Legislator Case Law & Legislation
8e7b4da7-4bc1-4eac-971e-df6d811f8015 AI generated

8e7b4da7-4bc1-4eac-971e-df6d811f8015 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 8e7b4da7-4bc1-4eac-971e-df6d811f8015
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I ŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 16 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė raÅ¡ytinio proceso tvarka, priimdama sprendimÄ už akių, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieÅ¡kinį atsakovui D. S. (D. S.) dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo D.

Legislator headnote

AI generated

8e7b4da7-4bc1-4eac-971e-df6d811f8015 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimÄ , pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 str. 1 d. nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I ŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 16 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė raÅ¡ytinio proceso tvarka, priimdama sprendimÄ už akių, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieÅ¡kinį atsakovui D. S. (D. S.) dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo D.

S. 97,36 Eur skolÄ , 172,67 Eur delspinigius, 9,74 Eur baudÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2006-11-23 atsakovas D. S. su pradiniu kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, pagal kuriÄ pradinis kreditorius suteikė atsakovui kreditÄ pasirinktai prekei įsigyti, o atsakovas įsipareigojo pradiniam kreditoriui sumokėti visas mokėjimo grafike nurodytas įmokas.

Atsakovas tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl pradiniam kreditoriui liko skolingas 97,36 Eur (336,17 Lt) skolÄ . Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui UAB „Kapitalo valda“. Už netinkamai vykdytÄ prievolę ieÅ¡kovas atsakovui priskaičiavo 172,67 Eur delspinigius bei 9,74 Eur baudÄ .IeÅ¡kinio, jo priedų kopija bei teismo praneÅ¡imas buvo įteikti atsakovui 2016-12-19 (www.post.lt duomenys;

RN340332335LT). Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ , o ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priimti sprendimÄ už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimÄ už akių.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 str. 2 d.).Pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovas su UAB „Ūkio banko lizingas“ 2006-11-23 pasirašė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 6115388868 (e. b. l. 11-12).

Atsakovas tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl pradiniam kreditoriui liko skolingas 97,36 Eur sumÄ (e. b. l. 1-2). Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusiÄ skolÄ perleido UAB „Kapitalo valda“ (e. b. l. 9-10). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais.

CK 6.574 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai lizingo gavėjas iÅ¡ esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raÅ¡tu pareikalauti, kad per protingÄ terminÄ lizingo gavėjas šį pažeidimÄ paÅ¡alintų, jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ arba nutraukti lizingo sutartį. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas nėra grÄ Å¾inęs 97,36 Eur sumos. PrieÅ¡taravimų dėl skolos dydžio bei jos pagrįstumo atsakovas nepateikė.Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusiÄ skolÄ perleido ieÅ¡kovui (e. b. l. 9-10).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimÄ , pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 str. 1 d. nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ , kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b.

Nr. 3K-7-168/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-105/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos bÅ«du įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikÅ¡tas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimÄ ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Kadangi pagal reikalavimo perleidimo sutartį pirminis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ reikalavimÄ perleido ieÅ¡kovui (naujajam kreditoriui), o atsakovas neatsiskaitė su pirminiu kreditoriumi, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 97,36 Eur sumÄ yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus iÅ¡ pirminio kreditoriaus materialųjį reikalavimÄ .Pagal 2009-03-04 Reikalavimo perleidimo sutartį ieÅ¡kovas įgijo ir papildomas teises, taip pat ir teisę reikalauti netesybų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo priteisti 172,67 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2007-03-23 iki 2016-12-07. CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis (CK 6.72 str.). Remiantis 2006-11-23 IÅ¡perkamosios nuomos sutarties bendrųjų sÄ lygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos, tačiau ieÅ¡kovas delspinigius skaičiuoja taikydamas 0,05 proc. delspinigių skaičiavimo normÄ .

Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimÄ , teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali bÅ«ti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumÄ .

Taigi netesybų dydžio klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes: į prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, prievolės sumÄ , palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumÄ , kuri yra beveik du kartus mažesnė nei praÅ¡oma priteisti delspinigių suma, be to, į delspinigių susidarymo laikotarpį, kad ieÅ¡kovas dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po beveik deÅ¡imties metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei septynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo su pradiniu kreditoriumi, laikytina, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli.

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistini 8,85 Eur delspinigiai apskaičiuotini už 182 dienas (97,36 x 0,05 proc. x 182 d./100), o likusi reikalavimo dalis dėl delspinigių priteisimo – atmestina.IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 10 proc. neiÅ¡pirktos turto vertės baudÄ remdamasis sutarties 11.2 punktu, nes ieÅ¡kovui nepavyko susisiekti su atsakovu sutartyje nurodytu telefono numeriu, atsakovas nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , nepateikė duomenų apie finansinę bÅ«klę, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas pareikalavo pateikti dokumentus susijusius su atsakovo finansine bÅ«kle ar turinčius reikÅ¡mės sutarties vykdymui, sudaryti sÄ lygas ieÅ¡kovui patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, kaip tai numatyta sutarties 5.2 p., taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris ar gyvenamosios vietos adresas (5.5 p.).

IÅ¡perkamosios nuomos sutarties specialiose sÄ lygose atsakovo gyvenamosios vietos adresas nurodytas Žygio g. 24-1A, Vilnius. TÄ patį atsakovo adresÄ nurodė ir ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje. Be to, Å¡iuo adresu yra deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta (e. b. l.

8) bei buvo įteikti teismo siųsti procesiniai dokumentai, todėl nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo teiginiu, kad atsakovo gyvenamoji vieta pasikeitė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 9,74 Eur baudÄ atmestinas.CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å ios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį 279,77 Eur dydžio sumai. Teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas 106,21 Eur, t. y. 38 proc. reikalautos sumos. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 5,70 Eur žyminio mokesčio suma (15 Eur x 38 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d.).Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“, įm. kodas 126308223, iÅ¡ atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 97,36 Eur (devyniasdeÅ¡imt septynių eurų 36 ct) skolÄ , 8,85 Eur (aÅ¡tuonių eurų 85 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (106,21 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016-12-08) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 5,70 Eur (penkių eurų 70 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.IeÅ¡kovas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimÄ už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                             Rima Lipeikienė