2023-04-17 Nr. BB-2927-1-01-1-15039-2019-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1681/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15039-2019-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistojo A. A. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 13 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 13 d. nutartį ir gražinti bylą ištirti iš naujo arba prašo jį išteisinti ir nukentėjusiosios V. A. civilinius ieškinius atmesti.

Kasatorius nurodo, kad yra nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nes nusikalstamos veikos nepadarė. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nepakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, neatsižvelgė į A. A. bei kitų asmenų paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, neteisingai vertino kitų asmenų parodymus bei tyrimo metu nustatytas aplinkybes, savaip interpretavo nurodytas aplinkybes, rėmėsi ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis. Kasatorius teigia, kad apie planuojamą daryti nusikalstamą veiką nieko nežinojo, tik pasakė V. R. D. N. telefono numerį. Iš to jokios naudos nesiekė ir neturėjo, todėl jo veikoje nėra nusikaltimo subjektyviosios pusės. Teigia, kad nė su vienu kaltinamuoju nebuvo pažįstamas ar kaip nors susijęs. Nurodo, kad D. N. serga psichikos liga, veikos padarymo metu ir vėliau nesuprato savo veiksmų, buvo apklaustas be advokato, dėl to negalima teigti, kad tai buvo teisėta apklausa.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, A. A. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir įrodymų pakankamumu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. A. A., prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba jį išteisinti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju dėl analogiškų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, nusikalstamos veikos kvalifikavimu, bendrininkavimu padarant nusikalstamą veiką ir civiliniu ieškiniu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo A. A. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2-6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Alenas Piesliakas

Tomas Šeškauskas