Legislator Case Law & Legislation
8e79f4cd-8f46-4653-a3d1-ebca9b14eacb AI generated

8e79f4cd-8f46-4653-a3d1-ebca9b14eacb · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 8e79f4cd-8f46-4653-a3d1-ebca9b14eacb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Jūratė Damanskienė                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-107-92/2014Teisėjas Alenas Piesliakas                                                Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00559-2008-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.2.1.; 1.1.4.4.2.; 1.1.4.4.3.; 1.1.4.5.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.6.; 1.1.12.1.; 1.2.6.1.; 1.2.14.5.2.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.1.2.6.; 2.1.3.2.; 2.1.7.4.1.; 2.4.6.2.1.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,teisėjų Daivos Kazlauskienės, Artūro Šumsko,sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei,dalyvaujant prokurorui Nėrijui Puškoriui,nuteistiesiems M.

Legislator headnote

AI generated

8e79f4cd-8f46-4653-a3d1-ebca9b14eacb · Vilniaus apygardos teismas: Å . (T.) vardu. Jis AB „Hansabankas“ debetinę Maestro mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ E. R. vardu, neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje iki tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2006-12-24, o AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelę, iÅ¡duotÄ G. Å . (T.) vardu, neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje iki tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2006-12-20. Be to, laikotarpiu nuo 2006-11-29 iki 2006-12-24 neteisėtai panaudojo svetimÄ mokėjimo instrumentÄ â€“ AB „Hansabankas“ debetinę Maestro mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ E. R. vardu inicijuodamas Å¡ias finansines operacijas: 2006-11-29 apie 10.13 val.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Jūratė Damanskienė                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-107-92/2014Teisėjas Alenas Piesliakas                                                Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00559-2008-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.2.1.; 1.1.4.4.2.; 1.1.4.4.3.; 1.1.4.5.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.6.; 1.1.12.1.; 1.2.6.1.; 1.2.14.5.2.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.1.2.6.; 2.1.3.2.; 2.1.7.4.1.; 2.4.6.2.1.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,teisėjų Daivos Kazlauskienės, Artūro Šumsko,sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei,dalyvaujant prokurorui Nėrijui Puškoriui,nuteistiesiems M.

A., D. V., R. V., S. T.,gynėjams advokatams RamÅ«nui Mikulskui, Gediminui Bukauskui, Kęstučiui Kvainauskui, Vytautui Antanėliui, Algirdui Grinevičiui,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų M. A., R. V., S. T., E. M. ir nuteistojo D. V. gynėjo advokato Kęstučio Kvainausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo: E. M. pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nubausta laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 215 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) nubausta laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 182 str. 2 d. nubausta laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui, pagal BK 300 str. 1 d. nubausta laisvės atėmimu 3 mėnesiams, pagal BK 146 str. 2 d. nubausta laisvės atėmimu 7 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

R. V. pagal BK 182 str. 2 d. nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, pagal BK 300 str. 1 d. nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 146 str. 2 d. nubaustas laisvės atėmimu 3 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. S. T. pagal BK 300 str. 1 d. nubaustas 3000 Lt (24 MGL) dydžio bauda.IÅ¡ kaltinimų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (2 epizodai), iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

D. V. pagal BK 182 str. 2 d. nubaustas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pagal BK 300 str. 1 d. nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 146 str. 2 d. nubaustas laisvės atėmimu 1 metams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams. M. A. pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nubaustas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pagal BK 214 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) nubaustas laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 215 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, pagal BK 215 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pagal BK 182 str. 2 d. nubaustas laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 300 str. 1 d. nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 146 str. 2 d. nubaustas laisvės atėmimu 3 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams.

Iš E. M. ir M. A. kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuoti 110 860 Lt, konfiskuojant iš E. M. 55 430 Lt, iš M. A. – 55 430 Lt. Iš E. M., R. V., D. V. ir M. A. kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuoti 108 275 Lt, konfiskuojant iš R. V. 5 000 Lt, iš E. M. – 29 000 Lt, iš D. V. – 37 137,50 Lt, iš M. A. – 37 137,50 Lt. Taip pat nuosprendžiu H. Č. išteisintas iš kaltinimų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (2 epizodai), 25 str. 3 d. ir 146 str. 2 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis nėra skundžiamas.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :E. M. ir M. A. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:M. A. ir E. M., 2006 m. pavasarį, tiksliai nenustatytu metu, Vilniuje, susibÅ«rus į organizuotÄ grupę ir pasiskirsčius vaidmenimis, siekiant apgaule įgyti L. Å . didelės vertės turtÄ , E. M. tiksliai nenustatytu metu, L. Å . bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prisistatė nukentėjusiajai socialine darbuotoja ir kartu su S. T. jÄ slaugė bei prižiÅ«rėjo.

Ä®gijus nukentėjusiosios pasitikėjimÄ , M. A. nurodymu, 2006-08-18 L. Å . bute E. M. apgaule įtikino nukentėjusiÄ jÄ savo vardu AB „DnB NORD banke“ atidaryti sÄ skaitÄ , 2006-09-07 paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti mokėjimo kortelę, 2006-09-09 pasiraÅ¡yti mokėjimo kortelės Maxima Electron suteikimo ir naudojimo sutartį bei 2006-11-19 pasiraÅ¡yti naudojimosi interneto linija sutartį. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, M. A. nurodymu, E. M. sukeitė vokÄ su L. Å . AB „DnB NORD banko“ suteiktais mokėjimo instrumento identifikavimo duomenimis, skirtais finansinei operacijai inicijuoti – L.

Å . sÄ skaitos AB „DnB NORD banke“ valdymo internetu PIN ir TAN rinkiniais, su H. Č. AB „DnB NORD banko“ suteiktais mokėjimo instrumento identifikavimo duomenimis, skirtais finansinei operacijai inicijuoti – H. Č. sÄ skaitos AB „DnB NORD banke“ valdymo internetu PIN ir TAN rinkiniais, ir perdavė juos M. A.. M. A., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, turėdamas L. Å . AB „DnB NORD banko“ suteiktus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis, skirtus finansinei operacijai inicijuoti, iÅ¡ jos sÄ skaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „DnB NORD banke“, pasinaudojęs Vilniuje, nenustatytoje vietoje buvusiu kompiuteriu, į E. R. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Hansabankas“ 2006-11-29 pervedė 15 000 Lt, 2006-12-04 pervedė 10 400 Lt, 2006-12-07 pervedė 4 500 Lt, 2006-12-12 pervedė 6 050 Lt, 2006-12-14 pervedė 12 000 Lt, 2006-12-18 pervedė 8 860 Lt, 2006-12-22 pervedė 8 950 Lt;

į J. M. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Snoras“ 2006-12-07 pervedė 21 000 Lt, vėliau, nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs ir turėdamas J. M. AB „Bankas Snoras“ suteiktus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis, skirtus finansinei operacijai inicijuoti – J. M. sÄ skaitos AB „bankas Snoras“ valdymo internetu PIN ir TAN rinkinius, iÅ¡ jos sÄ skaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Bankas Snoras“ į G. Å . (T.) sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Hansabankas“ 2006-12-11 pervedė 15 00 Lt, ir tiesiogiai iÅ¡ minėtos L.

Å . sÄ skaitos į Å¡iÄ G. Å . (T.) sÄ skaitÄ 2006-12-07 pervedė 15 100 Lt ir 2006-12-14 pervedė 9 000 Lt bei pasinaudodamas iÅ¡ Å¡ių asmenų apgaule gautomis banko mokėjimo kortelėmis Å¡iÄ pinigų sumÄ iÅ¡grynino: AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, pasinaudodamas E. R. mokėjimo kortele, 2006-11-29 iÅ¡grynino 3 000 Lt; 2006-11-30 iÅ¡grynino 3 000 Lt; 2006-12-01 iÅ¡grynino 3 000 Lt; 2006-12-02 iÅ¡grynino 3 000 Lt; 2006-12-03 iÅ¡grynino 2 650 Lt; 2006-12-04 iÅ¡grynino 3 000 Lt; 2006-12-05 iÅ¡grynino 3 000 Lt; 2006-12-06 iÅ¡grynino 3 000 Lt; 2006-12-07 iÅ¡grynino 3 000 Lt; 2006-12-08 iÅ¡grynino 2 800 Lt; 2006-12-11 iÅ¡grynino 90 Lt; 2006-12-12 iÅ¡grynino 3 000 Lt; 2006-12-13 iÅ¡grynino 3 000 Lt; 2006-12-14 iÅ¡grynino 3 000 Lt; 2006-12-15 iÅ¡grynino 3 000 Lt; 2006-12-16 iÅ¡grynino 3 000 Lt; 2006-12-17 iÅ¡grynino 3 000 Lt; 2006-12-18 iÅ¡grynino 3 000 Lt; 2006-12-19 iÅ¡grynino 3 000 Lt; 2006-12-20 iÅ¡grynino 2 900 Lt; 2006-12-22 iÅ¡grynino 3 000 Lt; 2006-12-23 iÅ¡grynino 3 000 Lt; 2006-12-24 iÅ¡grynino 2 950 Lt;

AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, pasinaudodamas G. Š. (T.) mokėjimo kortele, 2006-12-07 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-08 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-09 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-10 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-11 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-12 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-13 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-14 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-15 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-16 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-17 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-18 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-19 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-20 išgrynino 180 Lt.

Tokiu bÅ«du, jie įgijo didelės – 110 860 Lt, vertės svetimÄ L. Å . turtÄ . Taip pat E. M. nuteista už tai, kad neteisėtai perdavė mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis, o bÅ«tent:E. M. tiksliai nenustatytoje vietoje, Vilniaus mieste, ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2006-11-19, M. A. perdavė L. Å . sÄ skaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „DnB NORD banke“ valdymo internetu PIN ir TAN rinkinius, po ko Å¡is neteisėtai panaudojo tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis inicijuodamas finansines operacijas svetimu mokėjimo instrumentu.

Be to, M. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimÄ mokėjimo instrumentÄ finansinei operacijai inicijuoti, o bÅ«tent:M. A. iÅ¡ nenustatyto asmens, Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2006-11-19, neteisėtai įgijo svetimÄ mokėjimo instrumentÄ finansinei operacijai inicijuoti – AB „Hansabankas“ debetinę Maestro mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ E. R. vardu. Be to, jis iÅ¡ nenustatyto asmens, Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2006-12-07, neteisėtai įgijo svetimÄ mokėjimo instrumentÄ finansinei operacijai inicijuoti – AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelę, iÅ¡duotÄ G.

Å . (T.) vardu. Jis AB „Hansabankas“ debetinę Maestro mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ E. R. vardu, neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje iki tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2006-12-24, o AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelę, iÅ¡duotÄ G. Å . (T.) vardu, neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje iki tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2006-12-20. Be to, laikotarpiu nuo 2006-11-29 iki 2006-12-24 neteisėtai panaudojo svetimÄ mokėjimo instrumentÄ â€“ AB „Hansabankas“ debetinę Maestro mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ E. R. vardu inicijuodamas Å¡ias finansines operacijas: 2006-11-29 apie 10.13 val.

AB „Hansabankas" bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 2 000 Lt;2006-11-29, apie 10.14 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 000 Lt;2006-11-30, apie 12.07 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;2006-12-01, apie 18.38 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;2006-12-02, apie 15.53 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;2006-12-03, apie 16.51 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 2 650 Lt;2006-12-04, apie 19.09 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;2006-12-05 apie 16.16 val.

AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 1 000 Lt;2006-12-05, apie 16.55 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 1 000 Lt;2006-12-05, apie 16.56 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 1 000 Lt;2006-12-06, apie 10.29 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 1 000 Lt;2006-12-06, apie 10.29 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 2 000 Lt;2006-12-07, apie 18.10 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 1 000 Lt;2006-12-07, apie 18.11 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 2 000 Lt;2006-12-08, apie 19.25 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 1 000 Lt;2006-12-08, apie 19.26 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 1 800 Lt;2006-12-11, apie 19.54 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 90 Lt;2006-12-12, apie 15.53 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 3 000 Lt;2006-12-13, apie 16.54 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 3 000 Lt;2006-12-14, apie 13.29 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 3 000 Lt;2006-12-15, apie 12.19 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 2 000 Lt;2006-12-15, apie 12-20 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 1 000 Lt;2006-12-16, apie 01.04 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 2 000 Lt;2006-12-16, apie 01.03 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 1 000 Lt;2006-12-17, apie 12.41 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 1 000 Lt;2006-12.17, apie 12.42 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 2 000 Lt;2006-12-18, apie 15.12 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 1 500 Lt;2006-12-18, apie 15.15 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 2 000 Lt;2006-12-19, apie 12.32 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 1 000 Lt;2006-12-19, apie 12.32 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 2 000 Lt;2006-12-20, apie 20.57 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 2 000 Lt;2006-12-20, apie 20.58 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 900 Lt;2006-12-22, apie 17.58 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 3 000 Lt;2006-12-23, apie 17.28 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 3 000 Lt;2006-12-24, apie 16.03 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, iÅ¡grynino 2 950 Lt; bei laikotarpiu nuo 2006-12-07 iki 2006-12-20 neteisėtai panaudojo svetimÄ mokėjimo instrumentÄ â€“ mokėjimo kortelę, iÅ¡duotÄ G.

Š. (T.) vardu, inicijuodamas šias finansines operacijas: 2006-12-07, apie 18.09 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 000 Lt;2006-12-07, apie 18.10 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 2 000 Lt;2006-12-08, apie 19.23 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 400 Lt;2006-12-08, apie 19.23 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 000 Lt;2006-12-08, apie 19.24 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 600 Lt;2006-12-09, apie 14.27 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;2006-12-10, apie 14.59 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;2006-12-11, apie 19.54 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;2006-12-12, apie 15.53 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;2006-12-13, apie 16.54 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;2006-12-14, apie 13.29 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;2006-12-15 apie 12.17 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 000 Lt;2006-12-15, apie 12.18 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 2 000 Lt;2006-12-16, apie 01.03 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 2 000 Lt;2006-12-16, apie 01.02 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 000 Lt;2006-12-17, apie 12.43 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 500 Lt;2006-12-17, apie 12.43 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 500 Lt;2006-12-18, apie 15.10 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 500 Lt;2006-12-18, apie 15.11 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 500 Lt;2006-12-19, apie 12.30 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 000 Lt;2006-12-19, apie 12.31 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 2 000 Lt;2006-12-20, apie 20.58 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 180 Lt.

Be to, M. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis inicijuodamas ir atlikdamas finansines operacijas svetimu mokėjimo instrumentu, o bÅ«tent: M. A. tiksliai nenustatytoje vietoje, Vilniaus mieste, ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2006-11-19, iÅ¡ E. M. gavęs L. Å . sÄ skaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „DnB NORD banke“ valdymo internetu PIN ir TAN rinkinius, neteisėtai panaudojo tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis inicijuodamas finansines operacijas svetimu mokėjimo instrumentu, 2006-12-05 apie 15.42 val., 2006-12-12 apie 10.47 val. ir 2006-12-27 apie 16.11 val.

Vilniuje, iÅ¡ tiksliau nenustatytos vietos prisijungė ir atliko finansines operacijas mokėjimo instrumentu: 2006-11-28 apie 16.44 val. atlikdamas 7 500 Lt internetinį mokėjimo pavedimÄ iÅ¡ L. Å . sÄ skaitos į E. R. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Hansabankas“;2006-11-28, apie 16.57 val., atlikdamas 7 500 Lt internetinį mokėjimo pavedimÄ iÅ¡ L. Å . sÄ skaitos į E. R. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Hansabankas“;2006-12-04, apie 16.44 val., atlikdamas 10 400 Lt internetinį mokėjimo pavedimÄ iÅ¡ L.

Å . sÄ skaitos į E. R. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Hansabankas";2006-12-07, apie 12.18 val., atlikdamas 4 500 Lt internetinį mokėjimo pavedimÄ iÅ¡ L. Å . sÄ skaitos į E. R. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Hansabankas“;2006-12-07, apie 12.18 val., atlikdamas 15 100 Lt internetinį mokėjimo pavedimÄ iÅ¡ L. Å . sÄ skaitos į G. Å . (T.) sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Hansabankas“;2006-12-07, apie 12.18 val., atlikdamas 21 000 Lt internetinį mokėjimo pavedimÄ iÅ¡ L.

Å . sÄ skaitos į J. M. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Snoras“;2006-12-12, apie 10.44 val., atlikdamas 6 050 Lt internetinį mokėjimo pavedimÄ iÅ¡ L. Å . sÄ skaitos į G. Å . (T.) sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Hansabankas“;2006-12-14, apie 12.00 val., atlikdamas 9 000 Lt internetinį mokėjimo pavedimÄ iÅ¡ L. Å . sÄ skaitos į G. Å . (T.) sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Hansabankas“;2006-12-14, apie 12.00 val., atlikdamas 12 000 Lt internetinį mokėjimo pavedimÄ iÅ¡ L.

Å . sÄ skaitos į E. R. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Hansabankas“;2006-12-18, apie 11.01 val., atlikdamas 8 860 Lt internetinį mokėjimo pavedimÄ iÅ¡ L. Å . sÄ skaitos į E. R. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Hansabankas“;2006-12-22, apie 13.44 val., atlikdamas 8 950 Lt internetinį mokėjimo pavedimÄ iÅ¡ L. Å . sÄ skaitos į E. R. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Hansabankas“. Be to, M. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis atlikdamas finansines operacijas svetimu mokėjimo instrumentu, o bÅ«tent:

M. A. tiksliai nenustatytoje vietoje, Vilniaus mieste, ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2006-12-07, iÅ¡ nenustatyto asmens gavęs J. M. sÄ skaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas „Snoras“ valdymo internetu PIN ir TAN rinkinius, neteisėtai panaudojo tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis atlikdamas finansinę operacijÄ mokėjimo instrumentu – 2006-12-10 apie 14.44 val. atlikdamas 15 000 Lt internetinį mokėjimo pavedimÄ iÅ¡ J. M. sÄ skaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas „Snoras“ į G.

Å . (T.) sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Hansabankas“. Taip pat E. M., R. V., D. V. ir M. A. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2007 metų vasarÄ prie M. A. ir E. M. 2006 metų pavasarį, tiksliai nenustatytu metu, Vilniuje, suburtos organizuotos grupės, tiksliai nenustatytu metu prisijungus R. V. ir D. V. bei pasiskirsčius vaidmenis siekiant apgaule įgyti didelės vertės L. Å . turtÄ , E. M. jau anksčiau prisistačius socialine darbuotoja ir kartu su S. T. jÄ slaugius bei prižiÅ«rėjus ir taip įgijus nukentėjusiosios pasitikėjimÄ , M.

A. nurodė E. M. priversti apgaule L. Å . pasiraÅ¡yti skolos vekselius, turint tikslÄ vėliau jos butÄ parduoti iÅ¡ varžytinių, tačiau nukentėjusiajai atsisakius juos pasiraÅ¡yti, 2007 metais, tiksliau nenustatytu metu, L. Å . bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, E. M. papraÅ¡ytas S. T., L. Å . vardu suklastojo rankraÅ¡tinius įraÅ¡us bei patvirtino paraÅ¡u 2007-05-05 paprastÄ jį vekselį E. M. naudai 49 000 Lt sumai bei 2007-07-10 paprastÄ jį vekselį R. V. naudai 70 000 Lt sumai ir tokiu bÅ«du apgaule įgijo teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ .

Tęsiant nusikalstamus veiksmus, M. A. per E. M. nurodžius, S. T. už L. Å . atliko rankraÅ¡tinius įraÅ¡us bei patvirtino paraÅ¡ais antstoliui vykdant skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal minėtus vekselius suraÅ¡ytus dokumentus – 2007-11-15 patvarkymÄ dėl skolininko turto areÅ¡to iÅ¡siunčiant raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-15 raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ geruoju Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-15 turto areÅ¡to aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-30 antstolio praneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini) L.

Å . dėl skelbimo iÅ¡spausdinimo laikraÅ¡tyje apie varžytinių skelbimÄ , 2007-12-04 L. Å . praÅ¡ymÄ parduoti butÄ už 130 000 Lt La. Å i., 2008-01-11 L. Å . pareiÅ¡kimÄ R. V. skolos sumokėjimui panaudoti lėšas, gautas už parduotÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2008-01-10 raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, remiantis Å¡iais dokumentais, skoloms iÅ¡ieÅ¡koti buvo areÅ¡tuotas L. Å . priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 2008-01-09 parduotas skolininko pasiÅ«lytam asmeniui.

Antstoliui G. B. pardavus L. Å . butÄ ir 2008-01-14 į E. M. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „DnB NORD banke“ pervedus 37 540,87 Lt bei į R. V. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Hansabankas“ pervedus 70 734,40 Lt, 2008-01-14 E. M. iÅ¡ savo sÄ skaitos AB „DnB NORD bankas" skyriuje, esančiame prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ Ozo g. 25, Vilniuje, paėmė grynaisiais 37 316 Lt, tÄ pačiÄ dienÄ 20 000 Lt prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavė M.

A.. R. V. 2008-01-14 AB „Hansabankas“ klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame JustiniÅ¡kių g. 64, Vilniuje, grynaisiais paėmė 53 000 Lt ir tuo pačiu adresu esančiame bankomate mokėjimo kortele iÅ¡grynino 7 000 Lt, 2008-01-15 bankomate, esančiame JustiniÅ¡kių g. 91, Vilniuje, mokėjimo kortele iÅ¡grynino 3 000 Lt, bankomate, esančiame JustiniÅ¡kių g. 64, Vilniuje, mokėjimo kortele iÅ¡grynino 2 000 Lt, nenustatytu metu ir vietoje, Vilniaus mieste, 65 000 Lt perdavė D. V. ir M. A.. Tokiu bÅ«du, jie įgijo didelės – 108 275,50 Lt vertės svetimÄ turtÄ .

Be to, S. T. nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentus, E. M. ir R. V. nuteisti už tai, kad suklastojo dokumentus bei disponavo suklastotais dokumentais, D. V. ir M. A. nuteisti už tai, kad disponavo suklastotais dokumentais, o bÅ«tent: S. T., M. A. nurodymu, tiksliai nenustatytu metu, L. Å . bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagamino netikrus dokumentus – S. T. L. Å . vardu atliko suklastotus rankraÅ¡tinius įraÅ¡us bei patvirtino paraÅ¡u 2007-05-05 paprastÄ jį vekselį 49 000 Lt sumai E. M. naudai, 2007-07-10 paprastÄ jį vekselį 70 000 Lt sumai R.

V. naudai, 2007-11-15 patvarkymÄ dėl skolininko turto areÅ¡to iÅ¡siunčiant raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-15 raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ geruoju Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-15 turto areÅ¡to aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-30 antstolio praneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini) L. Å . dėl skelbimo iÅ¡spausdinimo laikraÅ¡tyje apie varžytinių skelbimÄ , 2007-12-04 L. Å . praÅ¡ymÄ parduoti butÄ už 130 000 Lt La. Å i., 2008-01-11 L. Å . pareiÅ¡kimÄ R. V. skolos sumokėjimui panaudoti lėšas, gautas už parduotÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2008-01-10 raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Tęsiant nusikalstamus veiksmus, M. A. nurodymu E. M. tiksliai nenustatytu metu, L. Å . bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliko rankraÅ¡tinius įraÅ¡us bei patvirtino savo paraÅ¡ais žinomai netikrus dokumentus – 2007-11-15 patvarkymÄ dėl skolininko turto areÅ¡to iÅ¡siunčiant raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-15 turto areÅ¡to aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-30 antstolio praneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini) L. Å . dėl skelbimo iÅ¡spausdinimo laikraÅ¡tyje apie varžytinių skelbimÄ bei žinomai netikrÄ dokumentÄ â€“ 2007- 05-05 paprastÄ jį vekselį 49 000 Lt sumai suraÅ¡ytÄ jos naudai, 2007-11-10 pateikė M.

A. nurodytam (duomenys neskelbtini) notarų biuro, buvusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, notarui D. T.. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, M. A. (D. V.) nurodymu R. V. žinomai netikrÄ dokumentÄ - 2007-07-10 paprastÄ jį vekselį 70.000 Lt sumai suraÅ¡ytÄ jo naudai, 2008-01-10 pateikė M. A. (D. V.) nurodytam (duomenys neskelbtini) notarų biuro, buvusio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, notarui D. T.. TÄ pačiÄ dienÄ Å¡Ä¯ žinomai netikrÄ dokumentÄ bei 2008-01-10 tiksliai nenustatytoje vietoje, Vilniaus mieste, atliko rankraÅ¡tinius įraÅ¡us bei patvirtino savo paraÅ¡ais žinomai netikrÄ dokumentÄ â€“ 2008-01-10 praÅ¡ymÄ antstoliui G.

B. dėl notaro iÅ¡duoto vykdomojo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ L. Å . priėmimo vykdyti, ir abu Å¡iuos žinomai netikrus dokumentus pateikė M. A. (D. V.) nurodytam antstoliui G. B., jo kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. M. A., nenustatytu metu ir vietoje, Vilniaus mieste, iÅ¡ nenustatyto asmens gavęs jam suorganizavus pagamintus žinomai netikrus dokumentus – 2007-05-05 paprastÄ jį vekselį 49 000 Lt sumai E. M. naudai, 2007-07-10 paprastÄ jį vekselį 70.000 Lt sumai R.

V. naudai, 2007-11-15 patvarkymÄ dėl skolininko turto areÅ¡to iÅ¡siunčiant raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-15 raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ geruoju Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-15 turto areÅ¡to aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-30 antstolio praneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini) L. Å . dėl skelbimo iÅ¡spausdinimo laikraÅ¡tyje apie varžytinių skelbimÄ , 2007-12-04 L. Å . praÅ¡ymÄ parduoti butÄ už 130 000 Lt La. Å i., 2008-01-11 L. Å . pareiÅ¡kimÄ R. V. skolos sumokėjimui panaudoti lėšas, gautas už parduotÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2008-01-10 raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos nuo 2006-02-11, įstatymų leidėjui numačius baudžiamÄ jÄ atsakomybę už žinomai netikro dokumento laikymÄ ir gabenimÄ jis neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje, nenustatytu metu atgabeno Vilniaus mieste iki namo, esančio (duomenys neskelbtini) bei, ne vėliau kaip 2008-01-11, Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė E. M., tuo padarant didelės žalos nukentėjusiajai L.

Å .. Be to, E. M., R. V., D. V. ir M. A. nuteisti už tai, kad neteisėtai atėmė laisvę, o bÅ«tent: 2008 metų pradžioje, tiksliai nenustatytu metu ir vietoje, paskirsčius vaidmenis, pagal kuriuos E. M. kartu su R. V., M. A. nurodžius iÅ¡kraustyti L. Å . iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaudodami apgaulę L. Å . iÅ¡vedė iÅ¡ jos buto bei 2008-02-14 iÅ¡gabeno jÄ Ä¯ sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Å alčininkų r., kur prisijungus organizuotos grupės nariui D.

V. nuo 2008-02-14 iki 2008-03-03 neteisėtai laikė nukentėjusiÄ jÄ ilgiau kaip 48 valandas. Nuteistasis M. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o:

1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2013-11-05 nuosprendžio dalį, kuria buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 2 d., 146 str. 2 d., ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikaltimus;

2) konstatuoti, kad neįrodytas jo dalyvavimas BK 300 str. 1 d. nusikaltimo padaryme, ir dėl Å¡io nusikaltimo priimti nutartį baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui;

3) apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad jis pagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, BK 25 str. 3 d. 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nusikaltimÄ perkvalifikuoti pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ BK 182 str. 2 d. įstatymo redakcijÄ , konstatuoti, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir skirti artimus minimaliems sankcijoje numatytiems bausmės dydžius, bausmes dėl idealiojoje sutaptyje padarytų nusikaltimų apimant, o kitas iÅ¡ dalies sudedant.Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, kaltinimo pozicijÄ grindžiantiems įrodymams be pagrindo suteikė didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, visiÅ¡kai neanalizavo Å¡ių įrodymų patikimumo ir galimybės jais apskritai remtis, o dalies įrodymų, tiesiogiai susijusių su nagrinėjama veika ir paneigiančių kaltinimo pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ , arba apskritai nevertino, arba dirbtiniais motyvais atmetė kaip nepagrįstus, taip pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir padarant esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ , dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.Apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (110 860 Lt įgijimas apgaule iÅ¡ L.

Š.), BK 215 str. 1 d. (L. Š. išduotų mokėjimo instrumento identifikavimo duomenų neteisėtas panaudojimas atliekant finansines operacijas), BK 214 str. 1 d. (neteisėtas E. R. ir G. Š. elektroninių mokėjimo priemonių bei jų duomenų įgijimas ir laikymas), BK 215 str. 1 d. (J. M. priklausančio mokėjimo instrumento identifikavimo duomenų panaudojimas atliekant finansines operacijas), rėmėsi kaltinamosios E. M. parodymais, iš dalies kaltinamųjų H. Č. ir S. T. parodymais, liudytojų A.

Z., E. R. ir J. M. parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, taip pat BPK 276 str. 4 d. tvarka teismo perskaitytais nukentėjusiosios L. Å . bei liudytojų V. G., G. T. bei D. G. parodymais. Tačiau H. Č. teisiamajame posėdyje pasakė tik tiek, kad žino jį kaip E. M. pažįstamÄ , draugÄ , jie su H. Č. tik pasisveikindavo, S. T. parodė, kad jo nepažįsta, žino, kad vežiodavo E. M., su ja bendravo, buvo meilužiai, taip pat parodė, kad E. M. esant sulaikytai, Å¡i jį gÄ sdino, iÅ¡ suėmimo vietos rašė laiÅ¡kÄ praÅ¡ydama nieko neÅ¡nekėti, sakyti, kad kaltas M.

A., liudytojas E. R. apie kaltinamuosius jokių parodymų nedavė, nes nurodė jų nepažįstantis, liudytojas A. Z. parodė, kad anksčiau yra gyvenęs Å¡alia jo, su juo pasisveikindavo, yra matęs 2-3 kartus jį susitikusį su E. M., liudytoja J. M. teisme, liudytojai V. G., G. T. ir D. G. ikiteisminio tyrimo metu apie jį jokių parodymų nedavė, nukentėjusioji L. Å . ikiteisminio tyrimo metu teigė jo nemačiusi, tik girdėjo E. M. minint M. vardÄ , tačiau kokiame kontekste nenurodė. Tokiu bÅ«du, lieka neaiÅ¡ku, kokiais parodymais ar kuria jų dalimi rėmėsi teismas, kadangi teisiamajame posėdyje tiesiogiai iÅ¡nagrinėtais įrodymais jo dalyvavimas nusikaltimų padaryme nepatvirtintas.

Kaltinamojo R. V. ir liudytojo R. K. parodymai apie jo dalyvavimÄ darant vėlesnius nusikalstamos veikos epizodus neįrodo jo kaltės dėl anksčiau padarytų nusikalstamos veikos epizodų, nes apie pirmesnius nusikaltimus minėtiems asmenims nieko nėra žinoma, be to, nusikalstamų veikų epizodai yra tarpusavyje nesusiję, todėl jo pripažinimas kaltu vienoje dalyje negali automatiÅ¡kai patvirtinti kaltės kitame epizode. IÅ¡ ko seka, kad jo kaltė dėl nusikaltimų padarymo grindžiama iÅ¡ esmės vien tik kitos nuteistosios E. M. parodymais, kuriuos teismas nepagrįstai pripažino patikimais, kadangi jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu kelis kartus keitėsi, buvo nenuoseklÅ«s, tuo tarpu jo pozicija dėl pareikÅ¡tų kaltinimų nekito, E. M. parodymų kiti bylos faktiniai duomenys nepatvirtino, bylos metu nebuvo paneigta, kad E. M. jį apkalba kerÅ¡taudama už nutrÅ«kusius artimus santykius, be to, tokius parodymus E. M. galėjo duoti siekdama sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamoje veikoje ir taip sumažinti sau bausmę.Vertinant BK 214 ir 215 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ , pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos jokios disponavimo E. R. ir G.

Å . (T.) mokėjimo kortelėmis bei J. M. ir L. Å . sÄ skaitų valdymo internetu PIN ir TAN rinkiniais aplinkybės (įgijimo laiko, vietos, bÅ«do, asmens, iÅ¡ kurio Å¡ie daiktai buvo įgyti). Skundžiamame nuosprendyje teismas nedetalizavo, kokiais įrodymais rėmėsi konstatuodamas jo kaltę. Nors E. M. parodė, kad jam buvo perdavusi L. Å . PIN ir TAN duomenis, tačiau tai jokiu bÅ«du nepatvirtina jo kaltės dėl padarytų BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytų nusikaltimų, prieÅ¡inga skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada yra savarankiÅ¡ko procesinio įrodinėjimo pažeidimas ir vienų veikų iÅ¡vedimas iÅ¡ kitų veikų, kas yra draudžiama baudžiamojo proceso įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Todėl atsižvelgiant į tai, kad pagrindiniai nusikalstamų veikų sudėties požymiai nebuvo nustatyti, bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta, kad Å¡ias nusikalstamas veikas padarė pati E. M. arba jos nurodymu veikę tretieji asmenys, priimtinas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimų padaryme.Teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ kvalifikavęs veikÄ pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nusikaltimo padarymÄ organizuotoje grupėje pripažinęs atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

BK 3 str. 2 d. numatyta, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ . Nusikalstama veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ BK 182 str. 2 d. redakcijÄ , kurioje organizuota grupė yra numatyta kaip kvalifikuojantis požymis, nes dėl didelės vertės turto įgijimo kaip kvalifikuojančio požymio buvimo abiejų redakcijų taikymo atveju veika bÅ«tų kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 d., todėl organizuotos grupės kaip papildomo kvalifikuojančio požymio atsiradimas reikÅ¡mės veikos kvalifikacijai pagal BK 182 str. 2 d. neturėtų.

Taikant dabartinę BK 182 str. 2 d. redakcijÄ , organizuota grupė kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė jam negalėtų bÅ«ti pripažinta, veikÄ kvalifikavus taip kaip padarė pirmosios instancijos teismas, atsirado papildoma jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dėl ko atsakomybė už sukčiavimÄ nepagrįstai sugriežtėjo.Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 182 str. 2 d. (108 275 Lt įgijimas iÅ¡ L. Å .) ir 300 str. 1 d. (dokumentų klastojimas), rėmėsi E. M., R.

V. ir R. K. parodymais, kadangi Å¡ie asmenys tarpusavyje pažįstami nebuvo, apie tai, kad daro bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ , nieko nežinojo, taip pat rėmėsi S. T. parodymų dalimi apie tai, kad jis duodavo E. M. nurodymus, ji iÅ¡ jo gavo vekselius, jam juos grÄ Å¾ino. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog liudytojas R. K. apie jokius konkrečius jo veiksmus parodymų nedavė, negalėjo tiksliai pasakyti kas perdavė L. Å . vekselį, kurį pateikė antstoliui G. B.. Pažymi, kad S. T. teisiamajame posėdyje nedavė parodymų apie jį, tokius parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu, bet Å¡ie parodymai BPK 276 str. tvarka perskaityti nebuvo, todėl teismas negalėjo remtis tiesiogiai teisiamajame posėdyje neiÅ¡tirtais įrodymais.

Be kita ko, S. T. teigė, jog visas aplinkybes žino iÅ¡ E. M. pasakojimų, t.y. S. T. parodymai nėra tiesioginis informacijos Å¡altinis. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi kaltinamojo R. V. parodymais, kadangi pats teismas pripažino, jog savo parodymais R. V. bandė paneigti savo veiksmų svarbÄ , jo parodymai yra nelogiÅ¡ki ir neįtikinami, teismas neįvertino to, kad R. V. parodymai apie jo vaidmenį nusikaltimuose iÅ¡ esmės skyrėsi, ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose apie jo veiksmus nieko nenurodė, bet teisiamajame posėdyje pozicijÄ pakeitė, kita vertus R.

V. parodymai apie pasiraÅ¡ymÄ 2007-07-10 vekselyje prieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vadai, jog suklastotus įraÅ¡us vekselyje atliko S. T.. Apylinkės teismas, remdamasis tokiais nenuosekliais ir prieÅ¡taringais parodymais, Å¡aliÅ¡kai vertino byloje esančius įrodymus, nepaÅ¡alino esančių prieÅ¡taravimų, apskritai teismas nė vieno iÅ¡ kaltinamųjų parodymais pilna apimtimi nesirėmė, neargumentuodamas kodėl, rėmėsi tik ta parodymų dalimi, kuri atitinka suformuluotÄ kaltinimÄ .Pažymi, kad teismas nė vieno iÅ¡ kaltinamųjų atžvilgiu negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio dėl BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, nes Å¡ios veikos padarymo metu galiojusioje baudžiamojo įstatymo redakcijoje buvo numatyta 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, tuo tarpu paskutinis inkriminuotas nusikalstamos veikos epizodas buvo baigtas 2008-03-03, per šį laikotarpį nė vienas iÅ¡ kaltinamųjų nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo nesislėpė, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai dėl BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo pirmosios instancijos teismas privalėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ kaltinamųjų atžvilgiu nutraukti.Vertinant nuteisimÄ pagal BK 146 str. 2 d., pažymi, kad apylinkės teismas nustatė, jog jo veiksmai pasireiÅ¡kė nurodymu iÅ¡kraustyti L.

Å . iÅ¡ buto. Tokias iÅ¡vadas teismas padarė remdamasis E. M. parodymais, jog neva jis po buto pardavimo davė E. M. pinigų ir liepė L. Å . kur nors kelioms dienoms iÅ¡vežti, nors nenuoseklių E. M. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, dėl ko laikytina, jog buvo pažeisti BPK 20 str. 5 d. nustatyti įrodymų vertinimo reikalavimai. Be to, E. M. nenurodė, kad jis bÅ«tų liepęs atlikti L. Å . atžvilgiu kokius nors neteisėtus veiksmus, pati E. M. susirado sodybÄ ir padedant kitiems asmenims ten laikė L.

Å ..Be kita ko, nurodo, kad teismas paskyrė aiÅ¡kiai per griežtas bausmes ir netinkamai jas subendrino. Visų pirma, teismas pritaikė netinkamÄ BK 182 str. 2 d. redakcijÄ , dėl ko nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino nusikaltimo padarymÄ organizuotoje grupėje, todėl jam nepagrįstai buvo paskirta didesnė bausmė negu bÅ«tų buvusi paskirta nesant Å¡ios atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taip pat teismas nenurodė, kuo remdamasis nustatė kitÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikaltimo padarymÄ nukentėjusiajam, kuris dėl neįgalumo, senatvės ir kitų priežasčių buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji L.

Å . bÅ«tų buvusi bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, apklausti asmenys patvirtino, kad L. Å . piktnaudžiaudavo alkoholiu, tačiau ji suprasdavo savo veiksmus, bendraudavo, skaitydavo knygas, specialisto iÅ¡vados taip pat paneigia aplinkybę, jog nukentėjusioji dėl alkoholio bÅ«tų turėjusi kokių nors sveikatos sutrikimų, nebuvo atlikta jokių veiksmų nukentėjusiosios valiai palaužti, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai bÅ«tų apribotas veiksnumas, dėl jos sugebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti ikiteisminį tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams taip pat nekilo jokių abejonių, nes nukentėjusiosios psichikos tyrimas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekamas.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog darant nusikalstamas veikas buvo pasinaudota L. Å . bejėgiÅ¡ka bÅ«kle. Be to, teismas netinkamai pritaikė BK 63 str. nuostatas skirdamas subendrintÄ bausmę už visas padarytas nusikalstamas veikas, kadangi BK 182 str. 2 d. (110 860 Lt vertės turto įgijimas apgaule) sudarė idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį su BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., BK 182 str. 2 d. (108 275 Lt vertės turto įgijimas apgaule) sudarė idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį su BK 300 str. 1 d., todėl teismas nepagrįstai iÅ¡ dalies sudėjo visas jam paskirtas bausmes.

