2024-09-25 Nr. AB-13889-3-61-3-03025-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-490-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03025-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Evus LT“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. birželio 6 d. raštą Nr. A51-85448/24(2.9.4.9E-INF) (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti 2024 m. gegužės 9 d. pareiškėjo pateiktą prašymą (toliau – ir 2024 m. gegužės 9 d. prašymas). Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neišnagrinėjo 2024 m. gegužės 9 d. prašymo iš esmės.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2023 m. liepos 21 d. pareiškėjas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė preliminarų susitarimą Nr. 29-317/23 „Dėl infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo“ (toliau – ir Preliminarus susitarimas) dėl Ušos kelio įrengimo bei šio kelio prijungimo prie susisiekimo komunikacijų darbų. Remdamasis Preliminariu susitarimu, pareiškėjas valstybinėje žemėje esančio Ušos kelio dalyje parengė medžių inventorizacijos ir arboristinės būklės vertinimo ataskaitą. Atliekant minėtą ataskaitą buvo identifikuoti saugotini medžiai, kurie Ušos kelio įrengimo darbų metu turės būti kertami.

2024 m. gegužės 9 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti informaciją: 1) ar Vilniaus miesto savivaldybė padengs medžių kirtimo ir mokėtinų kompensacijų sumas; 2) ar medžių kirtimo sąnaudos ir mokėtinos kompensacijos už iškirstus medžius galės būti įtrauktos į kelio projektavimo ir įrengimo sąmatą, pagal kurią bus pasirašoma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.

Atsakydama į pareiškėjo 2024 m. gegužės 9 d. prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjui įteikė Raštą. Minėtame Rašte yra nurodyta, kad infrastruktūros plėtros sutartis bus sudaroma ir kompensacija už suprojektuotą ir pastatytą (įrengtą) savivaldybės infrastruktūros objektą apskaičiuojama vadovaujantis sutarties sudarymo metu galiojančiomis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – ir Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas) ir Kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1475 „Dėl Kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo ir Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) nuostatomis.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Raštas negali būti administracinės bylos dalyku. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Raštas yra informacinio (aiškinamojo) pobūdžio dokumentas, kuris pareiškėjui nesukuria jokių teisių ir pareigų. Nagrinėjamos bylos metu pareiškėjas nebuvo sudaręs pagrindinės savivaldybių infrastruktūros plėtros sutarties, todėl Rašte pateikta informacija pareiškėjui negali sukelti teisinių pasekmių.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Evus LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas inicijavo bylą, priskirtą administracinių teismų kompetencijai, t. y. pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl savivaldybės administravimo subjekto priimto teisės akto teisėtumo (ABTĮ 17 str. 1 d. 2 p.). Šiuo atveju aplinkybės dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo turėjo būti vertinamos ne skundo priėmimo, bet bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl Rašto sukeliamų teisinių pasekmių. Pareiškėjas paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjo 2024 m. gegužės 9 d. prašymą, Rašte nenurodė informacijos apie medžių kirtimo išlaidų bei mokėtinų kompensacijų sumų padengimą ir medžių kirtimo sąnaudų bei mokėtinų kompensacijų už iškirstus medžius įtraukimą į kelio projektavimo ir įrengimo sąmatą. Minėtos informacijos pateikimas turi esminę reikšmę pagrindinės savivaldybių infrastruktūros plėtros sutarties sudarymui, todėl Raštas tiesiogiai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija netinkamai išnagrinėjo 2024 m. gegužės 9 d. pareiškėjo prašymą ir Rašte nepagrįstai nenurodė informacijos apie medžių kirtimo išlaidų bei mokėtinų kompensacijų sumų padengimą ir medžių kirtimo sąnaudų ir mokėtinų kompensacijų už iškirstus medžius įtraukimą į kelio projektavimo ir įrengimo sąmatą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nurodydamas, kad pareiškėjas skundžia Raštą, kuris pagal turinį ir formą yra informacinio (aiškinamojo) pobūdžio dokumentas, kuriame nėra jokių imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių bei nėra nustatyta teisių ir pareigų, netaikomos poveikio priemonės, todėl šis Raštas negali būti administracinės bylos dalyku.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Raštą negali būti administracinės bylos dalyku, nes Raštas nesukuria pareiškėjui jokių teisių ir pareigų. Pareiškėjas, nesutikdamas su Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-502/2023). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.), kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); kad administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.). Taip pat ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėjami reikalavimai dėl informacinio pobūdžio dokumentų, kurie nesukelia asmenims jokių teisinių pasekmių, panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-93-575/2024; kt.). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija nurodo, kad Raštą iš esmės sudaro vienas sakinys, kuriuo nurodoma, jog infrastruktūros plėtros sutartis bus sudaroma ir kompensacija už suprojektuotą ir pastatytą (įrengtą) savivaldybės infrastruktūros objektą apskaičiuojama vadovaujantis minėtos sutarties sudarymo metu galiojančiomis teisės normomis, t. y. akivaizdu, kad toks aktas (Raštas) yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui teisių ir / ar pareigų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Raštas yra dokumentas, kurio panaikinimas neišspręs administracinio ginčo, bei šio skundo reikalavimo tenkinimas nereikštų pažeistų pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų apgynimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, pagrįstai atsisakyta priimti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė tinkamai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė-Markovienė