2020-04-01 Nr. AB-6610-3-62-3-01049-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-853-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01049-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. Š. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas periodiškai buvo laikomas drausmės grupės sąlygomis ir kamerų tipo patalpose. Pareiškėjui paskirta nuobauda turėjo būti skaičiuojama nuo patalpinimo į kamerų tipo patalpas dienos. Pareiškėjui nuobaudos paskyrimo laikotarpiu išvykus iš pataisos įstaigos, laikotarpis, kurį jis nebūdavo pataisos namuose, jam grįžus būdavo pratęsiamas. Į nuobaudos skyrimo laikotarpį turi būti įskaičiuojamas laikotarpis, kuomet pareiškėjas būdavo išvykęs į tardymo izoliatorius. Kadangi toks įskaitymas nebuvo atliktas, pareiškėjas negalėjo gyventi paprastos grupės sąlygomis, buvo suvaržyta jo teisė pasimatyti su artimaisiais, gamintis maistą virtuvėlėje, pablogėjo sveikata, atsirado nemiga, nusilpo imuninė sistema, sutriko visavertis gyvenimas, t. y. jis patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Skiriant nuteistiesiems atlikti nuobaudas uždarosios zonos kamerų tipo patalpose yra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis. Taisyklių 207 punkte numatyta, kad laikas, kurį nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose arba pasiųstiems nuobaudą atlikti kalėjime, buvo perkelti gydytis į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, įskaitomas į nuobaudų atlikimo laiką, jeigu nuteistieji į šias gydymo įstaigas buvo perkelti ne dėl tyčinio savęs žalojimo. Jokių kitų išlygų ar sąlygų, kad būtų įskaitytas laikas, pavyzdžiui, nuteistajam vykstant konvojumi į teismo procesus, areštinę, apklausas ir pan., taip pat laikas, kai atliekant nuobaudą BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu už kitą drausmės pažeidimą atskiru nutarimu skiriama nuobauda, numatyta BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte, būtų įskaičiuotas į bendrą nuteistajam nutarimu paskirtos nuobaudos laiką, teisės aktai nenumato. Jei nuteistasis, atliekantis nuobaudą kamerų tipo patalpose, tuo pačiu laikotarpiu gauna naują nuobaudą, pirmoji nuobauda yra sustabdoma, kol nuteistasis atliks naujai paskirtą nuobaudą.

3.2. BVK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, atliekantys šio kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą, kamerų tipo patalpose laikomi po vieną, o jeigu nėra tokios galimybės, – po du ir į darbą nevedami. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti.

3.3. Pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybos skyriaus specialistus dėl pablogėjusios sveikatos, kurios blogėjimui galėjo daryti įtaką netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konsultuotas dėl nugaros skausmo, virškinamojo trakto negalavimų, konsultuotas neurologo, gydytas gydytojo urologo, kreipėsi į gydytoją psichiatrą dėl galvos skausmo, nemigos ir savęs žalojimosi, buvo gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatrijos skyriuje. Pareiškėjas įtrauktas į sustiprintą priežiūrą dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, todėl nuolat konsultuojamas psichologų. Pareiškėjas save žaloja ne dėl patirtų psichologinių sukrėtimų, o dėl to, kad linkęs manipuliuoti, siekia į save atkreipti dėmesį, kad vėliau tai galėtų panaudoti siekiant pasipelnyti kaltinant pataisos namus neveikimu ar netinkamomis laikymo sąlygomis.

3.4. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK buvo pažeisti, ir neįrodė, jog atsakovo atstovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą. Atsakovo atstovas laikėsi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose teisės aktų normose. Pareiškėjas skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo D. Š. skundą atmetė.

5. Teismas atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą ir reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2015 m. gegužės 23 d., atlyginimo priteisimo atmetė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo 2013 m. kovo 12 d., nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Pravieniškių PN-AK administraciją, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Pravieniškių PN-AK ar kitų institucijų reikiamą informaciją. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus, nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra teismo iniciatyva atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo. Pritaikęs 3 metų ieškinio senaties terminą teismas analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2015 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

6. Teismas nurodė, kad pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamas pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo 15 parų iki 6 mėnesių. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime. Taisyklių 207 punkte nustatyta, jog laikas, kurį nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose arba pasiųstiems nuobaudą atlikti kalėjime, buvo perkelti gydytis į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, įskaitomas į nuobaudų atlikimo laiką, jeigu nuteistieji į šias gydymo įstaigas buvo perkelti ne dėl tyčinio savęs žalojimo. Nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas, lieka būrio, kuriam priklausė, sudėtyje (Taisyklių 223 p.). Taisyklių 228 punktas numato, jog atlikę nuobaudą nuteistieji nedelsiant paleidžiami iš kamerų tipo patalpų.

7. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu 2015 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjui pataisos namų direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Nuobaudos pradžia – 2015 m. rugpjūčio 12 d., nuobaudos pabaiga – 2015 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL). Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2015 m. rugpjūčio 27 d.; pareiškėjui pataisos namų direktoriaus 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimu paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 7 paroms.

Nuobaudos pradžia –2015 m. rugsėjo 23 d., nuobaudos pabaiga – 2015 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 23 d. buvo etapuotas į LAVL. Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2015 m. rugsėjo 30 d.; pareiškėjui pataisos namų direktoriaus 2015 m. spalio 9 d. nutarimu paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 12 parų. Nuobaudos pradžia – 2015 m. spalio 21 d., nuobaudos pabaiga – 2015 m. lapkričio 1 d. Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2015 m. spalio 21 d.; pareiškėjui pataisos namų direktoriaus 2015 m. spalio 22 d. nutarimu paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų.

Nuobaudos pradžia – 2015 m. spalio 22 d., nuobaudos pabaiga – 2015 m. lapkričio 5 d. Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2015 m. lapkričio 5 d.; pareiškėjui pataisos namų direktoriaus 2015 m. lapkričio 6 d. nutarimu paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 13 parų. Nuobaudos pradžia – 2015 m. lapkričio 9 d., nuobaudos pabaiga – 2015 m. lapkričio 21 d. Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2015 m. lapkričio 21 d.; pareiškėjui pataisos namų direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. nutarimu paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 14 parų.

Nuobaudos pradžia – 2016 m. sausio 29 d., nuobaudos pabaiga – 2016 m. vasario 11 d. Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2016 m. vasario 11 d.; pareiškėjui pataisos namų direktoriaus 2016 m. vasario 12 d. nutarimu paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 14 parų. Nuobaudos pradžia – 2016 m. vasario 12 d., nuobaudos pabaiga – 2016 m. vasario 25 d. Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2016 m. vasario 25 d.; pareiškėjui pataisos namų direktoriaus 2016 m. vasario 26 d. nutarimu paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 14 parų.

Nuobaudos pradžia – 2016 m. vasario 26 d., nuobaudos pabaiga – 2016 m. kovo 10 d. Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2016 m. kovo 10 d.; pareiškėjui pataisos namų direktoriaus 2016 m. kovo 14 d. nutarimu paskirta nuobauda – 2016 m. kovo 20 d. Pareiškėjas 2016 m. kovo 17–18 d., 2016 m. kovo 25–31 d. buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, o 2016 m. kovo 18–25 d. buvo etapuotas į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, todėl pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2016 m. balandžio 3 d.; pareiškėjui pataisos namų direktoriaus 2016 m. balandžio 6 d. nutarimu paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų.

Nuobaudos pradžia – 2016 m. balandžio 6 d., nuobaudos pabaiga – 2016 m. balandžio 21 d. Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2016 m. balandžio 19 d.; pareiškėjui pataisos namų direktoriaus 2016 m. balandžio 26 d. nutarimu paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų. Nuobaudos pradžia – 2016 m. balandžio 28 d., nuobaudos pabaiga – 2016 m. gegužės 7 d. Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2016 m. gegužės 5 d.; pareiškėjui pataisos namų direktoriaus 2016 m. gegužės 5 d. nutarimu paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų.

