8e91ccc7-a33b-4b5c-8dd6-e6dbd8534cca · Marijampolės rajono apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla: NrAdministracinio teisės pažeidimo byla: Nr. A2.6.-789-537/2014Prosenio Nr. 4-28-3-00600-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; 39.2. MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS 2014-07-18Marijampolė                          Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas KruÅ¡inys, sekretoriaujant M. Deltuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui V. P., organo, suraÅ¡iusio administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , įgaliotam atstovui D.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : V. K. 2014-04-03, (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę „VW Passat“, virÅ¡ijo leistinÄ gyvenvietėje 50 km/h greitį 26 km/h, t.y., važiavo 76 km/h greičiu. Savo veiksmais V. K. pažeidė KET 13. ir padarė pažeidimÄ , numatytÄ LR 124 str. 3 d.V. K. taip pat buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1d., padarymo, t.y., už tai, kad jis pažeidė KET 17 p., t.y., 2014-04-03, 10 val. 40 min., (duomenys neskelbtini)vairuodamas transporto priemonę „VW Passat“, stabdomas policijos pareigÅ«nų nesustojo.Traukiamas administracinėn atsakomybėn V.

K. pripažino, jog protokole nurodytu metu ir vietoje galėjo virÅ¡yti greitį PrieÅ¡ pasukant sankryžoje į Å¡alutinę gatvę, maždaug už 80 metrų priekyje matė pareigÅ«nų automobilį, tačiau, kad jie bÅ«tų stabdę jį, nepastebėjo. Kadangi buvo garsiai pasileidęs automobilyje muzikÄ , galėjo ir negirdėti garsinių policijos signalų. Policijos tarnybinio automobilio, važiuojančio iÅ¡ paskos, nematė. Nusukęs sankryžoje nuvažiavo 2385 m. ir sustojo miÅ¡ke susileisti insulino.

Už maždaug 5-10 min iki jo privažiavo pareigÅ«nai. Kad atvažiuodami bÅ«tų pareigÅ«nai įsijungę garsinį ir Å¡viesos signalus nematė. PareigÅ«nams pasakius, jog jis virÅ¡ijo greitį, pasimetė, todėl pasiÅ«lė pinigų, dėl ko gailisi.Liudytojas E. J. paaiÅ¡kino, jog įvykio dienÄ S. D. gatvėje greičio matuokliu fiksavo transporto priemonių judėjimo greitį. V. K. automobiliu važiavo nuo Ą. B., buvo užfiksuota radaru, jog virÅ¡ijo leistinÄ greitį 26 km/h. Iki V.

K. automobilio, kuomet jį stabdė lazdele, buvo 30-40 metrų atstumas. Buvo akių kontaktas su V. K., kai jį stabdė ir tada pastarasis staiga nusuko į kairę. Pardėjus persekioti V. K. automobilį, paskui jį važiavo 2 ar 3 km. Su įjungtais Å¡vyturėliais bei garsiniu signalu. Buvo pasiviję, važiavo iÅ¡ paskos, tačiau V. K. nestojo. Kuomet V. K. įvažiavo miÅ¡ke į akligatvį, jis buvo iÅ¡ galo užblokuotas. Sulaikytas V. K. paaiÅ¡kino, jog važiavo į miÅ¡kÄ grybauti. M. G. paaiÅ¡kino, jog kai E. J. matavo V.

K. vairuojamo automobilio greitį, jis stovėjo Å¡alia automobilio. Kuomet M. G. lazdele su apvaliu skrituliu stabdė V. K. automobilį, iki automobilio buvo 40 metrų atstumas. Pamatęs, kad yra stabdomas, vairuotojas iÅ¡ karto suko į Å¡oninį keliukÄ . Tada su kolega įsėdo į tarnybinį automobilį ir, įjungę garsinius ir Å¡viesos signalus, pardėjo persekioti minėtÄ automobilį, sustoti nurodinėjo per garsiakalbį. Vienu metu V. K. buvo atitolęs nuo jų automobilio, vėliau įvažiavo miÅ¡ke į akligatvį kur buvo sulaikytas.Liudytojai E. J. ir M.

G. duodami parodymus baudžiamojoje byloje, kurioje V. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. aiškindami V. K. stabdymo aplinkybes, nurodė, jog, kuomet M. G. stabdė V. K. automobilį, iki automobilio buvo 10- 20 metrų atstumas. Šios administracinės bylos nagrinėjimo metu minėti liudytojai aiškino, jog stabdymo metu iki V. K. automobilio buvo 40 metrų atstumas. Tokius liudytojų parodymus teismas vertina kaip nenuoseklius. Pažymėtina, jog V. K. tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tiek duodamas parodymus administracinės bylos nagrinėjimo metu, teigė, jog kuomet jis pamatė pareigūnus, iki jų buvo apie 80 atstumas.

Teismui pareikalavus pateikti policijos tarnybinio automobilio“N. N.“, v.nr. (duomenys neskelbtini) telemetrinius duomenis ( apie judėjimo pradžiÄ , greitį, jungiamus prietaisus, garsinius signalus ir t.t. ),, buvo gautas praneÅ¡imas, jog tokia įranga minėtame automobilyje sumontuota nėra ( b.l. 29 ). Automobilio duomenys, kurie yra netikslÅ«s, gaunami iÅ¡ radijo ryÅ¡io stotelės.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie nėra ir negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir administracinei nuobaudai skirti.

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir įrodyta, kad V. K. virÅ¡ijo leistinÄ greitį gyvenvietėje ir važiavo 76 km/val. greičiu.

LeistinÄ greitį virÅ¡ijo 26 km/val. ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 124 str. 3d.Teismas nustatė, jog organas, surašęs teisės pažeidimo protokolÄ , Å¡ioje byloje neįrodė, jog V. K. nepakluso policijos pareigÅ«no reikalavimui sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę, nes paprasčiausiai tokio reikalavimo nematė, nes tuo metu, kai matomai buvo stabdomas policijos pareigÅ«no E. J., pasuko į Å¡alutinį keliÄ . Teismas policijos pareigÅ«no E. J. parodymus, kad stabdymo metu tarp jo ir vairuotojo buvo akių kontaktas, vertina kaip pareigÅ«no subjektyvios nuomonės pateikimÄ apie įvykio situacijÄ , bet neraiko įrodymu.

Be to, abejones pareigÅ«nų parodymais kelia ir jų parodymų prieÅ¡taringumas apie atstumus stabdymo metu, duotusd baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir administracinės bylos nagrinėjimo metu. Juolab, kad V. K. nurodė, jog iki pareigÅ«nų automobilio, kai jis suko į Å¡alutinį kelia, buvo apie 80 metrų. Be to, pagrįstai kyla abejonės ir dėl tų pareigÅ«nų parodymų, esÄ jie V. K. automobilį persekiojo, važiavo iÅ¡ paskos K. R. mieste keliomis gatvėmis ir negalėjo pavyti, aplenkti bei sustabdyti.

Kai tuo tarpu, V. K. nurodė, jog po to, kai pamatė pareigūnų automobilį, iš Daukanto gatvės suko į Daumanto gatvę. Po to išvažiavo į Žemaitės gatvė, vėliau į Miško gatvę. Dar po to važiavo vėl į Daukanto gatvę ir tada išvažiavo iš miesto link Ą. B.. Teismas nustatė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo motyvo nepaklusti uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nes automobilį vairavo blaivus ir turėdamas teisę vairuoti transporto priemones.

Automobilyje neteisėtų daiktų rasta nebuvo. Kaip pats V. K. paaiÅ¡kino, priekyje jis matė pareigÅ«nus, tačiau nepastebėjo, jog jie bÅ«tų stabdę jį, po ko važiavo toliau savo reikalais, vėliau nusuko į miÅ¡ko keliukÄ susileisti insulino. Nepaklusimas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę gali bÅ«ti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, ko nagrinėjamu atveju teigti negalima.Ä®vertinus byloje surinktus duomenis, darytina iÅ¡vada, jog nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad yra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, tai yra nėra subjektyviosios pusės, o visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl byla dėl ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant pažeidimo sudėties.V.

K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta padaręs konstatuotÄ ir pripažintÄ Ä¯rodytu pažeidimÄ ir gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skiriant nuobaudÄ atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimÄ . Vadovaujantis LR ATPK 302str., V. K. skiriama LR ATPK 124str. 3d. straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-33 str., 286-288 str., 250 str. 1d., 1p., teismas n u t a r ė :

V. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR 124 str. 3 d.. ir už tai jam paskirti 100 Lt (vieno Å¡imto litų) baudÄ .Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ V. K. atžvilgiu pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.Sutinkamai su LR ATPK 313 str. pažeidėjui iÅ¡aiÅ¡kintina, jog bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuoraÅ¡o įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ -ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Jei baudos pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę, raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu, kreiptis į baudÄ paskyrusiÄ institucijÄ ar pareigÅ«nÄ dėl paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo, priimant nutarimÄ arba ne vėliau kaip per 40d. nuo nutarimo priėmimo dienos. Laiku nesumokėjus baudos ir nepapraÅ¡ius jos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per ilgesnį laikÄ , pažeidėjui gresia papildomos iÅ¡laidos. Bauda turi bÅ«ti sumokėta į VMI prie LRFM sÄ skaitÄ , įplaukos kodas – 6030, kvitas pateiktas Marijampolės apskrities VPK Kazlų RÅ«dos PK.

Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas perduodamas antstoliui vykdymui, tokiu atveju iÅ¡ nubausto asmens iÅ¡ieÅ¡komos ir vykdymo iÅ¡laidos. Nutarimas per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ .Nutarimas per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                     Raimundas KruÅ¡inys