8e7f41fa-12d2-4675-a46f-1701928cbfec · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja JPranešėjas Marius Dobrovolskis                                            Civilinė byla Nr. 2S-460-826/2015Teisėja Milda Valiulytė                                                          (Proceso Nr. 2-06-3-11996-2014-4)                   Procesinio sprendimo kategorijos: 129.23; 122.4; (S)                                                                                                                                                                                                      KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. sausio 29 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs skolininkės L.

V. atstovės advokatės A. J. ir iÅ¡ieÅ¡kotojo A. V. (A. V.) atstovės advokatės L. Å . atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio A. S. aktÄ dėl sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys L. V., A. V., iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė: antstolis A.

S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama spręsti klausimÄ dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo. Antstolis 2014-10-13 akte nurodo, jog jo žinioje yra vykdomoji byla Nr.0010/14/01423, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-10 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. N2-2626-323/2014. Nutartimi nustatyta laikina A. V. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka. Antstolis nurodo, jog L.

V. nesilaiko 2014-03-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje nustatytos bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos, todėl praÅ¡o spręsti klausimÄ dėl sprendimo nevykdymo. Nurodė, jog gauti keturi iÅ¡ieÅ¡kotojo A. V. raÅ¡tai/praneÅ¡imai (laikotarpiu 2014-04-16–2014-09-22) dėl teismo nutarties nevykdymo. RaÅ¡tuose A. V. teigia, jog L. V. nevykdo teismo nutarties, nurodo, kad komandiruočių metu, L. V. nesudaro galimybių A. V. su dukterimis D. V. ir J.V. kiekvienÄ pirmadienį, trečiadienį nuo 20 val. iki 20.30 val.

Lietuvos laiku bendrauti telefonu ar programa „Skype“, taip pat trukdo vaikams savarankiÅ¡kai kalbėtis telefonu, 2014-08-23 ir 2014-08-27 nedavė J. V., jaunesniosios dukters, ir, be to, atsisakė paaiÅ¡kinti, kas jai nutiko, ir pateikti pažymÄ iÅ¡ gydytojo, pasakė, kad visais klausimais kreiptųsi į teismÄ . Telefonu taip pat pasakė, kad jaunesniajai dukrai peržiÅ«ra Å¡okiuose, todėl jos nepasiims. TÄ dienÄ abiejų dukrų – J. ir D. – paimti negalėjo, kadangi jas pasiėmė L.

V.. Kai bandė paskambinti L. iš darželio „P.“, sužinojo, kad ji pasiėmė vaikus, ji nebekėlė telefono ragelio. Taip pat ieškovas A. V. negalėjo paimti savo dviejų dukterų J. V. ir D. V. iš vaikų darželio „P.“ 17.00 val., kadangi jas, L. V. prašymu, paėmė jos pažįstama apie 16 val. Be to, 16.29 val. jis gavo SMS: „A., jeigu nori, paimk vaikus apie 18.45 val. prie prekybos centro „Vyturys“. 2014-09-24 teismo nustatytu laiku negalėjo bendrauti su dukra D., kadangi L.

V. jo bendravimo su vaikais laiku užrašė vaikus į Å¡okių bÅ«relį ir taip trukdo su jomis susitikti, nurodo, kad po susitikimo vaikus turi parvežti ne į L. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ , o pas jos mamÄ . Taip pat nurodo, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas informavo antstolį, kad skolininkė nevykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties Nr.N2-2626-323/2014, ir Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-18 nutarties Nr. 2S-980-513/2014, kuriomis buvo nustatyta laikinoji bendravimo su vaikais tvarka – trečiadieniais nuo 17 val. iki 20 val. ir Å¡eÅ¡tadieniais nuo 10 val. iki 20 val., praneÅ¡ime nurodoma, kad „ŠeÅ¡tadienį, 2014-09-20, gavo iÅ¡ L.

V. SMS žinutę su tekstu: „A., sveikas, mes Å¡iandien iÅ¡važiavome į Vilnių“. 10 val. nuvykus į L. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ , durų niekas neatidarė ir telefono ragelio skolininkė nekėlė. TÄ pačiÄ dienÄ prie jo žaidimų aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pribėgo dukra J., tada jis pamatė jos močiutę T. K. su kita jo dukterimi D.. Močiutė liepė vaikams greitai susirinkti daiktus ir verkiančias dukras iÅ¡sivedė jėga. Kadangi iÅ¡ieÅ¡kotojas savo raÅ¡tuose nurodė laikotarpį, kada L.

V. nevykdė teismo sprendimo, dėl teismo sprendimo nevykdymo iÅ¡ieÅ¡kotojo nurodytu laikotarpiu antstolis surašė aktÄ , tai teismas procesiniame sprendime ir pasisakys bÅ«tent dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo nurodytu laikotarpiu tariamai nevykdomo teismo sprendimo.             Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-22 nutartimi skolininkei L. V. paskyrė 100 Lt baudÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo A. V. naudai už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-10 nutarties, kuria nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, nevykdymÄ 2014-09-03, 2014-09-10, 2014-09-17, 2014-09-20.

Teismas nurodė, kad ištyrus byloje esančius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, nustatyta, jog minėti išieškotojo bei antstolio teiginiai dėl sprendimo nevykdymo yra pagrįsti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad išieškotojas ginčo dienomis nesusitiko su abiem savo vaikais. Skolininkė mano, kad atsižvelgiant į vaikų interesus, jų teisei lankyti būrelius ir papildomus užsiėmimus turėjo būti ir pagrįstai buvo teikiama pirmenybė prieš tėvo teisę tuo pačiu metu, kada vyksta būreliai bei papildomi užsiėmimai, bendrauti su vaikais.

Žinodama, kad teismo nutartimis iÅ¡ieÅ¡kotojui yra suteikta teisė bendrauti su vaikais kiekvienÄ trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val. skolininkė prasidėjus naujiems mokslo metams, užrašė mergaites į popiet vykstančius užsiėmimus. Tokiu bÅ«du iÅ¡ieÅ¡kotojui yra sudėtinga trečiadieniais matytis su J., nes Å¡i turi lankyti Å¡okių pamokas. Aplinkybė, kad vaikai turi užsiėmimus nurodytomis dienomis, nėra kliÅ«tis iÅ¡ieÅ¡kotojui su jomis tuo metu bendrauti – nuvežti ar pasiimti vaikus iÅ¡ bÅ«relių, tačiau skolininkė turi jam suteikti tokias galimybes ir prieÅ¡ protingÄ laikÄ pateikti atitinkamÄ informacijÄ .

Aplinkybė, kad nepilnamečio vaiko tėvai tarpusavyje nebendrauja ar konfliktuoja, niekaip nedaro įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumui ir bylos dalyviai vis tiek yra įpareigoti jį vykdyti ir laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Jei Å¡alims sudėtinga užtikrinti vaikų bendravimo su tėvu trečiadieniais tvarkÄ , Å¡alys turėtų spręsti klausimÄ dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo pakeitimo. Iki to laiko skolininkė privalo vykdyti 2014-03-10 nutartį ir užtikrinti iÅ¡ieÅ¡kotojo teisę bendrauti su vaikais vykdomajame dokumente nurodytomis sÄ lygomis.

Skolininkė pateikė įrodymus, kad Å¡alių dukra J. V. sirgo nuo 2014-08-21 iki 2014-08-28, todėl konstatuotina, jog susitikimas nurodytu laiku su vaiku neįvyko dėl pateisinamų priežasčių ir taikyti sankcijas už sprendimo nevykdymÄ 2014-08-23 ir 2014-08-27 dienomis nėra pagrindo. Nutarties nevykdymas kitomis dienomis – 2014-09-03, 2014-09-10, 2014-09-17 ir 2014-09-20 – nėra skolininkės pagrįstas ar pateisintas objektyviomis aplinkybėmis. Vaikų užimtumas bÅ«reliuose nėra kliÅ«tis tėvui su jais susitikti 2014-03-10 nutartyje nurodytu laiku.

Parinkdamas baudos dydį teismas atsižvelgė į skolininkės pajamas – jos darbo užmokestis artimas minimaliam, todėl baudos mokėjimas tiesiogiai atsilieps nepilnamečių vaikų turtiniams interesams. Be to, nagrinėjamu atveju ir išieškotojas neįdėjo visų pastangų, kad nustatytomis dienomis išsiaiškintų vaikų užimtumo priežastis ir prie jų prisitaikytų.Atskiruoju skundu skolininkės atstovė advokatė A. J. prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nutartį.

Nurodė, kad teismas suteikė nepagrįstÄ pirmumÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo teisei bendrauti su vaikais prieÅ¡ vaikų teisę lavintis. Byloje nėra duomenų, jog skolininkė tyčia užrašė vaikus į bÅ«relius tomis dienomis, kai nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. IÅ¡ieÅ¡kotojas visada iÅ¡ anksto bÅ«davo informuojamas apie vaikų užimtumÄ , tačiau jis niekada neiÅ¡reiÅ¡kė noro nuvežti vaikus į bÅ«relius, neatvyko pasiimti iÅ¡ bÅ«relių. Skolininkė laukdavo iÅ¡ieÅ¡kotojo su vaikais sutartoje vietoje, tačiau jis nepasirodydavo.

Visas dienas, už kurias skolininkei buvo paskirta bauda, vaikai buvo užsiėmimuose arba iÅ¡vykę, apie tai informavus vaikų tėvÄ , o iÅ¡ieÅ¡kotojas nepasinaudojo teise bendrauti su vaikais po užsiėmimų.Atskiruoju skundu iÅ¡ieÅ¡kotojo atstovė advokatė L. Å . prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nutartį ir paskirti skolininkei didesnę baudÄ . Nurodė, kad skolininkei skirta bauda yra per maža ir negali motyvuoti skolininkės ateityje vykdyti teismo nutartį.

Skolininkė siekia atriboti vaikus nuo bendravimo su tėvu. Skolininkės tyčinį teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymÄ patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyrius. Skolininkė nuolat nevykdo teismo nutarties. Tik tinkamo dydžio baudos paskyrimas skolininkei gali paskatinti vykdyti teismo nutartį.IÅ¡ieÅ¡kotojo atstovė advokatė L. Å . pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , antstolis praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad skolininkė piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėmis, nevykdo teismo nutarties, todėl bauda jai paskirta pagrįstai.

Vaiko noras lankyti bÅ«relius yra suprantamas, tačiau skolininkė negali tuo naudotis kaip priežastimi nevykdyti teismo nutarties. Atskirieji skundai netenkintini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.). LR CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobÅ«džio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal LR CPK 771 str. 1 d., jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai suraÅ¡o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ . Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, suraÅ¡ytas aktas perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismui, o Å¡is priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes (LR CPK 771 str. 2 d.).

LR CPK 771 str. nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su LR CPK 273 str. nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-437/2013). Teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra privalomos visiems asmenims ir turi būti vykdomos (CPK 18 str.). Pažymėtina, kad nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su vaiku, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir visos abejonės sprendžiamos tik vaiko naudai (CK 3.3 str. 1 d.).

Ä®vertinęs byloje esančiuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ne tik taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, bet ir Å¡io procesinio sprendimo vykdymo metu yra bÅ«tina atsižvelgti į vaiko interesus, kadangi nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ , pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomÄ reikalavimÄ â€“ imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų visais atvejais pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (LR CPK 764 str., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

IÅ¡ vykdomosios bylos Nr. 0010/14/01423 duomenų nustatyta, jog antstolis vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-10 nutartį, kurios rezoliucinė dalis dėl vaikų pasiėmimo iÅ¡ ugdymo įstaigos buvo patikslinta Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-18 nutartimi, ir kuria nustatyta laikina iÅ¡ieÅ¡kotojo bendravimo su vaikais tvarka, t. y. nustatyta, jog A. V. buvimo Lietuvoje metu pasiima vaikus D. ir J. iÅ¡ ugdymo įstaigos po 17 val. ir grÄ Å¾ina vaikus į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20 val.

IÅ¡ antstolio teismui pateikto akto nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kotojui nesant objektyvių priežasčių 2014-09-03, 2014-09-10, 2014-09-17 (trečiadieniais) ir 2014-09-20 (sekmadienį) nebuvo sudarytos galimybės pasiimti ir bendrauti su vaikais. Skolininkė teigia, kad teismas nepagrįstai suteikė prioritetÄ tėvo bendravimui su vaikais, o ne vaikų lavinimui. Be to, ji nesiekė vaikų užraÅ¡yti į bÅ«relius bÅ«tent tomis dienomis, kai nustatyta tėvo bendravimo su vaikais diena. Å i skundo nuostata nepagrįsta.

Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. LR CK 3.170 str. 1 d. numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, jog vaikų teisė į bendravimÄ su kartu negyvenančiu tėvu bÅ«tų maksimaliai įgyvendinta.

Å iuo atveju vaikų motina, kaip asmuo, atsakingas už vaikų auklėjimÄ bei ugdymÄ , privalėjo pasirÅ«pinti tuo, kad vaikai galėtų matytis ir bendrauti su tėvu, t. y. bÅ«relių ir užsiėmimų grafikas galėjo bÅ«ti derinamas ir koreguojamas pagal teismo nustatytÄ tvarkÄ . Be to, skyrium nuo vieno iÅ¡ tėvų gyvenančių vaikų teisė bendrauti su tėvu yra svarbesnė nei skolininkės akcentuojamas vaikų poreikis lankyti bÅ«relius ar užsienio kalbos užsiėmimus. Skolininkė teigia, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas neiÅ¡reiÅ¡kė noro nuvežti dukras į bÅ«relius iÅ¡ ugdymo įstaigos.

Tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog vaikai iš ugdymo įstaigos būdavo paimami motinos ar močiutės dar iki           17 val., t. y. iki tada, kai teismo nutartimi nustatytas tėvo bendravimo su vaikais laikas. Tai, kad skolininkė stengiasi atriboti vaikus nuo bendravimo su tėvu, nurodyta ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (vykd. b. l. 25–26). Tokie motinos veiksmai laikytini nepateisinamais vaikų atžvilgiu.

Atskirajame skunde skolininkė teigia, kad visada informuodavo iÅ¡ieÅ¡kotojÄ apie pasikeitusias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkės nurodytos „pasikeitusios aplinkybės“ nėra pagrindas nesudaryti iÅ¡ieÅ¡kotojui sÄ lygų pasiimti vaikus iÅ¡ jų ugdymo įstaigos trečiadieniais nuo 17 val. Tuo labiau, kad tokia teisė vaikų tėvui nustatyta tik du kartus per savaitę. Apeliantė nesutinka ir su teismo nutarties dalimi, kuria jai buvo paskirta bauda už tai, kad 2014-09-20 (Å¡eÅ¡tadienį) iÅ¡ieÅ¡kotojui nebuvo sudaryta galimybė pasimatyti su vaikais, ir teigia, kad su vaikais buvo iÅ¡vykusi į Daugpilį, tačiau per klaidÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui nurodė, kad iÅ¡vyksta į Vilnių.

Tokie skolininkės veiksmai vertintini kaip sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kotojo klaidinimas ir trukdymas pasimatyti su vaikais. Tuo labiau, kad vaikai tÄ dienÄ , kai skolininkės teigimu buvo iÅ¡vykę į Daugpilį (o pagal iÅ¡ieÅ¡kotojui nurodytÄ informacijÄ â€“ į Vilnių), į Å¡eimos nario mirimo metinių minėjimÄ , tikėtina, niekur apskritai nebuvo iÅ¡vykę, nes iÅ¡ieÅ¡kotojas savo vaikus sutiko žaidimų aikÅ¡telėje su močiute (vykd. b. l. 54). Teismas kritiÅ¡kai vertina skolininkės teiginius, jog 3 ir 6 metų vaikai po kelionės į Daugpilį (Latvija) dar nuvyko į žaidimų aikÅ¡telę, esančiÄ toli nuo skolininkės gyvenamosios vietos.

IÅ¡ieÅ¡kotojo atskirajame skunde nurodoma, kad skolininkei paskirta bauda yra per maža ir neskatinanti jos vykdyti teismo nutartį. Su tokia nuostata teismas nesutinka. Pirmosios instancijos teismas nutartyje iÅ¡samiai motyvavo parenkamos baudos dydį. Teismas pagrįstai įvertino skolininkės pajamas, atsižvelgė į tai, kad didesnės baudos paskyrimas turės įtakos vaikų turtiniams interesams. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas Å¡iam klausimui spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes ir teisingai įvertino pateiktus įrodymus.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantų atskirieji skundai atmestini, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo           2014-12-22 nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis LR CPK 336–339 str., teismas n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                                          Marius Dobrovolskis