A-261-2252-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A261-2252/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00253-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), ir A. S.,

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Remigijui Senkui,

trečiojo suinteresuoto asmens A. K. atstovams A. K. ir A. K., jų atstovui advokatui Arvydui Peneliui,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Linai Mikuckienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. K. atstovės A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir A. K. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą (b. l. 2-6), prašydamas panaikinti 2007 m. gruodžio 29 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymą Nr. Ž-5407 „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo Panevėžio rajone patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas paaiškino, kad Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 21-87322-23520 V. V. buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,85 ha miško sklypą, esantį Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Nausodės k. Šį sklypą ji 2004 m. vasario 25 d. pardavė A. K., o pastaroji sklypą 2005 m. kovo 22 d. padovanojo A. K. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) duomenimis, šiame sklype yra įregistruotas 0,82 ha miško plotas. Lietuvos Respublikos valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Miškų tarnyba) duomenimis, jame įsiterpusių ne miško žemės naudmenų nėra.

Kadastrinių matavimų metu 2004 m. balandžio 27 d. nustačius minėto žemės sklypo kadastro duomenis, jame nustatytas 0,8346 ha miško žemės plotas, žemės ūkio naudmenų nebuvo užfiksuota. 2007 metais buvo dar kartą atlikti minėto žemės sklypo kadastriniai matavimai ir 2007 m. spalio 28 d. nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys, pagal kuriuos bendras žemės sklypo plotas nepasikeitė, tačiau miško plotas sumažėjo iki 0,6635 ha ir nustatytas 0,1773 ha žemės ūkio naudmenų (pievų) plotas. Panevėžio apskrities viršininkas Įsakymu patvirtino 0,8900 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Molainių k. v., Nausodės k., iš jų 0,1773 ha – žemės ūkio naudmenų (pievų), 0,6635 ha – miškų, 0,0410 ha – vandenų, 0,0082 ha – kitos žemės (nenaudojamos).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-4 sudaryta komisija, pakartotinai patikrinusi vietoje minėto žemės sklypo naudmenas, nustatė, kad miško žemėje įsiterpusios aikštelės, apaugusios daugiametėmis pievų žolėmis, neatitinka požymių, pagal kuriuos nustatoma žemės naudmena – pieva, šios aikštelės turi būti priskiriamos miško žemei, todėl 2010 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 1169 informavo A. K., kad reikia tikslinti jai priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis.

A. K. nesutiko administracine tvarka tikslinti žemės sklypo kadastro duomenų. Dalyje šio miškų ūkio žemės sklypo, iškirtus mišką ir sunaikinus miško paklotę, atlikus papildomus kadastrinius matavimus, skundžiamu įsakymu miško žemė neteisėtai buvo paversta kitomis naudmenomis. Miško žemė kitomis naudmenomis gali būti paverčiama tik Miškų įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai tai yra suplanuota parengtuose detaliuosiuose arba specialiuosiuose planuose. Tuo tarpu duomenų, jog šiuo atveju buvo atlikta norminiais aktais reglamentuota miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūra, patikrinimo metu gauta nebuvo, todėl Įsakymas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.

Administraciniai aktai ar jų dalys, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidžia viešąjį interesą, o miškų išsaugojimas bei teisingas teisės aktų taikymas viešojo administravimo srityje yra valstybės ir visuomenės reikalas, t. y. viešasis interesas, todėl Panevėžio apygardos prokuratūra, vadovaudamasi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą, 2011 m. lapkričio 24 d. gavusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareiškimą „Dėl miško ūkio žemės sklypo žemės naudmenų nustatymo teisingumo“, surinkusi visą reikalingą medžiagą bei tyrimo metu nustačiusi, kad miško žemė kitomis naudmenomis paversta neatlikus nustatytos procedūros, nepagrįstai atlikus pakartotinius kadastrinius matavimus ir jų pagrindu neteisėtai priėmus Įsakymą, kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sutiko su pareikštu prašymu bei prašė jį patenkinti, atsiliepime (b. l. 67-68) remdamasi iš esmės analogiškais motyvais kaip ir pareiškėjas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija) atsiliepime (b. l. 81-82) prašė patenkinti prokuratūros prašyme nurodytus reikalavimus. Pažymėjo, kad pagal Miškų tarnybos duomenis, Miškų kadastre registruotas Panevėžio miškų urėdijos Naujamiesčio girininkijos 575 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 12, kurio dalis patenka į sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Miškų tarnybos ir Miškų kadastro miškų žemėlapio fragmentas patvirtina, kad į minėtą žemės sklypą patenka 0,82 ha miško plotas, jame įsiterpusių ne miško žemės naudmenų nėra. Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai 2005 m. gruodžio 23 d. ir 2008 m. sausio 10 d., kuriuose skiriasi aukščiau minėto žemės sklypo duomenys (ankstesniame išraše nurodyta, kad 0,89 ha sklype yra 0,8346 ha miško, o vėlesniame nurodyta, kad 0,89 ha sklype yra 0,6635 ha miško žemės plotas). Pagal Miškų įstatymo 11 straipsnį (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu), miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641 (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu), 6.4 punktas nustatė, kad miško žemė kitomis naudmenomis gali būti keičiama tik tada, kai yra patvirtinti šio aprašo 6.1.4 punkte, 6.2 punkte ir 6.3 punkte nurodyti teritorijų planavimo dokumentai ir nustatytąja tvarka parengti ir patvirtinti detalieji planai. Kadangi minėtame sklype miško žemė kitomis naudmenomis paversta neatlikus nustatytų procedūrų, nepagrįstai atlikus pakartotinius kadastrinius matavimus ir jų pagrindu priėmus apskrities viršininko įsakymą bei atsižvelgiant į tai, kad A. K. nesutinka šio įsakymo panaikinti administracine tvarka, skundžiamas Panevėžio apskrities viršininko įsakymas turėtų būti panaikintas.

Trečiojo suinteresuoto asmens A. K. atstovai A. K. ir A. K. teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su pareiškimu, mano, kad jis yra nepagrįstas ir neturėtų būti patenkintas. A. K. papildomai paaiškino, kad jie nuo pat sklypo įsigijimo pageidavo jį sutvarkyti, plėtoti jame rekreacinę veiklą bei pasistatyti tokiai veiklai skirtus statinius. Tuo tikslu 2004 metais iš rajono savivaldybės jie gavo leidimą ir pradėjo rengti detalųjį planą, gavo projektavimo sąlygas, tačiau per sutartyje nustatytą terminą jo neparengė. Vėliau jiems žemėtvarkos skyriuje buvo pasiūlyta atlikti kadastrinius sklypo matavimus ir patikslinti sklypo duomenis. Jie tai padarė, užsakė toponuotrauką, iš kurios matyti, kad ginčo sklype yra ne tik miškas, bet ir aikštelės, kuriose būtų galima vykdyti ne tik miškų ūkio, bet ir žemės ūkio veiklą. 2007 metais priimtas ginčijamas įsakymas tik įtvirtino sklype esančią realią žemės naudmenų padėtį, 2010 metais A. K. atsisakė tikslinti kadastro duomenis, nes patys žemėtvarkos skyriaus darbuotojai patvirtino, jog sklypo dokumentai atitinka realią situaciją. 2011 metais jie gavo leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, sudarė sutartį su tokius darbus atliekančia įmone, rajono savivaldybės architektas ir regiono aplinkos apsaugos departamentas išdavė planavimo sąlygas. Paruošus projektą, žemės sklypas bus pertvarkytas ir kadastro duomenys bus dar kartą įteisinti. Be to, A. K. manymu, yra praleistas kreipimosi į teismą terminas, nes Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas nuo 2007 metų žinojo, kad sklype yra žemės ūkio naudmenos – pieva, tačiau prokuratūrai nepateikė visų reikalingų duomenų. Sklypo savininkei taip pat nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo argumentus ir turimus dokumentus, Įsakymo panaikinimas pažeistų jos nuosavybės teises ir teisėtus lūkesčius.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 7 d. sprendimu Panevėžio apygardos prokuratūros prašymą patenkino ir panaikino Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. Ž-5407 „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo Panevėžio rajone patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas 0,8900 ha miškų ūkio paskirties (naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai) žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Panevėžio rajono savivaldybėje, Naujamiesčio seniūnijoje, Molainių kadastro vietovėje, Nausodės kaime, iš jų 0,1773 ha – žemės ūkio naudmenos (pievos), 0,6635 ha – miškas, 0,0410 ha – vandenys, 0,0082 ha – kita žemė (nenaudojama).

Teismas nustatė, kad Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 21-87322-23520 (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga, b. l.

40) V. V. buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,85 ha miško sklypą, esantį Panevėžio apsk., Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Nausodės k. Šį sklypą V. V. 2004 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. RV-483 pardavė A. K., kuri 2005 m. kovo 22 d. žemės sklypo dovanojimo sutartimi Nr. VJ-1078 (b. l. 31-32) jį padovanojo A. K. 2004 m. balandžio 27 d. buvo atlikti minėto sklypo kadastriniai matavimai bei užfiksuoti žemės sklypo kadastro duomenys, pagal kuriuos jame nustatytas 0,8346 ha miško žemės plotas, šiuose duomenyse žemės ūkio naudmenos neužfiksuotos (b. l. 28-29).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005 m. gruodžio 23 d. išraše (b. l. 12-13) nurodyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Panevėžio r. sav., Nausodės k., yra 0,8900 ha bendro ploto, iš jų 0,8346 ha – miško plotas, 0,0271 ha – vandenų plotas, 0,0283 ha – kitos žemės plotas. Žemės sklypo kadastro duomenys pakartotinai užfiksuoti 2007 m. spalio 28 d. Pagal juos, tame pačiame sklype miško plotas yra 0,6635 ha, žemės ūkio naudmenos (pievos) – 0,1773 ha, vandenys – 0,0410 ha ir kita žemė (nenaudojama) – 0,0082 ha (b. l. 34), todėl A.

K. atstovas A. K. 2007 m. lapkričio 15 d. prašymu (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga, b. l.

52) kreipėsi į Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas parengti reikiamus dokumentus žemės sklypo įregistravimui atlikus kadastrinių matavimų patikslinimą. Panevėžio apskrities viršininkas 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Ž-5407 „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo Panevėžio rajone patvirtinimo“ (b. l.

7) patvirtino 0,8900 ha miškų ūkio paskirties (naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai) žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Molainių kadastro vietovėje, Nausodės k., iš jų 0,1773 ha – žemės ūkio naudmenų (pievų ir natūralių ganyklų), 0,6635 ha – miškų, 0,0410 ha – vandenų, 0,0082 ha – kitos žemės (nenaudojamos). Šio įsakymo pagrindu buvo pakeisti ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys (b. l. 10-11). Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas 2010 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. V3-4298 (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga, b. l.

57) kreipėsi į NŽT dėl privataus žemės sklypo žemės naudmenų patikrinimo. NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-4 sudaryta komisija 2010 m. lapkričio 2 d. apžiūrėjo minėtą žemės sklypą vietoje ir nustatė, kad miškas šalia griovelio yra išretėjęs ir susiformavusios miško aikštelės, apaugusios daugiametėmis žolėmis, tokia pat augmenija apžėlęs ir miško takas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 patvirtintų Žemės valstybinės apskaitos taisyklių III skyriaus 15.3 ir 16 punktų nuostatas, miško žemėje įsiterpusios aikštelės turi būti priskiriamos miško žemei, todėl nutarta informuoti žemės sklypo savininką, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, atliekant 2007 m. spalio 28 d. kadastrinius matavimus nustatyti netiksliai ir juos būtina tikslinti.

Žemės sklypo savininkė A. K. nesutiko administracine tvarka patikslinti žemės sklypo kadastro duomenų, apie tai NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyrius 2011 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 23SD-(14.23.9.)-4271 informavo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentą, taip pat pranešė, jog žemėtvarkos skyrius neturi teisės tikslinti kadastro duomenų be žemės sklypo savininko sutikimo. Dėl to Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas 2011 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. V3-4783 (b. l.

8) kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl miškų ūkio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės naudmenų nustatymo teisingumo. Miškų tarnybos 2011 m. gruodžio 6 d. pažymos Nr. 28691 ir Nr. 28692 (b. l. 38-39) patvirtino, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotas Panevėžio miškų urėdijos Naujamiesčio girininkijos 575 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 12, kurio dalis patenka į sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), į šį sklypą patenka 0,82 ha miško plotas. Miškų tarnyba 2011 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 2218 (b. l.

40) taip pat pažymėjo, jog šiame žemės sklype įsiterpusių ne miško žemės naudmenų nėra. Prokuratūra iki 2011 m. gruodžio 24 d. atliko papildomą aplinkybių patikrinimą ir kreipėsi į teismą, gindama viešąjį interesą.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, jog nei A. K., nei jos įgalioti asmenys neatliko norminiais aktais (Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 8-13 punktuose) reglamentuotos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros. Žemės sklypo savininkas iki Įsakymo priėmimo neparengė detaliojo plano, nesikreipė į įgaliotas institucijas prašymu paversti miško žemę kitomis naudmenomis ir kitais dokumentais. Prokuratūros atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad miško žemė kitomis naudmenomis paversta vien tik nepagrįstai atlikus naujus kadastrinius matavimus ir jų pagrindu priėmus apskrities viršininko įsakymą. Todėl teismas padarė išvadą, jog Įsakymas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1d. 1 p.).

Remdamasis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis Nr. 3K-3-194/2006), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (Konstitucinio teismo 1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai), teismas neteisėto įsakymo panaikinimą laikė valstybės ir tuo pačiu viešuoju interesu, kurį ir gynė pareiškėjas (prokuroras).

Pagal administracinių teismų praktiką jog tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Šiuo atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareiškimas „Dėl miško ūkio žemės sklypo žemės naudmenų nustatymo teisingumo“ Panevėžio apygardos prokuratūroje gautas 2011 m. lapkričio 24 d., tačiau minėtame rašte pateikti duomenys nebuvo išsamūs, kad prokuroras būtų galėjęs nuspręsti, ar buvo pažeistas viešasis interesas, nebuvo pridėtos visų reikiamų dokumentų kopijos. Tik surinkus papildomus duomenis ir gavus visą reikiamą informaciją, atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, todėl teismas laikė, kad Panevėžio apygardos administraciniame teisme prašymas, paduotas 2011 m. gruodžio 23 d., nepraleidus jo padavimo termino.

III. Trečiojo suinteresuoto asmens A. K. atstovė A. K. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. Ž-5407 „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo Panevėžio rajone patvirtinimo“.

Apeliacinis skundas (b. l. 130-134) grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir neatsižvelgė į visas nurodytas bei dokumentais pagrįstas reikšmingas bylos aplinkybes.

2. Tesimas visiškai neatsižvelgė į trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus dokumentus ir dėl jų sprendime nepasisakė. Tai yra neatsižvelgė į 2012 m. sausio 13 d. prašymą, kuriame dėl išdėstytų aplinkybių tretysis suinteresuotas asmuo prašė pratęsti terminą atsiliepimui paduoti, kadangi dokumentus iš teismo gavo 2012 m. sausio 10 d., o atsiliepimą turėjo pateikti iki 2012 m. sausio 13 d. Atsiliepimą ir bylai reikšmingus dokumentus tretysis suinteresuotas asmuo pateikė bei prašė prijungti prie bylos teismo posėdžio dieną 2012 m. vasario 1 d. Teismas savo ruožtu 2012 m. vasario 7 d. sprendime nurodė, kad tretysis suinteresuotas asmuo A. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Tesimo sprendime nėra pasisakyta, kad teismas prijungė pateiktą atsiliepimą ir dokumentus. Tai reiškia teismas pažeidė savininko teises, be to, nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas.

3. Iš trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų dokumentų, kurių teismas net nevertino, yra aiškiai matyti, kad valstybinės institucijos pateikia skirtingus atsakymus ir duomenis apie ginčo sklypą ir išvadas, prieštaraujančias viena kitai. Nepagrįstas teismo teiginys, kad tretysis suinteresuotas asmuo neatliko norminiais aktais reglamentuotos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros. Bylos metu teismui buvo pateikti visi dokumentai, pagrindžiantys tiek Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. lapkričio 22 d. kreipimosi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, tiek Panevėžio apygardos prokuratūros prašymo ginti viešąjį interesą neteisėtumą, tačiau teismas atsisakė juos prijungti prie bylos.

4. Prokuroras trečiajam suinteresuotam asmeniui nesuteikė galimybės pateikti įrodančių dokumentų, kad jokie miško aikštelės kirtimai nebuvo atlikti. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas apie žemės ūkio naudmenas, kurios sudaro 0,1776 ha, žinojo jau 2007 m., kadangi buvo kreiptasi ir dėl keliuko sutvarkymo ir dėl retinimo ir, kaip matyti iš pridėtų dokumentų, pieva miško žemėje visada buvo. Tai gali patvirtinti netoliese gyvenantys gyventojai. Tačiau teismas netenkino prašymo iškviesti gyventojus ir juos apklausti. Jokių faktų pateiktuose dokumentuose, kad kažkada buvo iškirstas miškas nėra, visada nuo atkurtos nuosavybės teisės šiame miško žemės sklype buvo ūkio naudmenos – pieva, o atlikus tikslius kadastrinius matavimus, visa tai buvo įteisinta ir įregistruota. Visa tai patvirtina topografinė nuotrauka, 2006 m. gegužės 26 d. priimtas nutarimas dėl Administracinio teisės pažeidimo. Tretysis suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės prokurorui pateikti visų turimų susirašinėjimų, kadangi neturėjo jokios informacijos apie atliekamą tyrimą. Tretysis suinteresuotas asmuo nesutinka su prokuroro prašymu ir teismo sprendimu, kadangi nebuvo išklausytos visos pusės ir nebuvo remtasi trečiojo suinteresuoto asmens pateiktais dokumentais.

5. 2011 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas išdavė planavimo sąlygas ir leidimą atskirti miškų ūkio žemę ir žemės ūkio naudmenas – pievą, suformuojant du sklypus (pateikta teismui). Leidimas dėl sklypo atskyrimo nebuvo pateiktas į bylą, tačiau trečiojo suinteresuoto asmens buvo pateikti visi susirašinėjimai ir reikšmingi bylai dokumentai. 2011 m. rugpjūčio 9 d. Panevėžio raj. savivaldybės administracijos Architektūros skyrius išdavė planavimo sąlygas rajono lygmens specialiojo planavimo dokumentui rengti. 2011 m. rugpjūčio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrius išdavė leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 23L-70. Taip pat pateikti visi dokumentai, kad valstybinės institucijos atliko visus reikalingus veiksmus, sudarė komisijas, nuvyko į vietą ir pasakė, kad nereikia tikslinti duomenų, kadangi duomenys vietoje atitinka registrų duomenis. Teismui taip pat pateikta 2011 m. lapkričio 28 d. sutartis su UAB „GEODERA“, kuri buvo sudaryta remiantis išduotais leidimais. Visus darbus užsakovas pagal sutartį atliko.

6. Nuo 2008 m. kovo 18 d. tretysis suinteresuotas asmuo ir jo atstovai yra įsiregistravę ūkininko ūkį ir užsiima miškininkyste. Pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad kai asmuo užsiima ūkine veikla, jam gali būti taikomi specialūs įstatymų nustatyti ribojimai (inter alia nuosavybės teisės apribojimai). Pažymi, kad Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies formuluotė „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą“ reiškia ne valstybės teisę savo nuožiūra administruoti visą ar tam tikrą ūkinę veiklą, bet jos teisę nustatyti ūkinės veiklos teisinį reguliavimą, t. y. ūkinės veiklos ribojimų (draudimų), sąlygų nustatymą, procedūrų reglamentavimą teisės aktuose, taip pat tokią ūkinės veiklos kontrolę, kuri grindžiama teisės aktuose nustatytais ūkinės veiklos ribojimais (draudimais), sąlygomis, procedūromis. Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad „reguliuodama ūkinę veiklą, valstybė negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis“ (2002 m. balandžio 9 d. nutartis). Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. Ž-5407 panaikinimas atimtų trečiajam suinteresuotam asmeniui ir jo atstovams galimybę verstis ūkine veikla ir siekti tikslų, teisėtų lūkesčių, taip būtų suvaržomos jo teisės į nuosavybę.

7. Tretysis suinteresuotas asmuo, būdamas atsakingas už ginčo miško plotą, nori šį mišką išsaugoti, juo rūpinasi. Gavęs atitinkamus leidimus, galėjo mišką naudoti, kirsti, parduoti, tačiau to niekada nedarė. Tai, kad iš tikrųjų rūpinasi ir siekia išsaugoti savo nuosavybę, gali patvirtinti tai jog, miškas buvo sergantis ir 2004 m. buvo pažeistas žievėgraužio kenkėjų. Visus leidimus dėl miško tvarkymo, retinimo buvo išdavęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas (2006 m. – 2011 m.). Byloje tokių dokumentų institucijos nepateikė. Kadangi dokumentai yra reikšmingi, tretysis suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu prašė juos išreikalauti iš institucijos, bet tai nebuvo padaryta. Galiausiai visas miško plotas buvo sutvarkytas, atlikti reikalingi retinimai, miškas „išgydytas“, įrengtas vandens telkinys ir visiems prieinama maudymosi zona, įrengta poilsio zona prie vandens (suoliukai). Planuojama ir toliau plėsti ir vystyti rekreaciją. Taip pat, atskyrus žemės ūkio naudmenas nuo miško žemės, planuota toliau plėtoti rekreaciją bei ūkinę veiklą. Taigi, palikus ginčijamą teismo sprendimą nepakeistą, būtų pažeidžiamos trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės ir teisėti lūkesčiai.

8. Teismas nevertino aplinkybių, kad Panevėžio apygardos prokuratūrai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas skundą dėl „Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. Ž-5407“ pateikė praleidęs nustatytus terminus, nors, kaip minėta, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas apie žemės ūkio naudmenas, kurios sudaro 0,1776 ha, žinojo jau 2007 m.

Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūra su trečiojo suinteresuoto asmens atstovės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 143-144) nurodo, kad:

1. Apeliaciniame skunde nenurodyti jokie Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimo panaikinimo teisiniai pagrindai. Apeliacinis skundas grindžiamas tik paties suinteresuoto asmens padarytomis išvadomis ir samprotavimais.

2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad iš žemės savininkės atstovų nepareikalauti jokie duomenys, kadangi visi reikiami duomenys buvo surinkti iš atitinkamų institucijų. Trečiojo suinteresuotojo asmens A. K. įgalioti asmenys Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdyje dalyvavo ir pateikė teismui, jų manymu, reikalingus dokumentus, pareiškė prašymus.

3. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad praleistas terminas kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareiškimas „Dėl miško ūkio žemės sklypo žemės naudmenų nustatymo teisingumo“ prokuratūroje gautas 2011 m. lapkričio 24 d. Prašymas dėl 2007 m. gruodžio 29 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-5407 „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo Panevėžio rajone patvirtinimo“ panaikinimo Panevėžio apygardos teismui pateiktas 2011 m. gruodžio 23 d., t. y. nepraleidus vieno mėnesio termino, nuo atitinkamų aplinkybių sužinojimo. Tą patį konstatavo ir pirmosios instancijos teismas 2012 m. vasario 7 d. sprendime.

4. Prie apeliacinio skundo pridėti sprendimas dėl detaliųjų planų atlikimo ir planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti patvirtina, kad detalusis planas nebuvo patvirtintas ir paskelbtas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Pareiškėjo atstovas paaiškino nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus ir prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė paaiškino, kad apeliacinis skundas nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos ginčas iš esmės yra kilęs dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų pakeitimo.

Pirmosios instancijos teismas panaikino Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. Ž-5407 „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo Panevėžio rajone patvirtinimo“

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus, taikytinus ginčo santykiams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą, yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. Ž-5407 „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo Panevėžio rajone patvirtinimo“ turinys patvirtina, kad šiuo įsakymu buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Molainių kadastro vietovėje, kadastro duomenų pasikeitimai.

Administracinis teismas, spręsdamas administracinį ginčą dėl administravimo subjekto priimto akto, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, privalo patikrinti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčo santykių teisinį reguliavimą, galiojusį Įsakymo priėmimo metu, nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 50 punktą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakitimų fiksavimas, tai yra veiksmai, kuriais nustatomi įrašyto į nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimai ir atnaujinama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Nuostatų 99 punktu nustatyta, kad keičiant kadastro duomenis dėl žemės sklypo naudmenų pasikeitimo, šiems duomenims įrašyti į kadastrą kadastro tvarkytojui turi būti pateiktas viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl žemės sklypo naudmenų pakeitimo, o pagal Nuostatų 21 punktą žemės sklypo plotus kadastro tvarkytojas gali patikslinti tik apskrities viršininko sprendimu.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktu nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastro duomenys sudaro ir į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi: žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis: žemės ūkio naudmenos, kurias sudaro ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos; miško žemė; keliai; užstatyta teritorija; žemė, užimta vandens telkinių; kita žemė, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista žemė ir kita nenaudojama žemė.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi yra nustatyta miškų ūkio paskirties žemės sudėtis, kuriai kartu su mišku teritorijų planavimo dokumentais gali būti priskirtos ir miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos.

Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu konstatuojama, kad atsakovas, vadovaudamasis ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusiais teisės aktais, turėjo teisę priimti įsakymą dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimo ir savo kompetencijos neviršijo.

Įvertinus bylos faktines aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų teisės taikymui reikšmingų faktų, todėl priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies prasme, todėl naikintinas. Panaikinus sprendimą byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi byloje būtina rinkti daug naujų įrodymų (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.).

Tiriant priimto įsakymo pagrįstumą, būtina nustatyti ar duomenys, nurodyti įsakyme, yra tikri ir ar jie atitinka faktines aplinkybes. Tam būtina vertinti bylos įrodymų visumą, tarp jų ir naujai surinktus įrodymus.

Bylos įrodymai patvirtina, kad Panevėžio apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimu iš A. K. buvo priteistas žalos atlyginimas Panevėžio aplinkos apsaugos departamentui dėl 652.75 kvadratinių metrų miško paklotės sunaikinimo (b. l. 25-26). Panevėžio aplinkos apsaugos departamento patikrinimo akte Nr. 20 ir akte Nr. 21 nurodoma, kad sugadinta miško paklotė 190 kvadratinių metrų plote, iškirsti medžiai, suformuota aikštelė (b. l. 17-18). Taigi, būtina išsiaiškinti, ar šios aikštelės suformuotos dirbtinai, kokio ploto ir kurioje sklypo vietoje ir ar tai padaryta iki ginčijamo įsakymo priėmimo bei ar tokių veiksmų įtakoje galėjo būti suformuotos kitos naudmenos, galėjusios nulemti ginčijamojo įsakymo turinį.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005 m. gruodžio 23 d. išraše nurodyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Panevėžio r. sav., Nausodės k., yra 0,8900 ha bendro ploto, iš jų 0,8346 ha – miško plotas, 0,0271 ha – vandenų plotas, 0,0283 ha – kitos žemės plotas (b. l. 12). Kitame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (2008 m. sausio 10 d.) nurodomi kiti plotai: 0,1773 ha – žemės ūkio naudmenų (pievų ir natūralių ganyklų), 0,6635 ha – miškų, 0,0410 ha – vandenų, 0,0082 ha – kitos žemės (nenaudojamos).

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kokiu pagrindu buvo pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenys, nors pagal Nuostatų 51 punktą, keičiant duomenis, registro įstaigai turėjo būti pateikti dokumentai, patvirtinantys duomenų pasikeitimą ir tik tokių dokumentų pagrindu galėjo būti keičiami kadastro įrašai. Kadangi žemės sklypo kadastro duomenys patvirtina, jog žemės sklype buvo ir kitos naudmenos, o po ginčijamo įsakymo pakito jų plotas, todėl būtina išsiaiškinti ir tiksliai nustatyti plotų neatitikimus ir tik nustačius, jog ginčijamu įsakymu nepagrįstai buvo padidinti kitų naudmenų plotai ir atitinkamai sumažintas miško žemės plotas, gali būti padaryta išvada, jog kadastro duomenų tikslinimas yra neteisingas.

Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. gruodžio 6 d. pažymoje Nr. 28691 nurodoma, kad miško žemės plotas yra 0.82 ha, nors iki ginčijamo įsakymo buvo įregistruotas miško plotas 0.8346 ha. Taip pat Miškų tarnyba 2011 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. 2218 nurodė, jog šiame žemės sklype įsiterpusių ne miško žemės naudmenų nėra (b. l. 40). Šie duomenys prieštarauja Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005 m. gruodžio 23 d. išrašo duomenims apie esančias sklype kitas naudmenas. Nurodyti prieštaravimai kelia abejones dėl įrodymų patikimumo ir dėl jų turi būti pateiktas atitinkamas vertinimas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gruodžio 20 d. rašte nurodyta informacija apie tikrinimo rezultatus žemės sklype, tačiau ji nėra išsami, nes nėra duomenų, kokie plotai turi būti priskirti miško žemei.

Vadovaujantis ABTĮ 81 straipsniu, turi būti visiškai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir tik tokio tyrimo pagrindu gali būti priimtas teisėtas bei pagrįstas sprendimas ir nustatyta ar šiuo atveju yra pažeistas viešasis interesas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo privalo pasiūlyti proceso šalims pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas ar pasirinkta gynybinė pozicija. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina iš dalies, o bylą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

A. K. atstovės A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas

Arūnas Sutkevičius