8e752e63-4edf-49d4-a3fa-056cf9dbcc13 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1744-834/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01137-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija: 7.11. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2022 m. lapkričio 14 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Vaida Sinkevičienė, sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei, dalyvaujant, Institucijos atlikusios administracini nusižengimo tyrimÄ atstovei (duomenys neskelbtini), nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A.

Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones ZOOM platformÄ Å¾odinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : A. Z., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2019-08-09 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesÄ , tačiau jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl Ä®monės bankroto iÅ¡kėlimo, taip jis neįvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pažeidė įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Z. apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, taip pat raÅ¡tu iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės. A. Z. į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kur nurodė, kad praÅ¡o teismo paskirti minimaliÄ dispozicijoje numatytÄ baudÄ bei administracinę bylÄ nagrinėti jam teismo posėdyje nedalyvaujant. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiÅ¡kino, kad palaiko savo pareiÅ¡kimÄ , nurodė, kad bankroto bylÄ Ä¯monei inicijavo Institucija, o įmonės vadovas su Institucijos pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo sutiko ir neprieÅ¡taravo bankroto bylos iÅ¡kėlimui.

PraÅ¡o A. Z. paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytÄ baudos vidurkį, tačiau neprieÅ¡tarauja ir dėl minimalios baudos paskyrimo. Dėl įrodymų vertinimo ir veiklos kvalifikavimo ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudÄ juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų iki trijų tÅ«kstančių eurų.

Tiek iÅ¡ ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iÅ¡ teismų praktikos matyti, kad Å¡io nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktÄ , neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Pastaroji norma yra blanketinė ir nukreipia į Å¡iuo metu aktualų juridinių asmenų bankroto procedÅ«ras reglamentuojantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymÄ (toliau – JANÄ®), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktÅ«rizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens bÅ«sena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai virÅ¡ija jo turto vertę.

Pagal JANÄ® 5 straipsnio 1 punktÄ pareiga inicijuoti nemokumo procesÄ , jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021).

JANÄ® 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti Å¡iuos veiksmus:

1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumÄ ir siÅ«lyti spręsti juridinio asmens mokumo atkÅ«rimo klausimÄ , 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesÄ , 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesÄ . Pažymėtina, jog Å¡ios teisės normos yra imperatyvios.

Tai, kad joks delsimas negali bÅ«ti pateisinamas, matyti ir iÅ¡ JANÄ® 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalÄ , kuri atsirado dėl Å¡iame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymÄ tÄ privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesÄ , o tarp jų ir kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANÄ® 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens bÅ«sena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai virÅ¡ija jo turto vertę.

Tai tokia juridinio asmens bÅ«sena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija jo turto vertę. Ä®statymas apibrėžia, kad Å¡ios nemokumo sÄ lygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iÅ¡ jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams virÅ¡ijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu.

Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal Å¡iuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrÄ Ä¯monės verslumo situacijÄ , t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklÄ , kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Teismų praktikoje įmonės nemokumas nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės Å«kinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Kaip minėta, JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. VMI pareiškime nurodoma, kad balanse už 2018 metu matyti, kad įmonė turėjo turto 27.784 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 25.785 Eur. Tačiau šiuo atveju pažymėtina tai, kad, įmonė nėra teikusi finansinės atskaitomybės nuo 2019 m., Šio aplinkybės patvirtina tai, kad įmonė yra nemoki. VĮ „Regitra“ duomenimis įmonės vardu nėra įregistruota transporto priemonių.

Taip pat VMI prie FM nepavyko priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinės nepriemokos iÅ¡ įmonės. Paskutinis darbuotojas atleistas 2022-01-01. Taipogi, vadovaujant A. Z., VMI prie FM 2021-11-10 ir 2022-01-10 buvo priimti sprendimai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto. Mokestinė nepriemoka 2021-11-10 sudarė 29305 eur. Atitinkamai A. Z. ne vėliau kaip 2021-11-10 kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumÄ , pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus jis nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl Ä®monės bankroto iÅ¡kėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Institucijos pareiÅ¡kimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-06-22 iÅ¡kelta bankroto byla. Teismų praktikoje nurodoma, jog priemonės turi rodyti realias vadovo pastangas ir galimybes atkurti įmonės mokumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad tokios priemonės turi atitikti esamÄ Ä¯monės veiklos padėtį ir bÅ«ti pakankamos bei efektyvios tam, kad bÅ«tų pasiektas konkretus rezultatas – realus įmonės finansinės padėties pagerėjimas. Be to, įmonės ekonominė situacija (nors ir formaliai atitinkanti Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nemokumo apibrėžimÄ ) turi bÅ«ti tokia, kuri leistų pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis įmonės mokumas dar gali bÅ«ti atkurtas.

PrieÅ¡ingu atveju, bet kokius įmonės vadovo veiksmus pripažįstant pastangomis atkurti įmonės mokumÄ , bÅ«tų sukurta situacija, leidžianti įmonės vadovams (ar kitiems atsakingiems asmenims) piktnaudžiauti Å¡ia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (taip pažeidžiant įmonės kreditorių interesus), savo neveikimÄ pateisinant tuo, kad buvo imtasi veiksmų įmonės mokumui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-648/2020).

Å ioje administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad Å¡iuo atveju A. Z. bÅ«tų ėmęsis veiksmų, siekiant atkurti bendrovės mokumÄ bei sumokėti jos kreditoriams. Ä®vertinus tai, daroma iÅ¡vada, kad A. Z., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nesiėmė pakankamų veiksmų bendrovės mokumui atstatyti ir jam pareiga pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei atsirado nuo 2021 m. lapkričio 10 d., tačiau vadovas nemokumo proceso neinicijavo.

Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. Z. veikoje (neveikime) yra visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, konstatuojama, kad A. Z., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2019-08-09 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesÄ , tačiau jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl Ä®monės bankroto iÅ¡kėlimo, taip jis neįvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pažeidė įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Tokiais savo veiksmais A. Z. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje Dėl nuobaudos skyrimo  ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymÄ numatyta bauda nuo vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų iki trijų tÅ«kstančių eurų. Skiriant nuobaudÄ atsižvelgiama į nusižengimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes, kaltės formÄ (tiesioginė tyčia), į tai, kad A. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas ir bylos aplinkybes, bei tai, kad nėra duomenų , jog yra buvęs baustas pagal ANK 120 str. , tai yra pagal ANK 120 str. A. Z. baudžiamas pirmÄ kartÄ , jam skirtina straipsnio sankcijose numatyta minimali administracinė nuobauda – 1400 Eur dydžio bauda. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : A. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam – 1400 Eur (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismÄ Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėja Vaida Sinkevičienė