8e8f31ec-938d-46ea-bd46-e6910c224835 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-722-583/2010Proceso Nr. 3-63-3-00540-2010-7 (S)Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74 KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. R. praÅ¡ymÄ atsakovams - Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja praÅ¡ymu kreipėsi į teismÄ nurodydama, jog yra statutinis valstybės tarnautojas, kuriam Tauragės apskrities VPK dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, ribojusių darbo užmokesčio priedų mokėjimÄ taikymo, neiÅ¡mokėjo dalies priskaitymo darbo užmokesčio.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad minima įstatymo nuostata 2009 m. gruodžio 11 d. Konstitucinio teismo nutarimu pripažinta prieÅ¡taravusia Konstitucijai, todėl pagal Konstitucijos 48 straipsnio nuostatas turi bÅ«ti teisingai apmokėta už atliktÄ darbÄ . Kadangi valstybės valdžiÄ Lietuvoje vykdo Vyriausybė, tai reiÅ¡kia, kad jos veiksmai yra pripažinti Lietuvos valstybės veiksmais, o įvertinus Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko 2010 m. vasario 17 d. potvarkį dėl įgaliojimų atstovauti teismuose, Å¡ioje byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu gali bÅ«ti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės. Kadangi darbdavys, t.y.

Tauragės apskrities VPK netinkamai apskaičiavo darbo užmokestį dėl ko susidarė nepriemokos, todėl Tauragės apskrities VPK taip pat yra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje. NeiÅ¡mokėto darbo užmokesčio suma pareiÅ¡kėjos manymu turi bÅ«ti priteista solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų – Tauragės apskrities VPK ir valstybės. Å iais ir iÅ¡samiau praÅ¡yme iÅ¡dėstytais argumentais pareiÅ¡kėja praÅ¡o teismÄ solidariai iÅ¡ atsakovų - valstybės ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 1278,78 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi atsakovas apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiÅ¡kėjai darbo užmokestį veikė taip kaip tuo metu darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkÄ reglamentavo valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame teisme priimti nagrinėti praÅ¡ymai, kuriais praÅ¡oma iÅ¡tirti įstatymo, taikytino bylos nagrinėjime atitiktį Konstitucijai, todėl praÅ¡oma administracinės bylos nagrinėjimÄ atidėti, kol bus iÅ¡nagrinėti minėti praÅ¡ymai.

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, veikdamas ir kaip atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos reikalavimais. 2009-12-11 Konstitucinis teismas konstatavo, kad Valstybės tarnybos 23 straipsnio 2 dalies nuostatos prieštarauja Konstitucijai, tačiau prieštaraujantys Konstitucijai įstatymai nėra laikomi neteisėtais nuo pat jo priėmimo momento, o negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skaičiuojant ir iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjai darbo užmokestį veikė pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Taip pat akcentuojama, kad pagal suformuotÄ teisminę praktikÄ , tokio pobÅ«džio reikalavimas dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo turi bÅ«ti pareikÅ¡tas darbdaviui, t.y. Tauragės AVPK, o ne valstybei. Taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame teisme priimti nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymai, kuriais praÅ¡oma iÅ¡tirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies atitiktį Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai, todėl praÅ¡oma administracinės bylos nagrinėjimÄ sustabdyti.

Teismas konstatuoja: PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tenkintinas dalinai.  Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 ir 26 straipsniuose numatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai ir priemokos ir nurodytas priedų ir priemokų sÄ raÅ¡as.

Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481, 501 straipsniais įstatymu (įstatymo redakcija 2007 m. birželio 7 d. Nr. X-1175, 2007-06-07 Žin., 2007, Nr. 69-2723) buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai. BÅ«tent aukščiau aptartas teisinis reguliavimas aktualus nagrinėjant pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pagrįstumo klausimÄ , kadangi vadovaujantis juo buvo apribotas iÅ¡mokamų priedų ir priemokų dydis ir jis negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjai kaip statutiniam valstybės tarnautojui atsakovas 2007-2009 metais dėl sudedamosios darbo užmokesčio dalies (priedų ir priemokų), virÅ¡ijančios 70 procentų pareiginės algos dydį mokėjimo ribojimo, nesumokėjo dalies priskaitytos sudedamosios darbo užmokesčio dalies – 1278,78 Lt. ir tai patvirtina pačio atsakovo atlikti skaičiavimai pažymose (b.l.8-10).

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos ) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio teismo nutarime buvo konstatuota, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ maksimaliÄ mokėtinÄ ribÄ , pažeistos Konstitucijos nuostatos.

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 konstatavo, jog vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo. Kolegija taip pat pabrėžė, kad pažeista teisė teismo turi bÅ«ti ginama, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t.y. bÅ«tų vykdomi Konstitucijai prieÅ¡taraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali bÅ«ti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 ir 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 yra konstatavusios, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir, prieÅ¡ingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡saugojęs galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka.

Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti kad įstatymo nuostatos ribojant pareiÅ¡kėjui mokamus priedus ir priemokas yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo (2009 m. gruodžio 15 d. Valstybės žinios, 2009-12-15, Nr. 148-6632), o Konstitucijai prieÅ¡taravęs aktas negali bÅ«ti taikomas tik į ateitį, kaip tai numatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje. Sprendimas dėl pareiÅ¡kimo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004).

Konstitucinio teismo nutarimas priimtas 2009 m. gruodžio 11 d. (paskelbtas 2009 m. gruodžio 15 d. Valstybės žinios, 2009-12-15, Nr. 148-6632), todėl yra išlikusi galimybė teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius bei teisiniai santykiai tarp ginčo šalių dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo nėra pasibaigę. Dėl senaties taikymo. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ar socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytas bendras trejų metų senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminių. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis sudaro įstatyminį pagrindÄ pareikÅ¡tiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ .

Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Tai yra Å¡i norma nustato naikinamÄ jį terminÄ , kurį virÅ¡ijantis valstybės tarnautojui nesumokėtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas. PareiÅ¡kėja į teismÄ dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010-07-01 (b.l.4) ir reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31.

Pateiktoje Tauragės apskrities VPK pažymoje Nr. 85-U-2300 apie 2007 metais priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį duomenis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai apskaičiuojat 2007 m. vasario mėnesio darbo užmokesčio sudedamÄ jÄ dalį – priedus ir priemokas, taikant ribojimÄ neiÅ¡mokėta 31,08 Lt., apskaičiuojant 2007 m. kovo mėnesio darbo užmokesčio sudedamÄ jÄ dalį – priedus ir priemokas, taikant ribojimÄ neiÅ¡mokėta 1,32 Lt., apskaičiuojant 2007 m. birželio mėnesio darbo užmokesčio sudedamÄ jÄ dalį – priedus ir priemokas, taikant ribojimÄ neiÅ¡mokėta 37,05 Lt.

Viso laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2007 m. birželio mėnesio įsikaitytinai, apskaičiuojant darbo užmokesčio sudedamÄ jÄ dalį – priedus ir priemokas, taikant ribojimÄ neiÅ¡mokėta – 69,45 Lt. Taigi pareiÅ¡kėja reikalavimų dalies dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2007 m. birželio mėn. įskaitytinai pareiÅ¡kimui yra praleidusi trejų metų kreipimosi senaties terminÄ ir Å¡iai daliai reikalavimo taikant senatį, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl 69,45 Lt priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjos reikalavimai yra pagrindžiami darbo užmokesčio apskaičiavimo pažymų už 2007-2009 duomenimis, kuriomis pats atsakovas patvirtina, jog už laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. įskaitytinai neiÅ¡mokant darbo užmokesčio dalies dėl priedų ir priemokų ribojimo, susidarė 1209,33 Lt. nepriemoka, duomenų, kad pareiÅ¡kėjai buvo kompensuota kitu bÅ«du už atliktÄ darbÄ nėra, taip pat Å¡iai daliai reikalavimų nėra praleistas kreipimosi į teismÄ terminas, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl 1209,33 Lt priteisimo pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl tinkamo atsakovoPareiÅ¡kėjas praÅ¡ymu praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį solidariai iÅ¡ Lietuvos valstybės ir Tauragės AVPK. 2005 m. gruodžio 21 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje A1-635/2005, o taip pat 2010 m. birželio 7 d. iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 pasisakyta, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.

Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamu atsakovu byloje, jeigu pareiÅ¡kėjas, formuluodamas savo reikalavimÄ , praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu yra tiesioginis pareiÅ¡kėjo darbdavys, t.y. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo yra reiÅ¡kiamas ir nukreiptas į darbdavį, t.y. atsakovÄ Tauragės apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , todėl pareiÅ¡kėjo nurodoma neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis priteistina iÅ¡ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

  Dėl bylos nagrinėjimo stabdymo. Atsiliepimuose nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme priimti nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymai, kuriais praÅ¡oma iÅ¡tirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatų atitiktį Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai, todėl praÅ¡oma administracinės bylos nagrinėjimÄ sustabdyti kol Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės pateiktÄ praÅ¡ymÄ .  Kaip matyti iÅ¡ Konstitucinio Teismo tinklapyje http://www.lrkt.lt/Prasymai.html skelbiamos informacijos, atsakovo nurodomi praÅ¡ymai yra priimti nagrinėti.

Dėl taikytino konkrečioje byloje teisės akto atitikties Konstitucijai sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas ir esant pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, kreipiasi praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ (ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalis). 2003 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo konstatuojamosios dalies 10 punkte buvo konstatuota, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Å ioje administracinėje byloje keliamas klausimas dėl įstatymo nuostatų ribojusių priedų ir priemokų mokėjimÄ Ä¯vykdymo ar neįvykdymo aktualiu laikotarpiu yra teisės taikymo klausimas konkrečioje byloje.

Šios kategorijos bylose teisminė praktika jau yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 ir 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, ji taikytina ir šioje administracinėje byloje. Esami aukštesnės instancijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant.

Tokios nuostatos buvo suformuluotos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime, todėl nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ yra aktuali Vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija identiÅ¡ko ar panaÅ¡aus pobÅ«džio ginčo bylose. Todėl, vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo nei bylos nagrinėjimo atidėjimui, nei sustabdymui. Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja sprendimų vykdymÄ .

Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-202/2009 konstatavo, kad aplinkybė, jog Lietuvos valstybės finansinė padėtis yra sunki yra nustatyta ir visuotinai žinoma, kas suponuoja bÅ«tinybę atidėti sprendimo vykdymÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio sumos priteisimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose bÅ«tų formuojama vieninga linkme (prieÅ¡ingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ ), bylose dėl atlyginimo skirtumo priteisimo sprendimo vykdymÄ atidėjo vieneriems metams (2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-812/2009, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010 ir kt.).

Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualÅ«s nagrinėjamai bylai, todėl sprendimo vykdymas atidėtinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).Teismas, remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjos I. R. praÅ¡ymÄ patenkinti dalinai.

PareiÅ¡kėjai I. R. iÅ¡ atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (įmonės kodas 190453332) priteisti 1209,33 Lt (iki mokesčių atskaitymo) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį. PareiÅ¡kėjos I. R. praÅ¡ymÄ atsakovui Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dalyje dėl 69,45 Lt neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjos I. R. praÅ¡ymÄ dalyje dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                     Remigijus Arminas