Teismas neatsižvelgė ir į tÄ aplinkybę, kad nuo paskutinės nusikalstamos veikos, už kuriÄ jis buvo nuteistas, padarymo praėjo beveik Å¡eÅ¡eri metai, nors byla nėra nei labai sudėtinga, nei didelės apimties, tokia nepateisinamai ilgai baudžiamojo proceso trukmė EŽTT ir LAT praktikoje vertintina kaip pagrindas bausmės Å¡velninimui pagal BK 54 str. 3 d. ir bausmių artimų sankcijos minimaliai ribai skyrimui. Kita vertus, teismas buvo nenuoseklus, nes už sukčiavimo nusikaltimus paskyrė sankcijos vidurkiui artimas bausmes, kai už BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 300 str. 1 d. paskyrė bausmes, artimas sankcijos minimaliai ribai, o už BK 146 str. 2 d. paskyrė minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę.

Be to, E. M., kurios veiksmai darant nusikalstamas veikas buvo aktyviausi, teismas paskyrė gerokai mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo D. V. gynėjas advokatas Kęstutis Kvainauskas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-05 nuosprendį dalyje dėl D. V. pripažinimo kaltu ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis dalyje dėl D. V. yra neteisėtas ir nepagrįstas, Å¡i nuosprendžio dalis naikintina dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismo padarytos iÅ¡vados pagrįstos duomenimis, kurie negali bÅ«ti laikomi tinkamais ir pagrįstais įrodymais, byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus teismas vertino neobjektyviai, ignoruodamas nekaltumo prezumpcijos bei teisingo teismo principus, dėl ko nusikalstamos veikos nepadaręs D.

V. buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė.Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme D. V. davė iÅ¡samius parodymus, neneigė, kad lankėsi biliardinėje ir pažįsta kai kuriuos kaltinamuosius, tačiau dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad R. V. praÅ¡ymu davė pastarajam neužpildytÄ vekselio formÄ , apie buto pardavimÄ ir už iÅ¡ gautų lėšų pervedimus nieko nežinojo. Tačiau apylinkės teismas pripažindamas D. V. kaltu rėmėsi tik kito nuteistojo R.

V. ir liudytojo R. K. parodymais, jokių kitų reikÅ¡mingų D. V. kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Liudytojas R. K. neprisiminė, kas tiksliai jam perdavė vekselį ir kam tiksliai jis perdavė iÅ¡ antstolio gautus dokumentus, tik prisiminė, jog vienÄ kartÄ pas antstolį kaip asmuo, kuriam skolininkė buvo skolinga, ėjo R. V., liudytojas nei ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, nei teisme nenurodė, kad vekselį jam perdavė bÅ«tent D. V., taip pat niekada nenurodė, kad iÅ¡ antstolio G.

B. gautus dokumentus perdavė bÅ«tent D. V. ar su vekseliu susijusius dokumentus antstoliui bÅ«tų perdavęs D. V.. Akivaizdu, kad liudytojas prisiminė tik tÄ aplinkybę, kad dėl vekselio bendravo biliardinėje, bet tiksliai neprisimindamas su kokiu konkrečiai asmeniu, nurodė visus biliardinėje dažnai besilankiusius asmenis – R. V., D. V. ir M. A.. PastarÄ jÄ aplinkybę pripažįsta ir teismas, kuris remdamasis nekonkrečiais R. K. parodymais daro iÅ¡vadÄ , kad tai galėjo bÅ«ti R. V., M. A. arba D.

V.. Tačiau baudžiamoji atsakomybė turi bÅ«ti individualizuota, nurodant kiekvieno konkretaus asmens vaidmenį galimai nusikalstamoje veikoje, kas skundžiamame nuosprendyje nėra padaryta. E. M., aktyviai dalyvavausi galimai nusikalstamoje veikoje, pripažįstanti savo kaltę ir nuo pat pradžių duodanti parodymus, niekur neužsimena apie D. V. dalyvavimÄ galimai nusikalstamoje veikoje, antstolis G. B. taip pat nemini D. V. savo parodymuose. Todėl iÅ¡ liudytojo R. K. parodymų jokiu bÅ«du negalima daryti iÅ¡vados, kad vekselį jis gavo ir su juo susijusius dokumentus perdavė bÅ«tent D.

V.. Esant tokioms aplinkybėms, siekiant teisingai nustatyti bylos aplinkybes, būtina papildoma liudytojo R. K. apklausa.Pažymi, kad nors apylinkės teismas kaltinamojo R. V. parodymus vertino kritiškai, bet vis tiek rėmėsi parodymų apie D. V. dalimi. Toks skirtingas R. V. duotų parodymų vertinimas yra nenuoseklus ir neteisingas, ypač dėl to, kad R. V. duotų parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, išskyrus abejotini ir nekonkretūs liudytojo R. K. parodymai. Be to, R. V. ikiteisminiame tyrime ir teisme duoti parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, nuolat besikeičiantys.

Nuo pat pirmos apklausos R. V. teigė, kad vekselį dėl L. Š. skolos pasirašė asmeniškai jis pats, bet apklausos teisme pabaigoje parodžius patį vekselį, pripažino, kad ant vekselio jo parašo nėra, todėl nėra jokio pagrindo tikėti ir kitais R. V. parodymais, susijusiais vekselio pasirašymo aplinkybėmis, o būtent tuo, kad pasirašyti vekselį paprašė D. V., kuris sakė, kad jam L. Š. skolinga, tačiau savo vardu vekselio rašyti negali. Antstolis G. B. parodė, kad R. V. visus dokumentus pasirašyti atvykdavo pats asmeniškai, kai pats R.

V. teisme iÅ¡ pradžių teigė, jog vekselio pats niekur nevežė, apklausiamas antstolis taip pat nenurodė, kad su R. V. bÅ«tų atvykę kokie kiti asmenys. Byloje taip pat nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių R. V. teiginius apie tai, kad D. V. per R. V. ar tiesiogiai bÅ«tų siÅ«lęs L. Å . butÄ Ä¯sigyti La. Å i., kuris savo parodymuose neužsimena apie D. V. dalyvavimÄ , prieÅ¡ingai, nurodė, kad įsigyti butÄ siÅ«lė bÅ«tent R. V.. NetikslÅ«s R. V. parodymai ir dėl neva pagal vekselį iÅ¡ieÅ¡kotų pinigų perdavimo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad D.

V. perdavė 65000 Lt, o kitus pasiliko sau, apklausiamas teisme jau tvirtino, kad 60000 Lt nuėmė ir perdavė M. A., o 5000 Lt jam leido pasilikti D. V.. Taip pat niekuo nepagrįsti R. V. parodymai apie tai, kad D. V. jo prašė pavežti 4 žmones (L. Å ., E. M. ir kitus) į sodybÄ Å alčininkų rajone, kur L. Å . galėjo buti apribota laisvė. R. V. apklausos teisme metu pripažino, kad į sodybÄ važiavo ne vienÄ kartÄ , tačiau nurodo, kad D. V. jam nurodė ten važiuoti tik pirmÄ kartÄ , antrÄ kartÄ Ä¯ sodybÄ Å alčininkų rajone nurodė važiavęs jau D. arba M. nurodymu, bet nei kartu su R.

V. į sodybÄ važiavę asmenys, nei kokie nors kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad D. V. kaip nors butų dalyvavęs organizuojant R. V. kelionę į sodybÄ Å alčininkų rajone, niekas taip pat nenurodo, kad D. V. bÅ«tų prisidėjęs prie L. Å . iÅ¡vežimo į sodybÄ Å alčininkų rajone ar jos laikymo sodyboje, pačioje sodyboje D. V. taip pat niekas nėra matęs.Atkreipia dėmesį į tai, kad nors teismas ir perkvalifikavo kaltinimus iÅ¡ BK 300 str. 2 d. į 300 str. 1 d., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad D.

V. žinojo arba galėjo žinoti apie tai, kad nukentėjusiosios paraÅ¡as ant vekselio ar kitų dokumentų yra suklastotas. Kaip nustatyta iÅ¡ bylos medžiagos, apie tai nežinojo ir kiti su vekseliu veiksmus atlikę asmenys. Net jeigu D. V. ir bÅ«tų prašęs R. V. iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ pagal vekselį, byloje esančiais įrodymais nepaneigta aplinkybė, kad D. V., kaip notaras, antstolis ir kiti nežinojo apie tai, jog nukentėjusioji nėra pasiraÅ¡iusi ant vekselio ir kitų su juo susijusių dokumentų.Taip pat nurodo, kad teismas, pripažindamas D.

V. kaltu pagal BK 146 str. 2 d. dėl neteisėto laisvės atėmimo L. Å ., jos laikymo nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Byloje nėra jokių D. V. kaltę patvirtinančių įrodymų. D. V. visÄ laikÄ nuosekliai teigė, jog jis nei apie L. Å . buto pardavimÄ , nei apie jos iÅ¡kraustymÄ Ä¯ sodybÄ nieko nežinojo. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas nustato kaltinamasis aktas, Å¡ioje baudžiamojoje byloje E. M., H.

Č., R. V., D. V. ir M. A. buvo kaltinami atėmę L. Å . laisvę panaudodami fizinę prievartÄ ir laikę jÄ nelaisvėje ilgiau kaip 48 valandas. Tačiau teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog L. Å . atžvilgiu fizinė prievarta nebuvo panaudota, teismas nusprendė, jog buvo panaudota apgaulė, bet nedetalizavo kuo apgaulė pasireiÅ¡kė. IÅ¡vadÄ dėl apgaulės panaudojimo teismas grindė E. M. parodymais, jog ji nenurodė L. Å . tikrosios iÅ¡važiavimo priežasties, nes kitaip pastaroji nebÅ«tų važiavusi, tačiau teismas nesiaiÅ¡kino kaip L.

Å . iÅ¡vežimÄ suvokė kiti kaltinamieji, be to, E. M. neužsimena apie D. V. dalyvavimÄ , vien tai, kad M. A., D. V. ir R. V. žinojo apie buto pardavimÄ La. Å i., todėl jiems reikėjo iÅ¡kraustyti L. Å . nesuteikia pagrindo teigti, kad D. V. turėjo tikslÄ apriboti nukentėjusiosios laisvę. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog D. V. bÅ«tų vykęs į sodybÄ , kurioje buvo L. Å ., vežė ten alkoholinius gėrimus, juos vartojo ir pan. Be kita ko, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad L.

Å . sodyboje buvo laikoma neteisėtai, prieÅ¡ jos valiÄ , jai bÅ«tų suvaržyta laisvė, ji negalėtų laisvai judėti, prieÅ¡ingai, tiek E. M., tiek kiti asmenys parodė, jog L. Å . galėjo laisvai judėti ir pabėgti tiek kelionės metu sustojus prie parduotuvės, tiek ir pačioje sodyboje, net jeigu L. Å . negalėjo grįžti į savo butÄ (duomenys neskelbtini), tai nereiÅ¡kia kad, jos judėjimo laisvė buvo atimta ar apribota daugiau nei 48 val.Teigia, kad byloje nėra duomenų, jog D. V. bÅ«tų dalyvavęs pirmojo nukentėjusiosios buto pardavimo procese, todėl akivaizdu, kad jis galimoje organizuotoje grupėje buvo ne nuo pradžių.

Dėl Å¡ios priežasties, D. V. vaidmuo menamoje organizuotoje grupėje galėjo bÅ«ti tik antraeilis ir teismui nebuvo jokio pagrindo teigti, kad jis kartu su M. A. spręsdavo organizacinius ir koordinacinius klausimus, kas priskirtina grupės organizatoriui. D. V. negalėjo sukurti galimai nusikalstamų veiksmų plano, nes jis jau buvo sukurtas parduodant pirmÄ jį nukentėjusiosios butÄ . Byloje nustatyta, kad D. V. nebendravo ir nedavė nurodymų nei E. M., nei daugumai kitų galimai nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų.

Apskritai skundžiamame nuosprendyje D. V. padaryti veiksmai nuosprendyje iš viso nėra individualizuoti, dažniausiai nurodant, jog D. V. veikė kartu su kitais asmenimis arba jog veiksmai buvo atlikti kelių asmenų alternatyviai, iš kurių vienas galėjo būti D. V., taip pat dažnai neatskiriami D. V. ir M. A. veiksmai. Toks kelių fizinių asmenų atliktų veiksmų kvalifikavimas, nebandant analizuoti ir atskirti kiekvieno iš jų realiai atliktų veiksmų, baudžiamajame procese yra negalimas.Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamos veikos galimai padarytos prieš nukentėjusįjį, kuris dėl neįgalumo, senatvės ir kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės, kadangi nukentėjusioji, jeigu ir buvo tokios būklės, tai išimtinai dėl netinkamo gyvenimo būdo ir pastovaus alkoholio vartojimo, kas negali būti laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Atsižvelgus į tai, kad D. V. ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, įvertinus antraeilį D. V. vaidmenį galimai nusikalstamos veikos padaryme, konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. V. su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.Be kita ko, teismas nenustatė, kokia tiksliai pinigų suma iÅ¡ nusikalstamos veikos galėjo atitekti D. V., todėl neaiÅ¡ku, kodėl buvo nuspręsta iÅ¡ jo konfiskuoti 37137,50 Lt Nuteistasis R. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-05 nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo ir taikyti BK 54 str. 2 d., 3 d. bei paskirti už BK 182 str. 2 d., BK 300 str. 1 d., 146 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ Å¡velnesnę bausmę – laisvės apribojimÄ ar kitÄ bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu.Apeliaciniame skunde nurodo, kad skirdamas bausmę teismas pažeidė BK 41 str., 54 str. 2 d. ir 3 d., 59 str. 1 d. 2 p. nuostatas, neįvertino visų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir paskyrė per griežtÄ bausmę, kuri yra aiÅ¡kiai neproporcinga, neadekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, neatitinka nuteistojo asmenybės ir prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Pažymi, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti įvertintos visos BK 54 str. 2 d. numatytos aplinkybės, o neapsiribota tik viena iÅ¡ jų. Teismas neįvertino visų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimas turi bÅ«ti savanoriÅ¡kas, o ne įtakotas surinktų byloje įrodymų, nuoÅ¡irdus gailėjimasis suprantamas kaip savo poelgių neigiamas vertinimas.

Apylinkės teismas netinkamai vertino jo prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ tik kaip dalinį kaltės pripažinimÄ , nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu dėl padarytų faktinių veiksmų (faktinių aplinkybių) jis visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai nuoÅ¡irdžiai prisipažino, savo veiksmus vertino ir dabar vertina neigiamai, jis nesutiko tik su teisiniu faktinių aplinkybių vertinimu, kadangi neturi teisinių žinių ir negali vertinti pareikÅ¡tų kaltinimų teisinio kvalifikavimo pagrįstumo, kas negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip atsisakymas prisipažinti dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių.Taip pat nurodo, kad BK 41 str. greta kitų bausmės tikslų yra iÅ¡skirtas teisingumo principo įgyvendinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinė teisė į teisingÄ teismÄ reiÅ¡kia ir tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi bÅ«ti teisinga, t.y. bausmė turi atitikti padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Nors įstatymų leidėjas nustatydamas sankcijas už nusikaltimus įvertina konkretaus nusikaltimo rūšinį pavojingumÄ , tačiau kiekvienas konkretus padarytas nusikaltimas gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo, be to, gali skirtis ir asmenų, darančių nusikaltimus, pavojingumas, todėl bausmės teisingumas yra neatsiejamai susijęs su bausmės individualizavimu.

Tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta neteisingumo, įstatymų leidėjas BK 54 str. 3 d. numatė iÅ¡imtį, kai gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė nei numatyta sankcijoje. Atsižvelgus į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nusikalstamas veikas padarė ne savo iniciatyva, o įtrauktas kitų asmenų, t.y. nuteistųjų D. V. ir M. A., jo vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, jis realiai nesuvokė nusikaltimo pavojingumo, mÄ sto ir neigiamų padarinių, jam nėra bÅ«dingas kriminogeninis elgesys, antivisuomeninės nuostatos, jis nėra pavojingas visuomenei, padarytos nusikalstamos veikos yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ bei darbÄ , garantuojantį pastovias pajamas, darbovietėje yra charakterizuojamas kaip atsakingas ir pareigingas darbuotojas, per visÄ ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme laikotarpį nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų.

Paskirta bausmė neturėtų nutraukti teigiamų socialinių ryÅ¡ių ir užkirsti kelio toliau gyventi normalų visuomeninį gyvenimÄ .Be to, kiekvienas asmuo turi teisę į operatyvų, kiek įmanoma trumpiausiÄ procesÄ , Å¡iÄ teisę garantuoja tiek Lietuvos Respublikos, tiek tarptautiniai teisės aktai. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje užsitęsęs bylos procesas yra vertinamas kaip iÅ¡imtinė aplinkybė, kuriai esant svarstytina galimybė dėl bausmės Å¡velninimo.

Vertinant, ar proceso trukmė yra pagrįsta, paprastai atsižvelgiama bylos sudėtingumÄ , baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mę persekiojamam asmeniui. Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos maždaug 2007 m. gegužės mėnesį, ikiteisminis tyrimas pradėtas 2008 m., kaltinamasis aktas buvo suraÅ¡ytas tik 2011 m. liepos mėnesį. Byla pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta ir apkaltinamasis nuosprendis joje priimtas praėjus daugiau nei Å¡eÅ¡eriems metams po nusikalstamos veikos padarymo.

Tokios trukmės procesas laikytinas nepateisinamai ilgu. Dėl itin ilgai trukusio baudžiamojo proceso, dėl sunkių iÅ¡gyvenimų neatstatomai pablogėjo jo sveikata, dėl patiriamo streso atsirado psichikos pažeidimų, todėl teko gydytis ligoninėje, ikiteisminio tyrimo metu jis nesislapstė, proceso nevilkino, dalyvavo visuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose, todėl teismas turėjo taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti Å¡velnesnę bausmę. Nuteistoji E. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-05 nuosprendžiu paskirtÄ bausmę ir skirti bausmę, nesusijusiÄ su laivės atėmimu, nes nori bÅ«ti naudinga visuomenei.Apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra per griežtas, bausmė paskirta neatsižvelgus į bylos aplinkybių visumÄ , laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu ji pripažino kaltę, gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, nusikaltimÄ padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, ji augina mažametį sÅ«nų, pastovaus darbo neturi, padaryti nusikaltimai nėra priskirti prie smurtinių nusikaltimų, todėl laisvės atėmimas neturėtų bÅ«ti taikomas, tačiau teismas neatsižvelgė į Å¡ias atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Visas bausmes, paskirtas pagal ankstesnius nuosprendžius ji yra pilnai atlikusi, teistumai yra iÅ¡nykę, civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje nėra pareikÅ¡tas, jos vaidmuo buvo antraeilis, kai kurių grupės dalyvių ji net nepažinojo.

Nuosprendyje nurodyta, kad ji nurodė savo ir kitų nusikaltime dalyvavusių asmenų veiksmus, tačiau skiriant bausmę į Å¡iÄ aplinkybę nebuvo atsižvelgta. Å iuo metu ji intensyviai ieÅ¡ko darbo, yra užsiregistravusi darbo biržoje, teismo posėdžio metu nurodė sutinkanti atlikti vieÅ¡uosius darbus. Nuteistasis S. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-05 nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 str. 1 d., ir jo atžvilgiu bylÄ nutraukti.Apeliaciniame skunde nurodo, kad BK 300 str. 1 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, nuosprendžiu nustatyta, jog jis nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 str. 1 d., padarė ne vėliau kaip 2008 m. sausio mėnesį, todėl vadovaujantis nusikaltimo padarymo metu galiojusia BK 95 str. redakcija turėtų bÅ«ti taikytinas 5 metų senaties terminas. 2010-06-29 įsigaliojusi dabartinė BK 95 str. redakcija, numatanti 8 metų senaties terminÄ nesunkiems nusikaltimams, jam negali bÅ«ti taikoma, nes pagal BK 3 str. 3 d. nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį sunkinantis įstatymas neturi grįžtamosios galios.

Byloje nustatyta, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo niekada nesislapstė, nėra duomenų, kad po 2008 m. sausio mėnesio bÅ«tų padaręs naujÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ . Esant tokioms aplinkybėms apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu negalėjo bÅ«ti priimtas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. A. ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, S. T. ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, D. V. ir jo gynėjas prašė D.

V. gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti, R. V. ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, E. M. gynėjas prašė E. M. apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. S. T. ir R. V. apeliaciniai skundai tenkintini, M. A. ir D. V. gynėjo advokato K. Kvainausko apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies, E. M. apeliacinis skundas atmestinas. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai.

Dėl M. A. nusikalstamų veikų apgaule įgyjant L. Å . didelės vertės turtÄ â€“ 110 860 LtPirmajame nusikalstamos veikos epizode dėl L. Å . turto – 110 860 Lt, įgijimo apgaule M. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. (už dvi nusikalstamas veikas). Apeliaciniu skundu M. A. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti dėl Å¡ių nusikalstamų veikų savo praÅ¡ymÄ grįsdamas neva netinkamai pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.Ä®rodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, vadovaujantis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti.Nors M. A. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina jo kaltės, tačiau apeliacinės instancijos teismui įvertinus byloje surinktus ir apylinkės teisme iÅ¡tirtus įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog M. A. pagrįstai pripažintas kaltu dėl aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų.Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme buvo iÅ¡taisyta pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje padaryta procesinė klaida, kai teisiamajame posėdyje nebuvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti asmenų parodymai, kuriais apylinkės teismas rėmėsi priimtame nuosprendyje.Apeliaciniame skunde M.

A. nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai analizavo byloje surinktus įrodymus. Priešingai, iš nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas daug reikšmės suteikė atskirų įrodymų aptarimui ir jų įvertinimui tiek kiekvieno atskirai, tiek visumoje, iš anksto nesuteikiant nei vienam įrodymui didesnės įrodomosios galios. Įrodymų vertinimo pasėkoje padarytos išvados dėl M. A. kaltės yra teisingos ir pagrįstos, atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent M.

A. apeliaciniame skunde visi bylos įrodymai yra vertinami atsietai vienas nuo kito. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su M. A. teiginiu, jog E. M. parodymai laikytini nepatikimais, o kitų apklaustų asmenų parodymai niekaip nepatvirtina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas. Nors pagrindinis įrodymų šaltinis pripažįstant M. A. kaltu dėl primojo epizodo nusikalstamų veikų yra kitos nuteistosios E. M. parodymai, o dėl šio epizodo apklausti kiti asmenys (S. T., H. Č., A.

Z., E. R., J. M.) tiesiogiai apie M. A. nusikalstamus veiksmus parodymų nedavė, bet Å¡ie asmenys patvirtino atskiras E. M. nurodytas aplinkybes, dėl ko apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi Å¡ių asmenų parodymais kaip patvirtinančiais E. M. parodymų patikimumÄ ir teisingumÄ . Vien tai, kad M. A. nuo pat pirmos apklausos neigė savo kaltę, nėra pakankamas pagrindas pripažinti jo pozicijÄ teisinga, nes, kaip jau minėta, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina visiÅ¡kai prieÅ¡ingas aplinkybes.

M. A. apeliaciniame skunde teisingai nurodė, jog E. M. pirminėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, nurodė, kitokias įvykių aplinkybes, tačiau dėl to negalima teigti, kad vėlesni E. M. parodymai, kurie atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus, yra nepatikimi ir jais negalima vadovautis. E. M. parodė, kad buvo skolinga M. A., Å¡is žinojo apie L. Å . sÄ skaitoje esančius pinigus, gautus pardavus butÄ , todėl pasiÅ«lė, kad L. Å . sudarytų sutartį dėl elektroninės bankininkystės, tai padaryti L.

Å . įkalbėjo E. M. ir S. T., po to L. Å . internetinės bankininkystės duomenis E. M. perdavė M. A., o L. Å . padavė analogiÅ¡kus H. Č. duomenis, E. M. pripažino žinojusi, kad M. A. pasisavins pinigus iÅ¡ L. Å . banko sÄ skaitos, tačiau M. A. grÄ Å¾ino L. Å . elektroninės bankininkystės duomenis tik po kelių mėnesių, po to E. M. ir S. T. sužinojo, kad nuo L. Å . banko sÄ skaitos buvo nuimti visi pinigai. H. Č. parodymai patvirtino E. M. nurodytÄ aplinkybę dėl elektroninės bankininkystės duomenų sukeitimo, S. T. iÅ¡samiai parodė visas aplinkybes apie tai, kaip dar iki elektroninės bankininkystės sutarties sudarymo jis ir E. M. lankydavo L.

Å ., rÅ«pinosi ja, kaip įtikino sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį, kaip žinojo, kad E. M. L. Å . elektroninės bankininkystės duomenis perdavė M. A., kaip pastarasis L. Å . elektroninės bankininkystės duomenis grÄ Å¾ino tik po kelių mėnesių ir kad visi pinigai buvo dingę iÅ¡ L. Å . banko sÄ skaitos. Nors apylinkės teismas, aptardamas nuosprendyje H. Č. ir S. T. parodymus, nurodė, kad jie yra tik iÅ¡ dalies teisingi, tačiau apylinkės teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad tokia iÅ¡vada darytina tik dėl to, kad H.

Č. ir S. T. yra linkę menkinti savo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, bet dėl kitų bylos aplinkybių duodami parodymai yra iÅ¡ esmės teisingi, todėl nėra pagrindo Å¡iais parodymais nesivadovauti. Liudytojai E. R., J. M., G. T. davė parodymus apie aplinkybes, susijusias su jų banko sÄ skaitų panaudojimu pervedant pinigus iÅ¡ L. Å . banko sÄ skaitos ir vėliau juos iÅ¡gryninant, tiek E. M., tiek S. T. parodė, kad jiems buvo žinoma, jog L. Å . elektroninės bankininkystės duomenys M. A. buvo reikalingi tam, kad jis galėtų iÅ¡imti pinigus iÅ¡ L.

Å . banko sÄ skaitos, be to, M. A., grÄ Å¾inęs L. Å . elektroninės bankininkystės duomenis, neslėpė, kad buvo nuimti visi pinigai bei dargi nurodė, kam tariamai buvo panaudotos atskiros pinigų sumos (20 000 Lt perdavimas policijos pareigÅ«nams ir pan.). Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiksliai nustatyta, kokiu bÅ«du M. A. įgijo E. R., G. T. banko mokėjimo korteles ir J. M. elektroninės bankininkystės duomenis bei juos panaudojo, nesuteikia pagrindo iÅ¡teisinti M. A. dėl kaltinimų pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.Visuma aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų patvirtina, kad M.

A. nusikalstamai veikė apgaule įgyjant didelės vertės L. Å . turtÄ â€“ 110 860 Lt, taip pat neteisėtai panaudojant tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis inicijuodamas ir atlikdamas finansines operacijas svetimu mokėjimo instrumentu (L. Å . ir J. M. elektroninės bankininkystės duomenų panaudojimas pervedant pinigus) bei neteisėtai įgyjant, laikant ir panaudojant svetimo mokėjimo instrumentÄ finansinei operacijai naudoti (E. R. ir G. T. banko kortelių panaudojimas iÅ¡gryninant pinigus).

Dėl M. A. ir D. V. kaltės apgaule įgyjant L. Å . didelės vertės turtÄ â€“ 108 275,50 LtAntrajame nusikalstamos veikos epizode dėl L. Å . didelės vertės turto – 108 275,50 Lt, įgijimo apgaule pagal BK 182 str. 2 d. kaltais buvo pripažinti M. A., D. V., R. V. ir E. M.. Apeliaciniais skundais savo kaltę ginčija M. A. ir D. V..Pasisakant dėl M. A. ir D. V. gynėjo apeliacinių skundų motyvų, pažymėtina, kad vien tai, jog jie nuo pat pradžių kategoriÅ¡kai neigė prisidėję prie L.

Å . turto įgijimo apgaule, nesudaro besÄ lygiÅ¡ko pagrindo juos iÅ¡teisinti, tuo labiau kai įrodymų visuma patvirtina jų kaltę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. A. ir D. V. gynėjo apeliaciniuose skunduose įrodymai analizuojami atskirai, nesiejant jų į visumÄ . Be to, įrodinėjant asmens kaltę gali bÅ«ti remiamasi ne tik tiesioginiais įrodymais, bet ir netiesioginiais, kokie Å¡iuo atveju yra S. T. parodymai, kurie patvirtina E. M. parodymus apie tai, kad M. A. jai davė nurodymus suklastoti vekselius L.

Å . vardu, tam Å¡i nurodžiusi S. T. pasiraÅ¡yti už L. Å ., po to M. A. nurodymu išėmusi iÅ¡ banko sÄ skaitos dalį jai pervestų pagal vekselį iÅ¡ieÅ¡kotų pinigų. Jau ankstesnėje nuosprendžio dalyje aptariant M. A. kaltės klausimÄ dėl pirmojo nusikalstamos veikos epizodo buvo nurodyta, kad E. M. parodymais netikėti nėra pagrindo, ypač kai juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Apeliaciniais skundais nepagrįstai bandoma paneigti nuteistojo R. V. ir liudytojo R. K. parodymus.

Kai kurie neatitikimai tarp atskirų R. V. parodymų dalių nesudaro pagrindo iÅ¡ viso jais netikėti, apylinkės teismas, įvertinęs R. V. parodymus, visiÅ¡kai teisingai rėmėsi tik ta parodymų dalimi, kuriÄ patvirtina kiti bylos duomenys, kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio, apylinkės teismas R. V. parodymus pripažino iÅ¡ dalies teisingais tik dėl to, kad jis bandė sumenkinti savo vaidmenį darant nusikalstamÄ veikÄ , todėl visiÅ¡kai nėra pagrindo netikėti parodymų dalimi apie kitų asmenų veiksmus darant nusikaltimÄ .

IÅ¡ R. V. parodymų matyti, kad bÅ«tent D. V. paprašė R. V. pasiraÅ¡yti vekselį, patvirtinantį, kad L. Å . neva yra skolinga R. V., po to R. V. vyko pas R. K. nurodytÄ antstolį G. B.. Liudytoju apklaustas antstolis G. B. taip pat nurodė, kad pas jį vienÄ kartÄ buvo atvykęs R. V. pasiraÅ¡yti dokumentų, visus kitus dokumentus jis perduodavo R. K.. Tuo tarpu R. K. parodė, kad antstolį tariamoms L. Å . skoloms iÅ¡ieÅ¡koti surasti buvo papraÅ¡ytas vieno pokalbio su M. A., D. V. ir R. V. metu. Kadangi R.

K. parodė, jog su šiais asmenimis dažnai matydavo biliardinėje, todėl jam sunku prisiminti, kuris tiksliai iš asmenų to paprašė, be to, liudytojas nurodė lygiai taip pat perduodavęs iš antstolio gautus dokumentus, kuriuose reikėjo L. Š. parašo, ir lygiai taip pat gaudavęs atgal jau pasirašytus, po ko juos atiduodavo antstoliui G. B.. Taigi, nepaisant to, kad liudytojas ir negalėjo tiksliai įvardinti kokius dokumentus kuriam iš nuteistųjų perduodavo, bet R. K. parodymai kaip ir kiti bylos duomenys patvirtina, jog bendroje nusikalstamoje veikoje dalyvavo M.

A., D. V. ir R. V., be to, Å¡ie parodymai taip pat atitinka R. V. parodymus apie D. V. dalyvavimÄ nusikalstamoje veikloje. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir į tai, jog D. V. su R. V. buvo seniai pažįstami, darytina iÅ¡vada, jog D. V. darant nusikalstamÄ veikÄ atliko tarpininko tarp M. A. ir R. V. vaidmenį, t.y. perduodavo M. A. duotus nurodymus, tuo tarpu E. M. nurodymus tiesiogiai duodavo pats M. A..Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismas, nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino M.

A. ir D. V. kaltais pagal BK 182 str. 2 d. dėl L. Š. didelės vertės turto – 108 275,50 Lt, įgijimo apgaule. Dėl tęstinės veikosTeismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių, analogišku būdu ir aplinkybėmis padarytų veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-7-48/2012 ir kt.).Sprendžiant, ar L.

Å . atžvilgiu padaryti BK 182 str. 2 d. numatyti nusikaltimai nesudarė vienos tęstinės veikos, atsižvelgtina į tai, kad pagal teismų praktikÄ , kai kelis kartus padaromos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, jos vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jeigu jas jungia vieninga tyčia, kaltininkas apgaulę naudojo prieÅ¡ tÄ patį asmenį ir (ar) turtÄ (turtinę teisę) įgijo iÅ¡ to paties Å¡altinio (nukentėjusiojo), veikos padarytos panaÅ¡iu bÅ«du ir panaÅ¡iomis aplinkybėmis, esant nedideliam laiko tarpui tarp jų ir pan.Nors nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos buvo nukreiptos prieÅ¡ tÄ patį asmenį siekiant apgaule iÅ¡ jo įgyti turtÄ , tačiau vien Å¡ios aplinkybės nepakanka, jog nusikalstamos veikos bÅ«tų laikomos tęstine veika.

Nustatyta, kad pirmasis nusikalstamos veikos epizodas buvo baigtas 2006 m. gruodžio mėnesį, tuo tarpu antrasis nusikalstamos veikos epizodas buvo pradėtas jau tik daugiau nei po pusės metų. Be to, abiejuose nusikalstamos veikos epizoduose naudojamas iÅ¡ esmės skirtingas nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas. Å ios aplinkybės rodo, kad nei M. A., nei E. M., pradėdami daryti pirmÄ jÄ nusikalstamÄ veikÄ , neturėjo iÅ¡ankstinio nusikalstamo sumanymo iÅ¡ L. Å . apgaule įgyti ne tik už parduotÄ butÄ gautus pinigus, bet ir suklastotų dokumentų pagrindu parduoti iÅ¡ varžytinių kitÄ L.

Å . priklausiusį butÄ ir taip apgaule įgyti L. Å . turtÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. M. nurodė su L. Å . po pirmojo nusikalstamos veikos epizodo bendravusi tik tam, kad Å¡i kuo ilgiau nepastebėtų nusikaltimo. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai padarytų nusikalstamų veikų nepripažino tęstine veika. Dėl organizuotos grupės BK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi, bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).Organizuota grupe yra laikoma tokia grupė, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį (BK 25 str. 3 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija)).

Sprendžiant organizuotos grupės kvalifikavimo klausimÄ , atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumÄ , veikų padarymo intensyvumÄ , narių pasiskirstymÄ vaidmenimis, į kiekvieno iÅ¡ bendrininkų konkrečios užduoties atlikimÄ siekiant bendro tikslo.Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji nusikalstamas veikas L. Å . atžvilgiu įvykdė veikdami organizuotoje grupėje. Akivaizdu, jog nusikalstamos veikos buvo gerai organizuotos, nusikalstamos veikos padarytos skirtingais bÅ«dais, nusikalstamų veikų mechanizmas yra sudėtingas, kiekvienas asmuo veikė pagal iÅ¡ anksto apgalvotÄ planÄ , atliko tik tam tikrus jam pavestus veiksmus, dėl ko neabejotinai galima teigti, kad tarp nuteistųjų buvo užduočių ir vaidmenų pasiskirstymas.

Nors iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pirmoji su L. Å . susipažino E. M., kuri apie Å¡iÄ tik vėliau papasakojo M. A., tačiau iÅ¡ vėlesnių veiksmų matyti, kad bÅ«tent M. A. kilo nusikalstamas sumanymas apgaule įgyti L. Å . turtÄ , jis duodavo nurodymus kitiems nuteistiesiems. E. M. parodė, kad M. A. sugalvojo, jog L. Å . reikia įtikinti pasiraÅ¡yti elektroninės bankininkystės sutartį, jog pasinaudojant Å¡iais duomenimis bÅ«tų galima pervesti pinigus iÅ¡ L. Å . banko sÄ skaitos į kitų asmenų sÄ skaitas, o paskui pinigus iÅ¡gryninti neteisėtai pasinaudojant trečiųjų asmenų mokėjimo kortelėmis.

Be to, E. M. parodė, kad M. A. jai duodavo pinigų, kad ji nupirktų L. Å . bÅ«tiniausių produktų, alkoholio, kas irgi rodo M. A. suinteresuotumÄ , jog E. M. įgytų L. Å . pasitikėjimÄ , kuriuo vėliau bÅ«tų galima pasinaudoti. Pirmajame nusikalstamos veikos epizode M. A. nurodymus įgyvendino E. M., kartais pasitelkdama S. T., taip pat tiesiogiai nusikalstamus veiksmus pervedant pinigines lėšas ir jas iÅ¡gryninant atliko ir pats M. A.. Kad E. M. suvokė dalyvaujanti nusikalstamoje veikloje patvirtina ir tai, jog ji teigė tikėjusis tokiu bÅ«du grÄ Å¾inti skolÄ M.

A.. Antrajame nusikalstamos veikos epizode prie M. A. ir E. M. prisijungė D. V. su R. V.. R. V. vaidmuo organizuotame nusikaltime apėmė vekselio suklastojimÄ bei jo pateikimÄ vykdyti notarui ir antstoliui, tuo tarpu D. V. M. A. nurodymu atliko dalį nusikalstamos veikos organizacinių veiksmų, t.y. buvo tarsi tarpininkas tarp M. A. ir R. V. – įtikino R. V. pasiraÅ¡yti vekselį, paprašė R. V. padėti pervežti L. Å . iÅ¡ buto į sodybÄ . Antrajame nusikalstamos veikos epizode E. M. ir toliau vykdė tiesioginius M.

A. nurodymus – sutiko suklastoti vekselį, kuriuo neva paskolino L. Å . pinigų, įtikino S. T. pasiraÅ¡yti dokumentus už L. Å ., papraÅ¡yta organizavo L. Å . iÅ¡kraustymÄ iÅ¡ buto. Tai, jog didžioji dalis apgaule iÅ¡ L. Å . įgytų pinigų atiteko M. A. rodo, kad jis nusikalstamiems veiksmams vadovavo ir antrajame nusikalstamos veikos epizode. M. A. ir E. M. nusikalstami ryÅ¡iai siejo dar pirmajame nusikalstamos veikos epizode, tuo tarpu nustatyta, kad M. A., D. V. ir R. V. buvo pažįstami, todėl akivaizdu, jog jie žinojo apie vienas kito indėlį į bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Dėl BK 182 str. 2 d. redakcijos taikymoApeliaciniu skundu nuteistasis M. A. be kita ko praÅ¡o perkvalifikuoti jo veikÄ pirmajame epizode dėl apgaule įgyto didelės vertės L. Å . turto – 110 860 Lt, iÅ¡ BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), t.y. nusikaltimo padarymo metu galiojusios redakcijos, į pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ BK 182 str. 2 d. redakcijÄ . Dėl pirmojo nusikalstamos veikos epizodo pagal analogiÅ¡kÄ BK straipsnį buvo nuteista ir E. M..BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.

IÅ¡imtis iÅ¡ Å¡ios bendrosios taisyklės yra numatyta to paties straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, jog veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.Byloje nustatyta, kad pirmasis nusikalstamos veikos epizodas buvo pradėtas daryti 2006 m. pavasarį, o baigtas tų pačių metų gruodžio mėnesį.

Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiÄ BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) atsakomybė buvo numatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės arba jÄ panaikino. 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233, įsigaliojusiu 2007 m. liepos 21 d., BK 182 str. 2 d. buvo numatyti tokie papildomi sukčiavimÄ kvalifikuojantys požymiai kaip apgaule savo ar kitų naudai įgijimas didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčių vertybių arba sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki 8 metų, liko nepakeista. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, baudžiamasis įstatymas galioja atgal ne vien tada, kai Å¡velninama sankcijoje numatyta bausmė, bet ir tada, kai kitokiu bÅ«du yra lengvinama nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinė padėtis. Kadangi M. A. ir E. M. nuteisti už didelės vertės svetimo turto įgijimÄ apgaule, todėl jų nusikalstama veika vien dėl Å¡ios aplinkybės kvalifikuotina pagal BK 182 str. 2 d., tačiau apylinkės teismas visiÅ¡kai nevertino, ar dėl organizuotos grupės požymio nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavus pagal vėlesnę BK 182 str. 2 d. redakcijÄ nebÅ«tų palengvinta nuteistųjų teisinė padėtis.

