8e817c2b-e95d-4a15-a3a2-b655ba02cd46 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-433-464/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00344-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.1.6.3; 2.6.11.18; 2.6.12 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „GreenGold Timberlands 1“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2864-467/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „GreenGold Timberlands 1“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „MiÅ¡kų fondas“, K.

B., R. J., R. J., P. M., R. G., G. M. ir G. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „GreenGold Timberlands 1“ 2019 m. kovo 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: 1.1. pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis atsakovės UAB „MiÅ¡kų fondas“ ir atsakovo K. B. sudarytÄ 2018 m. rugsėjo 25 d. mainų sutarties dalį dėl 251/2766 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo atsakovės UAB „MiÅ¡kų fondas“ nuosavybėn bei 1/6 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo atsakovo K.

B. nuosavybėn, įskaitant susitarimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo bei atsakovės UAB „MiÅ¡kų fondas“ ir atsakovo K. B. sudarytÄ 2018 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl 1/6 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo atsakovo K. B. (pastaba: taip nurodoma ieÅ¡kinyje) nuosavybėn; 1.2. pripažinus niekinėmis ir negaliojančiomis 2018 m. rugsėjo 25 d. mainų sutartį ir 2018 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ , t. y. grÄ Å¾inti atsakovui K. B. nuosavybės teisę į 251/2766 dalį žemės sklypo, o atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“ pripažinti nuosavybės teisę į 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikant, kad nuosavybės teisė nebuvo perėjusi atsakovui K.

B., ir panaikinant įraÅ¡us Nekilnojamojo turto registre, kuriais pažymėtas nuosavybės teisės į 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perėjimas atsakovui K. B. 2018 m. rugsėjo 25 d. mainų sutarties pagrindu ir nuosavybės teisės perėjimas atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“ 2018 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, taip pat panaikinant įraÅ¡Ä Nekilnojamojo turto registre apie susitarimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo; 1.3. pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovės UAB „MiÅ¡kų fondas“ ir atsakovų R.

J., R. J., P. M., R. G., G. M. ir G. J. sudarytÄ 2018 m. spalio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių (iÅ¡ viso 1132/1383 dalies) perleidimo atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“ nuosavybės teise bei taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ â€“ atsakovams R. J., R. J., P. M., R. G., G. M. ir G. J. grÄ Å¾inti nuosavybės teisę į jų perleistas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, o atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“ grÄ Å¾inti Å¡io sumokėtÄ kainÄ už nupirktas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis; 1.4. priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė nurodė, kad jos nuosavybės teise 2017 m. liepos 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytas 11,4000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su 13,8300 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas 1).

3. IeÅ¡kovė 2018 m. gruodžio 3 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Panevėžio skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. raÅ¡tÄ â€žDėl parduodamo miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo“. Jame nurodoma, kad atsakovė UAB „MiÅ¡kų fondas“ pateikė Å¡iai tarnybai praneÅ¡imÄ apie žemės sklypo 1 821/922 dalies (t. y. 12,3150 ha) pardavimÄ tokiomis sÄ lygomis: Å¡io žemės sklypo 1 821/922 dalies kaina yra 66 500 Eur; žemės sklypas 1 parduodamas kartu su kitu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas 2); žemės sklypo 2 kaina – 17 500 Eur. IeÅ¡kovė 2018 m. gruodžio 20 d. pateikė tarnybai sutikimÄ pirkti žemės sklypo 1 dalį ir žemės sklypÄ Â 2.

4. Ieškovei patikrinus duomenis apie parduodamus sklypus viešame registre, paaiškėjo, kad žemės sklypo 1 dalį UAB „Miškų fondas“ įgijo jau galiojant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 41 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms, tačiau jokių pranešimų dėl galimybės pirmumo teise įgyti tuomet parduodamas žemės sklypo 1 dalis ieškovė negavo. Kaip paaiškėjo ieškovei, atsakovai UAB „Miškų fondas“ ir K.

B. 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarė mainų sutartį bei susitarimÄ dėl naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarkos nustatymo, kuria K. B. perdavė UAB „MiÅ¡kų fondas“ nuosavybėm 13/160 dalių žemės sklypo 2 ir 251/2766 dalį žemės sklypo 1, kuris ribojasi su ieÅ¡kovės žemės sklypu, o UAB „MiÅ¡kų fondas“ K. B. mainais perdavė 1/6 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas 3).

Kadangi iÅ¡mainyti žemės sklypai nebuvo lygiaverčiai, atsakovė UAB „MiÅ¡kų fondas“ sumokėjo atsakovui K. B. mainomų žemės sklypų verčių skirtumÄ , sudarantį 4 545 Eur.

5. Be to, 2018 m. spalio 19 d. buvo sudaryta nauja žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovė UAB „MiÅ¡kų fondas“ iÅ¡ Å¡eÅ¡ių fizinių asmenų – atsakovų R. J., R. J., P. M., R. G., G. M. ir G. J. įsigijo 1132/1383 dalį žemės sklypo 1 bei 147/160 dalį žemės sklypo 2, tapdama 821/922 dalies žemės sklypo 1 ir viso žemės sklypo 2 savininke. Netrukus, t. y. 2018 m. spalio 24 d. tarp atsakovų K. B. ir UAB „MiÅ¡kų fondas“ buvo sudaryta dar viena pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovas K. B. pardavė atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“ 1/6 dalį žemės sklypo 3, taigi, Å¡ios sutarties pagrindu atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“ sugrįžo nuosavybės teisė į 1/6 dalį žemės sklypo 3, kuriÄ mainų sutartimi ji pirmiau buvo perleidusi atsakovui K. B..

6. IeÅ¡kovės teigimu, 2018 m. rugsėjo 25 d. mainų sutartis yra simuliacinis (iÅ¡ dalies apsimestinis, iÅ¡ dalies – tariamas) sandoris, o 2018 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra tariamas sandoris. Sudarant simuliacinę mainų sutartį, buvo pažeistos imperatyvios MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnio 1 bei 3 dalių nuostatos. Mainų sutartis iÅ¡ tiesų yra pirkimo–pardavimo sutartis, ir nors priemoka, sudarant mainų sandorį, galima, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovė UAB „MiÅ¡kų fondas“ įgijo nuosavybės teisę į 4 645 Eur vertės turtÄ pati perleisdama nuosavybės teisę tik į 100 Eur vertės turtÄ .

Vien toks faktas rodo akivaizdžiÄ mainomų objektų verčių disproporcijÄ ir atskleidžia, kad mainų sutartis neatitinka mainų sandorio esmės. Vos tapusi žemės sklypo 1 dalies savininke, atsakovė UAB „MiÅ¡kų fondas“ supirko iÅ¡ fizinių asmenų kitas žemės sklypo 1 dalis, taip iÅ¡vengdama kaimyninių sklypų savininkų (įskaitant ieÅ¡kovę) pirmumo teisės į parduodamas miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės dalis. Be to, nepraėjus nei mėnesiui nuo žemės sklypo 1 dalių supirkimo iÅ¡ fizinių asmenų, atsakovė UAB „MiÅ¡kų fondas“ ir atsakovo K.

B. nupirko Å¡iam iÅ¡mainytÄ 1/6 dalį žemės sklypo 3, tapusiÄ vieninteliu pretekstu 2018 m. rugsėjo 25 d. mainų sutartį bent jau formaliai laikyti mainų sutartimi.

7. IeÅ¡kovės vertinimu, tokia aplinkybė, kad ji nebuvo informuota apie 2018 m. rugsėjo 25 d. mainų sutarties, kuri iÅ¡ tiesų yra pirkimo–pardavimo sutartis, sudarymÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovai UAB „MiÅ¡kų fondas“ ir K. B. nesilaikė MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnyje numatytos privalomos tokios paskirties žemės sklypų pardavimo tvarkos. Kadangi mainų sutartis laikytina niekine, atitinkamai, turi bÅ«ti pripažinta niekine ir 2018 m. spalio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis.

Atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“ netapus žemės sklypo 1 dalies bendraturte pagal niekinę mainų sutartį, fiziniai asmenys, sudarydami 2018 m. spalio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat turėjo laikytis MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnyje įtvirtintos pardavimo tvarkos ir praneÅ¡ti visiems pirmumo teisę turintiems asmenims, įskaitant ieÅ¡kovę, apie ketinimÄ parduoti žemės sklypo 1 dalis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieÅ¡kovės UAB „GreenGold Timberlands 1“ ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ , priteisė atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“ iÅ¡ ieÅ¡kovės advokato pagalbai apmokėti patirtas 3 872 Eur iÅ¡laidas, sprendimui įsiteisėjus, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

9. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. tarp atsakovų UAB „MiÅ¡kų fondas“ ir K. B. buvo sudaryta mainų sutartis ir susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kuria K. B. perdavė UAB „MiÅ¡kų fondas“ 13/160 dalių žemės sklypo 2 ir 251/2766 dalį žemės sklypo 1, o UAB „MiÅ¡kų fondas“ mainais K. B. perdavė 1/6 dalį žemės sklypo 3 (sutarties 2.1–2.6 punktai). Å alys susitarė, kad mainomi žemės sklypai nėra lygiaverčiai – mainoma žemės sklypo 1 dalis įvertinta 3 845 Eur, žemės sklypo 2 dalis – 800 Eur, žemės sklypo 3 dalis – 100 Eur, todėl mainomų žemės sklypų verčių skirtumÄ â€“ 4 545 Eur – atsakovė UAB „MiÅ¡kų fondas“ sumokėjo K.

B. pavedimu per bankÄ prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį (sutarties 3.1 punktas). Å alys, pasiraÅ¡ydamos sutartį, patvirtino, kad yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta už žemės sklypus ir jokių ginčų ir / ar pretenzijų dėl atsiskaitymo viena kitai neturi (sutarties 3.2 punktas). Nuosavybės teisė į žemės sklypus Å¡alims perėjo nuo sutarties pasiraÅ¡ymo momento (sutarties 4.1–4.3 punktai). Atsakovai UAB „MiÅ¡kų fondas“ ir K. B. toje pačioje sutartyje nustatė ir žemės sklypo 3 naudojimosi tvarkÄ (sutarties 5.1–5.7 punktai).

10. Teismas taip pat nustatė, kad 2018 m. spalio 19 d. tarp atsakovų UAB „MiÅ¡kų fondas“ ir R. J., R. J., P. M., R. G., G. M. ir G. J. buvo sudaryta žemės sklypų dalių pirkimo–pardavimo sutartis, kuria UAB „MiÅ¡kų fondas“ iÅ¡ Å¡ių Å¡eÅ¡ių fizinių asmenų nupirko 1132/1383 dalį žemės sklypo 1 ir 147/160 dalį žemės sklypo 2 (sutarties 2.1–2.4 punktai) už bendrÄ 42 780 Eur kainÄ (sutarties 3.1–3.3 punktai). Dar vienÄ ieÅ¡kiniu ginčijamÄ sandorį atsakovai K.

B. ir UAB „MiÅ¡kų fondas“ sudarė 2018 m. spalio 24 d., pasiraÅ¡ydami pirkimo–pardavimo sutartį, kuria K. B. pardavė UAB „MiÅ¡kų fondas“ 1/6 dalį žemės sklypo 3 (sutarties 2.1–2.2 punktai) už 100 Eur kainÄ (sutarties 3.1 punktas), pirkėjos sumokėtÄ prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį (sutarties 4.1–4.2 punktai). Å alių susitarimu, nuosavybės teisės į perkamÄ Å¾emės sklypo 3 dalį perėjimas buvo susietas su Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo ir jos notarinio patvirtinimo momentu (sutarties 5.1–5.3 punktai).

11. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė UAB „GreenGold Timberlands 1“ 2018 m. lapkričio 30 d. raÅ¡tu „Dėl parduodamo miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo“ buvo informuota apie atsakovės UAB „MiÅ¡kų fondas“ ketinimÄ parduoti ginčo objektais Å¡ioje byloje tapusius žemės sklypus (atitinkamas dalis) ir 2018 m. gruodžio 20 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriui savo sutikimÄ pirkti žemės sklypo 1 dalį ir žemės sklypÄ 2. Tačiau Å¡ių sklypų ieÅ¡kovė nenupirko, todėl 2019 m. vasario 8 d. raÅ¡tu „Dėl parduodamo miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo“ jai dar kartÄ buvo praneÅ¡ta apie tai, kad UAB „MiÅ¡kų fondas“ siekia parduoti žemės sklypo 1 12,3150 ha dalis (821/922 dalis) atitinkamomis sÄ lygomis, pasiÅ«lant ieÅ¡kovei, kaip pirmumo teisę pagal MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ turinčiam asmeniui (ieÅ¡kovės žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu 1), pirmumo teise įsigyti parduodamÄ Å¾emės sklypo 1 dalį.

12. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė apskritai nebuvo ir, tikėtina, nėra suinteresuota minėto žemės sklypo, kurio dalių mainų bei pirkimo–pardavimo sutartis nagrinėjamoje byloje ginčija, realiu įsigijimu. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovė, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. raÅ¡tÄ , kuriuo jai buvo praneÅ¡ta apie galimybę pasinaudoti pirmumo teise ir įsigyti parduodamus žemės sklypo 1 dalį ir žemės sklypÄ 2 (sklypai buvo pardavinėjami kartu), bei 2018 m. gruodžio 3 d. pateikusi tarnybai sutikimÄ pirkti parduodamus žemės sklypus, vėliau sklypų visgi nenupirko.

Atsisakymo sudaryti su atsakove UAB „MiÅ¡kų fondas“ pirkimo–pardavimo sandorį motyvų ieÅ¡kovė nenurodo, o atsakovai tvirtina, kad ieÅ¡kovė nesutiko su atsakovės UAB „MiÅ¡kų fondas“ siÅ«lomomis sklypo pardavimo sÄ lygomis, siÅ«lė savo sÄ lygas, su kuriomis, atitinkamai, nesutiko atsakovė, todėl sandoris ir neįvyko. Teismas pažymėjo, kad tokių sandorio nesudarymo priežasčių ieÅ¡kovė byloje nepaneigė, jas iÅ¡ esmės patvirtina ir atsakovų į bylÄ pateiktas ieÅ¡kovės 2018 m. gruodžio 13 d. atsakymas į UAB „MiÅ¡kų fondas“ 2018 m. gruodžio 12 d. praneÅ¡imÄ .

Taip pat savo valios dėl sklypo įsigijimo ieÅ¡kovė nepareiÅ¡kė ir gavusi 2019 m. vasario 8 d. praneÅ¡imÄ apie parduodamÄ Å¾emės sklypo 1 dalį bei jos pirmumÄ Å¡Ä¯ žemės sklypÄ pirkti. Tokias aplinkybes teismas įvertino kaip ieÅ¡kovės atsisakymÄ Ä¯sigyti parduodamÄ turtÄ .

13. Aptardamas ieÅ¡kovės pasirinktÄ savo teisių gynybos bÅ«dÄ , teismas svarbia pripažino aplinkybę, kad ieÅ¡kiniu nereiÅ¡kiamas reikalavimas perkelti ieÅ¡kovei ginčo žemės sklypo pirkėjos teises ir pareigas. Kita vertus, teismas sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad pirkėjos teisių perkėlimas ieÅ¡kovei UAB „GreenGold Timberlands 1“ nagrinėjamu atveju ir nėra galimas, nes ieÅ¡kovė neturi pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės sklypÄ . Kadangi sklypas priklauso keliems bendraturčiams, bÅ«tent bendraturčiai visų pirma ir galėjo įsigyti 251/2776 dalį žemės sklypo, jeigu atsakovas K. B. bÅ«tų jÄ teisėtai pardavinėjęs. Teismo vertinimu, tai, kad nėra prielaidų pirkėjo teisių perkėlimui, tik patvirtina, kad ieÅ¡kovės teisės ir teisėti interesai nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra pažeisti, todėl ieÅ¡kovė reikalavimo teisės pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės neturi.

14. Teismas nurodė, kad ginčo žemės sklypas ribojasi ir su kitų asmenų žemės sklypais, kurie lygiai tai pat, kaip ir ieÅ¡kovė, turėjo galimybę įsigyti parduodamÄ Å¾emės sklypo dalį įstatyme tvirtinta pirmumo teise. Todėl bet kuriuo atveju ieÅ¡kovė nėra ir nebuvo vienintelis asmuo, kuriam galėjo bÅ«ti parduotas sklypas, o pasirinkimo teisė kuriam pirkėjui turtÄ parduoti priklauso pardavėjui. Atitinkamai, jokių teisių į žemės sklypÄ ginčijamų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atveju UAB „GreenGold Timberlands 1“ neįgytų, tokia teisė ieÅ¡kovei savaime neatsirastų ir jos realizavimas priklausytų nuo hipotetinių aplinkybių susiklostymo (kitų bendraturčių siekio). Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė ir neketina realiai žemės sklypo pirkti, todėl Å¡ioje byloje neaiÅ¡ku, kokios ieÅ¡kovės teisės turėtų bÅ«ti ginamos.

15. Teismas sprendė, kad vienintelis galimas ieÅ¡kovės pažeistos teisės gynybos bÅ«das yra įtvirtintas MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje, nustatančioje, kad tuo atveju, jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo pardavimÄ dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turi teisę per teismÄ reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

16. Pasisakydamas dėl ginčijamų sandorių teisėtumo, teismas sudarytos mainų sutarties prieštaravimo kurioms nors imperatyvioms teisės normoms neįžvelgė, nurodęs, kad Miškų įstatymas nedraudžia tokios rūšies sutarčių sudarymo. Mainų sutarties šalims ši sutartis yra galiojanti ir privaloma, šį sandorį šalys įvykdė (dėl to ginčo nėra), todėl įvykdytas sandoris negali būti laikomas nei tariamuoju, nei apsimestiniu, juo labiau kad sandoris jokių teisinių pasekmių ieškovei nesukėlė ir ieškovė neturi teisės jo ginčyti pagal CK 1.87 straipsnio 2 dalį.

17. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad ginčijama mainų sutartimi atsakovė UAB „Miškų fondas“ faktiškai nusipirko dalį žemės sklypo 1, besiribojančio su ieškovės žemės sklypu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.432 straipsnio 2 dalį, mainų sutarčiai taikomos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (šios knygos XXIII skyrius), jeigu tai neprieštarauja šio skyriaus normoms ir mainų esmei. Mainų sutarties atveju abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju.

Taigi, pagal Å¡iÄ teisės normÄ atsakovai UAB „MiÅ¡kų fondas“ ir K. B., kaip mainų sutarties Å¡alys, laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad K. B. siekė perleisti jam asmenine nuosavybės teise priklausantį turtÄ , o UAB „MiÅ¡kų fondas“ siekė įgyti nuosavybės teisę į tÄ patį turtÄ .

18. Teismas pažymėjo, kad mainų sandoris Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikomas apsimestiniu (CK 1.87 straipsnio 1 dalis) ir dėl to, kad, jei bÅ«tų sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis, tai ieÅ¡kovo pirmumo teisė pirkti sutarties dalykÄ nebÅ«tų pažeista, nes jÄ bÅ«tų turėję tik sklypo bendraturčiai, atsakovai G. J., R. J., G. M., R. G., bet ne ieÅ¡kovė.

19. Teismo vertinimu, mainų sutartį laikyti tariamu sandoriu (CK 1.86 straipsnio 1 dalis) taip pat negalima, nes sudarant tokiÄ sutartį buvo sukurtos teisinės pasekmės, t. y. Å¡alys įgijo nuosavybės teisę į turtÄ â€“ pasikeitė Å¡alių valdomas ir naudojamas turtas, o atsakovas K. B. gavo skirtumÄ tarp turto verčių, taigi Å¡alys šį sandorį įvykdė. Be to, atsakovė UAB „MiÅ¡kų fondas“ įgytomis savo, kaip bendraturtės, teisėmis pasinaudojo ir sudarydama kitus sandorius – pirkimo–pardavimo sutartį su kitais atsakovais, kurie laikytini sÄ Å¾iningais pardavėjais, dėl ko prieÅ¡ juos mainų sutarties sudarymo aplinkybės ir faktai negali bÅ«ti naudojami (CK 1.87 straipsnio 3 dalis).

20. Teismas pažymėjo, kad, sudarant 2018 m. spalio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nebuvo pažeisti žemės sklypo 1 ir žemės sklypo 2 bendrasavininkių interesai, ,o atsakovė UAB „MiÅ¡kų fondas“ 2018 m. spalio 19 d. nupirko žemės sklypo 3, žemės sklypo 2 dalis iÅ¡ atsakovų R. J., R. J., P. M., R. G., G. M. ir G. J. nepažeisdama MiÅ¡kų įstatymo nuostatų. Visi tarp atsakovų sudaryti sandoriai buvo realÅ«s ir atitiko tikrÄ jÄ atsakovų valiÄ . Sudaryti sandoriai neprieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normos, nepažeidžia trečiųjų asmenų, įskaitant ir ieÅ¡kovę, interesų.

21. Aptaręs MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovams K. B. ir UAB „MiÅ¡kų fondas“ nusprendus sudaryti bÅ«tent mainų sutartį, žemės sklypų savininkai neturėjo pareigos praneÅ¡ti apie tokio sandorio sudarymÄ kitiems asmenims, juolab kad į žemės sklypÄ 2, jo perleidimo atveju, ieÅ¡kovė apskritai jokių teisių įgyti negalėjo, taigi neturi teisės ginčyti ir dėl jo sudarytų sandorių. Kiti asmenys (atsakovai R.

J., R. J., P. M., R. G., G. M. ir G. J.), kurie galėtų ginčyti minėtÄ sandorį, jokių reikalavimų atsakovams UAB „MiÅ¡kų fondas“ ir K. B. nereiÅ¡kia, prieÅ¡ingai, su atsakove UAB „MiÅ¡kų fondas” jie sudarė 2018 m. spalio 19 d. pirkimo–pardavimo sandorį, kuriuo pardavė ir jiems priklausančias atitinkamas žemės sklypo dalis. I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 22. IeÅ¡kovė UAB „GreenGold Timberlands 1“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 22.1. Pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 14 straipsnio 2 dalies, 263 straipsnio 2 dalies) pažeidimÄ , nes sprendimÄ grindė įrodymu, kuris neprijungtas prie bylos medžiagos, neturi jokio ryÅ¡io su ja ir teismo posėdyje nebuvo tiriamas. Teismo sprendimo 28 punkte cituojamÄ ieÅ¡kovės 2018 m. gruodžio 13 d. atsakymÄ Ä¯ atsakovės UAB „MiÅ¡kų fondas“ 2018 m. gruodžio 12 d. praneÅ¡imÄ teismas 2019 m. liepos 24 d. teismo posėdyje atsisakė priimti į bylÄ kaip nesusijusį su Å¡ia byla.

Minėtas atsakymas iÅ¡ tiesų yra parengtas ne ieÅ¡kovės, o kito juridinio asmens (UAB „GreenGold Timberlands 2“), jame pasisakyta dėl visai kito žemės sklypo, kuris nėra ginčo objektas nagrinėjamoje byloje. Be to, jame nėra nieko nurodyta apie tai, kad UAB „GreenGold Timberlands 2“ nesutiko su UAB „MiÅ¡kų fondas“ siÅ«lomomis žemės sklypo (kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo sÄ lygomis ar apie tai, kad Å¡is juridinis asmuo siÅ«lė savo sÄ lygas, kÄ remdamasis Å¡iuo raÅ¡tu, sprendime konstatavo teismas. 22.2.

Teismas iÅ¡ esmės suklydo, ginčijamus sandorius vertindamas atskirai ir neanalizuodamas jų kaip visumos, neatsižvelgdamas į faktÄ , kad per tokį trumpÄ laikÄ buvo sudaryta 2018 m. rugsėjo 25 d. mainų sutartis, 2018 m. spalio 19 d. ir 2019 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartys, taip pat netirdamas, kodėl atsakovai ieÅ¡kovės ginčijamus sandorius sudarė bÅ«tent tokiu eiliÅ¡kumu, juolab kad teismo posėdžio metu atsakovų atstovas paaiÅ¡kino, kad sandoriai buvo sudaryti kaip visuma ir kad tokiÄ schemÄ pasiÅ«lęs atsakovas K.

B., kuriam reikėjo pinigų. 22.3. Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad teismo posėdžio metu atsakovų atstovas pripažino, jog 2018 m. rugsėjo 25 d. mainų sutarties sudarymo metu atsakovai K. B. ir UAB „MiÅ¡kų fondas“ pažeidė žemės sklypo 1 bendraturčių interesus, nes jie turėjo pirmumo teisę įsigyti perleidžiamÄ Å¾emės sklypo 1 dalį. 22.4. Teismas visiÅ¡kai neanalizavo 2018 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kuriÄ atsakovas K. B. nuosavybės teisę į žemės sklypo 3 dalį, nepraėjus nei mėnesiui nuo neva mainų sutarties sudarymo, sugrÄ Å¾ino atgal atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“, nors bÅ«tent Å¡i žemės sklypo 3 dalis tapo vieninteliu pretekstu 2018 m. rugsėjo 25 d. sandorį formaliai pavadinti mainų sutartimi. 22.5.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad mainų sutartis yra teisėta vien dėl to, kad ji buvo įvykdyta. PrieÅ¡ingai, mainų sutarties dalis, kuri yra tariama, nebuvo realiai įvykdyta, atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“ netrukus po mainų sutarties sudarymo susigrÄ Å¾inus nuosavybės teisę į žemės klypo 3 dalį ginčijama 2018 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Taigi akivaizdu, kad ginčijamos 2018 m. rugsėjo 25 d. mainų sutarties sudarymo tikslas buvo atsakovės UAB „MiÅ¡kų fondas“ siekis tapti žemės sklypo 1 (taip pat ir žemės sklypo 2) bendraturte apeinant imperatyviÄ MiÅ¡kų įstatyme nustatytÄ tvarkÄ , taip pat vėlesniais sandoriais apeiti MiÅ¡kų įstatyme įtvirtintÄ kaimyninių žemės sklypų savininkų pirmumo teisę žemės sklypo 1 (taip pat žemės sklypo 2) dalių įsigijimui.

Kitos mainų sutarties, kuri laikytina apsimestiniu sandoriu, dalies įvykdymo faktas neturi reikÅ¡mės sandorio pripažinimui negaliojančiu. Apsimestinio sandorio atveju sandoris yra įvykdomas, tik iÅ¡orinis sandoris neatitinka tikrojo sandorio turinio. 22.6. PrieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, mainų sutarties sudarymo aplinkybės ir faktai gali bÅ«ti panaudoti prieÅ¡ atsakovus (fizinius asmenis), nes jie negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais pardavėjais, be to, teises jie įgijo ne apsimestinio mainų sandorio pagrindu, o 2018 m. spalio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. 22.7.

Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ ir dėl to, kad ieÅ¡kovė apskritai neturi intereso įsigyti žemės sklypÄ 1 ar kad ji atsisakė pirkti žemės sklypo 1 dalį. Tokia iÅ¡vada padaryta iÅ¡imtinai remiantis atsakovų pusės paaiÅ¡kinimais, tačiau byloje nėra nei vieno tai patvirtinančio įrodymo. PrieÅ¡ingai, bÅ«tent atsakovė UAB „MiÅ¡kų fondas“ ieÅ¡kovei nepardavė žemės sklypo 1 dalies. 22.8. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kuria remiantis yra pripažįstama, kad sandorio negaliojimo institutas yra tinkamas ir pažeistos pirmumo teisės pirkti privačiÄ Å¾emę gynimo bÅ«das. 22.9.

Ieškovė ieškinyje jokių reikalavimų dėl žemės sklypo 2 atsakovams nėra pareiškusi, todėl teismas nepagrįstai sprendime nurodė ir tai, kad ieškovė dėl šio sklypo perleidimo jokių teisių neturėjo ir negali ginčyti su juo susijusių sandorių.

23. Atsakovai UAB „MiÅ¡kų fondas“, K. B., R. J., R. J., P. M., G. M., R. G. ir G. J. atsiliepime į ieÅ¡kovės UAB „GreenGold Timberlands 1“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“ jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, baudos dydį parenkant teismo nuožiÅ«ra, pusę baudos priteisiant atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“.

Atsiliepimas grindžiami Å¡iais argumentais: 23.1. IeÅ¡kovei iki ginčijamos manų sutarties sudarymo bÅ«tų atsiradusi pirmumo teisė įsigyti su jai priklausančiu žemės sklypu besiribojantį miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ tik tuo atveju, jeigu K. B. bÅ«tų jam priklausiusiÄ Å¾emės sklypo dalį pardavinėjęs ir jeigu žemės sklypo bendraturčiai nebÅ«tų pasinaudoję pirmumo teise įsigyti parduodamÄ Å¾emės sklypÄ . Tačiau Å¡iuo atveju žemės sklypo dalis buvo ne parduodama, o mainoma, todėl MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnio 1 dalis netaikytina.

Be to, net jeigu ginčo žemės sklypo dalis ir bÅ«tų buvusi pardavinėjama, pirmumo teisę jÄ Ä¯sigyti bÅ«tų pirmiausia turėję bendraturčiai, o ne ieÅ¡kovė. 23.2. IeÅ¡kovės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012 ginčo santykius reglamentavo Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kuris nenumatė specialaus pažeisto pirmumo teisės pirkti žemę gynybos bÅ«do, dėl ko buvo pasinaudota CK įtvirtintais gynybos bÅ«dais.

Tuo tarpu Å¡iuo atveju ginčo santykius reglamentuoja specialus įstatymas – MiÅ¡kų įstatymas, kurio normos aiÅ¡kiai įtvirtina, kaip savo pažeistÄ teisę pirkti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ gali apginti žemės sklypo bendraturčiai ar gretimo žemės sklypo savininkai. 23.3. Mainų sandorio sÄ lygos atitiko įstatyme nustatyta mainų sutarties sampratÄ , sandoriu įgyvendinta abiejų Å¡alių laisva valia ir teisėti interesai. Tiek mainų sutartimi, tiek dviejų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo atveju atsakovai bÅ«tų pasiekę tÄ patį tikslÄ , tačiau sudaryti mainų sutartį buvo paprasčiau ir ekonomiÅ¡kiau, juolab kad pasirinkimas sudaryti vienokį ar kitokį sandorį priklauso Å¡alims.

Aplinkybė, kad Å¡alys nusprendžia sudaryti paprasčiau įgyvendinamÄ sandorį, nesudaro pagrindo laikyti sandorio Å¡alis nesÄ Å¾iningomis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sandoris buvo įvykdytas – tÄ patvirtina Nekilnojamojo turto registre esantys įraÅ¡ai apie iÅ¡mainytų žemės sklypų perėjimÄ nuosavybės teisėmis kiekvienam iÅ¡ atsakovų. 23.4. IeÅ¡kovė, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, bei žinodama, kad yra ir kitų suinteresuotų asmenų įsigyti parduodamÄ turtÄ , pavyzdžiui, E. P. yra pateikęs sutikimÄ pirkti žemės ginčo žemės sklypÄ , bei suprasdama, kad Å¡iuo atveju atsakovė UAB „MiÅ¡kų fondas“ turi teisę pasirinkti su kuriuo iÅ¡ asmenų, t. y. su ieÅ¡kove ar E. P. sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį, nusprendė pateikti teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. siekdama, kad pardavimo sandoris nebÅ«tų sudarytas.

Visi Å¡ie veiksmai akivaizdžiai įrodo, kad ieÅ¡kovė, siekdama pakenkti konkurentei – atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“, bei siekdama parduodamÄ turtÄ â€“ 821/922 dalį žemės sklypo 1 – įsigyti už kuo mažesnę kainÄ , pateikė visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir neteisėtÄ ieÅ¡kinį teismui, kuris iÅ¡ esmės buvo grindžiamas tik subjektyviais samprotavimais, o ne įrodymais. 23.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi reikÅ¡mės tokia ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad skundžiamas teismo sprendimas grindžiamas įrodymu (2018 m. gruodžio 13 d. atsakymu į UAB „MiÅ¡kų fondas“ 2018 m. gruodžio 12 d. praneÅ¡imÄ ), kuris nebuvo prijungtas prie bylos.

Teismo vertinimas visiÅ¡kai nepasikeistų, jei į šį atsakymÄ , priimdamas sprendimÄ , teismas nebÅ«tų atsižvelgęs. Minėtas dokumentas neturėjo lemiamos įtakos iÅ¡sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , jis tik patvirtino teismo jau padarytas iÅ¡vadas. 23.6. IeÅ¡kovės veiksmai, kai atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“ atsisakius sumažinti parduodamo turto kainÄ , ieÅ¡kovė, neturėdama reikalavimo teisės ginčyti mainų sandorio, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį ir pateikė teismui praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, dėl ko buvo apribota atsakovės teisė disponuoti turtu, nesÄ Å¾iningi.

Teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir priėmus teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovė vėlgi pateikė akivaizdžiai nepagrįstÄ apeliacinį skundÄ , kuris iÅ¡ esmės grindžiamas ne įrodymais, o tik subjektyviais samprotavimais. Atsakovų nuomone, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jai turėtų bÅ«ti taikomos CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės – skiriama iki 5 000 Eur baudÄ , 50 procentų paskirtos baudos priteisiant atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl Å¡alių pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priėmimo 24. Atsakovai 2020 m. gegužės 25 d. pateikė procesinį dokumentÄ , pavadintÄ raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, kuriame nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti, ar apeliantė UAB „GreenGold Timberlands 1“, kaip gretimo žemės sklypo savininkė, apskritai turėtų galimybę įgyvendinti tokiÄ pirmumo teisę pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ .

Taip pat atsakovai praÅ¡o skirti apeliantei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Apeliantė, reaguodama į Å¡iuos paaiÅ¡kinimus, 2020 m. gegužės 26 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ , jame praÅ¡ydama Å¡ių atsakovų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir prie jų pridėtų naujų įrodymų (iÅ¡rašų iÅ¡ portalo www.rekvizitai.lt) į bylÄ nepriimti, taip pat praÅ¡o atsakovų praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo apeliantei atmesti kaip nepagrįstÄ .

25. Atsakovai raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodo, kad pagal MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnį asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iÅ¡ valstybės ir kitų asmenų įsigytos miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypų plotas nebÅ«tų didesnis kaip 1 500 ha. Asmenys gali įsigyti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ arba daugiau negu 20 procentų juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos iÅ¡duotÄ sutikimÄ .

Sutikimas įsigyti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ iÅ¡duodamas tarnybai valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miÅ¡kų Å«kio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypų plotas nevirÅ¡ija Å¡iame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miÅ¡ko žemės ploto dydžių.

26. Atsakovų teigimu, į nagrinėjamÄ bylÄ apeliantė UAB „Green Gold Timberlands 1“ neteikė tokių duomenų, ar jai bei su ja susijusiam asmeniui UAB „Green Gold Timberlands 2“ bendrai priklausančių miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypų plotas nevirÅ¡ija 1 500 ha ir, atitinkamai, ar apeliantė apskritai turi subjektinę teisę įsigyti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , ar Nacionalinė žemės tarnyba bÅ«tų iÅ¡davusi (iÅ¡duotų) jai sutikimÄ Ä¯sigyti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ .

Pasak atsakovų, jeigu apeliantei ir su ja susijusiems asmenims priklausančios miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės plotas virÅ¡ija 1 500 ha, apeliantė objektyviai negalėtų įsigyti iÅ¡ atsakovų jiems priklausančio žemės sklypo, o tai tik įrodo, kad apeliantė neturi reikalavimo teisės pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Apeliantei neįrodžius, kad ji turi reikalavimo teisę, akivaizdu, kad ieÅ¡kinys pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismo buvo atmestas.

27. Aptartas atsakovų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir, juos grindžiant, pridedamų naujų įrodymų turinys lemia teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ , kad Å¡iais paaiÅ¡kinimas atsakovai nepagrįstai siekia iÅ¡plėsti tiek bylos nagrinėjimo, tiek ir apeliacinio skundo ribas. Viena vertus, nurodytos MiÅ¡kų įstatymo normos pakeitimas, nustatantis didžiausiÄ leidžiamos įsigyti miÅ¡kų žemės Å«kio paskirties žemės plotÄ , įsigaliojo tik nuo 2020 m. sausio 1 d., taigi ginčijamų sandorių sudarymo metu dar negaliojo.

Pagal bendrÄ jį teisės principÄ lex benignior retro agit (įstatymas, pagerinantis subjektų padėtį, turi grįžtamÄ jÄ galiÄ ) teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų atgalinis veikimas neleidžiamas, nebent teisės aktu bÅ«tų suÅ¡velninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebÅ«tų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Kitaip tariant, bendrasis teisės principas lex retro non agit reiÅ¡kia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja tik į ateitį ir neturi grįžtamosios galios.

Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2013). Atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinama pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas.

Minėtos aptartos taisyklės taikomos materialiajai teisei ir jos galiojimui laiko atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015).

28. Kita vertus, raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytomis aplinkybėmis atsakovai negrindė savo atsikirtimų ar nesutikimo su ieÅ¡kiniu, jos nebuvo tiriamos pirmosios instancijos teisme. Ä®statymų leidėjas draudžia apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 3 dalis).

29. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovų rašytinius paaiškinimus ir prie jų pridedamus naujus įrodymus. Dėl apeliantės teisės reikšti ieškinį ir jos teisių gynimo būdų 30. Apeliantė (ieškovė) UAB „GreenGold Timberlands 1“ šioje byloje įrodinėjo, kad ginčijimais mainų ir pirkimo–pardavimo sandoriais buvo pažeistos imperatyvios Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 bei 3 dalių nuostatos, tuo pačiu pažeistos ir apeliantės teisės.

31. Pirmosios instancijos teismas nurodė tokius apeliantės ieškinio atmetimo pagrindus: apeliantė nėra suinteresuota žemės sklypo 1 dalies realiu įsigijimu; net ir ginčijamų sandorių panaikinimo atveju apeliantei jokių teisinių pasekmių neatsirastų, todėl ji neturi reikalavimo teisės ginčyti sandorius; ieškiniu nereiškiamas reikalavimas perkelti ieškovei žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas, kuris, teismo vertinimu, šioje situacijoje yra vienintelis galimas teisių gynimo būdas; ginčijami sandoriai yra teisėti, atitinkantys šalių valių ir įvykdyti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad tokia pirmosios instancijos teismo pozicija stokoja pagrįstumo.

32. Pagal MiÅ¡kų įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamų sandorių sudarymo metu) 41 straipsnio 1 dalį, pirmumo teisę įsigyti privačiÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemę už tokiÄ pat kainÄ ir kitomis tokiomis pat sÄ lygomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡i žemė parduodama iÅ¡ viešųjų varžytynių, pagal Å¡iÄ eilės tvarkÄ turi:

1) žemės sklypo bendraturčiai – CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) asmuo, nuosavybės teise turintis miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kuris ribojasi su parduodamu miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės savininkas apie sprendimÄ parduoti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ praneÅ¡a pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietÄ . PraneÅ¡ime apie sprendimÄ parduoti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ Å¾emės savininkas privalo nurodyti pardavimo sÄ lygas.

Jeigu miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo savininko praneÅ¡imas apie sprendimÄ parduoti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ pateikiamas notarui, Å¡is ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo praneÅ¡imÄ perduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietÄ . Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, praneÅ¡imas apie sprendimÄ parduoti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikiamas tik tuo atveju, kai CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypÄ nepasinaudoja to žemės sklypo bendraturtis.

33. Pagal MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnio 4 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie parduodamÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , pardavimo sÄ lygas ir sÄ lygas, kuriomis asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamÄ Å¾emę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyto žemės sklypo savininko praneÅ¡imo gavimo dienos raÅ¡tu praneÅ¡a asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypu. Å ie asmenys savo sutikimÄ pirkti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ ar atsisakymÄ jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos.

34. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ raÅ¡ytinį sutikimÄ pirkti žemės sklypÄ , ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , galėjo pateikti sutikimÄ jį pirkti, pabaigos dienos iÅ¡duoda pažymÄ , kad Å¡is žemės sklypas parduodamas Å¡io straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teise turinčiam jį pirkti asmeniui. Kai pirkti parduodamÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ pirmumo teise pageidauja keli vienodÄ pirmumo teisę turintys asmenys, Å¡ioje dalyje nurodytoje pažymoje iÅ¡vardijami visi vienodÄ pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiÅ«lytomis sÄ lygomis parduoti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ (MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnio 5 dalis).

35. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , galėjo pateikti sutikimÄ jį pirkti, pabaigos dienos iÅ¡duoda pažymÄ , kad siÅ«lomo parduoti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal Å¡io straipsnio nuostatas, ir žemės savininkas šį žemės sklypÄ gali perleisti kitiems asmenims.

Kai miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainÄ ir (ar) kitomis sÄ lygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko praneÅ¡ime, Å¡io straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi bÅ«ti pateikiamas pakartotinis praneÅ¡imas (MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnio 6 dalis).

36. Taigi, kaip matyti iš Miškų įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo, pirmumo teisę įsigyti miškų ūkio paskirties žemę turi ne tik žemės sklypo bendraturčiai, bet ir gretimo žemės sklypo savininkai, jeigu bendraturčių nėra arba jeigu bendraturčiai atsisako pasinaudoti pirmumo teise, įtvirtinta CK 4.79 straipsnyje.

37. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad apeliantė yra besiribojančio su žemės sklypu 1 žemės sklypo savininkė. Vadinasi, žemės sklypo 1 ar jo dalies pardavimo atveju apeliantė, nesant pirmesnės eilės pirmumo teisės turėtojų (bendraturčių) arba Å¡iems nesutikus pasinaudoti tokia savo teise, kaip ir kiti besiribojančių sklypų savininkai bÅ«tų turėjusi galimybę įsigyti žemės sklypo 1 dalį. Tuo leidžia įsitikinti ir byloje esantys įrodymai – jau po ginčijamo mainų sandorio sudarymo parengti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio 2018 m. lapkričio 30 d., 2019 m. sausio 9 d. 2019 m. vasario 8 d, 2019 m. kovo 13 d. praneÅ¡imai, kuriuose apeliantė yra įvardyta tarp asmenų, galinčių pirmumo teise įsigyti parduodamÄ miÅ¡kų Å«kio žemės sklypo dalį.

38. Kitaip nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantės suinteresuotumÄ Ä¯gyti žemės sklypo 1 dalį ir tokių jos buvusių ketinimų realumÄ patvirtina apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriui pateikti 2018 m. gruodžio 20 d. (sutinkant ir su papildomomis pardavimo sÄ lygomis – kartu pirkti ir žemės sklypÄ 2 už 17 000 Eur) ir 2019 m. vasario 25 d. sutikimai įsigyti parduodamÄ Å¾emės sklypo 1 dalį, o taip pat ir Å¡ios civilinės bylos iniciavimo faktas.

39. Teisėjų kolegija negali pritarti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo 29 punkte padarytai iÅ¡vadai, kad apeliantė, pateikusi Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui savo sutikimÄ pirkti žemės sklypo 1 dalį, apie kurios pardavimÄ (kartu su kitu žemės sklypu) ji buvo informuota Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. lapkričio 30 d. raÅ¡tu, dėl pakartotinio 2019 m. vasario 8 d. pasiÅ«lymo pasinaudoti pirmumo teise valios nepareiÅ¡kė, taigi atsisakė įsigyti parduodamÄ sklypÄ , juolab kad tokiÄ aplinkybę teismas taip pat vertino kaip dar vienÄ suinteresuotumo įgyti ginčo žemės sklypÄ neturėjimÄ patvirtinantį faktÄ .

40. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, į Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. praneÅ¡imÄ apeliantė sutikimÄ pirkti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo 1 dalį (už 66 500 Eur ir dar papildomai žemės sklypÄ Â 2 už 17 000 Eur) pateikė 2018 m. gruodžio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius, atsakydamas į apeliantės sutikimÄ , 2019 m. sausio 9 d. praneÅ¡imu informavo, kad apeliantė nėra vienintelis asmuo, pateikęs tokį sutikimÄ , taigi žemės sklypo 1 dalis pagal 2019 m. sausio 8 d. pažymÄ Nr. 23PAŽ-18-(14.23.33.) „Dėl miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės pardavimo pirmumo teise turinčiam jį pirkti asmeniui“ bus parduodama pardavėjo sprendimu pasirinktam asmeniui ar asmenis, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, nurodytiems minėtoje pažymoje.

Tačiau 2019 m. vasario 8 d. raÅ¡tu apeliantei dar kartÄ buvo praneÅ¡ta apie žemės sklypo 1 dalies pardavimÄ už 55 000 Eur, šį kartÄ jau nenurodant jokių papildomų sÄ lygų. Apeliantė savo sutikimÄ pateikė 2019 m. vasario 25 d., o Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius 2019 m. kovo 13 d. raÅ¡tu informavo, kad ji nėra vienintelė pretendentė, pateikusi tokį sutikimÄ , todėl pardavimas bus vykdomas pagal 2019 m. kovo 12 d. pažymÄ Nr. 23PAŽ-211-(14.23.33.) pardavėjo sprendimu pasirinktam asmeniui ar asmenims.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie byloje esantys duomenys, prieÅ¡ingai nei tvirtina atsakovai bei nusprendė pirmosios instancijos teismas, neteikia pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantė buvo (yra) atsisakiusi pirkti žemės sklypo 1 dalį, todėl jos teisės nėra pažeistos ir teismine tvarka negintinos, nei tokiÄ iÅ¡vadÄ , kad jos kreipimÄ si į teismÄ lėmė atsakovų įvardytos kitos priežastys (piktnaudžiavimas teise). Pačios pardavėjos (atsakovės UAB „MiÅ¡kų fondas“) veiksmai, pateikus naujas pardavimo sÄ lygas, suponavo ir naujÄ Å¾emės sklypo 1 dalies pardavimo procedÅ«ros įgyvendinimÄ , kaip to reikalauja MiÅ¡kų 41 straipsnio 6 dalis.

42. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamas teismo sprendimo iÅ¡vados nepagrįstai grindžiamos dokumentu (UAB „GreenGold Timberlands 2“ atsakymu į 2018 m. gruodžio 12 d. praneÅ¡imÄ ), kuris nustatyta tvarka nėra tapęs Å¡ios bylos dalimi. Teismas, kaip patvirtina 2019 m. liepos 25 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as (nuo 1:48 min. iki 4:30 min.) ir teismo posėdžio informacinė pažyma, atsisakė šį dokumentÄ priimti motyvuodamas tuo, kad jis nėra susijęs su nagrinėjama byla.

Minėtas dokumentas yra atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“ adresuotas atsakymas, kuris buvo parengtas ne apeliantės UAB „GreenGold Timberlands 1“, o kito juridinio asmens – UAB „GreenGold Timberlands 2“, be to, jame aptariamas ir ne ginčo objektu nagrinėjamoje byloje tapusio žemės sklypo, o kito sklypo pirkimas–pardavimas, atsakyme, be kita ko, pažymint, kad raÅ¡to rengėja neatsisako pirkti žemės sklypo, tik nurodo, jog UAB „MiÅ¡kų fondas“ pasiÅ«lymas po dviejų dienų pas notarÄ sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, negavus jokių dokumentų (nei žemės sklypo plano, sutarties projekto), yra nesÄ Å¾iningas.

Taigi, pirmosios instancijos teismas tokiu dokumentu, kaip įrodymu, iÅ¡ tiesų negalėjo remtis, jo priėmimo į bylÄ klausimÄ iÅ¡sprendęs neigiamai.

43. Å iame kontekste pažymėtina, kad net jeigu tokį įrodymÄ teismas ir bÅ«tų nustatyta tvarka priėmęs, jo turinio pagrindu nebuvo galima vertinti apeliantės elgesio ar spręsti dėl apeliantės nesutikimo su atsakovės UAB „MiÅ¡kų fondas“ siÅ«lomomis pardavimo sÄ lygomis, siÅ«lant savo pačios sÄ lygas, su kuriomis jau nesutiko atsakovė ir sandoris neįvyko. Å is, kaip nurodyta, kito juridinio asmens raÅ¡tas yra parengtas 2018 m. gruodžio 13 d., o nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė į tarnybos 2018 m. lapkričio 30 d. pasiÅ«lymÄ pasinaudoti pirmumo teise (kurį gavo 2018 m. gruodžio 3 d.) atsakė 2018 m. gruodžio 20 d. (t. y. nepraleisdama 15 darbo dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos termino), o ne 2018 m. gruodžio 3 d., kaip sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, nors apeliantės atstovė teismo posėdžio metu ir dublike (14 punkte) buvo atkreipusi dėmesį į klaidingai ieÅ¡kinyje nurodytÄ datÄ .

Kaip teisėjų kolegija nurodė pirmiau (nutarties 40 punktas), Å¡is sutikimas nebuvo vienintelė ar paskutinė apeliantės valios pirkti žemės sklypo 1 dalį iÅ¡raiÅ¡ka, atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“ pakeitus pardavimo sÄ lygas ir tarnybai 2019 m. vasario 8 d. raÅ¡tu pakartotinai pradėjus pirmumo teisės turėtojų informavimo apie galimybę pasinaudoti tokia pirmumo teise procedÅ«ras.

44. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos atitinkamos iÅ¡vados bei vertinimai, kad apeliantės teisės jos ginčijamų sandorių sudarymu nebuvo ir negalėjo bÅ«ti pažeistos, nes Å¡i neturi jokio objektyviai pagrįsto intereso nei pagal MiÅ¡kų įstatymÄ (esant pirmesnės eilės pretendentams), nei atsižvelgiant į jos faktiÅ¡kai (ne)atliktus po sandorių sudarymo veiksmus kvestionuoti atsakovų sudarytus susitarimus, susijusius su besiribojančio sklypo savininkų pasikeitimu, yra neteisingi. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimai tokiu pagrindu, kad ji neturi reikalavimo teisės ginčyti Å¡iuos sandorius, negalėjo bÅ«ti atmesti.

45. Su teismo pozicija galima bÅ«tų sutikti tik tuo aspektu, kad pirmiau Å¡ioje nutartyje aptarta tvarka (nutarties 32 – 36 punktai) galioja tik miÅ¡kų Å«kio žemės paskirties žemės sklypų pardavimo sandoriams, o sudarant kitokio pobÅ«džio sandorius, pavyzdžiui, dovanojimo ar mainų, netaikoma. Tačiau apeliantė Å¡ioje byloje bÅ«tent ir įrodinėjo tai, kad faktiÅ¡kai Å¡alys buvo susitarusios dėl pirkimo–pardavimo, o mainų sandoris tikrųjų jų ketinimų ir valios neatitiko, Å¡is sandoris yra iÅ¡ dalies tariamas, iÅ¡ dalies – apsimestinis ir buvo sudarytas vien tam, kad atsakovė UAB „MiÅ¡kų fondas“ nekliudomai galėtų tapti žemės sklypo 1 bendraturte, apeidama kitų galimų pretendentų, įskaitytinai ir apeliantės, turimÄ pirmumo teisę.

Tokį faktÄ ir Å¡alių ketinimus (vien formaliai sudaryti mainų sandorį, turint tikslÄ iÅ¡vengti MiÅ¡kų įstatyme nustatytos imperatyvios turto pardavimo tvarkos) įrodžius, neabejotinai atsiranda teisinės prielaidos vertinti, ar nebuvo apeliantės turimo pirmumo teisės (jos teisėto intereso) pažeidimo.

46. Apeliantė, siekdama paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotÄ jos suinteresuotumo ginčyti sandorius bendraisiais jų negaliojimo pagrindais nebuvimÄ ir jos pasirinkto savo teisių gynimo bÅ«do negalimumÄ , apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012 ir 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014 pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų, kad sandorio negaliojimo institutas yra tinkamas pažeistos pirmumo tesės pirkti privačiÄ Å¾emę gynimo bÅ«das ir jį galima taikyti tuo atveju, kai nėra prielaidų pirkėjo teisių perkėlimui.

Atsakovai, atsikirsdami į tokius apeliacinio skundo argumentus, savo atsiliepime tvirtina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo remtis Å¡ia praktika, nes ji buvo suformuota bylose, kuriose ginčo santykiai buvo reglamentuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, nenustatančio tokio specialaus pažeistos pirmumo teisės pirkti žemę gynybos bÅ«do, koks yra įtvirtintas MiÅ¡kų įstatyme, ir juo vieninteliu savo pažeistas teises pirkti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ gali ginti žemės sklypo bendraturčiai ar gretimo žemės sklypo savininkai.

47. Teisėjų kolegija, sutikdama su atsakovais, kad nurodytose kasacinio teismo nutartyse iš tiesų buvo sprendžiama dėl pirmumo teisės įgyti žemės sklypo dalį, ant kurios stovi statiniai, ir jose buvo analizuotos Žemės įstatymo, o ne Miškų įstatymų nuostatos, visgi atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas, kitoje byloje pasisakydamas dėl pirmumo teisių, įtvirtintų įvairiuose įstatymuose (Žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatyme), gynimo būdų, jau buvo pažymėjęs tai, kad visuose šiuose įstatymuose įtvirtintos pirmumo teisės prigimtis yra panaši, analogiška, ja siekiama tų pačių tikslų, todėl ir šios teisės pažeidimo teisinių padarinių pašalinimas negali iš esmės skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007).

48. Vadinasi, ir šioje byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui kasacinio teismo išaiškinimai visose panašiose bylose, kuriose buvo pasisakyta dėl pažeistos pirmumo teisės gynimo būdų, yra aktualūs ir svarbūs, juolab kad miškų ūkio paskirties žemės sklypas bendriausia prasme taip pat yra žemės sklypas.

49. MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo pardavimÄ dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turi teisę teismine tvarka reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

50. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pirmumo teisės tikslas yra užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau negu visi kiti tretieji asmenys ir kuriems Å¡io turto perleidimas gali turėti tiesioginės įtakos ateityje, interesus. Tokia pirmumo teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstÄ bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugÄ . Jeigu nebÅ«tų nustatyta šį pirmumo teisė ir nebÅ«tų užtikrinta tinkama jos apsauga, tai bÅ«tų nepagrįstai pažeisti tokiÄ teisę turinčių asmenų teisėti lÅ«kesčiai, susiję su jiems priklausiančiu ar jų naudojamu turtu.

Pažeistai pirmumo teisei ginti yra nustatytas specialaus gynimo bÅ«das, kuris nėra atsitiktinis ir leidžia efektyviau bei greičiau paÅ¡alinti Å¡ios teisės pažeidimo padarinius – pažeistÄ pirmumo teisę jos turėtojas gali realiai apginti tokiu bÅ«du, kuris jam suteiktų galimybę tapti trečiajam asmeniui parduoto žemės sklypo savininku. Toks gynimo bÅ«das lemia mažiausias neigiamas teisės pažeidimo pasekmes ir užtikrina faktinį pirmumo teisės įgyvendinimÄ . Kita vertus, kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad civilinių teisių gynimo bÅ«dai yra alternatyvÅ«s, suteikiantys pačiam asmeniui galimybę pasirinkti tÄ gynimo bÅ«dÄ , kuris labiausiai atitinka teisės pažeidimo pobÅ«dį ir kuris galėtų užtikrinti adekvačiÄ jo pažeistų teisių gynybÄ .

Todėl galimi ir kiti tokio asmens teisių gynimo būdai, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas ar sandorio panaikinimas, nors jie mažiau atitinka pirmumo teisės turėtojo interesus, sukelia didesnių neigiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007).

51. Tiek dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, tiek kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡alis laisva valia pasirenka, kaip ji gins savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus ir kuriuo iÅ¡ CK 1.138 straipsnyje iÅ¡vardintų civilinių teisių gynybos bÅ«dų ji naudosis. Apie tai pasisakyta ir bylos Å¡alių nurodomose, tačiau jų skirtingai interpretuojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – 2012 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012, ir 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014.

Teisėjų kolegija Å¡iose nutartyse jau akcentavo civilinėje teisėje galiojantį dispozityvumo principÄ , iÅ¡aiÅ¡kino, kad asmuo yra laisvas pasirinkti pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ , nurodė, kad privatinei teisei bÅ«dingas Å¡alių autonomijos arba dispozityvumo principas, leidžiantis joms pačioms, neperžengiant įstatymo nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio modelį, pripažino, kad ieÅ¡kovas gali pasirinkti savo pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ , pažymėjo, kad pažeista teisė, susiklosčius faktinei bei teisinei situacijai, susijusiai su pirmumo teisės galimu pažeidimu, gali bÅ«ti ginama ir taikant sandorio negaliojimo institutÄ bei jo negaliojimo padarinius (restitucijÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012).

52. Taigi, žemės sklypo bendraturtis, statinio ar įrenginio savininkas, o nagrinėjamos bylos atveju – ir besiribojančio miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo savininkas dėl pirmumo teisės pirkti žemės sklypÄ pažeidimo gali nereikÅ¡ti reikalavimo perkelti jam žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas, jis gali pasinaudoti kitais įstatyme numatytais teisių gynimo bÅ«dais, be kita ko, kelti sandorio galiojimo klausimÄ ir reikalauti restitucijos taikymo. Todėl ir tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tik pirkėjo teisių perkėlimo institutas, įtvirtintas MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje, yra vienintelis pirmumo teisės turėtojų pažeistų teisių ir interesų gynimo bÅ«das, nėra pagrįsta.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorio negaliojimo institutas yra tinkamas pažeistos pirmumo teisės pirkti privačiÄ Å¾emę gynimo bÅ«das. Be to, Å¡is institutas gali bÅ«ti taikomas ir tais atvejais, kai nustatomas savininko pirmumo teisės pažeidimas, tačiau nėra bÅ«tinų pirkėjo teisių perkėlimo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014).

53. Vertindamas panaÅ¡iÄ faktinę situacijÄ , t. y. Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo įstatyme įtvirtintos pirmumo teisės pažeidimÄ , kasacinis teismas jau yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad įstatymas nustato pakankamai trumpÄ laikotarpį, per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas reikalavimas perkelti pirkėjo teises ir pareigas, nes Å¡i teisė nėra absoliuti – bÅ«dama garantija suinteresuotam asmeniui ir suvaržymu žemės sklypo savininkui, ji galioja ribotÄ laikÄ , kuriam pasibaigus pirmumo teisė įsigyti žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ iÅ¡nyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2014).

Kadangi Miškų įstatyme nustatytos pirmumo teisės prigimtis, jos paskirtis bei įtvirtintas specialus jos gynimo būdas (pirkėjo teisių perkėlimas) yra visiškai analogiški, kaip ir šioje kasacinio teismo nagrinėtose byloje, į tokius išaiškinimus atsižvelgtina ir nagrinėjamo ginčo atveju.

54. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tais atvejais, kai pirkėjo teisių perkėlimas, kaip teisių gynimo bÅ«das, nėra galimas, nes arba tokia teisė pasibaigusi, arba nėra bÅ«tinų pirkėjo teisių perkėlimo prielaidų, Å¡is institutas netaikomas. Taigi ir nagrinėjamos bylos atveju pirkėjo teisių perkėlimas, nors paprastai jis yra priimtinesnis ir efektyvesnis pažeistų pirmumo teisių gynimo bÅ«das, negalėtų bÅ«ti taikomas. Pirma, toks reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas nustatyta tvarka (per 3 mėnesius).

Antra, toks gynimo bÅ«das negalėtų bÅ«ti taikomas ir dėl to, kad apeliantė yra paskesnės eilės pirmumo teisės turėtoja (su žemės sklypu 1 besiribojančio gretimo žemės sklypo savininkė), o ne žemės sklypo 1 bendraturtė. Pažymėtina, kad tokiÄ aplinkybę pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau teismas suklydo spęsdamas dėl apeliantės pasirinkto kito gynybos bÅ«do priimtinumo – sandorių negaliojimo instituto taikymo, kuris, kaip nurodyta pirmiau, yra tinkamas pirmumo teisių gynimo bÅ«dasi teismas suklydo ir vertindamas apeliantės interesÄ jos pasirinktu bÅ«du ginti savo teises (t. y. nepraÅ¡yti pirkėjos teisų perkėlimo, o siekti sandorių negaliojimo ir restitucijos taikymo), nepagrįstai susiejęs Å¡iÄ aplinkybę ir su apeliantės suinteresuotumo ginčyti sandorius bendraisiais jų negaliojimo pagrindais nebuvimu.

55. Kitokio apeliantės suinteresuotumo ginčo žemės sklypu vertinimo nesuponuoja ir atsakovų argumentai, kad atsakovė UAB „MiÅ¡kų fondas“, tapusi žemės sklypo 1 bendraturte ir pirmesnės eilės pirmumo teisės turėtoja (MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punktas) kitu apeliantės ginčijamu 2019 m. spalio 19 d. pirkimo–pardavimo sandoriu iÅ¡ žemės sklypo 1 bendraturčiais buvusių fizinių asmenų (atsakovų) jau yra supirkusi jiems priklausiusias Å¡io žemės sklypo dalis, o buvę bendraturčiai, kaip pirmesnės eilės pirmumo teisės turėtojai, sudarydami atitinkamÄ sandorį – parduodami jiems priklausiusias žemės sklypų dalis – yra atsisakę savo pirmumo teisės įsigyti vieni kitų dalis.

56. Å iame kontekste pažymėtina, kad savininko teisių turinys, apibrėžtas CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, nustato savininko teisių įgyvendinimo ribas ir principus, taigi savininkas įgyvendina savo nuosavybės teisę valdydamas, naudodamas jam priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei disponuodamas juo savo nuožiÅ«ra, tačiau Å¡ie veiksmai neturi pažeisti įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Vadinasi, nuosavybės teisė nėra absoliuti, ir jÄ Ä¯gyvendindamas savininkas turi paisyti tam tikrų draudimų, todėl savininko teisių įgyvendinimas neturėtų bÅ«ti suvokiamas vien kaip valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių įgyvendinimas, nes savininkas, Å¡ias teises įgyvendindamas, įgyja ir tam tikrų pareigų.

Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi, be kita ko, priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tÄ bendrumÄ kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktÄ , ir autonomijÄ . Bendrosios nuosavybės teisė reiÅ¡kia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020).

57. Taigi, priešingai nei yra įsitikinę atsakovai, šio žemės sklypo bendraturčiai, atsisakydami savo pirmumo teisės įsigyti vienas kito dalis, taip pat turėjo laikytis Miškų įstatyme imperatyviai nustatytos tokios paskirties žemės sklypo pardavimo tvarkos, siūlyti savo dalis įsigyti paskesnės pirmumo teisės turėtojams (gretimų miško žemės sklypų savininkams).

58. Be to, kaip matyti iÅ¡ VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2019 m. vasario 20 d. iÅ¡raÅ¡o (su istorija), du buvę žemės sklypo 1 bendraturčiai, atsakovė R. G. ir S. G., 2018 m. lapkričio 7 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iÅ¡ atsakovės UAB „MiÅ¡kų fondas“ įgijo nuosavybėm 26/1383 dalis to paties ginčo žemės sklypo, nors vos prieÅ¡ kelias savaites apeliantės ginčijama 2018 m. spalio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė R. G. buvo perleidusi atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“ atitinkamÄ dalį jai nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo 1 už 780 eurų kainos dalį.

Ši aplinkybė akivaizdžiai paneigia atsakovės UAB „Miškų fondas“ atsikirtimus, kad kiti šio žemės sklypo bendraturčiai neturėjo intereso ir yra atsisakę savo pirmumo teisės į atsakovo K. B. išmainytos atsakovei UAB „Miškų fondas“ žemės sklypo 1 251/2766 dalį. Dėl mainų ir pirkimo–pardavimo sandorių teisėtumo 59. Apeliantė šioje byloje įrodinėjo, kad atsakovė UAB „Miškų fondas“ 2018 m. rugsėjo 25 d. mainų sutartimi, sudaryta su atsakovu K.

B., nusipirko žemės sklypo 1 251/2766 dalį, besiribojančio su ieÅ¡kovės žemės sklypu, ir 13/60 dalį žemės sklypo 2, o ne atliko mainų sandorį. Todėl Å¡ioje dalyje mainų sandorį laiko apsimestiniu, o mainų sandorio dalį dėl žemės sklypo 3 1/6 dalies, kurį atsakovė UAB „MiÅ¡kų fondas“ formaliai iÅ¡mainė į atsakovui K. B. priklausiusius du žemės sklypus, laiko tariamu sandoriu, nes šį sklypÄ netrukus po mainų sandorio sudarymo atsakovė UAB „MiÅ¡kų fondas“ susigrÄ Å¾ino savo nuosavybėn už tÄ pačiÄ 100 Eur kainÄ , kuria Å¡is sklypas buvo įvertintas ir mainų sutartyje, su atsakovu K.

B. pasiraÅ¡iusi 2018 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliantė praÅ¡o ir Å¡iÄ sutartį pripažinti negaliojančia, bei, taikant restitucijos institutÄ , Å¡alis grÄ Å¾inti į buvusiÄ iki jos teises pažeidusių sandorių sudarymo buvusiÄ padėtį. Apeliantės teigimu, sudarius ginčijamÄ mainų sutartį, buvo pažeistos imperatyvios MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnio 1 bei 3 dalių nuostatos, taigi, nuginčijus pirmojo sandorio dalį dėl žemės sklypo, į kurį pretenduotų ir pati apeliantė, 2018 m. spalio 19 d. pirkimo–pardavimo sandoris taptu teisiÅ¡kai ydingas vien dėl tos priežasties, kad bÅ«tų paneigta atsakovės UAB „MiÅ¡kų fondas“ nuosavybės, taigi ir jos pirmumo teisė įgyti kitas Å¡io sklypo dalis.

60. Kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas apsiribojo kiekvieno ginčijamo sandorio atskiru įvertinimu, didžiausiÄ dėmesį skirdamas bÅ«tent mainų sandoriui. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas mainų sandoris atitinka jo Å¡alių valiÄ , be to, yra įvykdytas, todėl negali bÅ«ti laikomas tariamu. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visų trijų byloje ginčijamų sandorių teisėtumÄ Ä¯vertino atskirai ir nevertinio jų kaip to paties proceso, leidžiančio įsitikinti tikraisiais jų Å¡alių ketinimais bei motyvais, todėl padarė nepakankamai argumentuotÄ iÅ¡vadÄ dėl iÅ¡orinės Å¡alių valios atitikimo vidinei Å¡alių valiai.

61. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja, o 2 dalyje nustatyta, kad tokiems sandoriams taikomos Å¡io kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Toks sandoris, kai neketinama sukurti jokių padarinių, vadinamas fiktyviu, o jo negaliojimo atveju paprastai nekyla poreikis taikyti restitucijÄ , nes toks sandoris realiai nevykdytas. Nagrinėjamu atveju dėl ginčo objektu tapusio žemės sklypo 1 buvo sudaromi notariniai sandoriai, savininkų pasikeitimai fiksuojami vieÅ¡ame registre, taip pat apeliantė siekia ir restitucijos taikymo, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju vertinti, kad kiekvienas iÅ¡ sandorių (2018 m. rugsėjo 25 d. mainų sutartis ir 2018 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartis dėl iÅ¡mainyto žemės sklypo perpirkimo) teisinių padarinių nesukėlė ir yra fiktyvÅ«s, iÅ¡ esmės nėra prielaidų.

62. CK 1.87 straipsnis nustato, kad sandoriui, sudarytam kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės, t. y. ginčijamas sandoris vertinamas ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ , o tikrÄ jÄ jį sudariusių asmenų valiÄ . Tariamo sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: iÅ¡orinis, neatspindintis tikrųjų Å¡alių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , tačiau nevieÅ¡inamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016). Tai reiÅ¡kia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių realiai ir siekė sandorio Å¡alys. Kitaip tariant, toks sandoris vertintinas pagal tikrÄ jÄ , o ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ jį sudariusių asmenų valiÄ .

63. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobÅ«džio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobÅ«džio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamÄ sandorį reglamentuojančios taisyklės. Pagal CK 1.87 straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, Å¡ie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktÄ prieÅ¡ apsimestinio sandorio Å¡alis. Tokie asmenys gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl apsimestinio sandorio, pažeidžiančio jų teises, negaliojimo ir praÅ¡yti taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020).

64. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2014 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014).

Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties sudarymo aplinkybes, o taip pat ir šalių elgesį po sutarties sudarymo.

65. Å alių siekiamas sandorio tikslas, iÅ¡ Å¡io sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrÄ jį sandorį Å¡alys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo Å¡alių sudaryto sandorio nustatymÄ . Kasacinio teismo praktikoje, vertinant sandorių apsimestinumÄ , nuosekliai pasisakoma ir tuo aspektu, kad kai tos pačios Å¡alys vienu metu arba per trumpÄ laiko tarpÄ sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, Å¡ie sandoriai aiÅ¡kintini ne izoliuotai, o tik kartu, nes tik taip gali bÅ«ti atskleista tikroji Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014).

66. Kaip matyti iÅ¡ 2018 m. rugsėjo 25 d. mainų sutarties, atsakovė UAB „MiÅ¡kų fondas“ įgijo nuosavybės teisę į 4 645 Eur vertės turtÄ (800 Eur už žemės sklypo 2 dalį + 3 845 Eur už žemės sklypo 1 dalį), pati perleisdama nuosavybės teisę į 100 Eur vertės turtÄ (žemės sklypo 3 dalį) (mainų sutarties 2.1, 3.1 punktai). Ä®gijusi 251/2766 dalį žemės sklypo 1, UAB „MiÅ¡kų fondas“, tapusi Å¡io žemės sklypo bendraturte ir, tuo pačiu, pirmesnės eilės, nei apeliantė, pirmumo teisės įsigyti parduodamÄ dalį turėtoja, 2018 m. spalio 19 d.

žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartimi, be kita ko, nusipirko dar 1132/1383 dalis žemės sklypo 1. Vos po 5 dienų po pastarojo sandorio sudarymo, t. y. 2018 m. spalio 24 d., atsakovas K. B. tÄ pačiÄ 1/6 dalį žemės sklypo 3, kuriÄ mainų sutartimi įgijo iÅ¡ atsakovės UAB „MiÅ¡kų fondas“, įkainavęs 100 Eur perpardavė atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“. Taigi, atsakovė nevaldė Å¡io žemės sklypo 3 labai trumpÄ laikÄ , tik tiek, kiek užruko sandorio su žemės sklypo 1 bendraturčiais sudarymas.

Dar daugiau, kaip buvo nurodyta Å¡ios nutarties 58 punkte, dalį įsigyto iÅ¡ atsakovo K. B., o vėliau ir iÅ¡ kitų bendraturčiu žemės sklypo 1 per trumpÄ laikÄ perpardavė atgal vienai iÅ¡ atsakovių ir buvusių jo savininkių R. G..

67. Aptarta visų Å¡ių sandorių seka, laiko tarpas tarp kiekvieno iÅ¡ sandorių sudarymo ir jų turinys nedaro atsitiktinumo įspÅ«džio. PrieÅ¡ingai, bÅ«tent tokia Å¡ių sandorių seka, jų ryÅ¡ys, itin trumpas laikotarpis tarp jų sudarymo, mainomų daiktų verčių disproporcija, o galiausiai ir iÅ¡mainyto žemės sklypo 3 perpirkimo iÅ¡ atsakovo K. B. faktas teisėjų kolegijai leidžia pritarti apeliantės pozicijai, kad mainų sandoris neatitiko mainų sandorio esmės, savo esme ir Å¡alių siekiamu tikslu jis atitiko pirkimo–pardavimo sandorį, kai viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (CK 6. 306 straipsnio 1 dalis).

68. Aplinkybę, kad Å¡alys ir neturėjo tikslo sudaryti bÅ«tent mainų sutartį, patvirtina atsakovų atstovo teismo posėdžio metu pateikti paaiÅ¡kinimai, jog tokia schema įgyvendinta atsakovo K. B. kuriam skubiai reikėjo pinigų, pasiÅ«lymu ir jo iniciatyva, nes teisėta jo dalies pardavimo procedÅ«ra bÅ«tų užtrukusi, kai kuriems bendraturčiams negyvenant Lietuvoje. Vadinasi, tokia sandorių grandine atsakovai UAB „MiÅ¡kų fondas“ ir K. B. susikÅ«rė sÄ lygas sudaryti teisėtų sandorių regimybę ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti MiÅ¡kų įstatyme nustatytos miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypų ar jų dalių pardavimui taikomos tvarkos (procedÅ«ros), kuri, kaip ne kartÄ Å¡ioje nutartyje nurodyta, yra imperatyvi.

69. Tokiu atveju teisėjų kolegija pritaria apeliantės skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs sandorių kaip visumos ir vieno proceso, neatsižvelgęs į pačios atsakovės pripažįstamÄ faktÄ dėl kelių sandorių sudarymo poreikio bei tikslo, neatsižvelgęs į sutarčių sÄ lygas ir Å¡alių sutaptį, ieÅ¡kinį atmesdamas iÅ¡ esmės dėl to, kad pripažino apeliantę neturinčia teisinio suinteresuotumo sandorių galiojimu / negaliojimu, šį ginÄÄ iÅ¡sprendė neteisingai.

Teismas, padaręs ydingÄ iÅ¡vadÄ , kad jokie apeliantės teisėti interesai nėra pažeisti, galėjo neteisingai identifikuoti apeliantės ginčijamos mainų sutarties, o taip pat 2018 m. spalio 19 d. ir 2018 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarčių teisėtumÄ , neįžvelgęs gana aiÅ¡kiai matomo mainų sutarties apsimestinumo ir kitų paskesnių sutarčių, įskaitytinai ir mainais pridengtos pirkimo–pardavimo sutarties, prieÅ¡taravimo teisės normoms (MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnis, CK 1.80 ir 1.87 straipsniai, ).

70. Kaip buvo nurodyta Å¡ios nutarties 63 punkte, tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobÅ«džio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobÅ«džio ir sudarymo aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pridengtojo sandorio (pirkimo–pardavimo sutarties) turinys leistų padaryti iÅ¡vadÄ , kad sandoris neatitinka imperatyvių MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimų – atsakovė UAB „MiÅ¡kų fondas“, prieÅ¡ tai neįgyvendinus bendraturčių ir gretimų žemės sklypų savininkų pasinaudojimo pirmumo teise procedÅ«ros, negalėjo tapti parduodamo miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo pirkėja. Atitinkamai spręstina ir dėl 2018 m. spalio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties, įvertinant, ar UAB „MiÅ¡kų fondas“ galėjo bÅ«ti tokio sandorio Å¡alimi.

71. Pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijos taisykles nustato Å¡io kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos normos (CK 1.80 straipsnio 3 dalis). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims (CK 6.146 straipsnis).

72. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija negali iÅ¡spręsti Å¡io ginčo iÅ¡ esmės vien dėl restitucijos taikymo ir apeliantės pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų (ieÅ¡kinio dalyko). Kaip nurodyta, apeliantė taip suformulavo savo reikalavimus: pripažįstant negaliojančiomis 2018 m. rugsėjo 25 d. mainų sutarties ir susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo dalį dėl 251/2766 dalies žemės sklypo 1 perleidimo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MiÅ¡kų fondas“ nuosavybėn bei 1/6 dalies žemės sklypo 3 ir 2018 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl 1/6 dalies žemės sklypo 3 perleidimo uždarosios akcinės bendrovės „MiÅ¡kų fondas“ nuosavybėn restitucija taikyti grÄ Å¾inant atsakovui K. B. 251/2766 dalis žemės sklypo 1, o atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“ grÄ Å¾inant 3 845 Eur ir 1/6 žemės sklypo 3.

73. Tačiau mainų sutarties objektu buvo du atsakovui K. B. priklausę žemės sklypai, tarp jų ir 13/160 dalių žemės sklypo 2. Jie abu buvo iÅ¡mainyti į atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“ priklausiusį ir po faktiÅ¡kai atpirkimo sandorio 2018 m. spalio 24 d. sudarymo tebepriklausantį žemės sklypÄ 3. Viena vertus, nepareiÅ¡kus jokio reikalavimo ir dėl Å¡io mainų objekto sudėtinės dalies, liko nenustatyta, ar mainų sandorio objektu tapęs turtas yra dalus, kitaip tariant, ar Å¡alys bÅ«tų sudariusios tokį sandorį tik dėl žemės sklypo 1, kokie buvo atsakovės UAB „MiÅ¡kų fondas“ ketinimai ir tikslai. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡is žemės sklypas 2 atsakovės buvo siÅ«lomas pirmumo teisės turėtojams (ir apeliantei) įgyti kartu su žemės sklypu 1.

74. Be to, kita ginčijama 2018 m. spalio 19 d. žemės sklypo dalių pirkimo pardavimo sutartimi dalis atsakovų fizinių asmenų sulygo su atsakove tik dėl žemės sklypo 1 atitinkamų dalių pardavimo, o dalis – ir dėl žemės sklypo 1, ir dėl žemės sklypo 2 dalių pardavimo. Tačiau šios sutarties skirsnyje III. Kaina įvardijama bendra abiejų sklypų (daiktų) 42 780 Eur kaina (sutarties 3.1 punktas), taip pat nurodoma, kad žemės sklypo 2 (sutartyje daiktas 1) kaina yra 8 820 Eur, o žemės sklypo 1 (sutartyje tai daiktas 2) kaina – 42 780 Eur (sutarties3.3 punktas), kitaip tariant, sutampa su bendra abiejų daiktų kaina, nurodyta sutarties 3.1 punkte.

Be to, abiejų žemės sklypų pardavėjams sumokėta atskirai už kiekvienÄ Å¾emės sklypÄ kaina sutartyje neįvardyta. Akivaizdu, kad restitucijos taikymo atveju nebÅ«tų galimybės apskaičiuoti atsakovams grÄ Å¾intinų sumų, apeliantei ieÅ¡kiniu praÅ¡ant pripažinti niekine ir negaliojančia UAB „MiÅ¡kų fondas“ ir atsakovų R. J., R. J., P. M., R. G., G. M. ir G. J. sudarytÄ 2018 m. spalio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį tik dėl žemės sklypo 1 dalių (iÅ¡ viso 1132/1383 dalies) perleidimo atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“ nuosavybės teise bei taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ , nors piniginė restitucijos iÅ¡raiÅ¡ka ieÅ¡kinyje taip pat nenurodyta.

75. Galiausiai nustatyta dar viena aplinkybė, kliudanti šį ginÄÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Kaip Å¡ioje nutartyje jau buvo nurodyta (nutarties 58 punktas), faktinė situacija po ginčo sandorių sudarymo yra pasikeitusi, nes atsakovė UAB „MiÅ¡kų fondas“ nėra visų žemės sklypo 1 dalių, įsigytų pagal ginčijamas mainų ir pirkimo–pardavimo sutartis, savininke. IÅ¡ VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2019 m. vasario 20 d. duomenų nustatyta, kad atsakovė R.

G. ir S. G., 2018 m. lapkričio 7 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš atsakovės UAB „Miškų fondas“ įgijo nuosavybėm 26/1383 dalis to paties ginčo žemės sklypo 1. Pažymėtina, kad tokia aplinkybė šalims buvo / turėjo būti žinoma, tačiau šio sandorio teisėtumo klausimas nagrinėjamoje byloje nekeliamas. Tokiu atveju taip pat vertintina, ar gali būti (ir kokia apimtimi) sprendžiama dėl sandorių galiojimo ir taikoma restitucija, jeigu apeliantės reikalavimai būtų tenkinami.

76. Kadangi byloje nustatytų faktinių aplinkybių ginčui apeliacinės instancijos teisme iÅ¡spręsti pagal tokius ieÅ¡kinio reikalavimus ir byloje esančius įrodymus nepakanka, apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡taisyti nustatytų pirmosios instancijos teismo klaidų. Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas ir ginčas grÄ Å¾intinas iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina, kad Å¡alys, susiklosčius tokiai sudėtingai, daugelio asmenų interesus palietusiai situacijai, gali pasinaudoti teisminės mediacijos institutu ir tarpusavio nuolaidomis bei derybomis iÅ¡spręsti šį ginÄÄ .

Dėl baudos skyrimo 77. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ taip pat praÅ¡o skirti apeliantei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, baudos dydį parenkant teismo nuožiÅ«ra, pusę baudos priteisiant atsakovei UAB „MiÅ¡kų fondas“. Atsakovų įsitikinimu, ieÅ¡kinys pateiktas tik tada, kai atsakovė UAB „MiÅ¡kų fondas“ atsisakė sumažinti parduodamo žemės sklypo kainÄ , tiek ieÅ¡kinys, tiek apeliacinis skundas yra nepagrįsti, o apeliantė, apskritai neturėjo teisės kreiptis su ieÅ¡kiniu, todėl toks jos elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

78. Teisėjų kolegija atmeta tokį atsakovų praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo kaip nepagrįstÄ , nes, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovai ir sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas pripažino apeliantės teisę bei jos interesÄ pareikÅ¡ti tokį reikalavimÄ . Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Dalia Kačinskienė Antanas Rudzinskas Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė