8e6e1b8d-0306-45dc-b3b1-e97d661817e0 · Å iaulių apygardos teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-119-167/2016Teisminio proceso Nr. 1-73-2-00022-2012-21.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.1.7.4.; 2.1.15.3.3.1.; 2.4.6.4.1. (S)   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 27 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alfredo Vilbiko,  teisėjų Vidmanto Mylės, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, Audronei Peleckienei, Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,nuteistajam T.

Å ., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. Å . apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2010 m. spalio 9 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (2010 m. spalio 9 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2012 m. sausio 27 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (2012 m. sausio 27 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (2010 m. spalio 9 d. nusikalstamos veikos) ir bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (2012 m. sausio 27 d. nusikalstamos veikos) subendrintos apėmimo bÅ«du. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Å¡ios bausmės subendrintos jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė subendrinta iÅ¡ dalies sudedant su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų areÅ¡to bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams 17 (septyniolikai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2010 m. spalio 9 d. 21.30 val. iki 2010 m. spalio 11 d. 13.00 val., t. y. dvi paros.

Taip pat įskaitytas laikas nuo 2015 m. balandžio 1 d. išbūtas sulaikytam ir suimtam Europos arešto orderio pagrindu Jungtinėje Karalystėje iki T. Š. perdavimo Lietuvos Respublikai 2015 m. liepos 17 d., bei laikas, išbūtas suėmime nuo 2015 m. liepos 18 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos.Byla dalyje dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikšto 1 189,83 Eur (4 108,26 Lt) civilinio ieškinio nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Nukentėjusiojo V. J. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista jam iš T.

Š. 2 000,00 Eur (du tūkstančiai eurų 00 ct) neturtinės žalos.Priteista iš T. Š. 138,03 Eur (vienas šimtas trisdešimt aštuoni eurai 3 centai) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, proceso išlaidomis pripažintos T. Š. ekstradicijos išlaidos iš (duomenys neskelbtini), kurias sudaro 2 228,74 Eur, ir, vadovaujantis BPK 105 straipsniu, nuspręsta išieškoti iš T. Š. 2 228,74 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 74 centus) Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: T. Å . nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 9 d., apie 18.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su M. K. ir T. S., kurie 2012 m. rugpjūčio 10 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), įsiveržė į G.

J. sodybÄ , kur kieme, be jokios priežasties, sudavė smÅ«gius lazdomis pas G. J. susirinkusiems svečiams: V. B., E. S., E. A. ir sodybos Å¡eimininkui G. J., o Å«kiniame pastate esančios pirties priepirtyje fotelyje sėdėjusiam V. J. medinėmis lazdomis sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius į veidÄ , abi rankas, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam padarė veido sumuÅ¡imÄ , abiejų alkÅ«nkaulių lūžius, kairio spindulinio kaulo lūžį, deÅ¡inio skruostikaulio lūžį, taip dėl galÅ«nių kaulų lūžių nukentėjusiajam V.

J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiu savo įžūliu elgesiu, kuris pasireiÅ¡kė fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ nukentėjusiuosius V. B., E. S., E. A., G. J. ir V. J., demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.Be to, T. Å . nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 27 d., apie 23.50 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), matant aplinkiniams, veikdamas kartu su A. S., kurio atžvilgiu 2013 m. sausio 22 d. Mažeikių rajono apylinkės teisme priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl menkavertės priežasties puolė muÅ¡ti T.

B. kumščiais į veidÄ , spyrė į galvÄ , spardė nukritusį ant žemės, taip bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius nukentėjusiajam T. B. į veidÄ , dėl to T. B. buvo padaryti veido odos nubrozdinimai ir kraujosruvos, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kumščiu smÅ«giavo nukentėjusiajam G. Ž. į nosį ir dėl to nukentėjusysis nukrito ant Å¡aligatvio, taip bendrais veiksmais jam padarė nosies kaulų lūžį, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.Apeliaciniu skundu nuteistasis T.

Å . praÅ¡o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendį panaikinti kaip neteisėtÄ bei nepagrįstÄ ir priimti jam naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o jam pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius atmesti. Skunde nurodoma, kad tik neabejotinai pagrindžiantys konkrečios bylos faktines aplinkybes įrodymai gali bÅ«ti pagrindas iÅ¡vadai, jog tam tikra nusikalstama veika tikrai buvo padaryta ir kad jÄ tikrai padarė konkretus asmuo ar as­menys; ir prieÅ¡ingai – neabejotinai kaltę pagrindžiančių įrodymų nebuvimas turėtų bÅ«ti pagrindu teismui konstatuoti, kad nusikalstama veika, dėl kurios galimo padarymo buvo pradėtas bau­džiamasis procesas, apskritai nebuvo padaryta arba, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo negali bÅ«ti pripažintas kaltu.

Taip pat pažymima, kad tik įstatymų nustatyta tvarka proceso metu gauta informacija gali bÅ«ti laikoma patikimais įrodymais, galinčiais padėti atkurti praeities įvy­kius teisine prasme ir lemti byloje priimtÄ sprendimÄ , bÅ«tent tokiais įrodymais teismas turi pri­pažinti tik leistinus ir susijusius su sprendžiama byla įrodymus (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Taigi, leistinumas ir sÄ sajumas Å¡iuo atveju yra bÅ«tinos (privalomos) duomenų savybės, kad juos bÅ«tų galima pripažinti įrodymais.

Be to, baudžiamasis procesas negali vykti pažeidžiant ne­kaltumo prezumpcijÄ ir žmogaus teises (Konstitucijos 20 ir 31 straipsniai, BPK 1 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 6 dalis ir kt.), nusikalstamos veikos padarymu įtariamam ar kaltinamam asmeniui procese turi bÅ«ti užtikrinta gynybos teisė (Konstitucijos 31 straipsnis, BPK 10 straipsnis, 44 straipsnio 8 dalis ir kt.), visame įrodinėjimo procese tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, tiek teismas privalo siekti, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos visos, t. y. tiek patrauktÄ baudžiamojon atsakomybėn asmenį kaltinančios, tiek jį teisinančios aplinkybės. Kartu skunde pažymima ir tai, kad visos abejonės turi bÅ«ti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).Pasak apelianto, nuosprendis Å¡ioje byloje jo atžvilgiu priimtas remiantis vien tik prielaidomis ar įrodymais, kurie jo kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas neįrodo.

Nuteistojo manymu, teismas be pagrindo jo kaltę dėl nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2010 m. spalio 9 d. epizodas G. J. sodyboje), grindė nukentėjusiųjų V. B., E. S., G. B., V. J., E. A., G. J. bei liudytojų D. J., R. M., I. S., V. S., E. U., D. V. parodymais, visiÅ¡kai atmesdamas tiek jo (T. Å .) aiÅ¡kinimÄ , tiek teismo posėdyje liudijusių A. S. ir T. S. duo­tus parodymus, kad nukentėjusiojo G. J. sodyboje jis (T. Å .) tuomet nebuvo. Pažymi, kad nei minėti nukentėjusieji, nei liudytojai nepatvirtino, jog jis (T.

Å .) kartu su kitais asmenimis tikrai dalyvavo Å¡iuose nusikaltimuose, be to, jie visi įvykio metu buvo neblaivÅ«s. Teigia, kad teismas iÅ¡vadÄ dėl jo dalyvavimo nusikaltimuose padarė vien iÅ¡ to, kad jis kartu su Å¡iuos nusikaltimus įvykdžiusiais asmenimis buvo atvykęs prie minėtos sodybos ir po to kartu su ta pačia kompanija buvo sulaikytas policijos pa­reigÅ«nų.Be to, T. Å . nurodo nesuvokiantis, kaip teismas galėjo konstatuoti, kad jis naudojo nukentėjusiųjų atžvilgiu smurtÄ , įskaitant ir medinę lazdÄ , ne iÅ¡ kokių nors by­loje esančių įrodymų, o iÅ¡ jį esÄ charakterizuojančių duomenų.Apelianto įsitikinimu, teismas, spręsdamas jo kaltės klausimÄ dėl kitų nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2012 m. sausio 27 d. epizodas (duomenys neskelbtini)), nepagrįstai atmetė jo paaiÅ¡kinimus, taip pat teismo posėdyje jo naudai liudijusio A.

S. parodymus. Teigia, kad Å¡iuo atveju taip pat akivaizdu, kad nei nukentėjusieji G. Ž. ir T. B., nei liudytojai A. V., A. P. ir A. D. tiesio­giai nepatvirtino, kad jis, t. y. T. Å ., tikrai sudavė kuriam nors iÅ¡ nukentėjusių­jų. Teismas iÅ¡vadÄ dėl jo dalyvavimo nusikalstamose veikose vėlgi darė vien iÅ¡ to, kad jis esÄ buvo kartu su Å¡iuos nusikaltimus įvykdžiusiu A. S. (jo atžvilgiu ap­kaltinamasis nuosprendis yra priimtas anksčiau bei yra įsiteisėjęs), taip pat iÅ¡ to, kad nukentėjusieji esÄ buvo užpulti trijų asmenų, t. y. jo, A.

S. ir tyrimo metu nenustatyto as­mens. Atkreipia dėmesį, kad vien tokiais įrodymais nebuvo galima grįsti jo kaltės ir Å¡iame epizode – jokie įrodymai, t. y. nei tiesioginiai, nei ne­tiesioginiai, nepatvirtino, kad ir Å¡iuo atveju jis kokiais nors konkrečiais veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sudavė bent vienÄ smÅ«gį kuriam nors iÅ¡ nukentėjusiųjų.Nuteistojo T. Å . manymu, apkaltinamÄ jį nuosprendį iÅ¡ esmės nulėmė jo asmenybė, tiksliau – neiÅ¡nykęs ankstesnis jo teistumas už sunkaus nusikaltimo padarymÄ , dėl kurio jis net atlikinė­jo realiÄ laisvės atėmimo bausmę, taip pat tai, kad jis bendrauja ir kaltinime nurodytomis dienomis buvo kartu su asmenimis, įvykdžiusiais byloje apraÅ¡ytas nusikalstamas veikas – dėl to teismas ne kartÄ nuosprendyje pasisakė.

Teigia, kad teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, vadovavosi tik prielaidomis ir priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kartu pažymi, kad jokie duomenys negali turėti pirmenybės prieÅ¡ kitus duomenis, taip pat jie negali turėti iÅ¡ anksto nustatytos galios, lemiančios tam tikro sprendimo priėmimÄ . IÅ¡ to turėtų sekti, kad nė viena įrodymų rÅ«Å¡is neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitas, visi įro­dymai turi bÅ«ti vertinami bendra tvarka. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.

Nuteistojo T. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas. Dėl T. Å . pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (2010 m. spalio 9 d. veika) Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ((Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusi 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81-3309) redakcija) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne.

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).

Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje, kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ dalį. Jei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013 ir kt.).

T. Å . nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 9 d., apie 18 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su M. K. ir T. S., kurie 2012 m. rugpjūčio 10 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), įsiveržė į G. J. sodybÄ , kur kieme, be jokios priežasties, sudavė smÅ«gius lazdomis pas G.

J. susirinkusiems svečiams: V. B., E. S., E. A. ir sodybos Å¡eimininkui G. J., o Å«kiniame pastate esančios pirties priepirtyje fotelyje sėdėjusiam V. J. medinėmis lazdomis sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius į veidÄ , abi rankas, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam padarė veido sumuÅ¡imÄ , abiejų alkÅ«nkaulių lūžius, kairio spindulinio kaulo lūžį, deÅ¡inio skruostikaulio lūžį, taip dėl galÅ«nių kaulų lūžių nukentėjusiajam V. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiu savo įžūliu elgesiu, kuris pasireiÅ¡kė fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ nukentėjusiuosius V.

B., E. S., E. A., G. J. ir V. J., demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.Nuteistasis T. Å . nei ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 64–66 b. l., 73–74 b. l.), nei teisminio bylos nagrinėjimo metu (6 t., 23–25 b. l.) kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus nepripažino, teisiamajame posėdyje nurodė, kad nors ir vyko į G. J. sodybÄ , tačiau į jÄ nenuėjo, su A. S. pasilikęs prie automobilio kalbėjo su juos atvežusiu M. (M. V.), po to padėjo A. S. eiti, nes pastarasis buvo sužalotas, kartu su A.

S. nuėjo iki kampo, tačiau kiti vaikinai, kurie buvo nuėję į sodybÄ , t. y. M. K., T. S. ir D. (T.), jau bėgo iÅ¡ sodybos, todėl ir jie su A. S. prisijungė prie pastarųjų ir buvo sulaikyti policijos. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiųjų V. B., E. S., E. A., G. J. ir V. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (parodymai iÅ¡tirti pirmosios instancijos teisme), taip pat ir teisiamajame posėdyje, nė vienas iÅ¡ jų nenurodė, kad padarant minėtas nusikalstamas veikas dalyvavo ir nuteistasis T.

Å .. Nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam 2010 m. spalio 9 d., apie 18 val., bÅ«nant pas G. J. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Å«kinio pastato išėjus į kiemÄ , kažkas jam smogė į galvÄ . Nurodė negalintis pasakyti, kiek paÅ¡alinių asmenų buvo kieme, taip pat nurodė, kad jų neapibÅ«dinti, atpažinti negalėtų (1 t., 77, 78 b. l.). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. B. nurodė, kad jis matė du asmenis su kaukėmis, vienas iÅ¡ jų lazda trenkė jam į galvÄ prie kairės ausies.

Ä® pateiktÄ klausimÄ atsakė, kad jis kaltinamojo nepažįsta, jį mato pirmÄ kartÄ (6 t., 25 b. l.). Nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis, 2010 m. spalio 9 d., apie 18 val., bÅ«damas G. J. sodyboje, pro praviras priepirčio duris pastebėjo į kiemÄ Ä¯bėgant ne mažiau kaip penkių vaikinų grupę, iÅ¡ kurių vienas buvo su kauke ir rankoje turėjo medinę lazdÄ . Nurodė, kad atpažinti Å¡ių vaikinų negalėtų, mano, kad jį galėjo sumuÅ¡ti du ar trys vaikinai (1 t., 89 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. S. nurodė, kad tÄ kart jis matė tris asmenis, jie visi buvo su kaukėmis. Jam smÅ«gius sudavė du asmenys (6 t., 25–26 b. l.).Nukentėjusysis G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. spalio 9 d., apie 18 val., savo namų kieme pastebėjo du vaikinus su kaukėmis, mojuojančius lazdomis. Jis vienam vaikinui įspyrė į nugarÄ ir dėl to pastarasis įgriuvo į priepirtį, o antrasis vaikinas lazda sudavė jam (G. J.) per deÅ¡inį petį.

IÅ¡ viso matė keturis vaikinus, vienÄ iÅ¡ jų – D. – atpažino (1 t., 100, 101 b. l.). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis G. J. nurodė, kad jis matė tris ar keturis asmenis, iÅ¡ jų pažino D., kuris vienintelis buvo be kaukės. Du vaikinai buvo įbėgę į vidų, o vienas, stovėjęs priepirčio tarpduryje, jam (G. J.) sudavė smÅ«gius (6 t., 26–27 b. l.). Nukentėjusysis E. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2010 m. spalio 9 d., apie 18 val., bÅ«damas G.

J. sodybos kieme, pastebėjo pro vartus įeinančius tris vaikinus, iÅ¡ jų du turėjo lazdas. Vienas iÅ¡ vaikinų sudavė jam per virÅ¡ugalvį, kitas vaikinas lazda sudavė smÅ«gius V. J.. Sodybos kieme jis matė ir D. T., kuris tik stovėjo, nieko nemušė. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. A. nurodė, kad su kaukėmis ir lazdomis buvo trys asmenys ir jie visi naudojo fizinį smurtÄ , po įvykio kieme matė D. T., pastarasis į kiemÄ atėjo po įvykio (6 t., 30–31 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V.

J. parodė, kad 2010 m. spalio 9 d., apie 18 val., sėdėdamas G. J. sodybos priepirtyje, pamatė į vidų įbėgančius ne mažiau kaip du vaikinus su kaukėmis ant galvų, kurie visus priepirtyje buvusius asmenis ėmė muÅ¡ti lazdomis. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušė du asmenys, jie abu buvo su kaukėmis ir lazdomis. Nors liudytojas M. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis T. Å . praÅ¡ymu pastarÄ jį ir dar keturis asmenis, tarp kurių buvo M.

K. bei A., nuvežė į (duomenys neskelbtini) miestelį (1 t., 171 b. l.; 6 t., 33–34 b. l.), o, liudytojas V. S. nurodė matęs, kaip iÅ¡ nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiavusio automobilio iÅ¡lipo penki vaikinai ir greitai nuėjo link G. J. sodybos, tai, kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad T. Å . kartu su kitais asmenimis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius V. B., E. S., E. A., G. J. bei V. J., ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

IÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad pastarieji juos sumuÅ¡usių asmenų neįsidėmėjo, nė vienas iÅ¡ jų nenurodė, kad tarp nusikalstamus veiksmus atlikusių asmenų buvo ir T. Å ., be to, skirtingai nurodė į sodybÄ atėjusių vaikinų skaičių: E. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė pastebėjęs į kiemÄ Ä¯bėgant ne mažiau kaip penkis vaikinus, iÅ¡ kurių du ar trys jį mušė, o teisiamajame posėdyje nurodė matęs tris asmenis, iÅ¡ kurių du sudavė jam smÅ«gius;

V. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino negalintis pasakyti, kiek asmenų buvo kieme, o teisme nurodė matęs du asmenis, iÅ¡ kurių vienas jam sudavė smÅ«gį į galvÄ ; G. J. nurodė matęs tris ar keturis asmenis, iÅ¡ kurių pažino D., taip pat nurodė, kad jam sudavė vienas asmuo; E. A. nurodė, kad į kiemÄ su kaukėmis ir lazdomis atėjo trys asmenys ir jie visi naudojo fizinį smurtÄ , o D. T. į kiemÄ atėjo po įvykio; V. J. nurodė, kad vaikinų buvo ne mažiau kaip du, jam smÅ«gius sudavė du asmenys.

Taigi iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų negalima daryti neginčijamos iÅ¡vados, kad į G. J. sodybÄ atėjo visi penki M. V. atvežti asmenys ir bÅ«tent trys iÅ¡ jų, tarp kurių buvo ir T. Å ., panaudojo prieÅ¡ nukentėjusiuosius fizinį smurtÄ , padarė V. J. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Pastebėtina, kad ir įvykio vietoje buvusios liudytojos I. S. bei D. J. negalėjo tiksliai nurodyti, kiek asmenų tÄ kart atliko nusikalstamus veiksmus.

Liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė sėdėdama priepirtyje mačiusi pro praviras duris įbėgančius du vyriÅ¡kius su kaukėmis ir lazdomis, kurie pradėjo muÅ¡ti priepirtyje buvusius vyrus, o po to matė, kaip iÅ¡ kiemo iÅ¡bėga ne mažiau kaip keturi vyriÅ¡kiai (1 t., 160 b. l., Å¡iuos parodymus I. S. patvirtino teisiamajame posėdyje). Liudytoja D. J. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė mačiusi, kaip į priepirtį įsiveržė du vyriÅ¡kiai, ir ėmė muÅ¡ti lazdomis priepirtyje buvusius vyrus (1 t., 161, 162 b. l.), teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad vaikinų buvo penki ar keturi, „turbÅ«t visi turėjo lazdas“, jos vyrÄ mušė prie Å¡ulinio, kitÄ vyrÄ â€“ prie pirtelės, o perskaičius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad jie teisingi – „kaip paraÅ¡yta, taip ir buvo“ (6 t., 33 b. l.).

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas M. V. teisiamajame posėdyje nurodė, jog jam atvežus vaikinus į (duomenys neskelbtini) miestelį, trys vaikinai iÅ¡ karto nuėjo, o jie su A. (A. S.) ir T. (T. Å .) prie automobilio dar pasikalbėjo ir tik po to T. su A. „išėjo į sodybÄ â€œ, o liudytojas V. S. teisiamajame posėdyje nurodė matęs tik tai, kad kieme prasidėjo muÅ¡tynės, buvo mosikuojama lazdomis, tačiau jis nematė, kas kÄ mušė. Be to, kaip minėta, liudytojas M. V. nurodė, kad tarp jo atvežtų asmenų buvo ir A. (A.

S.), kuris kartu su T. Å . ėjo į sodybÄ , o nukentėjusieji G. J. ir E. A. nurodė, kad sodyboje taip pat matė D. T., tačiau Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2012 m. balandžio 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pastarųjų atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2 t., 180–182 b. l.). Pastebėtina, kad minėtame nutarime be kita ko pažymėta, jog nukentėjusieji ir įvykį matę liudytojai nenurodė, kad įvykio vietoje buvę D.

T. ir A. S. mušė nukentėjusiuosius (atkreiptinas dėmesys, kad nei vienas nukentėjusysis ir liudytojas nenurodė, kad įvykio vietoje buvo ir A. S., kaip ir nenurodė, kad buvo T. Å .), be to, minėtame nutarime buvo atsižvelgta į A. S. parodymus, kad jis jokioje sodyboje nebuvo, ėjo (duomenys neskelbtini) kryptimi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo, laukdamas draugo, kuris pažadėjo jį parvežti į (duomenys neskelbtini) ir pakelėje pamatė sėdinčius M. K., T. S. ir dar keletÄ iÅ¡ matymo pažįstamų vyriÅ¡kių.

Å iame kontekste atkreipiamas dėmesys į teisiamajame posėdyje A. S. duotus parodymus – pastarasis nurodė, kad, nors buvo sužalotas, 2010 m. spalio 9 d. jis kartu su draugais T. S., M. K., T. Å . ir dar vienu asmeniu važiavo į sodybÄ , T. (T. Å .) jam padėjo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, jį vedė į sodybÄ , nes jie norėjo pasikalbėti, jis (A. S.) žinojo, kad jo sumuÅ¡ime dalyvavo ir I. J., tačiau jie į sodybÄ nueiti nespėjo, kitus vaikinus sutiko prie namo kampo, jau grįžtančius.

Draugai jam sakė, kad kieme įvyko konfliktas (6 t., 50–51 b. l.). Taip pat pastebėtina ir tai, kad, nors nukentėjusieji G. J. ir E. A. nurodė G. J. sodyboje matę bÅ«tent D. T., kuris, jų teigimu, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklausiamas D. T. nurodė, kad jis G. J. sodyboje įvykio dienÄ apskritai nebuvo, tos dienos ryte savo namuose girtavo su T. S. ir M. K., po to iÅ¡vyko pas žmonÄ Ä¯ kaimÄ , o eidamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini), sutiko A. S., Å .

Å ., M. K. bei T. S. ir kartu su jais buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų (6 t., 51–52 b. l.). Liudytojas T. S. teisiamajame posėdyje nurodė prisimenantis, kad į G. J. sodybÄ nuėjo su draugu M. K. ir ten įvyko konfliktas, taip pat nurodė įvykio metu sodybos kieme T. Å . ir A. S. nematęs (6 t., 52–53 b. l.). Kolegijos vertinimu, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo E. A. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad fizinį smurtÄ sodyboje naudojo trys į sodybÄ atėję asmenys, taip pat liudytojų, policijos pareigÅ«nų E. U. ir D.

V. parodymai, kad jie 2010 m. spalio 9 d. ties Mažeikių aplinkkeliu pastebėjo pakelėje sėdinčius penkis V. S. apibÅ«dintus vaikinus, iÅ¡ kurių vienas turėjo beisbolo lazdÄ ir buvo su į margaspalvę kepurę panaÅ¡ia kauke (lazda ir kepurė paimti iÅ¡ M. K. (1 t., 192, 196–198 b. l.), T. Å . kaltės 2010 m. spalio 9 d. padarius jam inkriminuotus nusikaltimus taip pat nepatvirtina.Å iame bylos kontekste pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v.

Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013). Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina vadovautis ir in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai) principu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2013).Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, prieÅ¡ingai nei apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog T.

Å . 2010 m. spalio 9 d. buvo G. J. sodyboje ir kartu su kitais asmenimis lazdomis sumušė nukentėjusiuosius. Kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , jog „smurtÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu, tame tarpe ir medinę lazdÄ naudojo ir kaltinamasis T. Å .“ nepagrįstai padarė remdamasis ir kaltinamÄ jį charakterizuojančiais duomenimis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, o kaltininkÄ charakterizuojantys duomenys vertinami skiriant jam bausmę.

Dėl to skundžiama apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl T. Š. pripažinimo kaltu 2010 m. spalio 9 d. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, naikinama ir T. Š. dėl minėtų nusikalstamų veikų išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl šių priežasčių nukentėjusiojo V. J. pareikštas civilinis ieškinys atmetamas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Dėl T. Å . pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ už nusikalstamas veikas, padarytas 2012 m. sausio 27 d. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. Å . nurodė, kad jis nusikalstamų veikų 2012 m. sausio 27 d. nepadarė, jokie įrodymai nepatvirtina, kad jis kokiais nors konkrečiais veiksmais bÅ«tų pažeidęs vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sudavęs bent vienÄ smÅ«gį kuriam nors iÅ¡ nukentėjusiųjų. Teigia, kad teismas pripažino jį kaltu vadovaudamasis prielaidomis, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kita sÄ lyga įrodymams vertinti – įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Taigi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Å iuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius T. Š. kaltę 2012 m. sausio 27 d. padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, priešingai, nei teigiama jo apeliaciniame skunde, išanalizavo ir įvertino laikydamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo reikalavimų. Kaip matyti iš nukentėjusiojo T.

B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 37–38, 39–41 b. l.), jis nurodė, kad 2012 m. sausio 27 d., apie 23.35 val., jam pažįstama A. V. į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ parašė žinutę, kad jis paskambintų, o kai jis paskambino, paprašė, kad jis su ja kalbėtų, nes prieÅ¡ais ateina bÅ«rys vaikinų, ir, jei kas nutiktų, jis tai girdėtų. Po to jis telefone iÅ¡girdo vyrų balsus, jie garsiai Å¡aukė, A. V. taip pat Å¡aukė, kad nuo jos atstotų, ji telefonu nebekalbėjo.

Tuo metu jis buvo su savo draugais G. Ž. ir A. (A. D.). Jie visi taksi automobiliu nuvažiavo prie senamiestyje esančio prekybos centro „Maxima“, (duomenys neskelbtini). Ten stovėjusi A. V. jiems pasakė, kad jai buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ , dingo jos telefonas. Jie, supratę, kad telefonas iÅ¡ A. V. pavogtas, pastarosios paklausė, kur vaikinai nuėjo. Taksi vairuotojas juos pavežė A. V. nurodyta kryptimi ir jie prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė einančius tris vaikinus. A. V. pasakius, kad tai tie patys vaikinai, jie, t. y. jis, G.

Ž. ir A., norėdami su pastaraisiais pasikalbėti, iÅ¡lipo iÅ¡ taksi automobilio. Jie vaikinams nieko pasakyti nespėjo, nes vaikinai buvo labai agresyvÅ«s ir juos užpuolė. Jam vienas iÅ¡ vaikinų sudavė du smÅ«gius kumščiu į veidÄ , po to koja du kartus spyrė į galvÄ ir jis nugriuvo. Kadangi neteko sÄ monės, nežino, ar dar buvo muÅ¡amas. Kiek pamena, smÅ«gius jam sudavė ir antras vaikinas, tačiau kiek smÅ«gių ir į kurias kÅ«no vietas, jis negali pasakyti. IÅ¡ viso buvo trys vaikinai, iÅ¡ kurių du mušė jį (T.

B.), o, kaip vėliau sužinojo, vienas mušė G. (G. Ž.). Visa tai matė A. V., A. ir taksi vairuotojas. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis T. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., 29 b. l.). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir nukentėjusysis G. Ž. (2 t., 44–46 b. l.). Jis taip pat nurodė, kad jam, T. B. ir A. išlipus iš taksi automobilio vaikinų, kuriuos jiems buvo nurodžiusi A. V., paklausti, kur yra pastarosios telefonas, vaikinai juos užpuolė.

Jam (G. Ž.) vienas vaikinas sudavė du smÅ«gius kumščiu į veidÄ . SumuÅ¡tas buvo ir T. B., o A. spėjo įlipti į taksi automobilį, jo vaikinai nesumušė. Vėliau jie nuėjo prie A. V. nurodyto namo ir A. sniege ant Å¡aligatvio rado jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. Ž. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nurodė, kad kaltinamasis jam smÅ«gių nesudavė (6 t., 28–29 b. l.). Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti Å¡ių parodymų teisingumu kolegija neturi pagrindo.

Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 30–31 b. l.), nurodė, kad 2012 m. sausio 27 d., apie 23.35 val., ji, eidama gatve ir mobiliojo ryšio telefonu kalbėdama su T. B., prie (duomenys neskelbtini) namo, pamatė priešais ateinančius nepažįstamus vaikinus, kurių galėjo būti penki ar septyni, vienas iš šių vaikinų sudavė jai smūgį į veido sritį, po šio smūgio jai iš rankos iškrito mobiliojo ryšio telefonas ir ji ėmė telefono ieškoti. Ieškoti telefono jai padėjo ir vienas iš vaikinų, kaip sužinojo vėliau, A.

S., tačiau prie pastarojo priėjęs vaikinas, sudavęs jai smÅ«gį, paklausė A. (A. S.) kÄ jis daro, abu vaikinai susimušė, kaip ji suprato dėl to, kad jai sudavęs vaikinas supyko ant A. S., jog pastarasis padėjo ieÅ¡koti telefono. Tarp vaikinų buvo ir jos pažįstamas V., kuris jokių veiksmų neatliko, pamatęs, kad vaikinai tarpusavyje muÅ¡asi, nuėjo tolyn, o vėliau jos atsiprašė, sakydamas, kad jai padėti negalėjo, nes bijojo, kad jo paties nesumuÅ¡tų. Vaikinams nuėjus ir jai vėl ieÅ¡kant telefono, prie jos sustojo taksi automobilis, kuriuo atvažiavo T.

B., G. Ž. ir A. (A. D.). Ji įsėdo į taksi automobilį ir važiuojant prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė vaikinus, kurių tuo metu jau buvo trys, t. y. jai telefono padėjęs ieÅ¡koti vaikinas – A. S., jai smÅ«gį sudavęs vaikinas ir dar vienas vaikinas, kurio ji nepažino. Sėdėdama automobilyje, ji parodė į vaikinÄ , sudavusį jai smÅ«gį, ir A. (A. D.) pasakė, kad smÅ«gį jai sudavė T. Å .. Jos draugams iÅ¡lipus iÅ¡ taksi automobilio, ji liko jame sėdėti ir pamatė, kaip visi trys vaikinai puolė jos draugus.

SumuÅ¡ti buvo T. B. ir G. Ž., o A. spėjo įlipti į taksi automobilį. G. Ž. mušė vienas vaikinas, kurio ji nežino, t. y. ne A. S. ir ne T. Å ., o T. B. mušė du vaikinai – A. S. ir, atrodo, T. Å .. T. B. ir G. Ž. buvo muÅ¡ami vienu metu. G. Ž. buvo suduotas smÅ«gis į nosį, T. B. buvo sutinusi galva, jis dar buvo spardomas gulintis ant žemės. Taksi vairuotojui iÅ¡kvietus policijÄ ir medikus, jie visi greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežti į priėmimo skyrių. Teisiamajame posėdyje liudytoja A.

V. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (6 t., 34–35 b. l.). Liudytojas A. D., ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad A. V. parodžius vienÄ vaikinÄ , kuris, jos teigimu, sudavė jai smÅ«gį, jam Å¡is vaikinas pasirodė panaÅ¡us į Å . Å .. Taip pat analogiÅ¡kai nurodė, kad T. B. ir G. Ž. mušė trys vaikinai, o jis (A. D.) nenukentėjo (2 t., 49–51 b. l.). Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jam 2012 m. sausio 27 d., apie 24 val., einant kartu su A. S., T. (T.

Å .) ir vaikinu, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, T. pro Å¡alį einančiai ir mobiliojo ryÅ¡io telefonu kalbančiai jo (V. S.) pažįstamai A. (A. V.) be jokios priežasties smogė į veidÄ . Po smÅ«gio A. V. iÅ¡ rankų iÅ¡krito telefonas. IeÅ¡koti telefono padėjo A. S., po to A. S. ir T. dėl jam (V. S.) nežinomų priežasčių susimušė. Jis (V. S.) nuėjo pas draugÄ , o A. (A. S.), T. (T. Å .) ir jam nepažįstamas vaikinas nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Nurodė, kad T. pažįsta iÅ¡ matymo, jį apibÅ«dino ir pasakė, kad pastarÄ jį atpažintų (2 t., 52–53 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu V. S. iÅ¡ veido bruožų atpažino vaikinÄ vardu T. (T. Å .), kuris sudavė smÅ«gį merginai (2 t., 101–103 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme perskaičius liudytojo V. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 52–53 b. l.), pastarasis Å¡iuos parodymus patvirtino, nurodė, kad T. Å . yra buvęs kaimynas ir draugas, taip pat patvirtino, kad 2012 m. sausio 27 d. T. Å . „užtrenkė vienai panelei“. Liudytojas, taksi automobilio vairuotojas A.

P. taip pat patvirtino, kad prie trijų vaikinų, iÅ¡lipusių iÅ¡ jo automobilio, pripuolė (duomenys neskelbtini) gatve ėję vaikinai, kuriuos jo vežama mergina buvo nurodžiusi, kaip jÄ sumuÅ¡usius vaikinus, ir pradėjo juos muÅ¡ti. Vienas vaikinas parbėgo į jo automobilį, o kiti du jo atvežti vaikinai buvo sumuÅ¡ti. Taip pat nurodė, kad mergina jo automobilyje cypė, jis buvo pasibaisėjęs tokiu vaikinų agresyvumu ir elgesiu, per racijÄ taksi firmos paprašė į įvykio vietÄ iÅ¡kviesti policijÄ ir medikus (2 t., 54–55 b. l.; 6 t., 50 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad T. B. padaryti veido nubrozdinimai ir kraujosruvos, sužalojimai atitinka užduotyje nurodytÄ laikÄ ir aplinkybes, jie padaryti keliais smÅ«giais bukais daiktais sumuÅ¡us veidÄ . T. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., 111–113 b. l.). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad G. Ž. padarytas nosies kaulų lūžis, nosies kaulai lūžo nuo vieno smÅ«gio, sužalojimas atitinka užduotyje nurodytÄ laikÄ ir aplinkybes.

G. Ž. padarytas nosies kaulų lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (2 t., 128–129 b. l.). Taip pat pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendžiu A. S. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ nuteistas už tai, kad „2012 m. sausio 27 d., apie 23.50 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), kartu su T. Å ., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, be jokios priežasties bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius T.

B. į veidÄ , dėl ko T. B. buvo padaryti veido odos nubrozdinimai ir kraujosruvos, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei sudavė vienÄ smÅ«gį G. Ž. į nosį, dėl ko G. Ž. buvo padarytas nosies kaulų lūžis, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ â€œ (3 t., 31–39 b. l.). Taigi sujungus byloje surinktus įrodymus į nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ grandinę nekyla abejonių dėl nuteistojo T. Å . kaltės 2012 m. sausio 27 d. padarius jam inkriminuotus nusikaltimus: liudytojas V.

S. patvirtino, kad jam einant kartu su dar trimis vaikinais, t. y. su A. S., T. Å . ir dar vienu vaikinu, bÅ«tent T. Å . sudavė smÅ«gį A. V., o A. V. nurodė, kad tas vaikinas, kuris jai sudavė smÅ«gį į veidÄ , kartu su A. S. ir jai nepažįstamu vaikinu sumušė T. B. bei G. Ž.. Atkreipiamas dėmesys, kad pats T. Å . teisiamajame posėdyje nurodė pripažįstantis, jog pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , prisimenantis, kad vyko muÅ¡tynės su dviem vaikinais, tačiau neatsimenantis, ar jis kontaktavo su kuo nors (6 t., 28 b. l.).

Dėl to, kas paminėta, tenkinti nuteistojo T. Å . praÅ¡ymÄ ir jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ dėl veikų, padarytų 2012 m. sausio 27 d., iÅ¡teisinti, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,              n u s p r e n d ž i a:              Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (2010 m. spalio 9 d. veikos) ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:T.

Å . pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2010 m. spalio 9 d. veika) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (2010 m. spalio 9 d. veika) iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, T. Å . pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (2012 m. sausio 27 d. nusikalstamos veikos) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 2 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Å¡iÄ bausmę iÅ¡ dalies sudedant subendrinti su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžiu T. Å . pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta 30 parų areÅ¡to bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę T. Å . paskirti laisvės atėmimÄ 2 metams 8 mėnesiams 15 dienų. Nukentėjusiojo V. J. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį atmesti.              KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                     Alfredas Vilbikas Teisėjai                                                                  Vidmantas Mylė                                                                  Bronius Zalaga