8e796f69-de85-42e4-bcfa-59dd387476d8 · Å iaulių apylinkės teismas

    Civilinė byla Nr. 2-6451- 772/2013 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05312-2013-9                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 30.8.;116.4.;128.15.2. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 21 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, sekretoriaujant Eglei Jurgeliūnienei,dalyvaujant pareiškėjoms A.

R. ir E. K. bei jų atstovui adv. S. Alysui, suinteresuotam asmeniui A. B., neatvykus suinteresuoto asmens - Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Å AVMI) atstovui, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant,        vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. R. ir E. K. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: A. B. ir Å AVMI.  Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjos pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ ir prašė nustatyti faktÄ , kad jos kartu įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį į 1/2 dalį buto su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), kuris pagal vieÅ¡ojo registro duomenis priklausė patėviui S. B.

IeÅ¡kovės ir jų atstovas atstovės teigė, kad 1987 metais pareiÅ¡kėjos su motina R. P. B. (tuomet K.) ir seserimi S. L. persikėlė gyventi į motinai skirtÄ trijų kambarių su rÅ«siu butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Po vienerių metų sesuo S. L. išėjo gyventi atskirai. Tuo metu R. P. B. jau buvo pažįstama su S. B., su kuriuo artimai bendravo ir ketino kurti bendrÄ ateitį. 1987-10-02 P. R. B. (tuomet K.) iÅ¡tekėjo už pareiÅ¡kėjų patėvio S. B., kuris netrukus apsigyveno pirmiau minėtame bute.R.

P. B. ir S. B., bÅ«dami sutuoktiniais, 1992-06-04 iÅ¡ valstybės nusipirko butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) Bute PareiÅ¡kėjos liko gyventi kaip R. P. B. Å¡eimos narės.1996-07-05 R. P. B. sudarė notaro patvirtintÄ testamentÄ , kuriuo visÄ jai privačios nuosavybės teise priklausančiÄ minėto buto 1/2 dalį ir visÄ kitÄ turtÄ paliko lygiomis dalimis savo dukroms, t.y. PareiÅ¡kėjoms. 1996-07-27 R. P. B. mirė. 2002-08-08 notarė I. P. iÅ¡davė joms paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimÄ , pagal kurį kiekviena PareiÅ¡kėja įgijo nuosavybės teise po 1/4 dalį buto su rÅ«siu, adresu (duomenys neskelbtini)2001-11-14 mirė patėvis S. B.

Jis testamento nepaliko. S. B. įpėdiniai iki šiol nėra išreiškę valios priimti jo palikimo. S. B. vaikų neturėjo, po R. P. B. mirties naujos santuokos nebesudarė. Paveldėjimo reikalus tvarkiusi velionio motina V. B. mirė 2009-09-23. Šiuo metu artimiausias palikėjo įstatyminis įpėdinis ketvirtos eilės brolis - A. B.Po motinos R. P. B. ir patėvio S. B. mirties Pareiškėjos toliau gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), juo naudojasi kaip savininkės, prižiūri, tvarko, moka mokesčius už komunalinius patarnavimus.

Ä®siskolinimų komunalininkams už butÄ nėra. Vienu metu antstolių kontora prie Å iaulių m. apylinkės teismo buvo areÅ¡tavusi dalį buto, kuri buvo registruota S. B. vardu, tačiau PareiÅ¡kėjoms padengus skolas antstolė Vaiva Å imkienė 2006-11-23 patvarkymu areÅ¡tÄ panaikino. Po S. B. mirties PareiÅ¡kėjos bute, adresu (duomenys neskelbtini), pakeitė tapetus, plyteles, grindis, langus, laukines bei vidines duris, santechnikos įrangÄ , elektros instaliacijÄ , virtuvėje įrengė integruotus baldus.

PareiÅ¡kėjos sudarė sutartis su komunalininkais dėl komunalinių paslaugų tiekimo butui. Ginčo dėl Å¡ios buto dalies nėra. Niekas iki Å¡ios dienos nėra pareiÅ¡kęs pretenzijų į minėtÄ turtÄ .LR CK 4.68 straipsnyje nurodyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdÄ s nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį aktas nustatomas teismo tvarka.1/2 dalis buto su rÅ«siu, adresu (duomenys neskelbtini), yra privačios nuosavybės teisės objektas. Valstybė šį turtÄ pagal pirkimo pardavimo 1992-06-04 sutartį perleido S. B. 1/2 dalis buto tebėra registruota S. B. vardu, tačiau minėtas savininkas mirė 2001-11-14 nelaimingo atsitikimo metu, o jo turto niekas nepaveldėjo. Kaip anksčiau minėta, PareiÅ¡kėjos bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1987 metų iki Å¡iol, 1/2 dalis buto joms priklauso nuosavybės teise (po 1/4 dalį).

KitÄ 1/2 dalis buto po patėvio mirties 2001-11-14, kaip ir visÄ butÄ , PareiÅ¡kėjos valdo sÄ Å¾iningai, betarpiÅ¡kai, atvirai jau daugiau kaip 11 metų.Suinteresuotu asmeniu į bylÄ pareiÅ¡kėjos įtraukė Å iaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip valstybės atstovę galinčiÄ perimti beÅ¡eimininkį turtÄ . Suinteresuotu asmeniu į procesÄ taip pat įtrauktas PareiÅ¡kėjų patėvio S. B. brolis A. B.Tuo remdamosios PareiÅ¡kėjos Å iaulių apylinkės teismo prašė:1.

Nustatyti, kad pareiÅ¡kėja A. R., a/k (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/4 dalį nekilnojamojo daikto - trijų kambarių su rÅ«siu buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)             2. Nustatyti, kad pareiÅ¡kėja E. K. a/k (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/4 dalį nekilnojamojo daikto - trijų kambarių su rÅ«siu buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)             3.

IÅ¡reikalauti pažymÄ iÅ¡ Å iaulių m. III - ojo notaro biuro, adresu Vytauto g. 127-3, Å iaulių m., apie tai, ar yra iÅ¡kelta paveldėjimo byla į S. B., a/k (duomenys neskelbtini) mirusio 2001-11-14, palikimÄ , ar kreipėsi asmenys su pareiÅ¡kimais dėl S. B. palikimo priėmimo.PareiÅ¡kėjos savo reikalavimus grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.Suinteresuoto asmens Å AVMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti įstaigos atstovui nedalyvaujant, prieÅ¡taravimo dėl pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo nepareiÅ¡kė.

Papildomai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-02-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 pažymėta, kad LR CK 4.27 str. 2 d. nepaneigia galimybės, jog nekilnojamojo daikto valdymas, kaip pagrindas įgyjamajai senačiai taikyti, gali atsirasti ne tik jį įregistravus. Å i nuostata skirta visiems atvejams, kai siekiama įregistruoti daikto valdymÄ , taip pat kai nėra tikslo įgyti daiktÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi. Å ioje normoje nustatyta galimybė registruoti valdymÄ vieÅ¡ajame registre reikalinga valdytojo teisių apsaugai, tačiau įgyjamoji senatis ir valdymas, kaip savarankiÅ¡ka teisė, yra atskiri teisiniai institutai, todėl valdymas nebÅ«tinai turi bÅ«ti siejamas su tikslu įgyti valdomÄ daiktÄ Ä¯gyjamosios senaties pagrindu.Teigė, jog iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad tuo atveju, kai valdytojas siekia įgyti nuosavybės teisę į valdomÄ daiktÄ Ä¯gyjamosios senaties pagrindu, nepriklausomai nuo valdymo įregistravimo ar neįregistravimo, privalo bÅ«ti nustatomos specialiosiose įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojančiose teisės normose įtvirtintos nuosavybės teisės įgijimo Å¡iuo pagrindu sÄ lygos.

Dėl to sisteminė valdymo ir įgyjamosios senaties institutus reglamentuojančių teisės normų analizė leidžia teigti, kad taikant įgyjamÄ jÄ senatį turėtų bÅ«ti vadovaujamasi LR CK 4.22 str. 1 d. pateikiamais valdymo pagrindais ir specialiosiomis įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojančiomis teisės normomis (LR CK 4.68 - 4.71 str.). Atsižvelgiant į tai, kad specialiosios įgyjamosios senaties institutÄ reglamentuojančios teisės normos nenustato imperatyviojo reikalavimo registruoti valdymÄ , tokio reikalavimo taikymas neatitiktų sisteminio teisės normų aiÅ¡kinimo, nepagrįstai pasunkintų įgyjamosios senaties instituto taikymÄ ar iÅ¡ viso jį paneigtų, paversdamas neveikiančiu ir neefektyviu.Teigė, kad VMI prie LR FM neprieÅ¡tarauja, kad A.

R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) bÅ«tų pripažintos nuosavybės teises pagal įgyjamÄ jÄ senatį į 1/2 dalį buto ir nustatyta, kad kiekvienai pareiÅ¡kėjai priklauso po 1/4 dalį Å¡io buto.Tuo pačiu VMI teismo prašė:             1. Dėl įgyjamos senaties turinčių faktų nustatymo pagal A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.Suinteresuotas asmuo A.

