2018-04-04 Nr. AB-6870-3-61-3-02394-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3586-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02394-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. K. (K. K.), M. K. (M. K.), E. K. (E. K.), atstovaujamų jų įstatyminio atstovo G. K. (G. K.), I. K. (I. K.) ir G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. K., M. K. ir E. K., atstovaujamų jų įstatyminio atstovo G. K., I. K. ir G. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai K. K., M. K., E. K., atstovaujami jų įstatyminio atstovo G. K., I. K. ir G. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) kontrolės skyriaus 2017 m. birželio 28 d. sprendimų Nr. (15/5-2)11U-979 (01056) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos pilietei I. K.; 2) panaikinti Migracijos departamento kontrolės skyriaus 2017 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-980 (01050; 01052 01053, 01055) dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų Rusijos Federacijos piliečiams G. K., K. K., M. K. ir E. K..

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad Migracijos departamento kontrolės skyrius 2017 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-2)11U-979 (01056) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos pilietei I. K., panaikinimo, sprendimus Nr. (15/5-2)11U-980 (01050, 01052, 01053, 01055) dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų Rusijos Federacijos piliečiams G. K., K. K., M. K. ir E. K. panaikinimo (toliau - ir Sprendimai). Sprendimuose nurodytas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo I. K. ir G. K. teisinis pagrindas - Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktas.

3. Pareiškėjų teigimu, priimti sprendimai yra nepagrįsti, nes atsakovas, spręsdamas, ar uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vamai“ atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vadovavosi Įstatymo redakcija, galiojančia skundžiamų sprendimų priėmimo metu, o ne senąja Įstatymo redakcija, kuri numatė reikalavimą dėl visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Pažymėjo, kad 2016 m. balandžio 26 d. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo nurodyta tikrovę atitinkanti informacija apie UAB „Vamai“ tuometinę veiklą ir darbuotojų skaičių, tačiau po prašymo pateikimo pasikeitus situacijai, galimai tam tikrą laiko tarpą UAB „Vamai“ neatitiko Įstatymo reikalavimų. Tačiau aplinkybės, dėl kurių buvo priimti skundžiami sprendimai, nebuvo pasikeitusios.

4. Migracijos departamentas skundžiamus sprendimus priėmė neatlikęs išsamaus UAB „Vamai“ veiklos patikrinimo, jie nebuvo iškviesti teikti paaiškinimų, todėl ginčijami sprendimai priimti formaliai, tik pagal oficialius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinės sistemos duomenis, neatsižvelgiant į tai, kad UAB „Vamai“ nuo įsteigimo momento nė karto nėra sustabdžiusi veiklos, visada dirbo ir dirba pelningai, vykdo teisėtą veiklą.

5. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra UAB „Krismarkas“ akcininkas, jam priklauso 33 proc. minėtos bendrovės akcijų, joje dirba nuo 2013 m. gruodžio 9 d. (jis direktorius, o sutuoktinė - direktoriaus pavaduotoja), be pareiškėjų minėtoje bendrovėje dar dirba penki asmenys, jiems mokamas darbo užmokestis. Jis taip pat yra UAB „Duolga“ akcininkas ir vadovas (direktorius), jam priklauso 67 proc. minėtos bendrovės akcijų, kurios įgytos santuokos metu, todėl jos yra pareiškėjų bendroji jungtinė nuosavybė. Minėtoje bendrovėje be jo dar dirba trys darbuotojai, kuriems mokamas darbo užmokestis. Pareiškėjų teigimu, UAB „Vamai“, UAB „Krismarkas“ ir UAB „Duolga“ atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytus reikalavimus, taigi skundžiami sprendimai, kuriais panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjams ir jų vaikams (taip pat pareiškėjams) yra nepagrįsti, todėl naikintini.

6. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas ginčijamus sprendimus priėmė neatsižvelgęs į Įstatymo 128 straipsnio 3 punkte įtvirtintas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos arba dėl kurių sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju priėmė skundžiamus sprendimus, kuriais pareiškėjams panaikinti leidimai laikinai gyventi (o panaikinus pareiškėjui, atitinkamai, buvo panaikinti ir pareiškėjų nepilnamečių vaikų leidimai laikinai gyventi) todėl, kad atlikus patikrinimą dėl UAB „Vamai“ darbuotojų, nustatyta, kad UAB „Vamai“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų – įmonėje nėra įsteigta trijų darbo vietų, kuriose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, o UAB „Vamai“ dirbusios Lietuvos Respublikos pilietės ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenanti užsienietė buvo atleistos 2016 m. gruodžio 23 d., tačiau ir iki atleidimo joms nebuvo mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. A. Z. nuo 2016 m. liepos mėn. buvo mokamas 190 Eur dydžio darbo užmokestis, O. K. nuo 2016 m. spalio mėn. 190 Eur dydžio darbo užmokestis, R. V. nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. darbo užmokestis nebuvo mokamas.

9. Atkreipė dėmesį, kad iš esmės visą ginčijamais sprendimais panaikintų leidimų laikotarpį (t. y. 12 mėnesių) UAB „Vamai“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, o darbuotojams darbo užmokestis sumažintas beveik iš karto pareiškėjams išdavus leidimą laikinai gyventi. Šios aplinkybės, įvertintos duomenų visumoje, sudarė pagrindą pagrįstiems įtarimams, kad duomenys, kuriuos pareiškėjai pateikė norėdami gauti leidimą, neatitinka tikrovės. Pareiškėjai, kreipdamasi dėl leidimo, deklaravo, kad ketina vykdyti teisėtą veiklą pagal Įstatymo reikalavimus, įmonėje visą darbo laiką dirbs trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, tačiau darbuotojai buvo atleisti ir 12 mėnesių įmonė neatitiko Įstatymo reikalavimų. Atsižvelgus į tai, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, ginčijami sprendimai atitinka ir teisingumo bei protingumo principus ir jie neužkerta kelio pareiškėjams teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

10. Pareiškėjų skundo argumentai dėl UAB „Vamai“ veiklos neturi teisinės reikšmės, nes ginčijami sprendimai priimti tuo pagrindu, kad UAB „Vamai“, atleidus darbuotojus, neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, o ne dėl to, kad UAB „Vamai“ nevykdo veiklos ar yra fiktyvi. Nors pareiškėjai skunde mini, kad UAB „Krismarkas“, UAB „Duolga“ atitinka Įstatymo 45 straipsnio reikalavimus, nagrinėjamu atveju ši aplinkybė neturi reikšmės, kadangi pareiškėjai kreipėsi dėl leidimo gyventi būtent dėl teisėtos veiklos vykdymo UAB „Vamai“, šiuo pagrindu jiems leidimai ir buvo išduoti. Taip pat ginčijamais sprendimais nėra sprendžiamas pareiškėjų grąžinimo ar išsiuntimo į užsienio valstybę klausimas, todėl skundo teiginiai dėl Įstatymo 128 straipsnio taip pat neturi teisinės reikšmės.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 26 d. pareiškėjai, ketindami ir toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymais pakeisti leidimus laikinai gyventi pareiškėjai pateikė galiojančius kelionės dokumentus, UAB „Vamai“ įstatus, akcijų pasirašymo sutartį, akcininkų sąrašą, balansą, trijų įmonės darbuotojų, Lietuvos Respublikos piliečių ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančios užsienietės, darbo sutartis, dokumentus, patvirtinančius turimas pragyvenimo lėšas ir gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje, ir kitus dokumentus.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašymai su visa medžiaga persiųsti į Migracijos departamentą, kurio Imigracijos reikalų skyrius, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016 m. birželio 7 d. priėmė sprendimus pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi, ir išduoti jiems naujus leidimus laikinai gyventi, galiojančius dvejus metus, o Migracijos valdyba 2016 m. birželio 8 d. išdavė leidimus laikinai gyventi LT7391249, galiojantį iki 2017 m. liepos 17 d., LT7391252, LT7391251, LT7391250, LT7391248, galiojančius iki 2017 m. lapkričio 27 d.

14. Migracijos departamentas, patikrinęs duomenis apie UAB „Vamai“ dirbančius asmenis Sodros informacinėje sistemoje, nustatė, kad šioje bendrovėje nėra dirbančių asmenų, ir nors joje dirbusios Lietuvos Respublikos pilietės ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenanti užsienietė buvo atleistos 2016 m. gruodžio 23 d., tačiau iki atleidimo dienos joms nebuvo mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis: A. Z. nuo 2016 m. liepos mėnesio mėnesinis atlyginimas sumažintas iki 190 eurų (neatskaičius mokesčių), R. V. nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio nebuvo mokamas darbo užmokestis, O.

K. nuo 2016 m. spalio mėnesį buvo sumažintas atlyginimas iki 190 eurų per mėnesį. Atsižvelgęs į šiuos duomenis, Migracijos departamentas sprendė, kad UAB „Vamai“ atitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus tik šios bendrovės dalyvių prašymų pakeisti jiems leidimus laikinai gyventi nagrinėjimo laiku, o jiems išdavus leidimus laikinai gyventi šioje bendrovėje nuo 2016 m. liepos mėnesio nebuvo visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių.

Migracijos departamentas sprendė, kad pareiškėjai kreipdamiesi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Vamai“ veiklą, jos darbuotojų darbą ir pagrindinį jų buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą, todėl sprendė, kad pareiškėjai tik siekė atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus gauti leidimą laikinai gyventi, o ne užsiimti realia teisėta veikla UAB „Vamai“. Nustatęs, kad pareiškėjai neturi ekonominių, socialinių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, UAB „Vamai“ skola Sodros biudžetui 2017 m. birželio 26 d. sudarė 192,56 Eur, bei įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir surinktą medžiagą, kuri patvirtina, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi UAB „Vamai“ nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečiu ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių bei atsižvelgęs į tai, kad netrukus po to, kai pareiškėjams buvo išduoti leidimai laikinai gyventi UAB „Vamai“ nebuvo visą darbo dieną dirbančių darbuotojų, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjai, kreipdamiesi dėl leidimų laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Vamai“ veiklą, jų darbą minėtoje bendrovėje ir pagrindinį jų buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą, todėl vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, pareiškėjų atžvilgiu priėmė skundžiamus sprendimus, kuriais panaikino jiems išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

15. Teismas, remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, jog pareiškėjams leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti 2016 m. birželio 7 d., Migracijos departamentas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo pakeitimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, sprendimus dėl pareiškėjams išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo priėmė vadovaujantis iki Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikinti paaiškėjus, kad jie neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes netrukus po to, kai pareiškėjams buvo išduoti leidimai laikinai gyventi UAB „Vamai“ nebuvo visą darbo dieną dirbančių darbuotojų ir dėl to, jog pareiškėjai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie UAB „Vamai“ veiklą, jų darbą minėtoje bendrovėje ir pagrindinį jų buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą, kadangi iki atleidžiant UAB „Vamai“ darbuotojus, jiems buvo sumažintas atlyginimas.

16. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjai skunde teigia, kad aplinkybės, kuriomis remiantis jie gavo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nepasikeitė, tačiau pareiškėjai nepateikė teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokį jų teiginį. Atkreipė dėmesį, kad patikslintame skunde pareiškėjai pripažino, jog kurį laiką neatitiko Įstatymų reikalavimų, kai situacija UAB „Vamai“ buvo pasikeitusi. Išanalizavęs bylos medžiagą bei atsižvelgęs į tai, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio, Įstatyme nėra nustatytų jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, be to, kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą, teismas vertino, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjų deklaruoti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, pareiškėjai siekė atitikti Įstatyme nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o ne užsiimti ūkine-komercine veikla Lietuvoje. Byloje surinkta įrodymų visuma (nuo 2016 m. liepos mėnesio, po to kai pareiškėjai gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, UAB „Vamai“ nebuvo visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, o iki darbuotojų atleidimo jiems buvo sumažinti mokami atlyginimai iki 190 Eur) leidžia spręsti, jog Migracijos departamentas ginčijamuose sprendimuose pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai, teikdami prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl visos abejonės dėl pareiškėjų nurodyto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos.

17. Teismas sutiko su Migracijos departamento pozicija, jog pareiškėjų argumentai, kad skundžiami sprendimai yra nepagrįsti, nes jis neįvertino, jog kitos bendrovės (UAB „Krismarkas“ ir UAB „Duolga“), kuriose pareiškėjas turi akcijų ir pareiškėjai užima vadovaujamas pareigas, atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, nes pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti dėl jų veiklos UAB „Vamai“, o ne dėl veiklos ir jų darbo nurodytose kitose bendrovėse. Aplinkybė, kad pareiškėjai turi akcijų kitose pagal Lietuvos Respublikos teisę įsteigtose bendrovėse ir jiems buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neturi tiesioginio ryšio. Teismas pažymėjo, kad ginčijamais sprendimais nėra sprendžiamas pareiškėjų grąžinimo ar išsiuntimo į Rusijos Federaciją klausimas, todėl skundo teiginiai dėl Įstatymo 128 straipsnio taip pat neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Teismas nesutiko su pareiškėjų skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas priėmė skundžiamus sprendimus neatlikęs išsamaus tyrimo dėl UAB „Vamai“ veiklos, pareiškėjai nebuvo iškviesti teikti paaiškinimų. Teismas pažymėjo, kad skundžiami Sprendimai priimti ne įmonės fiktyvumo ar asmenų įdarbinimo fiktyvumo pagrindu, t. y. ne dėl to, kad UAB „Vamai“ nevykdo teisėtos veiklos, o nustačius, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes UAB „Vamai“ nuo 2016 m. liepos mėn., kai tik pareiškėjai gavo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nedirbo Įstatyme nustatytas Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių skaičius. Todėl pareiškėjų argumentai, susiję su UAB „Vamai“ veiklos vykdymu yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl skundžiamų Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustačius, kad ginčijami sprendimai priimti vadovaujantis oficialiais Sodros informacinės sistemos duomenimis ir nenustačius pagrindų, leidžiančių abejoti tokių duomenų patikimumu, teismas vertino, jog Migracijos departamento valstybės tarnautojui, nagrinėjančiam užsieniečio bylą, nekilo besąlyginė pareiga kreiptis į pareiškėjus dėl papildomų paaiškinimų pateikimo.

19. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, konstatavo, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, todėl juos naikinti nėra pagrindo.

III. 20. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą tenkinti.

21. Pareiškėjai apeliaciniame skunde paaiškina, kad skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog Migracijos departamento sprendimas yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis, o ne objektyviais faktais ir aplinkybėmis. Tačiau teismas nevertino jų nurodytų aplinkybių, taip pat to, kad Migracijos departamentas neatliko išsamaus įmonės veiklos patikrinimo, nekvietė jų teikti paaiškinimų, sprendimą priėmė formaliai, tik pagal patikrinimą Sodros duomenų bazėje.

22. Pareiškėjai su 3 nepilnamečiais vaikais atvyko į Lietuvą 2013 metais, įkūrė verslą, vaikai pradėjo lankyti mokyklą, darželį. Išsinuomojo butą, patalpas verslui iki 2020 metų, kuriose teikia šokių, jogos ir kalanetikos užsiėmimus, samdė pedagogus. Įmonė dirba jau 4 metus. Kadangi nežinojo visų įstatymų, draugai patarė jungtis su jų įmone ir gauti leidimus laikinai gyventi kaip bendros įmonės dalyviai. Jie sutiko ir 2013 metais gavo leidimus laikinai gyventi, o 2014 metais jau įregistravo savo įmonę, 2015 metais Migracijos valdybos pareigūnai tikrino jų veiklą ir nustatė, kad jie atitinka visus reikalavimus. Kasmet tvarkingai keitė leidimus gyventi. Akcentuoja, kad bendrovė yra įsteigta nuo 2013 m., niekada nėra sustabdžiusi veiklos, visada dirbo ir dirba pelningai. Taigi aplinkybės, dėl kurių jiems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, nepasikeitė.

23. Atsakovo Sprendimai priimti nepatikrinus bendrovės veiklos, neprašant pateikti jų paaiškinimų, iš anksto neįspėjant apie tokius kardinalius pasikeitimus jų gyvenime. Panaikinus leidimus, žlugdomas jų šeimos gyvenimas, į verslą investuotos lėšos.

24. Pažymi, kad Migracijos departamento kontrolės skyrius, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų, t. y. valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Kontrolės skyriaus priimtas sprendimas, neatlikus teisės aktais nustatytų procedūrų, nesudarius galimybių pateikti paaiškinimus, pagrįstas prielaidomis, neatsižvelgus į Įstatymo 128 straipsnio 3 punkte įtvirtintas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę ar išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos arba dėl kurių sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas atsižvelgiant į esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą. Pareiškėjai augina tris vaikus, du iš jų lanko mokyklą, trečias – lietuvišką vaikų darželį. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai, t. y. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

25. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

26. Atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjų skundą. Papildomai nurodo, kad teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais teismo išvados yra grindžiamos. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

27. Atsakovas pažymi, kad pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo išdavimo pagrindą, užsienietis privalo gauti naują leidimą. Šiuo atveju pasikeitus esminėms aplinkybėms, lėmusioms leidimo išdavimą (atleidus darbuotojus), pareiškėjai privalėjo gauti naują leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teikia paaiškinimus dėl prašymo dėl leidimo gyventi pateikimo, tačiau apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės įvyko po ginčijamo sprendimo priėmimo, jos susijusios ne su ginčijamais sprendimais, todėl nevertintinos.

28. Atsakovas akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstą sprendimą, todėl prašo jį palikti galioti, pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento kontrolės skyriaus 2017 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. (15/5-2)11U-979 (01056) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos pilietei I. K., panaikinimo“ ir 2017 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. (15/5-2)11U-980 (01050; 01052; 01053; 01055) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų Rusijos Federacijos piliečiams G. K., K. K., M. K. ir E. K. panaikinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, šio įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalis ir 2, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28 straipsnius, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Tačiau pagal šio straipsnio 2 dalį, užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4530-624/2017, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

32. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

33. Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, o 14 punkte – jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

34. Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, o 7 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios buvo nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

35. Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

36. Nagrinėjamu atveju ginčijami Sprendimai priimti nustačius, kad UAB „Vamai“ neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų (nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių).

37. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Sodros informacinės sistemos duomenimis, UAB “Vamai” nėra dirbančių asmenų. Nors joje dirbusios Lietuvos Respublikos pilietės ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenanti užsieniete buvo atleistos 2016 m. gruodžio 23 d., tačiau iki atleidimo dienos joms nebuvo mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis: A. Z. nuo 2016 m. liepos mėnesio mėnesinis atlyginimas sumažintas iki 190 eurų (neatskaičius mokesčių), R. V. nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio nebuvo mokamas darbo užmokestis, O. K. nuo 2016 m. spalio mėnesį buvo sumažintas atlyginimas iki 190 eurų per mėnesį. Be to, UAB „Vamai“ skola Sodros biudžetui 2017 m. birželio 26 d. sudarė 192,56 Eur.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti duomenys patvirtina Migracijos departamento išvadą, kuriai pagrįstai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad patikrinimo metu UAB “Vamai” nebuvo trijų darbo vietų, kuriose visą darbo laiką dirbo Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, t. y. bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, o pareiškėjai neatitinka sąlygų, kurios nustatytos laikinam leidimui gyventi gauti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu.

39. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl įrodymų vertinimo pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų visumos (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-95/2012, 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011).

41. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino tuos pačius dokumentus, kuriuos vertino Migracijos departamentas ir kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas. Teismas išsamią įrodymų visumos analizę atliko pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis) ir sprendime motyvuotai pagrindė padarytas išvadas. Abstraktūs argumentai, jog pareiškėjų netenkina įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, o padarytos išvados yra nepagrįstos. Pareiškėjai kitų teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nenurodė.

42. Vertindama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamų Sprendimų atitikimo Viešojo administravimo įstatyme keliamiems reikalavimams, teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinusi ginčijamų sprendimų turinį, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad jis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjai teigia, jog atsakovas turėjo pareigą paprašyti papildomų įrodymų ar paaiškinimų ir tik po to priimti sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, pareiškėjai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie leistų kitaip įvertinti Sprendimo motyvus. Be to, teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų.

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjų argumentai, susiję su jų veikla UAB „Krismarkas“ ir UAB „Duolga“, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti dėl jų veiklos UAB „Vamai“, o ne dėl veiklos ir jų darbo nurodytose kitose bendrovėse. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad leidimų laikinai gyventi panaikinimas savaime neužkerta kelio užsieniečiams vykdyti akcininko pareigų, nes užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (žr., pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014). Be to, pažymėtina, kad ginčijami sprendimai neužkerta pareiškėjams kelio teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu jie atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir sąlygas.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi ir pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, susiję su Įstatymo 128 straipsniu, kadangi šioje byloje nesprendžiamas pareiškėjų grąžinimo ar išsiuntimo į Rusijos Federaciją klausimas.

46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų K. K. (K. K.), M. K. (M. K.), E. K. (E. K.), atstovaujamų jų įstatyminio atstovo G. K. (G. K.), I. K. (I. K.) ir G. K. (G. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius