8e8254dc-e46a-42b8-b1e9-fe62c92343bb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-348-516/2012Procesinio sprendimo kategorijos:122.2.; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo,              n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė             V. G. užtikrindamas iki 2048-05-30 suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ , hipotekos lakÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-09-02 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė Danske Bank A/S jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 0,0600 ha, žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu: kiemo statiniais (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , pateikė praÅ¡ymÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. PaaiÅ¡kino, kad kreditorius 2011-04-08 įspėjo skolininkÄ ir skyrė jam papildomÄ terminÄ iki 2011-05-09 sumokėti 463,81 EUR įsiskolinimÄ . Per nustatytÄ terminÄ Ä¯siskolinimo nepadengus, kreditorius kredito sutartį 2011-05-09 nutraukė vienaÅ¡aliÅ¡kai. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-09-01 nutartimi atmetė kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko V.

G. įkeistų nekilnojamųjų daiktų. Teismas konstatavo, kad 2008-05-30 kredito sutartis prieÅ¡ terminÄ buvo nutraukta nepagrįstai, kadangi teismas pripažino, jog kredito sutarties Bendrosios dalies 10.1.1 p. ir 10.2 p., kuriais remiantis kreditorius nutraukė sutartį, yra nesÄ Å¾iningos bei negaliojančios. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atskiruoju skundu kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-09-01 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo tenkinti visiÅ¡kai.

Su teismo nutartimi nesutinka todėl, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Kredito sutarties nutraukimo metu skolininkas buvo pradelsęs sumokėti tris kredito įmokas iÅ¡ eilės. Esant tokioms aplinkybėms kreditorius turėjo pagrindÄ manyti, jog yra iÅ¡kilusi grėsmė tolimesniam kredito sutarties vykdymui, todėl pagrįstai 2011-05-26 iÅ¡siuntė skolininkui praneÅ¡imÄ apie sutarties nutraukimÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso netyrė ir nepasisakė dėl kreditoriaus veiksmų nutraukiant kredito sutartį atitikimo kredito sutarties sÄ lygoms.

Faktinės aplinkybės nutraukiant su V. G. sudarytÄ kredito sutartį iÅ¡ esmės skiriasi nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartimi baigtos civilinės bylos faktinių aplinkybių, t.y. ratio decidendi yra skirtingas. Aptariamu atveju Å¡alių sudarytoje kredito sutartyje yra nurodyta, jog teisė nutraukti kredito sutartį kreditoriui atsiranda tik tada, kai kredito gavėjas ne tik kad negrÄ Å¾ina kredito ar jo dalies, nesumoka palÅ«kanų ar kitų mokėtinų sumų, bet taip pat nepaÅ¡alina Å¡io pažeidimo per 20 kalendorinių dienų.

Kredito sutartyje numatytas 20 dienų terminas pažeidimui paÅ¡alinti yra protingas ir visiÅ¡kai atitinka tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesus. Iki praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ iÅ¡siuntimo skolininkas buvo pradelsęs sumokėti kredito įmokas už keturis mėnesius. Vartojimo kredito įstatymo 19 str. numatyta, kad kredito gavėjas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, jei mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iÅ¡ eilės. Taigi, minėtas įstatymas pripažįsta tokius sisteminius sutarties pažeidimus esminiu pažeidimu.

Kreditorius, siekdamas tinkamo kredito sutarties vykdymo, siuntė skolininkui priminimus apie susidariusį įsiskolinimÄ ir ragino jį padengti, tačiau tai nebuvo padaryta. Jei skolininkas vėluoja sumokėti įmokas, nesikreipia į kreditorių su praÅ¡ymu pertvarkyti mokėjimus pagal kredito sutartį, nepaÅ¡alina pažeidimų per nustatytÄ terminÄ , kreditorius turi pagrindÄ tikėtis, jog sutartis nebus įvykdyta ateityje.              Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ skolininkas V.

G. praÅ¡o kreditoriaus skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ teismo nutartį nepakeistÄ . PaaiÅ¡kina, kad kredito sutarties 10 d. Å¡alys nesusitarė dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo nesikreipiant į teismÄ tvarkos. Kreditorius turi teisę nutraukti kredito sutartį anksčiau nustatyto termino tik teismo tvarka. Skolininkas jokio 2011-05-09 įspėjimo iÅ¡ kreditoriaus nėra gavęs. Skolininko mokėjimų pradelsimas negali bÅ«ti laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, kadangi visa prievolės suma yra 100 176,27 EUR, o buvo pradelsta vos apie 560 EUR.

Vėlavimas sumokėti kredito įmokas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, nes kreditorius dėl Å¡io pažeidimo priskaičiavo netesybas, kurias skolininkas apmokėjo. Skolininkas vykdo savo prievoles, nors ir nereguliariai, tačiau grÄ Å¾ina kreditÄ . Skolininkas tyčia nesiekė nesumokėti kreditoriui priklausančių įmokų, tiesiog jis laikinai susidÅ«rė su finansiniais sunkumais apie kÄ buvo informuotas ir kreditorius. Kredito sutarties 10.1.1 p. sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga, nes užtenka pavėluoti apmokėti bent vienÄ kredito įmokÄ ir kreditorius įgauna teisę nutraukti sutartį anksčiau nustatyto termino ir reikalauti anksčiau numatyto laiko grÄ Å¾inti visÄ suteiktÄ kreditÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados              Atskirasis skundas atmestinas.              CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto daikto. Atskirajame skunde keliamas klausimas ar nagrinėjamu atveju buvo galimas kredito sutarties vienaÅ¡alis nutraukimas, kas laikytina pagrindu pradėti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto procedÅ«rÄ .

Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (praÅ¡ymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, iÅ¡registravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiÅ¡kimus dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei kitų iÅ¡ hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sÄ lygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje.CPK 544 str. nustatyta, kad nurodytame skyriuje bylos nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu Å¡iame skyriuje nenustatyta kitaip.

Tai reiÅ¡kia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedÅ«ra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos Å¡alių ginčų. Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, kad teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atitinkamÄ procedÅ«rÄ jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti bÅ«tini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas praÅ¡omas veiksmas, o prieÅ¡ingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti praÅ¡omÄ procedÅ«rÄ .

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto sÄ lygos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008).

Plėtodamas hipotekos teisėjo kompetencijÄ nustatančių normų aiÅ¡kinimÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad hipotekos bylÄ nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, turi pareigÄ ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja vieÅ¡ojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010). Tuo atveju, jei kreditavimo sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ , ir bÅ«tent Å¡is veiksmas lemia kreditoriaus kreipimÄ si dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, hipotekos teisėjas, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad pagrindinė sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, turi ex officio patikrinti, ar prieÅ¡laikinį sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sutarties nuostatos yra sÄ Å¾iningos, ir ar kreditorius laikėsi sutartyje ar įstatyme nustatytos prieÅ¡laikinio sutarties nutraukimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Toks procesinis veiksmas sietinas su patikrinimu, ar kreditavimo sutartis prieÅ¡ terminÄ buvo nutraukta tinkamai, kas laikytina esmine sÄ lyga hipotekos kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Kreditorius atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog kredito sutartis prieÅ¡ terminÄ buvo nutraukta nepagrįstai, nes skolininkas iÅ¡ esmės pažeidė kredito sutartį, kas sudarė pagrindÄ kreditoriui manyti, jog yra iÅ¡kilusi grėsmė tolimesniam sutarties vykdymui.

IÅ¡ byloje pateiktos Å¡alių 2008-05-30 sudarytos kredito sutarties nuostatų matyti, jog skolininkui buvo suteiktas bendras 101.367,01 EUR dydžio kreditas iki 2048-05-30 bÅ«stui pirkti (b. l. 41). Kredito sutartį kreditorius nutraukė tuo pagrindu, kad skolininkas pradelsė sumokėti 463,81 EUR sumÄ (b. l. 54). Atkreiptinas kreditoriaus dėmesys, jog kasacinis teismas 2011-06-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, suformulavo hipotekos teisėjo atliekamų procedÅ«rų ribas, į kurias, tais atvejais kai tarp Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, patenka ir patikrinimas, ar kreditorius tinkamai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį, ir ar sutarties nuostatos, kuriomis rėmėsi atlikdamas minėtÄ veiksmÄ , yra sÄ Å¾iningos skolininko kaip vartotojo – silpnesnės sandorio Å¡alies atžvilgiu. Kredito sutartį kreditorius vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė remdamasis sutarties Bendrosios dalies 10.2 punktu, kuriame numatyta, jog kreditoriaus pagrįsta nuomone atsiradus bet kuriam iÅ¡ Bendrosios dalies 10.1. punkte nurodytų nutraukimo pagrindų, jis turi teisę, pateikdamas skolininkui praneÅ¡imÄ raÅ¡tu, nutraukti Å¡iÄ sutartį ir pareikalauti, kad skolininkas nedelsiant ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos sumokėtų visÄ negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ , mokėtinas palÅ«kanas ir visas kitas pagal Å¡iÄ sutartį mokėtinas sumas.

Tokiu atveju ši sutartis laikoma nutraukta ir šiame punkte nurodytos sumos tampa mokėtinos nuo banko pranešimo gavimo kredito gavėjo nurodytu adresu ar atitinkamame notarų biure momento. Kredito sutarties Bendrosios dalies 10.2. punkto taikymo pagrindu kreditorius įvardijo 10.1.1. papunktį, kuriame nustatyta, kad sutarties nutraukimo pagrindu laikytina situacija, kai skolininkas sutartyje nustatyta tvarka nesumoka bet kokios pagal sutartį mokėtinos sumos sutartyje nustatytu terminu ir neištaiso pažeidimo per 20 kalendorinių dienų.

Å ios Kredito sutarties nuostatos apylinkės teismo pagrįstai buvo pripažintos nesÄ Å¾iningomis bei negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 str. 7 d.)., kadangi jos iÅ¡ esmės pažeidžia sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ skolininko (vartotojo) nenaudai. Kredito sutarties Bendrosios dalies 10.1.1. papunktyje nustatyta sÄ lyga, kad sutartis gali bÅ«ti nutraukta, jeigu laiku nesumokama bent viena mokėtina suma, negali bÅ«ti laikoma nei sÄ Å¾ininga, nei protinga atsižvelgiant į tai, kas esminiu sutarties pažeidimu laikomas pavėlavimas sumokėti vos vienÄ kredito įmokÄ , nors patys sutartiniai santykiai yra ilgalaikio pobÅ«džio.

Pats kreditorius sutinka, jog skolininkas, nors ir vėluodamas, tačiau vykdė mokėjimus, siekė sumažinti skolÄ . Pradelsti mokėjimai lyginant su viso kredito suma sudarė tik kiek mažiau nei 0,5 proc. visos paimtos kredito sumos. Pripažinus kredito sutarties nuostatas, kuriomis remdamasis kreditorius nutraukė sutartį, negaliojančiomis, teismo vertinimu laikini mokėjimų sutrikimai, atsižvelgiant į ilgalaikį sutartinių santykių pobÅ«dį bei mastÄ , negalėjo bÅ«ti pagrindas kreditoriui pasinaudoti ir įstatyme (CK 6.218 str.) numatyta vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo tvarka.

Skolininko pradelsta mokėtina suma sudarė tik apie 0,5 proc. viso kredito sumos, todėl kreditorius net ir informavęs 2011-04-08 skolininkÄ apie netinkamÄ Ä¯sipareigojimų vykdymÄ , nesilaikė CK 6.209 str. reikalavimų, kadangi minėto straipsnio 3 d. aptariamu atveju negalėjo bÅ«ti taikoma (CK 6.209 str. 4 d.). Kreditoriui nepagrindus, jog kredito sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai buvo nutraukta laikantis sutarties ar įstatymų nustatytos nutraukimo tvarkos, hipotekos teisėjas pagrįstai atsisakė pradėti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto procedÅ«rÄ ir kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas faktines bylos aplinkybes, teisingai jas įvertino, tinkamai taikė bylų dėl pareiÅ¡kimų dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto nagrinėjimÄ nustatančias procesines teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamÄ teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                     Rasa GudžiÅ«nienė