B. paaiÅ¡kino teismui, kad dėl pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kime nurodyto praÅ¡ymo neprieÅ¡tarauja ir su juo sutinka. Papildomai paaiÅ¡kino, kad jis kaip brolio įpėdinis nepretenduoja į pastarojo palikimÄ nei dabar, nei anksčiau. Pripažino, jog brolis padėjo pareiÅ¡kėjų motinai užauginti jos dukras ir mano, jog jos yra teisėtos Å¡io turto savininkės. Atskirai teismo posėdžio metu pateikė teismui praÅ¡ymÄ , nurodydamas, jog perleidžia pareiÅ¡kėjoms visas su brolio palikimu susijusias nuosavybė teises į buto dalį.

        PareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas tenkintinas.        Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktÄ Ä¯gijimo bÅ«das. Ä®gyjant nuosavybės teisę į daiktÄ Ä¯gyjamÄ jÄ senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktÄ kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Pagal CK nustatytÄ reguliavimÄ nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gyjamos įgyjamÄ jÄ senatimi esant Å¡ių sÄ lygų visetui:

1) asmuo nėra daikto savininkas, bet jį valdo kaip savÄ , t.y. įgijęs (užvaldęs) daiktÄ , valdo jį kaip nuosavÄ , nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 str.);

2) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo, o tai reiÅ¡kia, kad užvaldydamas daiktÄ asmuo yra pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomÄ daiktÄ , ir per visÄ valdymo laikÄ asmeniui nėra žinoma apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.68, 4.70 str.);

3) asmuo valdo daiktÄ teisėtai (CK 4.23, 4.68 str.), nes teisėtumu laikomas valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, o neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas;

4) daiktas valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Å i sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

5) nepertraukiamas daikto valdymas trunka ne mažiau kaip deÅ¡imt metų (CK 4.68, 4.71 str.).              LR CK 4.47 str. 11 p. įgyjamÄ jÄ senatį numato, kaip savarankiÅ¡kÄ nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dÄ . Valdant daiktÄ , pareiÅ¡kėjos Å¡iuo atveju nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į dalį daikto iki sueinant terminui, numatytam LR CK 4.68 str. IÅ¡ VÄ® ,,Registrų centras“ Å iaulių filialo matyti, kad daiktinės teisės į 1/2 dalį nekilnojamojo daikto, adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos velionio S. B. vardu, kuris mirė 2001-11-14 (10, 55-56 b.l.).

Teisėta velionio S. B. palikimo įpėdine po jo mirties galėjo bÅ«ti jo motina, kuri mirė 2009-09-23 (29 b.l.). Tačiau ji iki mirties visų veiksmų susijusių su palikimo priėmimu neatliko, todėl laikytina, kad ne tik palikimo nepriėmė, bet ir neiÅ¡reiÅ¡kė valios jį priimti, nors ir buvo pradėjusi tvarkyti su velionio sÅ«naus S. B. palikimo priėmimu susijusius dokumentus (27-28 b.l.). Po V. B. mirties teisę į atsiradusi palikimÄ galėjo įgyti velionio brolis A. B., tačiau ir jis neiÅ¡reiÅ¡kė valios priimti brolio palikimÄ .

Be to galimas įpėdinis teismo posėdžio metu pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , kad atsisako brolio S. B. palikimo (CK 5.60 str.), o kiti įpėdiniai nei anksčiau, nei po nutarties apie pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo priėmimÄ nepateikė teismui praÅ¡ymų dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ suinteresuotais asmenimis. Nors pagal galiojantį CK įpėdinis negali atsisakyti palikimo kitų asmenų naudai, tačiau pastarieji kaip jau minėta per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimo nepriėmė (CK 5. 50 str. 4d., 5.61 str.).Dėl to laikytina, kad kitų pretendentų į daikto dalį irgi nėra.

Kaip jau teismas yra nurodęs vieÅ¡ai paskelbus apie bylos iÅ¡kėlimÄ , atsiliepimų (praÅ¡ymų) dėl pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo negauta, todėl laikytina, kad kitų pretendentų reiÅ¡kiančių savo teises į šį daiktÄ nėra (64-65 b.l.). LR CK 4.68 str. preziumuoja, kad įgyjamoji senatis yra tada, jei fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kaip per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

Teisme pareiÅ¡kėjos prašė konstatuoti, kad yra visos CK 4.68- 4.71 str. numatytos sÄ lygos. IÅ¡ bylai pateiktų dokumentų, pareiÅ¡kėjų, jų atstovo ir suinteresuoto asmens A. B. paaiÅ¡kinimų, matyti, kad pareiÅ¡kėjos R. P. B. ir S. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėjo gyventi nuo 1987 m. liepos mėnesio, kuomet jų dabar velionei motinai R. P. B. buvo paskirtas butas iÅ¡ valstybinio butų fondo. Å iame bute jos gyveno ne tik iki motinos R. P. B., bet ir iki patėvio S. B. mirties, o taip pat jame liko gyventi ir toliau.

Nors pareiÅ¡kėjų motinai mirus jos santuoka su jų patėviu nutrÅ«ko, tačiau jos tiek jam esant gyvam, tiek po jo mirties ir toliau prižiÅ«rėjo visÄ butÄ , rÅ«pinosi jo iÅ¡laikymu, tai yra jų valdymo teisė Å¡iam daiktui, o tiksliau jo daliai nepasibaigė, nes jos turėjo galimybę ir toliau daryti poveikį Å¡iam daiktui (buto daliai). Be to S. B., kaip buvęs pradinis Å¡ios daikto dalies savininkas ir valdytojas sutiko, kad visos su daikto valdymu susijusios teisės pereitų pareiÅ¡kėjoms.

Kaip patvirtino pareiÅ¡kėjos ir jų atstovas, bei kaip nurodė suinteresuotas asmuo A. B., kad jo brolis visada pripažino pareiÅ¡kėjų teisę į Å¡iÄ buto dalį. Tik pareiÅ¡kėjos nuo patėvio mirties naudojosi ir valdė velioniui priklausančiÄ buto dalį, tai yra jos Å¡iÄ buto dalį valdė ir valdo kaip savo iki Å¡ios dienos, prižiÅ«ri, remontuoja, moka komunalinius mokesčius. Tokiu bÅ«du, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjos valdymo teisę į butÄ Ä¯gijo sÄ Å¾iningai ir jį valdo teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai daugiau kaip deÅ¡imt metų.

Teismui konstatavus Å¡ias sÄ lygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t.y. pareiÅ¡kėjos įgyja atitinkamas nuosavybės teisės dalis į daiktÄ nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali jÄ Ä¯registruoti Nekilnojamojo turto registre. Paskelbus apie tokios bylos iÅ¡kėlimÄ iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas pareiÅ¡kėjų valdymo sÄ Å¾iningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Byloje yra nustatyta konkreti data, nuo kurios gali bÅ«ti skaičiuojama įgyjamosios senaties termino pradžia, t.y. 2001 m. lapkričio 14 d., kada mirė Å¡ios buto dalies savininkas S. B. ir pareiÅ¡kėjos tapo teisėtomis Å¡ios buto dalies valdytojomis.

Todėl įgyjamosios senaties į nekilnojamÄ jį daiktÄ termino suėjimo diena laikoma 2012 m. lapkričio 14 d., t.y. nepertraukiamas deÅ¡imties metų laikotarpis. Dėl to, esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad yra pagrindas nustatyti faktÄ , jog pareiÅ¡kėjos A. R. ir E. K. įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį į 1/2 dalį buto su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini) ir joms asmeniÅ¡kai priklauso po 1/2 dalį Å¡io buto. Teismui pripažinus pareiÅ¡kėjoms nuosavybės teisę į ½ dalį buto adresu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu vieÅ¡ame registre panaikintinas įraÅ¡as apie S. B. nuosavybės teises į Å¡io buto 1/2 dalį.

Atskirai pažymėtina, kad bÅ«damos 1/2 dalies minėto buto valdytojomis, pareiÅ¡kėjos nesudarė sÄ lygų, kurioms esant galėjo bÅ«ti pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ Å¡io turto pagal kreditorių, pvz. komunalinių paslaugų tiekėjo pretenzijas. Nurodyta aplinkybė sudaro teisinį pagrindÄ iÅ¡vadai, jog jos nesiekė kitų bÅ«du, kaip bendraturtės įgyti nuosavybės teisės į Å¡iÄ buto dalį.                 Vadovaujantis LR CPK 260, 268, 270, 530- 533 str., LR CK 4.68- 4.71 str.,  teismas n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

1. Nustatyti, kad pareiÅ¡kėja A. R., a/k (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/4 dalį nekilnojamojo daikto - trijų kambarių su rÅ«siu buto (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)             2. Nustatyti, kad pareiÅ¡kėja E. K. a/k (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/4 dalį nekilnojamojo daikto - trijų kambarių su rÅ«siu buto (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)3.

Panaikinti vieÅ¡ame registre įraÅ¡Ä apie S. B. (a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 1/2 dalį buto (u/n 2997-1007-2010:0048), esančio (duomenys neskelbtini).              Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                  Jonas Stubrys