Legislator Case Law & Legislation
8e719c4d-2d77-4591-adb9-18831bfbb7e0 AI generated

8e719c4d-2d77-4591-adb9-18831bfbb7e0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 8e719c4d-2d77-4591-adb9-18831bfbb7e0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016-09-16 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, sumažinant jų mastÄ , t. y. iÅ¡ UAB „Aargau“ areÅ¡tuotų piniginių lėšų leidžiant UAB „Aargau“ periodiÅ¡kai atsiskaityti su UAB „Gudruolis“, UAB „Audifina“, Advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Cobalt“, advokatu D. K., AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Sun Industries“ pagal pateiktas sÄ skaitas bei sumokėti mokėtinus mokesčius valstybei, kurių apmokėjimas yra besÄ lygiÅ¡kai bÅ«tinas tinkamam UAB „Aargau“ funkcionavimui;

Legislator headnote

AI generated

8e719c4d-2d77-4591-adb9-18831bfbb7e0 · Lietuvos apeliacinis teismas: Ginčo paskolos sutarties nutraukimÄ pripažinus negaliojančiu, apskritai iÅ¡nyktų Å¡ios bylos pagrindas ir ginčo paskolos sutartis privalėtų bÅ«ti toliau vykdoma. Nagrinėjama byla buvo sustabdyta, kol bus iÅ¡nagrinėta minėta civilinė byla.PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, atsakovės pagrindė tiek jų veiklos pajamas, tiek ir bÅ«tinas veiklos iÅ¡laidas. Palikus galioti laikinÄ sias apsaugos priemones esama apimtimi, atsakovės bÅ«tų priverstos samdyti brangiai apmokamus darbuotojus, nors Å¡iuo metu atsakovės perka bÅ«tinas paslaugas iÅ¡ iÅ¡orinių tiekėjų, o tai yra ekonomiÅ¡kai pagrįsta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-1204-464/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01887-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.5.; 3.1.18.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Aargau“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sun Industries“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties netenkinti praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-2231-258/2017 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Aargau“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Sun Industries“ dėl skolos, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo,                                       n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių UAB „Aargau“ ir UAB „Sun Industries“ 402 281,71 Eur dydžio įsiskolinimÄ , 7 proc. metinių palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ atsakovės UAB „Aargau“ paskolos sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 8,05 proc. procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė UAB „Aargau“ 2012-10-03 sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00385, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė suteikė Å¡iai atsakovei 321 500 Eur dydžio paskolÄ .

IeÅ¡kovė ir atsakovė UAB „Sun Industries“ 2012-10-16 sudarė laidavimo sutartį, kuria atsakovė UAB „Sun Industries“ laidavo atsakovės UAB „Aargau“ prievolių pagal ginčo paskolos sutartį vykdymÄ . Atsakovei UAB „Aargau“ netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal ginčo paskolos sutartį, t. y. laiku nemokant paskolos grÄ Å¾inimo įmokų ir už paskolos suteikimÄ nustatytų palÅ«kanų, ieÅ¡kovė ginčo paskolos sutartį nutraukė nuo 2016-08-17. Atsakovė UAB „Aargau“ ir po ginčo paskolos sutarties nutraukimo didžiosios dalies paskolos sumos negrÄ Å¾ino, todėl iÅ¡ skolininko ir laiduotojo solidariai priteistina skola, palÅ«kanos ir delspinigiai pagal ginčo paskolos sutartį.IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – viso atsakovių nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, įskaitant atsakovėms priklausančias esamas ir bÅ«simas pinigines lėšas atsakovių ir trečiųjų asmenų sÄ skaitose, taip pat turtinių teisių areÅ¡tÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2016-09-16 nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino ir ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti areÅ¡tavo atsakovėms priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ ne mažesnei kaip 402 281,71 Eur sumai. Nesant ar nepakankant piniginiams reikalavimams užtikrinti atsakovių kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto, areÅ¡tavo atsakovių turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sÄ skaitose, priklausančias atsakovėms ir esančias pas jas ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtÄ , nevirÅ¡ijant bendros 402 281,71 Eur sumos, leidžiant atsakovėms iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus.Vilniaus apygardos teisme 2017-04-11 gautas bendras atsakovių praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame praÅ¡oma:

1) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016-09-16 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, sumažinant jų mastÄ , t. y. iÅ¡ UAB „Aargau“ areÅ¡tuotų piniginių lėšų leidžiant UAB „Aargau“ periodiÅ¡kai atsiskaityti su UAB „Gudruolis“, UAB „Audifina“, Advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Cobalt“, advokatu D. K., AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Sun Industries“ pagal pateiktas sÄ skaitas bei sumokėti mokėtinus mokesčius valstybei, kurių apmokėjimas yra besÄ lygiÅ¡kai bÅ«tinas tinkamam UAB „Aargau“ funkcionavimui;

2) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016-09-16 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones sumažinant jų mastÄ , t. y. iÅ¡ UAB „Sun Industries“ areÅ¡tuotų piniginių lėšų leidžiant UAB „Sun Industries“ periodiÅ¡kai atsiskaityti su UAB „Arginta“, UAB „Audifina“, Advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Cobalt“, advokatu D. K., ADB „Gjensidige“, UAB „Ekskomisarų biuras“, UAB „Bitė Lietuva“, AB Telia Lietuva („Omnitel“) pagal pateiktas sÄ skaitas bei sumokėti mokėtinus mokesčius valstybei, kurių apmokėjimas yra besÄ lygiÅ¡kai bÅ«tinas tinkamam UAB „Sun Industries“ funkcionavimui;

3) nustatyti, kad bendra atsakovei UAB „Aargau“ leidžiama per mėnesį atsiskaitymams su tiekėjais suma negali viršyti 1 000 Eur, o atsakovei UAB „Sun Industries“ – 1 500 Eur, neskaičiuojant privalomų mokesčių ir įmokų valstybės / savivaldybės biudžetams; į nurodytas atsiskaitymams su tiekėjais leidžiamas panaudoti sumas neįskaitomas darbuotojams mokėtinas darbo užmokestis ir su darbo užmokesčiu susiję privalomi mokesčiai ir įmokos valstybės / savivaldybės biudžetams;

4) leisti skubiai vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.Šį praÅ¡ymÄ motyvavo tuo, kad teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės itin apsunkina bei blogina atsakovių turtinę padėtį. Neturėdamos galimybės atsiskaityti su paslaugų teikėjais (kreditoriais), atsakovės kiekvienÄ dienÄ gali patirti nuostolius dėl netinkamų atsakovių piniginių įsipareigojimų vykdymo, o tai tik dar labiau blogina atsakovių turtinę padėtį, kelia grėsmę tolesniam pajamų (t. y. areÅ¡tuoto turto) didėjimui.

Taigi tokiu bÅ«du yra pažeidžiami tiek atsakovių ir jų kreditorių, tiek pačios ieÅ¡kovės interesai. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017-05-08 nutartimi atsakovių UAB „Aargau“ ir UAB „Sun Industries“ praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo netenkino.Teismas sprendė, kad patenkinus atsakovių praÅ¡ymÄ bÅ«tų nepagrįstai suvaržyti ieÅ¡kovės interesai, nes atsakovėms bÅ«tų suteikiama teisė atsiskaityti su visais kreditoriais ar jų didžiÄ ja dalimi, iÅ¡skyrus su pačia ieÅ¡kove.

Nenustačius atsakovių nurodomų kreditorių, su kuriais praÅ¡oma leisti atsiskaityti, pirmenybės prieÅ¡ ieÅ¡kovę, nėra pagrindo keisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ . Atsakovės nepateikė duomenų, kad neatsiskaičius su jų nurodomais kreditoriais atsakovių veikla sutriktų ar kad su nurodomais kreditoriais buvo atsiskaitinėjama iki nutarties taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones priėmimo. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovės UAB „Aargau“ ir UAB „Sun Industries“ atskirajame skunde praÅ¡o prijungti prie civilinės bylos Nr. e2-2231-258/2017 su atskiruoju skundu pateikiamus naujus įrodymus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-05-08 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, t. y. atsakovių praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo tenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovių vertinimu, kyla pagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kinio sumos byloje, t. y. dėl ieÅ¡kovės nurodomos faktiÅ¡kai iÅ¡mokėtos paskolos dydžio, ieÅ¡kovės pagal ginčo paskolos sutartį priskaičiuotų palÅ«kanų ir delspinigių dydžio bei pagrįstumo, taigi ir ieÅ¡kinio prima facie (tikėtino) pagrįstumo. Todėl nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų palikti galioti byloje pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones esama apimtimi.

Teismas, nors ir nurodė, kad ieÅ¡kovės materialinio teisinio reikalavimo suma yra esminis kriterijus, lemiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastÄ , Å¡ių aplinkybių nevertino. Taigi skundžiama nutartis Å¡iuo atžvilgiu yra be motyvų, todėl vien Å¡iuo pagrindu naikintina esant absoliučiam nutarties negaliojimo pagrindui. Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylÄ Nr. e2-11359-960/2017 dėl paskolos sutarčių, įskaitant ir ginčo paskolos sutartį, nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Ginčo paskolos sutarties nutraukimÄ pripažinus negaliojančiu, apskritai iÅ¡nyktų Å¡ios bylos pagrindas ir ginčo paskolos sutartis privalėtų bÅ«ti toliau vykdoma. Nagrinėjama byla buvo sustabdyta, kol bus iÅ¡nagrinėta minėta civilinė byla.PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, atsakovės pagrindė tiek jų veiklos pajamas, tiek ir bÅ«tinas veiklos iÅ¡laidas. Palikus galioti laikinÄ sias apsaugos priemones esama apimtimi, atsakovės bÅ«tų priverstos samdyti brangiai apmokamus darbuotojus, nors Å¡iuo metu atsakovės perka bÅ«tinas paslaugas iÅ¡ iÅ¡orinių tiekėjų, o tai yra ekonomiÅ¡kai pagrįsta.

BÅ«tinosios iÅ¡laidos paslaugų tiekėjams savo esme prilygintinos darbuotojų darbo užmokesčiui. PriežiÅ«ros, apsaugos, draudimo ir kitos iÅ¡laidos pirmiausia skirtos ieÅ¡kovės naudai areÅ¡tuoto turto iÅ¡laikymui ir apsaugai. Teismo nurodyti kaip trÅ«kstami įrodymai, kad iki nutarties taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones priėmimo su nurodomais kreditoriais buvo atsiskaitinėjama, į bylÄ nebuvo teikiami kaip nesusiję su byla. Tačiau siekdamos paneigti Å¡iÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , atsakovės teikia papildomus su tuo susijusius įrodymus.

PraÅ¡oma leisti kas mėnesį tiekėjams iÅ¡mokėti suma (iÅ¡ viso 2 500 Eur) nevirÅ¡ija skirtumo tarp atsakovės UAB „Aargau“ pajamų ir įmokos pagal ginčo paskolos sutartį, todėl ir Å¡iuo aspektu laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimas negali neigiamai paveikti ieÅ¡kovės interesų.Atsakovėms pritaikytos neproporcingos ir ekonomiÅ¡kai nepagrįstos laikinosios apsaugos priemonės, nes taikomi suvaržymai trikdo atsakovių įprastinę veiklÄ , taip pat užkerta keliÄ Ä¯gyti veiklai bÅ«tinas paslaugas ar prekes, kyla atsakovių bankroto rizika.IeÅ¡kovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime praÅ¡o atmesti atsakovių praÅ¡ymÄ prijungti naujus įrodymus, taip pat atmesti atskirÄ jį skundÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais:Atsakovių nurodyti argumentai, kuriais ginčijama paskola, jos dydis, grÄ Å¾inimas ir palÅ«kanų dydis, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, kuris negali bÅ«ti sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Todėl į Å¡iuos atsakovių argumentus nėra detaliai atsikertama.IeÅ¡kovė įrodė, jog byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kils reali grėsmė dėl bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo. Tokia grėsmė teismų praktikoje preziumuojama, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos.

Atsakovės anksčiau į bylÄ teiktuose dokumentuose pačios nurodė, jog atsakovių turtinė padėtis yra sudėtinga, o ieÅ¡kovės turimi reikalavimai ženkliai virÅ¡ija atsakovių turimo turto vertę ir lėšas. Nuosavybės teise atsakovei UAB „Aargau“ priklausančių fotovoltinių saulės elektrinių bendra vidutinė vertė yra 58 300 Eur, kas yra net 5 kartus mažiau nei ieÅ¡kinio reikalavimas. Atsakovių gaunamos pajamos nėra pakankamos vykdyti sutartinius įsipareigojimus ieÅ¡kovei.

Kadangi atsakovės žinojo, kad teismai reikalauja papildomų įrodymų, tačiau kartu su pakartotiniu praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo jų nepateikė, apeliacinės instancijos teisme atsakovėms nebegali bÅ«ti suteikta teisė teikti papildomus įrodymus (CPK 314 str.).Lietuvos apeliacinis teismas formuojamoje teismų praktikoje yra pažymėjęs, jog leidimas atlikti kitus bÅ«tinus mokėjimus, susijusius su palaikymu normalios bendrovės Å«kinės komercinės veiklos funkcionavimu, faktiÅ¡kai reikÅ¡tų piniginių lėšų areÅ¡to panaikinimÄ , o tai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų (civilinė byla Nr. 2-70/2012).

Nagrinėjamu atveju dar labiau praplėtus areÅ¡tuotų lėšų disponavimÄ ir atsakovėms leidus per mėnesį atlikti papildomus mokėjimus, faktiÅ¡kai bÅ«tų panaikintas piniginių lėšų areÅ¡tas bei iÅ¡kreiptas Å¡alių pusiausvyros principas.              Teisėjak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teismeApeliantės (atsakovės), kurių praÅ¡ymas sumažinti taikyto turto areÅ¡to mastÄ , leidžiant atlikti tam tikras jų veiklos tęstinumui bÅ«tinas operacijas iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų, pirmosios instancijos teismo buvo atmestas, pateikė apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų – apeliantės UAB „Aargau“ pajamų ir iÅ¡laidų duomenis, banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kitos apeliantės UAB „Sun Industries“ duomenis apie iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä .

Apeliantės nurodė Å¡iuos duomenis teikiančios reaguodamos į pirmosios instancijos teismo iÅ¡keltas abejones, ar mokėjimai tiekėjams, su kuriais praÅ¡oma leisti atsiskaityti, buvo vykdomi iki nusprendžiant nagrinėjamoje byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teikiami įrodymai gali bÅ«ti svarbÅ«s vertinant atskirojo skundo argumentų, susijusių su Å«kinės komercinės veiklos vykdymo realumu ir lėšų poreikiu tokiai veiklai vykdyti, pagrįstumÄ .

Tokiu atveju konstatuotina vėliau kilusi Å¡ių duomenų pateikimo į bylÄ bÅ«tinybė, minėti įrodymai prijungtini prie apeliacinės bylos ir vertintini kartu su kita byloje esančia medžiaga (CPK 314 str., 338 str.).Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prielaidų ir sÄ lygų Remiantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu gali vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali bÅ«ti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dis, bet ir mastas.

CPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad areÅ¡tavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sÄ skaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečiÄ lėšų sumÄ , kuri per vienÄ kalendorinį mėnesį gali bÅ«ti panaudota operacijoms atlikti.Nagrinėjamu atveju apeliantės iÅ¡ esmės prašė sumažinti joms taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ , papildant leistinų atlikti iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų operacijų sÄ raÅ¡Ä mokėjimais tiekėjams, su kuriais atsiskaitymas, anot apeliančių, svarbus siekiant užtikrinti apeliančių veiklos tęstinumÄ .

Pirmosios instancijos teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė padaręs iÅ¡vadÄ , kad apeliančių nurodomi kreditoriai, su kuriais praÅ¡oma leisti atsiskaityti, neturi pirmenybės prieÅ¡ ieÅ¡kovę. Tačiau tokia iÅ¡vada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo padaryta nepakankamai įsigilinus į laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslus bei neatsižvelgus į bÅ«tinybę užtikrinti abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Tik vienos iÅ¡ Å¡alių – t. y. kreditoriaus interesų užtikrinimas, Å¡ios Å¡alies praÅ¡ymu pritaikant laikinÄ sias apsaugos priemones, neturėtų paralyžiuoti antrosios Å¡alies – įmonės, kurios turtas yra areÅ¡tuojamas dar iki kilusio Å¡alių ginčo galutinio iÅ¡sprendimo teisme, absoliučiai visos Å«kinės veiklos, neturėtų suvaržyti visų be iÅ¡imties Å¡ios įmonės įsipareigojimų vykdymo, juo labiau, tokių priemonių taikymas neturėtų lemti įmonės bankroto.

Elektroninės bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, apeliančių turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nepakako ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti, todėl buvo apraÅ¡ytos ir apeliančių piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose, kas neabejotinai suvaržo galimybę vykdyti atsiskaitymus už paslaugas, bÅ«tinas apeliančių veiklos tęstinumui užtikrinti. Ir nors pirmosios instancijos teismas leido iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, Å¡ios konkrečios leistos vykdyti operacijos gali bÅ«ti ir nepakankamos, siekiant, kad įmonių Å«kinė komercinė veikla nenukentėtų vien dėl pradėto teisminio proceso.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog apeliantės nepateikė duomenų dėl galimo jų veiklos sutrikdymo, jeigu nebÅ«tų atsiskaitoma su nurodytais kreditoriais.

Kaip matyti iÅ¡ apeliančių 2017-04-11 praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo, apeliantės teikė argumentus ir dėl nagrinėjamoje byloje pritaikytų ribojimų keliamos grėsmės jų įmonių veiklos tęstinumui (praÅ¡ymo 2.43 p.). Å iame praÅ¡yme yra iÅ¡samiai aptarta apeliančių vykdomos veiklos specifikÄ , o pridėti įrodymai leidžia spręsti, jog apeliančių pajamų Å¡altinis sietinas su pajamomis, kurias generuoja saulės jėgainių eksploatavimas.

Todėl, apeliančių teigimu, iÅ¡laidos, susijusios su tinkamu Å¡ios eksploatacijos užtikrinimu, yra bÅ«tinos veiklos tęstinumui užtikrinti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad įmonės Å«kinė komercinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų, kai byloje yra pagrįstų duomenų, jog atsakovas yra Å«kinę komercinę veiklÄ , generuojančiÄ (ar realiai galinčiÄ generuoti) pajamas, tebevykdantis asmuo, ir kurio minėtos veiklos vykdymÄ trikdo visam jo turtui bei pinginėms lėšoms vieno kreditoriaus naudai pritaikytas areÅ¡tas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1661-516/2015).

Su atskiruoju skundu pateikti įrodymai leidžia įsitikinti, kad apeliantės veiklÄ faktiÅ¡kai vykdo, apeliantė UAB „Aargau“ gauna pajamas iÅ¡ saulės jėgainių sugeneruojamos elektros energijos. Juridinių asmenų registrui pateikta UAB „Aargau“ pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad apeliantė per 2016 metus gavo 82 859 Eur pardavimo pajamų, jos veikla buvo pelninga, kaip ir praėjusį ataskaitinį laikotarpį (2015 m.) (CPK 179 str. 3 d.). Esant tokiai situacijai, atskirojo skundo argumentai, kad draudimas vykdyti bet kokius atsiskaitymus su paslaugų tiekėjais prieÅ¡tarauja ir pačios ieÅ¡kovės interesams, nes kyla grėsmė įmonės veiklos tęstinumui, užkertamas kelias pajamų gavimui, iÅ¡ esmės yra teisingi.IeÅ¡kovės atsiliepimo į skundÄ teiginiai, jog vien ginčo dėl didelės pinigų sumos buvimas savaime patvirtina grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui ir todėl eliminuoja net galimybę leisti atlikti pinigines operacijas iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų, neatitinka aktualiausių (naujausių) Lietuvos apeliacinio teismo praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimų, jog vien didelė ieÅ¡kinio suma nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Laikinosios apsaugos priemonės gali tik padėti iÅ¡saugoti atsakovo turtÄ iki ginčo galutinio iÅ¡sprendimo, bet savaime materialinių vertybių nekuria, todėl jų taikymas galimas tik esant duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Vadinasi, tokia aplinkybė, kaip didelė ginčo suma, negali bÅ«ti vertinama kaip besÄ lyginis pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ar jų netaikyti, atitinkamai, vien didelė ginčo suma negali kliudyti iÅ¡spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ar turto areÅ¡to masto pakeitimo.

Pažymėtina, kad net ir pasitvirtinus ieÅ¡kovės argumentams, kad jos turimi reikalavimai ženkliai virÅ¡ija apeliančių turimo turto vertę ir lėšas, kad apeliančių gaunamos pajamos nėra pakankamos vykdyti sutartinius įsipareigojimus ieÅ¡kovei, negalėjimas įvykdyti bÅ«simÄ teismo sprendimÄ bÅ«tų nulemtas ne leidimo iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų leisti atlikti tam tikrus mokėjimus, bÅ«tinus veiklos tęstinumui užtikrinti ir pajamoms generuoti, bet fakto, kad apeliantės neturi pakankamai turto, kurio vertės užtektų reikalavimams patenkinti (t. y. ieÅ¡kovės reikalavimo ir apeliančių turimo turto disproporcijos).

Nesutiktina ir su tokiais ieÅ¡kovės atsikirtimų argumentais, kad apeliantėms leidus per mėnesį atlikti papildomus mokėjimus, faktiÅ¡kai bÅ«tų panaikintas piniginių lėšų areÅ¡tas bei iÅ¡kreiptas Å¡alių interesų balansas. Kaip minėta, leidimas atlikti papildomus mokėjimus sietinas tik su bÅ«tiniausiomis iÅ¡laidomis, siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumÄ , o Å¡ių mokėjimų vykdymo teisėtumo kontrolė yra užtikrinama antstolio (CPK 145 str. 6 d.), kuri yra pakankama ieÅ¡kovės interesų apsaugos priemonė.

Kita vertus, analizuojamos konkrečios situacijos aplinkybės teikia pagrindÄ vertinimui, kad apeliančių praÅ¡ymo nepatenkinimas joms galėtų padaryti daug didesnę žalÄ , nei ji galėtų kilti ieÅ¡kovei, jeigu apeliantėms bÅ«tų leista atlikti jų nurodytus mokėjimus paslaugų teikėjams.Tokiu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas apeliančių praÅ¡ymÄ dėl leidimo vykdyti konkrečius mokėjimus iÅ¡sprendė neteisingai, todėl skundžiama nutartis panaikintina ir Å¡is klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų atlikti bÅ«tiniausius mokėjimus, susijusius su įmonės veiklos tęstinumu (CPK 329 str. 1 d.).

Dėl operacijų, kurios gali būti atliekamos su areštuotomis lėšomisApeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne visi apeliančių įvardijami mokėjimai yra susiję su įmonės veiklos būtiniausiomis išlaidomis, reikalingomis veiklos tęstinumui užtikrinti. Todėl apeliančių prašymas tenkintinas iš dalies, leidžiant atsiskaitymus su visais apeliančių išvardintais tiekėjais, išskyrus teisines paslaugas apeliantėms teikiančia Advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Cobalt“ ir advokatu D.

K. Nepaneigiant profesionalių teisinių paslaugų svarbos, siekiant pažeistų teisių gynybos, Å¡ių paslaugų gavimas vis tik sietinas ne su įmonių veiklos tęstinumo užtikrinimu, bet su tokios veiklos organizavimu, kuris galėtų bÅ«ti nukreiptas ir į turto gausinimÄ , neapsiribojant bÅ«tinų sÄ lygų saulės jėgainių eksploatavimui užtikrinti sudarymu, bei su teisminiais procesais, juolab pačioms apeliantėms pripažįstant, kad nurodytų subjektų teisinės paslaugos teikiamos ne vienoje teisminėje byloje.

PrieÅ¡ingai nei atsiliepime į apeliančių praÅ¡ymÄ pakeisti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ nurodė ieÅ¡kovė, su atskiruoju skundu pateiktas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad UAB „Gudruolis“ už žemės sklypų nuomÄ buvo mokama ir iki nutarties taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones priėmimo, todėl Å¡ia nutartimi leistina vykdyti atsiskaitymus ir su UAB „Gudruolis“ už žemės sklypų, reikalingų saulės jėgainių eksploatacijai užtikrinti, nuomÄ .Apeliantės, praÅ¡ydamos, be kita ko, leisti sumokėti ir mokesčius valstybei, nurodo, jog Å¡iuo metu byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis leidžiama mokėti tik tuos mokesčius valstybei, kurie susiję su darbuotojų darbo užmokesčiu.

Su tokiu apeliančių vertinimu nesutiktina, nes Vilniaus apygardos teismui 2016-09-16 nutartimi nusprendus nagrinėjamoje byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡ taikytų ribojimų padaryta iÅ¡lyga ir leista apeliantėms iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus. Taigi nurodyta teismo nutarties formuluotė suponuoja iÅ¡vadÄ , jog apeliantėms leidžiami ne tik su darbo užmokesčio mokėjimu sietinų, bet visų mokesčių į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus mokėjimai, todėl nėra tikslinga dar kartÄ leisti vykdyti Å¡iuos mokėjimus.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nors įstatymų leidėjas ir neįtvirtina draudimo bylÄ nagrinėjančiam teismui pačiam nuspręsti dėl disponavimo areÅ¡tuotomis lėšomis sumos arba jos dydžio apribojimo, diskrecijos teisė nustatyti konkrečiÄ panaudotinÄ teismo leistoms operacijos sumÄ vis tik yra pripažįstama bÅ«tent antstoliui (CPK 145 str. 6 d.), o paties teismo nustatomi panaudotinų sumų ribojimai turėtų bÅ«ti iÅ¡imtiniai ir pateisinami tik iÅ¡skirtinių aplinkybių buvimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1508-464/2016).

Atsižvelgiant į nurodytÄ , taip pat siekiant užtikrinti Å¡ia nutartimi leidžiamų atsiskaitymų vykdymo teisėtumo kontrolę, įvertinus, jog kiekvienÄ mėnesį apeliančių iÅ¡laidų dydis gali skirtis, konkrečiÄ lėšų sumÄ , kuri per kalendorinį mėnesį gali bÅ«ti panaudota Å¡ioje nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti, pavestina nustatyti įstatymo leidėjo nurodytam subjektui – antstoliui, kuriam apeliantės turi pateikti įrodymus, susijusius su lėšų poreikių toms operacijoms atlikti. IeÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų preliminaraus pagrįstumo vertinimas pagal prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio) doktrinÄ jau buvo atliktas sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-109-196/2017), ir teismai nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti vertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.

Be to, sutiktina su ieÅ¡kovės atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais, jog apeliančių nurodomos aplinkybės – paskolos dydis, grÄ Å¾inimas ir palÅ«kanų dydis, kuriomis apeliantės grindžia ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ , yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, kuris nespręstinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Aargau“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sun Industries“ 2017 m. balandžio 11 d. praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Nustatyti, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aargau“ (įmonės kodas 302800990) iÅ¡ jai priklausančių Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties pagrindu areÅ¡tuotų piniginių lėšų leidžiama atlikti Å¡ias operacijas: atsiskaityti su uždarÄ ja akcine bendrove „Gudruolis“ už žemės sklypų, esančių PonkiÅ¡kių kaime, Alytaus rajone, nuomÄ , su uždarÄ ja akcine bendrove „Audifina“ už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, su akcine bendrove „Energijos skirstymo operatorius“ už elektros energijÄ , su uždarÄ ja akcine bendrove „Sun Industries“ už paslaugas, susijusias su saulės elektrinių priežiÅ«ra, pagal pateiktas sÄ skaitas.Nustatyti, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sun Industries“ (įmonės kodas 302766189) iÅ¡ jai priklausančių Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties pagrindu areÅ¡tuotų piniginių lėšų leidžiama atlikti Å¡ias operacijas: atsiskaityti su uždarÄ ja akcine bendrove „Arginta“ už saulės jėgainių priežiÅ«ros ir aptarnavimo paslaugas, su uždarÄ ja akcine bendrove „Audifina“ už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, su akcine draudimo bendrove „Gjensidige“ už įmonių turto draudimo paslaugas, su uždarÄ ja akcine bendrove „Ekskomisarų biuras“ už apsaugos paslaugas, su uždarÄ ja akcine bendrove „Bitė Lietuva“ ir „Telia Lietuva“, akcine bendrove, už elektroninių ryÅ¡ių paslaugų teikimÄ , pagal pateiktas sÄ skaitas.Pavesti antstoliui nustatyti konkrečiÄ piniginių lėšų sumÄ , kuri per vienÄ kalendorinį mėnesį gali bÅ«ti panaudota Å¡ioje nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti, ir kuri gali bÅ«ti tik mažesnė, bet ne didesnė už kiekvienai iÅ¡ atsakovių per mėnesį leistinÄ panaudoti sumÄ .Å ios nutarties kopijÄ pateikti Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui.                          Teisėja                          Dalia Kačinskienė