2015-12-10 Nr. AB-23995-3-63-3-00016-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2251-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00016-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Minibank“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 3–10), kurį patikslino (b. l. 87), prašydamas:

1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2014 m. lapkričio 27 d. posėdyje priimtą sprendimą neatleisti UAB „Minibank“ nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo pagal 2014 m. lapkričio 10 d. parengtą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo “Dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo” Nr. TI-309 projekto 1 punktą;

2) įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti klausimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos taikymo pareiškėjui UAB „Minibank“.

Pareiškėjas paaiškino, kad Taryba 2010 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. T2-200 patvirtino Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų teikimo asmenims, vykdantiems Klaipėdos miesto istorinėse dalyse fasadų ar stogų tvarkymą arba įrengusiems mažosios architektūros ar puošybos elementus, tvarkos aprašą (pakeistas 2011 m. liepos 28 d. Tarybos sprendimu Nr. T2-235, 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T2-225 išdėstytas nauja redakcija; toliau – ir Aprašas). Pareiškėjas 2012 m. liepos 24 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) su prašymu dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos taikymo ir nurodė, kad atliko administracinio pastato, esančio J.

Janonio g. 17, Klaipėda kompleksinius fasado, stogo ir vidaus remonto darbus. 2012 m. rugpjūčio 10 d. Savivaldybės administracija pateikė atsakymą Nr. (4.19)-R2-2837, kad 2011 m. liepos 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-235 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų Klaipėdos miesto istorinėse dalyse teikimo“ pakeitimo buvo nuspręsta nekilnojamo turto mokesčio lengvatą taikyti ir asmenims, vykdantiems Klaipėdos miesto istorinėse dalyse kompleksinį fasadų ar stogų tvarkymą arba įrengusiems mažosios architektūros ar puošybos elementus ir tose miesto dalyse, kurios unikalus kodas – 22012.

Tuo raštu nurodyta, kad minėtas pastatas įeina į Klaipėdos miesto istorinę dalį ir jam kultūros vertybių registre suteiktas unikalus kodas – 22012, todėl UAB „Minibank“ įgys atitinkamą teisę į lengvatą, jei atliks kitus reikiamus veiksmus – pateiks nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai, pristatys visus reikiamus dokumentus Administracijai bei atitiks visus Apraše nustatytus kriterijus. Pareiškėjas pateikė Administracijai visus jos nurodytus trūkstamus dokumentus. Administracijos Finansų ir turto departamento Mokesčių skyrius (toliau – ir Mokesčių skyrius) kreipėsi į Administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyrių, kad šis pateiktų išvadą dėl prašymo suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą atitikties Aprašo 9–10 punktuose nurodytiems kriterijams. 2014 m. lapkričio 3 d. minėtas skyrius pateikė išvadą Nr. VS-6098, kurioje nurodė, kad UAB „Minibank“ veikla atitinka Aprašo 9–10 punktuose nurodytus reikalavimus.

Mokesčių skyrius pateikė iš UAB “Minibank” gautą medžiagą Administracijos komisijai, nustatančiai dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų Klaipėdos miesto istorinėse dalyse teikimo (toliau – ir Komisija). Komisija atskirai įvertino pareiškėjo pateiktų dokumentų atitiktį Aprašo 16 punkte nurodytiems reikalavimams bei įvertino faktiškai atliktų darbų kokybę ir jų atitiktį Klaipėdos miesto istorinės dalies pastatų tvarkybos reikalavimams. Komisija 2014 m. lapkričio 5 d. protokolu nutarė parengti Tarybos sprendimo projektą, kuriuo Tarybai pasiūlė už 2012–2014 metus suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą UAB „Minibank“ už 13 144 Lt. 2014 m. lapkričio 10 d. buvo parengtas Tarybos sprendimas „Dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo“ Nr. T1-309 kartu su aiškinamuoju raštu.

Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 8 d. gavo 2014 m. gruodžio 4 d. Administracijos raštą Nr. (4.29)-R2-4023, kuriuo nurodyta, kad Tarybos posėdyje nebuvo pritarta projektui suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą, išsamesnės informacijos nurodyta ieškoti viešai prieinamame www.klaipėda.lt internetiniame puslapyje. 2014 m. lapkričio 27 d. tarybos posėdžio vaizdo įrašas patalpintas Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje, iš kurio pareiškėjas sužinojo, jog tarybos nariai balsavo prieš sprendimą suteikti pareiškėjui nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą, remdamiesi tuo, kad pareiškėjas yra kredito įstaiga ir dėl to lengvata negali būti suteikta.

Tačiau UAB „Minibank“ neturi Lietuvos banko išduotos licencijos verstis kredito įstaigų veikla, neatitinka kredito įstaigos požymio – nepriiminėja indėlių ir kitaip nesiskolina iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių, kadangi, vadovaujantis Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, tokią (išimtinę) teisę turi tik kredito įstaiga. Pareiškėjo veiklos pobūdis taip pat nurodytas jo įstatų 2.2 punkte, teigiančiame, kad bendrovės ūkinės-komercinės veiklos pobūdis yra finansinių paslaugų teikimas, t. y.: vartojimo kreditų, finansinės išperkamosios nuomos paslaugų teikimas, kitokio finansinio tarpininkavimo paslaugų teikimas Lietuvos Respublikoje ir užsienyje bei visa kita su tuo susijusi veikla.

UAB „Minibank“, veikdamas kaip vartojimo kreditų davėjas, privalo užsiregistruoti viešame vartojimo kredito davėjo sąraše, kurį administruoja ir tvarko Lietuvos bankas. Šis viešas sąrašas nėra traktuojamas kaip licencijos išdavimas. Bendrovė nevykdo indėlių priėmimo veiklos, neturi Lietuvos banko išduotos licencijos, neatitinka kredito įstaigos požymių, todėl įgijo teisę į nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 94–96) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Nurodė, jog 2014 m. lapkričio 27 d. Tarybos posėdyje balsavimu nuspręsta nepritarti siūlymui atleisti UAB „Minibank“ nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo. Iš 2014 m. gruodžio 22 d. Tarybos posėdžio protokolo Nr. T-11 išrašo matyti, kad Tarybos nariai tuo pagrindu, kad UAB „Minibank“ teikia greituosius kreditus, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu, nepritarė siūlymui atleisti pareiškėją nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Šiuo atveju aktualus vertinimas, ar Taryba, Apraše numačiusi sąrašą subjektų, kuriems neteikia nekilnojamojo turto mokesčių (toliau – ir NTM) lengvatos, gali priimti sprendimą ad hoc neteikdama NTM lengvatos subjektui, kurio veiklos požymiai yra iš esmės panašūs į Apraše numatytų subjektų, kuriems lengvata neteikiama, veiklą.

Atsakovo nuomone, Taryba, turėdama išimtinę kompetenciją taikyti arba netaikyti NTM lengvatos savivaldybės biudžeto sąskaita, sprendimo priėmimo metu gali priimti sprendimą atsižvelgusi į konkrečią, iškilusią sprendimo priėmimo metu situaciją, kuri nebuvo numatyta ankstesniuose jos priimtuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostata, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti, nėra imperatyvi ir ji nereglamentuoja atleidimo nuo NTM.

Tarybos turi teisę numatyti ir subjektų ratą, kuriems netaikys NTM lengvatų savivaldybės biudžeto sąskaita, tačiau tai neapriboja savivaldybės tarybos išimtinės teisės sprendimo priėmimo metu netaikyti NTM lengvatos savivaldybės biudžeto sąskaita subjektui, kuris nebuvo numatytas, juo labiau, kai NTM lengvatos prašantis asmuo pagal jo požymius ir savivaldybės tarybos vertinimo kriterijus sprendimo priėmimo metu prilygsta subjektams, kuriems savivaldybės taryba yra numačiusi neteikti NTM lengvatų. Aktualios redakcijos Aprašo 10 punkte numatyti asmenys, kuriems NTM lengvata neteikiama – tai asmenys, kurių veiklai reikalingos licencijos arba leidimai.

Pagal Vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnio 1, 2 dalis teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis tokia veikla neturi fiziniai asmenys. Asmuo gali būti įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, jeigu jis atitinka šio įstatymo reikalavimus ir pateikia priežiūros institucijai įstatyme nurodytus dokumentus. Priežiūros institucijos sprendimas įrašyti asmenį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą prilygsta leidimui verstis vartojimo kreditų teikimo veikla, nes neįrašyti į šį sąrašą asmenys negali verstis vartojimo kreditų teikimu, todėl pagal Aprašo 10 punkto prasmę UAB „Minibank“ prilygintinas asmeniui, kurio veiklai reikalingas leidimas ar licencija.

Aktualios redakcijos Aprašo 10 punkto esmė ir prasmė suponuoja išvadą, kad NTM lengvatos savivaldybės biudžeto sąskaita netaikytinos asmenims, kurių veikla – pinigų skolinimas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 6 d. sprendimu (b. l. 109–115) pareiškėjo UAB „Minibank“ skundą ir jo patikslinimą tenkino iš dalies: įpareigojo Tarybą išnagrinėti UAB „Minibank“ prašymą suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą už 2012–2014 metus ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkto reikalavimus pirmame tarybos posėdyje po teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje; nutraukė administracinę bylą dalyje dėl Tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. protokolinio sprendimo panaikinimo.

Teismas pažymėjo, kad Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 9 punktas nustato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti nekilnojamojo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti. Savivaldybės tarybos teisė ir išimtinė kompetencija įtvirtinta ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte. Kriterijų, kuriais vadovaujantis tai būtų galima padaryti, nei Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme, nei vietos savivaldos įstatyme nenurodyta ir juos nustato pačios savivaldybių tarybos. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. T2-200 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų Klaipėdos miesto istorinėse dalyse teikimo“ (2011 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. T2-235 ir 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. T2-366 pakeitimų redakcijos) patvirtintas Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų teikimo asmenims, vykdantiems Klaipėdos miesto istorinėje dalyje kompleksinį fasadų ar stogų tvarkymą arba įrengusiems mažosios architektūros ar puošybos elementus, tvarkos aprašas. Apraše numatyta, kad tokia mokestinė lengvata gali būti taikoma asmenims, kompleksiškai sutvarkiusiems Klaipėdos miesto istorinėse dalyse (kurios pažymėtos unikaliais kodais: 16075 ir 22012) esančio pastato fasadą ar stogą arba įrengusiems Klaipėdos miesto istorinėse dalyse mažosios architektūros ar puošybos elementus. Klaipėdos miesto istorinės dalys – tai valstybės saugomos nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijos, pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. ĮV-190, toliau – ir Įsakymas). Minėtame Įsakyme istorine Klaipėdos miesto dalimi pripažįstamas Naujamiestis ir jame esanti J. Janonio gatvė. Tarp šalių nėra ginčo, jog pastatas, esantis adresu J. Janonio g. 17, yra Klaipėdos miesto istorinėje dalyje.

Pareiškėjas UAB „Minibank“ 2012 m. liepos 24 d. raštu kreipėsi į Administraciją su prašymu dėl 100 procentų dydžio nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos taikymo, kuriuo nurodė, kad atliko administracinio pastato, esančio J. Janonio g. 17, Klaipėda, kompleksinius fasado, stogo ir vidaus remonto darbus, atliktų darbų išlaidos – 745 984,12 Lt (b. l. 11).

2012 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsakymą Nr. (4.19)-R2-2837 (b. l. 12), kuriuo nurodė kad 2011 m. liepos 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-235 pakeitė ir papildė 2010 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. T2-200, kuriuo patvirtintame Apraše numatytas galimas lengvatos teikimas ir asmenims, atlikusiems kompleksinius pastato remonto darbus ir Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, kurios unikalus kodas 22012. Šio Aprašo 7 punkte nustatyta, kad „nekilnojamojo turto mokesčio lengvata teikiama už 2012 m. deklaruotam ir už vėlesnius metus deklaruotam ar deklaruotinam nekilnojamojo turto mokesčiui“. Nurodyta, jog prašymą galės pateikti, kai Valstybinei mokesčių inspekcijai bus pateikta nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija už 2012 metus bei pateiks visus dokumentus, nurodytus minėto aprašo 11.2–11.5 punktuose. Šiuo raštu atkreiptas dėmesys, kad pagal Aprašo 10 punktą NTM lengvata neteikiama asmenims, vykdantiems licencijuotą veiklą.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos komisija nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų Klaipėdos miesto istorinėse dalyse nustatyti 2014 m. lapkričio 5 d. protokolu nutarė parengti Tarybos sprendimo projektą siūlyti UAB „Minibank“ už 2012–2014 metus suteikti NTM lengvatą 13 144 Lt. Komisija, atsižvelgdama į Aprašo 19 punktą, atskirai įvertino bendrovės pateiktų dokumentų atitiktį Aprašo 16 punkte nurodytiems reikalavimams (išnagrinėjo, ar pareiškėjas teisingai užpildė prašymą ir pridėjo visus būtinus dokumentus) bei įvertino faktiškai atliktų darbų kokybę ir jų atitiktį Klaipėdos miesto istorinės dalies pastatų tvarkybos reikalavimams. Komisija taip pat įvertino pareiškėjo atitikimą Aprašo 3, 5–10 punktų kriterijams (b. l. 59–60). Protokole nurodyta, jog pareiškėjo pateikti dokumentai atitinka Apraše nustatytus reikalavimus ir pagal Tarybos sprendimą galimas lengvatos dydis būtų 30 procentų nuo darbų be PVM, bet ne daugiau kaip už trejus metus deklaruotos/ deklaruotinos nekilnojamojo turto, esančio Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, mokesčio sumos. Remiantis Komisijos protokolu ir pareiškėjo pateiktais duomenimis buvo parengtas Tarybos sprendimo “Dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo” projektas su aiškinamuoju raštu dėl pareiškėjo atleidimo nuo NTM (b. l. 61, 62–63). Administracijos 2014 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (4.29)-R2-4023 pareiškėjui nurodyta, kad 2014 m. lapkričio 10 d. parengtas tarybos sprendimo projektas Nr. T1-309 „Dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo“ buvo svarstomas tarybos posėdyje 2014 m. lapkričio 27 d. Taryba nepritarė Tarybos sprendimo projektui suteikti pareiškėjui nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą. Išsamesnės informacijos apie Tarybos sprendimo projektą, pateiktą medžiagą ir tarybos posėdžio eigą nurodyta ieškoti savivaldybės internetinėje svetainėje www.klaipėda.lt (b. l. 64).

Teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsniu, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis adm. byloje Nr. AS520-925/2013; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis adm. byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartis adm. byloje Nr. AS62-180/2011 ir kt.). Aktas, kuriame nėra privalomų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks aktas, nenagrinėtina teismų. Vertinant, ar tam tikras aktas, kaip galimas ginčo objektas administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, būtina nustatyti, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 14 dalimi, individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ginčijamas protokolinis sprendimas yra sudėtinė dalis procedūros, priimant savivaldybės tarybos sprendimą. Tokią išvadą pagrindžia savivaldos veiklos teisinis reguliavimas, t. y. Vietos savivaldos įstatymas ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. T2-62 redakcija su vėlesniais pakeitimais (2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T2-318, toliau – ir Reglamentas), galiojusi ginčo teisinių santykių metu).

Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. To paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai. Vietos savivaldos įstatymo nuostatos iš esmės atkartotos ir sprendimų priėmimo tvarka detalizuota Reglamento 17 – 21 punktuose. Reglamento 22 punkte išdėstytos pagrindinės Tarybos sprendimo priėmimo taisyklės ir nuostatos. Po sprendimo projekto svarstymo Taryba gali priimti vieną iš sprendimų, išvardintų Reglamento 22.1 punkte: pritarti sprendimo projektui ar vienam iš alternatyvių projektų ir pradėti sprendimo priėmimo procedūrą tame pačiame posėdyje arba paskirti kitą sprendimo priėmimo datą (22.1.1 p.); paskelbti sprendimo projektą viešajam svarstymui (22.1.2 p.); grąžinti projektą teikėjui arba pagrindiniam komitetui iš esmės tobulinti (22.1.3 p.); padaryti svarstymo pertrauką (22.1.4 p.); atmesti projektą arba pavesti parengti naują (22.1.5 p.).

Iš šių nuostatų matyti, jog prieš savivaldybės tarybai priimant sprendimą turi būti parengtas atitinkamas sprendimo projektas dėl kurio gali būti tiek pritarta, tiek nepritarta, tačiau toks dokumentas (pritarimas ar nepritarimas) nesukelia konkrečių teisinių pasekmių, kol nėra priimamas svarstytinu klausimu baigiamasis savivaldybės tarybos sprendimas. Kaip jau nurodyta, 2014 m. gruodžio 4 d. Administracijos raštu Nr. (4.29)-R2-4023 pareiškėjas informuotas, kad 2014 m. lapkričio 27 d. Taryba nepritarė Tarybos sprendimo projektui dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos suteikimo pareiškėjui ir pasiūlyta išsamesnės informacijos ieškoti savivaldybės internetinėje svetainėje www.klaipėda.lt. Iš byloje esančių duomenų ir atsakovo atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog sprendimas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Reglamento reikalavimus, priimtas nebuvo. Tarybos protokoliniai sprendimai nesukelia teisinių pasekmių (LVAT 2014 m. kovo 3 d. nutartis adm. byloje Nr. A556-846/2014). Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ginčas dėl šio protokolinio sprendimo yra teisiškai beprasmis, neatitinkantis teismui priskirtos funkcijos iš esmės išspręsti konfliktus.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas turi atsisakyti priimti skundą, kai byla nepriskirtina teismo kompetencijai. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą, teismas turi nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 8 d. nutartį adm. byloje Nr. A556-1062/2010; 2012 m. birželio 7 d. nutartį adm. byloje Nr. A602-2143/2012, kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl šioje dalyje dėl atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. protokolinio sprendimo panaikinimo byla nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

Kaip jau nurodyta, sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktas). Sprendimas (viešosios teisės požiūriu) – teisės aktas, kurį nustatyta tvarka oficialiai priima viešojo administravimo sistemos subjektai ir kuriame suformuluotos atitinkamos teisinio santykio dalyvio teisės ir pareigos, turinčios teisinį pagrindą. Šių reikalavimų laikymasis užtikrina sprendimų (kaip teisės aktų vienos iš rūšies) tikslumą, prieinamumą, suprantamumą ir galimybę patikrinti jų teisėtumą teismine tvarka (LVAT 2011 m. vasario 23 d. nutartis adm. byloje Nr. A556-17/2011).

Atsakovas su atsiliepimu pateikė Tarybos posėdžio protokolo 2014 m. gruodžio 22 d. Nr. T-11 išrašą, iš kurio matyti, jog svarstytas klausimas dėl UAB “Minibank” atleidimo nuo NTM mokėjimo, pritarta siūlymui išbraukti iš sprendimo projekto 1 punktą; priimtas sprendimas dėl kito juridinio asmens atleidimo nuo NTM mokėjimo (b. l. 98). Iš šio posėdžio protokolo išrašo matyti, kad Taryba nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjo, šis posėdžio protokolas nėra ginčo objektas, todėl teismas dėl jo plačiau nepasisako. Konstatavus, jog dėl pareiškėjo prašymo suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą 2014 m. lapkričio 27 d. nebuvo priimtas sprendimas, atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo UAB „Minibank“ prašymą dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkto reikalavimus.

Pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 3 punktu.

III. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba apeliaciniu skundu (b. l. 117–121) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Nagrinėjamo ginčo esmė – atsisakymo atlikti veiksmus ir neveikimo atskyrimas ir tinkamas aiškinimas. Taryba, nepritardama pateiktam sprendimo projektui ir apie tai informuodama pareiškėją Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą veiksmą (t. y. atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio), o ne vilkino atlikti veiksmą. Tarybos priimtas 2014 m. lapkričio 27 d. protokolinis sprendimas yra teisines pasekmes sukeliantis veiksmas, kitoks aiškinimas būtų klaidingas.

2. Šiuo atveju teismas nukrypo nuo LVAT formuojamos praktikos – būtent nuo LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. AS11-296/2011, kuriame išaiškinta, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos; pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką; antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti; pastaruoju atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (LVAT 2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą, ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas. Be to, minėtam LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. sprendimui prieštarauja ir LVAT 2014 m. kovo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-846/2014 pateikti išaiškinimai.

3. Teisė pritarti arba nepritarti tarybos sprendimams yra garantuojama įstatymo ir sudaro savivaldos savarankiškumo, demokratiškumo ir veiklos laisvės pagrindą, todėl nepritarimas sprendimo projekto teikėjo pateiktam projektui balsuojant įstatymo ir Reglamento nustatyta tvarka yra leistinas ir teisėtas Tarybos administracinis aktas – atsisakymas atlikti veiksmą.

4. Savivaldybės taryba nėra tarybos sprendimų rengėja ir teikėja. Tarybos sprendimų projektų teikimas yra atskiras, savarankiškas teisinis veiksmas, numatytas įstatyme, kurį atlieka kiti nei savivaldybės taryba subjektai: tarybos nariai, jų grupės, komitetai, frakcijos, savivaldybės administracija, meras ir kt. Tarybos sprendimo projekto pateikimui tarybai keliami tam tikri reikalavimai – teisėtumo, teisingumo ir atsakomybės. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kuris nors iš projekto teikėjų (neaišku kuris) turėtų a priori pateikti neteisėtą sprendimo projektą, prieštarautų Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, Reglamento 17 punktui, nes taryba gali svarstyti tik teisėtus sprendimo projektus. Atsakovo praktikoje pasitaikė atvejų, kuomet Tarybai atsisakius atlikti veiksmą, kitą kartą svarstant tą patį klausimą, taryba pakeisdavo savo ankstesnę poziciją ir pritardavo asmens prašomam atlikti veiksmui. Laikantis pirmosios instancijos teismo pasiūlyto aiškinimo ir teikiant sprendimo projektą nepritarti atleidimui nuo mokesčio, Tarybai iš anksto būtų atimta teisė posėdyje priimti kitokį sprendimą, t. y. atleisti pareiškėją nuo mokesčio.

Pareiškėjas UAB „Minibank“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 126–131) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu, jog pareiškėjas apie savivaldybės tarybos sprendimą nesuteikti jam mokesčių lengvatos buvo informuotas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, nes pranešime nebuvo nurodyti motyvai, kuriais nepritarta jo prašymui. Pareiškėjas savo iniciatyva ėmėsi veiksmų išsiaiškinti tokius motyvus ir priežastis – kreipėsi su 2014 m. gruodžio 11 d. raštu į Administraciją, prašydamas pateikti Tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. posėdžio protokolą, jo išrašą ar kitą dokumentą, kuriame būtų nurodyti tokio sprendimo argumentai. Taigi, Administracijos pateiktas pranešimas neatitiko nė vieno Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyto reikalavimo. Be to, iš kartu su Tarybai pateikto tarybos sprendimo „Dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo“ Nr. T1-309 aiškinamojo rašto matyti, jog sprendimo projekte buvo suformuotas siūlymas atleisti pareiškėją nuo aptariamo mokesčio, todėl atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, jog Taryba balsavo už projekto atmetimą. Tarybos posėdyje buvo balsuojama ne už pateiktą sprendimo projektą (ar jo atmetimą), bet už painią ir modifikuotą formulę, kuria iš esmės buvo pakeistas pateikto sprendimo projektas. Taigi toks projektas turėjo būti tenkinamas, nes, sprendimo rengėjų vertinimu, pareiškėjas atitiko visus kriterijus minėtai mokesčių lengvatai taikyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. posėdyje priimtą sprendimą neatleisti UAB „Minibank“ nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo pagal 2014 m. lapkričio 10 d. parengtą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo“ Nr. TI-309 projekto 1 punktą ir prašo įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti klausimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos taikymo UAB „Minibank“.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti UAB „Minibank“ prašymą suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą už 2012-2014 metus bei priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkto reikalavimus pirmame tarybos posėdyje po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas konstatavo, kad šiuo atveju įstatymų reikalavimus atitinkantis sprendimas dėl pareiškėjo prašymo suteikti mokesčio lengvatą Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje priimtas nebuvo.

Atsakovas apeliaciniu skundu su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės nesutinka dėl, jo nuomone, neteisingo materialinės teisės normų aiškinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorei 2012 m. liepos 24 d. pateikė prašymą pritaikyti UAB „Minibank“ 100 % dydžio nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą, kadangi bendrovė nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. birželio 11 d. atliko administracinio pastato, esančio J. Janonio g. 17, Klaipėdoje, kompleksinius fasado, stogo, vidaus remonto darbus 745 984,12 Lt sumai (b. l. 11). Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Komisijos nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų Klaipėdos miesto istorinėse dalyse nustatyti 2014 m. lapkričio 5 d. protokolo Nr. ADM1-281 matyti, kad ši Komisija svarstė klausimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos UAB „Minibank“ suteikimo dėl pastato J. Janonio g. 17, Klaipėdoje, fasado remonto darbų ir nutarė parengti tarybos sprendimo projektą siūlyti UAB „Minibank“ už 2012-2014 metus suteikti Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą – 13 144 Lt (b. l. 59-60). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo“ projektas buvo parengtas (projekto teikėja – savivaldybės administracijos direktorė). Sprendimo projekto 1 punkte nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendžia atleisti savivaldybės biudžeto sąskaita UAB „Minibank“ (kodas 301850677), atlikusią pastato fasado remonto darbus Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, adresu J. Janonio g. 17, Klaipėda, nuo 13 144 Lt nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo, iš jų: už 2012 metus – 5 160 Lt, už 2013 metus – 3 992 Lt, už 2014 metus – 3 992 Lt. Projekte taip pat nurodyta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 61). Kartu buvo parengtas ir aiškinamojo rašto projektas (Mokesčių skyriaus vedėja J. U.) prie savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo“ projekto (b. l. 62-63). Taigi, šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 223 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. T2-62 redakcija)) 5, 10 ir 17.13 punktuose nustatytų taisyklių iš esmės buvo laikytasi.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 22 punkte „Sprendimo priėmimo Savivaldybės tarybos posėdyje pagrindinės taisyklės ir nuostatos“ nurodyta, kad po sprendimo projekto svarstymo Savivaldybės taryba gali priimti vieną iš šių sprendimų: pritarti sprendimo projektui <...> (22.1.1.); paskelbti sprendimo projektą viešajam svarstymui (22.1.2.); grąžinti projektą teikėjui arba pagrindiniam komitetui iš esmės tobulinti (22.1.3.); padaryti svarstymo pertrauką (22.1.4.); atmesti projektą arba pavesti parengti naują (22.1.5.). Reglamente taip pat nustatyta, kad Savivaldybės tarybos priimtus sprendimus pasirašo meras, mero pavaduotojas arba kitas tarybos narys, pirmininkavęs Savivaldybės tarybos posėdžiui. Priimtus sprendimus, prieš teikiant pasirašyti posėdžio pirmininkui, turi vizuoti sprendimo projekto teikėjas.

Minėtos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento normos suponuoja išvadą, kad Savivaldybės tarybos posėdyje priimamas galutinis sprendimas, kuriame suformuluojamos atitinkamos teisinio santykio dalyvio teisės ir pareigos, turinčios teisinį pagrindą (t. y. teisės aktas) turi būti įforminamas laikantis teisės normų reikalavimų. Gi nagrinėjamoje byloje esančiame 2014 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžio protokolo Nr. T-11 išraše (procedūriniame dokumente) tik įrašyta, jog pritarta siūlymui išbraukti iš sprendimo projekto 1 punktą (b. l. 89). Duomenų, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. posėdyje buvo priimtas atitinkamas sprendimas dėl UAB „Minibank“ atleidimo arba neatleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo, laikantis Reglamento 22 ir 82 punktų reikalavimų, nėra. Kitaip tariant, protokole nebuvo įformintas nei sprendimas pritarti sprendimo „Dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo“ UAB „Minibank“ projektui, nei atmesti projektą ar tam tikrą jo dalį (punktą), nebuvo priimtas ir atskiras tokio pobūdžio dokumentas, pasirašytas mero, mero pavaduotojo ar kito, savivaldybės tarybos posėdžiui pirmininkavusio, tarybos nario. Be kita ko, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, individualaus pobūdžio teisės aktai (kokiu šiuo atveju laikytinas savivaldybės tarybos priimamas sprendimas) turi atitikti imperatyvius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, pagal kuriuos viešojo administravimo subjekto priimame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.

Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LVAT formuojamos praktikos – būtent nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007 pateiktų teisinių sąvokų „atsisakymas atlikti veiksmus“ ir „vilkinimas atlikti veiksmus“ išaiškinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad minimoje byloje buvo sprendžiamas visiškai kitokio pobūdžio ginčas, kuriame buvo nagrinėjamos ne tik absoliučiai skirtingos faktinės aplinkybės, bet ir ginčui spręsti taikytinos materialinės teisės normos (susijusios su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu). Teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės yra visiškai identiškos. Teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko, pirmiausia, atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste (LVAT 2010 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-40/2008).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą išnagrinėti UAB „Minibank“ prašymą dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos suteikimo už 2012-2014 metus ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio bei Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkto reikalavimus atitinkantį sprendimą. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė