2021-03-31 Nr. AB-6368-3-61-3-01190-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-441-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01190-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2019 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 3339210 „Dėl skirtos išmokos sumos“ (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas) dalį dėl atsisakymo mokėti paramą už 18,06 ha ploto deklaruotas pievas ir už 10,21 ha deklaruotą riešutmedžių plotą pagal priemones „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“; 2) įpareigoti Agentūrą iš naujo vertinti pareiškėjo prašymą paramai gauti pagal 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Administravimo taisyklės); 3) pradėti tyrimą, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kilų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių (2018 m. kovo 27 d. redakcija; toliau – ir MPŪV taisyklės) 10.5 punktas ir 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir EKO taisyklės) 23 punktas, numatantys pareiškėjo, norinčio gauti paramą už deklaruotas pievas ir ganyklas, prievolę turėti sutartinius gyvulius, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymą; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuosavybės teise valdo 32,86 ha ploto žemės ūkį, atpažinties kodas (duomenys neskelbtini), esantį Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 17 d. pareiškėjas pateikė atsakovui paramos paraišką už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius (toliau – ir Paraiška) pagal Administravimo taisykles. Pareiškėjo teigimu, aktyviems žemės ūkio veiklos subjektams parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones (toliau – ir KPP priemonės) ir administruojama atitinkamų žemės ūkio ministro įsakymų nustatyta tvarka.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. rugpjūčio 24 d. atliko ekologinės gamybos tikrinimą pagal 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 2092‑91, 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės, ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles.

4. Agentūra 2019 m. vasario 22 d. ginčijamame sprendime nurodė pareiškėjui skirtos išmokos sumą – 9 178,97 Eur; taip pat pažymėjo, kad jam kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ nepriklauso, išmokos suma – 0,00; paramos apskaičiavimo duomenų lentelėje „Daugiametės žolės“ nurodė, kad deklaruotas plotas – 18,06 ha, o galutinis plotas – 0,00; tokiu būdu atsakovas ginčijama Sprendimo dalimi atsisakė pareiškėjui mokėti paramą už 18,06 ha ploto deklaruotas pievas ir 10,21 ha deklaruotą riešutmedžių plotą pagal priemones „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“.

5. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Administravimo taisykles deklaravo 18,11 ha daugiametes ganyklas arba pievas 5 metų ir daugiau (DGP) ir 10,21 ha riešutmedžių (RŠT). Pagal Administravimo taisyklių 37 punktą pareiškėjai, einamųjų metų paraiškoje deklaravę daugiametes pievas arba plotus, kurie paskutiniųjų penkerių metų (įskaitant einamuosius) laikotarpiu buvo deklaruojami kaip pievos ir nesuarti, privalo jų plotą išlaikyti. Pareiškėjo deklaruoti plotai yra Nemuno deltos regioninio parko apsaugos zonoje, kuri yra priskirta „Natura 2000“ teritorijoms. Ūkinę veiklą šiose plotuose riboja Nemuno deltos regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 421, (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 40.3 punkte nustatyta, kad Nemuno deltos regioninio parko draustiniuose neleidžiama statyti naujų bei plėsti esamų rekreacinių pastatų ir kompleksų. Pagal Reglamentą (duomenys neskelbtini) kaimas yra priskirtas architektūriniam draustiniui. Pagal šią Reglamento nuostatą pareiškėjas neturi galimybės turėti sutartinių gyvulių, nes jų laikymui yra būtinas tvartas (ūkinis statinys).

6. Agentūra atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, patikras vietoje, vertina projektų rizikingumą, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose ir kasmetiniuose prašymuose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti. Pareiškėjo manymu, Agentūra turėjo paaiškinti jam galimybes gauti paramą pagal kitas priemones, todėl savo funkcijų tinkamai neatliko.

7. Paraiškos pateikimo metu galiojo EKO taisyklės, pagal kurių 8.3 punktą pareiškėjai, norėdami gauti kompensacines išmokas už sodų, uogynų, daržovių ir bulvių plotus, dėl kurių 2016 m. pirmą kartą prisiėmė naujus įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ paramai už sodus, uogynus, daržoves ir bulves gauti, privalo likusį prisiimtų įsipareigojimų laikotarpį tuose pačiuose deklaruotuose plotuose auginti minėtų rūšių augalus.

8. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros argumentais, jog pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ riešutmedžiai (RŠT) nėra įtraukti į augalų rūšių sąrašą, nurodytą EKO taisyklių 2 priede. Pareiškėjo manymu, riešutmedžių naudmenos kodas – RŠT – deklaravimo metu buvo ir yra išlikęs. Išmokos už riešutmedžių plotus gali būti mokamos pagal šias priemones: „Ekologinis ūkininkavimas“, „Ekologinio ūkio išlaikymas“, „Pirmų metų sodai“, „Ekologinio ūkio gamyba“ ir „Natura 2000 ariamoji žemė“. Agentūra galimų išmokų už lazdynų plotus pagal paminėtas priemones klausimo nesprendė ir paramos neskyrė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jis lazdynų plotus deklaravo nuo 2014 metų, o lazdynai pilnai subręsta maždaug septintais–aštuntais metais. Pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ iš augalų rūšių sąrašo (2 priedo) buvo išbraukti riešutmedžiai (RŠT), nors Administravimo taisyklėse įtvirtinto Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriaus V grupėje „Daugiamečiai sodiniai“ 29 punkte nurodomas riešutmedžių kodas – RŠT. Agentūra nevertino pareiškėjo paraiškos dėl paramos gavimo pagal visas 2016–2020 metų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus priemones, todėl parama jam buvo neišmokėta neteisėtai.

9. Pareiškėjas pakartojo, kad jo 32,86 ha ploto žemės ūkis yra Nemuno deltos regioninio parko apsaugos zonoje, kuri yra priskirta „Natura 2000“ teritorijoms. Ūkinę veiklą šiuose plotuose riboja Reglamentas, užliejamų pievų faktorius ir kiti ūkinės veiklos ribojimai. Pareiškėjo įsitikinimu, paminėtos norminių aktų nuostatos diskriminuoja ūkininkus, kurių ūkinė veikla yra ribojama dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių. Taikant tokių teisės aktų nuostatas, turėtų būti paskirtos papildomos paramos priemonės, kad tokių ūkių savininkai galėtų gauti paramą už veiklą ūkiuose, kuriuose ūkinė veikla yra ribojama.

10. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą

11. Atsakovas paaiškino, kad MPŪV taisyklių 10.5 punkte nustatyta, jog pareiškėjas, norintis gauti paramą pagal priemonę už deklaruotas pievas ir (ar) ganyklas, privalo turėti šių taisyklių 1 priede pateikiamų vienam deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantį ūkinių gyvūnų skaičių. Ūkinių gyvūnų laikymo vieta turi būti registruota gamtinių / kitų specifinių kliūčių turinčioje vietovėje ar vietovėje, kuri neteko mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso, arba besiribojančioje su šiomis vietovėmis teritorijoje. Pareiškėjas, siekdamas gauti paramą už deklaruotą 18,06 ha ganyklų–pievų plotą, turėjo atitikti MPŪV taisyklių 10.5 punkte numatytą kriterijų dėl sutartinių gyvulių turėjimo. Vadovaujantis atsakingos institucijos VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) duomenimis, pareiškėjo sutartinių gyvulių vidurkis per kalendorinius metus, skaičiuojant nuo praėjusių metų kovo 31 d. iki einamųjų metų balandžio 1 d., yra 0 SG. Tai reiškia, kad pareiškėjas neatitiko MPŪV taisyklių 10.5 punkte nurodyto reikalavimo turėti bent 0,25 SG, todėl jam parama pagal MPŪV priemonę už pasėlio kodu DGP deklaruotus ganyklų–pievų plotus (18,06 ha plotą) neskirta, o parama apskaičiuota tik už likusį deklaruotą 14,73 ha plotą.

12. Paramos skyrimo kriterijai bei mokėjimas už deklaruotas ekologines daugiametes žoles yra nurodytas EKO taisyklių 23 punkte. Pagal VšĮ „Ekoagros“ pareiškėjui išduotą 2018 m. spalio 19 d. nutarimo dėl ekologinės augalininkystės / gyvulininkystės sertifikavimo išrašą Nr. NUS‑T‑18‑02880 (toliau – ir Sertifikatas), pareiškėjas neturi sertifikuotų gyvulių, neatitinka EKO taisyklių 23 punkte nurodyto reikalavimo, todėl ir šiuo pagrindu pareiškėjui parama už deklaruotą 18,06 ha daugiamečių žolių plotą nebuvo skiriama.

13. Atsakovo teigimu, pareiškėjui parama galėjo būti mokama tik tuo atveju, jei jis nustatyta tvarka būtų laikęs gyvulius. Pareiškėjas, žinodamas apie taikomas paramos teikimo sąlygas ir tai, kad jis negalėjo jų įgyvendinti, sąmoningai deklaruodamas paramai plotus (daugiametes žoles), neturėjo pagrindo tikėtis paramos skyrimo. Pareiškėjas pats apsisprendė nelaikyti gyvulių, nenorėjo keisti veiklos pobūdžio, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir išmokėti paramą pagal priemonę už daugiametes žoles.

14. Atsakovas pažymėjo, kad už paraiškoje deklaruotą bendrą 10,21 ha riešutmedžių plotą, deklaruotą pasėlio kodu (RŠT), parama pagal priemonę neskiriama, nes tokia galimybė nėra numatyta EKO taisyklėse, t. y. riešutmedžiai (lazdynai, graikiniai riešutai ir kt.) nėra įtraukti į remiamą paramai pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ gauti augalų rūšių sąrašą, nurodytą EKO taisyklių 2 priede „Pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ remiamų augalų rūšių sąrašas“. Pagal EKO taisyklių 74 punktą už Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimų laikymosi tinkamą kontrolę ir sertifikavimą atsako ekologinę žemės ūkio ir maisto produktų gamybą sertifikuojanti žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta sertifikavimo įstaiga. VšĮ „Ekoagros“ Sertifikate dėl kontrolinio žemės lauko (toliau – ir KŽS) Nr. 140327-7320 lauko Nr. 2 (2,20 ha plotas), KŽS Nr. 140327-3045 lauko Nr. 1 (0,10 ha plotas) ir KŽS Nr. 140327-3045 lauko Nr. 4 (4,51 ha plotas) nurodyta, kad „derliaus nėra“, todėl Agentūra, vadovaudamasi kompetentingos institucijos (VšĮ „Ekoagros“) išvada ir EKO taisyklių 54.5 punktu, pagrįstai ir teisėtai neskyrė pareiškėjui išmokos už išvardintus laukus, kuriuose nustatytas ypatingai mažas derlius ar neatitikimas augalų tankio reikalavimų.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, pagrįstumo, todėl dėl kreipimosi į LVAT dėl MPŪV taisyklių 10.5 punkto ir EKO taisyklių 23 punkto pagrįstumo ar atitikties teisės aktams prašė spręsti teismo nuožiūra.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame iš esmės pakartojo atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, taip pat prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

18. Teismas nurodė, kad ginčijamu sprendimu pareiškėjui pritaikyta sankcija grindžiama keliais pareiškėjo padarytais pažeidimais.

19. Pirmoji sankcijos dalis pritaikyta dėl to, kad pareiškėjas deklaravo 18,11 ha plotą daugiamečių ganyklų arba pievų penkerių metų ir daugiau, tačiau neturėjo sutartinių gyvulių. Teismas, išanalizavęs šiuo aspektu teisinį reglamentavimą, nustatė, kad paramai už daugiametes žoles gauti reikalinga, kad būtų išpildyta sąlyga dėl sutartinių gyvulių auginimo. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas neturėjo sutartinių gyvulių. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateikti duomenys. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo fakto, jog jis nurodytu laikotarpiu gyvulių neturėjo, tačiau teigė, kad toks reikalavimas nepagrįstas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ūkinė veikla jo ūkyje yra ribojama Nemuno deltos regioninio parko apsaugos reglamentu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, jog ūkyje jis negali laikyti gyvulių pagal Reglamentą, taip pat nenurodė, kurios Reglamento nuostatos riboja pareiškėjo galimybes auginti gyvulius. Teismas nustatė, kad Reglamente nėra nuostatų, draudžiančių auginti gyvulius. Teismas įvertino, kad pagal teisinį reglamentavimą parama už daugiametes žoles mokama tik auginantiems sutartinius gyvulius. Šiuo atveju pareiškėjo deklaruotas daugiamečių ganyklų arba pievų penkerių metų ir daugiau plotas neatitiko tinkamumo paramai gauti kriterijų, įtvirtintų nurodytose EKO taisyklių ir MPŪV taisyklių nuostatose. Pareiškėjas, teikdamas paraišką, patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka ir sąlygomis. Taigi ginčijamu sprendimu NMA pagrįstai ir teisėtai nustatė pirmąjį pažeidimą ir neskyrė pareiškėjui paramos dėl to, jog deklaruotuose pievose jis neaugino gyvulių.

20. Teismas, pasisakydamas dėl antrojo pažeidimo, pažymėjo, kad EKO taisyklių 2 priede nurodytas augalų, už kuriuos gali būti mokama parama, sąrašas. Sąraše nėra nurodyta, kad ekologinio ūkininkavimo parama galėtų būti teikiama už riešutmedžius. Pareiškėjas paraiškoje deklaravo 10,21 ha riešutmedžių (RŠT). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad EKO taisyklės nenumato paramos už riešutmedžius, įvertino, kad Agentūra pagrįstai nusprendė, jog parama už paraiškoje deklaruotus 10,21 ha RŠT laukus pareiškėjui nepriklauso.

21. Teismo vertinimu, kad Agentūros Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti ginčijamą Agentūros Sprendimą. Taip pat nėra pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Agentūrą iš naujo vertinti pareiškėjo prašymą paramai pagal Administravimo taisykles gauti.

22. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą dėl norminio teisės akto atitikties Konstitucijai ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymui, konstatavo, kad pareiškėjo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti EKO taisyklių ir MPŪV taisyklių atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjas nenurodė, kokioms konkrečioms teisės aktų nuostatoms galimai prieštarauja pareiškėjo nurodyti poįstatyminiai teisės aktai. Esant šioms aplinkybėms, teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl norminio teisės akto teisėtumo vertinimo kreipimosi į LVAT.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui paramą už 2018 m. 10,21 ha lazdynų sodą ir 18,11 ha daugiametes pievas, priteisti solidariai iš Agentūros ir Ministerijos 100 000 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

24. Pareiškėjas pažymi, jog ekologinį lazdynų sodą pasodino iki žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 EKO taisyklių patvirtintino, kuriose tarp remiamų augalų jau nebuvo nurodyta nei lazdynų, nei riešutmedžių. Agentūra, skirdama paramą, turėjo vadovautis žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-301 pakeistomis EKO taisyklėmis. Ministerija, išbraukdama iš sąrašo lazdynus ir riešutmedžius, turėjo nurodyti, kaip jie bus remiami, kai jie buvo pasodinti iki naujo įsakymo priėmimo.

25. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ekologinio ūkio puoselėtojai turėjo teisę ir galimybę rinktis arba augalininkystės, arba gyvulininkystės, arba mišrią kryptį. Tai aiškiai matyti iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-182 pakeistų Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių (13.2.2 ir 13.3.2 p.). Agentūra nepagrįstai paskyrė pareiškėjui baudą už tai, kad jis nelaiko gyvulių. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 numato apribojimus tik tiems, kurie augina per daug gyvulių (kad nebūtų pažeistas jų gerbūvis).

26. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Agentūra atsiliepime kartoja ginčijamo sprendimo ir savo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 28. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 3339210 „Dėl skirtos išmokos sumos“ dalies, kuria buvo atsisakyta mokėti pareiškėjui paramą už 18,06 ha ploto deklaruotas pievas ir už 10,21 ha deklaruotą riešutmedžių plotą pagal priemones „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde taip pat kėlė reikalavimą įpareigoti Agentūrą iš naujo vertinti jo prašymą paramai pagal Administravimo taisykles gauti.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas įvertino, kad ginčijamo Agentūros sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, jis pagrįstas objektyviais duomenimis (pareiškėjas neturi sutartinių gyvulių, EKO taisyklės nenumato paramos už riešutmedžius teikimo), todėl nėra jokio pagrindo ginčijamą sprendimą panaikinti bei tenkinti išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Agentūrą iš naujo vertinti pareiškėjo prašymą paramai pagal Administravimo taisykles gauti.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui paramą už 18,11 ha daugiametes pievas ir už 10,21 ha lazdynų sodą, taip pat priteisti solidariai iš Agentūros ir Ministerijos 100 000 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas pateikė Agentūrai 2018 m. gegužės 17 d. paramos paraišką už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius. Agentūra ginčijamame 2019 m. vasario 22 d. sprendime nustatė, kad pareiškėjas neatitiko MPŪV taisyklių 10.5 punkte nurodyto tinkamumo reikalavimo turėti bent 0,25 SG, siekiant kompensacinės paramos už deklaruotas pievas ir (ar) ganyklas, todėl neskyrė paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014‑2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (potvynių užliejamose teritorijose) skyrimas už tinkamą paramai plotą“ už pasėlio kodu DGP deklaruotus ganyklų-pievų plotus (18,06 ha plotą), o apskaičiavo paramą tik už likusį deklaruotą 14,73 ha plotą. Taip pat Agentūra ginčijamame sprendime nustatė, kad pareiškėjas neatitiko EKO taisyklių 23 punkte nurodyto reikalavimo turėti SG, todėl neskyrė paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ už deklaruotą 18,06 ha daugiamečių žolių plotą ekologiniam ūkininkavimui. Taip pat neskyrė pareiškėjui paramos už paraiškoje deklaruotą įvardytą bendrą 10,21 ha riešutmedžių plotą, deklaruotą pasėlio kodu RŠT, pagal prieš tai paminėtą priemonę, nes tokia galimybė nenumatyta EKO taisyklėse, t. y. riešutmedžiai nėra įtraukti į remiamą paramai pagal priemonę gauti augalų rūšių sąrašą, nurodytą EKO taisyklių 2 priede „Pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ remiamų augalų sąrašas“. Minėta parama pagal priemonę negalėtų būti skirta ir pagal EKO taisyklių 54.5 punktą, kuriame nurodyta, kad parama einamaisiais metais už laukus neskiriama, nes nebuvo užauginta jokio derliaus.

33. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas neatitiko MPŪV taisyklių ir EKO taisyklių minėtų reikalavimų, todėl pareiškėjui remiantis šiais teisės aktais neskirta parama. Agentūra ginčijamame sprendime teisingai nustatė faktines aplinkybes, teisingai taikė materialinės teisės normas, todėl turėjo pagrindą priimti ginčijamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai spręsdamas, kad nėra pagrindo naikinti Agentūros sprendimo (o taip pat tenkinti ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą), išsamiai įvertino pareiškėjo skundo argumentus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai priešingos, nei buvo padaryta prieš tai, išvados nesuponuoja.

35. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-301 nauja redakcija išdėstytos Ekologinio žemės ūkio taisyklės reglamentuoja kodų sertifikavimo įstaigoms suteikimą, ekologinės gamybos vienetų kontrolę, nustato ekologinės gamybos taisykles bei reglamentuoja žemės ūkio ir maisto produktų, pagamintų laikantis šių taisyklių 1 punkte nurodytų ES teisės aktų ir šių taisyklių reikalavimų, ženklinimą (2 punktas). Šių taisyklių 31.5 punkte graikiniai riešutmedžiai ir lazdynai yra nurodyti nustatant jų (medžių ar krūmų) vidutinį tankį visuose sodų plotuose tam, kad laukams galėtų būti suteiktas pereinamojo laikotarpio arba ekologinės gamybos statusas. Tai reiškia, kad minėtos taisyklės reglamentuoja kitus, nei nagrinėjamoje administracinėje byloje susiklosčiusius teisinius santykius, todėl jų Agentūra ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė, o rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklėmis.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-182 nauja redakcija išdėstytomis Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklėmis. Šių taisyklių 1 punkte nustatyta, kad jų tikslas – detalizuoti paramos pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo tvarką. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teikė 2018 m. gegužės 17 d. Agentūrai paramos paraišką už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius pagal priemones „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“, todėl pareiškėjo nurodytos taisyklės taip pat pagrįstai nebuvo taikomos Agentūrai ir pirmosios instancijos teismui priimant sprendimus.

37. Tas pats pasisakytina ir apie pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytą Tarybos reglamentą (EB) Nr. 834/2007, nes jo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juo yra sukuriamas ekologinės gamybos tvaraus vystymosi pagrindas, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą, sąžiningą konkurenciją ir vartotojų pasitikėjimą bei apsaugant vartotojų interesus. Šiuo reglamentu nenustatytos paramos teikimo sąlygos, todėl nėra pagrindo teigi, jog nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas reikalavimas paramai gauti turėti sutartinių gyvulių prieštarauja reglamento nuostatoms.

38. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi reikalavimai įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui paramą už 2018 m. 18,11 ha daugiametes pievas ir 10,21 ha lazdynų sodą, taip pat priteisti solidariai iš Agentūros ir Ministerijos 100 000 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti nėra nagrinėjami: ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų užtikrinti sąžiningą procesą, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).

39. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius