8e6786c2-c1cd-4d7b-adc3-c718fc415e81 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A5-969-1015/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00164-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2018 m. birželio 20 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, sekretoriaujant Rasai Pladaitei, dalyvaujant institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ â€“ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui Justui Valaskevičiui,vertėjai Erikai Vencevičienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi M.

M., gimusio (duomenys neskelbtini) d. Italijoje, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylÄ , n u s t a t ė: M. M., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį, kadangi 2017 m. spalio 10 d., apie 11.00 val. atlikus patikrinimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo nustatyta, kad esant darbo sutarties požymiams ir siekiant nuslėpti darbinius santykius civiline sutartimi, leido dirbti E. P., gim. (duomenys neskelbtini), administratoriaus pareigose nuo rugsėjo mėnesio pradžios iki 2017 m. spalio 10 d., A.

S., gim. (duomenys neskelbtini), administratoriaus pareigose nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2017 m. spalio 10 d., R. T., gim. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pavėžėjo pareigose nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d., ir P. O., gim. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pavėžėjo pareigose nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. nesudarius raÅ¡ytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Tokiais veiksmais M. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ .  Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. į teismo posėdžius neatvykdavo, nors apie posėdžių vietÄ ir laikÄ jam bÅ«davo praneÅ¡ta tinkamai (administracinio nusižengimo protokolas, suraÅ¡ytas asmeniui nedalyvaujant, su jame nurodyta paskirto teismo posėdžio data ir laiku Institucijos buvo iÅ¡siųstas visais žinomais asmens gyvenamosios vietos adresais, o teismo Å¡aukimai į vėliau teismo paskirtus teismo posėdžius, buvo siunčiami elektroniniu paÅ¡tu).

Neatvykimo priežastys teismui nežinomos. PraÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ negautas. Pastebėtina, kad apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimÄ teisme asmeniui buvo neabejotinai žinoma, kÄ patvirtinta tai, jog gavęs Å¡aukimÄ Ä¯ paskirtÄ teismo posėdį, M. M. atvyko į teismÄ susipažinti su bylos medžiaga bei pasidarė visos bylos medžiagos kopijÄ . Savo ruožtu neatvykimas ne į vienÄ teismo posėdį, taip pat praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ ir pan., nepateikimas teismui leidžia spręsti, kad jis pats, žinodamas apie procesÄ , apsisprendė jame nedalyvauti.

Å ių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta M. M. teismo posėdyje nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 1 dalis, 629 straipsnio 2 dalis). Duodamas paaiÅ¡kinimus Institucijoje, suraÅ¡iusioje administracinio nusižengimo protokolÄ , 2017 m. spalio 10 d. M. M. paaiÅ¡kino, kad A. ir E. bendradarbiauja su jo vadovaujama įmone ieÅ¡kant naujų vairuotojų ir vykdo visÄ veiklÄ , jie dirba kaip savarankiÅ¡kai dirbantys asmenys. Dirba savarankiÅ¡kai už 5 procentus įmonės apyvartos, jie neturi jokių darbo laiko reikalavimų.

Jie dirba sÄ Å¾iningai. Turėtų patikrinti, ar yra reali sutartis, nes buvo Italijoje dėl Å¡eimyninių priežasčių. R. T. turėjo bendradarbiavimo sutartį su jų įmone. Ji buvo sustabdyta ir pareikalauta žalos atlyginimo po įvykio, klientui esant automobilio salone. Padarė 2000 eurų žalÄ transporto įmonei prieÅ¡ pristatant jÄ prieÅ¡ais Akropolį. Jį pakvietė į biurÄ susitarti dėl žalos atlyginimo ir jis elgėsi agresyviai. Jis niekada nebuvo pateikęs savo individualaus lapo, kad galėtų dirbti pagal sutarties 1.2 punktÄ .

Jis niekada nesilaikė sutarties, visų jos punktų (b.l. 21).Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ , atstovas teismo posėdyje prašė skirti M. M. ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ baudÄ , kadangi patikrinimo metu rasti du administratoriai atliko darbines funkcijas, bendravo su klientais, tačiau apie jų įdarbinimÄ nebuvo praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Su vairuotojais sudarytos bendradarbiavimo sutartys yra fiktyvios, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės, nes Å¡ios sutartys taip pat turi tokių darbo sutarties požymių, kaip kad įmonės vidinės taisyklės, vairuotojų tvarkaraščiai.

Vairuotojai net tiesiogiai pinigų negaudavo, gaudavo per įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atstovas taip pat nurodė, kad Taxify yra programėlė, kuri generuoja užsakymus ir skirsto savo programėlių turėtojams, klientai gali bÅ«ti fiziniai ir juridiniai asmenys. Å iuo atveju „(duomenys neskelbtini)“ turi sutartį su Taxify. Taxify programėle besinaudojantys vairuotojai gali rinktis, kokius klientus imti. Å iuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) buvo nurodžiusi dvi sÄ skaitas - įmonės ir asmeniÅ¡kai M.

M.. Darbo tvarka kabėjo ant sienos. Darbo inspekcijoje buvo gauti dviejų vairuotojų skundai ir tuo pagrindu pradėtas patikrinimas. Po patikrinimo M. M. pateikė bendradarbiavimo sutartis su administratoriais, tačiau jie neigia, kad būtų pasirašę tokias sutartis. Liudytojas R. T. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirbo M. M. vadovaujamoje įmonėje taksi pavėžėju apie du mėnesius. Iš grynų pinigų, kurie jam likdavo, jis turėdavo užsipilti kuro, o elektroniniai pinigai jam nebuvo pervesti.

M. M. sakydavo, kad kiek jam lieka grynų pinigų, toks yra jo atlyginimas, nors sutartyje buvo paraÅ¡yta, kad 50 procentų gautų pinigų nuo apyvartos turėtų priklausyti jam. Dėl darbo jis tarėsi su asmeniu vardu Andrius, kuris jį pasiÅ«lė M. M.. Andrius jam padavė paskaityti bendradarbiavimo sutartį, jis perskaitė, sÄ lygos jam pasirodė priimtinos ir jis pasirašė tÄ sutartį. LaikÄ , kada dirbti, jis pasirinkdavo pats, dirbdavo pamainomis naktimis nuo 22 val. iki 10 val. Fiksuoto darbo užmokesčio jis negaudavo, jis matydavo, kokiÄ sumÄ per mėnesį uždirbdavo ir iÅ¡ Å¡ios sumos pusę pinigų turėjo sumokėti jam.

Automobilį jis nuomojosi iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“, o kurÄ turėjo piltis iÅ¡ savo lėšų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilius nuomojosi iÅ¡ kitos įmonės ir juos perduodavo vairuotojams. Už automobilio gedimÄ buvo atsakinga įmonė. Jam nebÅ«davo duodami nurodymai, kokius kvietimus priimti, o kokius – ne, į taborÄ nevažiuodavo. Žmonių iÅ¡ gatvės jis imti negalėdavo. Jam nežinoma, ar jis turėjo teisę naudotis kitomis taksi programėlėmis.

Ä® darbÄ jis iÅ¡ pradžių buvo priimtas vieno mėnesio bandomajam laikotarpiui, visas sÄ lygas jis aptarė su Andriumi, o M. M. pamatė gal po savaitės. Kai jis susiruošė iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, jis kreipėsi į M. M., praÅ¡ydamas, kad su juo bÅ«tų atsiskaityta, kaip numatyta sutartyje. M. M. jam pasakė, kad jis sudaužė automobilio Golf apačiÄ , nors jis vairavo automobilį Mazda. Su juo bÅ«davo konfliktinių situacijų ir iÅ¡ darbo jis išėjo, nes jam nemokėjo darbo užmokesčio, vis liepdavo palaukti.

Ji užsidirbo tik tiek, kiek gaudavo iÅ¡ klientų. Visa apskaita buvo tik planÅ¡etėje, kur rodydavo bendrÄ apyvartos sumÄ , dienos, savaitinį uždarbį. Grynais pinigais jis gaudavo maždaug 25 procentus nuo apyvartos, dar Taxify iÅ¡skaičiuodavo 25 procentus už paslaugas. Jam nežinoma, į kokiÄ sÄ skaitÄ eidavo pinigai už jo suteiktas paslaugas, bet į jo sÄ skaitÄ pinigai nebuvo pervedami. Jis pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad dirbs naktimis, darbo laikÄ derindavo su įmone.

Jeigu negalėdavo iÅ¡vykti į darbÄ , turėjo nors tÄ patį vakarÄ apie tai informuoti įmonę. PrieÅ¡ tai jis taip pat dirbo su Taxify programėle su individualios veiklos liudijimu ir pinigus į jo sÄ skaitÄ pervesdavo Taxify. IÅ¡ pradžių pradėdamas dirbti įmonėje jis iÅ¡siėmė individualios veiklos pažymėjimÄ . Andrius jam pasakė, kad reikia kitokio pažymėjimo ir jis iÅ¡siėmė kitokį. Ä®monėje bÅ«davo sudaromi darbo grafikai, už automobilį reikėdavo pasiraÅ¡yti žurnale.

Automobiliai buvo skirtingi, už jų nuomÄ jis nemokėjo. Taip pat buvo žodinis susitarimas, kad jeigu sudaužai automobilį, už jį atskaičiuoja 600 eurų. Liudytojas P. O. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad radęs internete skelbimÄ apie siÅ«lomÄ darbÄ , jis paskambino nurodytu telefonu ir atsiliepė M. M. žmona, jie susitarė dėl susitikimo ir jis atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jį pasitiko M. M., su kuriuo jis aptarė darbo sÄ lygas. M. M. garantavo, kad aprÅ«pins jį darbo priemonėmis, žadėjo pilti kurÄ .

Jis pasirašė darbo sutartį, kurioje buvo numatyta, kad jo darbo užmokestis yra 50 procentų pinigų nuo apyvartos. Sutartyje nebuvo numatyta, kad kurÄ reikia piltis pačiam. Atidirbęs savaitę ir uždirbęs 600 eurų, jis paprašė, kad su juo atsiskaitytų. Su juo niekas neatsiskaitė bei paprašė, kad jis padirbėtų dar savaitę. Gal jis bÅ«tų dirbęs ir toliau, tačiau automobiliai buvo iÅ¡klerę, jis su jais bijojo vežti klientus, todėl jis atsisakė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su juo taip ir neatsiskaitė bei dar jį pasiuntė.

Jis įmonėje dirbo pagal nustatytÄ darbo grafikÄ nuo 22 val. iki 10 val. Ä®monėje buvo du jaunuoliai, kurie vedė grafikus, skirstė automobilius bei paimdavo uždirbtus grynus pinigus, nors kurÄ reikėdavo pilti už savo lėšas. Automobilius jiems duodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o iÅ¡ kur įmonė imdavo automobilius, jam nežinoma. Automobilį jis paimdavo ryte (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai atsisėsdavo į automobilį, matydavo, kad bakas yra tuščias. Vakare jis grÄ Å¾indavo automobilį, jam užraÅ¡ydavo nuvažiuotus kilometrus ir dar atimdavo grynuosius pinigus.

Dirbdavo jis pagal nustatytÄ tvarkaraÅ¡tį nuo 10 val. iki 22 val., iÅ¡ automobilio iÅ¡lipdavo tik tuomet, kaip prispirdavo gamtiniai reikalai. Jis negalėdavo imti klientų iÅ¡ gatvės ar iÅ¡ kitų programėlių. Jam įsidarbinus buvo nustatytas savaitės bandomasis laikotarpis. KiekvienÄ dienÄ jam vis duodavo kitÄ automobilį. Buvo keli atvejai, kai jam kelyje sugedo maitinimo sistema, tai atvažiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyrai, pakeitė akumuliatorių ir jis dirbo toliau. Darbo grafikas buvo sudaromas savaitei į priekį.

TeoriÅ¡kai gal jis ir galėdavo neatvykti į darbÄ , bet apie tai reikėdavo įspėti. Elektroniniai pinigai eidavo į įmonės sÄ skaitÄ , ne jam, nes jis nebuvo pateikęs savo sÄ skaitos numerio. Jam reikėjo iÅ¡siimti verslo liudijimÄ , o kiti dalykai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedomino, t.y. jiems vienodai rodė, ar mokėsi mokesčius ar ne. Automobilį ir planÅ¡etę jam suteikdavo įmonė. Liudytojas A. S. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad su M. M. susipažino ieÅ¡kodamas darbo internete, buvo paraÅ¡yta, kad reikės dirbti su Taxify programėle vairuotoju.

Jis atvažiavo į Å iaurės miestelį, aptarė su M. M. darbo sÄ lygas, atlyginimÄ . M. M. davė jam sutartį, kuriÄ jis pasirašė. Jam atidirbus 6-7 mėnesius vairuotoju, M. M. pasiÅ«lė jam dirbti vadybininku. Jis paprašė M. M., kad sudarytų su juo darbo sutartį, M. M. žadėjo tai padaryti, bet sutarties taip ir nepateikė. Jam reikėjo prižiÅ«rėti automobilius, kad jie bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi. Visus pinigus iÅ¡ kasos paimdavo M. M.. Jie praÅ¡ydavo iÅ¡ jo pinigų kurui.

Jis atlyginimo praktiÅ¡kai nematė, jam per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ pervedė pinigus kokius du kartus po 100 eurų ir viskas. Liudytojo teigimu, M. M. yra labai gobÅ¡us, apgavo labai daug žmonių. Iki darbo inspekcijos patikrinimo jis 6-7 mėnesius įmonėje dirbo vadybininku, iki to dirbo vairuotoju. Dirbant vadybininku jam buvo siÅ«lomi 5 procentai nuo apyvartos, tačiau Å¡ių pinigų jis nematė. Kiekvienas vairuotojas grynus pinigus atveždavo jiems ir jie dėdavo pinigus į kasÄ . Vienas žmogus atėjo ir pasakė, kad M. jam nesumokėjo, todėl iÅ¡ kasos paėmė 25 eurus.

Kitas žmogus pasakė, kad kreipsis į teismÄ dėl atlyginimo neiÅ¡mokėjimo. Jie surinkdavo visus kvitus, nes M. M. skaičiuodavo pagal kvitus, kiek užpilta kuro. Ä®monėje buvo padarytos 25 kuro kortelės, su kuriomis atsiskaitydavo už kurÄ . Liudytojo teigimu, M. M. atnešė jam pasiraÅ¡yti sutartį tik sekančiÄ dienÄ po patikrinimo. Jis tÄ sutartį pasirašė, tačiau kokia tai buvo sutartis, jis neatsimena. PrieÅ¡ pradedamas darbÄ Ä¯monėje, jis darbo sutarties pasirašęs nebuvo.

Nurodė, kad jo darbas buvo pamaininis, dirbdavo nuo 8 val. iki 22 val. M. M. juos kontroliavo, klausė, kodėl tiek daug kuro iÅ¡naudota ir pan. Ä®monėje buvo sudarytas vairuotojų darbo grafikas ir lentelė, kiek sunaudoja kuro. Grafikas buvo sudaromas savaitei nuo pirmadienio iki sekmadienio. Jame buvo nurodyta koks vairuotojas ir kada dirbs. IÅ¡eiginės bÅ«davo Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais. Uždirbti pinigai ėjo į Taxify sÄ skaitÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaip buhalterija. Jeigu klientas atsiskaito kortele, tai pinigai eina į Taxify sÄ skaitÄ , visi bonusai eidavo į M. sÄ skaitÄ .

KurÄ Ä¯ automobilį jis pildavo M. M. sÄ skaitÄ , jis duodavo pinigus kurui grynais. Jeigu jis pinigų kurui neduodavo, tuomet jis jam skambindavo ir imdavo pinigus iÅ¡ kasos. Vairuotojai negalėjo naudotis kita programėle ar imti klientų iÅ¡ gatvės. IÅ¡ darbo Å¡ioje įmonėje jis išėjo 2017 m. lapkritį. Jam apytiksliai nesumokėjo apie 1500 eurų darbo užmokesčio. Liudytojas E. P. nurodė, kad su M. M. jis susipažino per draugÄ A. S.. IÅ¡ pradžių M. M. vadovaujamoje įmonėje jis dirbo vairuotoju, paskui – vadybininku.

Dirbant vadybininku jam turėjo būti mokamas 5 procentų darbo užmokestis nuo apyvartos kas savaitę. Jis turėjo dirbti nuo 8 val. iki 22 val., nors tikslus darbo laikas sutartyje nurodytas nebuvo. Su juo buvo pasirašyta ne darbo, o bendradarbiavimo sutartis. Prieš tai jis dirbo vairuotoju Taxify pagrindiniame ofise. Tame ofise dirbo asmuo, kuris atsakingas už žmones, kurie turi parkingus. Jis jam pasiūlė dirbti pas M. M., kad jis pažiūrėtų, kas ten vyksta, nes buvo gaunama daug skundų M. atžvilgiu.

Jo darbinės funkcijos pagal žodinį susitarimÄ buvo darbo pokalbiai, apmokymai, kuro užpylimas, remontas. Jis dirbo ofise, darbo grafiko nebuvo. Jo uždarbis priklausė nuo vairuotojų uždarbio. M. M. retai ateidavo į ofisÄ , nes jo ieÅ¡kodavo žmonės dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, darbÄ jis kontroliuodavo telefonu. M. M. jam liko skolingas apie 400 eurų, taip pat dar nesumokėjo pinigų, kai dirbo vairuotoju. Vadybininku jis dirbo apie mėnesį, iÅ¡ darbo išėjo praėjusiais metais.

Dirbant vadybininku jam buvo iÅ¡duotas kasos aparatas, kompiuteris. Niekas jo nemokino, kaip reikia dirbti. Darbo grafikas buvo suraÅ¡ytas ant sienos. Jo darbinis telefonas buvo mobilus, kaip ir asmeninis. Už kurÄ apmokėdavo M. M.. Jeigu kasoje buvo kažkiek pinigų, tai už juos užpildavo kuro. Pinigai, esantys kasoje, priklausė M. M., jis juos pasiimdavo sau. Kai jie susirinkdavo 1000 eurų, M. M. tuos pinigus paimdavo, palikdamas 100-200 eurų kurui. Pinigų pasiimti M. M. ateidavo vakarais. Vadybininku jis dirbdavo nuo pirmadienio iki sekmadienio, ryte į pamainÄ ateidavo A., o vakare jis priimdavo pamainÄ .

Jo pareiga buvo priimti vairuotojus, sumokėti algÄ , raÅ¡yti, kiek sunaudota kuro. Ofise bÅ«davo M. M. žmona. Ji buvo kaip buhalterė. Liudytojo teigimu, jam dirbant vairuotoju buvo galima naudotis kitomis programėlėmis, imti žmones iÅ¡ gatvės.M. M. kaltė, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , taip pat yra grindžiama: - 2017 m. gruodžio 7 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0801-1327, kuriame nurodyta, kad VDI Vilniaus skyriaus vyriausieji inspektoriai J. Valaskevičius ir R. S. atliko tyrimÄ pagal praÅ¡ymÄ dėl galimo asmens nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, lygiagrečiai buvo vykdomas tyrimas ir pagal kito pareiÅ¡kėjo gautÄ praÅ¡ymÄ .

VDI inspektoriai pagal turimÄ informacijÄ 2017 m. spalio 10 d., apie 11.00 val. atliko patikrinimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur nustatyti administratorių funkcijas atliekantys (iÅ¡duoda vairuotojams automobilius, planÅ¡etinius kompiuterius, registruoja duomenis ir t.t.) E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ raÅ¡uose patikrinimo metu nebuvo. Asmenys paaiÅ¡kino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl darbo tarėsi su M.

M., darbo sutarties nepasirašė, tarėsi mokėti mėnesinį atlyginimÄ . Parikrinimo metu atvyko ir įmonės vadovas M. M., kuriam paliktas nurodymas pateikti tyrimui reikiamus dokumentus. Patikrinimo metu patalpoje buvo asmuo E., kuris paaiÅ¡kino, kad atvyko čia tartis dėl darbo, visÄ laikÄ bendravo su E. P.. Patikrinimo metu patalpoje buvo iÅ¡kabinti vairuotojų pamainų, pertraukų ir „Online“ laikai, darbo tvarka. Patikrinimo metu pateikta neužpildyta bendradarbiavimo sutartis, pasiraÅ¡yta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M.

M.. Tolimesnio tyrimo metu įmonė pateikė E. P. ir A. S. bendradarbiavimo sutartis, kur sutarties 1.1 punkte nurodytos pareigos – vadybininkai. Kitų prašomų dokumentų nepateikė. E. P. tolimesnio tyrimo metu nurodė, kad bendradarbiavimo sutartys buvo užpildytos be jų žinios. Tyrimo metu papildomai teiktas nurodymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvykti, pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus VDI Vilniaus skyriui. Dokumentai nebuvo pateikti. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes konstatuota, kad tarp R.

T., E. P., A. S. susiklostė darbiniai santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“: asmenys dirbo paklusdami įmonėje nustatytai tvarkai, tiesiogiai dirbdami sutartas pareigas (vairuotojo pavėžėjo darbÄ , vadybininko), tuo sukurdami bendrovei naudÄ . Nustatyta, kad aukščiau nurodytų asmenų darbiniai santykiai galimai buvo slepiami prisidengiant fiktyviomis bendradarbiavimo sutartimis ir tokiu bÅ«du asmenys nebuvo įforminami įstatymų nustatyta tvarka. Tuo pažeistos Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatos (b.l. 4-5).- 2017 m. gruodžio 7 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0949-0317, kuriame nurodyta, kad 2017 m. spalio 2 d.

VDI Vilniaus skyriuje buvo gautas P. O. skundas dėl galimai nelegalaus jo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) ir neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio. Savo skunde P. O. teigia, kad sudarė savaitės darbo sutartį (Bendradarbiavimo sutartis 2017-09-21 d. pridedama) teikti pavėžėjimo paslaugas su įmonės automobiliu. Dirbo savaitę nuo rugsėjo 21 d. iki rugsėjo 29 d. Darbo laikas buvo nuo 10 val. iki 22 val. Per tÄ laikÄ Ä¯monei uždirbo 600 Eurų. Kadangi transporto priemonės, suteiktos įmonės, buvo techniÅ¡kai netvarkingos, nenorėdamas kelti pavojaus keleiviams ir sau, nutarė nutraukti darbinius santykius.

Kai kreipėsi į įmonės vadovÄ , kad jam bÅ«tų iÅ¡mokėtas jo darbo užmokestis, buvo iÅ¡varytas iÅ¡ įmonės. Ä®monėje po kiekvienos pamainos buvo renkami uždirbti pinigai, sudarinėjami grafikai einamai ir ateinančiai savaitei. Ä®monės vadovo motyvas nemokėti darbo užmokesčio yra tai, kad nesudaryta darbo sutartis. PareiÅ¡kėjo darbo faktÄ ir darbo laiko patvirtinimÄ galima rasti programėlėje, esančioje darbdavio suteiktuose planÅ¡etiniuose kompiuteriuose. 2017 m. spalio 5 d. atvykęs į VDI Vilniaus teritorinį skyrių ir bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės P. O. paaiÅ¡kino, kad skelbimÄ dėl ieÅ¡komų darbuotojų susirado internete.

Per darbo laikotarpį uždirbo 600 Eurų ir su juo nebuvo atsiskaityta. 2017 m. spalio 10 d. 11.30 val. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Justas Valaskevičius ir vyresnis darbo inspektorius R. S. nuvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, Vilniaus m. sav. Biuro patalpose buvo rasti A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)). Patikrinus VSDFV duomenis, minėtų asmenų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamų darbuotojų soc. draudimu nerasta.

E. P. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo praėjusio mėnesio. Dėl darbo tarėsi su M. M.. Sutarė dėl vadybininko darbo, už kurį buvo mokamas 5 proc. atlygis nuo savaitės apyvartos, vidutiniškai per mėnesį uždirbo 450-500 Eurų. Jo darbas buvo išleisti mašinas dirbti, duoti planšetę, užrašyti nuvažiuotus kilometrus. Darbo sutarties nepasirašė. Darbinius nurodymus gaudavo iš M. M.. A. S. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2017 m. rugsėjo 2 d.

Dėl darbo tarėsi su M. M.. Darbas susijęs su darbų paskirstymu vairuotojams, automobilio išdavimas, išduoti planšetę ir apmokyti vairuotojus dirbti su programa. Darbo laikas nuo 10 val. iki 22 val. Darbo užmokestis 5 proc. nuo savaitės apyvartos, apie 500 Eurų per mėnesį. Darbo sutartį vadovas žadėjo pasirašyti, tačiau nebuvo pasirašyta. Darbo nurodymus gaudavo iš M. M.. Apklaustieji E. P. ir A. S. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 22-29 d. paslaugas teikė P. O..

Patikrinimo metu atvyko ir įmonės vadovas M. M.. IÅ¡ asmens paimtas paaiÅ¡kinimas (bendrauta angliÅ¡kai, lietuviÅ¡kai, paaiÅ¡kinimas raÅ¡ytas italų kalba). Tyrimo metu 2017 m. lapkričio 17 d. nuvykta į „Taxify“ atstovybę Lietuvoje, adresu Geležino Vilko g. 18A, Vilnius. Atstovas A. P. paaiÅ¡kino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra žinoma, su ja Å¡iuo metu bendradarbiavimo sutartis yra nutraukta dėl galimos žalos „Taxify“ prekiniam ženklui bei reputacijai ir įtarimų dėl nesÄ Å¾iningo elgesio su vairuotojais.

Teiktas nurodymas „Taxify“ pateikti turimÄ informacijÄ susijusiÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. gruodžio 5 d. informacija buvo pateikta. Nustatyta, kad P. O. vardu laikotarpiu nuo 2017-09-22 iki 2017-09-29 atliktos 139 kelionės, iÅ¡mokėta apie 352,54 Eur 2017 m. rugsėjo - spalio mėnesiais, nurodyta mokėjimo sÄ skaita priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba M. M., atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu papildomai teiktas nurodymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvykti, pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus ir dokumentus VDI Vilniaus skyriui.

Nurodytu laiku asmuo dėl nežinomų priežasčių neatvyko. Ä®vertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes konstatuota, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. O. susiklostė darbiniai santykiai, asmuo dirbo paklusdamas įmonėje nustatytai tvarkai, tiesiogiai dirbdamas sutartas pareigas (vairuotojo pavėžėjo darbÄ ) tuo sukurdamas bendrovei naudÄ . Nustatyta, kad aukščiau nurodytų asmenų darbiniai santykiai galimai buvo slepiami prisidengiant fiktyviomis bendradarbiavimo sutartimis ir nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka.

Tuo buvo pažeistos Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatos (b.l. 6-7);- R. T. 2017 m. rugsėjo 25 d. praneÅ¡imu VDI dėl nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 8);- R. T. 2017 m. spalio 10 d. duotu paaiÅ¡kinimu, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo rugpjūčio 25 d. pagal 2017-08-25 sudarytÄ sutartį. Dėl darbo užmokesčio tarėsi su Andriumi. Jam buvo pasakyta, kad dėl pinigų turi tartis su M. M.. Darbo užmokestis buvo pažadėtas mokėti du kartus per mėnesį.

Darbo laikas buvo 12 valandų per parÄ , dirbdavo naktimis nuo 21 val. iki 9 val., darbo grafikas buvo suraÅ¡ytas kabinete ant stendo. Su Andriumi buvo kalbėta dėl iÅ¡bandymo laikotarpio sÄ lygų, jei be priežasties praleidžiamas darbas, atleidžia iÅ¡ darbo. Darbo pamaina prasidėdavo nuvykus į (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡ius už automobilį ir planÅ¡etinį kompiuterį. Jo manymu, be jo, yra dar kokie keturi apgauti žmonės. Jo darbo faktÄ gali patvirtinti likusi programa planÅ¡etiniame kompiuteryje (b.l. );    - 2017 m. rugpjūčio 24 d. bendradarbiavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M.

M. ir vairuotojo, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (vairuotojo pavardė nenurodyta, asmens kodas yra galimai R. T.). Å i sutartis yra taip pat pasiraÅ¡yta tik M. M. (b.l. 10); - P. O. 2017 m. spalio 2 d. praneÅ¡imu VDI dėl nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad su Å¡ia įmone sudarė savaitės darbo sutartį vežėjo paslaugoms teikti su įmonės automobiliu ir įranga. Dirbo savaitę nuo rugsėjo 21 d. iki rugsėjo 29 d. Per tÄ laikotarpį dirbo nuo 10 val. iki 22 val.

Per visÄ darbo laikÄ uždirbo įmonei 600 eurų. Kadangi transporto priemonės buvo techniÅ¡kai netvarkingos, jis negalėjo rizikuoti savo bei keleivių gyvybėmis bei sveikata, todėl nutarė nutraukti darbinius santykius bei pareikalavo sumokėti uždirbtus pinigus pagal sutartį, tačiau buvo iÅ¡varytas. Po kiekvienos pamainos buvo surenkami uždirbti pinigai. Buvo sudarinėjami darbo grafikai sekančiai savaitei. Pati buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini). PraÅ¡o nedelsiant reaguoti ir sustabdyti nelegaliÄ veiklÄ , nes Å¡iuo metu yra daroma nusikalstama veika, rizikuojama keleivių sveikata.

Nemokėti jam uždirbtų pinigų motyvavo tuo, kad su juo nėra sudaryta darbo sutartis. Uždirbtų pinigų apskaita yra vedama programėle kompiuteryje (b.l. 12);- 2017 m. rugsėjo 21 d. bendradarbiavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. O. dėl paslaugų teikėjo pareigos – vairuotojo pavėžėjo (b.l. 13-14); - CVbankas.lt duomenimis, iÅ¡ kurių matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ siÅ«lo vairuotojo darbÄ ir 700-900 eurų atlyginimÄ (priklausantį nuo rezultatų) (b.l. 15-17); - A.

S. 2017 m. spalio 10 d. duotu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2017 m. rugsėjo 2 d., dėl darbo tarėsi su M. M.. Pareigos – skirstymas-paskirstymas, darbo laikas nuo 10 val. iki 22 val., atlyginimas – 5 procentai nuo apyvartos. Vieno mėnesio atlyginimas – 900 eurų. Jo pareigos yra išduoti automobilį, planšetinį kompiuterį bei paruošti žmogų dirbti. Tarėsi, kad bus su juo pasirašyta darbo sutartis, tačiau mėnesį šios sutarties niekas nepasirašo.

Visus nurodymus gaudavo iÅ¡ M. M. (b.l. 18); - E. P. 2017 m. spalio 10 d. duotu paaiÅ¡kinimu, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo praeito mėnesio, dėl darbo tarėsi su M. M.. Susitarė dėl vadybininko darbo, už kurį žadėjo mokėti 5 procentus nuo apyvartos, vidutiniÅ¡kai per mėnesį uždirbo 450-500 eurų. Jo darbas buvo iÅ¡leisti automobilį dirbti, duoti vairuotojui planÅ¡etę bei užraÅ¡yti kilometraÅ¾Ä . Darbo sutarties nebuvo, darbinius nurodymus gaudavo iÅ¡ M.

M. (b.l. 19). - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis, iÅ¡ kurių matyti, kad Sodra neturi informacijos apie E. P., A. S., R. T., P. O. įdarbinimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 26-29); - 2017 m. rugsėjo 18 d. bendradarbiavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. P. dėl paslaugų teikėjo pareigos – vadybininko (b.l. 32);- 2017 m. rugsėjo 11 d. bendradarbiavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A.

S. dėl paslaugų teikėjo pareigos – vadybininko (b.l. 33);- VDI Vilniaus skyriaus siųstais nurodymais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. M. dėl dokumentų pateikimo (b.l. 35-40);- 2017 m. rugpjūčio 17 d. bendradarbiavimo sutartimi, sudaryta tarp Taxify OÜ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 43-43);- Taxify OÜ pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ P. O. dirbo vairuotoju nuo 2017-09-22 iki 2017-09-29; R. T. dirbo vairuotoju nuo 2017-08-22 iki 2017-09-29;

A. S. – nuo 2017-07-12 iki 2017-08-27, E. P. – nuo 2017-07-20 iki 2017-08-29. Visų vairuotijų profiliuose buvo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba M. M. sÄ skaitos. Vykdant sutartinius įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė „Taxify“ sutarčių su darbuotojais (b.l. 42);- Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro iÅ¡plėstiniu iÅ¡raÅ¡u, iÅ¡ kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. yra M. M. (b.l. 46).

 Teismas, įvertinęs Å¡iuos byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių M. M. kaltę, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ .Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ valandÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Darbo sutarties sÄ voka yra apibrėžiama DK 32 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pavaldumas darbdaviui reiÅ¡kia darbo funkcijos atlikimÄ , kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklÅ«sta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Taigi siekiant veikÄ kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnį ir darbÄ vertinti kaip nelegalų, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-859/2011).

FaktÄ , kad A. S. ir E. P. realiai dirbo M. M. vadovaujamoje uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina byloje esantys 2017 m. gruodžio 7 d. nelegalaus darbo tyrimo aktai, kuriuose nurodyta, kad VDI Vilniaus skyriaus inspektoriai 2017 m. spalio 10 d., apie 11.00 val. atlikę patikrinimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatė, kad E. P. ir A. S. atliko Å¡ioje įmonėje administratorių funkcijas, t.y. iÅ¡duodavo vairuotojams automobilius, planÅ¡etinius kompiuterius, registruodavo kilometraÅ¾Ä , bendravo su klientais, atėjusiais į įmonę darbintis (patvirtina pateiktas vaizdo įraÅ¡as).

Apklausti teismo posėdyje liudytojais minėti asmenys nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkų pareigose jie dirba nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio pradžios, dėl darbo sÄ lygų jie tarėsi su bendrovės vadovu M. M., kuris žadėjo jiems mokėti 5 procentų dydžio atlyginimÄ nuo apyvartos. Jie dirbo pamainomis pagal nustatytÄ darbo grafikÄ , atlikdami savo darbines funkcijas, jie privalėdavo pasiraÅ¡ytinai iÅ¡duoti vairuotojams automobilius, kurie taip pat dirbo pagal nustatytÄ darbo grafikÄ , planÅ¡etinius kompiuterius, nuraÅ¡yti nuvažiuotÄ kilometraÅ¾Ä , paimti iÅ¡ vairuotojų grynus pinigus, kuriuos dėdavo į kasÄ , pinigus iÅ¡ kasos paimdavo vakare į ofisÄ atėjęs M.

M., kuris vadovavo jų darbui ir juos kontroliavo dažniausiai telefonu, ofise lankėsi retai. A. S. ir E. P. teigimu, darbo sutartys su jais sudarytos nebuvo. Liudytojas A. S. nurodė, kad sekančiÄ dienÄ po patikrinimo M. M. atnešė jam bendradarbiavimo sutartį, kuriÄ jis pasirašė. Liudytojas E. P. nurodė, kad su juo buvo pasiraÅ¡yta tik bendradarbiavimo sutartis, darbo sutartis pasiraÅ¡yta nebuvo. VDI atstovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad bendradarbiavimo sutartys, pasiraÅ¡ytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei A.

S. bei E. P. Darbo inspekcijai M. M. pateikė ne patikrinimo metu, nors buvo atvykęs į ofisÄ patikrinimo metu, o kitÄ dienÄ po atlikto patikrinimo. VSDFV duomenimis, A. S. ir E. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų sÄ raÅ¡uose nėra. Ä®vertinęs Å¡iuos byloje esančius duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, teismas sprendžia, jog A. S. ir E. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko konkretų darbÄ , t.y. dirbo vadybininkais (atliko tam tikrÄ rÅ«Å¡iniais požymiais apibrėžtÄ funkcijÄ , o ne atliko konkrečiÄ užduotį ar pan.) už su įmonės direktoriumi M.

M. sutartÄ darbo užmokestį (procentais nuo apyvartos). Be to, nustatyta, kad Å¡ie asmenys, vykdydami darbo funkcijas, nebuvo savarankiÅ¡ki, o turėjo paklusti darbdavio nurodymams ir nustatyti darbo tvarkai – dirbo pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ darbo grafikÄ , kontroliuojami įmonės vadovo, naudodami darbdavio – UAB “(duomenys neskelbtini)“ suteiktas darbo priemones ir pan.Toks A. S. ir E. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai atliekamas tęstinio pobÅ«džio darbas atitinka darbo sutarties požymius, numatytus DK 32 straipsnyje, nes jie, bÅ«dami pavaldÅ«s darbdaviui, atliko jo naudai konkrečias (vadybininko) darbo funkcijas, už kurias darbdavys įsipareigojo mokėti sutarto dydžio darbo užmokestį.

Kadangi VSDFV teritorinis skyrius neturi duomenų apie Å¡ių asmenų įdarbinimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. S. ir E. P. darbas Å¡ioje įmonėje laikomas nelegaliu, todėl Å¡ios įmonės direktorius M. M. pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl minėtų asmenų nelagalaus darbo nurodytu laikotarpiu. Byloje esančios bendradarbiavimo sutartys, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. M. bei A. S. ir E. P., nepaneigia nelegalaus darbo fakto ir leidžia vertinti, kad esant akivaizdiems darbo sutarties požymiams, iÅ¡ esmės Å¡iomis sutartimis buvo siekta formaliai paneigti teisės aktuose įtvirtintÄ imperatyvų reikalavimÄ dėl darbo teisinių santykių įforminimo (su iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis darbuotojams suteikiamomis socialinėmis ir kitomis garantijomis ir pan.).

Juolab pastebėtina ir tai, kad kyla abejonių ir dėl šių sutarčių pasirašymo laiko (A. S. teigimu, buvo pasirašytos tik po atlikto patikrinimo, o E. P. teigimu, šios sutartys buvo užpildytos be jų žinios). Darytina išvada, kad tokiomis sutartimis buvo stengiamasi tik paslėpti nurodytų asmenų faktinius darbinius santykius bei siekta išvengti atitinkamų iš to išplaukiančių pareigų, nustatytų darbdaviui, vykdymo.Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. M. kaltę dėl vairuotojų pažvėžėjų R.

T. ir P. O. nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmiausiai patvirtina byloje esantys 2017 m. gruodžio 7 d. nelegalaus darbo tyrimo aktai (b.l. 4-5; 6-7). IÅ¡ Å¡ių aktų matyti, kad patikrinimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ VDI buvo atlikti gavus R. T. ir P. O. skundus dėl jų galimai nelegalaus darbo Å¡ioje įmonėje ir neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio. BÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ir apklausti teismo posėdyje liudytojais P. O. ir R.

T. nurodė, kad dėl vairuotojų pavėžėjų darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie tarėsi su Å¡ios įmonės direktoriumi M. M., kuris žadėjo jiems už darbÄ mokėti po 50 procentų nuo jų apyvartos, M. M. leido pasirinkti kokiu laiku jiems yra patogiau dirbti – dienÄ ar naktį, pagal tai buvo sudaromi darbo grafikai savaitei laiko, kurie buvo iÅ¡kabinti ofise lentoje (tÄ patvirtina ir pateiktas vaizdo įraÅ¡as) ir jie dirbo laikydamiesi nustatyto darbo grafiko. Pamainos pradžioje jie ateidavo į ofisÄ , kur jiems pasiraÅ¡ytinai buvo iÅ¡duodamas automobilis ir planÅ¡etinis kompiuteris, dirbdami vairuotojais pavežėjais jie privalėjo naudotis tik Taxify programėle, kitomis programėlėmis naudotis negalėjo, taip pat negalėjo imti klientų iÅ¡ gatvės. Visi gauti pinigai už jų darbÄ buvo pervedami arba į UAB „(duomenys neskelbtini)“, arba į M.

M. sÄ skaitÄ , o grynus pinigus pamainos pabaigoje jie privalėjo atiduoti administratoriams (R. T. nurodė, kad pinigų, kuriuos sumokėdavo jam klientai grynaisiais, jie negrÄ Å¾indavo, tai ir sudarė jo faktinį atlygį, nors tai buvo mažiau, nei buvo tartasi su M. M.). KurÄ Ä¯ automobilį pylėsi už savo pinigus. Jeigu jie dėl kokių tai priežasčių negalėtų atvykti į darbÄ nustatytu grafiku, jie apie tai turėdavo informuoti darbdavį. Å ie liudytojai nurodė, kad darbo sutartys su jais pasiraÅ¡ytos nebuvo.

 Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡ių liudytojų parodymais, kadangi jie yra nuoseklÅ«s viso tyrimo metu, be to, iÅ¡ esmės nurodomos analogiÅ¡kos aplinkybės, susijusios su atliktomis funkcijomis, Å¡ie parodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, taip pat liudytojų A. S. ir E. P., dirbusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriais, parodymams bei kitai byloje esančiai medžiagai. Kaip jau buvo minėta, apklausti teismo posėdyje liudytojais E. P. ir A. S. patvirtino, kad vairuotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pagal nustatytÄ grafikÄ , kuris buvo sudaromas savaitei į priekį ir iÅ¡kabintas ofise lentoje (tai patvirtina ir tiriant galimai nelegalų darbÄ nelegalaus patikrinimo vietoje metu nustatytos faktinės aplinkybės).

Ateidami į darbÄ vairuotojai privalėjo pasiraÅ¡yti už automobilį ir planÅ¡etinį kompiuterį, o pamainos pabaigoje turėjo priduoti į kasÄ uždirbtus grynuosius pinigus. Tai, kad R. T. ir P. O. iÅ¡ tikrųjų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojais pavėžėjais taip pat patvirtina „Taxify“ pateikta informacija, susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pagal Å¡ių bendrovių 2017 m. rugpjūčio 17 d. pasiraÅ¡ytÄ bendradarbiavimo sutartį). IÅ¡ pateiktos informacijos matyti, kad P. O. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. turėjo 139 keliones, R.

T. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. turėjo 272 keliones. Visų vairuotojų profiliuose buvo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba M. M. sÄ skaita, į kuriÄ buvo pervedami pinigai už suteiktas paslaugas. Vykdant sutartinius įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikdavo „Taxify“ sutarčių su darbuotojais kopijų (b.l. 42-45). Pažymėtina tai, kad VDI Vilniaus skyrius po atlikto patikrinimo ne kartÄ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių M.

M., praÅ¡ydamas pateikti darbo sutartis su darbuotojais, taip pat atvykti į VDI Vilniaus skyrių ir duoti paaiÅ¡kinimus dėl R. T. ir P. O. darbo (b.l. 35, 36, 38, 39, 40), tačiau M. M. į Å¡iuos praÅ¡ymus nereagavo. Å ie duomenys taip pat leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pasiraÅ¡iusi darbo sutarčių nei su R. T., nei su P. O., kÄ patvirtina ir byloje esantys VSDFV duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad R. T. ir P. O. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų sÄ raÅ¡uose nėra.

Byloje esanti 2017 m. rugpjūčio 24d bendradarbiavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir vairuotojo, kurio asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) (galimai R. T.) apskritai negali bÅ«ti vertinama, kaip sukelianti kažkokias teisines pasekmes, kadangi Å¡iÄ sutartį pasirašė tik viena Å¡alis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. M.. Å ioje sutartyje ne tik kad nenurodyti kitos sutarties Å¡alies vardas bei pavardė, tačiau joje taip pat nėra ir to asmens paraÅ¡o, patvirtinančio, jog jis sutinka su Å¡ios sutarties sÄ lygomis (b.l. 10-11).

Nors P. O. neneigė, jog pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavimo sutartį, nes, jo teigimu, sÄ lygos jį tenkino, tačiau iÅ¡ Å¡ios sutarties turinio matyti, kad Å¡ioje sutartyje yra požymių, bÅ«dingų darbo sutartims, pavyzdžiui tokių kaip vienos savaitės iÅ¡bandymo laikotarpis, numatyta pamainos trukmė ir pan., juolab pažymin, kad buvo susitarta dėl konkrečios profesijos tęstinio darbo darbdavio – t. y. UB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (b.l. 13-14).

Tai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog minėtos bendradarbiavimo sutartys buvo sudarytos formaliai, siekiant paneigti darbo teisinius santykius, iÅ¡ to kylančias darbuotojų socialines garantijas, darbdavio pareigas ir pan. Ä®vertinęs Å¡iuos byloje esančius duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, teismas sprendžia, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei R. T. ir P. O. susiklostę teisiniai santykiai atitiko darbo sutarties požymius, kadangi jie minėtoje įmonėje dirbo konkrečios specialybės (vairuotojo) darbÄ darbdavio naudai, naudodami darbdavio suteiktas darbo priemones (automobilius, planÅ¡etes) pagal nustatytÄ tvarkÄ bei privalėjo paklusti bendrovėje nustatytiems reikalavimas, t.y.

į darbÄ jie privalėjo iÅ¡eiti pagal iÅ¡ anksto suderintÄ darbo grafikÄ , privalėjo dirbti tik su Taxify programėle, jiems buvo draudžiama iÅ¡ gatvės imti klientus (t. y. jie nebuvo savarankiÅ¡ki atlikdami konkrečias darbo funkcijas), o pinigai, gauti už jų suteiktas paslaugas buvo pervedami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ arba į asmeninę Å¡ios įmonės direktoriaus M. M. sÄ skaitÄ , gryni pinigai pamainos pabaigoje privalėjo bÅ«ti atiduodami įmonės administratoriams.

Be to, buvo susitarta ir dėl konlretaus darbo umokesčio. Taigi R. T. ir P. O. buvo pavaldÅ«s darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo jos kontroliuojami, atliko Å¡ios įmonės naudai konkrečias tęstines darbines funkcijas, už kurias darbdavys įsipareigojo mokėti nustatyto dydžio atlyginimÄ . Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pasiraÅ¡iusi su R. T. ir P. O. darbo sutarčių, VSDFV taip pat neturi duomenų apie Å¡ių asmenų įdarbinimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, R.

T. ir P. O. darbas Å¡ioje įmonėje laikytinas nelegaliu, todėl Å¡ios įmonės direktorius M. M. pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudÄ nuo 1000 iki 5000 eurų. Skirdamas administracinę nuobaudÄ bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad M. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobÅ«dį (patikrinimo metu nustatyti net keturi nelegaliai įmonėje dirbantys asmenys) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius M. M. – byloje nėra duomenų apie jo patraukimÄ administracinėn atsakomybėn, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, jis administracine tvarka baustas nebuvo. Å ių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį pagrindo nėra, M. M. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, artima sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, t.y. 2500 eurų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas n u t a r i a : M. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir skirti jam 2500 (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) eurų baudÄ . Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudÄ turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių bankas, banko kodas 71800;

LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – 18079225126 ir įmokos kodÄ - 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Teisėja                                       Ingrida Mikužytė