2025-05-12 Nr. CB-2832-2-55-3-01200-2023-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1575

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01200-2023-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), Jūratės Varanauskaitės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. balandžio 22 d. paduotu atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Tujų alėja“ ir J. V. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 28 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovės padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovėms kredito unijai „Taupa“, UAB „Tujų alėja“, J. V., UAB „Fargera“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 19 d. sprendimu dėl ieškinio pagrindo atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2013 m. balandžio 30 d. įkeisto turto perdavimo–priėmimo aktą ir taikyti restituciją – grąžinti J. V. 220 vnt. UAB „Tujų alėja“ akcijų bei atkurti ieškovei 322 717 Eur reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Tujų alėja“; kitą civilinės bylos dalį teismas sustabdė tol, kol įsiteisės sprendimas dėl ieškinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 28 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir tenkino ieškinio pirmąjį reikalavimą bei pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovės ir atsakovių UAB „Tujų alėja“ bei J. V. sudaryto 2013 m. balandžio 30 d. akto dalį, kuria ieškovei perduoti nuosavybės teise 220 vnt. UAB „Tujų alėja“ akcijų; bylos dalį dėl restitucijos taikymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taip pat panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimo dalį, kuri buvo sustabdyta, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Atsakovių kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.127 straipsnį, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos, kuri nėra vienoda. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013 ir nurodė, kad ieškinio senatis pradedama skaičiuoti nuo bankroto bylos iškėlimo momento, t. y. kai administratoriui perduodami dokumentai. Tačiau toks aiškinimas yra nepagrįstas tiek dėl subjekto, tiek dėl kitos sandorio šalies, tiek dėl ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto taikymo. Atsakovių nuomone, vien nemokumo bylos iškėlimas negali būti pagrindas netaikyti ieškinio senaties. Nemokumo administratorius civilinėje bylose veikia kaip juridinio asmens atstovas, naudodamasis turimomis teisėmis, taigi jis negali ginčyti sandorių, kuriems ginčyti senaties terminas pasibaigė. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte (tiek ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 64 straipsnyje) numatyti tik specifiniai sandoriai ir ginčijami tik esant specialioms sąlygoms, bet tai neturi būti tapatinama su administratoriaus ir/ar bankrutuojančio juridinio asmens sužinojimu apie tokį sandorį. Kasacinis teismas nėra suformavęs vieningos praktikos dėl to, ar ieškinio senaties terminas yra atnaujinamas ir skaičiuojamas iš naujo iškėlus bankroto bylą. Kita vertus, kasacinio teismo išaiškinimai šiuo klausimu kelia didelį neapibrėžtumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. sausio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-1120/2025 išaiškino, kad administratorius vėliausiai apie galimybę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo sužinojo išsiuntęs pretenziją atsakovams, bet aiškiai nepasisakė, ar nemokumo procesas administratoriui suteikia privilegiją skaičiuoti ieškinio senaties terminus iš naujo (nuo administravimo pradžios). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013 ieškinio senatis skaičiuota nuo administratoriaus sužinojimo apie ginčijamus sandorius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2007 nurodyta kitokia taisyklė, t. y. pripažinta, kad bankroto administratoriaus paskyrimo faktas nedaro įtakos ieškinio senaties skaičiavimui.

2. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad akcijų perdavimo sandoris prieštarauja imperatyvams, ieškovės teisnumui ir yra amoralus sandoris. Tačiau kitoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-693-370/2017) teismas sprendė, kad kredito unija galėjo perimti tokias akcijas. Tiek nurodomos, tiek ir nagrinėjamos bylos atveju akcijas perėmė ta pati ieškovė. Vienintelis šių bylų skirtumas yra tas, kad nurodomoje byloje įgytas akcijas unija realizavo operatyviau nei perimdama UAB „Tujų alėja“ akcijas. Tačiau abiejose bylose akcijos buvo perimtos kredito unijos. Aplinkybė, kad akcijos realizuotos neoperatyviai neturi įtakos sandorio nuginčijimui. Pažymima, kad kasacinis teismas nėra pasisakęs dėl specifinio kreditoriaus (kredito unijos) galimybės perimti skolininko įkeistą daiktą už prievolės įvykdymą (CK 4.219 straipsnis).

3.Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 261 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tol, kol neįvertintas pirmasis ieškinio reikalavimas atsakovėms, ieškovei nesukuriama teisė kreiptis dėl kitų reikalavimų, todėl pagrįstai priėmė sprendimą dėl ieškinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas galėjo arba panaikinti tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą arba jį palikti nepakeistą. Tam, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų priimti kitokį procesinį sprendimą dėl bylos dalies, jis privalėjo informuoti šalis žodinio posėdžio metu. Tokios pareigos pažeidimas kasacinio teismo praktikoje laikytinas CPK 261 straipsnio 5 dalies pažeidimu ir savarankišku pagrindu naikinti procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-155-684/2023). Pažymėta ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės priėmė dalinį sprendimą daliniame sprendime, nes byloje liko neišnagrinėti paskesni ieškinio reikalavimai.

4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.80, 1.82, 1.81 straipsnius. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos pirmojoje instancijoje, t. y. nebuvo nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas, todėl turėjo būti nagrinėjama alternatyvioji sąlyga – prieštaravimas tikslams; įkeisto turto perėmimas neprieštarauja kredito unijos teisnumui, nes skolininko turto perėmimas už dalį prievolės įvykdymo atitinka kredito unijos teisnumą; ieškovės įsipareigojimas parduoti akcijas įrodo, kad ji neturėjo tikslo tapti akcininke. Teismas nepagrįstai nurodė, kad J. V. kaip ieškovės pajininkė turėjo žinoti apie sandorius, kurių ši negali sudaryti. Tokia aplinkybė buvo siurprizinė, nes atsakovė J. V. nebuvo ieškovės pajininke ar dalyve. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad 2013 m. balandžio 30 d. aktas yra amoralus sandoris. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. D. Č. byloje nedalyvavo, todėl teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl jo veiksmų. Tai yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Jūratė Varanauskaitė

Eglė Zemlytė