Legislator Case Law & Legislation
8e95c1a0-95cf-421c-af49-23ca918341bf AI generated

8e95c1a0-95cf-421c-af49-23ca918341bf · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 8e95c1a0-95cf-421c-af49-23ca918341bf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                                   1.2.25.4.5.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.;                                                                                                             2.4.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7.    (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 1 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai KatiliÅ«tei, dalyvaujant prokurorui ŽydrÅ«nui Kungiui,gynėjai advokatei Danutei Činčiuvienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

Legislator headnote

AI generated

8e95c1a0-95cf-421c-af49-23ca918341bf · Å iaulių apygardos teismas: Tokio dydžio neturtinė žala, nuteistojo V. M. teigimu, jam nepakeliama, nes jis vienas dirba savo įmonėje, o įmonės turtas – tik vienas vilkikas, už kurį dar neiÅ¡mokėta skola. VilkikÄ jis vairuoja pats, taip uždirbdamas savo Å¡eimai pinigus. Be to, jis augina du mažamečius vaikus, jo žmona nedirba, nes augina jų vaikÄ , jie dar turi negrÄ Å¾intų kreditų. Apeliantas nurodo, kad vienintelis nekilnojamasis turtas – jų bÅ«stas. Todėl, nuteistojo V. M. nuomone, teismas neturtinės žalos dydį nustatė nesiekdamas nukentėjusiojo bei žalÄ padariusio asmens interesų pusiausvyros ir nesivadovaudamas teisingumo bei protingumo principais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-795-332/2014                                                                                   Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00447-2010-0                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                   1.2.25.4.5.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.;                                                                                                             2.4.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7.    (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 1 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai KatiliÅ«tei, dalyvaujant prokurorui ŽydrÅ«nui Kungiui,gynėjai advokatei Danutei Činčiuvienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

M. apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant V. M. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ tęsti darbÄ . Ä® atliktos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme bÅ«tas laikas nuo 2010-08-20 iki 2010-08-22.

Pripažinta nukentėjusiesiems A. V. M., J. J. M., gim. (duomenys neskelbtini), S. J. M., gim. (duomenys neskelbtini), J. I. B., A. B., gim. (duomenys neskelbtini), teisė į civilinių ieÅ¡kinių dėl turtinės žalos atlyginimo, tame tarpe, ir netekus maitintojo, patenkinimÄ , o ieÅ¡kinių dydžio klausimai perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.             Nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ V.

M. neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiesiems: A. B. (žuvusiojo tėvui) 20 000 litų, A. M. 30 000 litų, J. I. B. 30 000 litų, J. J. M. 35 000 litų, S. J. M. 35 000 litų, A. B. (sÅ«nui, gim. (duomenys neskelbtini)) 35 000 litų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. M. nuteistas už tai, kad 2010-08-20, apie 15 val., (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, automagistralės (duomenys neskelbtini) 163-ame kilometre, vairuodamas vilkikÄ â€žDAF 95 430“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe “KRONE SDP 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pirma eismo juosta (duomenys neskelbtini) kryptimi, neįsitikinęs savo veiksmų saugumu, nukreipęs dėmesį nuo kelio, siekė ranka paimti racijÄ bei suko vilkikÄ Ä¯ Å¡alikelę, siekdamas nuvažiuoti ir sustoti nuo kelio važiuojamosios dalies į ne specialiai tam įrengtÄ vietÄ , kur pervažiavęs deÅ¡inėje važiuojamosios dalies esančiÄ iÅ¡tisinę baltÄ linijÄ , dėl neatsargumo atsitrenkė į kelkraÅ¡tyje stovėjusį automobilį „VW Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 21 p. (Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas.

Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių maÅ¡inų vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų), 23 p. (Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamÄ ja juosta, pylimų ar iÅ¡kasų Å¡laitais, grioviais, įvažiuoti į keliÄ ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose), 28 p. (Transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui), 106 p. (PrieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas, prieÅ¡ sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.), 179.2. p. (Keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“, draudžiama sustoti (stovėti), iÅ¡skyrus specialiai tam skirtas aikÅ¡teles), ir dėl to kilusio eismo įvykio metu žuvo R.

B. ir J. M..Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. praÅ¡o iÅ¡ dalies pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendį – sumažinti iÅ¡ jo nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį.              Apeliaciniame skunde V. M. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ jo nukentėjusiesiems neturtinę žalÄ , neatsižvelgė į tai, kad ne tik jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 179.2. punkto reikalavimus. Å iuos reikalavimus, apelianto teigimu, pažeidė ir nukentėjusieji, nes jie stovėjo neleistinoje vietoje ir laukė atvykstant taksi automobilio neiÅ¡lipę iÅ¡ savo automobilio, t. y. nukentėjusieji elgėsi neatsargiai.

Nors tai ir nebuvo eismo įvykio kilimo priežastis, tačiau, apelianto įsitikinimu, tai yra svarbi aplinkybė, dėl kurios teismas nuosprendyje visiÅ¡kai nepasisakė, taip pripažindamas, kad nukentėjusiųjų elgesys buvo tinkamas.                              V. M. pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo tokio pobÅ«džio bylose Å¡iÄ praktikÄ ir konstatavo, jog neturtinės žalos dydžio nustatymui turi reikÅ¡mės ir nukentėjusio asmens elgesys.

Apeliantas nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo teismai atsižvelgia į veiksmus, kurie nors minimaliai turi įtakos Å¡ios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2005; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007). Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusiojo asmens netinkamas elgesys, turėjęs įtakos žalai atsirasti, kvalifikuotinas kaip vienas iÅ¡ tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – ir CK – 6.250 straipsnio 2 dalis).

Todėl, nuteistojo V. M. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl nukentėjusiųjų neatsargumo ir nepagrįstai Å¡ios aplinkybės nevertino kaip neturtinės žalos dydį mažinančios aplinkybės.             Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodęs, jog neturtinės žalos atlyginimas – ne nubaudimo funkcija, o tik kompensacija už patirtus iÅ¡gyvenimus ir atlygintos žalos dydis žalÄ padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele naÅ¡ta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis), priteisė iÅ¡ jo tokio dydžio neturtinę žalÄ , kuri sukelia jam nepriimtinas ir sunkias pasekmes, t. y. teismas priteisė iÅ¡ jo nukentėjusiesiems 185 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Tokio dydžio neturtinė žala, nuteistojo V. M. teigimu, jam nepakeliama, nes jis vienas dirba savo įmonėje, o įmonės turtas – tik vienas vilkikas, už kurį dar neiÅ¡mokėta skola. VilkikÄ jis vairuoja pats, taip uždirbdamas savo Å¡eimai pinigus. Be to, jis augina du mažamečius vaikus, jo žmona nedirba, nes augina jų vaikÄ , jie dar turi negrÄ Å¾intų kreditų. Apeliantas nurodo, kad vienintelis nekilnojamasis turtas – jų bÅ«stas. Todėl, nuteistojo V. M. nuomone, teismas neturtinės žalos dydį nustatė nesiekdamas nukentėjusiojo bei žalÄ padariusio asmens interesų pusiausvyros ir nesivadovaudamas teisingumo bei protingumo principais.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje nukentėjusysis A. B., iÅ¡klausęs jo parodymus ir supratęs jo turtinę padėtį, sumažino savo ieÅ¡kinį ir prašė teismo priteisti ne 50 000 eurų, o 10 000 eurų.              Nuteistasis V. M. skunde nurodo, kad jis įvykdė neatsargų nusikaltimÄ , tikrai nenorėjo tokių pasekmių, kurios kilo dėl jo veiksmų, dėl to, kas įvyko, labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, paraÅ¡ydamas jiems laiÅ¡kus ir teismo posėdyje, jei tik turėtų galimybių, atlygintų visÄ nukentėjusiųjų patirtÄ Å¾alÄ , tačiau tokių galimybių jis neturi.

Pažymi, kad jis iÅ¡laiko Å¡eimÄ , kurioje yra du mažamečiai vaikai, todėl dėl teismo priteistos žalos jis pateko į dar sunkesnę padėtį, negu buvo. Teigia nerimaujantis dėl savo Å¡eimos ateities, nes teismo priteistos žalos jis nepajėgs sumokėti. Nuteistasis nurodo suprantantis nukentėjusiųjų patirtÄ skausmÄ , pats labai iÅ¡gyvenantis dėl Å¡ios baisios avarijos ir ateityje pažadantis atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ . Kartu nurodo negalintis žadėti to, ko nepajėgs įvykdyti, o tokios žalos, kokiÄ iÅ¡ jo priteisė teismas, jis nepajėgs sumokėti, nes ji yra jam per didelė.

             Apeliantas skunde pažymi, kad teismas, priteisdamas iÅ¡ jo neturtinę žalÄ , neįvertino ir tos aplinkybės, kad jis iki teismo posėdžio pervedė nukentėjusiems dalį žalos: A. B. 1000 eurų, A. M. 1200 JAV dolerių ir 1000 eurų. Nuteistojo V. M. nuomone, Å¡ias sumas teismas turėjo iÅ¡minusuoti iÅ¡ priteisiamos žalos, tačiau to nepadarė. Be to, teismas priteisė neturtinę žalÄ , nesulaukęs draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sprendimo dėl draudimo iÅ¡mokų sumokėjimo.

Apelianto manymu, tai neteisinga, nes draudimo bendrovė turi vykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Draudimo kompanijos paskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos nukentėjusiesiems yra svarbios priteisiant žalos atlyginimÄ iÅ¡ jo (apelianto).              Be to, nuteistojo V. M. nuomone, teismas turėjo priteisti žalÄ ne iÅ¡ jo, o iÅ¡ jo įmonės – SIA „(duomenys neskelbtini)“. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir kitų medžiagų naudojimu), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ .

V. M. nurodo, kad vairavo savo įmonės vilkikÄ , eismo įvykis kilo jo darbo metu. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo V. M. nuomone, atlyginti padarytÄ Å¾alÄ turėtų SIA „(duomenys neskelbtini)“.             Teismo posėdyje nuteistojo V. M. gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies – priteisti nukentėjusiesiems žalos atlyginimÄ iÅ¡ draudimo bendrovės pagal draudimo sutartyje numatytas sÄ lygas, o likusiÄ dalį priteisti iÅ¡ nuteistojo V.

M..               Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ir iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, V. M. pripažino kaltu vairuojant kelių transporto priemonę pažeidus kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo R. B. ir J. M., ir jo padarytÄ veikÄ kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, jam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos bei paskirtos bausmės, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems.

Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalÄ pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius iÅ¡gyvenimus, skausmÄ , prarastÄ gyvenimo kokybę ir pan.

Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ . Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ .

Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros, todėl Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimÄ padariusio asmens turtinę padėtį. Ä® nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.      IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. I. B. pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ V.

M. 50 000 eurų jo šeimai padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, o nepilnamečiui A. B. – ir dėl maitintojo netekties (1 t. 118 b. l.), nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. V. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš V. M. 50 000 eurų jos šeimai padarytos turtinės ir neturtinės žalos, o nepilnamečiams sūnums – J. J. M. ir S. J. M. – dėl maitintojo netekties (1 t. 150 b. l.), nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. I. B. nurodė reiškianti 50 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (2 t. 176-177 b. l.).

Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. I. B. savo ieškinį sumažino ir prašė priteisti iš V. M. 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (3 t. 58 b. l.).Kaip matyti iš apeliacinio skundo nuteistasis V. M. prašo sumažinti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistos neturtinės žalos dydžius. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusieji A. I. B. (žuvusiojo                             R.

B. tėvas), A. B. (žuvusiojo R. B. sÅ«nus, gim. (duomenys neskelbtini)),                                       J. I. B. (žuvusiojo R. B. žmona), A. V. M. (žuvusiojo J. M. žmona), J. J. M. (žuvusiojo J. M. sÅ«nus), S. J. M. (žuvusiojo J. M. sÅ«nus) dėl neatsargių nusikalstamų nuteistojo V. M. veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimÄ ir skausmÄ , neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus ir stresÄ . Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams, atsižvelgė į Å¡ios žalos rūšies nustatymo kriterijus (į nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes, nuteistojo                              V.

M. kaltės formÄ , jo turtinę padėtį, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus), tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžių bylose dėl žmogaus gyvybės atėmimo, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir pagrįstai civilinius ieÅ¡kinius tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė nukentėjusiesiems mažesnes sumas nei pastarieji prašė teismo.

Pirmosios instancijos teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai nukentėjusiesiems nagrinėjamu atveju atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per dideli.Nors nuteistojo V. M. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl žuvusiųjų R. B. ir J. M. veiksmų, kuriais jie pažeidė Kelių eismo taisyklių 179.2. punkto reikalavimus, nes jie stovėjo neleistinoje vietoje ir laukė atvykstant taksi automobilio neiÅ¡lipę iÅ¡ savo automobilio, t. y. elgėsi neatsargiai, ir nepagrįstai Å¡ios aplinkybės nevertino kaip neturtinės žalos dydį mažinančios aplinkybės, tačiau byloje duomenų, patvirtinančių šį V.

M. skundo argumentÄ , kad eismo įvykis įvyko ir dėl nukentėjusiųjų kaltės, nes jie pažeidė Kelių eismo taisyklių 179.2. punkto reikalavimus, nėra. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nukentėjusieji buvo sustoję automagistralėje dėl objektyvių priežasčių – automobilio gedimo ir buvo įjungę avarinę Å¡viesos signalizacijÄ , t. y. buvo privestinai sustoję draudžiamoje vietoje ir ėmęsi tinkamų atsargumo priemonių (KET 97.1 punktas), todėl nustatant neturtinės žalos dydį vertinti jų elgesio kaip neatsargaus bei turinčio įtakos neturtinės žalos padidėjimui nėra teisinio pagrindo.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp kaltinamojo veikos – neatsargaus vairavimo ir atsiradusių padarinių – dviejų asmenų mirties – yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančius nukentėjusiesiems priteistinus neturtinės žalos dydžius, nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, patvirtinančius apelianto skunde nurodytas aplinkybes, kad jis iki teisiamojo posėdžio, t. y. 2013-03-22 nukentėjusiajam A.

I. B. pervedė 700 latų (pagal Lietuvos banko oficialų tos dienos valiutų kursÄ tai bÅ«tų 3444,91 Lt) neturtinei žalai atlyginti (3 t. 42, 43, 44 b. l.), o nukentėjusiajai A. V. M. 2012-05-02 pervedė 1000 eurų (3 t. 46 b. l., pagal Lietuvos banko oficialų tos dienos valiutų kursÄ tai bÅ«tų 3452,80 Lt), 2013-05-23 pervedė 1200 JAV dolerių (3 t. 47 b. l., pagal Lietuvos banko oficialų tos dienos valiutų kursÄ tai bÅ«tų 3207,24 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas minėtomis sumomis sumažinant nukentėjusiesiems A.

I. B. ir A. V. M. priteistų ieÅ¡kinių dydžius (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.). Be to, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju materialiai atsakingas už padarytos žalos atlyginimÄ yra ne nuteistasis V. M.. AtsakingÄ už žalÄ , padarytÄ didesnio pavojaus Å¡altinio (transporto priemonės), įstatymas numato Å¡altinio valdytojÄ . Lietuvos Respublikos CK 6.270 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį Å¡altinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimÄ ir t. t.).

Asmuo, kuris darbo teisinių santykių pagrindu (darbo, tarnybos, samdos ir kt.) naudoja transporto priemonę, mechanizmÄ ar kitÄ Å¡altinį (pvz. vairuotojas) nėra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas ir už padarytÄ Å¾alÄ tiesiogiai nukentėjusiajam neatsako. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, automobilio „DAF 95 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuodamas V. M. sukėlė byloje nagrinėjamÄ eismo įvykį, savininkas yra SIA „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. 29 b. l., 2 t. 134 b. l.).

Byloje nustatyta, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ kaip transporto priemonės – automobilio „DAF 95 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs sudarydamas sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su draudimo bendrove „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiui nuo 2010-06-15 iki 2010-09-15 (4 t. 111, 112 b. l.). Kadangi civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , – žalÄ padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra atsakinga ne tik SIA „(duomenys neskelbtini)“, t. y. už žalÄ padariusį asmenį materialiai atsakingas asmuo, kurio atsakomybė kildinama iÅ¡ delikto padarymo, bet ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.Pažymėtina, kad nors civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ â€“ žalÄ padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau Å¡ios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi.

Kaip minėta, žalÄ padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalÄ padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Antai pagal Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnį, 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį žalÄ padariusiam asmeniui taikomas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas. Draudiko pareiga atlyginti žalÄ kyla kitu pagrindu – iÅ¡ draudimo sutarties.

Tai reiÅ¡kia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačiÄ draudimo sutartį. BÅ«tent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokiÄ Å¾alÄ ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiÅ¡kai nepadengia nukentėjusiajam iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ Å¾alos dalį privalo atlyginti žalÄ padaręs, t. y. atsakingas už žalÄ asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2014).Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.37 straipsnio 6 dalį iÅ¡ draudimo sutarčių atsirandantiems teisiniams santykiams taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teisė.

Kadangi bylos duomenimis SIA „(duomenys neskelbtini)“ savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės buvo apdraudusi draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios verslo vieta yra (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijoje, nustatant draudimo išmokos dėl neturtinės žalos dydį, turi būti taikomos (duomenys neskelbtini) Respublikos draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos bei vadovaujamasi tarp SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta draudimo sutartimi.

Pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos Antžeminių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, kuris civiline teisine atsakomybe apdraudė padariusį žalÄ transporto priemonės valdytojÄ , nevirÅ¡ydamas nustatyto draudiko atsakomybės limito atlygina už padarytÄ asmeniui žalÄ iki 5 000 000 eurų latais pagal (duomenys neskelbtini) Banko nustatytÄ valiutos keitimo kursÄ nutarimo dėl draudimo iÅ¡mokos priėmimo dienÄ , nepriklausomai nuo nukentėjusių asmenų skaičiaus.

Taigi draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, sudariusi su SIA „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės „DAF 95 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui neturtinę žalÄ , nevirÅ¡ijančiÄ 5 000 000 eurų latais sumos. Byloje esančiame SIA „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡duotame privalomojo transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės draudimo polise (4 t. 111, 112 b. l.) nėra aptartų kitokių sÄ lygų dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam trečiajam asmeniui eismo įvykio atveju.

IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ pirmosios instancijos teismas įvertino minėtas aplinkybes, taip pat teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad bylos duomenys liudija, jog draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jai priklausančiÄ Å¾alos dalį pažada atlyginti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (3 t. 45 b. l.), tačiau, nustatęs nukentėjusiesiems ir civiliams ieÅ¡kovams priteistinus neturtinės žalos dydžius, nepagrįstai nenustatė draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareigos atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ .

Kadangi nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimo suma nevirÅ¡ija (duomenys neskelbtini) Respublikos Antžeminių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytos draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareigos apimties, draudimo bendrovė turi atlyginti visÄ nukentėjusiųjų patirtÄ neturtinę žalÄ . Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas neturtinę žalÄ priteisiant ne iÅ¡ nuteistojo V.

M., o iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, o apeliacinio skundo argumentai, kuriais remdamasis V. M. prašo dar labiau sumažinti nukentėjusiesiems priteistus civilinius ieškinius, nebeaptariami. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:              Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendį pakeisti:             Civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo A.

I. B. (žuvusiojo tėvui), A. R. B. (sÅ«nui, gim. (duomenys neskelbtini)), J. I. B., A. V. M., J. J. M., S. J. M., priteisti iÅ¡ draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)).              Sumažinti nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. I. B. priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ iki 16 555, 09 Lt (Å¡eÅ¡iolikos tÅ«kstančių penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt penkių litų devynių centų (4794, 69 EUR)).

             Sumažinti nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei A. V. M. priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ iki 23 339,96 Lt (dvideÅ¡imt trijų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų trisdeÅ¡imt devynių litų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių centų (6759,72 EUR)).                           KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                 Raimundas Jurgaitis Teisėjai                                                                                                              Zigmas Kavaliauskas                                                                                                                                                                                                                                                Vidmantas Mylė                                                                                                                       Â