Legislator Case Law & Legislation
8e6bdc5c-cd47-41c9-95ae-2f1cf5b2d5d0 AI generated

8e6bdc5c-cd47-41c9-95ae-2f1cf5b2d5d0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 8e6bdc5c-cd47-41c9-95ae-2f1cf5b2d5d0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2019-06-10 sprendimÄ Nr. S-70(7-46/2019); panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, atsakovė ar Inspekcija) 2019-03-21 sprendimÄ Nr. (21.222) FR0682-79 (toliau – ir Sprendimas 1);

Legislator headnote

AI generated

8e6bdc5c-cd47-41c9-95ae-2f1cf5b2d5d0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: MGK sprendime akcentuojama, kad sudaryti paskolos sandoriai pasiraÅ¡yti tik paprasta, notaro nepatvirtinta sutartimi. Å ie faktai akcentuojami nepagrįstai, nes E. L. paskola jam buvo suteikta Jungtinėje Karalystėje, o R. S. - Ukrainoje, todėl notarinės formos reikalavimai turėtų bÅ«ti vertinami pagal sandorių sudarymo vietų teisę, t. y. pagal Jungtinės Karalystės ir Ukrainos teisės aktus (CK 1.38 str. 2 d.), be to, tuo metu Lietuvoje taip pat nebuvo jokio reikalavimo sudaryti tokio pobÅ«džio paskolos sutartis notarine forma. Notarinės formos nereikalavo patys paskolų davėjai, todėl pareiÅ¡kėjui nebuvo jokio tikslo siekti, kad sandoriai bÅ«tų sudaryti notarine tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI-4243-872/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02402-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.5; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. A., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Edvinui Lenkauskui, pareiÅ¡kėjos L. A. atstovui advokatui Ryčiui Rudzinskui, atsakovės atstovui D. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų L. A. ir A. A. skundus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. A. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2019-06-10 sprendimÄ Nr. S-70(7-46/2019);

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, atsakovė ar Inspekcija) 2019-03-21 sprendimÄ Nr. (21.222) FR0682-79 (toliau – ir Sprendimas 1);

3) įpareigoti VMI pakartotinai atlikti A. A. mokestinį patikrinimÄ , pripažįstant, kad: 2011-09-16 E. L. suteikė A. A. 50 000 svarų sterlingų (198 370 Lt) paskolÄ ; 2011-12-09 R. S. suteikė A. A. 300 000 Ukrainos grivinų (96 533 Lt) paskolÄ ; 2012-02-12 V. Z. grÄ Å¾ino A. A. 98 000 Lt likusiÄ dalį paskolos; 2012-01-11 D. J. grÄ Å¾ino A. A. 50 000 Lt paskolÄ ; 2012-02-21 K. R. grÄ Å¾ino A. A. 100 000 JAV dolerių paskolÄ ; A. A. realiai gavo dovanas iÅ¡ tėvų, kurios buvo deklaruotos PRC911 deklaracijoje; L. A. nurodytos vartojimo iÅ¡laidos nėra vien tik susijusios su grynųjų pinigų iÅ¡laidomis; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja L. A. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti MGK 2019-06-20 sprendimÄ Nr. S-75(7-56/2019);

2) panaikinti VMI 2019-04-12 sprendimÄ Nr. (21.222) FR0682-99 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (toliau – ir Sprendimas 2). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartimi administracinės bylos Nr. eI-4243-872/2019 ir Nr. eI-4266-872/2019 sujungtos į vienÄ administracinę bylÄ , jai suteikiant administracinės bylos Nr. eI-4243-872/2019. PareiÅ¡kėjai skunduose nurodo faktines aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjų atliktu mokestiniu patikrinimu, teigia, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti klaidingai vertinant nustatytas faktines aplinkybes, todėl naikintini.

PareiÅ¡kėjas nesutinka su jam apskaičiuotu 20 008,16 Eur mokėtinu gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – ir GPM), 11 557,27 Eur GPM delspinigių ir pritaikyta 6 002 Eur GPM bauda, iÅ¡ viso: 37 567,43 Eur. PareiÅ¡kėjas savo nesutikimÄ grindžia tuo, kad MGK sprendime nepagrįstai atsisakyta pripažinti pareiÅ¡kėjo gautus grynuosius pinigus iÅ¡ fizinių asmenų, neteisėtai atsisakyta pripažinti iÅ¡ tėvų gautas dovanas, neteisėtai apskaičiuoti mokesčiai už 2012 metus ir neteisingai apskaičiuotos vartojimo iÅ¡laidos.

PareiÅ¡kėjo teigimu, MGK sprendime, pažeidžiant tiesioginių ir netiesioginių įrodymų vertinimo taisykles, buvo nepagrįstai atsisakyta pripažinti, kad: 2011-09-16 E. L. suteikė A. A. 50 000 svarų sterlingų (198 370 Lt) paskolÄ , kad 2011-12-09 R. S. suteikė 300 000 Ukrainos grivinų (96 533 Lt) paskolÄ , kadangi:

1) byloje yra pateikti 2011-09-16 ir 2011-12-09 raÅ¡ytiniai E. L. ir R. S. paskolos raÅ¡teliai, kuriuose aiÅ¡kiai nurodyta, jog E. L. perduoda 50 000 svarų sterlingų A. A. bei tai, jog R. S. perduoda 300 000 Ukrainos grivinų (96 533 Lt) A. A.. Taip pat byloje nustatyta, kad tiek A. A., tiek ir pats E. L. bei pats R. S. pateikė paaiÅ¡kinimus, kuriuose patvirtino grynųjų pinigų perdavimo faktÄ . Taigi, Å¡ios aplinkybės yra tiesioginiai įrodymai, kurie patvirtina realų grynųjų pinigų perdavimo A. A. faktÄ .

2) Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatytas ir netiesioginis įrodymas, kuris patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas realiai gavo 50 000 svarų sterlingų (198 370 Lt) grynųjų pinigų sumÄ iÅ¡ E. L., 300 000 Ukrainos grivinų (96 533 Lt) grynųjų pinigų sumÄ iÅ¡ R. S., nes vėliau Å¡iuos pinigus pareiÅ¡kėjas panaudojo suteikdamas paskolas savo bendrovėms. Å ios aplinkybės yra patvirtintos buhalteriniais apskaitos dokumentais. 3) 2011-09-16 E. L. ir 2011-12-09 R. S. paskolos raÅ¡teliai mokesčių administratoriui buvo pateikti dar 2012 m., t. y. tuo metu, kai A.

A. įneÅ¡inėjo grynuosius pinigus į UAB „Trys A“ kasÄ . Å is dokumentas buvo pateiktas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Jonavos poskyriui. Tuo metu mokesčių administratorius pripažino, kad A. A. realiai gavo pinigus iÅ¡ E. L. ir iÅ¡ R. S., tačiau po 7 metų tas pats mokesčių administratorius Å¡ių paskolų jau nebepripažįsta, be to, pareiÅ¡kėjas dar prieÅ¡ savo mokestinį patikrinimÄ minėtas gautas paskolas deklaravo PRC911 deklaracijoje, todėl tai nėra ta situacija, kai paskolos raÅ¡teliai atsiranda mokestinio patikrinimo metu.

4) VMI 2018-­11-13 atsiuntė pareiÅ¡kėjui ir jo atstovui pajamų ir iÅ¡laidų lentelę, kurioje buvo pripažinta, kad A. A. 2011-09-16 ir 2011-12-09 realiai gavo pinigus iÅ¡ E. L. ir iÅ¡ R. S., tuo tarpu Patikrinimo akte 1 dėl nežinomų ir nesuprantamų priežasčių VMI jau teigia, kad pareiÅ¡kėjas negavo minėtų paskolų. Kokios aplinkybės lėmė, kad per mėnesį kardinaliai pasikeitė mokesčių administratoriaus pozicija, pareiÅ¡kėjui nėra žinoma, juolab, kad per tÄ mėnesį nebuvo surinkta jokių papildomų įrodymų, kurie galėtų paneigti grynųjų pinigų perdavimo faktÄ .

5) MGK sprendime akcentuojama, kad sudaryti paskolos sandoriai pasirašyti tik paprasta, notaro nepatvirtinta sutartimi. Šie faktai akcentuojami nepagrįstai, nes E. L. paskola jam buvo suteikta Jungtinėje Karalystėje, o R. S. - Ukrainoje, todėl notarinės formos reikalavimai turėtų būti vertinami pagal sandorių sudarymo vietų teisę, t. y. pagal Jungtinės Karalystės ir Ukrainos teisės aktus (CK 1.38 str. 2 d.), be to, tuo metu Lietuvoje taip pat nebuvo jokio reikalavimo sudaryti tokio pobūdžio paskolos sutartis notarine forma. Notarinės formos nereikalavo patys paskolų davėjai, todėl pareiškėjui nebuvo jokio tikslo siekti, kad sandoriai būtų sudaryti notarine tvarka.

6) Anot MGK, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad E. L. galėjo suteikti 50 000 svarų sterlingų paskolÄ , tačiau pareiÅ¡kėjo teigimu, E. L. kartu su savo sutuoktine nuo 2007 m. dirba Didžiojoje Britanijoje ir ten gauna pastovias pajamas, todėl per 4 metus praleistus Didžiojoje Britanijoje kartu su sutuoktine galėjo sukaupti 50 000 svarų sterlingų sumÄ .

7) MGK sprendime akcentuojama, kad tarp A. A. ir R. S. paaiÅ¡kinimų yra prieÅ¡taravimai dėl perduotų pinigų valiutos, tačiau tuo pačiu ignoruojama aplinkybė, kad pačioje paskolos sutartyje buvo nurodyta paskolos iÅ¡raiÅ¡kos forma tiek Ukrainos grivinais, tiek ir ekvivalentais JAV doleriais. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad pati paskola buvo suteikta Ukrainos grivinais, tačiau A. A. tikslas buvo gauti ir grÄ Å¾inti paskolÄ JAV dolerių ekvivalentu, todėl tÄ pačiÄ dienÄ Kijeve, Ukrainos grivinai buvo iÅ¡keisti į JAV dolerius. Dėl Å¡ių priežasčių JAV dolerių suma buvo įraÅ¡yta į paskolos sutartį.

8) MGK sprendime teigiama, kad R. S. ir A. A. nepasirašė jokių pinigų grÄ Å¾inimÄ užtikrinančių garantijų ir nesudarė papildomų susitarimų dėl paskolos grÄ Å¾inimo termino pratęsimo. VMI nepagrįstai akcentuoja Å¡ias aplinkybes, nes pagal R. S. turtinę padėtį, Å¡i paskolos suma nėra didelė R. S. valdomo turto atžvilgiu, todėl jis, atsižvelgdamas į anksčiau turėtus draugiÅ¡kus santykius su pareiÅ¡kėju, nereikalavo jokių užtikrinimo priemonių bei paskolos sutarties termino pratęsimų.

Kadangi pasibaigus paskolos suteikimo terminui R. S. nepradėjo jokių iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų, pareiÅ¡kėjas nebuvo suinteresuotas inicijuoti paskolos grÄ Å¾inimo termino pratęsimo. Pažymi, kad byloje yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas kartu su savo sutuoktine 2011-12-05 atvyko į UkrainÄ , 2011-12-09 gavo paskolÄ iÅ¡ R. S. ir tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡vyko iÅ¡ Ukrainos. Nepaisant Å¡ių papildomų įrodymų apie paskolos suteikimÄ ir grynųjų pinigų perdavimÄ , MGK sprendime nepagrįstai atsisakyta pripažinti grynųjų pinigų perdavimo faktÄ dėl to, kad įvežami grynieji pinigai į Lietuvos RespublikÄ nebuvo deklaruoti įstatymų nustatyta tvarka.

Tokiu bÅ«du MGK nukrypo nuo mokestiniuose teisiniuose santykiuose galiojančio turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principo (Mokesčių administravimo įstatymo, toliau – ir MAÄ® 10 straipsnis), pagal kurį pirmenybė teikiama faktiÅ¡kai susiklosčiusioms aplinkybėms, o ne formaliems reikalavimams. PareiÅ¡kėjo teigimu, MGK sprendime nepagrįstai atsisakyta pripažinti, kad 2012-02-12 V. Z. grÄ Å¾ino 98 000 Lt likusiÄ dalį paskolos pareiÅ¡kėjui, kadangi: pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė turėjo pakankamai pajamų suteikti paskolÄ V.

Z.; V. Z. nepanaudojo visų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo gautų piniginių lėšų, todėl neturėjo pareigos deklaruoti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo gautÄ 120 000 Lt paskolÄ , o jei ir turėjo, tai netinkamas deklaracijos pateikimas negali turėti įtakos pareiÅ¡kėjo mokestinėms pasekmėms; VMI 2018-­11-13 atsiuntė pajamų ir iÅ¡laidų lentelę, kurioje buvo pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas 2011 m. suteikė 120 000 Lt paskolÄ V. Z., o Å¡is 2012 m. vasario mėn. grÄ Å¾ino 98 000 Lt grynaisiais pinigais;

Å¡io asmens prieÅ¡taravimai yra prieÅ¡taringi dėl to, kad jo neatstovavo profesionalus teisininkas. PareiÅ¡kėjo teigimu, MGK sprendime nepagrįstai atsisakyta pripažinti, kad 2012-01-11 D. J. grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjui 50 000 Lt paskolÄ , kadangi: Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinamai patvirtina realų pinigų perdavimo faktÄ ; tarp paaiÅ¡kinimų yra tam tikrų prieÅ¡taravimų, nes tarp Å¡alių egzistavo ne vieni paskolos teisiniai santykiai, po paskolos teikimo buvo praėję jau 6 metai. PareiÅ¡kėjo teigimu, MGK sprendime nepagrįstai atsisakyta pripažinti, kad 2012-02-21 K.

R. grÄ Å¾ino 100 000 JAV dolerių paskolÄ , kadangi: K. R. laiku grÄ Å¾ino visÄ paskolÄ , paskolos sutartis ir vekselis bendru susitarimu buvo sunaikinti, tai gali patvirtinti D. L.; VMI, nustatydama, kad K. R. Lietuvoje nebuvo deklaravęs „ženklių pajamų“ ignoravo pareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę, kad R. R. pinigus skolinosi verslui Lenkijoje ir nesikreipė į Lenkijos mokesčių administratorių; pareiÅ¡kėjai 2011 m. pabaigoje turėjo pakankamai laisvų piniginių lėšų paskolinti K.

R. minėtÄ sumÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, MGK sprendime nepagrįstai atsisakyta pripažinti iÅ¡ tėvų gautas dovanas, kadangi: pareiÅ¡kėjas PRC911 deklaracijoje nurodė, jog 2004 m. iÅ¡ tėvo gavo 30 000 JAV dolerių dovanų, 2005 m. iÅ¡ tėvo gavo 60 000 JAV dolerių dovanų; 2010 m. iÅ¡ mamos gavo 35 000 Lt dovanų; 2014 m. iÅ¡ mamos gavo 15 000 Lt, tačiau VMI pripažino, kad tik tėvas 2004 m. galėjo padovanoti pareiÅ¡kėjui 30 000 JAV dolerių; nei Patikrinimo akte 1, nei VMI Sprendime 1 nėra pateiktÄ jokių įrodymų, kad buvo atliktas pareiÅ¡kėjo tėvų mokestinis tyrimas, todėl tokiu bÅ«du A.

A. apskaičiuoti mokesčiai negali bÅ«ti laikomi teisėtais, nes jis neturi jokių galimybių įvertinti mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių pagrįstumo, tokiu bÅ«du tiesiogiai pažeidžiama pareiÅ¡kėjo teisė į teisingÄ ir tinkamÄ bylos nagrinėjimÄ ; pareiÅ¡kėjas pateikė įrodymus, kurie paneigia aplinkybes apie tėvų turtinę padėtį ir jų parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad MGK sprendime neteisėtai ir nepagrįstai pripažino, jog VMI turėjo teisę atlikti A.

A. mokestinį patikrinimÄ už 2012 m., kadangi: nepaisant to, kad pavedimas atlikti mokestinį patikrinimÄ buvo iÅ¡raÅ¡ytas 2017-12-21, akivaizdu, kad mokestinis patikrinimas de facto buvo pradėtas atlikti tik 2018 m., vadinasi, Patikrinimo akte 1 buvo pažeistas mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas 2012 m. mokestinio laikotarpio atžvilgiu, nes VMI turėjo teisę atlikti mokestinį patikrinimÄ už einamÄ jį laikotarpį, t. y. už 2018 m., ir už praėjusius penkerius kalendorinius metus, t. y. už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-­12-31.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Patikrinimo akte 1 visiÅ¡kai nepagrįstai 2017-06-15 A. A. sutuoktinės paaiÅ¡kinimas apie vartojimo iÅ¡laidas yra įtrauktas kaip vien tik grynųjų pinigų iÅ¡laidos apskaičiuojant pareiÅ¡kėjų grynųjų pinigų pajamas ir iÅ¡laidas, nes pareiÅ¡kėjo sutuoktinė teikdama paaiÅ¡kinimus nurodė bendras vartojimo iÅ¡laidas, kurios buvo patirtos tiek per bankÄ , tiek ir grynaisiais pinigais. PareiÅ¡kėja L. A. skunde nurodo, kad VMI 2019-04-20 priėmė SprendimÄ 2, kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio A.

A. iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas, todėl L. A. buvo apskaičiuotas 19 177,37 Eur mokėtinas GPM, 11 111,95 Eur GPM delspinigių suma ir 5 735 Eur GPM bauda. IÅ¡ viso: 36 024, 32 Eur mokėtina suma. VMI Sprendime 2 konstatuota, kad pareiÅ¡kėja privalo sumokėti pusę mokesčių, kurie buvo apskaičiuoti jos sutuoktiniui A. A. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ (MAÄ® 70 str. 1 d.). Dėl Å¡io sprendimo panaikinimo pareiÅ¡kėja kreipėsi su skundu į MGK, tačiau Å¡i 2019-06-20 sprendimu Nr. S-75(7-56/2019) pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad MGK sprendime neteisėtai pritaikyta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikÄ , vieno sutuoktinio gautos pajamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMÄ®) prasme savaime negali bÅ«ti laikomos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis gautomis pajamomis, nes mokesčių mokėtojas GPMÄ® prasme yra tas asmuo, kuris faktiÅ¡kai gauna pajamas. Mokesčių administratorius neturi teisės taikyti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos ir apmokestinti abu sutuoktinius, kai mokesčiai yra apskaičiuojami pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , t. y.

MAÄ® 70 str. teisiniu pagrindu. Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija GPMÄ® prasme gali bÅ«ti taikoma tik tokiu atveju, kai ginčo pajamos yra gautos iÅ¡ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybe esančio turto pardavimo. Nagrinėjamu atveju bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija buvo pritaikyta ne dėl bendrosios jungtinės nuosavybės turto pardavimo, o dėl A. A. pritaikyto mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ ir tai yra savarankiÅ¡kas teisinis pagrindas MGK sprendimo panaikinimui.

Pareiškėja pabrėžia, kad mokesčių administratorius reikalavo, kad ji nurodytų visas šeimos išlaidas, o ne kiekvieno šeimos nario atskirai, todėl ir pateikė visos šeimos preliminarias išlaidas, be to, informacijos apie šeimos vartojimo išlaidas pateikimas nei patvirtina, nei paneigia, kad mokestiniuose teisiniuose santykiuose, kurių pagrindu buvo gautos A. A. šaltiniais nepagrįstos pajamos, faktiniu dalyviu taip pat buvo ir pareiškėja, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad šios pajamos buvo įgytos bendra sutuoktinių valia.

PareiÅ¡kėjos teigimu, po VMI Sprendimo 2 gavimo, sutuoktinių Å¡eimyniniai santykiai faktiÅ¡kai iÅ¡iro, todėl natÅ«ralu, kad A. A. neginčija, jog pajamas gavo abu sutuoktiniai, nes nesiekia įrodinėti, kad bÅ«tent jis asmeniÅ¡kai tvarkė visus savo verslo reikalus. Mano, kad ji negali bÅ«ti apmokestinama už sutuoktinio A. A. asmeniÅ¡kai pasiskolintas ir mokesčių administratoriui neįrodytas grynųjų pinigų sumas, kurias jis panaudojo savo verslui finansuoti. PareiÅ¡kėja nesutinka, kad vienas iÅ¡ papildomų pagrindų taikyti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijÄ yra tai, kad ji nuo 2015-01-13 dirbo UAB „Baltijos biokuras“, kurios 50 proc. akcijų turėjo jos sutuoktinis, nes darbo santykiai yra visiÅ¡kai nesusiję su jos sutuoktinio A.

A. verslo finansavimu. Pareiškėjos gautas darbo užmokestis buvo tinkamai apmokestintas, todėl jai dėl to negali kilti jokių kitų neigiamų mokestinių padarinių. Pažymi, kad pareiškėja nedalyvavo suteikiant paskolas A. A. kontroliuojamai UAB „Trys A“, jai tik buvo žinomas faktas, kad sutuoktinis asmeniškai skolinosi dideles pinigų sumas iš E. L., R. S., V. Z., D. J. ir K. R., kurias vėliau panaudojo savo UAB „Trys A“ veiklos finansavimui. Pareiškėja iš šių sandorių negavo jokios ekonominės naudos, todėl ji negali būti apmokestinta už A.

A. galimai Å¡altiniais nepagrįstas pajamas. PareiÅ¡kėjai pateiktuose skunduose taip pat nurodo mokestiniam ginčui reikÅ¡mingÄ LVAT praktikÄ bei teisės normų ir bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių analizę. Pateiktų nesutikimo motyvų pagrindu pareiÅ¡kėjai praÅ¡o panaikinti ginčijamus sprendimus. PareiÅ¡kėjas ir pareiÅ¡kėjų atstovai teismo posėdyje palaikė skunduose iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundus patenkinti. Atsakovė VMI atsiliepimuose su pareiÅ¡kėjų skundais nesutinka ir praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovė paaiÅ¡kina, kad atliko pareiÅ¡kėjų GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2016-12-31 bei surašė 2018-12-20 Patikrinimo aktÄ Nr. FR0680-254 (toliau – ir Patikrinimo aktas 1) ir 2018-12-20 patikrinimo aktÄ Nr. (21.60-32) FR0680-483 (toliau – ir Patikrinimo aktas 2). Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo ir jos sutuoktinės 2012-2015 m. patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo gautas pajamas 857 330,45 Lt (248 300, 06 Eur) suma (2012 m. - 698 646 Lt, 2013 m. - 118 207 Lt, 2014 m. - 30 055 Lt, 2015 m. - 10 419 Eur), todėl konstatuota, kad pareiÅ¡kėjai minėtu laikotarpiu gavo kitų įstatymų nustatyta tvarka nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų, kurių Å¡altiniai mokesčių administratoriui nežinomi.

VMI, vadovaudamasi CK 3.88 str. 1 dalies ir 3.92 straipsnio nuostatomis, pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės L. A. gautas kitas pajamas pripažino kiekvienam sutuoktiniui lygiomis dalimis. VMI, vadovaudamasi GPMÄ® 22 str. 3 dalimi, pripažino, kad pareiÅ¡kėjų 2012-2015 m. gautos kitos pajamos, priskiriamos B klasės pajamoms, kurias jie turėjo deklaruoti atitinkamų metų metinėse pajamų mokesčio deklaracijose ir nuo jų sumokėti GPM. PareiÅ¡kėjai minėtų pajamų nedeklaravo ir į biudžetÄ GPM nesumokėjo, todėl VMI Patikrinimo akte 1 ir Patikrinimo akte 2 pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , t. y. taikydama MAÄ® 70 str. 1 dalį, pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiavo mokėtinÄ 20 008,16 Eur GPM sumÄ (už 2012 m. - 15 420,82 Eur, už 2013 m. - 2 806,71 Eur, už 2014 m. - 819,63 Eur, už 2015 m. - 961 Eur), o pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiavo mokėtinÄ 19 177,37 Eur GPM sumÄ (už 2012 m. - 15 175,80 Eur, už 2013 m. - 2 567,77 Eur, už 2014 m. - 652,80 Eur, už 2015 m. - 781 Eur).

VMI, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjų pateiktas raÅ¡ytines pastabas, į jas neatsižvelgė ir 2019-03-21 Sprendimu 1 patvirtino Patikrinimo aktÄ 1 bei 2019 m. balandžio 14 d. Sprendimu 2 patvirtino Patikrinimo aktÄ 2. PareiÅ¡kėjai, nesutikdami su VMI Sprendimu 1 ir Sprendimu 2, pateikė dėl jų MGK skundus. MGK, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2019-06-10 sprendimu Nr. S-70(7-46/2019) nusprendė pakeisti VMI SprendimÄ 1: vietoj nurodymo sumokėti 20 008,16 Eur GPM, 11 557,27 Eur GPM delspinigius ir 6 002 Eur GPM baudÄ , nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti į biudžetÄ 20 008,16 Eur GPM, 11 557,27 Eur GPM delspinigius ir 2 000 Eur GPM baudÄ ; neatleido pareiÅ¡kėjo nuo dalies apskaičiuotų GPM delspinigių.

MGK, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2019-06-20 sprendimu Nr. S-75(7-56/2019 nusprendė pakeisti VMI SprendimÄ 2: vietoj nurodymo sumokėti 19 177,37 Eur GPM, 11 111,95 Eur GPM delspinigius ir 5 753 Eur GPM baudÄ , nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti į biudžetÄ 19 177,37 Eur GPM, 11 111,95 Eur GPM delspinigius ir 1 918 Eur GPM baudÄ . Dėl piniginių lėšų likučio ne banke tikrinamojo laikotarpio pradžioje. Mokestinio patikrinimo metu pagal Elektroninio deklaravimo duomenis (toliau - EDS) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė Vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos (toliau - Vienkartinė turto deklaracija) neteikė, t. y. nedeklaravo, kad 2003-12-31 turėjo didesnį negu 50 000 Lt piniginių lėšų likutį.

Vertinta, kad 2003-12-31 sutuoktiniai bendrai galėjo turėti 100 000 Lt, iÅ¡ kurių pagal bankų iÅ¡raÅ¡us nustatyta bankų sÄ skaitose buvusi 5 104 Lt suma ir suma grynaisiais pinigais - 94 896 Lt (100 000 Lt turima bendra piniginių lėšų suma - 5 104 Lt piniginių lėšų likutis banke 2003-12-31). PareiÅ¡kėjas metinių Å¡eimos (gyventojo) turto deklaracijų neteikė. PareiÅ¡kėjo sutuoktinė yra pateikusi metines gyventojo turto deklaracijas (prievolė teikti kaip aukojančiai savarankiÅ¡kam politinės kampanijos dalyviui) už 2011 m. ir 2013 m., kuriose deklaravo per ataskaitinius metus gautų su darbo santykiais susijusių pajamų sumÄ .

Sutuoktiniai neteikė Brangų turtÄ Ä¯sigijusio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracijų. PareiÅ¡kėjas 2016-06-30 pateikė PraneÅ¡imÄ apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo Å¡altinius (forma PRC911, toliau - PraneÅ¡imas), kuriame deklaravo 2004 m., 2005 m., 2010 m., 2011 m. ir 2014 m. iÅ¡ artimųjų - tėvo A. A., motinos P. A., sesers R. L. ir sÅ«nėno E. L. - dovanų gautas bei pasiskolintas pinigines lėšas, taip pat iÅ¡ Ukrainos gyventojo R.

S. 2011 m. gautÄ paskolÄ . VMI, siekdama nustatyti piniginių lėšų likutį tikrinamojo laikotarpio pradžioje (2012-01-01), atliko sutuoktinių pajamų iÅ¡laidų analizę už 2004-2011 m. Ä®vertinusi sutuoktinių turėtus piniginių lėšų likučius 2004-01-01 (banke — 5 104 Lt, ne banke - 94 896 Lt), 2004-2011 m. gautas pajamas 1 388 345 Lt ir patirtas iÅ¡laidas 1 521 827 Lt, nustatė, kad sutuoktiniai tikrinamo laikotarpio pradžioje turėjo 17 005 Lt piniginių lėšų likutį banke, o piniginių lėšų likučio ne banke neturėjo (t. y. 2004-2011 m. sutuoktinių iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas), todėl 2017-06-15 paaiÅ¡kinimuose nurodyto 576 490 Lt piniginių lėšų likučio grynaisiais pinigais sutuoktiniai sukaupti negalėjo.

Dėl pajamų šaltinių tikrinamuoju 2012-2016 metų laikotarpiu. Sutuoktiniai 2012-2016 m. įsigijo nekilnojamojo turto už iš viso 16 002 Lt ir 9 900 Eur, perleido už 10 000 Lt ir 40 239 Eur; transporto priemonių įsigijo už 40 053 Lt ir 5 700 Eur, pardavė už 4 000 Lt ir 1 000 Eur. Privalomai registruotino turto įsigijimo / perleidimo sandorių duomenys įvertinti apskaičiuojant sutuoktinių 2012-2016 m. pajamas ir išlaidas. Dėl gautų pajamų ir patirtų išlaidų už 2012 metus.

Nustatyta, kad piniginių lėšų likučio ne banke sutuoktiniai negalėjo sukaupti, kad sutuoktinių 2012 m. patirtos išlaidos 698 646 Lt viršijo gautas pajamas (17 006 Lt lėšų likutis banke 2012-01-01 + 381 940 Lt, 2012 m. pajamos - 1 087 044 Lt, 2012 m. išlaidos - 10 548 Lt, lėšų likutis banke 2012-12-31). Dėl gautų pajamų ir patirtų išlaidų už 2013 metus. Nustatyta, kad sutuoktinių 2013 m. patirtos išlaidos 118 207 Lt viršijo gautas pajamas (10 548 Lt lėšų likutis banke 2013-01-01 + 255 056 Lt, 2013 m. pajamos - 354 750 Lt, 2013 m. išlaidos - 12 902 Lt, lėšų likutis banke 2013-12-31 - 16 159 Lt, piniginių lėšų likutis ne banke 2013-12-31).

Dėl gautų pajamų ir patirtų išlaidų už 2014 metus. Nustatyta, kad piniginių lėšų likučio ne banke negalėjo sukaupti, kad sutuoktinių 2014 m. patirtos išlaidos 30 055 Lt viršijo gautas pajamas (12 902 Lt lėšų likutis banke 2014-01-01 + 16 159 Lt lėšų likutis ne banke 2014-12-31 + 144 733 Lt 2014 m. pajamos - 190 601 Lt 2014 m. išlaidos - 13 248 Lt). Dėl gautų pajamų ir patirtų išlaidų už 2015 metus. Nustatyta, kad sutuoktinių 2015 m. patirtos išlaidos 10 419 Eur viršijo gautas pajamas (3 837 Eur lėšų likutis banke 2015-01-01 + 121 912 2015 m. pajamos - 70 077 Eur 2015 m. išlaidos - 18 603 Eur lėšų likutis banke 2015-12-31 - 47 488 Eur piniginių lėšų likutis ne banke 2015-12-31).

Dėl gautų pajamų ir patirtų iÅ¡laidų už 2016 metus. Nustatyta, kad sutuoktinių 2016 m. gautos pajamos virÅ¡ijo patirtas iÅ¡laidas ir sutuoktiniai 2016-12-31 galėjo sukaupti 2017-06-15 paaiÅ¡kinimuose nurodytÄ 5 300 Eur piniginių lėšų likutį ne banke (18 603 Eur lėšų likutis banke 2016-01-01 +70 106 Eur 2016 m. pajamos - 72 111 Eur 2016 m. iÅ¡laidos - 38 980 Eur kitos nenustatytos iÅ¡laidos - 19 806 Eur lėšų likutis banke 2016-12-31 + 5 300 Eur piniginių lėšų likutis ne banke 2016-12-31).

Taigi, tikrinamuoju laikotarpiu sutuoktinių iÅ¡laidos 2012-2015 m. iÅ¡ viso 857 330,45 Lt (248 300, 06 Eur) suma virÅ¡ijo jų gautas pajamas. Dėl sutuoktinių sudarytų sandorių su fiziniais asmenimis. Atsakovė akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl sutuoktinių sudarytų sandorių su juridiniais asmenimis nėra. PareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad tikrinamojo laikotarpio iÅ¡laidoms padengti naudojo iki tikrinamojo laikotarpio fizinių asmenų suteiktas dovanas, pasiskolintas pinigines lėšas bei fizinių asmenų grÄ Å¾intas paskolas.

Pareiškėjas pateiktame Pranešime nurodė, kad 2004-2011 m. iš tėvų P. A. ir A. A. iš viso gavo 90 000 JAV dolerių ir 50 000 Lt dovanų; iš sesers R. L. pasiskolino 50 000 Lt, iš sūnėno E. L. pasiskolino 50 000 svarų sterlingų ir iš Ukrainos gyventojo R. S. pasiskolino 37 500 JAV dolerių. Po atliko mokestinio tyrimo (atliekamo mokestinio patikrinimo metu) pareiškėjas nurodė, jog be deklaruotų gautų paskolų 2008-2015 m. iš fizinių asmenų pasiskolino 80 000 Lt ir 9 830 Eur, 2011-2016 m. fiziniams asmenims suteikė 170 000 Lt, 100 000 JAV dolerių ir 5 398 Eur paskolų.

Apibendrinus pareiÅ¡kėjo PraneÅ¡ime (PRC911) deklaruotus duomenis, kontrolės veiksmų metu pateiktus dokumentus ir paaiÅ¡kinimus apie grynaisiais pinigais gautas dovanas, paskolas, taip pat grynaisiais pinigais fizinių asmenų pareiÅ¡kėjui sugrÄ Å¾intas paskolas, kuriomis pareiÅ¡kėjas grindžia dalį pajamų Å¡altinių, konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė dovanų iÅ¡ tėvų (A. A., P. A. - 211 652 Lt) ir gautų / susigrÄ Å¾intų paskolų iÅ¡ fizinių asmenų (E. L. - 198 370 Lt), R.

S. (96 533 Lt), V. Z. (120 000 Lt), D. J. (50 000 Lt), K. R. (100 000 JAV dolerių) pagrindu gautų piniginių lėšų šaltinių (iš viso 893 495 Lt). Dėl sandorių, sudarytų su pareiškėjo tėvais A. A. ir P. A., vertinimo. Pareiškėjas 2016-06-30 pateiktame Pranešime nurodė, kad iš tėvo A. A. 2004-02-11 dovanų gavo 30 000 JAV dolerių (81 093 Lt), 2005-02-11 dovanų gavo 60 000 JAV dolerių (161 625 Lt), iš motinos P. A. 2010-12-25 gavo 35 000 Lt dovanų, 2014-02-11 - 15 000 Lt dovanų.

VMI 2018-05-10 atliko pareiškėjo tėvų mokestinius tyrimus, siekiant nustatyti tėvų galimybes dovanoti pinigines lėšas sūnui ir nustatė, kad A. A. 2004 m. galėjo sūnui padovanoti 30 000 JAV dolerių (81 093 Lt), tačiau finansinių galimybių 2005 m. sūnui padovanoti 60 000 JAV dolerių (161 652 Lt) neturėjo, o motina neturėjo finansinių galimybių dovanoti pareiškėjui 2010 m. - 35 000 Lt ir 2014 m. - 15 000 Lt. VMI vertinimu, pareiškėjo Pranešime nurodyta iš tėvo A.

A. 2005-02-11 gauta 60 000 JAV dolerių (161 625 Lt) dovana, iÅ¡ motinos P. A. 2010-12-25 gauta 35 000 Lt dovana, 2014-02-11 - 15 000 Lt dovana kaip pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės pajamų Å¡altinis nevertintos pagrįstai. Dėl pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyto teiginio, jog Patikrinimo akte 1 nėra pateikta jokių įrodymų, kad buvo atliktas pareiÅ¡kėjo tėvų mokestinis tyrimas, VMI pažymi, kad pareiÅ¡kėjo tėvų mokestinių tyrimų metu surinkta informacija, t. y. informacija apie kitÄ mokesčių mokėtojÄ , priskirtina paslaptyje laikomai informacijai ir atitinkamai mokestinio tyrimo ataskaitos prie Patikrinimo akto 1 nepridėtos.

Dėl sandorių su E. L., vertinimo. PareiÅ¡kėjas pateikė 2011-09-16 paskolos raÅ¡telį, pagal kurį E. L. jam suteikė beprocentinę 50 000 svarų sterlingų (198 370 Lt) paskolÄ , numatytas paskolos grÄ Å¾inimo terminas 2013-06-01. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad E. L. norėjo prisidėti prie verslo, todėl 2011 m. per du kartus pareiÅ¡kėjui paskolino 50 000 svarų sterlingų (be procentų). PirmÄ kartÄ 20 000 svarų sterlingų pareiÅ¡kėjui atvežė į LietuvÄ E. L., o 30 000 svarų sterlingų perdavė savo namuose Londone.

Gautos 30 000 svarų sterlingų sumos pareiÅ¡kėjas nedeklaravo, pinigus vežėsi grįždamas lėktuvu į LietuvÄ . Lietuvoje pinigus iÅ¡sikeitė į litus ir įnešė į UAB „Trys A“ banko sÄ skaitÄ , 2018-03-20 dienai paskola nebuvo negrÄ Å¾inta. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos gautos piniginės lėšos iÅ¡ E. L. realiai nebuvo suteiktos, o tokia iÅ¡vada grindžiama Å¡iomis aplinkybėmis: nei paskolos davėjas, nei paskolos gavėjas nenurodė konkrečių atvykimo į LietuvÄ ar DidžiÄ jÄ BritanijÄ datų, piniginių lėšų perdavimo datų; piniginės lėšos suteiktos grynaisiais pinigais, o duomenų, kurie patvirtintų realų grynųjų piniginių lėšų perdavimÄ nepateikta; pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių valiutos keitimo datų, valiutos keitimo vietos, keičiamos valiutos sumos;

E. L. paaiÅ¡kinime nurodė, kad pinigus skolino pareiÅ¡kėjo vystomam verslui, kuriuos tikėjosi atgauti pareiÅ¡kėjui pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas turto pardavimo pajamas naudojo kito asmeninio turto įsigijimui, o ne paskolų grÄ Å¾inimui; sudarę ženklios sumos - 50 000 svarų sterlingų (198 370 Lt) paskolos sandorį, pasirašė tik paprastÄ , notaro nepatvirtintÄ sutartį; nenumatytas paskolos grÄ Å¾inimo prievolės įvykdymo užtikrinimas (įkeitimas, garantija, laidavimas); paskolos grÄ Å¾inimo terminas numatytas - 2013-06-01, tačiau paskola nebuvo grÄ Å¾inta ir praėjus daugiau kaip trejiems metams (2016-12-31), tačiau jokie papildomi susitarimai paskolos grÄ Å¾inimo termino pratęsimui, paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimui ir pan. pasiraÅ¡yti nebuvo;

E. L. klausiamas apie pajamų Å¡altinius, panaudotus 50 000 svarų sterlingų sumai sukaupti, iÅ¡skyrus abstraktų atsakymÄ , kad pinigus sukaupė iÅ¡ savo ir žmonos santaupų - nenurodė nei savo, nei sutuoktinės gaunamų pajamų, taip pat nenurodė apytikslių pragyvenimo iÅ¡laidų bei per kokį laikotarpį pavyko sutaupyti ženkliÄ pajamų sumÄ . Dėl pareiÅ¡kėjo su skundu teismui pateiktos 2009 m. gautų pajamų pažymos kopijos, pažymi, kad pagal jÄ taip pat matyti, jog E. L. pajamos, gautos Didžiojoje Britanijoje 2009 m. (mokestiniai metai iki balandžio 5 d.) sudarė tik 24 999,96 svarų sterlingų (su mokesčiais) arba 21 207,96 svarų sterlingų (be mokesčių).

Å ios aplinkybės bÅ«tent ir suponuoja iÅ¡vadÄ , jog E. L. finansinės galimybės nėra laikytinos pakankamomis paskolinti pareiÅ¡kėjui be jokių paskolos grÄ Å¾inimÄ užtikrinančių garantijų praktiÅ¡kai dvigubai didesnę sumÄ , nei jis pats uždirba per metus. Taip pat pažymi, jog nėra pateikta jokių įrodymų, kad į UAB „Trys A“ kasÄ Ä¯neÅ¡tos lėšos pareiÅ¡kėjo bÅ«tų gautos minėto paskolos sandorio pagrindu. Atsakovė pažymi, kad 2018-11-13 pareiÅ¡kėjui ir jo atstovui atsiųstoje lentelėje mokesčių administratorius pateikė turimus duomenis apie mokesčių mokėtojo gautas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas, iÅ¡ esmės nevertindamas ir nepasisakydamas dėl tokių duomenų realumo.

Tokios analizės rezultatai mokesčių mokėtojui buvo pateikti Patikrinimo akte 1, kuriame yra detaliai apraÅ¡ytos mokėtojo atžvilgiu nustatytos aplinkybės, susijusius su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu. Dėl sandorių su R. S., vertinimo. PareiÅ¡kėjas VMI pateikė 2011-12-09 paskolos raÅ¡telį, pagal kurį jam Ukrainos gyventojas R. S. suteikė beprocentinę 300 000 Ukrainos grivinų (atitinka 37 500 JAV dolerių arba 96 533 Lt) paskolÄ , kurios grÄ Å¾inimo terminas 2012-06-01.

Kartu su paskolos raÅ¡teliu pareiÅ¡kėjas pateikė 2017-10-13 R. S. paaiÅ¡kinimÄ , kuriame R. S. nurodė, jog jis gyvena Ukrainoje, savo draugui pareiÅ¡kėjui 2011-12-09 grynaisiais pinigais suteikė 300 000 grivinų beprocentinę paskolÄ , pinigus perdavė savo sodyboje (Ukrainoje); pinigų jis tuomet turėjo, nes neseniai buvo pardavęs nuosavÄ namÄ ; paskolos pareiÅ¡kėjas dar nėra grÄ Å¾inęs, bet tikisi, kad artimiausiu laiku paskola bus grÄ Å¾inta. Paskolos suteikimo pareiÅ¡kėjui faktas nepripažintas bei atitinkamai Å¡i suma nepriskirta prie iki tikrinamojo laikotarpio gautų pajamų, nes: iÅ¡skyrus paskolos raÅ¡telį ir paaiÅ¡kinimus, pareiÅ¡kėjas jokių kitų dokumentų, galinčių pagrįsti grynųjų pinigų sumos perdavimÄ , nepateikė;

R. S. paaiÅ¡kinime teigė, kad paskolÄ pareiÅ¡kėjui suteikė grynaisiais pinigais Ukrainos grivinomis, kurių suma atitinka 37 500 JAV dolerių, tačiau pareiÅ¡kėjas 2017-09-21 paaiÅ¡kinime nurodė prieÅ¡ingai - kad paskolÄ gavo JAV doleriais; pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kinime nurodė nedeklaravęs įvežamų pinigų, nes vežamÄ sumÄ pasidalino tarp trijų asmenų - Å¡iuo atveju įvežamų grynųjų pinigų suma nesiekė įstatymu nustatytos deklaruotinos sumos. Tačiau, vertinant tai, kad pareiÅ¡kėjas žinojo apie prievolę deklaruoti didesnę nei 10 000 Eur sumÄ , ir tai, kad jis paaiÅ¡kinimuose teigė gavęs pinigus ir turėjo paskolos sutartį, vengimas deklaruoti įvežamÄ grynųjų pinigų kiekį yra nesuprantamas ir logiÅ¡kai nepagrįstas; pateiktuose paaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečios Lietuvos Respublikos sienos kirtimo datos, neįvardino kartu vykusių Å¡eimos narių, taip pat nenurodė, kaip konkrečiai panaudojo 37 500 JAV dolerių sumÄ ; kontrolės veiksmų metu bankai pateikė informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo turėtose sÄ skaitose vykdytas operacijas nuo sÄ skaitų atidarymo dienos iki 2016-12-31 (tikrinamo laikotarpio pabaigos), taip pat apie kitas bankuose vykdytas operacijas, tačiau duomenų apie pareiÅ¡kėjo keistÄ valiutÄ nėra;

ženklios sumos paskolos sandoris pasiraÅ¡ytas tik paprasta, notaro nepatvirtinta sutartimi, nepasirašė jokių pinigų grÄ Å¾inimÄ užtikrinančių garantijų; paskolos grÄ Å¾inimo terminas numatytas 2012-06-01, o paskola nebuvo grÄ Å¾inta ir praėjus daugiau kaip ketveriems metams (2016-12-31), per tÄ laikotarpį nebuvo pasiraÅ¡yti papildomi susitarimai paskolos grÄ Å¾inimo termino pratęsimui, paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimui ir pan. Pažymi, jog nepateikta jokių įrodymų, kad į UAB „Trys A“ kasÄ Ä¯neÅ¡tos lėšos pareiÅ¡kėjo buvo gautos minėto paskolos sandorio pagrindu.

Dėl mokesčių administratoriaus neva pasikeitusios pozicijos vertinant minėtos paskolos suteikimo realumÄ , akcentuoja, kad mokesčių administratoriaus nustatytų paskolos suteikimo aplinkybių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas vertinimas pateiktas Patikrinimo akte 1, kuriame yra detaliai apraÅ¡ytos mokėtojo atžvilgiu nustatytos aplinkybės, susijusius su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu. Dėl sandorių, sudarytų su V. Z., vertinimo. Pagal VMI turimus bankų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, nustatyta, kad V.

Z. L. A. 2013 m. pervedė 4 000 Lt ir pareiÅ¡kėjui 2013 m. pervedė 22 000 Lt ir 2015 m. 2 000 Eur, o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2015 m. gavo 2 800 Eur, tačiau pateiktuose paaiÅ¡kinimuose (2017-09-05, 2017-09-21, 2017-10-12) nei pareiÅ¡kėjas, nei V. Z. aiÅ¡kiai nenurodė, kuris kuriam teikė paskolas, kada ir kokio dydžio sumos buvo paskolintos bei kada ir kokiu bÅ«du jos grÄ Å¾intos. Mokestinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas 2018-03-20 pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė naujas sandorių su V. Z. aplinkybes, t. y. aplinkybę, jog tai, kad 2012-01-01 dienai V.

Z. jam buvo skolingas 120 000 Lt. VMI, įvertinusi surinktus duomenis bei visų sandorių Å¡alių paaiÅ¡kinimuose nurodytÄ informacijÄ , pareiÅ¡kėjo 120 000 Lt paskolos suteikimo V. Z. ir jos sugrÄ Å¾inimo fakto nepripažino ir vertino, kad pareiÅ¡kėjas 2011 m. 120 000 Lt paskolos suteikimo grynaisiais pinigais iÅ¡laidų nepatyrė ir pajamų, susigrÄ Å¾inus paskolÄ , negavo, nes: pareiÅ¡kėjas mokestinio tyrimo metu nenurodė jokių duomenų nei apie 2011 m. 120 000 Lt paskolos suteikimÄ V. Z., nei apie Å¡ios paskolos grÄ Å¾inimo aplinkybes - Å¡iuos duomenis nurodė tik 2018-03-20 paaiÅ¡kinime, pateiktame mokestinio patikrinimo metu, t. y. paaiÅ¡kinimÄ teikė žinodamas apie atlikto mokestinio tyrimo metu nustatytÄ nepakankamÄ iÅ¡laidoms patirti pajamų sumÄ ;

V. Z. 2017-10-12 pateiktame paaiÅ¡kinime nenurodė jokių duomenų nei apie 2011 m. 120 000 Lt paskolos gavimÄ , nei apie jos sugrÄ Å¾inimÄ , o prieÅ¡ingai, nurodė, kad su A. ir L. A. nebuvo sudaręs jokių sandorių; V. Z. VMI teikė duomenis apie iÅ¡ fizinių asmenų gautas paskolas, tačiau duomenų apie iÅ¡ pareiÅ¡kėjo gautÄ 120 000 Lt paskolÄ nenurodė; V. Z. PraneÅ¡imÄ apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo Å¡altinius (forma PRC911) pateikė laiku, t. y., nepraleisdamas teisės aktų nustatyto pateikimo termino, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis žinojo apie tokio praneÅ¡imo pateikimÄ reglamentuojančių aktų nuostatas bei atsakomybę už jų nevykdymÄ .

Nustatyta, kad jis savalaikiai deklaravo iÅ¡ septynių fizinių asmenų gautas žymiai mažesnes paskolų sumas, o didžiausios - 120 000 Lt iÅ¡ pareiÅ¡kėjo gautos paskolos nedeklaravo; pareiÅ¡kėjui 2017-05-24 buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti paaiÅ¡kinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo Å¡altinius ir juos pagrįsti (FR0698) už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2016-12-31, tačiau, vykdydamas nurodymÄ , pareiÅ¡kėjas 2017-06-15 pateiktame paaiÅ¡kinime jokių duomenų apie V.

Z. suteiktas ir iÅ¡ jo susigrÄ Å¾intas paskolas nenurodė; pareiÅ¡kėjo 2018-04-30 paaiÅ¡kinime nurodyta, kad 120 000 Lt paskolos suteikimui buvo sudaryta paskolos sutartis bei nurodyta, kad V. Z., gavęs pinigus, pareiÅ¡kėjui iÅ¡davė vekselį, tačiau Å¡iuos teiginius paneigia V. Z. paaiÅ¡kinimai, kuriuose jis teigė su A. A. paskolų sutarčių nesudarinėjęs, o apie vekselio iÅ¡davimÄ nenurodė; įvertinus pareiÅ¡kėjo ir L. A. 2004-2011 m. gautas pajamas bei patirtas iÅ¡laidas, nustatyta, kad sutuoktinių 2011 m. patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo gautas pajamas, todėl pareiÅ¡kėjas neturėjo pakankamai pajamų 120 000 Lt paskolos suteikimui.

Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, kad V. Z. neturėjo prievolės deklaruoti minėto dydžio paskolÄ , VMI pažymi, jog pagal V. Z. 2018-04-16 paaiÅ¡kinimÄ , kad neva gauta paskola turėjo bÅ«ti panaudota atitinkamo turto įsigijimui, toks panaudojimo paskirties numatymas atitinka VMI iÅ¡aiÅ¡kinime detalizuotas prievolės deklaruoti gautas paskolos ir dovanas atsiradimo sÄ lygas. Vadinasi tuo atveju, jei V. Z. bÅ«tų gavęs tokiÄ paskolÄ , jis, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei iÅ¡aiÅ¡kinimu, turėjo pareigÄ jÄ deklaruoti.

Å i aplinkybė per se (pati savaime) pareiÅ¡kėjui jokių pasekmių nesukelia, o yra vertinama kitų nustatytų aplinkybių kontekste. PareiÅ¡kėjas, pasirinkdamas atitinkamas pajamas paskolos sandorio pagrindu gauti grynaisiais pinigais, jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų realų piniginių lėšų perdavimÄ pareiÅ¡kėjui nepateikė. Dėl sandorių, sudarytų su D. J., vertinimo. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad D. J. 2008-07-08 mokėjimo pavedimu į L. A. banko sÄ skaitÄ pervedė 19 000 Lt (mokėjimo paskirtis - „sÄ skaitos papildymas“), o pareiÅ¡kėjas 2011 m. mokėjimo pavedimais D.

J. pervedė 7 000 Lt (mokėjimo paskirtys - „sÄ skaitos papildymas“). PareiÅ¡kėjas 2017-09-21 paaiÅ¡kinime nurodė, kad D. J. yra jo draugas, su kuriuo pažįstami apie 20 metų, pareiÅ¡kėjo sutuoktinei L. A. 2008 m. į banko sÄ skaitÄ pervedė 19 000 Lt, o pareiÅ¡kėjas, nurodytais mokėjimo pavedimais grÄ Å¾ino D. J. sutuoktinės skolÄ . D. J. 2017-09-29 paaiÅ¡kinime nurodė, kad jis apie 20 metų pažįstamas su L. ir A. A., laikas nuo laiko vieni kitiems padeda finansiÅ¡kai. D.

J. nurodė, kad tiksliai nepamena pervedimų paskirties, bet tai galėjo bÅ«ti skolinami ar grÄ Å¾inami pasiskolinti pinigai. D. J. pažymėjo, kad paskolų sutarčių su L. ir A. A. nesudarinėjo, nes juos sieja draugiÅ¡ki santykiai ir jokio atlygio už pagalbÄ vieni iÅ¡ kitų nepraÅ¡o, taip pat nurodė, kad daugiau jokių sandorių su L. ir A. A. nėra sudaręs. Tačiau atliekamo mokestinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas 2018-03-20 paaiÅ¡kinime nurodė, kad tikrinamo laikotarpio pradžioje (2012-01-01) D.

J. jam buvo skolingas 50 000 Lt. PareiÅ¡kėjo įgaliotasis atstovas advokatas E. Lenkauskas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. banko pavedimais ir grynaisiais pinigais paskolino D. J. 50 000 Lt (konkrečiai kokias sumas paskolino banko pavedimais ir grynaisiais pinigais, taip pat pinigų skolinimo datų nenurodė); raÅ¡ytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, D. J. pagal žodinį susitarimÄ Ä¯sipareigojo paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2012-12-31. Advokatas E. Lenkauskas pažymėjo, kad D.

J. pinigines lėšas skolinosi buto pirkimui, tačiau pasikeitus situacijai, D. J. 2012 m. sausio mėn. pradžioje visÄ 50 000 Lt sumÄ grÄ Å¾ino grynaisiais pinigais pareiÅ¡kėjo namuose. VMI, vertindama pareiÅ¡kėjo atliekamo mokestinio patikrinimo metu naujai pateiktus duomenis apie sandorius su D. J., kurie nebuvo žinomi atliekamo mokestinio tyrimo metu, nustatė, kad iÅ¡analizavus pareiÅ¡kėjo ir L. A. bankuose esančių sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us už 2004-2016 m., papildomų pervedimų D. J. nebuvo atlikta, todėl D.

J. pervestos 7 000 Lt (2011 m.) ir 2015 m. 2 950 Eur (2015 m.) sumos, pagal pareiÅ¡kėjo ir D. J. mokestinio tyrimo metu pateiktus paaiÅ¡kinimus, įvertintos kaip 2008 m. L. A. iÅ¡ D. J. gautos paskolos sugrÄ Å¾inimas. Be to, įvertinusi pareiÅ¡kėjų 2004-2011 m. gautas pajamas bei patirtas iÅ¡laidas, nustatė, kad sutuoktinių 2011 m. patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo gautas pajamas, todėl pareiÅ¡kėjas neturėjo pakankamai pajamų 50 000 Lt paskolos suteikimui ir todėl pareiÅ¡kėjo 50 000 Lt paskolos suteikimo D.

J. ir jos sugrÄ Å¾inimo faktas nepripažintas. Dėl sandorių, sudarytų su K. R., vertinimo. Mokestinio tyrimo metu VMI 2017-05-19 raÅ¡tu pareiÅ¡kėjui nurodė pateikti 2012-2016 m. dokumentus, tarp jų ir suteiktas / gautas paskolas patvirtinančius dokumentus. Mokestiniam tyrimui pareiÅ¡kėjas paskolos sutarčių ar kitų dokumentų ir paaiÅ¡kinimų, susijusių su 100 000 JAV dolerių suteikimu K. R., nepateikė. Tuo tarpu atliekamo mokestinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas 2018-03-20 paaiÅ¡kinime nurodė naujas aplinkybes dėl paskolų suteikimo, t. y. pateikė informacijÄ apie K.

R. 100 000 JAV (266 940 Lt) dolerių įsiskolinimÄ pareiÅ¡kėjui 2012-01-01 dienai (paskolos sutarties ir kitų su paskolos suteikimu / grÄ Å¾inimu susijusių dokumentų pareiÅ¡kėjas nepateikė). PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas E. Lenkauskas nurodė, kad 2011 m. gruodžio mėn. tarp pareiÅ¡kėjo ir K. R. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjas suteikė 100 000 JAV dolerių paskolÄ grynaisiais pinigais; 2012 m. kovo mėn. (tikslios datos pareiÅ¡kėjas neatsimena) K. R. pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾ino 100 000 JAV dolerių grynaisiais pinigais pareiÅ¡kėjo sesers R.

L. namuose; K. R. laiku ir tinkamai grÄ Å¾ino visÄ paskolÄ , todėl paskolos sutartis ir vekselis bendru susitarimu buvo sunaikinti, todėl mokestiniam patikrinimui Å¡ių dokumentų pateikti nėra galimybės. Mokestinio patikrinimo metu pagal Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad K. R. mirties data - 2016-06-29. Pagal VMI turimus duomenimis nustatyta, K. R. vykdė veiklÄ pagal verslo liudijimÄ , teikė metines pajamų deklaracijas, kuriose ženklių gautų pajamų sumų nedeklaravo, nekilnojamojo turto pardavimo sandorių nevykdė.

Pagal pareiÅ¡kėjų bankuose esančių sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us už 2004-2016 m. jokių tarpusavio pervedimų tarp sutuoktinių ir K. R. nenustatyta. Be to, įvertinusi pareiÅ¡kėjo ir L. A. 2004-2011 m. gautas pajamas bei patirtas iÅ¡laidas, nustatė, kad sutuoktinių 2011 m. patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo gautas pajamas, todėl pareiÅ¡kėjas neturėjo pakankamai pajamų 100 000 JAV dolerių paskolos suteikimui ir todėl paskolos suteikimo K. R. ir jos sugrÄ Å¾inimo faktas nepripažintas. Pažymi, kad K.

R. pajamų deklaracijose pateikti duomenys sudaro informacijÄ apie kitÄ asmenį, kuri nepatenka į sÄ raÅ¡Ä informacijos nelaikomos paslaptyje. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju informacija apie kito asmens (K. R.) gautas pajamas nei Patikrinimo akte 1, nei VMI ir MGK sprendimuose nedetalizuota pagrįstai. Dėl Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidų apskaičiavimo PaaiÅ¡kina, kad L. A., mokestinio tyrimo metu vykdydama 2017-05-24 mokesčių administratoriaus nurodymÄ asmeniui pateikti paaiÅ¡kinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo Å¡altinius ir juos pagrįsti Nr. (21.109-32) FR0698-64 (toliau – ir 2017-05-24 nurodymas), kuriame buvo nurodyta pateikti informacijÄ apie 2012-01-01 – 2016-12-13 laikotarpiu patirtas apytiksles vartojimo iÅ¡laidais grynaisiais pinigais, 2017-06-15 pateiktame paaiÅ¡kinime apie gyventojo (Å¡eimos) apytiksles vartojimo bei kitas iÅ¡laidas detaliai nurodė metines iÅ¡laidų sumas grynaisiais pinigais, skirtas Å¡eimos maistui, aprangai, bÅ«sto priežiÅ«rai ir apmokėjimui už paslaugas, sveikatos priežiÅ«rai, transportui, ryÅ¡ių paslaugoms, poilsiui ir kultÅ«rai bei kitoms nepaminėtoms iÅ¡laidoms patirti: 2012 m. - 9 739 Lt, 2013 m. - 10 135 Lt, 2014 m. - 10 268 Lt, 2015 m. - 2 729 Eur, 2016 m. - 2 958 Eur.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas patikrinimo metu (2018-12-03) nurodė kitas Å¡eimos patirtų vartojimo iÅ¡laidų aplinkybes, t. y., nurodė, kad didžioji dalis Å¡eimos iÅ¡laidų buvo patirta per banko sÄ skaitas, o ne grynaisiais pinigais. VMI, įvertinusi banko sÄ skaitų iÅ¡rašų duomenis nustatė, kad metinės Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidos 2012 m. sudarė 46 593 Lt (3 asmenų Å¡eimai), 2013 m. - 41 492 Lt (3 asmenų Å¡eimai), 2014 m. - 39 965 Lt (3 asmenų Å¡eimai), 2015 m. - 14 419 Eur (2 asmenų Å¡eimai nuo 2015 m. rugpjūčio mėn.), 2016 m. - 17 837 Eur (2 asmenų Å¡eimai).

Taigi mokestinio patikrinimo metu dalis Å¡eimos patirtų vartojimo iÅ¡laidų tikrinamuoju laikotarpiu apskaičiuota pagal bankų iÅ¡raÅ¡us, kita dalis, patirta grynaisiais pinigais, vertinta pagal L. A. pateikto paaiÅ¡kinimo duomenis. Dėl MAÄ® 68 straipsnio nuostatų taikymo Atsakovė pažymi, kad pagal MAÄ® 120 str. 1 dalį, mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo iÅ¡raÅ¡ymas. PareiÅ¡kėjo mokestinis patikrinimas atliktas vykdant 2017-12-22 pavedimÄ tikrinti Nr. (21.59) FR0773-2591, todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti teiginiai dėl MAÄ® 68 straipsnio numatyto mokesčių apskaičiavimo arba perskaičiavimo termino pažeidimo nepagrįsti.

Atsižvelgus į pavedimo tikrinti iÅ¡raÅ¡ymo datÄ mokesčių administratorius mokestį galėjo apskaičiuoti (arba perskaičiuoti) už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2016-12-31. Patikrinimo metu papildomai mokėtinos sumos pareiÅ¡kėjo apskaičiuotos už 2012-2015 m., papildomų mokestinių prievolių už 2016 m. pareiÅ¡kėjui nenustatyta. Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės Atsakovė nurodo, jog santuoka tarp pareiÅ¡kėjų sudaryta 1991-04-27. Duomenų, paremtų juridinę galiÄ turinčiais dokumentais (vedybų sutartis, turto pasidalinimo faktai Vedybų sutarčių registre), apie tai, kad sutuoktiniai tikrinamuoju laikotarpiu (2012-2016 m.) nevedė bendro Å«kio nėra.

Taigi bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi. Be to, sprendžiant dėl pareiškėjos ir A. A. pajamų (kaip turto) dalių nustatymo, reikšmingomis laikytinos ir kitos mokestinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės:

1) pareiškėja ir jos sutuoktinis A. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2012-2016 m. įsigijo nekilnojamojo turto iš viso už 16 002 Lt ir 9 900 Eur, perleido bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėto nekilnojamo turto už 10 000 Lt ir 40 239 Eur;

2) pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis skolinosi bei skolino pingines lėšas asmenims, vieno sutuoktinio paskolintos lėšos buvo grÄ Å¾inamos pervedant jas į kito sutuoktinio banko sÄ skaitÄ , vieno sutuoktinio gauta paskola buvo grÄ Å¾inta kito sutuoktinio;

3) UAB „Baltijos biokuras“, kurios 50 proc. valdė pareiškėjos sutuoktinis, dirbo ir pati pareiškėja (nuo 2015-01-13 iki 2016-10-11, nuo 2016-11-09 ir šiuo metu), taigi pareiškėja dalyvavo šios bendrovės veikloje;

4) pareiÅ¡kėja 2017-06-16 pateikė paaiÅ¡kinimÄ , A. A. 2018-12-03 pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriuose nurodė sutuoktinių Å¡eimos bendrai patirtas vartojimo iÅ¡laidas. Akcentuoja, kad pagal MAÄ® 70 straipsnį nustatytos 2012-2015 m. apmokestinamos nedeklaruotos pajamos yra iÅ¡vestinis dydis (pajamų ir iÅ¡laidų skirtumas), neleidžiantis nustatyti pajamų rūšies (kilmės), todėl, įvertinant aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis A. A. kartu disponavo Å¡eimos gautomis pajamomis bei patyrė iÅ¡laidas, nėra pagrindo teigti, kad iÅ¡ nežinomų Å¡altinių gautos pajamos, buvo gautos tik A.

A.. Taigi santuokos metu pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio A. A. gautos neapskaitytos ir nedeklaruotos pajamos nagrinėjamu atveju pagrįstai priskirtos abiems sutuoktiniams. Atsakovės nuomone, pareiÅ¡kėjų skunduose iÅ¡dėstyti argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant nuginčyti mokesčių administratoriaus apskaičiuotÄ papildomai į valstybės biudžetÄ mokėtinÄ GPM. Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Teismas k o n s t a t u o j a: Ginčas byloje kilo dėl MGK sprendimų, iÅ¡ esmės patvirtinančių mokesčių administratoriaus sprendimus (Sprendimas 1 ir Sprendimas 2), kuriais pareiÅ¡kėjams papildomai apskaičiuoti mokėtini GPM, GPM delspinigiai ir GPM baudos, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Byloje ir MGK bylose Nr. 7-56/2019 ir Nr. 7-46/2019 esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad: PareiÅ¡kėjai A. A. ir L. A. yra sutuoktiniai. VMI atliko pareiÅ¡kėjų GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2016-12-31.

VMI 2018-12-20 patikrinimo aktu Nr. (21.60-32)FR0680-82 (toliau – kaip minėta, Patikrinimo aktas 1, MGK bylos medžiagos Nr. 7-46/2019 2 t., b. l. 1–19) papildomai apskaičiavo A. A. mokėtinÄ 20 008,16 Eur GPM sumÄ (už 2012 m. - 15 420,82 Eur, už 2013 m. - 2 806,71 Eur, už 2014 m. - 819,63 Eur, už 2015 m. - 961 Eur). VMI 2018-12-20 patikrinimo aktu Nr. (21.60-32)FR0680-483 (toliau – kaip minėta, Patikrinimo aktas 2, MGK bylos medžiagos Nr. 7-56/2019 1 t., b. l. 56–72) papildomai apskaičiavo L.

A. mokėtinÄ 19 177,37 Eur GPM sumÄ (už 2012 m. - 15 175,80 Eur, už 2013 m. - 2 567,77 Eur, už 2014 m. - 652,80 Eur, už 2015 m. - 781 Eur). VMI 2019-03-21 sprendimu Nr. (21.222) FR0682-79 (toliau – kaip minėta, Sprendimas 1, MGK bylos medžiagos Nr. 7-46/2019 1 t., b. l. 144–153) patvirtino Patikrinimo aktÄ 1 ir nurodė pareiÅ¡kėjui A. A. sumokėti į biudžetÄ 20 008,16 Eur GPM, 11 557,27 Eur GPM delspinigių ir 6 002 Eur GPM baudÄ . VMI 2019-04-12 sprendimu Nr. (21.222) FR0682-99 (toliau – kaip minėta, Sprendimas 2, MGK bylos medžiagos Nr. 7-56/2019 1 t., b. l. 9–17) patvirtino Patikrinimo aktÄ 2 ir nurodė pareiÅ¡kėjai L.

A. sumokėti į biudžetÄ 19 177,37 Eur GPM, 11 111,95 Eur GPM delspinigių ir 5 753 Eur GPM baudÄ . VMI Sprendime 1 ir Sprendime 2 konstatuota, kad sutuoktinių 2012-2015 m. patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo gautas pajamas 857 330,45 Lt (248 300,06 Eur) suma (2012 m. - 698 646 Lt, 2013 m. - 118 207 Lt, 2014 m. - 30 055 Lt, 2015 m. - 10 419 Eur) ir Å¡ioms iÅ¡laidoms padengti sutuoktiniai naudojo įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas pajamas. VMI, vadovaudamasi Civilinio kodekso 3.88 str. 1 dalies ir 3.92 straipsnio nuostatomis, bendras jų Å¡eimos pajamas bei iÅ¡laidas sutuoktiniams padalino lygiomis dalimis.

MGK 2019-06-10 sprendimu Nr. S-70(7-46/2019) (MGK bylos medžiagos Nr. 7-46/2019 3 t., b. l. 157–178) pakeitė VMI SprendimÄ 1: vietoj nurodymo sumokėti 20 008,16 Eur GPM, 11 557,27 Eur GPM delspinigius ir 6 002 Eur GPM baudÄ , nurodė pareiÅ¡kėjui A. A. sumokėti į biudžetÄ 20 008,16 Eur GPM, 11 557,27 Eur GPM delspinigius ir 2 000 Eur GPM baudÄ ; neatleido pareiÅ¡kėjo nuo dalies apskaičiuotų GPM delspinigių. MGK 2019-06-20 sprendimu Nr. S-75(7-56/2019) (MGK bylos medžiagos Nr. 7-56/2019 2 t., b. l. 163–176) pakeitė VMI SprendimÄ 2: vietoj nurodymo sumokėti 19 177,37 Eur GPM, 11 111,95 Eur GPM delspinigius ir 5 753 Eur GPM baudÄ , nurodė pareiÅ¡kėjai L.

A. sumokėti į biudžetÄ 19 177,37 Eur GPM, 11 111,95 Eur GPM delspinigius ir 1 918 Eur GPM baudÄ . Nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas byloje kilęs dėl Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 70 straipsnio nuostatų taikymo, dėl GPM neapmokestinamų pajamų, dėl atsisakymo pripažinti pareiÅ¡kėjo A. A. gautus grynuosius pinigus iÅ¡ fizinių asmenų, dėl atsisakymo pripažinti iÅ¡ tėvų gautas dovanas, dėl apskaičiuotų mokesčių už 2012 metus, dėl neteisingai apskaičiuotų vartojimo iÅ¡laidų bei bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos taikymo.

Pagrindines sÄ vokas ir taisykles, kurių bÅ«tina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus bei Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sÄ raÅ¡Ä , taip pat mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimÄ ir sumokėjimÄ , mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarkÄ nustato MAÄ®.

MAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas mokesčių visuotinio privalomumo principas nustato imperatyvÄ kiekvienam mokesčių mokėtojui mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikantis mokesčių teisės aktuose nustatytos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, kas suponuoja mokesčių mokėtojo savalaikį, tikslų bei teisingÄ mokestinės prievolės įvykdymÄ vadovaujantis mokesčių įstatymais (MAÄ® 40 str. 1 d. ir 4 d., 66 str. 1 d.). Mokesčių mokėtojui, nevykdant ar netinkamai vykdant Å¡iÄ pareigÄ , mokestis apskaičiuojamas mokesčių administratoriaus iniciatyva pagal mokesčių mokėtojo pateiktas deklaracijas, apskaitos ir kitus dokumentus arba taikant įstatymų leidėjo MAÄ® įtvirtintus specialiuosius mokesčių apskaičiavimo bÅ«dus (MAÄ® 66 str. 2 d.).

Vienas iÅ¡ tokių bÅ«dų yra, kai mokesčiai apskaičiuojami pagal mokesčių administratoriaus atliktÄ Ä¯vertinimÄ . MAÄ® 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

AiÅ¡kinant šį teisinį reguliavimÄ , LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti Å¡ioje teisės normoje įtvirtintÄ elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (pvz.:

LVAT 2015-12-02 nutartis Nr. A-2210-502/2015, 2016-02-04 nutartis Nr. A-384-442/2016 ir kt.). Taip pat LVAT, aiÅ¡kindamas mokesčių apskaičiavimui pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ bÅ«tinų sÄ lygų identifikavimÄ , yra akcentavęs, jog mokesčių mokėtojo netinkamo elgesio buvimo konstatavimas savaime dar nereiÅ¡kia, jog kartu yra konstatuojama ir tokia teisinė situacija, kai mokestinės prievolės dydžio negalima nustatyti įprastine tvarka (tiesiogiai). Nuostata, kad mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , kai negali nustatyti mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, reiÅ¡kia, kad net esant kuriam nors nurodytam mokesčio mokėtojo elgesio atvejui, visada bÅ«tina įvertinti ir spręsti, ar dėl to mokestinės prievolės dydžio negalima nustatyti įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka (tiesiogiai).

Pastaroji sÄ lyga turi bÅ«ti konstatuota atsižvelgiant į faktus, aplinkybes bei kitÄ turimÄ informacijÄ , t. y. jų pagrindu, o pareiga pagrįsti bÅ«tinybę mokestinės prievolės dydį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ tenka mokesčių administratoriui (pvz., LVAT 2012-11-12 nutartis Nr. A442- 1984/2012; 2013-04-15 sprendimas Nr. A-602-27/2013 ir kt.). LVAT praktikoje pažymėta, kad iÅ¡vados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumÄ darytinos sistemiÅ¡kai bei kompleksiÅ¡kai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktÄ .

Vien atskirų formalių įrodymų (pvz., paprasta raÅ¡ytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiÅ¡ka pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. Tokia iÅ¡vada darytina ir atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai (LVAT 2011-04-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-442-1111/2011, 2015-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-110-438/2015).

LVAT taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pareiga nurodyti pajamų Å¡altinius pirmiausia tenka mokesčių mokėtojui, kuris ir privalo užtikrinti, jog esant kompetentingų valstybės institucijų reikalavimui, galės pateikti Å¡iuos Å¡altinius pagrindžiančius dokumentus. Pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko Å¡ių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sÄ skaitų įraÅ¡uose) ir Å¡ių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visÄ rizikÄ dėl jam tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos (LVAT 2013-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-27-13/2013).

Taigi, Å¡ioje byloje teismas turi patikrinti, ar Inspekcija objektyviai ir teisingai vertino pareiÅ¡kėjų pateiktus įrodymus, kuriais pareiÅ¡kėjai grindė pajamų gavimo realumÄ . Toliau pasisakytina dėl konkrečių epizodų, dėl kurių kilo ginčas. Dėl paskolos iÅ¡ E. L. (gautos Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje) PareiÅ¡kėjo teigimu, MGK sprendime nepagrįstai atsisakyta pripažinti, jog 2011-09-16 E. L. suteikė jam 50 000 svarų sterlingų (198 370 Lt) paskolÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, jog E. L. yra jo sesers R.

L. sÅ«nus, kuris kartu su sutuoktine nuo 2007 m. gyvena Didžiojoje Britanijoje, ten gauna pastovias pajamas, todėl per ketverius metus praleistus Didžiojoje Britanijoje galėjo sukaupti 50 000 svarų sterlingų sumÄ . Å iÄ aplinkybę jis įrodinėjo 2011-09-16 paskolos sutartimi, duomenimis apie E. L. gautas pajamas už 2009 m. (mokestiniai metai iki balandžio 5 d.) - 24 999,96 svarų sterlingų (su mokesčiais) arba 21 207,96 svarų sterlingų (be mokesčių) (MGK bylos 2 t., b. l. 23; el. b. t. 1, b. l. 64–65) bei paties pareiÅ¡kėjo ir E. L. paaiÅ¡kinimais.

PareiÅ¡kėjas teigė, jog 20 000 svarų sterlingų į LietuvÄ atvežė pats E. L., o 30 000 svarų sterlingų jam perdavė savo namuose Londone. Nors pareiÅ¡kėjas tvirtino pasiskolinęs visÄ sumÄ per du kartus, tačiau ir teismo posėdyje negalėjo nurodyti konkrečių pinigų perdavimo datų. Abstrakčiai nurodė, jog paskolos sutartis buvo suraÅ¡yta gavus antrÄ jÄ sumÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡iomis lėšomis E. L. ketinęs prisidėti prie pareiÅ¡kėjo verslo. Gautos 30 000 svarų sterlingų sumos pareiÅ¡kėjas nedeklaravo, pinigus vežėsi grįždamas lėktuvu į LietuvÄ .

Lietuvoje pinigus iÅ¡sikeitė į litus ir įnešė į UAB „Trys A“ banko sÄ skaitÄ . Paminėtina, jog paskolos suma sÄ lyginai didelė - 50 000 svarų sterlingų (198 370 Lt), skolos grÄ Å¾inimo terminas daugiau nei 1,5 m. (2013-06-01), tačiau paskolos sutartyje nenumatytos nei palÅ«kanos, nei užtikrinimo priemonės, kas paprastai yra bÅ«dinga paskoliniams santykiams. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas patvirtino, jog nebuvo pasiraÅ¡yta jokių papildomų susitarimų dėl paskolos grÄ Å¾inimo termino atidėjimo.

Tačiau, jo teigimu, minima paskola E. L. buvo grÄ Å¾inta 2019-09-02, E. L. kartu su sutuoktine sutikus priimti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. Å¡alims susitarus atsiskaityti pagal Å¡iÄ sutartį įskaičius prieÅ¡prieÅ¡inį vienarūšį reikalavimÄ (pardavėjų reikalavimÄ pirkėjui sumokėti 50 000 GBP (Jungtinės Karalystės svarų sterlingų)). Nors pareiÅ¡kėjas suteiktos paskolos grÄ Å¾inimo aplinkybę įrodinėjo į bylÄ pateikta 2019-09-02 pirkimo-pardavimo sutartimi, tačiau, įvertinus aplinkybę, jog minimas sandoris sudarytas jau ginÄÄ nagrinėjant teisme, todėl yra vertintina kritiÅ¡kai.

Atsikertant į pareiÅ¡kėjo argumentÄ , jog mokesčių administratorius 2018-11-13 pareiÅ¡kėjui atsiųstoje pajamų ir iÅ¡laidų lentelėje buvo pripažinęs, kad pareiÅ¡kėjas pagal 2011-09-16 paskolos raÅ¡telį gavo iÅ¡ E. L. 50 000 svarų sterlingų paskolÄ , atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog lentelėje buvo tik užfiksuoti pareiÅ¡kėjo pateikti duomenys, tačiau mokesčių administratorius jokios iÅ¡vados ar sprendimo tuo klausimu nepriėmė, t. y. jų iÅ¡ esmės nevertino ir nepasisakė dėl minėtų duomenų realumo.

Tokios analizės rezultatai mokesčių mokėtojui buvo pateikti Patikrinimo akte 1, kuriame detaliai paraÅ¡ytos mokėtojo atžvilgiu nustatytos aplinkybės, susijusios su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu. Teismas sutinka su Inspekcijos padaryta iÅ¡vada, jog A. A. nurodytos gautos piniginės lėšos iÅ¡ E. L. realiai nebuvo suteiktos, kadangi pareiÅ¡kėjo pozicija dėl piniginių lėšų grynaisiais pinigais pagal 2011-09-16 paskolos raÅ¡telį gavimo grindžiami tik pačia paskolos sutartimi bei neiÅ¡samiais ir nekonkrečiais paaiÅ¡kinimais, o objektyvių duomenų, kurie patvirtintų realų piniginių lėšų perdavimÄ , nepateikta.

E. L. pateikti duomenys apie jo gautas pajamas už 2008-2009 m. taip pat nėra pakankami, kad jais bÅ«tų pagrindžiama aplinkybė, jog E. L. ir jo sutuoktinė gaudavo pakankamas pajamas, iÅ¡ kurių galėjo paskolinti beveik dvigubai didesnę paskolos sumÄ nei patys uždirbdavo per metus. Pažymėtina, jog jokių duomenų apie E. L. sutuoktinės gautas pajamas nepateikta, taip pat nepateikta bent apytikslių E. L. ir jo sutuoktinės pragyvenimo iÅ¡laidų. Pažymėtina, jog vien tik aplinkybė, jog buvo sudaromos sutartys tarp artimų asmenų, savaime nepaÅ¡alina mokesčių mokėtojo pareigos pagrįsti gautas pajamas, t. y. imtis pakankamų priemonių, leisiančių ateityje pagrįsti piniginių lėšų perleidimo / gavimo faktÄ .

Dėl nurodytų motyvų pareiÅ¡kėjo versija vertintina kritiÅ¡kai, kaip neatitinkanti gyvenimiÅ¡kų sprendimų ir ekonominės logikos, kitų objektyvių įrodymų apie pinigų gavimÄ nėra, todėl laikytina, kad pateiktas dokumentas neįrodo, kad pareiÅ¡kėjas realiai gavo 50 000 svarų sterlingų (198 370 Lt), o Inspekcijos vertinimas Å¡ioje situacijoje atitiko objektyvumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl paskolos iÅ¡ Ukrainos gyventojo R. S. PareiÅ¡kėjas mokestinio patikrinimo metu pateikė 2011-12-09 R.

S. paskolos raÅ¡telį, kuriame įraÅ¡yta, jog A. A. skolinasi iÅ¡ R. S. 300 000 Ukrainos grivinų, ekvivalentas 37 500 JAV dolerių, kuriuos įsipareigoja grÄ Å¾inti iki 2012-06-01 (MGK bylos 2 t., b. l. 29 - 30). Taip pat pateiktas R. S. paaiÅ¡kinimas, kuriame jis teigia paskolinęs pareiÅ¡kėjui grynaisiais 300 000 grivinų be palÅ«kanų; pinigus paskolinęs sodyboje; tuo metu pinigų jis turėjęs, kadangi neseniai buvo pardavęs savo namÄ Chmelinskio mieste. PaaiÅ¡kinimo suraÅ¡ymo dienÄ (2017-10-13) pareiÅ¡kėjas nebuvo grÄ Å¾inęs nei dalies paskolos (MGK bylos 2 t., b. l. 31–32).

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, jog R. S. yra jo draugas, kuris gyvena Ukrainoje ir jis pareiÅ¡kėjui grynaisiais suteikė 300 000 grivinų beprocentinę paskolÄ . Pinigus perdavė savo sodyboje ir jis iÅ¡ karto nuvažiavęs į turgų juos iÅ¡sikeitė į JAV dolerius. Pinigų R. S. tuo metu turėjo, nes neseniai buvo pardavęs nuosavÄ namÄ . Nors į UkrainÄ pareiÅ¡kėjas vykęs su sutuoktine, tačiau pinigų perdavimo metu ji nedalyvavusi. Patvirtino, jog iki Å¡iol paskolos nėra grÄ Å¾inęs, nors tuo pačiu teigė, jog kai R.

S. buvo Lietuvoje, jam perdavęs 5000 Eur automobilio pirkimui. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas suteiktos paskolos faktÄ Ä¯rodinėjo 2011-12-09 pasiraÅ¡yta paskolos sutartimi bei pateiktais savo ir R. S. paaiÅ¡kinimais. Jokių kitų dokumentų, galinčių pagrįsti grynųjų pinigų perdavimÄ jis nepateikė. Paminėtina, jog R. S. paaiÅ¡kinime nurodė, jog paskolÄ suteikė Ukrainos grivinais, pats pareiÅ¡kėjas 2017-09-21 paaiÅ¡kinime nurodė, jog pinigus jam perdavė JAV doleriais, Ukrainoje (MGK 2 t., b. l. 25), tuo tarpu teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas teigė, jog paskola suteikta Ukrainos grivinais, kuriuos jis turguje iÅ¡sikeitęs į JAV dolerius.

Vežant per sienÄ pinigų nedeklaravęs, kadangi važiavo trise ir kiekvienas po lygiai pasidalinę vežamÄ sumÄ (MGK 2 t., b. l. 25). Kaip jau minėta, pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko Å¡ių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sÄ skaitų įraÅ¡uose) ir Å¡ių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visÄ rizikÄ dėl jam tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos.

Nors nagrinėjamu atveju paskolos suma santykinai didelė, tačiau paskolos sutartyje nėra numatytos palÅ«kanos ar užtikrinimo priemonės, kas paprastai yra bÅ«dinga paskoliniams santykiams. Paskolos pareiÅ¡kėjas iki Å¡iol negrÄ Å¾ino, jokių susitarimų dėl paskolos grÄ Å¾inimo termino atidėjimo nepasirašė. Nors pareiÅ¡kėjas teigė, jog R. S. turėjo galimybę paskolinti pakankamai didelę pinigų sumÄ , tačiau šį teiginį patvirtinančių įrodymų į bylÄ taip pat nepateikė.

Sutiktina su Inspekcijos padaryta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui žinant apie prievolę deklaruoti didesnę nei 10 000 Eur sumÄ ir įvertinus jo teiginius, jog vežant per sienÄ turėjo gautus pinigus ir paskolos sutartį, vengimas deklaruoti įvežamÄ grynųjų pinigų kiekį yra nesuprantamas ir logiÅ¡kai nepagrįstas. Pažymėtina, jog pateiktuose paaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėjas nenurodė, kaip konkrečiai panaudojo 37 500 JAV dolerių sumÄ . Ženklios sumos paskolos sandoris pasiraÅ¡ytas tik paprasta, notaro nepatvirtinta sutartimi, nepasiraÅ¡yta jokių pinigų grÄ Å¾inimÄ užtikrinančių garantijų, paskolos grÄ Å¾inimo terminas numatytas 2012-06-01, o paskola nebuvo grÄ Å¾inta ir praėjus daugiau kaip ketveriems metams (2016-12-31), per tÄ laikotarpį nepasiraÅ¡yti jokie papildomi susitarimai paskolos grÄ Å¾inimo termino pratęsimui, paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimui ir pan.

Taigi, pareiÅ¡kėjo nurodyta versija apie gautÄ paskolÄ iÅ¡ R. S., nepateikus jokių papildomų objektyvių įrodymų apie pinigų gavimÄ , vertintina kritiÅ¡kai. Darytina iÅ¡vada, jog vien tik pareiÅ¡kėjo pateiktas paskolos raÅ¡telis neįrodo, jog pareiÅ¡kėjas realiai gavo 300 000 Ukrainos grivinų (ekvivalentas 37 500 JAV dolerių), todėl Inspekcijos vertinimas Å¡ioje situacijoje atitiko objektyvumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl sutuoktinių sudarytų sandorių su fiziniais asmenimis.

PareiÅ¡kėjo teigimu, MGK sprendime nepagrįstai atsisakyta pripažinti, kad 2012-02-12 V. Z. grÄ Å¾ino 98 000 Lt likusiÄ dalį paskolos pareiÅ¡kėjui, kadangi: pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė turėjo pakankamai pajamų suteikti paskolÄ V. Z.; V. Z. nepanaudojo visų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo gautų piniginių lėšų, todėl neturėjo pareigos deklaruoti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo gautÄ 120 000 Lt paskolÄ , o jei ir turėjo, tai netinkamas deklaracijos pateikimas negali turėti įtakos pareiÅ¡kėjo mokestinėms pasekmėms;

VMI 2018-­11-13 atsiuntė pajamų ir iÅ¡laidų lentelę, kurioje buvo pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas 2011 m. suteikė 120 000 Lt paskolÄ V. Z., o Å¡is 2012 m. vasario mėn. grÄ Å¾ino 98 000 Lt grynaisiais pinigais; Å¡io asmens prieÅ¡taravimai yra prieÅ¡taringi dėl to, kad jo neatstovavo profesionalus teisininkas. PareiÅ¡kėjo teigimu, MGK sprendime nepagrįstai atsisakyta pripažinti, kad 2012-01-11 D. J. grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjui 50 000 Lt paskolÄ , kadangi: Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinamai patvirtina realų pinigų perdavimo faktÄ ; tarp paaiÅ¡kinimų yra tam tikrų prieÅ¡taravimų, nes tarp Å¡alių egzistavo ne vieni paskolos teisiniai santykiai, po paskolos suteikimo buvo praėję jau 6 metai.

Taip pat pareiÅ¡kėjo teigimu, MGK sprendime nepagrįstai atsisakyta pripažinti, kad 2012-02-21 K. R. grÄ Å¾ino 100 000 JAV dolerių paskolÄ , kadangi: K. R. laiku grÄ Å¾ino visÄ paskolÄ , paskolos sutartis ir vekselis bendru susitarimu buvo sunaikinti, tai gali patvirtinti D. L.; VMI, nustatydama, kad K. R. Lietuvoje nebuvo deklaravęs „ženklių pajamų“ ignoravo pareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę, kad R. R. pinigus skolinosi verslui Lenkijoje ir nesikreipė į Lenkijos mokesčių administratorių; pareiÅ¡kėjai 2011 m. pabaigoje turėjo pakankamai laisvų piniginių lėšų paskolinti K.

R. minėtÄ sumÄ . PareiÅ¡kėja pažymėjo, jog ji nedalyvavo suteikiant paskolas A. A. kontroliuojamai UAB „Trys A“, jai tik buvo žinomas faktas, kad sutuoktinis asmeniÅ¡kai skolinosi dideles pinigų sumas iÅ¡ E. L., R. S., V. Z., D. J. ir K. R., kurias vėliau panaudojo savo UAB „Trys A“ veiklos finansavimui. Pažymėtina, jog mokestinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių duomenų nei apie 2011 m. paskolų (120 000 Lt, 50 000 Lt, 100 000 JAV dolerių) suteikimÄ minėtiems asmenims, nei apie Å¡ių paskolų grÄ Å¾inimo aplinkybes – Å¡ie duomenys nurodyti tik 2018-03-20 pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinime ir 2018-04-30 pareiÅ¡kėjo advokato paaiÅ¡kinime, kurie pateikti mokestinio patikrinimo metu, tai yra, paaiÅ¡kinimai pateikti žinant apie atlikto mokestinio tyrimo metu nustatytÄ nepakankamÄ iÅ¡laidoms patirti pajamų sumÄ .

Nei V. Z. 2017-10-12, nei D. J. 2017-09-29 paaiškinimuose taip pat nenurodė jokių duomenų apie iš pareiškėjo gautas paskolas (120 000 Lt ir 50 000 Lt). K. R. mokesčių administratoriui paaiškinimo nepateikė, nes šis asmuo miręs (mirties data – 2016-06-29). Pareiškėjui 2017-05-24 buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2016-12-31, tačiau pareiškėjas 2017-06-15 pateiktame paaiškinime jokių duomenų apie V.

Z. ir D. J. suteiktas ir iÅ¡ jų susigrÄ Å¾intas paskolas nenurodė. Be to, mokesčių administratorius nustatė, jog V. Z. PraneÅ¡ime (forma PRC911) savalaikiai deklaravo iÅ¡ septynių fizinių asmenų gautas gerokai mažesnes paskolų sumas, o didžiausios – 120 000 Lt iÅ¡ pareiÅ¡kėjo gautos paskolos nedeklaravo. Be to, V. Z. 2017-10-12 pateiktame paaiÅ¡kinime nenurodė jokių duomenų nei apie 2011 m. 120 000 Lt paskolos gavimÄ , nei apie jos sugrÄ Å¾inimÄ , prieÅ¡ingai – nurodė, kad su A. ir L.

A. nebuvo sudaręs jokių sandorių. Taigi, pareiÅ¡kėjo nurodyta versija, jog V. Z. nepanaudojo visų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo gautų piniginių lėšų, todėl neturėjo pareigos deklaruoti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo gautÄ 120 000 Lt paskolÄ , o jei ir turėjo, tai netinkamas deklaracijos pateikimas negali turėti įtakos pareiÅ¡kėjo mokestinėms pasekmėms vertintina kritiÅ¡kai. PareiÅ¡kėjo teigimu, MGK sprendime nepagrįstai atsisakyta pripažinti, kad 2012-01-11 D. J. grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjui 50 000 Lt paskolÄ .

Tačiau mokestinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas paskolos sutarčių ar kitų dokumentų ir paaiÅ¡kinimų, susijusių su 100 000 JAV dolerių suteikimu K. R., nepateikė. Be to, mokestinio patikrinimo metu pagal Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad K. R. mirties data – 2016-06-29. Pagal VMI turimus duomenis nustatyta, jog K. R. vykdė veiklÄ pagal verslo liudijimÄ , teikė metines pajamų deklaracijas, kuriose ženklių gautų pajamų sumų nedeklaravo, nekilnojamojo turto pardavimo sandorių nevykdė.

Pagal pareiÅ¡kėjų bankuose esančių sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us už 2004-2016 metus jokių tarpusavio pervedimų tarp sutuoktinių ir K. R. nenustatyta. Inspekcija įvertinusi pareiÅ¡kėjų 2004-2011 m. gautas pajamas bei patirtas iÅ¡laidas, nustatė, kad sutuoktinių 2011 m. patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo gautas pajamas, todėl pareiÅ¡kėjai neturėjo pakankamai pajamų paskolų suteikimui (minėtu laikotarpiu sutuoktiniai gavo 1 388 345 Lt pajamas ir patyrė 1 521 827 Lt iÅ¡laidas). Nagrinėjamu atveju sutiktina su Inspekcijos vertinimu, jog pasikeitusi pareiÅ¡kėjo pozicija po atlikto mokestinio tyrimo dėl paskolinių santykių su minėtais asmenimis laikytina tik jo pasirinkta gynybine pozicija, kad iÅ¡vengtų mokestinių prievolių vykdymo.

Dėl sandorių, sudarytų su pareiškėjo tėvais A. A. ir P. A., vertinimo. Pareiškėjo teigimu, nepagrįstai MGK sprendime atsisakyta pripažinti iš tėvų gautas dovanas, kadangi pareiškėjas PRC911 deklaracijoje nurodė, jog 2004 m. iš tėvo gavo 30 000 JAV dolerių dovanų, 2005 m. iš tėvo gavo 60 000 JAV dolerių dovanų; 2010 m. iš mamos gavo 35 000 Lt dovanų; 2014 m. iš mamos gavo 15 000 Lt, tačiau VMI pripažino, kad tik tėvas 2004 m. galėjo padovanoti pareiškėjui 30 000 JAV dolerių; nei Patikrinimo akte 1, nei VMI Sprendime 1 nėra pateikta jokių įrodymų, kad buvo atliktas pareiškėjo tėvų mokestinis tyrimas, todėl tokiu būdu A.

A. apskaičiuoti mokesčiai negali bÅ«ti laikomi teisėtais, nes jis neturi jokių galimybių įvertinti mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių pagrįstumo, tokiu bÅ«du tiesiogiai pažeidžiama pareiÅ¡kėjo teisė į teisingÄ ir tinkamÄ bylos nagrinėjimÄ ; pareiÅ¡kėjas pateikė įrodymus, kurie paneigia aplinkybes apie tėvų turtinę padėtį ir jų parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Nors pareiÅ¡kėjas bylos nagrinėjimo metu taip pat teigė, jog VMI neteisėtai atsisakė pripažinti jo iÅ¡ tėvų gautas dovanas, tačiau egzistuoja praktika, jog įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, tai yra gautos ar negautos pajamos.

Å ios aplinkybės turėtų bÅ«ti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iÅ¡ kurių galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamÄ dalykÄ sudarančias aplinkybes (pavyzdžiui, mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimÄ , asmenų, iÅ¡ kurių pajamos neva gautos paaiÅ¡kinimai apie tai, kad lėšos perduotos ir neperduotos, kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimÄ , parodymai). Ä®statymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo motina P. A. 2017-10-18 pateiktame paaiÅ¡kinime nurodė, jog savo sÅ«nui A. A. yra padovanojusi apie 50 000 Lt, bet per kelis kartus. Jam trÅ«kdavo tai pragyvenimui, tai verslui, turėjo skolų, kurias reikėjo grÄ Å¾inti. Tai buvo pagalba sÅ«nui. Pinigai buvo sutaupyti iÅ¡ nuolat gaunamų jos ir vyro pajamų, 1999 ir 2003 metais parduoti butai, automobilis, 2004 m. parduotas butas, garažas, sodyba, sodas ir t. t. (MGK 2 t., b. l. 150). PareiÅ¡kėjo tėvai Vienkartinių turto deklaracijų neteikė, t. y. nedeklaravo, kad 2003-12-31 turėjo didesnį negu 50 000 Lt piniginių lėšų likutį.

Be to, mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjų tėvų mokestinių tyrimų metu taip pat surinko ir vertino Inspekcijos duomenų bazėse esančiÄ informacijÄ , kredito unijos „Jonavos žemės“, „Swedbank“, AB, VÄ® „Regitra“, VÄ® Registrų centro, VSDFV Kauno skyriaus bei Jonavos rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus pateiktÄ informacijÄ . Paminėtina, jog pareiÅ¡kėjo motinai P. A. 1990-08-07 buvo paskirta bei mokama senatvės pensija, nuo 2005-05-23 paskirta / mokama naÅ¡lių pensija.

Pareiškėjo tėvui A. A. 1991-01-28 buvo paskirta / mokama invalidumo pensija. A. A. 2000-10-12 nustatytas invalidumas (1-a grupė – visiška negalia) (MGK 2 t., b. l. 172). Kaip matyti pagal pateiktus duomenis, Inspekcija atliko pareiškėjų tėvų mokestinius patikrinimus už laikotarpį: pareiškėjo tėvo nuo 2004-01-01 iki 2005-05-23 (mirė 2005-05-23), pareiškėjo motinos nuo 2004-01-01 iki 2014-12-31 (pareiškėjo tėvo – 2018-05-11 mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-581; pareiškėjo motinos – 2018-05-11 mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-585), todėl pareiškėjo teiginiai, jog mokesčių administratorius neatliko tyrimo ir neįrodė, kad pareiškėjo tėvai negalėjo jam padovanoti ginčo sumų, laikytini nepagrįstais.

Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus vertinimu, jog pareiÅ¡kėjo nurodyta iÅ¡ tėvo A. A. 2005-02-11 gauta 60 000 JAV dolerių (161 625 Lt) dovana, iÅ¡ motinos P. A. 2010-12-25 gauta 35 000 Lt dovana, 2014-02-11 - 15 000 Lt dovana kaip pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės pajamų Å¡altinis nevertintos pagrįstai. Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, jog jam nebuvo leista susipažinti su tėvų mokestinio tyrimo metu surinktais duomenimis, pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę susipažinti su surinkta medžiaga, kadangi ji iÅ¡samiai buvo iÅ¡dėstyta patikrinimo akte, taip pat tokiÄ galimybę pareiÅ¡kėjas turėjo ir vėliau – Komisijoje.

MAÄ® 155 str. 2 d. įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė Komisijoje susipažinti su byloje esančia medžiaga. Kaip matyti iÅ¡ MGK 2019-05-27 posėdžio protokolo pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas dalyvavo nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ Komisijoje (MGK 2 t., b. l. 155), todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl neteisėtai apskaičiuotų mokesčių už 2012 metus PareiÅ¡kėjas nurodo, kad MGK sprendime neteisėtai ir nepagrįstai pripažino, jog VMI turėjo teisę atlikti A.

A. mokestinį patikrinimÄ už 2012 m., kadangi: nepaisant to, kad pavedimas atlikti mokestinį patikrinimÄ buvo iÅ¡raÅ¡ytas 2017-12-21, akivaizdu, kad mokestinis patikrinimas de facto buvo pradėtas atlikti tik 2018 m., vadinasi, Patikrinimo akte 1 buvo pažeistas mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas 2012 m. mokestinio laikotarpio atžvilgiu, nes VMI turėjo teisę atlikti mokestinį patikrinimÄ už einamÄ jį laikotarpį, t. y. už 2018 m., ir už praėjusius penkerius kalendorinius metus, t. y. už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-­12-31.

Pagal MGK byloje esančius duomenis matyti, jog VMI pavedimas tikrinti suraÅ¡ytas 2017-12-22 Nr. (21.59-32) FR0773-2591. Pavedime nurodyta mokestinį patikrinimÄ pradėti 2017-12-27, baigti iki 2018-02-27 (Komisijos byla 1. t., b. l. 144). Pagal MAÄ® 120 str. 1 d. mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio pavedimo iÅ¡raÅ¡ymas. Taigi, mokestinio patikrinimo medžiaga patvirtina, jog pareiÅ¡kėjo mokestinis patikrinimas atliktas vykdant 2017-12-22 pavedimÄ tikrinti Nr. (21.59-32) FR0773-2591, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl MAÄ® 68 straipsnio numatyto mokesčių apskaičiavimo arba perskaičiavimo termino pažeidimo nepagrįsti.

Atsižvelgus į pavedimo tikrinti iÅ¡raÅ¡ymo datÄ , mokesčių administratorius mokestį galėjo apskaičiuoti (arba perskaičiuoti) už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2016-12-31. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, patikrinimas atliktas už 2012-2016 metų laikotarpį, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl neteisėtai apskaičiuotų mokesčių už 2012 metus atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidų apskaičiavimo PareiÅ¡kėjo teigimu, Patikrinimo akte 1 visiÅ¡kai nepagrįstai 2017-06-15 A.

A. sutuoktinės paaiÅ¡kinimas apie vartojimo iÅ¡laidas yra įtrauktas kaip vien tik grynųjų pinigų iÅ¡laidos apskaičiuojant pareiÅ¡kėjų grynųjų pinigų pajamas ir iÅ¡laidas, nes pareiÅ¡kėjo sutuoktinė teikdama paaiÅ¡kinimus nurodė bendras vartojimo iÅ¡laidas, kurios buvo patirtos tiek per bankÄ , tiek ir grynaisiais pinigais. PareiÅ¡kėjas pažymi, jog ant 2017-06-15 pareiÅ¡kėjo sutuoktinės paaiÅ¡kinimo ranka yra užraÅ¡yta, kad tai yra paaiÅ¡kinimai apie „tik grynųjų iÅ¡laidas“.

Pagal MGK byloje esančius duomenis matyti, jog mokesčių administratorius, atlikęs detaliÄ pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės L. A. 2004-2011 m. pajamų ir iÅ¡laidų analizę, nustatė, kad sutuoktiniai tikrinamo laikotarpio pradžioje (2012-01-01) turėjo 17 005 Lt piniginių lėšų likutį banke, o piniginių lėšų likučio ne banke neturėjo (t. y., įvertinus sutuoktinių 2004 - 2011 m. bankiniais pavedimais gautas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas nustatyta, kad sutuoktinių iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas). 2017-06-15 pateiktame paaiÅ¡kinime (Komisijos byla, 1 t., b. l. 144–147) L.

A. apie gyventojo (Å¡eimos) apytiksles vartojimo bei kitas iÅ¡laidas detaliai nurodė metines iÅ¡laidų sumas grynaisiais pinigais, skirtas Å¡eimos maistui, aprangai, bÅ«sto priežiÅ«rai ir apmokėjimui už paslaugas, sveikatos priežiÅ«rai, transportui, ryÅ¡ių paslaugoms, poilsiui ir kultÅ«rai bei kitoms nepaminėtoms iÅ¡laidoms patirti: 2012 m. – 9 739 Lt, 2013 m. 10 135 Lt, 2014 m. – 10 268 Lt, 2015 m. – 2 729 Eur, 2016 m. – 2 958 Eur. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas patikrinimo metu (2018-12-03) nurodė kitas Å¡eimos patirtų vartojimo iÅ¡laidų aplinkybes, t. y. nurodė, kad didžioji dalis Å¡eimos iÅ¡laidų patirta per banko sÄ skaitas, o ne grynaisiais pinigais.

Ä®vertinus banko sÄ skaitų iÅ¡rašų duomenis, nustatyta, kad metinės Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidos 2012 m. sudarė 46 593 Lt (3 asmenų Å¡eimai), 2013 m. – 41 492 Lt (3 asmenų Å¡eimai), 2014 m. – 39 965 Lt (3 asmenų Å¡eimai), 2015 m. – 14 419 Eur (2 asmenų Å¡eimai nuo 2015 m. rugpjūčio mėn.), 2016 m. – 17 837 Eur (2 asmenų Å¡eimai). Taigi, mokestinio patikrinimo metu dalis Å¡eimos patirtų vartojimo iÅ¡laidų tikrinamuoju laikotarpiu apskaičiuota pagal bankų iÅ¡raÅ¡us, kita dalis, patirta grynaisiais pinigais, vertinta pagal L.

A. pateikto paaiÅ¡kinimo duomenis. Darytina iÅ¡vada, jog Inspekcija pareiÅ¡kėjų pajamų analizę už 2004 - 2011 metus atliko pagal objektyvius bankų sÄ skaitų duomenis bei pačių mokesčių mokėtojų paaiÅ¡kinimus, teiktus vykdant mokesčių administratoriaus nurodymus, kuriais nesivadovauti nėra pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl netinkamo Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidų apskaičiavimo atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės PareiÅ¡kėja nurodo, kad MGK sprendime neteisėtai pritaikyta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, nes pagal LVAT praktikÄ , vieno sutuoktinio gautos pajamos GPMÄ® prasme savaime negali bÅ«ti laikomos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis gautomis pajamomis, nes mokesčių mokėtojas GPMÄ® prasme yra tas asmuo, kuris faktiÅ¡kai gauna pajamas.

Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija GPMÄ® prasme gali bÅ«ti taikoma tik tokiu atveju, kai ginčo pajamos yra gautos iÅ¡ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybe esančio turto pardavimo. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog santuoka tarp pareiÅ¡kėjų sudaryta 1991-04-27. Duomenų, paremtų juridinę galiÄ turinčiais dokumentais (vedybų sutartis, turto pasidalinimo faktai Vedybų sutarčių registre), apie tai, kad sutuoktiniai tikrinamuoju laikotarpiu (2012-2016 m.) nevedė bendro Å«kio nėra.

Nors pareiÅ¡kėjas teismo posėdyje teigė su pareiÅ¡kėja kartu nebegyvenantis, tačiau į bylÄ nėra pateikta duomenų, jog pareiÅ¡kėjų bendroji jungtinė nuosavybė yra pasibaigusi. Be to, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjos ir pareiÅ¡kėjo pajamų (kaip turto) dalių nustatymo, reikÅ¡mingomis laikytinos ir kitos mokestinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės:

1) pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2012-2016 m. įsigijo nekilnojamojo turto iš viso už 16 002 Lt ir 9 900 Eur, perleido bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėto nekilnojamo turto už 10 000 Lt ir 40 239 Eur;

2) pareiÅ¡kėjai skolinosi bei skolino pingines lėšas asmenims, vieno sutuoktinio paskolintos lėšos buvo grÄ Å¾inamos pervedant jas į kito sutuoktinio banko sÄ skaitÄ , vieno sutuoktinio gauta paskola buvo grÄ Å¾inta kito sutuoktinio;

3) UAB „Baltijos biokuras“, kurios 50 proc. valdė pareiškėjos sutuoktinis, dirbo ir pati pareiškėja (nuo 2015-01-13 iki 2016-10-11, nuo 2016-11-09 ir šiuo metu), taigi pareiškėja taip pat dalyvavo šios bendrovės veikloje;

4) pareiÅ¡kėja 2017-06-16 pateikė paaiÅ¡kinimÄ , A. A. 2018-12-03 pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriuose nurodė sutuoktinių Å¡eimos bendrai patirtas vartojimo iÅ¡laidas. Pagal MAÄ® 70 straipsnį nustatytos 2012-2015 m. apmokestinamos nedeklaruotos pajamos yra iÅ¡vestinis dydis (pajamų ir iÅ¡laidų skirtumas), neleidžiantis nustatyti pajamų rūšies (kilmės), todėl, įvertinant aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjai kartu disponavo Å¡eimos gautomis pajamomis bei patyrė iÅ¡laidas, nėra pagrindo teigti, kad iÅ¡ nežinomų Å¡altinių gautos pajamos, buvo gautos tik A.

A.. Taigi, sutiktina su Inspekcijos iÅ¡vada, jog santuokos metu pareiÅ¡kėjos ir pareiÅ¡kėjo gautos neapskaitytos ir nedeklaruotos pajamos nagrinėjamu atveju pagrįstai priskirtos abiems sutuoktiniams, todėl pareiÅ¡kėjos argumentai dėl neteisėtai pritaikytos bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, remdamasis Å¡iame sprendime iÅ¡dėstytais motyvais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tiek VMI, tiek MGK sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus ir juos naikinti nėra pagrindo (ABTÄ® 91 str.).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). PareiÅ¡kėjai prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iÅ¡ kitos Å¡alies gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. PareiÅ¡kėjų skundo reikalavimai atmesti, todėl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjų L. A. ir A. A. skundus atmesti kaip nepagrįstus. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Fausta Vitkienė