina prašymo aplinkybes ir priima sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo. Agentūra gali paramos gavėjo prašymą keisti projektą ir (arba) paramos sutartį atmesti, patenkinti, patenkinti iš dalies, patenkinti su tam tikromis sąlygomis (Administravimo taisyklių 193, 194 punktai). Priėmusi sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, Agentūra apie tai telefonu arba elektroniniu paštu (kai paramos sutartis nesudaroma – informaciniu pranešimu) nedelsdama informuoja paramos gavėją (Administravimo taisyklių 196 punktas).

Agentūra tuo atveju, jei keičiama paramos sutartis, per 10 darbo dienų parengia, suderina su paramos gavėju ir išsiunčia paramos gavėjui arba kviečia paramos gavėją atvykti į Agentūrą pasirašyti suderintą paramos sutarties pakeitimą bei nurodo pasiūlymo pasirašyti paramos sutarties pakeitimą galiojimo terminą, kuris bendruoju atveju negali būti ilgesnis nei 10 darbo dienų. Šalims susitarus, šis terminas gali būti pratęstas. (Administravimo taisyklių 196.3 papunktis). Pareiškėjas skunde nurodo, jog su prašymu dėl leidimo keisti Projekto įgyvendinimo sąlygas kreipėsi vadovaudamasis Paramos sutarties 33.1 papunktyje tariamai numatyta teise vienašališkai keisti Paramos sutarties sąlygas.

Teismas pažymėjo, kad Paramos sutarties 33.1 papunktis tokios teisės nesuteikia, nes tai prieštarautų Įgyvendinimo taisyklių 56 punktui, kuriame numatyta, kad jeigu paramos gavėjas dėl pateisinamų priežasčių nori pratęsti mokėjimo prašymo teikimo terminą ar pakeisti paramos objektų paskirstymą tarp paramos dalių, jis iki paramos sutartyje nustatyto atitinkamo termino pabaigos turi Agentūrai pateikti argumentuotą prašymą dėl termino pratęsimo arba dėl paramos objektų paskirstymo tarp paramos dalių (sutarties keitimo).

Agentūrai priėmus sprendimą atidėti mokėjimo prašymo teikimo terminą, Administravimo taisyklių nustatyta tvarka keičiama paramos sutartis.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad tuo metu, kai buvo teikiamas prašymas leisti įgyvendinti Projektą žemės sklype (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“) pareiškėjo vienintelė akcininkė buvo L. M.-G., o žemės sklypo savininkė – jos motina R. M.. Vis dėlto 2013 m. liepos 13 d. nuomos sutartis buvo nutraukta, taigi pareiškėjo naujam akcininkui įsigijus UAB „RA dukra“ 100 proc. akcijų, paaiškėjo, jog Projekto įgyvendinimo vietoje pareiškėjas neturi teisės veikti, todėl buvo nuspręsta pakeisti Projekto įgyvendinimo vietą. Buvo surasta strategiškai patogesnė, geresnes nuomos ir logistikos galimybes suteikianti kaimiška vietovė „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nuspręsta įgyvendinti Projektą ir pateikti 2013 m. spalio 14 ir 23 d. prašymai. Mano, kad Agentūra neatsižvelgė į pasikeitusias aplinkybes, sąlygojusias Projekto įgyvendinimo vietos pakeitimą ir nepagrįstai atsisakė pakeisti Projekto įgyvendinimo vietą, dėl ko vėliau Projektas pripažintas neatitinkančiu Įgyvendinimo taisyklių 21.10 ir 21.10.1 punktų ir Paramos sutarties 17.26 ir 17.26.1 punktuose nurodytų reikalavimų. Vertina, kad nurodytus pažeidimus sąlygojo ne pareiškėjas, o Agentūra.