Nuobaudos pradžia – 2016 m. gegužės 5 d., nuobaudos pabaiga – 2016 m. gegužės 20 d. Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2016 m. gegužės 20 d.; pareiškėjui pataisos namų direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų. Nuobaudos pradžia – 2016 m. rugpjūčio 1 d., nuobaudos pabaiga – 2016 m. rugpjūčio 10 d. Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2016 m. rugpjūčio 10 d.; pareiškėjui pataisos namų direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų.

Nuobaudos pradžia – 2016 m. rugpjūčio 11 d., nuobaudos pabaiga – 2016 m. rugpjūčio 25 d. Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2016 m. rugpjūčio 25 d.; pareiškėjui pataisos namų direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 5 paroms. Nuobaudos pradžia – 2016 m. rugpjūčio 26 d., nuobaudos pabaiga – 2016 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2016 m. rugpjūčio 31 d.; pareiškėjui pataisos namų direktoriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimu paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 7 paroms.

Nuobaudos pradžia – 2016 m. rugsėjo 1 d., nuobaudos pabaiga – 2016 m. rugsėjo 7 d. Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2016 m. rugsėjo 7 d.; pareiškėjui pataisos namų direktoriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimu paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Nuobaudos pradžia – 2016 m. rugsėjo 9 d., nuobaudos pabaiga – 2017 m. kovo 9 d. Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2017 m. kovo 10 d., kadangi 2016 m. rugsėjo 22–28 d., 2016 m. gruodžio 14–19 d. buvo etapuotas į LAVL, o 2016 m. spalio 31 d.

– lapkričio 3 d., 2016 m. lapkričio 7–10 d., 2016 m. gruodžio 19–22 d., 2017 m. sausio 12–19 d., 2017 m. balandžio 3–6 d. pareiškėjas etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių; pareiškėjui 2016 m. spalio 4 d. pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu pareiškėjui skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 7 paroms, o 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 7 paroms; pareiškėjui pataisos namų direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. nutarimu paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 8 paroms.

Nuobaudos pradžia – 2017 m. balandžio 11 d., nuobaudos pabaiga – 2017 m. balandžio 18 d. Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2017 m. balandžio 18 d.; pareiškėjui pataisos namų direktoriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutarimu paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Nuobaudos pradžia – 2017 m. balandžio 19 d., nuobaudos pabaiga – 2017 m. spalio 19 d. Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2017 m. gruodžio 16 d., kadangi 2017 m. balandžio 21–26 d. buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, 2017 m. birželio 1–7 d. etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2017 m. birželio 7–13 d. etapuotas į Kauno tardymo izoliatorių, 2017 m. birželio 13–22 d., 2017 m. birželio 26 d.

– liepos 3 d., 2017 m. liepos 10–13 d., 2017 m. rugsėjo 14–18 d., 2017 m. spalio 23–26 d. etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių; pareiškėjui 2017 m. rugsėjo 27 d. pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta duomenų, jog pareiškėjas į LAVL buvo etapuotas ne dėl tyčinio savęs žalojimo, minėti laikotarpiai (kai pareiškėjas buvo etapuotas į LAVL) pagrįstai įskaičiuoti į paskirtų nuobaudų atlikimo terminus. Teismas pareiškėjo teiginius, kad turėjo būti įskaitytas į nuobaudos atlikimo laiką ir laikas, praleistas kitose įstaigose (Kauno tardymo izoliatoriuje, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime), atmetė, kadangi teisės aktai nenumato, kad laikas praleistas minėtose įstaigose turi būti įskaičiuotas į nuobaudos atlikimo laiką, todėl atsakovo atstovas pagrįstai pratęsė drausminių nuobaudų atlikimo terminus. Teismas sprendė, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo teisingai skaičiuojami paskirtų nuobaudų atlikimo terminai, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentų, kad buvo apribotos jo galimybės gyventi paprastos grupės sąlygomis, suvaržyta teisė pasimatyti su artimaisiais, gamintis maistą virtuvėlėje, pagrįstumą, teismas vadovavosi BVK 145 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d.), 145 straipsnio 1 dalies (redakcija galiojanti nuo 2016 m. gruodžio 21 d.) ir 146 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.) nuostatomis. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui būnant baudos izoliatoriuje pasimatymas su artimaisiais, maisto gaminimas virtuvėlėje negalėjo būti suteikiami BVK 146 straipsnio 1 dalies ir BVK 145 straipsnio 1 dalies (redakcija galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 21 d.) pagrindais.

10. Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad būdamas Pravieniškių PN-AK pareiškėjas į Sveikatos priežiūros įstaigą nesikreipė. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konsultuotas dėl nugaros skausmų (diagnozė – (duomenys neskelbtini)), dėl virškinamojo trakto negalavimų (diagnozė – (duomenys neskelbtini)), gydytas gydytojo urologo (dėl (duomenys neskelbtini)), konsultuotas neurologo (diagnozė – (duomenys neskelbtini)), kreipėsi į gydytoją psichiatrą dėl galvos skausmo ir nemigos bei savęs žalojimosi, buvo gydomas LAVL psichiatrijos skyriuje (emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvaus tipo, savęs žalojimas). Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2018 m. birželio 15 d. pažymoje Nr. 73(3)-281 nurodyta, kad pareiškėjas yra įtrauktas į sustiprintą priežiūrą dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, todėl nuolat konsultuojamas psichologų.

11. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti tokius sveikatos sutrikimus kaip laisvės atėmimo vietos neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.) pasekmę, susijusią priežastiniu ryšiu būtent su neteisėtais veiksmais. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsakovo atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų žalos atlyginimas negalimas.

III. 12. Pareiškėjas D. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma:

12.1. Teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas pagal BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo 15 parų iki 6 mėnesių, kadangi pareiškėjas buvo nubaustas pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pareiškėjas pataisos namuose buvo laikomas pagal BVK 86 straipsnį, todėl galėjo apsipirkinėti laisvės atėmimo vietos parduotuvėje, siųsti laiškus artimiesiems, du kartus paskambinti telefonu. Be to, pareiškėjas galėjo dirbti pagal BVK 145 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes atliko nuobaudas pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 86 straipsnį.

12.2. Pareiškėjas nepagrįstai ilgai buvo laikytas drausmės kameroje, kadangi į nuobaudos laiką nebuvo įskaityti laikai, kai pareiškėjas buvo etapuotas į tardymo izoliatorius, t. y. nuobaudos laikas pasibaigė 2017 m. spalio 19 d., bet iš kameros ji buvo paleistas tik 2017 m. gruodžio 16 d.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių svarių argumentų apie tai, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ar būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, taip pat nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo D. Š. skundas priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, t. y. į nuobaudų skyrimo terminą neįskaičiuotų laikotarpių, kuomet pareiškėjas būdavo išvykęs į tardymo izoliatorius ar kitas įstaigas, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, nustatęs, kad pareiškėjui nuo 2015 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d. buvo teisingai skaičiuojami paskirtų nuobaudų atlikimo terminai, o atliekant bausmę baudos izoliatoriuje pasimatymai su artimaisiais, maisto gaminimas virtuvėlėje negalėjo būti suteikiami BVK 146 straipsnio 1 dalies ir BVK 145 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 21 d.) pagrindais. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), o nenustačius vienos iš būtinųjų CK 6.271 straipsnyje įtvirtintų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų), pareiškėjui negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2015 m. gegužės 23 d. (įskaitytinai), taikė sutrumpintą ieškinio senatį ir dėl to šį reikalavimą atmetė.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo instancijos teismo išvadomis dėl paskirtų nuobaudų atlikimo terminų skaičiavimo ir nenustatytais atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais suvaržius jo teises. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija ieškinio senaties termino taikymo byloje.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikas, praleistas tardymo izoliatoriuose, neturi būti įskaičiuotas į nuobaudos atlikimo laiką. Pareiškėjas taip pat teigia, kad nuobaudas jis atliko pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o ne pagal BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.

22. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su nuobaudų terminų skaičiavimu, pažymi, kad nuobaudų vykdymo ypatumai yra reglamentuojami Taisyklių XXXIV skyriuje. Nagrinėjamu atveju aktualus Taisyklių 207 punktas (2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 107, redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d.), numatantis, kad laikas, kurį nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose arba pasiųstiems nuobaudą atlikti kalėjime, buvo perkelti gydytis į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, įskaitomas į nuobaudų atlikimo laiką, jeigu nuteistieji į šias gydymo įstaigas buvo perkelti ne dėl tyčinio savęs žalojimo.

23. Priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjas, Taisyklių 207 punktas įtvirtina tik vieną išimtį, susijusią su nuteistojo perkėlimu į kitą įstaigą ir šio perkėlimo laiko įskaitymu į nuobaudos atlikimo laiką. Nuteistojo perkėlimo laikas įskaitomas į nuobaudos atlikimo laiką tik tuo atveju, kai nuteistasis buvo perkeltas gydytis į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas. Be to, tam, kad būtų galima taikyti šį įskaitymą, būtina nustatyti, kad nuteistasis į minėtas gydymo įstaigas buvo perkeltas ne dėl tyčinio savęs žalojimo. Nei BVK, nei nuobaudų vykdymo ypatumus nustatančiose Taisyklėse nėra nustatyta, kad nuteistojo perkėlimas į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas (nepriklausomai nuo jose taikomo režimo) būtų įskaitomas į paskirtos nuobaudos vykdymo laiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1036-602/2019).

24. Byloje nėra ginčo dėl to, kad dalį nuobaudų laiko pareiškėjas buvo perkeltas į LAVL (nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d., nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 23 d., 2016 m. rugsėjo 22–28 d., 2016 m. gruodžio 14–19 d.). Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad į minėtą ligoninę pareiškėjas buvo perkeltas ne dėl tyčinio savęs žalojimo, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad minėti laikotarpiai turėjo būti įskaityti į nuobaudų atlikimo laiką. Laikotarpių, kai pareiškėjas buvo etapuotas į tardymo izoliatorius ir areštinę (2016 m. kovo 25–31 d. etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2016 m. kovo 18–25 d. – į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, 2016 m. spalio 31 d. – lapkričio 3 d., 2016 m. lapkričio 7–10 d., 2016 m. gruodžio 19–22 d., 2017 m. sausio 12– 19 d., 2017 m. balandžio 3–6 d. – į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2017 m. balandžio 21–26 d. – į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, 2017 m. birželio 1–7 d. – į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2017 m. birželio 7–13 d. – į Kauno tardymo izoliatorių, 2017 m. birželio 13– 22 d., 2017 m. birželio 26 d. – liepos 3 d., 2017 m. liepos 10–13 d., 2017 m. rugsėjo 14–18 d., 2017 m. spalio 23–26 d. – į Šiaulių tardymo izoliatorių), įskaitymas į nuobaudų atlikimo terminą nėra numatytas teisės aktuose, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu nepripažintini pagrįstais.

25. Pažymėtina, kad BVK 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį, šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytais atvejais perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime. Nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento direktorius nebuvo priėmęs sprendimo pareiškėją pasiųsti nuobaudą atlikti kalėjime (pvz., Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime).

26. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad nuobaudas jis atliko pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o ne pagal BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktą, dėl ko jam buvo taikytas griežtesnis režimas, teisėjų kolegija iš atsakovo atstovo byloje pateiktų duomenų nustatė: Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu, 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimu, 2015 m. spalio 9 d. nutarimu, 2015 m. spalio 22 d. nutarimu, 2015 m. lapkričio 6 d. nutarimu, 2016 m. sausio 29 d. nutarimu, 2016 m. vasario 12 d. nutarimu, 2016 m. vasario 26 d. nutarimu, 2016 m. kovo 14 d. nutarimu, 2016 m. balandžio 6 d. nutarimu, 2016 m. balandžio 26 d. nutarimu, 2016 m. gegužės 5 d. nutarimu, 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu, 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu, 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu, 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimu pareiškėjui drausmės nuobaudos skirtos BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimu pareiškėjui nuobauda paskirta BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu; Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimu pareiškėjui nuobauda paskirta BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu; Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. spalio 4 d. nutarimu, 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu pareiškėjui drausimės nuobaudos skirtos BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. nutarimu pareiškėjui nuobauda paskirta BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutarimu pareiškėjui nuobauda paskirta BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu; Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu pareiškėjui nuobauda paskirta BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (b. l. 14–16, 58–105). Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, jis nuobaudas ginčo laikotarpiu atliko ne tik pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, tačiau ir pagal BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktą, BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

27. BVK 145 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.) buvo numatyta, kad kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis šio kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. Kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji dirba atskirai nuo kitų nuteistųjų. BVK 146 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.) buvo numatyta, jog baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. To paties straipsnio 2 dalis numatė, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, jiems leidžiama kasdien vieną valandą pasivaikščioti.

28. BVK 145 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d.) buvo numatyta, kad nuteistieji, atliekantys šio kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą, kamerų tipo patalpose laikomi po vieną ir į darbą nevedami. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti. BVK 146 straipsnis 2015 m. birželio 23 d. įstatymu Nr. XII-1818 neteko galios nuo 2016 m. balandžio 1 d.

29. BVK 145 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gruodžio 21 d.) numatyta, jog nuteistieji, atliekantys šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą, kamerų tipo patalpose laikomi po vieną, o jeigu nėra tokios galimybės, – po du ir į darbą nevedami. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti. BVK 145 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, nustatomas režimas, atitinkantis šio Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. Kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji dirba atskirai nuo kitų nuteistųjų. Pagal BVK 86 straipsnio 1 dalį drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 3) kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas; 4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu.

30. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, šiuo atveju Pravieniškių PN-AK administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Pravieniškių PN-AK administracijai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

31. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo aiškiai nurodyti ir detalizuoti, kuriuo laikotarpiu jo teisės buvo suvaržytos, ar dėl to jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ir jo prašymas nebuvo patenkintas, o atsakovo atstovas pateikti įrodymus, paneigiančius šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamu kalinimu. Pareiškėjas, teigdamas, kad jo teisės buvo suvaržytos, nes jis negalėjo gyventi paprastos grupės sąlygomis, pasimatyti su artimaisiais, gamintis maistą virtuvėlėje, nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nedetalizavo, kuriuo laikotarpiu šios jo teisės buvo pažeistos. Kaip jau buvo minėta, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas atitinkamais ginčo laikotarpiais atliko ne tik BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, kuriai taikomas BVK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas režimas, tačiau ir kitas BVK 142 straipsnyje nurodytas nuobaudas, kurioms BVK 145 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra taikomos. Šiuo atveju vien tik pareiškėjo teiginių dėl teisių suvaržymo nepakanka, tokie teiginiai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu bei, kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjo nurodyti pažeidimai turėjo įtakos jo sveikatai ar psichologinei būklei, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

32. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

33. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-953-438/2019). Todėl sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-1062/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1332-525/2019).

34. Byloje nenustačius aplinkybių, kad Pravieniškių PN-AK administracija netinkamai skaičiavo pareiškėjui paskirtų nuobaudų atlikimo terminus ar suvaržė jo teises, t. y. nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti turtinei prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas neturtinės žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinosios deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

35. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia abstraktūs ir deklaratyvūs apeliacinio skundo argumentai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė