Legislator Case Law & Legislation
8e6ec0c6-c592-4d08-b97e-6ba9088cd5fa AI generated

8e6ec0c6-c592-4d08-b97e-6ba9088cd5fa · Panevėžio apylinkės teismas

Case Number 8e6ec0c6-c592-4d08-b97e-6ba9088cd5fa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

J., jos atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei, Atsakovui M. T., jo atstovui advokatui Rolandui VaitekÅ«nui, Duodančios iÅ¡vadÄ institucijos atstovei B. K.,        vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo pagal ieÅ¡kovės L. J. ( buv. Ž.) ieÅ¡kinį atsakovui M. T. , duodančiai iÅ¡vadÄ institucijai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir atsakovo M. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo irn u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

8e6ec0c6-c592-4d08-b97e-6ba9088cd5fa · Panevėžio apylinkės teismas: T. skiriama savo nepilnamečiui sÅ«nui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu. IÅ¡ VSDFV Panevėžio skyriaus duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė L. J. 2014-10-20-2016-08-20 laikotarpiu buvo motinystės atostogose, pagal 2017-01-02 Darbo sutartį Nr.408 įsidarbino (duomenys neskelbtini), susitariant, kad jai bus mokamas ne mažiau kaip MMA dydžio atlyginimas. IÅ¡ Å¡eimos sudėties pažymos matyti, kad ieÅ¡kovės Å¡eimoje auga du nepilnamečiai vaikai: K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                      Civilinė byla Nr. e2-2643-223/2017                                                                                                                                     Pr.

Nr.2-08-3-01585-2017-2                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija    2.3.5.2.1:3.2.6 (S)                                PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS                                                S P R E N D I M A S                                             LIETUVOS RESPUBLIKOS V A R D U                                                      2017 m. gruodžio 7 d.                                                                        Panevėžys      Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė, Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei , Dalyvaujant ieškovei L.

J., jos atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei, Atsakovui M. T., jo atstovui advokatui Rolandui VaitekÅ«nui, Duodančios iÅ¡vadÄ institucijos atstovei B. K.,        vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo pagal ieÅ¡kovės L. J. ( buv. Ž.) ieÅ¡kinį atsakovui M. T. , duodančiai iÅ¡vadÄ institucijai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir atsakovo M. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo irn u s t a t ė :

          IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė  pakeisti 2011-09-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-6397-837/2011 sprendimu patvirtintÄ iÅ¡laikymo dydį po 250 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis sÅ«nui K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir nuo ieÅ¡kinio padavimo teisme dienos padidinti priteistÄ iÅ¡laikymÄ iki 220 Eur per mėnesį.         IeÅ¡kovė ir jos atstovė bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kininius reikalavimus sumažino ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo jo sÅ«naus iÅ¡laikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.          Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad ieÅ¡kinį mažina ir remdamasi ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais ir argumentais, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo po 190 Eur iÅ¡laikymÄ sÅ«nui K. iki vaiko pilnametystės. Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovas yra jų sÅ«naus K.

T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Teismo 2011-09-29 sprendimu iÅ¡ atsakovo buvo priteistas iÅ¡laikymas sÅ«nui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Vaikas iÅ¡augo, jam jau 8 metai, vaikas ėmė lankyti mokyklÄ Â atsirado nauji poreikiai, todėl priteisto iÅ¡laikymo nebepakanka. Pagal jos paskaičiavimÄ Å¡iuo metu vaiko iÅ¡laikymui viso per mėnesį reikia apie 440 Eur per mėnesį. Reikalinga sÅ«nui K. skirti lėšų mokymo ir ugdymo priemonėms, uniformai, sportinei aprangai ir pan.

Vaikas lanko įvairius papildomus užsiėmimus, kur taip pat reikalingos papildomos lėšos. Ji sukÅ«rė naujÄ Å¡eimÄ , kurioje auga nepilnametis sÅ«nus M. J., gim. (duomenys neskelbtini). Jos asmeninės pajamos sudaro apie 440 Eur taigi jos pajamos palyginant su tuo laikotarpiu, kai buvo priteistas iÅ¡laikymas vaikui, iÅ¡augo. Nuosavybės teise ji turi žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, turi automobilį BMW ir FORD GALAXY. Moka 173 Eur paskolÄ bankui. Su prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, t. y. neprieÅ¡tarauja, kad atsakovas bendrautų su vaiku, tačiau jos manymu, atsakovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka yra netinkama, nes kenkia vaikui, bendravimo laikotarpiai yra per ilgi, vaikas pasiilgtų savo namų, jam artimos aplinkos.            IeÅ¡kovės atstovė nurodė, kad ieÅ¡kinys pagrįstas, tačiau teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė, siekdama geranoriÅ¡ko susitarimo su atsakovu, praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo dydį sumažino iki 190 Eur ir todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ sÅ«nui K.

T., gim. (duomenys neskelbtini), po 190 Eur nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos iki vaiko pilnametystės ir 850 Eur ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kinys tenkintinas, nes nuo iÅ¡laikymo vaikui priteisimo dienos praėjo daug laiko, Å¡iuo metu K. yra 8 metai, todėl savaime suprantama, kad vaiko poreikiai iÅ¡augo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡laikymÄ po 220 Eur , atsakovas atsikirto, kad tokio iÅ¡laikymo teikti negali, pateikė duomenis apie savo gaunamas pajamas ir turimas iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė sutiko sumažinti praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo dydį iki 190Eur per mėnesį ir mano, kad tokį iÅ¡laikymÄ atsakovas gali realiai teikti. Kaip nurodė atsakovas, kitam savo sÅ«nui jis teikia žymiai didesnį iÅ¡laikymÄ nei K., todėl yra pažeidžiamas vaikų lygybės principas. Posėdžio metu atsakovas sutiko su ta aplinkybe, kad sÅ«nui K. reikia didesnio iÅ¡laikymo nei buvo priteistas 2011-09-29 teismo sprendimu ir sutiko mokėti 180 Eur. IÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovo pajamos yra apie 2000 Eur, todėl jis gali pilnai teikti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui K. po 190 Eur kas mėnesį.

Kas liečia priešieškinio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, tai pagrindiniai argumentai, kodėl tokia tvarka pilna apimtimi netinka ieškovei, jau buvo išdėstyti atsiliepime į priešieškinį. Pažymi, kad ieškovė niekada netrukdė atsakovui bendrauti su sūnumi ir sutinka, kad būtų nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, tačiau būtų atsižvelgta ir į atsiliepime į priešieškinį ir teismo posėdžio metu išsakytas pastabas ir abejones.              Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies ir sutinka, kad išlaikymas būtų padidintas iki 180 Eur per mėnesį.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡o tenkinti Å¡iek tiek pakoreguojant bendravimo tvarkÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovės kai kurios nurodytos iÅ¡laidos skiriamos vaikui yra per didelės ir gali bÅ«ti vertinamos kaip prabanga. Vaiko iÅ¡laikymui mėnesiui pilnai pakanka ir mažesnės sumos . Jis Å¡iuo metu yra sukÅ«ręs kitÄ Å¡eima, kurioje taip pat auga mažametis sÅ«nus B., gim. (duomenys neskelbtini). Jo pajamos yra apie 2100 Eur per mėnesį, tačiau pragyvenimas Norvegijoje yra žymiai brangesnis ir laisvų piniginių lėšų beveik nėra.             Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies.

PraÅ¡o tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, Å¡iek tiek pakoregavus bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir atsakovo pastabas. Nurodė, kad privaloma priteisti vaiko iÅ¡laikymui tik tokias iÅ¡laidas, kurios yra realios, ieÅ¡kovė pakankamų įrodymų dėl iÅ¡laidų pagrįstumo nepateikė. Nors teismų praktikoje ir yra taikomas 1 MMA kriterijus, tačiau vaikas auga Å¡eimoje ir todėl iÅ¡laidos jo iÅ¡laikymui natÅ«raliai yra mažesnės nei suaugusiam žmogui. Pragyvenimo kaÅ¡tai užsienyje yra žymiai didesni, todėl atsakovo atlyginimas nėra toks jau didelis ir jo siÅ«loma vaiko iÅ¡laikymui suma po 180 Eur kas mėnesį yra pagrįsta.

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku ginčo iÅ¡ esmės nėra, atsakovas sutinka, kad bÅ«tų sumažintas bendravimo su vaiku laikotarpis.            IeÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. PrieÅ¡ieÅ¡kinis pilnai.            Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio sÅ«naus K. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai . Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d sprendimu Å¡alių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis . 2011-11-05 IÅ¡tuokos liudijimas ( įraÅ¡o Nr.301) patvirtina santuokos nutraukimo faktÄ .

Jau minėtu 2011-09-09 teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo, buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 2 punkte Å¡alys susitarė, kad santuokoje gimusio sÅ«naus K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina L. T., kuri įsipareigoja M. T. netrukdyti bendrauti su sÅ«numi bei betarpiÅ¡kai dalyvauti jo auklėjime; o 3 punkte susitarė , kad M. T. įsipareigoja savo nepilnamečiam sÅ«nui K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), teikti iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 250 Lt (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) iki sÅ«naus pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

L. T. skiriama savo nepilnamečiui sūnui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu. Iš VSDFV Panevėžio skyriaus duomenų matyti, kad ieškovė L. J. 2014-10-20-2016-08-20 laikotarpiu buvo motinystės atostogose, pagal 2017-01-02 Darbo sutartį Nr.408 įsidarbino (duomenys neskelbtini), susitariant, kad jai bus mokamas ne mažiau kaip MMA dydžio atlyginimas. Iš šeimos sudėties pažymos matyti, kad ieškovės šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai: K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir M.

J., gim. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ gimimo liudijimo matyti, kad M. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra V. J. ir L. Ž.. IÅ¡ VÄ® Registrų centras ir VÄ® Regitra duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė asmeninės nuosavybės teise žemės sklypÄ UN (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ UN (duomenys neskelbtini) su jame esančių sodo nameliu UN (duomenys neskelbtini); automobilius BMW 5er Reihe valst.Nr.(duomenys neskelbtini) ir FORD GALAXY valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Iš santuokos liudijimo matyti, kad Panevėžio miesto CMS 2014-07-11 buvo įregistruota M.

T. ir A. P. santuoka, įrašo Nr. 265. gimimo liudijimo matyti, kad B. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra M. T. ir A. T.. Iš duomenų apie atsakovo pajamas matyti, kad jo pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro 2177,26 Eur. IŠVĮ Registrų centras duomenų matyti, kad atsakovas M. T. nekilnojamojo turto Lietuvoje savo vardu nėra įregistravęs.                                                   Dėl ieškinio             Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.

Taigi tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. IÅ¡laikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiÅ«rai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Materialinį iÅ¡laikymÄ savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus K. T. gyvena su motina (ieÅ¡kove). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m, rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-6397-837/2011 Å¡alių santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria buvo susitarta, kad M. T. savo sÅ«naus K. T., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui moka po 250 Lt iki vaiko pilnametystės. IeÅ¡kovė praÅ¡o padidinti priteistÄ iÅ¡laikymÄ , nes nuo iÅ¡laikymo priteisimo momento praėjo daug laiko, vaiko poreikiai iÅ¡augo, pradėjo lankyti mokyklÄ .                  Įstatymas numato, kad iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo sÄ lyga – iÅ¡ esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sÄ lygos (sÄ lygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks iÅ¡laikymo dydis turėtų bÅ«ti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio iÅ¡laikymas turėtų bÅ«ti priteisiamas, t. y. iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiÅ¡kia, kad vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius .            Remiantis byloje surinktų įrodymu pagrindu matyti, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas po santuokos nutraukimo įregistravo santuokas ir augina dar po vienÄ nepilnametį vaikÄ kiekvienas.

Taigi, tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo iÅ¡laikytinių skaičius iÅ¡augo vienodai. IeÅ¡kovė turi Lietuvoje vertingo nekilnojamojo turto, atsakovo vardu registruoto turto nenustatyta. Atsakovo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės, tačiau sutiktina su atsakovo atstovo motyvu, kad pragyvenimo lygis Norvegijoje yra žymiai didesnis ir iÅ¡laidų atsakovas turi daugiau. Taigi, įvertinus visas Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaÅ¡i ir jie iÅ¡laikymÄ vaikui turėtų teikti lygiomis dalimis.           Įstatymas taip pat numato, kad nustatant iÅ¡laikymo vaikui dydį bÅ«tina įvertinti vaiko poreikius.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė, nurodydama vaiko poreikių sudėtį ir jų apimtį, pateikė tik dalį tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), tačiau atsižvelgus į padidėjusį vaiko amžių, į tÄ aplinkybę, kad vaikas pradėjo lankyti mokyklÄ ir atsirado naujų poreikio, ankstesnis teismo nustatytas iÅ¡laikymo dydis nebeatitinka iÅ¡augusių vaiko poreikių, ir todėl vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, taip pat teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais iÅ¡laikymo dydis padidintinas.

Kaip matyti, bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino tÄ aplinkybę, kad vaiko poreikiai iÅ¡augo ir tam reikalinga daugiau piniginių lėšų, bet sutiko padidinti iÅ¡laikymÄ iki 180 Eur kas mėnesį. IeÅ¡kovė praÅ¡o padidinti iÅ¡laikymÄ iki 190 Eur. Tarp Å¡alių kilus ginčui dėl iÅ¡laikymo dydžio pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatytos konkrečios iÅ¡laikymo aplinkybės, pagrįstos konkrečiais įrodymais.             Įstatymų leidėjas nenustatė iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Priteistinas iÅ¡laikymo dydis nesietinas su minimaliÄ ja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, tik priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti.

Todėl teismas turi ne pareigÄ , o teisę vadovautis Å¡iuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Ä®vertinus atsakovo gaunamas pajamas, jo Å¡eimos sudėtį, turimÄ turtÄ , darytina iÅ¡vada, kad jei jis sutiko su 180 Eur iÅ¡laikymo suma, tai yra pajėgus teikti ir iÅ¡laikymÄ 190 Eur per mėnesį. Esant bet kokių abejonių, visada vadovautinasi prioritetiniais vaiko interesais ir iÅ¡ atsakovo ankstesniu teismo sprendimu priteistas iÅ¡laikymas didintinas iki 190 Eur per mėnesį.

Be to, negalima pamirÅ¡ti, kad tas tėvas su kuriuo pastoviai gyvena vaikas, visada natÅ«raliai turi didesnes iÅ¡laidas vaiko iÅ¡laikymui, nei vaiko tėvas, su kuriuo vaikas negyvena. Taigi, iÅ¡laikymo vaikui dydis padidintinas nuo 250 Lt iki 190 Eur.                                                               Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų            Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CPK 3.170 straipsnis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).           Taigi, nustatant skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmiausia bÅ«tina atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, galima nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ ; minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai. Vaikų interesų patenkinimÄ turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku ar skyriumi. Tėvas/motina, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iÅ¡ kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimÄ su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ .               IÅ¡ byloje esančio Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 metų rugsėjo 29 d. sprendimo matyti, kad konkreti bendravimo tvarka su nepilnamečiu K.

T. nebuvo nustatyta, o buvo apsiribota gana abstrakčia ir nesukonkretizuota tvarka , kad vaiko motina netrukdo bendrauti tėvui su vaiku. Esant tokiai situacijai, teismas iÅ¡ esmės sutinka su atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje , o taip pat teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir motyvais, kad konkretesnės ir aiÅ¡kesnės bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymas atitiktų ne tik nepilnamečio vaiko, bet ir abiejų tėvų interesus. Be to, turint omeny, kad atsakovas gyvena Norvegijoje ir atvykimas pasimatymams su vaiku yra siejamas ir su tam tikromis pinigų iÅ¡laidomis ir reikalauja iÅ¡ankstinio suderinimo, yra visiÅ¡kai protinga nustatyti konkrečiÄ bendravimo tvarkÄ su vaiku, kuri bÅ«tų iÅ¡ anksto žinoma tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovui.            Nors žodinio bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė buvo iÅ¡reiÅ¡kusi nuomonę, kad vaiko K.

T. iÅ¡vykimas į NorvegijÄ jį veikia neigiamai, tačiau tai patvirtinančių įrodymo byloje nėra. IÅ¡klausius vaiko nuomonę per psichologÄ neigiamo poveikio iÅ¡ tėvo pusės ar jo piktnaudžiavimo tėvo valdžia nenustatyta, vaikas yra linkęs ir nori bendrauti su tėvu, norėtų iÅ¡vykti su tėvu  į užsienį ( jo posakiu „į Å¡iltus kraÅ¡tus“), yra linkęs į bendras pramogas ir pan. Neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie atsakovÄ byloje nėra, to nenurodė ir ieÅ¡kovė.              Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarkÄ , jei Å¡alys negali susitarti pačios.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su vaiku. Pareiga reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti /nebendrauti su vienu iÅ¡ tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iÅ¡ jų elgesio, vaiko patirties, iÅ¡gyvenimų, todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vienÄ ar kitÄ norÄ lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikÅ¡mę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ .

Be to, pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.                   Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga Å¡eimos bylose reiÅ¡kia teismo pareigÄ , nagrinėjant bylÄ , siekti, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikÅ¡tų reikalavimų ribas.

Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ , atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principÄ , sprendžia, kad vaiko interesus atitinka atsakovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka. Teismas nenustatė, kad patvirtinus atsakovo praÅ¡omÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , bus daroma vaikui socialinė, psichologinė žala ar kels vaikui neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus. Tačiau įvertinus teismo posėdžio metu iÅ¡sakytas Å¡alių pastabas, vaiko nuomonę ir teismo psichologo bei Panevėžio rajono VTAS iÅ¡vadÄ bei vaiko amžių , teismas mano esant tikslinga, pakoreguoti atsakovo praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo tvarkÄ ir jÄ nustatyti tokiÄ , kad ji labiausiai atitiktų prioritetinius vaiko interesus, bÅ«tų aiÅ¡ki , suprantama, realiai vykdytina ir patogi abiem tėvams.

Kaip jau minėta, byloje nenustatyta, kad vaiko iÅ¡vykimas į užsienį ( NorvegijÄ ar kt.) pažeistų vaiko interesus, kenktų jo psichikai , sveikatai ar pan., teismas laiko esant tikslinga leisti atsakovui spręsti kokioje vietoje ( Å¡alyje) jis bendraus su vaiku, apie tai informavus vaiko motinÄ . Manytina, kad vaiko iÅ¡vykos su tėvu į NorvegijÄ ar kitas Å¡alis tik praplės jo akiratį, suteiks naujų įspÅ«džių ir teigiamai veiks jo ugdymÄ , lavinimÄ , socialinę brandÄ ir t.t. Atmestinas ieÅ¡kovės teiginys, kad vaikas Å v.Kūčias turėtų praleisti tik su motinos Å¡eima, nes tokios jų tradicijos.

IÅ¡ tiesų tradicijos egzistuoja ne tik vaiko motinos, bet ir vaiko tėvo Å¡eimoje. Tai, kad vaikas dalyvaus ir vienos ir kitos giminės suėjimuose tik padės jam suartėti su abiejų tėvų aplinka ir jų giminėmis, iÅ¡plės vaiko akiratį ir tradicijų supratimÄ Ä¯vairiose bendrijose. Be to, negalima pamirÅ¡ti, kad Å v.Kūčių ir Å v.Kalėdų dienos yra Å¡ventinės dienos ( kurios turi tęstinį pobÅ«dį) ir tuo metu susisiekimas ( pvz. kas liečia lėktuvo bilietus ir pan.), yra Å¡iek tiek apsunkintas, todėl reikalauti, kad atsakovas nebaigęs Å¡vęsti Å v.Kūčių atitrÅ«ktų nuo savo Å¡eimos ir vyktų pasiimti sÅ«naus K. sukels nepatogumų atsakovui.

Be to, tėvai turi lygias teises Å¡ventes dalinti lygiomis dalimis. Taigi, vienus metus Å v.Kūčias ir Å v.Kalėdas vaikas galėtų Å¡vęsti su vienu tėvu, kitais metais – su kitu. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas Å¡ioje byloje skelbiamas 2017 gruodžio mėnesį, o įsiteisės tik 2018 metais, tikslinga bendravimo tvarkÄ nustatyti nuo 2018 metų.                   Taigi, jau minėtų motyvų ir argumentų pagrindu nustatyta tokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku K.

T. tvarka“pradedant nuo 2018 metų, kas antrus metus vaiko žiemos/Kalėdų atostogų metu Lietuvoje ar kitoje Å¡alyje, o bÅ«tent nuo atitinkamų metų gruodžio mėn. 24 d. iki atitinkamų mokslo metų žiemos/ Kalėdų atostogų pabaigos prieÅ¡paskutinės dienos, vaiko tėvu M. T. paimant vaikÄ iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir jį grÄ Å¾inant į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos dienos paros laiku, kurį vaiko tėvas privalo praneÅ¡ti vaiko motinai ne mažiau kaip prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų iki atitinkamo pasiėmimo ar grÄ Å¾inimo dienos; apie bendravimo ir vaiko buvimo vietÄ ( kur iÅ¡vykstama) M.

T. informuojant vaiko motinÄ Â ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki bÅ«simo vaiko paėmimopradedant nuo 2018 metų, ne mažiau kaip prie 30 kalendorinių dienų iÅ¡ anksto praneÅ¡us apie tai el. paÅ¡tu vaiko motinai ( nurodant pasiėmimo trukmę ir kur vykstama su vaiku) , turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku vasaros atostogų metu ne daugiau kaip 14 dienų iÅ¡ eilės tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, pasiimant nepilnametį vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos prasidedant nustatytam laikui ir pristatant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , paliekant teisę vaiko motinai bendrauti su vaiko jo buvimo vietoje telefonu ar kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis;pradedant nuo 2018 metų, ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iÅ¡ anksto praneÅ¡us apie tai el. paÅ¡tu vaiko motinai turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieno vaiko tėvo atvykimo į LietuvÄ metu ne daugiau nei 7 dienų iÅ¡ eilės laikotarpį, pasiimant nepilnametį vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos prasidedant nustatytam laikui ir pristatant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , paliekant vaiko motinai teisę bendrauti su vaiku jo buvimo vietoje telefonu ar kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis;pradedant nuo 2018 metų nekliudomai lankytis vaiko mokyklinio bei kitokio ugdymo įstaigoje, įskaitant visas neformalaus bei formalaus ugdymo įstaigas, vaikui bet kokias medicinos paslaugas teikiančiose įstaigose, įskaitant Å¡eimos gydytojus ir bet kokius kitus medicinos srities specialistus, ir gauti iÅ¡ Å¡ių įstaigų jose bei teisės aktų nustatyta tvarka visÄ reikalingÄ informacijÄ apie nepilnametį vaikÄ ;pradedant nuo 2018 metų vaiko motina privalo el. paÅ¡tu ar telefonu informuoti vaiko tėvÄ apie jo vaiko sveikatos bÅ«klę: apie vaiko gydymÄ stacionare, apie vaiko patirtas traumas, diagnozuotas lėtines ligas, apie visas medicinos įstaigas, į kurias ji yra kreipusis ar kreipsis dėl vaiko gydymo, jo sveikatos patikrinimo ar kitokių medicininių paslaugų vaikams teikimo.            Pažymėtina, kad pakeitus teismo 2011-09-09 sprendimu nustatytÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkÄ papildomai Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kinama, kad Å¡i nustatoma tvarka gali bÅ«ti pakeista jų sutarimu ar, joms nesutarus, teismo sprendimu, kadangi teismas nustato bendravimo tvarkÄ tokiÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ .

Taigi, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Ä® teismÄ dėl tvarkos pakeitimo turi teisę kreiptis tiek Å¡alys, tiek institucija, atsakinga už vaiko teises, jei atsakovo Å¡eimos stebėjimo metu bus nustatytos aplinkybės, galinčios neigiamai įtakoti Å¡alių vaiko interesus, vaikui bÅ«nant pas atsakovÄ .       Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai nepriteistinos, nes padalinus kiekvienai Å¡aliai sudaro mažiau kaip 3 Eur, iÅ¡ atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieÅ¡kovė buvo atleista ( CPK 88 straipsnis, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Atsakovas pateikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio. Kadangi konkrečios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas yra teismo diskrecijos teisė, tai byloje laikytina, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkintas pilnai, todėl žyminis mokestis atsakovui priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovės. Duomenų apie atsakovo patirtas kitas iÅ¡laidas byloje nėra, todėl jos nepriteistinos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistinos jas sumažinant atsižvelgiant šalių procesinį elgesį ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, o taip pat įvertinus ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ( CPK 93 straipsnio 4 dalis)          Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir LR CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu , teismasn u s p r e n d ž i a :

 IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies .PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti pilnai .                 Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2-6397-837/2011 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktÄ Â pakeičiant nustatytÄ bendravimo tvarkÄ Â ir nustatyti tokiÄ M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) , ir jo nepilnamečio sÅ«naus K. T., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkÄ :pradedant nuo 2018 metų, kas antrus metus vaiko žiemos/Kalėdų atostogų metu Lietuvoje ar už jos ribų, o bÅ«tent nuo atitinkamų metų gruodžio mėn. 24 d. iki atitinkamų mokslo metų žiemos/ Kalėdų atostogų pabaigos prieÅ¡paskutinės dienos, vaiko tėvu M.

T. paimant vaikÄ iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir jį grÄ Å¾inant į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos dienos paros laiku, kurį vaiko tėvas privalo praneÅ¡ti vaiko motinai ne mažiau kaip prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų iki atitinkamo pasiėmimo ar grÄ Å¾inimo dienos; apie bendravimo ir vaiko buvimo vietÄ ( kur iÅ¡vykstama) M. T. informuojant vaiko motinÄ Â ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki bÅ«simo vaiko paėmimopradedant nuo 2018 metų, ne mažiau kaip prie 30 kalendorinių dienų iÅ¡ anksto praneÅ¡us apie tai el. paÅ¡tu vaiko motinai ( nurodant pasiėmimo trukmę ir kur vykstama su vaiku) , turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku vasaros atostogų metu ne daugiau kaip 14 dienų iÅ¡ eilės tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, pasiimant nepilnametį vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos prasidedant nustatytam laikui ir pristatant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , paliekant teisę vaiko motinai bendrauti su vaiko jo buvimo vietoje telefonu ar kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis;pradedant nuo 2018 metų, ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iÅ¡ anksto praneÅ¡us apie tai el. paÅ¡tu vaiko motinai turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieno vaiko tėvo atvykimo į LietuvÄ metu ne daugiau nei 7 dienų iÅ¡ eilės laikotarpį, pasiimant nepilnametį vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos prasidedant nustatytam laikui ir pristatant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , paliekant vaiko motinai teisę bendrauti su vaiku jo buvimo vietoje telefonu ar kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis;pradedant nuo 2018 metų nekliudomai lankytis vaiko mokyklinio bei kitokio ugdymo įstaigoje, įskaitant visas neformalaus bei formalaus ugdymo įstaigas, vaikui bet kokias medicinos paslaugas teikiančiose įstaigose, įskaitant Å¡eimos gydytojus ir bet kokius kitus medicinos srities specialistus, ir gauti iÅ¡ Å¡ių įstaigų jose bei teisės aktų nustatyta tvarka visÄ reikalingÄ informacijÄ apie nepilnametį vaikÄ ;pradedant nuo 2018 metų vaiko motina privalo el. paÅ¡tu ar telefonu informuoti vaiko tėvÄ apie jo vaiko sveikatos bÅ«klę: apie vaiko gydymÄ stacionare, apie vaiko patirtas traumas, diagnozuotas lėtines ligas, apie visas medicinos įstaigas, į kurias ji yra kreipusis ar kreipsis dėl vaiko gydymo, jo sveikatos patikrinimo ar kitokių medicininių paslaugų vaikams teikimo.                 Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2-6397-837/2011 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktu nustatytÄ Â Â priteisto vaiko iÅ¡laikymo dydį ir priteisti iÅ¡ M.

T., a.k. (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečio sÅ«naus K. T., a.k. (duomenys neskelbtini) , iÅ¡laikymui po 190 EUR ( vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt eurų ) periodinių iÅ¡mokų kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos ( 2017-03-02) iki vaiko pilnametystės iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise pavedant tvarkyti L. J., a.k. (duomenys neskelbtini)               Priteisti iÅ¡ M. T., a.k. a.k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės L.

J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.              Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 31 Eur (trisdeÅ¡im vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimÄ atsakovo M. T., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.           Priteisti iÅ¡ M. T., a.k. (duomenys neskelbtini), 31,50 EUR žyminio mokesčio valstybei , pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.             Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                       Birutė Mėlinauskienė