Tvirtina, kad teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad mokėjimo prašymai Agentūrai laiku nepateikti dėl Agentūros kaltės, todėl, kad ji laiku neinformavo pareiškėjo apie nesutikimą su pareiškėjo pasiūlymais dėl Sutarties pakeitimo, tame tarpe ir Projekto grafiko pakeitimo. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas laiku pradėjo įgyvendinti Projektą, I etapo pirkimo dokumentus pateikė gerokai iki mokėjimo prašymo pateikimo termino, taip pat iš anksto pateikė ir įgyvendino Projekto II etapą, 2013 m. lapkričio 14 d. pateikė kepyklos statybos dokumentus, kurie, pareiškėjo įsitikinimu, turėjo būti pateikti tik 2014 m. sausio 31 d.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2013 m. spalio 14 d. raštu informavo Agentūrą ir dėl dalies rekvizitų, t. y. telefono numerio ir elektroninio pašto adreso pasikeitimo. Mano, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjo nepasiekė Agentūros paprastu paštu siųsti laiškai nėra aktualios, kadangi Administravimo taisyklės tokio informavimo būdo nenumato, o numato informavimą telefonu ir elektroniniu paštu.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Sutartyje įtvirtinta jo teisė keisti Sutarties sąlygas savarankiškai, nelaukiant NMA pritarimo. Be to, mano, kad Agentūra nepagrįstai atsisakė pritarti Sutarties pakeitimams, kadangi 2012 m. rugsėjo 14 d. raštu Agentūra buvo patenkinusi analogišką pareiškėjo prašymą dėl Sutarties sąlygų keitimo.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Agentūra nurodo, kad pareiškėjo prašymams dar kartą keisti Projekto įgyvendinimo vietą (pirmą kartą buvo pakeista 2012 m. rugsėjo 14 d. Agentūros raštu), atsižvelgdama į tai, kad artėjo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos įgyvendinimo pabaiga bei įvertinusi prašymuose nurodytų projekto keitimo vietos motyvus ir kitus pareiškėjo nurodytus argumentus, Agentūra nepritarė. Pabrėžia, kad pareiškėjas Agentūros atsisakymo pritarti pakartotiniam Projekto įgyvendinimo vietos pakeitimui teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neapskundė.

Dėl išdėstytų priežasčių, pareiškėjo teiginį, jog jo padarytus pažeidimus sąlygojo Agentūros veiksmai, laiko nepagrįstu. Agentūra taip pat laikosi pozicijos, kad pareiškėjas laiku nepateikė mokėjimo prašymų ir dėl to konstatuoti Paramos sutarties 17.1, 25.8 ir 25.23 punktų reikalavimų pažeidimai. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas laiku neinformavo Agentūros apie adreso pasikeitimą, todėl neįvykdęs šio reikalavimo, negali pareikšti pretenzijų ar atsikirtimų, kad Agentūros veiksmai, atlikti pagal paskutinius jai žinomus duomenis, neatitinka Sutarties sąlygų arba jis negavo pranešimų, siųstų pagal šiuos duomenis.

Laiko nepagrįstu pareiškėjo argumentą taip, kad remiantis Administravimo taisyklių 196 punktu, Agentūra turėjo pareigą informuoti pareiškėją tik telefonu arba elektroniniu paštu. Pažymi, jog Administravimo taisyklių 196.1 papunktyje reglamentuojamas atvejis, kai Agentūra, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, priima sprendimą jį tenkinti. Nagrinėjamu atveju, Agentūra netenkino pareiškėjo prašymų, todėl, remiantis Administravimo taisyklių 196.2 papunkčiu, per 5 darbo dienas nuo sprendimo įforminimo apie tai raštu ir elektroniniu paštu informavo pareiškėją, išsiųsdama sprendimus registruotu laišku pareiškėjo nurodytu korespondencijos adresu.

Agentūra vertina, kad Paramos sutarties 33.1 papunktis nesuteikia pareiškėjui teisės vienašališkai keisti Paramos sutarties sąlygas. Remiasi Administravimo taisyklių 190–196 punktais. Tvirtina, kad pareiškėjo pateiktas Paramos sutarties 33.1 papunkčio interpretavimas prieštarauja ne tik Įgyvendinimo taisyklių 56 punktui bei Administravimo taisyklių VIII skyriaus II skirsniui, bet ir pačiam sutarties institutui, kuris Civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinius santykius.

Sutarties sudarymas prarastų bet kokią prasmę, jei viena jos šalių galėtų vienašališkai pakeisti bet kurią sutarties sąlygą, apie tai kitą šalį tiesiog informuojant raštu. Tvirtina, kad Paramos sutarties 33.1 papunktis vertintinas kaip pirmasis Paramos sutarties keitimo ir (ar) papildymo etapas, o Paramos sutarties keitimas ir (ar) papildymas baigiamas Paramos sutarties šalių rašytiniu susitarimu, kuris tampa neatskiriama Paramos sutarties dalimi, kaip tai numatyta Paramos sutarties 33.2 papunktyje. Be to, pamini, kad iki tol susiklosčiusi Agentūros ir pareiškėjo bendradarbiavimo Projekto klausimais praktika buvo tokia, kad, siekdamas atlikti tam tikrus Projekto pakeitimus, pareiškėjas kreipdavosi į Agentūrą su prašymu, o Agentūra priimdavo dėl to atitinkamą sprendimą (pareiškėjo 2012 m. liepos 23 d. prašymas ir Agentūros 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paramos pagal 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Tradicinių amatų puoselėjimo veikla“ sutarties, sudarytos su pareiškėju UAB „RA dukra“, nutraukimo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas Projektą, pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 21.10 ir 21.10.1 punktuose ir Paramos sutarties 17.26 ir 17.26.1 punktuose įtvirtintus reikalavimus nekilnojamajam turtui, kuriame numatoma įgyvendinti projektą, t. y. nustatytą reikalavimą pareiškėjams valdyti tokį turtą teisėtais pagrindais, reikalavimą, kad šis turtas turi priklausyti pareiškėjams nuosavybės teise arba turi būti nuomojamas arba kitaip užtikrinamas teisėtas naudojimasis juo ne trumpiau kaip septynerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Teismas taip pat nustatė Įgyvendinimo taisyklių 54 punkte nustatyto reikalavimo pareiškėjams laiku (paramos sutartyje numatytais terminais) pateikti mokėjimo prašymus pažeidimą ir Paramos sutarties 6.1 ir 6.2 punktuose nustatytų mokėjimo prašymų pateikimo terminų pažeidimą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįgyvendino Projekto taip kaip aprašyta Paraiškoje ir Verslo plane, nesilaikė numatytos Projekto įgyvendinimo vietos bei Projekto įgyvendinimo grafiko pagal Paramos sutartį, todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai konstatavo Paramos sutarties 17.1 punkto (pareiga siekti Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane), 25.8 punkto (sutarties pažeidimas gali būti nustatytas, kai paramos gavėjas nesilaiko nustatyto Projekto įgyvendinimo grafiko), 25.23 punkto (sutarties pažeidimas gali būti nustatytas, kai paramos gavėjas nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų), 25.24 punkto (sutarties pažeidimas gali būti nustatytas, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas Sutarties, paramos skyrimo bei naudojimo sąlygas) pažeidimus.

Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad Agentūra nepagrįstai atsisakė pakeisti Projekto įgyvendinimo vietą, be to, neįvykdė savo pareigos supažindinti pareiškėją su priimtais neigiamais sprendimais. Mano, kad Sutarties 31 punktas numato pareiškėjo teisę vienašališkai pakeisti Sutartį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su nustatytais pažeidimais, pareiškėjas neginčija, t. y. pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jis be Agentūros sutikimo pakeitė projekto įgyvendinimo vietą, taip pat neginčija, kad Sutartyje nustatytais terminais nepateikė mokėjimo prašymų.

Nagrinėjam ginčui yra aktualus teisinis reguliavimas dėl paramos kaimo plėtrai priemonių iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (toliau – ir Reglamentas Nr. 1698/2005) 15 straipsnyje nustatyta, kad EŽŪFKP valstybėse narėse veikia per kaimo plėtros programas. Šios programos įgyvendina kaimo plėtros strategiją, naudodamos priemones, suskirstytas pagal IV antraštinėje dalyje apibrėžtas kryptis, kurioms bus prašoma EŽŪFKP pagalbos. Reglamento Nr. 1698/2005 IV antraštinės dalies 3 kryptyje „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ paramos priemonėse numatyta parama verslo kūrimui ir plėtrai (54 straipsnis).

Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 I antraštinės dalies 5 straipsnyje apibrėžiant paramos teikimo principus, be kita ko, nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad EŽŪFKT finansuojamos operacijos atitiktų Sutartį ir pagal ją priimtus aktus. Aptariamo Reglamento VI antraštinės dalies „Valdymas, kontrolė ir informavimas“ 74 straipsnyje nustatytos valstybių narių pareigos šioje srityje. Nustatyta, kad siekiant užtikrinti, kad Bendrijos finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti, valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 9 straipsnio 1 dalį (1 dalis), kiekvienai kaimo plėtros programai paskiria institucijas (valdymo instituciją, atsakingą už atitinkamos programos valdymą; mokėjimo agentūrą; sertifikavimo įstaigą) (2 dalis). Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienai kaimo plėtros programai būtų nustatoma atitinkama valdymo ir kontrolės sistema, užtikrinanti aiškų valdymo institucijos ir kitų įstaigų funkcijų pasiskirstymą ir atskyrimą (3 dalis). Valstybės narės vykdo kontrolę pagal išsamias įgyvendinimo taisykles, patvirtintas 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, ypač atsižvelgdamos į kontrolės, priderintos prie įvairių kaimo plėtros priemonių pobūdžio, rūšį ir intensyvumą (4 dalis).

2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1974/2006) su atitinkamais pakeitimais, dėl Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 48 straipsnyje nurodytų galimybių tikrinti ir kontroliuoti priemones aspektu nustatyta, kad atsižvelgdamos į Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 74 straipsnio 1 dalį, valstybės narės užtikrina, kad visas jų numatomas įgyvendinti kaimo plėtros priemones būtų galima tikrinti ir kontroliuoti. Šiuo tikslu valstybės narės nustato kontrolės vykdymo tvarką, kuri galėtų pagrįstai užtikrinti, kad tinkamai laikomasi tinkamumo kriterijų ir kitų įsipareigojimų (1 dalis).

2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 65/2011), įžanginės dalies 3 pastraipoje nurodyta, kad valstybės narės turėtų nustatyti kontrolės sistemą, kuria būtų užtikrinama, jog visi būtini patikrinimai atliekami siekiant veiksmingai patikrinti, ar laikomasi paramos skyrimo sąlygų Sąjungos arba nacionalinės teisės aktuose, arba kaimo plėtros programose nustatytus tinkamumo kriterijus turėtų būti galima kontroliuoti pagal rodiklius, kuriuos galima patikrinti. To paties Reglamento II antraštinės dalies, kuri taikoma paramos kaimo plėtrai pagal 3 krypties priemones, administravimui ir kontrolei, 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai patikrinimai taikomi visoms paramos paraiškoms ar kitoms deklaracijoms, kurias turi pateikti paramos gavėjas arba trečioji šalis, ir apima visus aspektus, kuriuos įmanoma ir reikia patikrinti administracinėmis priemonėmis. Reglamento (ES) Nr. 65/2011 II antraštinėje dalyje yra įtvirtintos nuostatos dėl išmokų sumažinimo arba jų neskyrimo.

Iš aptartų ir nacionalinėje teisėje tiesiogiai taikytinų Reglamentų (EB) Nr. 1698/2005, Nr. 1974/2006 ir Reglamento (ES) Nr. 65/2011 nuostatų matyti, kad šiuose ES teisės aktuose valstybėms narėms nustatyta pareiga užtikrinti, kad Bendrijos finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti, kartu suteikiant valstybėms narėms diskreciją nacionalinės teisės aktais nustatyti šių tikslų įgyvendinimo priemones ir procedūras, kontrolės vykdymo tvarką.

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių (ŽŪM 2007 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. 3D-153 su pakeitimais), Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklių (ŽŪM 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. 3D-698), Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (ŽŪM 2010 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. 3D-80) antraštinėse dalyse, be kita ko, nurodyta, kad šie nacionalinės teisės aktai parengti atsižvelgiant į Reglamentus (EB) Nr. 1698/2005, Nr. 1974/2006, Nr. 65/2011.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 21.10, 21.10.1, 54 punktų reikalavimus.

Įgyvendinimo taisyklių 21.10 punkte numatyta, kad nekilnojamasis turtas (pastatai, statiniai ir (arba) patalpos, kuriose numatyta įgyvendinti projektą ir (arba) kur įsikūrusi ir registruota įmonės buveinė, žemė projekto įgyvendinimo vietoje), į kurį investuojama ir (arba) kuriame numatyta įgyvendinti projektą, pareiškėjo valdomas teisėtais pagrindais šia tvarka: 21.10.1. pastatai, statiniai ir (arba) patalpos, kuriuose pagal projektą atliekami kapitalinio remonto darbai ir (arba) kuriuose numatyta vykdyti projektą, priklauso pareiškėjui nuosavybės teise arba yra nuomojami, arba kitaip užsitikrinamas teisėtas naudojimasis jais ne trumpiau kaip septynerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Pastatų, statinių ir (arba) patalpų nuomos ar kito teisėto naudojimosi jais sutartis Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruota iki paramos sutarties pasirašymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantas neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas neįvykdė minėtos pareigos užtikrinti teisėtą naudojimąsi nekilnojamuoju turtu, kuriame numatyta įgyvendinti projektą, ne trumpiau kaip septynerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo dienos, savavališkai, be Agentūros pritarimo pakeitė Projekto įgyvendinimo vietą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administravimo taisyklių 190 punktą jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Paramos gavėjas privalo raštu informuoti Agentūrą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu.

Administravimo taisyklių 192 punktas numato, kad iškilus poreikiui keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, paramos gavėjas privalo raštu pateikti Agentūrai motyvuotą prašymą pakeisti projektą ir (arba) paramos sutartį. Agentūra, gavusi motyvuotą paramos gavėjo prašymą pakeisti projektą ir (arba) paramos sutartį, įvertina prašymo aplinkybes ir priima sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo (Administravimo taisyklių 193 punktas). Administravimo taisyklių 194 punkte nustatyta, kad Agentūra gali paramos gavėjo prašymą keisti projektą ir (arba) paramos sutartį: 194.1. atmesti; 194.2. patenkinti; 194.3. patenkinti iš dalies; 194.4. patenkinti su tam tikromis sąlygomis.

Priimdama sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, Agentūra įvertina, ar atlikus tokį pakeitimą projektas duos didesnę naudą ir efektyviau sieks projekte bei Programoje nustatytų tikslų. Priimant sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, Agentūra taip pat atsižvelgia į tas aplinkybes, kurių paramos gavėjas negalėjo numatyti teikdamas paramos paraišką, ir aplinkybes, nepriklausančias nuo paramos gavėjo. Jeigu Agentūra nustato, kad dėl projekto pakeitimo paramos gavėjas negalės pasiekti projekte nustatytų tikslų ir tolesnis projekto įgyvendinimas būtų neefektyvus, Agentūra svarsto klausimą dėl paramos nutraukimo ir (arba) jau išmokėtos paramos grąžinimo (Administravimo taisyklių 195 punktas). Administravimo taisyklių 192 punktas numato, kad priėmusi sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, Agentūra: 196.1. apie tai telefonu arba elektroniniu paštu (kai paramos sutartis nesudaroma – informaciniu pranešimu) nedelsdama informuoja paramos gavėją; 196.2. tuo atveju, jei paramos sutartis nėra keičiama, per 5 darbo dienas nuo sprendimo įforminimo apie tai raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas, jeigu asmuo sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu informuoja paramos gavėją.

Paminėtos Administravimo taisyklių nuostatos imperatyviai numato, kad šių taisyklių 191 punkte nurodyti paramos sutarties pakeitimai galimi tik su Agentūros sutikimu.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo prašymams leisti pakeisti Sutartį, inter alia Projekto įgyvendinimo vietą, Projekto grafiką, Agentūra nepritarė (2013 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. BRK-(10.3.8)-8936; 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. BRK-(10.3.8)-9742). Minėti Agentūros sprendimai buvo siunčiami paraiškoje ir Sutartyje nurodytu pareiškėjo adresu taip pat pareiškėjo 2013 m. spalio 14 d. prašyme nurodytu adresu, tačiau grįžo neįteikti. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad teikdamas paraišką pareiškėjas įsipareigojo ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų pranešti Agentūrai apie įmonės rekvizitų pakeitimus (Paraiškos XVI skyriaus 17 punktas). Šis įsipareigojimas numatytas ir Paramos sutartyje nurodant, kad pareiškėjas apie savo rekvizitų pakeitimus privalo Agentūrai pranešti kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų (Paramos sutarties 17.21 punktas). Be to, Paramos sutarties 45 punkte taip pat įtvirtinta tiek Agentūros, tiek ir pareiškėjo pareiga informuoti viena kitą, inter alia, apie savo adreso pakeitimą, šalis, neįvykdžiusi šio reikalavimo, negali pareikšti pretenzijų ar atsikirtimų, kad kitos šalies veiksmai, atlikti pagal paskutinius jai žinomus duomenis, neatitinka Sutarties sąlygų arba ji negavo pranešimų, siųstų pagal šiuos duomenis.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir paminėtas Sutarties nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pats pareiškėjas yra atsakingas už pasekmes, kilusias jam neįvykdžius pareigos pranešti apie adreso korespondencijai pasikeitimą. Be to, ta aplinkybė, kad pareiškėjas negavo Agentūros sprendimų nesuteikė pareiškėjui teisės keisti paramos sutartį vienašališkai. Pareiškėjo argumentas, kad tokią teisę jam suteikia Sutarties 33.1 punktas, kuriame nurodyta, kad sutartis gali būti pakeista ir (ar) papildyta paramos gavėjui raštu informuojant PAS apie numatomus Sutarties pakeitimus, laikytinas nepagrįstu. Sutarties 34 punktas numato, kad Sutartis keičiama vadovaujantis Taisyklėse nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Kaip jau minėta, Administravimo taisyklėse yra imperatyviai draudžiami nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, raštu nesuderinti su Agentūra (Administravimo taisyklių 190 p.), reglamentuota Sutarties pakeitimų derinimo ir sprendimų priėmimo tvarka. Šiuo atveju akcentuotina tai, kad pareiškėjas atliko esminius Sutarties pakeitimus, reikšmingai keičiančius projektą, todėl jo argumentas, kad šiuos pakeitimus galėjo atlikti nesant Agentūros pritarimo prieštarauja Administravimo taisyklėse įtvirtintam teisiniam reglamentavimui.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė Agentūrai mokėjimo prašymų Sutartyje nustatytais terminais, todėl konstatavo Įgyvendinimo taisyklių 54 punkto pažeidimą. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog mokėjimo prašymai nebuvo pateikti apeliantas neginčija.

Agentūra, atlikto tyrimo, kuris įformintas 2014 m. kovo 4 d. d. išvada, metu nustačiusi, kad pareiškėjas atliko Sutarties 25.2, 25.8, 25.13, 25.14 punktų pažeidimus, remdamasi Sutarties 19.1 punktu, įgijo teisę nutraukti Sutartį ir šia savo teise tinkamai pasinaudojo, t. y. Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (ŽŪM 2010 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. 3D-80) nustatyta tvarka gavo Žemės ūkio ministerijos pritarimą Agentūros sprendimui dėl sankcijos taikymo pareiškėjui. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Agentūros 2014 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. BRK-(10.3.8)4540 teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjo argumentai dėl Agentūros 2013 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. BRK-(10.3.8)-8936 ir 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. BRK-(10.3.8)-9742 neteisėtumo ir nepagrįstumo šioje byloje nenagrinėtini, kadangi tai išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų. Minėtuose sprendimuose nurodyta, kad jie gali būti skundžiami Žemės ūkio ministerijai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų šiuos sprendimus skundęs, todėl laikytina, kad šie sprendimai yra galiojantys ir sukelia teisines pasekmes.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, jas įvertino, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „RA dukra“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė