2021-03-29 Nr. BB-1744-1-01-1-00716-2018-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1363/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00716-2018-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su nuteistojo H. P. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo H. P. gynėja advokatė G. Leškevičienė prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir bylą H. P. atžvilgiu nutraukti.

Kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24, 25 straipsnius, 182 straipsnio 1 dalį) ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų. Iš nuosprendžio neaišku, kokius konkrečiai veiksmus, atitinkančius sukčiavimo objektyviąją pusę, nuteistasis atliko. Teismas nurodė, kad H. P. surado S. I., kuris bendravo su Alytaus pataisos namų zonoje veikusiais asmenimis, nors dėl tokių veiksmų atlikimo jis nebuvo kaltinamas, jie nekonstatuoti ir nustatomojoje nuosprendžio dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, tenkinęs prokuroro prašymą pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes, pažeidė BPK 255 straipsnio 1, 2 dalių, 256 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, šie pažeidimai esminiai, nes pažeidė nuteistojo teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir teisę į gynybą. Be to, teismai nuteistojo kaltę grindė kaltinamojo S. I. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, kurių šis nepatvirtino teisme, ir mobiliojo ryšio telefonų išklotinių duomenimis, pripažinę, kad šiose išklotinėse nurodomo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas yra H. P., taip padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, netinkamas baudžiamojo įstatymo (BK 182 straipsnio 2 dalies) taikymas ir esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas grindžiami teismų atlikto įrodymų (kaltinamojo S. I. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, mobiliojo ryšio telefonų išklotinių duomenų) vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių kvestionavimu, o tai, kaip minėta, nėra apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kiti nurodomi BPK 255 straipsnio 1, 2 dalių, 256 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų pažeidimai yra siejami su kasatorės nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, patenkinus prokuroro prašymą, patikslinti faktines veikos aplinkybes, kadangi, kasatorės teigimu, buvo nurodytos naujos esminės faktinės aplinkybės, tai išplėtė nuteistojo, kaip bendrininko vaidmenį. Tačiau kasatorė nekreipia dėmesio į apeliacinės instancijos teismo argumentus, kad patikslintos faktinės aplinkybės nesunkina nuteistojo teisinės padėties, nuteistasis ir jo gynėja su šiomis aplinkybėmis buvo supažindinti ir turėjo galimybę pasisakyti dėl patikslinto kaltinimo, be to, iš esmės tokios aplinkybės buvo aptartos ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Kasaciniame skunde teisiniai argumentai, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo nagrinėjant nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą padarytus esminius BPK pažeidimus neišdėstyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo H. P. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Tomas Šeškauskas

Arvydas Daugėla