Tiek M. A., tiek E. M. apylinkės teismas dėl pirmojo nusikalstamos veikos epizodo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jie nusikaltimÄ padarė organizuotoje grupėje (BK 60 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad BK 60 str. 2 d. nustatyta, kad teismas neatsižvelgia į tokiÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, todėl kvalifikavus nuteistųjų veikÄ pagal vėlesnę BK 182 str. 2 d. redakcijÄ nebÅ«tų pagrindo nusikaltimo padarymÄ organizuotoje grupėje pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Pagal BK 61 straipsnį kiekviena nustatyta atsakomybę lengvinanti ar sunkinanti aplinkybė tiesiogiai įtakoja parenkamos ir skiriamos bausmės rūšį ir dydį, dėl ko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistųjų veikos kvalifikavimas pagal vėlesnę BK 182 str. 2 d. redakcijÄ laikytinas lengvinančiu jų teisinę padėtį.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismas, M. A. ir E. M., nuteisdamas pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , dėl ko Å¡i nuosprendžio dalis keistina, pripažįstant M.

A. ir E. M. kaltais pagal BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (BPK 328 str. 1 p.). Dėl senaties taikymo už BK 300 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu E. M., R. V., S. T., D. V. ir M. A. nuteisė pagal BK 300 str. 1 d. už dokumentų suklastojimÄ ir disponavimÄ suklastotais dokumentais.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistieji buvo kaltinami pagal BK 300 str. 3 d. jiems inkriminuojant kvalifikuojantį nusikaltimo požymį – didelės žalos padarymÄ , bet apylinkės teismas, perkvalifikuodamas veikÄ iÅ¡ BK 300 str. 3 d.

į 300 str. 1 d., nurodė, jog nėra nustatyta, kad pačiu dokumentų suklastojimu ir disponavimu bÅ«tų padaryta didelė žala, didelė žala, apylinkės teismo vertinimu, buvo padaryta iÅ¡imtinai apgaule įgyjant L. Å . turtÄ . Tokia apylinkės teismo iÅ¡vada, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra nepagrįsta bei prieÅ¡taraujanti kitoms apylinkės teismo iÅ¡vadoms. Pats apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, jog dokumentų suklastojimas ir disponavimas jais buvo bÅ«das padaryti BK 182 str. 2 d. numatytÄ nusikaltimÄ , kas savaime reiÅ¡kia, kad dokumentų klastojimu ir disponavimu jais buvo padaryta analogiÅ¡ka žala kaip ir sukčiavimu.

Be to, nors dėstydamas motyvus apylinkės teismas ir nurodė, kad nuteistųjų veika perkvalifikuotina pagal BK 300 str. 1 d., bet iš nusikaltimo aprašymo nepašalino didelės žalos požymio. Tačiau tokio netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ištaisymas neabejotinai pasunkintų nuteistųjų teisinę padėtį, ko apeliacinės instancijos teismas negali padaryti byloje nesant prokuroro apeliacinio skundo.Kadangi ankstesnėje nuosprendžio dalyje sprendžiant dėl M. A. ir D. V. nuteisimo pagal BK 182 str. 2 d. dėl L.

Å . didelės vertės turto – 108 275,50 Lt, įgijimo apgaule pagrįstumo buvo aptarti ir neatsiejamai su kaltinimais dėl dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais susiję įrodymai, todėl pakartotinai Å¡ių įrodymų neaptariant, darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistųjų veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau nepagrįstai priėmė nuteistųjų atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, kadangi neįvertino, ar dėl nusikalstamos veikos nėra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas ir taip netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Be kitų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, iÅ¡vardintų BPK 3 straipsnyje, Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negalimas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Taigi, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, asmens baudžiamasis persekiojimas negali bÅ«ti vykdomas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai yra numatyti BK 95 straipsnyje. Kaip jau buvo nurodyta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 str. 1 d.), tuo tarpu pagal BK 3 str. 3 d. baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Nagrinėjamoje byloje bÅ«tina įvertinti tai, kad pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ BK 95 straipsnio redakcijÄ už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, kuriems priskiriamas BK 300 str. 1 d. numatytas nusikaltimas, padarymÄ yra nustatytas 8 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BK 95 str. 1 d. 1 p. b pp.). Tačiau iki 2010-06-29 galiojo ankstesnė BK 95 straipsnio redakcija, pagal kuriÄ už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymÄ buvo numatytas 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

Byloje nustatyta, kad paskutiniai veiksmai, susiję su kaltinimu pagal BK 300 str. 1 d., buvo padaryti 2008 m. sausio mėnesį, todėl šioje byloje taikytinas 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, kuris suėjo 2013 m. sausio mėnesį.Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo buvo priimtas 2013-11-05, t.y. jau suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistųjų S. T., M.

A., taip pat ir dėl apeliaciniuose skunduose šio klausimo nekėlusių D. V., E. M. ir R. V. nuteisimo pagal BK 300 str. 1 d. naikintina ir byla nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 327 str. 1 p.). Dėl BK 146 str. numatyto nusikaltimoApylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d. dėl neteisėto L. Š. laisvės atėmimo buvo nuteisti E. M., R. V., D. V. ir M. A.. Nuosprendį šioje dalyje skundžia M. A. ir D. V. gynėjas prašydami išteisinimo dėl šio kaltinimo jiems nepadarius inkriminuotos nusikalstamos veikos, tuo pačiu nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas patikrintinas bei R.

V. ir E. M., kurie apylinkės teismo pripažinti veikę kartu su M. A. ir D. V., atžvilgiu.BK 146 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtÄ laisvės atėmimÄ . Å io nusikaltimo objektas yra žmogaus laisvė pasirinkti savo buvimo vietÄ . Fizinės žmogaus laisvės atėmimas kaip veika gali bÅ«ti padaroma: žmogų sulaikant jo buvimo vietoje ir suvaržant jo judėjimo laisvę (uždarant patalpoje, kurioje asmuo buvo, neleidžiant iÅ¡eiti ir pan.); fiziÅ¡kai suvaržant žmogaus judesius (suriÅ¡ant, surakinant, laikant jį rankomis ir pan.);

žmogų pagrobiant, t.y. jį perkeliant iÅ¡ vienos vietos į kitÄ ir laikant nelaisvėje Å¡ioje vietoje; sulaikant ar laikant apibrėžtoje vietoje prieÅ¡ jo valiÄ . Neteisėtas laisvės atėmimas gali bÅ«ti padaromas tiek naudojant fizinę jėgÄ , grasinimus, tiek apgaulės bÅ«du. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliÄ ja, todėl nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės bÅ«klės sudarymu arba su Å¡ios bÅ«klės pradžia. Nesvarbu, suvokia tai nukentėjusysis ar ne.

Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t.y. šį nusikaltimÄ darantis asmuo suvokia, jog kitam žmogui laisvę jis atima be jokio įstatyminio pagrindo, t.y. neteisėtai, ir to siekia. Motyvai ir tikslai gali bÅ«ti įvairÅ«s: savanaudiÅ¡kumas, kerÅ¡tas, pavyduliavimas, chuliganiÅ¡kos paskatos, siekis sutrukdyti nukentėjusiajam kur nors bÅ«ti arba turint tikslÄ palengvinti kito nusikaltimo padarymÄ ar pan.BK 146 straipsnio 2 dalyje yra numatyti nusikaltimÄ kvalifikuojantys požymiai – neteisėtas laisvės atėmimas panaudojant smurtÄ arba sukeliant pavojų nukentėjusiojo asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikant asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas.Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, jog L.

Å . laisvė buvo atimta apgaule, taip pat nustatė nusikaltimÄ kvalifikuojantį požymį – L. Å . laikymÄ nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Ä®vertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuotina, jog tokios apylinkės teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko nuteistieji nepagrįstai buvo pripažinti kaltais pagal BK 146 str. 2 d.Pažymėtina, jog BK 146 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. kai kaltininkas suvokia pavojingÄ savo veikos pobÅ«dį ir nori taip elgtis.

Nagrinėjamoje byloje Å¡is valinis nusikalstamos veikos elementas nėra nustatytas. Akivaizdu, jog organizuotos grupės nariams, norintiems užbaigti nusikalstamÄ veikÄ dėl L. Å . turto užvaldymo, buvo bÅ«tina atlaisvinti butÄ , kuriame L. Å . gyveno, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, jog pagal BK 146 str. 2 d. kaltais pripažinti asmenys turėjo susiformavusį nusikalstamÄ ketinimÄ bÅ«tent neteisėtai atimti L. Å . laisvę, apriboti Å¡ios laisvÄ judėjimÄ . Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo motyvų dėl BK 146 straipsnyje numatyto nusikaltimo, apkaltinamoji iÅ¡vada Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės grindžiama vien tik motyvo padaryti nusikaltimÄ turėjimu („M.

A., D. V. ir R. V. organizavo buto pardavimÄ La. Å i., todėl jie vieninteliai ir žinojo, kodėl reikia iÅ¡kraustyti L. Å .“), aptardamas kiekvieno asmens galimÄ dalyvavimÄ darant nusikaltimÄ apylinkės teismas akcentuoja žinojimÄ apie kitas nusikalstamas veikas, tačiau kitos bylos aplinkybės liko tinkamai neįvertintos. Nors byloje nustatyta, kad L. Å . iÅ¡ buto iÅ¡važiuoti įtikino E. M., kuri pripažino, jog nenurodė L. Å . tikrosios iÅ¡važiavimo iÅ¡ buto priežasties, t.y. jog Å¡ios butas yra parduotas iÅ¡ varžytinių, bet vien nustačius apgaulės panaudojimÄ iÅ¡vedant L.

Å . iÅ¡ buto besÄ lygiÅ¡kai nesudaro pagrindo pripažinti buvus ir kitus BK 146 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. IÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių negalima pripažinti, jog L. Å . buvo neteisėtai apribota laisvė, neleidžiant jai pasirinkti, kur bÅ«ti, neleidžiant laisvai judėti. Nė vienas iÅ¡ teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų nenurodė matę, kad L. Å . atžvilgiu bÅ«tų vartojama fizinė ar psichinė prievarta, taip pat nenustatyta, jog L. Å . judėjimo galimybė sodyboje bÅ«tų buvusi suvaržyta (ji bÅ«tų buvusi suriÅ¡ta, laikoma užrakintoje patalpoje ir pan.).

Nors apylinkės teismas nuosprendyje akcentuoja tai, kad nuteistieji neva nuolat girdė L. Å ., dėl ko Å¡i negalėjo adekvačiai suvokti situacijos, tačiau tokiÄ apylinkės teismo iÅ¡vadÄ paneigia specialistų iÅ¡vados, kad L. Å . Å¡lapime ir kraujyje opijatų, amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta, o taip pat kad nenustatyta jokių objektyvių ir net subjektyvių požymių, kurie nurodytų L. Å . organizmo iÅ¡sekimÄ dėl jos blogos mitybos ir alkoholio vartojimo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog nuteistųjų veikoje nenustatyta ne tik tyčia neteisėtai atimti L.

Å . laisvę, bet ir pats L. Å . apgyvendinimas sodyboje neatitinka laikymo nelaisvėje sÄ vokos.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismo iÅ¡vados Å¡ioje nuosprendžio dalyje prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, dėl ko Å¡i nuosprendžio dalis naikintina bei M. A., D. V., R. V. ir E. M. atžvilgiu priimtinas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 146 str. 2 d., požymių (BPK 328 str. 3 p., 329 str. 1 p.). Dėl bausmių ir turto konfiskavimoApeliaciniuose skunduose taip pat praÅ¡oma paskirti Å¡velnesnes bausmes M.

A., E. M., D. V. ir R. V..BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos įpareigoja teismÄ skirti bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Pažymėtina, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai nustatė nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad ankstesnėje nuosprendžio dalyje buvo pripažinta, jog pirmajame nusikalstamos veikos epizode nuteistųjų M. A. ir E. M. veika kvalifikuotina pagal nuo 2007-07-21 įsigaliojusiÄ BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kur organizuotos grupės požymis numatytas kaip nusikaltimÄ kvalifikuojantis požymis, todėl pagal BK 60 str. 2 d. tai, kad M. A. ir E. M. veikė organizuotoje grupėje, negali bÅ«ti pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taip pat nepagrįstai apylinkės teismas pripažino visų nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, kad veika padaryta prieÅ¡ nukentėjusįjį, kuris dėl neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės (BK 60 str. 1 d. 6 p.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas niekaip tokios savo išvados nemotyvavo ir nepagrindė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, įskaitant, bet neapsiribojant specialisto išvadomis, kad L. Š. dėl savo ligų, neįgalumo ar kitokių aplinkybių būtų buvusi bejėgiškos būklės. Neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamos veikos prieš L. Š. įvykdytos panaudojant apgaulę – piktnaudžiaujant pasitikėjimu, bei kad L. Š. periodiškai be kitų produktų buvo atnešama ir alkoholio, tačiau nenustatyta, kad L.

Å . buvo girdoma prieÅ¡ savo valiÄ , to nenurodė ir ji pati apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, prieÅ¡ingai, byloje apklausti asmenys teigė, jog pati L. Å . praÅ¡ydavo jai duoti alkoholinių gėrimų. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, paÅ¡alinant nuteistiesiems nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BPK 328 str. 1 p.).Vertinant galimybę R. V. pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. už tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ir joje dalyvavusius asmenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau ikiteisminio tyrimo metu R.

V. savo kaltę iÅ¡ esmės neigė, nurodė, jog neva nežinojo apie suklastotÄ vekselį, vėliau, įskaitant ir bylos nagrinėjimÄ teisme, jau teigė, kad M. A. ir D. V. juo pasinaudojo, jis neva nežinojęs apie jokius nusikalstamus ketinimus, tokius R. V. bandymus sumenkinti savo kaltę apylinkės teismas įvertino tinkamai ir pripažino, kad nepaisant to, jog dėl kitų nusikalstamos veikos aplinkybių nuteistasis davė pakankamai iÅ¡samius ir reikÅ¡mingus parodymus, vis dėlto nėra pagrindo konstatuoti R.

V. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pagal BK 59 str. 1 d. 2 p.Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teismas negali peržengti sankcijoje nustatytos bausmės ribų, Å¡velnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę teismas paskirti gali tik specialiai įstatymo numatytais atvejais. Tokie atvejai yra numatyti BK 62 straipsnyje, taip pat BK 54 straipsnio 3 dalyje. Kadangi BK 62 straipsnio taikymo sÄ lygų Å¡ioje byloje nėra nustatyta, todėl toliau bus nagrinėjama tik galimybė Å¡velnesnes bausmes nei numatytos sankcijoje nuteistiesiems skirti pagal BK 54 str. 3 d.Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam įstatymo pažeidimui ir aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių (BK 54 str. 2 d. ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimo aplinkybių, gali bÅ«ti pagrindas Å¡velninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 str. 2 d. 5 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-172/2014 ir kt.).

Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra iÅ¡imtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, gali bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė bausmė (BK 54 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose suformuoto principo, jog viena tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės suÅ¡velninimas (2009-01-13 sprendimas byloje Sorvisto v.

Finland, Nr. 19348/04).PaaiÅ¡kėjus nusikalstamos veikos požymių, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.). BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nustatyti tokie kriterijai, kuriais remiantis vertinamas baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas: bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobÅ«dis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai ir kt.); baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys; institucijų veiksmai organizuojant procesÄ ; proceso reikÅ¡mė pareiÅ¡kėjui (taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir taikymo laikas, kt.) (EŽTT 2011-01-18 spendimas byloje Kravtas prieÅ¡ LietuvÄ , Nr. 12717/06, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-7/2010, 2K-503/2010).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo nepagrįstų delsimų, už kuriuos atsakingos valstybės institucijos.

Ikiteisminio tyrimo metu didžioji dalis procesinių veiksmų, įskaitant ir specialistų tyrimus, kurie paprastai trunka ilgai, buvo atlikti 2008 metais, tuo tarpu byla į teismÄ buvo perduota tik 2011 metais. Nuosprendis pirmosios instancijos teisme buvo priimtas 2013-11-05. Bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme galima laikyti pakankamai operatyviu, ko negalima teigti apie ikiteisminį tyrimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog 2009 ir 2010 metais ikiteisminio tyrimo veiksmai iÅ¡ esmės nebuvo atliekami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjų 2008-03-13, 2008-03-31, 2008-04-08 nutartis dėl elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo (t. 6 b.l. 135, 158, 168), kuriomis leista perduodamus duomenis fiksuoti maždaug po 2 mėnesius, atliktų veiksmų protokolai buvo suraÅ¡yti tik praėjus daugiau nei pusantrų metų.

IÅ¡ iÅ¡dėstyto akivaizdu, jog jau ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo pažeista nuteistųjų teisė į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , tačiau, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, vien nepateisinamai ilga proceso trukmė nesudaro pagrindo taikyti BK 54 str. 3 d., kartu turi bÅ«ti įvertinti ir nusikalstamos veikos pavojingumas bei kaltininko asmenybė.BK 182 str. 2 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, nors BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatyti nusikaltimai, už kuriuos nuteisti M.

A. ir E. M., priskiriami apysunkiems, tačiau jų pavojingumÄ didina tai, kad be Å¡ių nusikaltimų nebÅ«tų buvę galima įvykdyti nusikalstamo sumanymo pirmajame nusikalstamos veikos epizode. Nusikaltimai buvo nukreipti į kito asmens turto užvaldymÄ . Nusikaltimais ne tik užvaldyti L. Å . pinigai, bet dėl pasirinkto nusikaltimo modelio (buto pardavimas iÅ¡ varžytinių pagal suklastotus vekselius) L. Å . neteko savo gyvenamosios vietos.Kita vertus, antrajame epizode kaltu pagal BK 182 str. 2 d. pripažintas R.

V. anksčiau teistas nebuvo, administracinių nuobaudų neturi, dirba, pateikė darbovietės raÅ¡tÄ , kuriame jis charakterizuojamas teigiamai, iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad jo vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, pasireiÅ¡kė vienkartiniais nusikalstamais veiksmais, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, po nusikalstamos veikos padarymo daugiau nenusikalto. Taip pat tik antrajame epizode kaltu pagal BK 182 str. 2 d. buvo pripažintas ir D. V., kuris taip pat anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, po nusikalstamos veikos padarymo daugiau nenusikalto.

Nors apylinkės teismas D. V. priskyrė prie nusikaltimo organizatorių, tačiau atsižvelgiant į ankstesnėse nuosprendžio dalyse nustatytas aplinkybes, toks D. V. vaidmens darant nusikalstamÄ veikÄ vertinimas yra pernelyg griežtas. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, D. V. buvo tarsi tarpininkas tarp pagrindinio nusikalstamos veikos organizatoriaus M. A. ir nusikaltimo vykdytojo R. V., pats D. V. savanoriÅ¡kai jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, todėl jo vaidmens nusikalstamos veikos padaryme nėra pagrindo laikyti pagrindiniu.

Ä®vertinus nuteistųjų D. V. ir R. V. asmenybes, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , pernelyg ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę Å¡ių nuteistųjų atžvilgiu yra pagrindo pripažinti kaip iÅ¡skirtinę aplinkybę, dėl kuriuos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė neatitiktų teisingumo ir proporcingumo kriterijų, todėl apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl D. V. ir R. V. paskirtų bausmių keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir to pasėkoje neteisingai paskirtos bausmės, pritaikius BK 54 str. 3 d., paskiriant D.

V. ir R. V. pagal BK 182 str. 2 d. baudas (BK 47 str. redakcija galiojusi nusikaltimų padarymo metu atitinkamai pagal kiekvieno vaidmenį nusikalstamoje veikoje (BPK 328 str. 1 p., 2 p.). Atsižvelgiant į baudų dydį ir turtinę nuteistųjų padėtį, pagal BVK 22 str. 2 d. nuteistiesiems nustatytinas vienerių metų laikotarpis baudai sumokėti.Tuo tarpu M. A. kaltu buvo pripažintas abiejuose epizoduose dėl 2 sunkių ir 3 apysunkių nusikaltimų. Nors M. A. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau abiejuose epizoduose jis buvo pagrindinis nusikaltimų iniciatorius ir nusikalstamo veikimo plano sumanytojas, duodavo nurodymus nusikaltimų vykdytojams, dėl ko M.

A. asmenybė vertinama kaip iÅ¡skirtinai pavojinga ir BK 54 str. 3 d. taikymas jo atžvilgiu nėra galimas. Kita vertus, dėl pernelyg užsitęsusios proceso trukmės atsižvelgiant į teisingumo principo įgyvendinimÄ kaip vienÄ iÅ¡ bausmės tikslų bei tai, kad buvo paÅ¡alintos M. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl M. A. paskirtų bausmių keistina dėl neteisingai paskirtos bausmės, paskiriant M. A. pagal BK 182 str. 2 d. ženkliai už sankcijoje numatytÄ vidurkį mažesnes laisvės atėmimo bausmes, pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmes artimas sankcijos minimumui (BPK 328 str. 2 p.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BK 54 str. 3 d. taikyti nėra pagrindo ir E. M. atžvilgiu.

Nepaisant to, kad byloje nustatyta E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, turi nepilnametį sÅ«nų, tačiau Å¡ios aplinkybės, teismo nuomone, nėra pakankamai reikÅ¡mingos, kad nuteistosios asmenybę bÅ«tų galima vertinti kaip nepavojingÄ . Jau aukščiau buvo nurodyta, kad padaryti nusikaltimai laikytini pakankamai pavojingais ir vien tai, kad tai nėra smurtiniai nusikaltimai, jų pavojingumo nemažina. Nuteistoji nepagrįstai teigia, kad jos vaidmuo darant nusikaltimus buvo antraeilis.

Nors nuteistoji pagal byloje nustatytas aplinkybes laikytina tik nusikaltimo vykdytoja, tačiau jos veiksmai buvo pakankamai aktyvūs tiek pirmajame sukčiavimo epizode, tiek antrajame, be to, E. M. veiksmus, kai buvo pasinaudota alkoholiu linkusiu piktnaudžiauti asmeniu ir jo įgytu pasitikėjimu, galima laikyti ir pakankamai ciniškais. Taip pat nei nusikaltimų, nei nuteistosios asmenybės pavojingumo nemažina ir tai, kad byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, kadangi tokia situacija susiklostė dėl L. Š. mirties.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ bei į E. M. paskirtas laisvės atėmimo bausmes, darytina iÅ¡vada, jog nuteistajai buvo paskirtos pakankamai Å¡velnios laisvės atėmimo bausmės, kurios neprieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams, dar Å¡velnesnių laisvės atėmimo bausmių paskyrimas prieÅ¡tarautų bausmės paskirčiai.Taip pat dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keistina nuosprendžio dalis dėl galutinių subendrintų bausmių skyrimo, kadangi M. A. ir E. M. paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, nors akivaizdu, kad tame pačiame epizode padaryti nusikaltimai kartu su BK 182 str. 2 d. sudaro idealiÄ jÄ sutaptį, todėl paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«dais.Atmestinas D.

V. gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl neva nepagrįstai nustatytos konfiskuotinos pinigų sumos. Kaip matyti iÅ¡ apskųsto nuosprendžio, apylinkės teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes pripažino, jog vieni iÅ¡ nusikalstamos veikos bendrininkų iÅ¡ nusikaltimo gavo konkrečiai nustatytÄ pinigų sumÄ , tačiau dėl kitiems nuteistiems tekusios konkrečios pinigų sumos byloje duomenų nėra, todėl vadovaudamasis galiojančia praktika apylinkės teismas pagrįstai nusprendė likusiÄ pinigų sumÄ lygiomis dalimis konfiskuoti iÅ¡ M.

A. ir D. V.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 327 str. 1 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 329 str. 1 p.,n u t a r i a:nuteistųjų R. V. ir S. T. apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo M. A. ir nuteistojo D. V. gynėjo advokato Kęstučio Kvainausko apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti: Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria E. M. pripažinta kalta pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (110 860 Lt turto įgijimas apgaule), ir perkvalifikuoti jos veiksmus pagal BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).Pakeisti nuosprendžio dalį dėl galutinės subendrintos bausmės E. M. paskyrimo ir vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., E. M. paskirtas bausmes pagal BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (110 860 Lt turto įgijimas apgaule), 215 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija), 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (108 275,50 Lt įgijimas apgaule) subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«dais bei galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria M. A. nuteistas pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (110 860 Lt turto įgijimas apgaule), ir perkvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nubausti M. A. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.Pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmių M. A. paskyrimo pagal BK 214 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija), 215 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) (neteisėtas L.

Š. duomenų panaudojimas), 215 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) (neteisėtas J. M. duomenų panaudojimas), 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (108 275,50 Lt įgijimas apgaule) ir M. A. nubausti:pagal BK 214 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 215 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) (neteisėtas L. Š. duomenų panaudojimas) laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 215 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) (neteisėtas J.

M. duomenų panaudojimas) laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (108 275,50 Lt įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 3 metams.Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., M. A. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«dais bei galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės R. V. pagal BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (108 275,50 Lt įgijimas apgaule) paskyrimo ir R.

V., pripažintÄ kaltu pagal BK 182 str. 2 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., nubausti bauda 100 MGL (13 000 Lt) dydžio.Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2008-04-02 iki 2008-04-04, prilyginant vienÄ sulaikymo dienÄ 2 MGL dydžio baudai.Vadovaujantis BVK 22 str. 2 d., įpareigoti R. V. likusiÄ 96 MGL (12 480 Lt) dydžio baudÄ sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės D. V. pagal BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (108 275,50 Lt įgijimas apgaule) paskyrimo ir D.

V., pripažintÄ kaltu pagal BK 182 str. 2 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., nubausti bauda 200 MGL (26 000 Lt) dydžio.Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2008-05-07 iki 2008-07-09, vienÄ dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai.Vadovaujantis BVK 22 str. 2 d., įpareigoti D. V. likusiÄ 72 MGL (9 360 Lt) dydžio baudÄ sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. A., E. M., D. V., R. V. pripažinti kaltais pagal BK 146 str. 2 d. ir priimti naujÄ nuosprendį:

M. A., E. M., D. V., R. V. pagal BK 146 str. 2 d. iÅ¡teisinti jiems nepadarius veikos, turinčios BK 146 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. A., E. M., D. V., R. V., S. T. nuteisti pagal BK 300 str. 1 d. ir baudžiamÄ jÄ bylÄ M. A., E. M., D. V., R. V., S. T. atžvilgiu nutraukti suėjus BK 95 str. 1 d. 1 p. b pp. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatytam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio M. A., E. M. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę pagal BK 60 str. 1 d. 2 p., kad nusikalstamÄ veikÄ padarė organizuotoje grupėje, ir M.

A., E. M., D. V., R. V., S. T. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę pagal BK 60 str. 1 d. 6 p., kad nusikalstamas veikas padarė asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Nuteistosios E. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                       JÅ«ratė Damanskienė Teisėjai                                                                                   Daiva Kazlauskienė                   ArtÅ«ras Å umskas