2013-05-02 Nr. AB-1406-3-63-3-00120-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-370/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00120-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė įpareigoti atsakovą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) grąžinti pareiškėjai 1979,50 Lt, kuriuos Šilalės rajono apylinkės teismas priteisė Tarnybai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-161-220/2011 nuspręsta priteisti iš A. M. 1912,50 Lt išlaidų už Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 67 Lt teismo išlaidų atlyginimą valstybei. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartimi Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2A-63-125/2012). Tarp proceso šalių kilęs ginčas išspręstas bendrosios kompetencijos teisme, teismo sprendimas įvykdytas – A. M. sumokėjo priteistą pinigų sumą. Civilinės bylos nagrinėjimo metu A. M. turėjo galimybę teikti atsiliepimą dėl, jos manymu, nepagrįsto reikalavimo ir tai patvirtinančius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimas kyla iš tų pačių materialinių teisinių santykių. Ginčo teisinis santykis yra tapatus, nežiūrint to, kad keičiasi ginčo šalių procesinė padėtis ir reikalavimas. Teismas negali priimti nagrinėti skundą, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

III. Pareiškėja A. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia tuo, kad Tarnybos paskirtas advokatas nedalyvavo nagrinėjant jos bylą administraciniame teisme. Todėl Šilalės rajono apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai priteisė Tarnybai iš pareiškėjos 1912,50 Lt ir 67 Lt už neva suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Šilalės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, buvo šališkas ir neleido pareiškėjai visko paaiškinti, priimdamas sprendimą rėmėsi suklastota Tarnybos 2009 m. kovo 23 d. pažyma. Klaipėdos apygardos teismas neleido pareiškėjai dalyvauti nagrinėjant jos apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Šioje byloje nagrinėtinas klausimas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą buvo atsisakyta priimti remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, <...>.

Iš pareiškėjos 2013 m. vasario 11 d. skundo, paduoto Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, ir atskirojo skundo argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėja kreipėsi į administracinį teismą iš esmės nesutikdama su civilinėje byloje priimtu sprendimu.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Šilalės rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-161-220/2011 priteisė iš atsakovės A. M. ieškovui – Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 1912,50 Lt už Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 67 Lt teismo išlaidų atlyginimą (žyminį mokestį). Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės A. M. apeliacinį skundą, 2012 m. vasario 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-63-125/2012) Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3P-271/2012) atsisakė priimti atsakovės A. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarties. Taigi Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ieškinys dėl skolos priteisimo iš A. M., įsiteisėjo. Be to, remiantis LITEKO duomenimis ir pačios pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 33, 34), 2012 m. vasario 23 d. A. M. įvykdė Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą – sumokėjo priteistą skolą (1912,50 Lt ir 67 Lt) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą.

Patikrinus bylą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės teisingai vertino faktines aplinkybes bei taikė teisės normas. Pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, kad pareiškėja, paduodama skundą administraciniam teismui, iš esmės kelia tapatų ginčą, kuris jau buvo išnagrinėtas bendrosios kompetencijos teismų ir dėl kurio yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko (1912,50 Lt išlaidų už Tarnybos suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš A. M. Valstybei) ir iš esmės tuo pačiu pagrindu (anot pareiškėjos, Tarnybos paskirtas advokatas netinkamai teikė jai antrinę teisinę pagalbą, todėl Tarnyba neturi teisės į išlaidų atlyginimą). Pažymėtina, kad pareiškėja tuos pačius argumentus, kuriuos ji nurodė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde bei savo atskirajame skunde, paduotame Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, buvo išdėsčiusi apeliaciniame skunde dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo. Klaipėdos apygardos teismas, kaip jau buvo minėta, išnagrinėjęs civilinę bylą, įvertino A. M. apeliacinio skundo argumentus ir 2012 m. vasario 2 d. priėmė nutartį apeliacinį skundą atmesti bei palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą nepakeistą.

Akivaizdu, kad kreipdamasi su 2013 m. vasario 11 d. skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, pareiškėja siekia, kad būtų peržiūrėtas įsiteisėjęs Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-161-220/2011. Pagal Konstituciją ir ją įgyvendinančius įstatymus bendrosios kompetencijos teismų ir specializuotų teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas vyksta instancine tvarka: bendrosios kompetencijos teismų sistemoje žemesnės pakopos teismo priimtas sprendimas skundžiamas aukštesnės pakopos bendrosios kompetencijos teismui. Analogiška sprendimų apskundimo tvarka yra ir administracinių teismų sistemoje: apygardų administracinių teismų sprendimai skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymas, nei kiti įstatymai nesuteikia administraciniam teismui įgaliojimų tikrinti bendrosios kompetencijos teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir (ar) pagrįstumą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnyje nurodyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, <...>. Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsisakyti pareiškėjos skundą ne tik Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, kurį pagrįstai taikė pirmosios instancijos teismas, bet ir to paties straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Remiantis išdėstytais motyvais pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Veslava Ruskan