8e865b15-acd9-4a7d-a24a-8a36bbbbbf28 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-155-392/2021 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02023-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos ir atsakovės E. K.-M. individualios įmonės apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos ieškinį atsakovei E. K.-M. individualiai įmonei dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 81 338,22 Eur skolÄ , 3 569,24 Eur delspinigių, 8 procentų metines palÅ«kanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovė su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovei VÅ¡Ä® Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai iÅ¡ atsakovės E. K. – M. individualios įmonės 8 470 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 25 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 158,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 4. IeÅ¡kovė (apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės 81 338,22 Eur skolos, 3 569,24 Eur delspinigių už praleistÄ terminÄ apmokėti atitinkamas sÄ skaitas, 8 proc. dydžio metines palÅ«kanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, sumokėtus žyminius mokesčius bei bankų komisinius mokesčius už žyminio mokesčio sumokėjimÄ , iÅ¡laidas advokato pagalbai; visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuomos sutarties tekstÄ , tikruosius Å¡alių ketinimus ir jų pareigas po sutarties pasiraÅ¡ymo, tačiau nepagrįstai sprendė ir pasisakė dėl reikalavimui prievolę įvykdyti natÅ«ra taikytų sutartinę atsakomybę reglamentuojančių materialiosios teisės normų, todėl pažeidė CK 1.138 straipsnio 4 punkto, 6.59 straipsnio, 6.213 straipsnio 1 dalies, 6.477 straipsnio 1 dalies, 6.487 straipsnio 1 dalies, 6.530 straipsnio 1 dalies normas bei kardinaliai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Apžvalga aprobuotos teismų praktikos.

Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo nesprendė ir supainiodamas jį su reikalavimu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, ieÅ¡kovės nenaudai neleistinai susiaurino Å¡io ginčo ribas. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė liko neiÅ¡klausyta teisme. 4.2. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į bylÄ ir nepagrįstai nenustatė, kad iÅ¡ ieÅ¡kiniu reikalaujamos 81 338,22 Eur skolos už 2019 m. balandžio - spalio mėn., 2020 m. sausio - balandžio mėn. nuomÄ bei komunalines paslaugas, nesumokėta pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ suma sudarė 25 789,18 Eur, kaip buvo nurodyta ieÅ¡kinyje pateiktoje Lentelėje Nr.

2. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kurioje buvo atmestas ieÅ¡kovės 55 549,04 Eur (81 338,22 – 25 789,18) dydžio reikalavimas įpareigoti nuomininkÄ Ä¯vykdyti sutartinę prievolę natÅ«ra – priteisti skolÄ už 2019 m. gegužės - spalio mėn., 2020 m. sausio - vasario mėn. nuomÄ bei komunalines paslaugas, taip pat 2020 m. kovo - balandžio mėn. nuomos mokesčių indeksacijÄ . 4.3. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje, netyręs jokių įrodymų, bet pasikliovęs vieninteliu atsakovės vadovės nurodymu teismo posėdžio metu.

Teismas netyrė jokių ieÅ¡kovės pateiktų skolos dokumentų bei nereikalavo iÅ¡ atsakovės vadovės, kad ji pagrįstų savo teiginį. Todėl teismas vadovavosi atsakovės vadovės teiginiu, kuris yra melagingas ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Be to, iÅ¡ atsakovės priteisdamas nuomos mokestį už 2020 m. kovo – balandžio mėn. (2 mėn. x 3 500 Eur ir PVM), iÅ¡ viso 8 470 Eur, teismas be jokių motyvų nepriteisė indeksuotos priteistos nuomos mokesčio dalies, kurios atsakovė neneigė ir kuri buvo sutarta Sutarties Bendrosios dalies 4.1 punkte bei įtraukta į ginčo sÄ skaitas.

Teismas taip pat nepateikė visiÅ¡kai jokių motyvų, kodėl iÅ¡ atsakovės nepriteisia komunalinių mokesčių už jos naudojamose patalpose suteiktas komunalines paslaugas pagal ieÅ¡kinio Lentelėse Nr. 2 ir 3 nurodytas bei su ieÅ¡kiniu pridėtas ginčo sÄ skaitas. 4.4. Sutarties Bendrosios dalies 11.5 punkte numatyta, kad jei Nuomininkas laiku ir/ar tinkamai nesumoka Nuomotojui Nuomos mokesčio ir/ar Papildomų iÅ¡laidų, susijusių su Turtu, Nuomininkas privalo sumokėti Nuomotojui delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo vėluojamos apmokėti sumos.

IeÅ¡kovė reikalavo priteisti 3 477,64 Eur dydžio delspinigius (per pirmÄ sias deÅ¡imt vėlavimo dienų 0,03 procento dydžio, o už vėlesnes nei deÅ¡imta vėlavimo dienas sutartus 0,1 procento dydžio) pagal pateiktÄ apskaičiavimÄ , o teismas Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Apeliantės nuomone, tenkindamas pagrindinį ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯vykdyti nuomininko piniginę prievolę natÅ«ra, teismas turėjo tenkinti ir savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl sutartinės atsakomybės taikymo, tačiau Å¡io reikalavimo atmetimo nemotyvavo. 4.5.

Nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nekilnojamojo daikto nuomos mokesčio sumažinimo nebuvo keliamas ir nagrinėjamas. Nesant jokio atsakovės pareiÅ¡kimo, teismas iÅ¡nagrinėjo ir sutiko su atsakovės argumentais, kad atlikti pagrindinių neatskiriamų turto pagerinimų darbų negalėjo, neva, dėl ieÅ¡kovės nepakankamo bendradarbiavimo, todėl dėl atsakovės pareigos neįvykdymo yra, neva, abipusė bylos Å¡alių kaltė. Apeliantės nuomone, nepareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo CPK nustatyta tvarka, atsakovės nurodyti atsikirtimai nesuteikė teismui pagrindo keisti Sutarties sÄ lygas ir atsisakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį įpareigoti atsakovę vykdyti nuomininko prievoles natÅ«ra.

Teismas taip pat pažeidė ieÅ¡kovės teisę į teisingÄ teismo procesÄ , nes neturėdamas jokio teisėto pagrindo ieÅ¡kinį atmesti, ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo iÅ¡ esmės nesprendė, o atsakovės nepareikÅ¡tÄ reikalavimÄ tenkino, todėl ieÅ¡kovė neteko galimybės pateikti atsiliepimÄ Ä¯ neteisėtus ir nepagrįstus atsakovės pareiÅ¡kimus bei tinkamai pasisakyti dėl bylos nagrinėjimo metu neiÅ¡nagrinėtų aplinkybių. 4.6. Apeliantė nesutinka su nepagrįstais atsakovės kaltinimais dėl nebendradarbiavimo.

Pažymi, kad deklaratyvÅ«s atsakovės teiginiai ir jais grindžiamos aplinkybės nėra ir negali bÅ«ti laikomos teisėtu pagrindu paneigti sutartinei atsakovės piniginei prievolei natÅ«ra – skolos pagal Sutartį už nuomÄ bei komunalines paslaugas sumokėjimui. Nesutikdama su sprendimu, ieÅ¡kovė yra verčiama savo argumentus dėstyti apeliaciniame skunde, neiÅ¡klausius jų pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu. Toks ieÅ¡kovės procesinių teisių į teisminę gynybÄ bei į tinkamÄ teismo procesÄ apribojimas taip pat laikytinas esminiu. 4.7.

Apeliantės nuomone, teismo išvados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu, bet išimtinai atsakovės argumentais, nepagrįstais jokiais įrodymais, bei pavieniais įrodymais, nepašalinant šių įrodymų prieštaravimo kitiems, nepaaiškinant, kodėl vieniems įrodymams suteikiamas pirmumas prieš kitus. Teismas vertino įrodymus su išankstiniu nusistatymu, nelogiškai, absurdiškai ir tik ieškovės nenaudai, kuri buvo apkaltinta nebendradarbiavimu, nors tiek ieškovės pateikti teismui įrodymai, tiek atstovų pozicija teisme buvo ta, kad ieškovė neprieštaravo atsakovei ir nesudarė jokių kliūčių darbams atlikti.

Tokiu būdu teismas neįvertino akivaizdžių teismo nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, bet priešingai juos pakeitė (falsifikavo). Teismas buvo išskirtinai šališkas ieškovės atžvilgiu, nes nepagrįstai nevertino jos pateiktų įrodymų, kuriuos teismų praktika nurodo vertinti, o savo vertinimus pateikė nesilaikydamas įrodymų lygybės principo, ieškovės įrodymus nemotyvuotai atmesdamas, o atsakovės pateiktus įrodymus laikydamas svaresniais, savo išvadas nepagrįsdamas jokiais įrodymais arba pagrįsdamas tarpusavyje prieštaraujančiais ar su jo išvadų nepagrindžiančiais įrodymais.

5. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. PraÅ¡o prijungti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Apeliantė nurodo, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. savo komercinės veiklos, susijusios su gintaro dirbinių ir lino audinių prekyba nuomojamose patalpose realiai nevykdė dėl Å¡alyje įvestų griežtų prekybos ribojimų karantino laikotarpiu.

Dėl pasaulyje esančios pandemijos nuomininko klientų sumažėjo, bendrovė negaudavo pajamų. Apeliantė prašė nuomotojÄ bendradarbiauti ir dėl esamos pandemijos taikyti nuolaidÄ nuomos mokesčiui nuo kovo 1 d., kad nuomininkas galėtų kreiptis dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms, tuo pačiu esant finansiniam sunkumams galėtų atsiskaityti su nuomotoju. Bet ieÅ¡kovė (nuomotojas) nepaisė tokio praÅ¡ymo ir nepagrįstai atsisakė taikyti nuolaidÄ .

Atsakovė nepagrįstai dėl Ekonomo tarnybos netinkamos veiklos negavo ir Å¡iuo metu negali gauti valstybės kompensacijos, kuri bÅ«tų skirta bÅ«tent ieÅ¡kovei ir tokiu bÅ«du bÅ«tų sumokėta patalpų nuoma už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. 5.2. Apeliantės nuomone, teismas iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinį, neatsižvelgė į buvusius Å¡alių bendradarbiavimo ypatumus, neįvertino ilgametės Å¡alių tarpusavio bendradarbiavimo praktikos, nepagrįstai priteisė nuomos mokesčio skolÄ už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. balandžio 22 d.

Nagrinėjamu atveju bÅ«tent ieÅ¡kovė savo veiksmais suformavo pagrindÄ nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei nemokėti nuomos mokesčio, nes atsisakė taikyti 50 proc. nuolaidÄ nuomos mokesčiui. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo, proporcingumo principais pagrįstai galėjo daryti iÅ¡vadÄ , jog dėl pandemijos paskelbto karantino atsiradusius nuostolius Å¡alys turėtų dalintis lygiomis dalimis. Juo labiau, kad Å¡alių derybose pati ieÅ¡kovė sutiko, jog nesant ieÅ¡kinyje nurodytos skolos, už visÄ laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. bÅ«tų neskaičiuotas nuomos mokestis (t. y. kita mokesčio dalis bÅ«tų sumokėta gavus Valstybės paramÄ ). 5.3.

Dėl viruso COVID-19 pandemijos yra pagrindas konstatuoti ir nenugalimos jėgos aplinkybes, nes:

1) sudarant sutartį tokios pandemijos atsakovė negalėjo protingai numatyti;

2) dėl nurodytų aplinkybių atsakovė objektyviai nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. dėl karantino nuomojamose patalpose visiškai negalėjo vykdyti veiklos;

3) atsakovė tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ir negalėjo užkirsti joms kelio;

4) atsakovė nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ir jų padarinių atsiradimo rizikos. Todėl ir Å¡iuo pagrindu atsakovei negalėjo bÅ«ti priteista skola už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. 5.4. Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys teismo buvo priimtas 2020 m. gegužės 20 d. Su pradiniu ieÅ¡kiniu patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas reikalavimas pateiktas nebuvo. Taigi jeigu bÅ«tų tenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti skolÄ nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. balandžio 22 d., tai sutinkamai su esamu teisiniu reglamentavimu ir pagal kasacinio teismo praktikÄ atsakovė privalėtų mokėti paskaičiuotÄ skolÄ nuo 2020 m. kovo 1 d. ir procesines palÅ«kanas nuo patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 20 d.

Priteisdamas procesines palūkanas pirmosios instancijos teismas sprendimu netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo jų taikymo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 8 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo privalo būti panaikinta.

6. IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, atsisakyti priimti su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus, o juos priėmus sudaryti galimybes ieÅ¡kovei dėl jų pasisakyti, tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad atsakovės vadovė nedetalizavo nei teismui, nei byloje dalyvaujantiems asmenims, kokiu pagrindu ji atsisako mokėti nuomos mokestį nuo 2020 m. kovo mėn., taip pat tokių argumentų nėra nurodyta ir atsakovės atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį.

Pirmosios instancijos teismo nagrinėto ginčo ribose atsakovė nenurodė jokių kitų motyvų tik tariamÄ ieÅ¡kovės nebendradarbiavimÄ vykdant ginčo Sutartį, kurį teismo prašė įvertinti taikant sutartinę civilinę atsakomybę ir sutarties galiÄ reglamentuojančias teisės normas. Kitų nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvų, kuriuos atsakovė nurodo apeliaciniame skunde, ji nenurodė pirmosios instancijos teisme, jų pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, dėl jų ieÅ¡kovė negalėjo pasisakyti ir nepasisakė pirmosios instancijos teisme.

Apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės nepagrįstai siekiama iÅ¡plėsti Å¡ios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas ir įrodinėti tokias aplinkybes, kurios nebuvo pirmosios instancijos teisme įrodinėjamos ir apskritai nebuvo pateiktos teismui, o tokie veiksmai įstatymų leidėjo yra draudžiami. IeÅ¡kovė laikosi pozicijos, kad jokie po ginčo pradžios tarp Å¡alių įvykę veiksmai ar susiraÅ¡inėjimas yra ne sÄ sajÅ«s su nagrinėjama byla ir negali paneigti atsakovės skolos, nebent bÅ«tų pagrindas nutraukti Å¡iÄ bylÄ taikos sutartimi.

Atsakovė neįrodė (ir neįrodinėjo) nei vienos iÅ¡ bÅ«tinų aplinkybių CK 6.183 straipsnio 2 dalies taikymui. Nesutinka su atsakovės pozicija, kad pagal esamÄ teisinį reglamentavimÄ ir sutinkamai su teismų praktika nagrinėjamu individualiu atveju dėl viruso COVID-19 pandemijos yra pagrindas konstatuoti ir nenugalimos jėgos aplinkybes, todėl ir Å¡iuo pagrindu negalėjo bÅ«ti priteista skola už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 22 d., nes nėra tokio teisinio reglamentavimo ir/ar teismų praktikos viruso COVID-19 pandemijÄ konstatuoti kaip nenugalimos jėgos aplinkybes.

7. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, tenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ , priimti pridedamus įrodymus, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė nagrinėjamam ginčui praÅ¡o taikyti CK 6.213 straipsnio nuostatas ir netaikyti CK 6.259 straipsnio, t. y. nurodo, kad ji patikslintu ieÅ¡kiniu pateikė reikalavimÄ Ä¯vykdyti sutartį natÅ«ra ir netaikyti sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygos – kreditoriaus kaltės. Bet iÅ¡analizavus skundžiamÄ teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio dalykÄ ir apeliacinio skundo motyvus atsakovė nemato pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ , nes ieÅ¡kinio faktinis pagrindas ir dalykas nesuponuoja galimybės taikyti iÅ¡imtinai tik CK 6.213 straipsnio nuostatas.

Nagrinėjamu atveju, be kita ko, yra pagrindas taikyti CK 6.212 straipsnio 2 dalies ir CK 6.259 straipsnio normas ir nesivadovauti CK 6.213 straipsniu (reikalavimas įvykdyti sutartį natÅ«ra), nes pasiraÅ¡ant sutartį Å¡alių lÅ«kesčiai buvo iki 2020 m. spalio 23 d. mokėti/gauti 3 500 Eur nuomos mokestį ir patalpas pritaikyti atsakovės veiklai. Be to, tokios prievolės įvykdymas natÅ«ra labai komplikuotų atsakovės padėtį ir brangiai kainuotų (CK 6.213 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, spręsdamas dėl CK 6.259 straipsnio normos taikymo sÄ lygų buvimo nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ingai negu teigiama ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų ir dalyje atmesti ieÅ¡kinį sprendimÄ priėmė teisėtÄ .

Å alių ginčas kilo ne tik dėl sutarties sÄ lygų vykdymo, bet ir dėl to, kad atsakovė dėl įmonei taikomų COVID-19 prevencijos priemonių susidÅ«rė su laikinais finansiniais sunkumais, dėl kurių, nuo karantino pradžios negalėjo vykdyti įprastos veiklos, o ieÅ¡kovė nepaisant paskelbto karantino su patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal nekilnojamojo turto nuomos sutartį, todėl ieÅ¡kovė karantino metu pasirinko neleistinÄ ir aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 8. Apeliacinio proceso paskirtis laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismÄ asmens pasirinkimo. Pabrėžtina, kad CPK 27 straipsnio 1 punkte imperatyviai nurodoma, kad civilines bylas, kuriose ieÅ¡kinio suma didesnė kaip keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų, iÅ¡skyrus Å¡eimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai.

10. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, praÅ¡ydama iÅ¡ E. K.-M. individualios įmonės priteisti 53 751,27 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo, 334 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. E. K.-M. individualiai įmonei pateikus prieÅ¡taravimus, teismui buvo pateiktas patikslintas ieÅ¡kinys, kurio suma 84 957,46 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kinys jau jo pateikimo metu buvo adresuotas Vilniaus apygardos teismui.

11. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ pažeidė teismingumo taisykles. Vadovaujantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmÄ ja instancija nagrinėja apylinkės teismai, iÅ¡skyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Apygardos teismams pateikiami nagrinėti ieÅ¡kiniai, kai ieÅ¡kinio suma didesnė kaip keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų, iÅ¡skyrus Å¡eimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 439 straipsnis reglamentuoja skolininko prieÅ¡taravimų teikimo teismui tvarkÄ . CPK 439 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismo įsakymÄ iÅ¡davusio teismo, kuriam CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, nutartimi, kuria iÅ¡sprendžiamas Å¡io ieÅ¡kinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar atitinkama jo dalis ir prireikus byla perduodama pagal teismingumÄ . IÅ¡ minėtos įstatymo nuostatos turinio matyti, kad tokio pobÅ«džio byloje įstatyme nustatyta tvarka pateikto ieÅ¡kinio priėmimo klausimas iÅ¡sprendžiamas teismo įsakymÄ iÅ¡davusio teismo nutartimi.

Kartu tokia nutartimi iÅ¡sprendžiamas klausimas dėl teismo įsakymo panaikinimo, o taip pat prireikus svarstomas klausimas dėl bylos teismingumo ir jos perdavimo kitam teismui. Taigi, iÅ¡davus teismo įsakymÄ ir gavus skolininko prieÅ¡taravimus, nagrinėjamu atveju pareikÅ¡tas 40 000 Eur sumÄ virÅ¡ijęs ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti perduotas Vilniaus apygardos teismui.

12. Apeliacinės instancijos teismas neapsisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikintinas visa apimtimi, o byla perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ panaikinti. Civilinę bylÄ pagal pagal ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos ieÅ¡kinį atsakovei E. K.-M. individualiai įmonei dėl skolos, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo, perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Teisėjai Virginijus Kairevičius Danutė Kutrienė Tatjana Žukauskienė