Legislator Case Law & Legislation
8e89f284-aea4-4e8f-9fb6-79eb8c405ab7 AI generated

8e89f284-aea4-4e8f-9fb6-79eb8c405ab7 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 8e89f284-aea4-4e8f-9fb6-79eb8c405ab7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir trečiojo asmens UAB „Tomuvos didmena“ atstovuivieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T. M. ieÅ¡kinį atsakovei J. M., trečiajam asmeniui UAB „Tomuvos didmena“ dėl turtinės žalos priteisimo n u s t a t ė : IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (b.l. 3-6) prašė priteisti iÅ¡ J. M. UAB „Tomuvos didmena“ naudai 21 931,93 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2004-06-17 įsteigta UAB „Tomuvos didmena“ ( toliau – Bendrovė), kurios įstatinį kapitalÄ sudaro 30 vnt. paprastųjų vardinių akcijų;

Legislator headnote

AI generated

8e89f284-aea4-4e8f-9fb6-79eb8c405ab7 · Kauno apylinkės teismas: Aplinkybė, kad ieÅ¡kovo buvimas darbo vietoje kurstė konfliktines situacijas ir kliudė tinkamam įmonės funkcionavimui buvo įrodyta jau minėtoje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neturi teisinio iÅ¡silavinimo, o bendrovės dydis nesudarė pagrindo steigti teisininko pareigybės, atsakovės veiksmai kvalifikuojant ieÅ¡kovo veiksmus grumtynėse su kitu Bendrovės darbuotoju M. R., ir sprendimas atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, negali bÅ«ti prilygintas jos tyčiai ar dideliam neatsargumui ir tuo labiau žalos bendrovei padarymu.Pažymėjo, kad ieÅ¡kinyje nėra pateikiama įrodymų, ar argumentų, jog atsakovė tyčia bÅ«tų siekusi žalos bendrovei padarymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-1187-435/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08569-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 2.5.10.5.2.17 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 17d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant ieškovo T. M. atstovui advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui,atsakovės J. M. atstovui advokatui Vytautui Šulijai,nedalyvaujant ieškovui T. M., atsakovei J.

M. ir trečiojo asmens UAB „Tomuvos didmena“ atstovuivieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T. M. ieÅ¡kinį atsakovei J. M., trečiajam asmeniui UAB „Tomuvos didmena“ dėl turtinės žalos priteisimo n u s t a t ė : IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (b.l. 3-6) prašė priteisti iÅ¡ J. M. UAB „Tomuvos didmena“ naudai 21 931,93 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2004-06-17 įsteigta UAB „Tomuvos didmena“ ( toliau – Bendrovė), kurios įstatinį kapitalÄ sudaro 30 vnt. paprastųjų vardinių akcijų;

Bendrovės direktore yra atsakovė J. M., kuriai Å¡iuo metu priklauso 16 vnt. Bendrovės akcijų, ieÅ¡kovui T. M. priklauso – 14 vnt. bendrovės akcijų. IeÅ¡kovas 2007-10-26 darbo sutarties Nr. 15 pagrindu Bendrovėje pradėjo dirbti vadybininku, o nuo 2009-09-21 – komercijos direktoriumi, tačiau 2014-10-16 buvo nepagrįstai atleistas iÅ¡ darbo kaip neva padaręs darbo drausmės pažeidimÄ . Nesutikdamas su 2014-07-22 įsakymu Nr. 22/07/2014 paskirta drausmine nuobauda bei įsakymu dėl atleidimo iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ginčydamas UAB „Tomuvos didmena“ sprendimus.Kauno apylinkės teismas 2015-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-441-638/2015 ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino - panaikino UAB „Tomuvos didmena“ direktorės 2014-07-22 įsakymu Nr. 22/07/2014 ieÅ¡kovui paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ ; pripažino neteisėtu direktorės 2014-10-16 įsakymÄ , kurio pagrindu ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ UAB „Tomuvos didmena“ komercijos direktoriaus pareigų; ieÅ¡kovo į darbÄ negrÄ Å¾ino, laikė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ UAB „Tomuvos didmena“ darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2014-10-17 iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (9 794,40 Eur (priskaityta suma) ir toliau po 69,96 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (5 876,64 Eur (priskaityta suma)) ir 1 500,08 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Kauno apygardos teismas 2015-11-24 nutartimi Å¡alių apeliacinius skundus atmetė. 2015-05-13 UAB „Tomuvos didmena“ pervedė ieÅ¡kovui 1 469,16 Eur sumÄ (vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio suma, kuriÄ pirmosios instancijos teismas nurodė kaip skubiai vykdytinÄ sprendimo dalį), 2015-11-25 buvo pervesta 17 707,05 Eur suma, o 2015-12-08 – 1 500,08 Eur.IeÅ¡kovo nuomone, tokie direktorės veiksmai, neteisėtai ir nepagrįstai atleidžiant ieÅ¡kovÄ sukėlė Bendrovei turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro ne tik ieÅ¡kovui sumokėta 5 876,64 Eur iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir atlygintos 1 500,08 Eur dydžio iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, bet ir iÅ¡mokėtas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ â€“ 13 299,57 Eur.

Tokiu bÅ«du Bendrovė patyrė 20 676,29 Eur iÅ¡laidų, sumokėdama iÅ¡mokas ieÅ¡kovui. Be to, minėtame teisminiame procese Bendrovė patyrė 1255,64 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, kurios taip pat pripažintinos nuostoliais dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Kadangi ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso 14 vnt. (46,67 proc.) Bendrovės paprastųjų vardinių akcijų, jis yra juridinio asmens dalyvis, turintis teisę gauti Bendrovės pelno dalį dividendų forma tuomet, kai įmonė veikia pelningai.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį taip pat grindė LR CK 2.45 str., LR Akcinių bendrovių įstatymo ketvirtojo skirsniu, reglamentuojančiu akcininkų teises ir pareigas (akcininkų teise gauti bendrovės pelno dalį, informacijÄ apie bendrovės Å«kinę veiklÄ , be to, LR Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. numatyta teise gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.IeÅ¡kovas nurodė, kad remiantis LR CK VI knygos nuostatomis, įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį.

Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovė (vadovė) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jos kaltė jau bÅ«tų preziumuojama (LR CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jos kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovė (LR CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (LR CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo, pareigas.IeÅ¡kovo nuomone, atsakovė supainiojo savo asmeninius konfliktiÅ¡kus interesus su ieÅ¡kovu (kurie susiklostė dėl vykstančių sutuoktinių skyrybų) ir dėl to nepagrįstai ir neteisėtai atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ užimamų pareigų.

Toks Bendrovės atžvilgiu nesÄ Å¾iningas ir neteisėtas veiksmas ne tik nulėmė, jog Bendrovė neteko kvalifikuoto ilgametę patirtį turinčio darbuotojo (tuo metu joks darbuotojas neužėmė komercijos direktoriaus pareigų, todėl nebuvo sukurta jokia nauda Bendrovei, kuriÄ Ä¯prastai kas mėnesį sukurdavo Å¡ias pareigas užimantis asmuo), bet ir privalėjo atlyginti jo turėtus nuostolius (sumokėti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei atlyginti patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai sumokėti). Be to, teisminio nagrinėjimo dėl neteisėto ieÅ¡kovo atleidimo metu pirmojoje instancijoje Bendrovė naudojosi kvalifikuota teisine pagalba ir už advokato paslaugas sumokėjo 1255,64 Eur.

Å ios Bendrovės iÅ¡laidos susidarė iÅ¡imtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl priteistinos iÅ¡ atsakovės. Atsakovės neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovas grindė LR CK 2.87 str. ir Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. pagrindu, bei vadovavosi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais.Laikė, kad ginčo situacijoje atsakovės kaltė pasireiÅ¡kia tyčia, nes jos inicijuotas ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo tiek Kauno apylinkės teismo sprendimu, tiek Kauno apygardos teismo sprendimu buvo pripažintas neteisėtu.IeÅ¡kovo nuomone, atsakovės atliktas neteisėtas ieÅ¡kovo atleidimas sÄ lygojo teisminius procesus, kurių metu buvo ginčijamas minėto atleidimo teisėtumas, todėl nuostoliai, kuriuos Bendrovė patyrė dėl teisminio bylinėjimosi yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais.

Kadangi ieÅ¡kovas reiÅ¡kė turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, atitinkamai LR CK 6.37 str. ir 6. 210 str. 1d. pagrindu prašė iÅ¡ atsakovės priteisti ir 5 procentų palÅ«kanas nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kas, ieÅ¡kovo nuomone, skatintų atsakovę siekti teismo sprendimÄ Ä¯vykdyti kuo greičiau.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti ( b.l. 87-92).Nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad bendrovės vadovui gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, jei ieÅ¡kovas įrodo visas jos taikymo sÄ lygas (CK 6.246-6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis), ko ieÅ¡kovas, atsakovės nuomone, ieÅ¡kinyje nepagrindžia.Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovui teismų priteistos sumos negali bÅ«ti laikomos bendrovės patirta žala, kadangi jos buvo iÅ¡mokėtos vykdant Kauno apylinkės teismo 2015-05-12 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-441-638/2015.

Pažymėjo, kad Bendrovė pinigines lėšas ieÅ¡kovui privalėjo mokėti bet kokiu atveju, nes ieÅ¡kovÄ Â ir įmone siejo darbo santykiai. IeÅ¡kovas, bÅ«damas Bendrovės darbuotoju ieÅ¡kinyje minimas pinigines sumas gavo, kadangi jį ir Bendrovę saistė pasiraÅ¡yta darbo sutartis. Å ias pinigines lėšas Bendrovė privalėjo iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui bet kuriuo atveju: tiek pagal teismo sprendimÄ , tiek vykdant darbo sutartį. Taigi, Bendrovė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytas iÅ¡laidas mokėdama kaip darbo užmokestį ieÅ¡kovui bÅ«tų patyrusi  nepriklausomai  nuo  to,  ar ji  bÅ«tų  priėmusi sprendimÄ Â Â atleisti  darbuotojÄ Â Â (ieÅ¡kovÄ )  iš  pareigų,  ar  nebÅ«tų  priėmusi  tokio sprendimo.

Tačiau, kadangi su darbuotoju darbo sutartis buvo nutraukta ir teismai darbuotojo negrÄ Å¾ino į darbÄ Ä¯monė sutaupė kur kas daugiau lėšų, nes nuo 2015-11-24 dienos didžiulio darbo užmokesčio mokėti nebereikėjo. Tokiu bÅ«du dėka Bendrovės sprendimo atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo įmonėje, ji  sutaupė  didžiules  pingines   sumas  nebemokėdama  ieÅ¡kovui  darbo užmokesčio pagal darbo sutartį - 69,96 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ .Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad atstovui sumokėtos piniginės lėšos už atstovavimÄ teisme turi bÅ«ti suprantama, kaip žala įmonei.

Kadangi Bendrovės dydis nesudarė pagrindo steigti teisininko pareigybės, ji kreipėsi į advokatų profesinę bendrijÄ ir pinigines lėšas sumokėjo už suteiktas teisines paslaugas. Veiksmai nesikreipiant į teisininkus teisminio proceso metu galėtų bÅ«ti vertinami kaip įmonės vadovo didžiulis nerÅ«pestingumas.Nurodė, kad kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, jog įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos  įstatymai  nepreziumuoja,  todėl  vien  įmonės valdymo organų neteisėtos veikos fakto nepakanka jų civilinei atsakomybei.

Dėl to, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, visų pirma turi bÅ«ti individualiai nustatytas Å¡io asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir bÅ«tent iÅ¡ to asmens neteisėto elgesio iÅ¡plaukianti žala. Kaip įrodo aukščiau nurodytos aplinkybės, bendrovė žalos dėl neteisėto ieÅ¡kovo atleidimo nepatyrė, o nenustačius žalos, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, bendrovės vadovo atsakomybė dėl neteisėto ieÅ¡kovo atleidimo negalima.Atsakovė taip pat nurodė, kad teismo nutartis, kuria buvo konstatuotas ieÅ¡kovo neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo nepatvirtina, kad atsakovė tokiu veiksmu bÅ«tų siekusi padaryti žalos bendrovei, prieÅ¡ingai, esant konfliktiÅ¡kiems santykiams tarp ieÅ¡kovo ir kitų įmonės darbuotojų, darbuotojo (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo) išėjimas iÅ¡ darbo - palikimas darbo vietos buvo labiau naudingas bendrovei, nei tokio darbuotojo palikimas darbo vietoje.

Pažymėjo, kad kaip nurodė ieÅ¡kovas, kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės  kaltės, t. y.  tyčios  siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiÅ¡kiančio aiÅ¡kiu ir nepateisinamu  aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas  atsakovo  neatsargumas,  susijęs  su  įmonės  ūkinės komercinės  veiklos  rizika,   neturėtų  bÅ«ti  pagrindas  įmonės  vadovo  civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį atsirastiIeÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ pareigų davė įmonei daugiau komercinės naudos, ir leido efektyviai organizuoti jos darbÄ .

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovo buvimas darbo vietoje kurstė konfliktines situacijas ir kliudė tinkamam įmonės funkcionavimui buvo įrodyta jau minėtoje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neturi teisinio iÅ¡silavinimo, o bendrovės dydis nesudarė pagrindo steigti teisininko pareigybės, atsakovės veiksmai kvalifikuojant ieÅ¡kovo veiksmus grumtynėse su kitu Bendrovės darbuotoju M. R., ir sprendimas atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, negali bÅ«ti prilygintas jos tyčiai ar dideliam neatsargumui ir tuo labiau žalos bendrovei padarymu.Pažymėjo, kad ieÅ¡kinyje nėra pateikiama įrodymų, ar argumentų, jog atsakovė tyčia bÅ«tų siekusi žalos bendrovei padarymo.

Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas įrodinėja tvirtindamas, kad atsakovės kaltė pasireiÅ¡kia tyčia vien todėl, kad ieÅ¡kovo atleidimas  iš  pareigų  teismo  buvo pripažintas neteisėtu.  Toks  teiginys  yra deklaratyvaus  pobÅ«džio.  Nesutinka, kad atsakovė tyčia siekė padaryti žalÄ bendrovei, nes tam ji neturėjo jokio motyvo. Juo labiau, kad atsakovė yra Å¡ios Bendrovės pagrindinė (didžioji) akcininkė.Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas šiuo ieÅ¡kiniu praÅ¡o kompensuoti bendrovei pinigines lėšas, kurios pačiam ieÅ¡kovui ir buvo iÅ¡mokėtos iÅ¡ bendrovės vykdant paminėtÄ teismo sprendimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso dalis bendrovės, o likusi dalis priklauso atsakovei, ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl piniginių lėšų, kurios buvo pačiam ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtos,laikytinas dvigubos atsakomybės taikymu atsakovės atžvilgiu bei ieÅ¡kovo nepagrįstupraturtėjimu. Atsakovė 2017-08-02 pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (b.l. 112-114), kuriuose papildomai nurodė, kad sprendžiant Å¡iÄ bylÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika dėl bendrovės vadovo atsakomybės atribojimo atsižvelgiant į tai, ar žala bendrovei padaryta vadovui veikiant kaip darbo teisinių santykių subjektui vidiniuose santykiuose ar kaip bendrovės valdymo organui – iÅ¡oriniuose santykiuose.

Taip pat nurodė, kad remiantis Akcinių bendrovių 16 str. 1d. 5p. akcininkas turi teisę reikÅ¡ti bendrovės vadovui ieÅ¡kinį tik dėl tokių jo veiksmų, kurie lemia civilinės atsakomybės taikymÄ bet ne materialinės atsakomybės taikymÄ , todėl ieÅ¡kinys atmestinas.Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė savo atstovaujamosios atsikirtimus į ieÅ¡kinį ir prašė ieÅ¡kinį atmesti.Tretysis asmuo UAB „Tomuvos didmena“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį neteikė, pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ( b.l.115-116) , kuriuose nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti bei akcentavo kasacinio teismo praktikÄ , numatančiÄ , kad bendrovės vadovui dėl bendrovei padarytos žalos neteisėtai atleidus darbuotojÄ kyla materialinė atsakomybė pagal DK nuostatas, o ne civilinė atsakomybė. 3.1 Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, ieÅ¡kinį atmesti ( b.l.135-139).

Teismas k o n s t a t u o j a: IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės J. M. pareigos atlyginti kilusiÄ Å¾alÄ dėl to, kad ji, bÅ«dama UAB „Tomuvos didmena“ direktore, 2014-10-16 įsakymu atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ komercijos direktoriaus pareigų. Kauno apylinkės teismo 2015-05-12 sprendimu, kuris 2015-11-24 Kauno Apygardos teismo nutartimi buvo paliktas nepakeistu, Å¡is įsakymas buvo pripažintas neteisėtu,  todėl įmonė turėjo ieÅ¡kovui sumokėti 21 931,93 Eur, kas ieÅ¡kovo nuomone, reiÅ¡kia, kad UAB „Tomuvos didmena“ buvo padaryta turtinė žala.  Anot ieÅ¡kovo, žala padaryta atsakovės tyčia, nes jos inicijuotas ieÅ¡kovo atleidimas bylÄ nagrinėjusių teismų buvo pripažintas neteisėtu.

Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonės vadovo atsakomybės dėl neteisėto darbuotojo atleidimo klausimas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė vadovaudamasis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, atsakovė ir tretysis asmuo laikė, kad nagrinėjamos bylos atveju turėtų bÅ«ti taikoma materialinė atsakomybė, t.y. sprendžiant šį klausimÄ turėtų bÅ«ti vadovaujamasi iÅ¡imtinai DK normomis. Atsakant į šį klausimÄ pažymėtina, kad iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, įgyvendindama kasacinio teismo kompetencijÄ â€“ formuoti vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ ir siekdama suvienodinti teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybės aspektu, dar 2009-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009 iÅ¡aiÅ¡kino, kad kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „iÅ¡oriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksÄ , o tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklÄ , t. y. netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas „vidiniuose“ santykiuose, tai dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo teisinio statuso, akcentavo tam tikrÄ vadovo ir bendrovės santykių dualizmÄ : organizuodamas kasdienę bendrovės veiklÄ , priimdamas, atleisdamas, skatindamas, bausdamas darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (LAT 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2010; 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017; 2017-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017; 2018-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-313/2018).Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje sprendžiant atsakovės, kaip įmonės vadovės atsakomybės, neteisėtai nutraukus su darbuotoju darbo sutartį, klausimÄ atsakovei taikytina materialinė atsakomybė, kuri skirtingai nuo civilinės atsakomybės, kuri yra grindžiama visiÅ¡ko žalos atlyginimo principu (CK 6.251 straipsnis), pagal bendrÄ jÄ taisyklę yra ribota (DK 254 straipsnis).

Be to, skirtingai nuo civilinės atsakomybės, materialinės atsakomybės darbo teisės prasme atvejais žalÄ padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama (LAT 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2018-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-313/2018 ). Sprendžiant klausimÄ dėl neteisėtų veiksmų, kaip bÅ«tinosios materialinės atsakomybės taikymo sÄ lygos pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju darbuotojo, dėl kurio atleidimo praÅ¡oma atsakovei taikyti materialinę atsakomybę, neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo faktas yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais:

Kauno apylinkės teismo 2015-05-12 sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2015-11-24 nutartimi. Minėtais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad darbdavys atleisdamas ieÅ¡kovÄ Â iÅ¡ darbo nepagrįstai 2014-09-18 biure įvykusį incidentÄ Ä¯vertino kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ DK 235 straipsnio 2dalies 1punkto prasme ir to pasekoje neteisėtai atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo.Kasacinis teismas yra pažymėjęs kad, remiantis CK 2.81 straipsnio 1 dalimi, juridiniai asmenys įgyvendina savo teises ir pareigas per savo valdymo organus.

Tai reiÅ¡kia, kad darbdavio veiksmų neteisėtumas implikuoja Å¡io juridinio asmens valdymo organo veiksmų neteisėtumÄ (LAT 2018-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-313/2018). Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pripažinta, kad su darbuotoju darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai trečiojo asmens –  UAB „Tomuvos didmena“ vadovės, kas reiÅ¡kia atsakovė priėmė įsakymÄ , kurio pagrindu ieÅ¡kovas buvo neteisėtai atleistas iÅ¡ darbo.

Atsižvelgiant į tai, kad darbdavio veiksmai sutapo su atsakovės Å¡ioje byloje veiksmais ir jie jau buvo įvertinti teismų kitoje civilinėje byloje, kurios procesiniai sprendimai jau yra įsiteisėję, teismas sprendžia, jog atsakovės veiksmų neteisėtumo faktas pripažintinas prejudiciniu nagrinėjamoje byloje ir materialinės atsakomybės taikymo sÄ lyga – neteisėta veika, suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų netinkamas vykdymas, Å¡ioje byloje nustatyta.Sprendžiant klausimÄ dėl kaltės, kaip bÅ«tinosios materialinės atsakomybės taikymo sÄ lygos atsižvelgiant į Å¡io sprendimo 4.4 punkte nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus (darbuotojo kaltė nėra preziumuojama), ieÅ¡kovas, siekdamas, kad atsakovei bÅ«tų taikoma materialinė atsakomybė, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti atsakovo kaltę, kaip vienÄ iÅ¡ bÅ«tinųjų materialinės darbuotojo atsakomybės sÄ lygų, nes nuo kaltės formos priklauso darbuotojo materialinės atsakomybės apimtis.

Pareiga įrodyti atsakovės kaltę bei tyčiÄ siekiant visiÅ¡kos materialinės atsakomybės tenka ieÅ¡kovui.Kadangi, kaip minėta, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė vadovaudamasis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis nurodydamas, kad atsakovei turėtų bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, pagal kuriÄ Å¾alÄ padariusio asmens (darbuotojo) kaltė preziumuojama, jis iÅ¡ esmės atsakovės kaltės ir neįrodinėjo apsiribodamas bendro pobÅ«džio teiginiais apie galimas kaltės formas, bei aplinkybėmis, teismų nustatytomis nagrinėjant bylÄ dėl ieÅ¡kovo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, tačiau neįrodinėjant atsakovės psichinio santykio su padaryta veika (t.y. subjektyviosios teisės pažeidimo pusės).

Kadangi ieÅ¡kovas rėmėsi argumentu, kad atsakovė supainiojo savo asmeninius konfliktiÅ¡kus interesus su ieÅ¡kovu (kurie susiklostė dėl vykstančių sutuoktinių skyrybų) ir tyčia priėmė nepagrįstÄ Ä¯sakymÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo, siekiant nustatyti atsakovės kaltės formÄ , bÅ«tina iÅ¡tirti ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes. IÅ¡ prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-441-638/2015 esančių teismų procesinių sprendimų, kuriais buvo pripažintas ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo neteisėtu matyti, kad atsakovė, kaip įmonės vadovė nepagrįstai 2014-09-18 įmonės biure įvykusį konfliktÄ tarp įmonės darbuotojų – jos sutuoktinio T.

M. ir jos brolio M. R. kvalifikavo kaip ieÅ¡kovo Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ Â pagal DK 235 straipsnio 2dalies 1punktÄ . Kauno apygardos teismas savo nutartyje nurodė, kad sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovas pirmas ir tyčia trenkė M. R. į galvos sritį; kad nepaneigtos teismo nustatytos aplinkybės, kad fizinis agresyvaus pobÅ«džio kontaktas prasidėjo nuo direktorės veiksmo, kai ji stÅ«mė ar traukė ieÅ¡kovo rankÄ su telefonu, dėl ko telefonas iÅ¡krito; toks direktorės veiksmas faktiÅ¡kai buvo postÅ«mis tęsti agresyvaus pobÅ«džio veiksmus darbo vietoje, užuot ramiai ir profesionaliai iÅ¡siaiÅ¡kinus padėtį ir taisykles darbe.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė nėra teisėsaugos institucija, taigi ji neturi kompetencijos teisiÅ¡kai vertinti ieÅ¡kovo veiksmų dėl tyčinio žmogaus sužalojimo ir konstatavo, kad visuma byloje esančių įrodymų ir pati nagrinėjama situacija neginčijamai rodo, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo direktorės vykstant santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo bylai besitęsiantis Å¡eiminis konfliktas persikelia į darbinę erdvę. Tokios minėtoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė, kaip įmonės vadovė, kuriai suteikta teisė atleisti iÅ¡ darbo darbuotojus iÅ¡ esmės netinkamai teisiÅ¡kai įvertino įvykusį incidentÄ ir to pasekoje, priėmė neteisėtÄ sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo.

Pažymėtina, kad atsakovė, bÅ«dama įmonės vadove, savarankiÅ¡kai priima sprendimus ir už juos atsako, todėl sprendimo rizikÄ prisiima pati. Esant tokiai situacijai, kai Å¡alys yra besitęsiančiame Å¡eiminiame konflikte, o muÅ¡tynės įvyko ne tik tarp įmonės darbuotojų bet tuo pačiu ir tarp įmonės vadovės sutuoktinio ir jos brolio akivaizdu, kad atsakovė ir negalėjo objektyviai įvertinti konflikto, juolab tinkamai kvalifikuoti jį teisiÅ¡kai. Kaip nurodė atsakovės atstovas, įmonėje teisininko nėra, nes bendrovės dydis nesudarė pagrindo steigti teisininko pareigybės. Bet kuriuo atveju, įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), o atsakovei taikomi aukÅ¡tesni standartai ir griežtesni atsakomybės reikalavimai, todėl atsakovė, nebÅ«dama teisininke galėjo suprasti, jog nėra kompetentinga spręsti ar įvykusias grumtynes galima laikyti vieno iÅ¡ muÅ¡tynėse dalyvavusių darbuotojų darbo drausmės pažeidimu.

Tokiu atveju, teismo nuomone, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ atleisti darbuotojÄ dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo ji privalėjo bent jau pasikonsultuoti su profesionaliais teisininkais, juolab, kad nagrinėjant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto atleidimo iÅ¡ darbo teisme, atsakovės vadovaujama įmonė jau naudojosi profesionalia advokatų pagalba. Atsakovei nepasitelkus profesionalų prieÅ¡ priimant tokį atsakingÄ sprendimÄ laikytina, kad atsakovės veikla atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo neatitiko rÅ«pestingo vadovo veiklos standarto, atsakovės veikos neteisėtumas pasireiÅ¡kė neveikimu.

Ä®vertinus bylos medžiagÄ , konstatuojama atsakovės kaltė, pasireiÅ¡kusi neatsargia forma (DK 246 straipsnio 2 ir 4 punktai), todėl atsakovės veiksmai Å¡iuose santykiuose sudaro pagrindÄ taikyti jai materialinę atsakomybę pagal DK 254 straipsnį.Byloje nustatyta, teismui pripažinus ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu jam buvo priteista 9 794,40 Eur (priskaityta suma) ir toliau po 69,96 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ 5 876,64 Eur ir 1 500,08 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai.

UAB „Tomuvos didmena“ vykdydama teismo sprendimÄ pervedė ieÅ¡kovui 20676,29 Eur sumÄ , prie kurios pridėjus 1255,57 Eur bendrovės turėtas advokato iÅ¡laidas, ieÅ¡kovo nuomone, susidaro neteisėtais atsakovės veiksmais bendrovei padaryta 21 931,93 Eur žala. Atsakovė laikė, kad Å¡ios piniginės lėšos negali bÅ«ti laikomos bendrovės nuostoliais, kadangi jei tretysis asmuo nebÅ«tų atleidęs ieÅ¡kovo iÅ¡ darbo, jam vistiek bÅ«tų mokamas tokio pat dydžio atlyginimas, o teismui negrÄ Å¾inus ieÅ¡kovo į darbÄ nuo 2015-11-24 didžiulio darbo užmokesčio mokėti nebereikėjo, tokiu bÅ«du bendrija sutaupė didžiules pinigines lėšas.

Å iam argumentui patvirtinti atsakovė pateikė į bylÄ Â 2017-07-31 UAB „ Tomuvos didmena“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ ( raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priedas Nr. 2) ( b.l. 115-116)).Teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbÄ , darbuotojo atliekamÄ pagal darbo sutartį. Teismo priteistas darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iÅ¡ esmės yra netektų pajamų dėl neteisėto darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo kompensacija, kas reiÅ¡kia, jog tokiu atveju darbuotojui iÅ¡mokama suma pastarajam neatliekant jokio darbo ir įmonei negaunant iÅ¡ jo jokios naudos.

Tokiu bÅ«du neteisėtai nutraukus darbo sutartį tretysis asmuo UAB „Tomuvos didmena“ iÅ¡ įmonės lėšų buvo priversta sumokėti ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už 13 mėnesių, per kuriuos įmonės naudai nebuvo atliktas joks darbas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas dirbdamas įmonėje ir atlikdamas tam tikras pareigas buvo įmonei nenaudingas, jo darbinė veikla buvo nuostolinga ar žalinga. Vertinant ieÅ¡kovo darbo staÅ¾Ä pareigose iÅ¡ kurių jis buvo atleistas, bei iki tol nebuvus jokių nuobaudų dėl atliekamo darbo nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovo atliekamas darbas buvo neproduktyvus.

Todėl atmestini, kaip nepagrįsti atsakovės atstovo argumentai, kad ieÅ¡kovas turėjo Å¡ioje byloje įrodyti, kad dirbdamas uždirbo įmonei pajamų, kadangi ieÅ¡kovÄ iki jo atleidimo su įmone siejo darbo santykiai darbo sutarties pagrindu kai darbuotojui mokamas darbo užmokestis už jo atliekamÄ darbÄ , dėl kurio jis ir susitarė su darbdaviu.Atsakovės argumentas, kad ieÅ¡kovo buvimas darbo vietoje kurstė konfliktines situacijas ir kliudė tinkamam įmonės funkcionavimui buvo įrodyta jau minėtoje civilinėje byloje, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nurodytoje byloje teismas nustatė, kad tiek ieÅ¡kovui tiek atsakovei yra sunku susivaldyti darbo vietoje, besitęsiantis Å¡eiminis konfliktas ir prieÅ¡iÅ¡kumas faktiÅ¡kai persikelia į darbinę erdvę, dėl ko fiziÅ¡kai nukenčia ir kiti darbuotojai ir pats ieÅ¡kovas, sunku tikėtis ieÅ¡kovui bent minimaliai tinkamų sÄ lygų dirbti toliau.

Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovas į darbÄ grÄ Å¾intas nebuvo. Taigi teismai, konstatavę abiejų Å¡alių negebėjimÄ spręsti asmenines problemas iÅ¡imtinai Å¡eimoje nustatė, kad egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržo ar apskritai eliminuoja galimybę ieÅ¡kovui grįžti į darbÄ pas darbdavį ir produktyviai bei saugiai dirbti jam ir kitai kolektyvo daliai, kas reiÅ¡kia, kad ne tik ieÅ¡kovo, bet abiejų Å¡alių elgesys lėmė tai, jog joms nėra galimybės dirbti kartu vienoje įmonėje.

Juolab, jog minėtoje byloje dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo teismas nustatė, kad fizinis agresyvaus pobÅ«džio kontaktas prasidėjo nuo direktorės veiksmo ir toks direktorės veiksmas faktiÅ¡kai buvo postÅ«mis tęsti agresyvaus pobÅ«džio veiksmus darbo vietoje, kas reiÅ¡kia, kad incidentas į kurį pateko du įmonės darbuotojai buvo inicijuotas pačios direktorės netinkamu elgesiu, ir to pasekoje iÅ¡ darbo neteisėtai buvo atleistas ieÅ¡kovas. Atsakovės pateiktas 2017-07-31 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kurio 4 darbotvarkės klausimu buvo spręstas klausimas dėl bendrovei padarytos žalos dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi nutarimas priimtas iÅ¡imtinai pačios ieÅ¡kovės turimais balsais, kuris atspindi jos asmeninę nuomonę, ir kuri atitinka jos pozicijÄ nagrinėjamoje byloje, kurioje ji yra suinteresuotas asmuo.Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad remiantis Akcinių bendrovių 16 straipsnio 1dalies 5punktÄ akcininkas turi teisę reikÅ¡ti bendrovės vadovui ieÅ¡kinį tik dėl tokių jo veiksmų, kurie lemia civilinės atsakomybės taikymÄ bet ne materialinės atsakomybės taikymÄ .

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ bendrovės akcininkai turi neturtinę teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami atlyginti bendrovei žalÄ , kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų ABÄ® ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tokius akcininko ieÅ¡kinius Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra kvalifikavęs kaip iÅ¡vestinius, nes jais reikalaujama atlyginti žalÄ ne patiems akcininkams, bet bendrovei.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad iÅ¡vestinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimui ir tenkinimui taikytina ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta specialioji nuostata; akcininkas, turintis bent vienÄ bendrovės akcijÄ , įgyja teisę pateikti iÅ¡vestinį ieÅ¡kinį vadovui ir valdybos nariams už įmonei padarytÄ Å¾alÄ ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta tvarka.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga.

Teismų praktika. 2017, 452.1.2 p.). Tai, kad atsižvelgiant į vadovo teisinio statuso dualistinę prigimtį jam, priklausomai nuo pažeistų pareigų pobÅ«džio gali bÅ«ti taikoma ne civilinė, o materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, kurios esmė – atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka, teismo nuomone, neeliminuoja akcininko neturtinės teisės kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos bendrovei atlyginimo, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo netinkamo pareigų vykdymo.Teismo nustatytų aplinkybių visuma ir jų teisinis kvalifikavimas teismui leidžia spręsti, kad yra pagrindas taikyti galiojusio DK 254 straipsnį, numatantį darbuotojo pareigÄ atlyginti visÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, todėl ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovės UAB „ Tomuvos didmena“ naudai žalai atlyginti 4847 Eur ( skaičiuojant pagal trečiojo asmens pateiktÄ 2017-08-01 pažymÄ - 1615,67 Eur x3).IeÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti 5 procentų palÅ«kanas CK 6.210 straipsnio 1 dalies ir 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu tenkintinas, kadangi tokio dydžio palÅ«kanų priteisimÄ už laiku neįvykdytÄ piniginę prievolę reglamentuoja įstatymas – iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistinos 5 % dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme -2017-04-27 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai- 145,41 Eur (4847x3/100=145,41) ( (LR CPK 93str.) ir advokato iÅ¡laidos, kurios atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kinys patenkintas apie 22 proc.

– 132 Eur. ( CPK 98 str.).Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290) (CPK 96 str. 6 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovės J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) UAB „Tomuvos didmena“, į.k. 300034906, adresas J.

Savickio g. 4, Vilnius naudai 4847 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2017-04-27 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti iÅ¡ atsakovės J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 141,41 Eur ( vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 41 ct) žyminio mokesčio ir 132 Eur ( vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt du eurus) advokato iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

  Teisėja                                                                                              Rūta Jankauskaitė-Jocė